„Mes esame pasirengę vykdyti šį projektą. Laukiame iš Viešųjų pirkimų tarnybos, Europos Komisijos (išvadų – ELTA) ir esame pasiruošę sekančią dieną po jų pradėti darbus. Noriu užtikrinti (...), kad jeigu imsimės šio darbo, jį tikrai padarysime. Tik reikėtų apsispręsti greičiau, nes laikas bėga“, – trečiadienį Seimo Audito komiteto posėdyje kalbėjo A. Avulis.

„Norėtųsi sprendimo, ar jis būtų teigiamas, ar neigiamas, mums visi sprendimai yra labai geri. Jeigu teigiamas, startuojame iš karto ir vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje galėtume sužaisti futbolą“, – pažymėjo jis.

A. Avulis aiškino, kad projektui jis turįs pasiskolinti iš banko 100 mln. eurų ir įdėti 30 mln. eurų savo kapitalo. Pasak „Hanner“ vadovo, tiek jis pats, tiek bankas yra pasiruošę „startuoti bet kuriuo metu“.

„Aš pasirengęs tą padaryti ir jeigu nebus trukdžių galiu garantuoti, kad tą padarysiu. Iš banko turiu pasiskolinti 100 mln. eurų ir dar įdėti savo kapitalo 30 mln. eurų, kad kompleksas būtų pastatytas. Tiek bankas, tiek aš esame pasirengę startuoti bet kuriuo metu“, – sakė „Hanner“ vadovas.

Tiek bankas, tiek aš esame pasirengę startuoti bet kuriuo metu.

 

VPT praeitą savaitę pranešė, kad Nacionalinio stadiono koncesinės sutarties projekto pakeitimuose trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rizikuoja permokėti. Taip pat, anot institucijos, nėra aišku, kodėl kainų padidėjimo rizika nėra dalijamasi tarp visų šalių, o atsakomybė visiškai perkeliama savivaldybei ir ministerijai.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigė, kad VPT išvada dėl Nacionalinio stadiono koncesinės sutarties parodo, jog galima tęsti projektą. Tuo metu nekilnojamojo turto plėtros kompanijos „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis teigia, kad VPT pastabos nekeičia planų užbaigti dešimtmečius besitęsiantį projektą.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte.

Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Jos savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

V. Benkunsko teigimu, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 1,2 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 157,2 mln. eurų. Skaičiuojama, statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.

Prieš statybų atnaujinimą savivaldybei dar reikės sulaukti teigiamos Europos Komisijos išvados.

„Mes nemanome, kad iš VPT gautos pastabos galėtų būti priežastis, dėl ko nevykdyti šio projekto. Nėra pastabų, dėl kurių reikėtų atsisakyti ir nedaryti šio projekto“, – Eltai teigė A. Avulis.

„Mes žiūrime į VPT pastabas kaip į pasiūlymus, jas vertiname. Sutarėme su VPT, kad susitiksime kitą savaitę ir pratęsime dialogą prie apskrito stalo, kur ieškosime tokio susitarimo, kuris tiktų visoms pusėms“, – pridūrė jis.

Visgi, „Hanner“ valdybos pirmininkas neslepia, kad tiek VPT, tiek Europos Komisijos (EK) pritarimo laukimas vilkina darbų pradžią. O tai, pažymi A. Avulis, didina riziką, kad projekto kaina augs.

„Laikas bėga, darbai nevyksta, tad projektas brangsta. Kai vyksta darbai, projekto kaina neauga. Vykdant statybas labai greitai net galima padaryti pigiau. Žinoma, kuo ilgiau statai, tuo brangiau. Čia panašu į taksi – kuo ilgiau važiuoji, tuo brangiau susimoki. Čia didžiausias iššūkis ir problema“, – tvirtino jis. 

„Jeigu tos diskusijos su VPT ar Europos Komisija užsitęs savaites ar mėnesius, tikrai nėra gerai. Tas projektas yra pakankamai sudėtingas ir rizikingas. Rizikingas ta prasme, kad kaina, dėl kurios susitarta, beveik nepalieka rezervų. Ir suprantame, kad niekam nesinori dirbti su nuostoliais“, – paaiškino jis.

Sutarties sąlygos ar teisės aktai nebuvo pažeisti 

A. Avulis teigė, kad ketvirtadienį pateiktas pastabas jis aptarė ne tik su savivaldybe ir VPT vadovu Dariumi Vedricku. Situacija aptarta ir su teisininkais.

„Jie pažeidimų nerado“, – teigė A. Avulis, primindamas, kad ir VPT vadovas jokių pažeidimų nefiksavo.

„VPT išvadose pareikšta tik nuomonė. Jie sako, kad mes nepažeidėme sutarties sąlygų, mes nepažeidėme teisės aktų. Tiesiog, jeigu žmonių kalba pasakyti, VPT atrodo, jog galėjo savivaldybė susitarti ir geriau“, – komentavo jis.

A. Avulis įsitikinęs, kad VPT nevisai įvertino derybų tarp savivaldybės ir „Hanner“ pasiekimus.

„Į išvadą iš vienos pusės turime atsižvelgti, bet turime labai stiprių argumentų prieš VPT, nes kai kurios jų pastabos nėra stipriai pagrįstos ir argumentuotos“, – sakė jis.

Vis dar pasiruošęs atiduoti projektą, jeigu kažkas gali pastatyti pigiau

Po VPT išvados visuomenėje vėl iškilus klausimui, ar Nacionalinio stadiono projektas nėra per brangus, A. Avulis teigia, kad, remiantis institucijų informacija, tai pigiausias įmanomas variantas. Jeigu egzistuotų kompanijų, galinčių pastatyti šį projektą pigiau, A. Avulis tikina, kad tokiu atveju stadiono statybas bemat perduotų.

„Mes visada kalbamės su ekspertais ir vadovaujamės statistikos departamento informacija. Tai jeigu tikėti statistikos departamentu, mes ketiname pastatyti pigiau, nei tokie darbai šiuo metu, išaugus kainoms, daromi. Taip pat jau ne kartą visiems kartoju – prašome, ateikite ir pastatykite, jeigu galite pigiau. Mes tikrai nesiveržiame, nelipame per kitų galvas, tiesiog norime padėti užbaigti gėdingą trijų dešimtmečių projektą“, – komentavo jis.

Tai jeigu tikėti statistikos departamentu, mes ketiname pastatyti pigiau, nei tokie darbai šiuo metu, išaugus kainoms, daromi.

 

„Galėčiau tai pasakyti tiek Blinkevičiūtei, tiek kitiems kritikuojantiems. Jeigu jūs manote, kad yra, kas gali padaryti – pasakykite kas. O jeigu nežinote, prašau taip nekalbėti“, – teigė jis, reaguodamas į penktadienį išsakytus socialdemokratų lyderės komentarus.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte.

VPT ketvirtadienį pranešė, kad nėra aišku, kodėl stadiono kainų padidėjimo rizika nėra dalijamasi tarp visų šalių, o atsakomybė visiškai perkeliama Vilniaus savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM).

Kaip po VPT vertinimo teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 1,2 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 157,2 mln. eurų. Skaičiuojama, kad statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.

Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Jos savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

Prieš statybų atnaujinimą savivaldybei dar reikės sulaukti teigiamų Europos Komisijos išvadų.

„Mano nuomone, ką reikėtų daryti, – reikėtų su Viešųjų pirkimo tarnyba aptarti visas šitas pastabas ir tiesiog parodyti, kad galima atsižvelgti į tą pastabą, bet tas nuolaidas, kurias mes taikėme, tada mes jų netaikome“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Avulis.

„Ar vienaip susibalansuos, ar kitaip, aš nemanau, kad tas galutinis skaičius (projekto kaina – BNS) bus mažesnis“, – pridūrė jis.

VPT ketvirtadienį paskelbė, jog indeksuotame Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties projekte trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl sostinės savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rizikuoja permokėti.

Tuo metu Vilniaus savivaldybės skaičiavimais, taikant VPT metodiką ir didinant būsimo koncesininko prisiimamą statybų pabrangimo dalį nuo 11,64 iki 14,23 proc., savivaldybė sutaupytų apie 2,1 mln. eurų iš indeksavimo dalies, bet netektų daugiau nei 5 mln. eurų nuolaidų – koncesininkė atsisakė 2 proc. refinansavimo mokesčio (2,4 mln. eurų) ir sumažino skolinimosi palūkanas daugiau nei 1 proc. (2,6 mln. eurų).

Vasario pradžioje paskelbta, kad projektą iš jo koncesininkės – investicijų bendrovės „BaltCap“ perima A. Avulio valdoma bendrovė „Hanner“.

Kol kas aš nemačiau nė vienos pastabos, kur būtų pasakyta, kad mes neteisingai ar neteisėtai kažką darome.

 

Vis dėlto A. Avulis teigė, kad stadiono koncesininkės įmonės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ pagrindinės akcininkės „Venetus Capital“ akcijas iš „BaltCap“ jis išpirks tik tuomet, kai projekto sutarties pakeitimus patvirtins Europos Komisija, taip pat bus išspręstas VPT išvadų klausimas.  

„Ši kompanija („Vilniaus daugiafunkcinis kompleksas“ – BNS) šiandien yra nemoki, arba galime sakyti, kad ji yra dideliame bankrote. Kokia prasmė mums pirkti tas akcijas? Kad mes paskui turėtume prisiimti atsakomybę už tai, ką padarė Š. Stepukonis (buvęs „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris, anksčiau vadovavęs „Vilniaus daugiafunkciniam kompleksui“ – BNS)? Turbūt tai būtų loginė klaida“, – sakė A. Avulis. 

A. Avulis teigė, kad ketvirtadienį paskelbtos VPT išvados „neatskleidžia pilno vaizdo“ apie vasario pabaigoje Vilniaus miesto tarybos patvirtintą Nacionalinio stadiono kainos indeksavimą. Pasak jo, tarnybos išvada labiau yra institucijos nuomonė.

„Reikėtų vertinti, kiek buvo padaryta nuolaidų iš mūsų pusės ir tada tiesiog viską subalansuoti“, – teigė A. Avulis.

„Mes nematome, kad pastabos būtų kažkokios labai rimtos, dėl kurių reikėtų nevykdyti šito projekto“, – pridūrė jis.

„Kol kas aš nemačiau nė vienos pastabos, kur būtų pasakyta, kad mes neteisingai ar neteisėtai kažką darome“, – teigė „Hanner“ vadovas.

Dabar numatyta, kad komplekso statybos kaina indeksuojama 40,4 proc., iš jų savivaldybė ir Vyriausybė turėtų padengti apie 28,7 proc., o likusią dalį – 11,6 proc. (apie 9,5 mln. eurų be PVM) – iš investicijų bendrovės „BaltCap“ projekto koncesininko funkcijas perimanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ iš savo apyvartinių lėšų ir pelno.

Indeksavus vien statybos kainą ji didėtų apie 27 mln. eurų (su PVM) – nuo 94,54 mln. eurų iki 121,68 mln. eurų.

Dar 13,07 mln. eurų (kartu su finansavimo karštais) kainuotų papildomi darbai: 3 tūkst. stadiono vietų, bendrą jų skaičių padidinant iki 18 tūkst., bei universali arena. Papildomus darbus finansuotų savivaldybė.

Europos Komisija dar turėtų patvirtinti, kad pakeitimais nėra suteikiama neteisėta valstybės pagalba.

„Darbai stadiono statybvietėje kol kas vyksta šveicariško laikrodžio tikslumu, tikimės, kad pirmosios futbolo rungtynės čia bus sužaistos vėliausiai rudens pradžioje“, – pranešime sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Projekto užsakovo, buvusio profesionalaus futbolininko ir VFA vadovo Darvydo Šerno teigimu, palyginti su kitomis Europos sostinėmis, Vilniaus futbolo infrastruktūra yra žemo lygio. Be palankaus verslo požiūrio į futbolo situaciją būtų sunku siekti ambicingų tikslų.

A. Avulio teigimu, bendros 2,5 mln. eurų „Hanner“ ir D. Šerno investicijos į stadioną atsipirks per 10 metų.

Būsimo stadiono vietoje nuo kovo pradžios jau nugriauti seni pastatai, įrengta drenažo sistema, toliau vykdomi elektros instaliacijos darbai, tvirtinamas gruntas, gaminami moduliniai pastatai.

Stadione bus patiesta dirbtinė danga, 300 vietų tribūnos bus dengtos stogu. Šalia iškilsiančiame pastate bus įrengtos rūbinės, dušai, sporto salė, administracinės patalpos, bus pasirūpinta patogiu privažiavimu bei parkavimo vietomis.

„Hanner-VFA“ stadionu galės naudotis „Vilnius Football Academy“ ir kitos mokyklos, profesionalūs klubai, kiti norintieji. Jame taip pat bus galima organizuoti tarptautines varžybas.

„Esame sutarę principinius sprendimus – viena sąlyga buvo, kad Vilniaus miesto taryba patvirtintų šitą sprendimą, jis patvirtintas, bet mūsų laukia dar ne vienas išbandymas“, – trečiadienį interviu „Delfi“ sakė A. Avulis.

„Šiandien yra daugiau aiškumo visiems, mums taip pat, didžiausias darbas lieka susitarti su „BaltCap“ ir dar reikia bent poros pritarimų“, – pridūrė jis.

Atnaujintą koncesijos sutartį dar turės įvertinti Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), o Europos Komisija (EK) turėtų patvirtinti, kad pakeitimais nėra suteikiama neteisėta valstybės pagalba.

A. Avulis sako esantis ramus: „Esu ramus, nes nelabai ką turiu nei išlošti, nei prarasti. Manęs paprašė, aš atėjau padėti šitą klausumą išspręsti, kuris jau keturi dešimtmečiai diskutuojamas, daromas ir nepadaromas“, – teigė A. Avulis.

„Dėl VPT, visko gali būti turbūt, ir teigiamas, ir neigiamas gali būti atsakymas. VPT jau vieną kartą buvo sustabdžiusi šitą projektą, vyko pusantrų metų teismai, teismas suteikė galimybę pasirašyti sutartį, ji buvo pasirašyta. Ir dabar gali VPT suabejoti ir dėl kažkoks procesas prasidėti“, – pridūrė jis.

Nelaukčiau. Jei ką nors daryti, tai reikia daryti greitai, o jei neišeina, nesigauna, tada nereikia daryti, ir viskas.

 

Vis dėl to paklaustas, ar lauktų, jei procesai vėl užsitęstų, A. Avulis sakė tokiu atveju pasitrauksiąs.

„Nelaukčiau. Jei ką nors daryti, tai reikia daryti greitai, o jei neišeina, nesigauna, tada nereikia daryti, ir viskas. Visi skirstomės, turim visi darbo pakankamai, aš manau“, – sakė jis.

A. Avulis baiminasi galimų rizikų dėl Š. Stepukonio

A. Avulis sako, kad jei projekte išliktų ir dabartinė jo koncesininkė, investicijų bendrovė „BaltCap“, tai suteiktų jam daugiau saugumo. Vis dėlto jis teigė matantis rizikų, „Hanner“ iš „BaltCap“ įsigyjant bendrovę, kuri turėjo įgyvendinti Nacionalinio stadiono projektą ir kuriai vadovavo 40 mln. eurų iššvaistęs buvęs „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis.

„Mes neperimam projekto, mes perimam kompanijos akcijas ir tai gana rizikingas sandoris. (...) Kai perkam akcijas, prisiimame labai daug rizikos, nes tai kompanijai vadovavo Stepukonis ir ne vienerius metus, o Stepukonį vertinam kaip labai talentingą žmogų, nes jei sugebėjo keliasdešimt milijonų pasisavinti ir niekas to nepastebėjo, tai gali būti, kad ir mes kažko nepastebėjom perimdami tos kompanijos akcijas“, – „Delfi“ teigė A. Avulis.

„Žiūrime ne pro padidinamąjį stiklą, o pro mikroskopą ir nesame tikri, kad mes visiškai saugūs. Dėl to mums didesnis saugumas būtų, jei jie pasiliktų projekte, o mes atliktume projekte tą dalį, kurią geriausiai mokam – galim pastatyti, prisitraukti 100 mln. eurų banko paskolą ir žinom, kaip tą padaryti iki 2026 metų pabaigos“, – pridūrė jis.

Norėtume laikytis etikos ir sudaryti galimybes, kad tie žmonės, kurie patikėjo pinigus „BaltCap“, kad jie neprapultų.

 

A. Avulis teigė kol kas negalintis pasakyti, kokia forma „BaltCap“ dalyvautų projekte, svarstomos kelios versijos.

„Hanner“ valdybos pirmininkas portalui vz.lt sakė, kad šalys reguliariai susitinka ir principines nuostatas yra aptarusios. Jo tegimu, „didelių sąlygų“ jis „BaltCap“ nekelia, tačiau nori suvaldyti rizikas.

„Šis klausimas nėra lengvas, nes „BaltCap“ gina savo investuotojų poziciją ir, aišku, jie ne viską gali daryti, ko mes prašome, ir mes ne viską galime daryti, ko jie nori. Daugiau konkretizuoti negaliu, bet galiu pasakyti, kad susitartume, mums reikia daug padirbėti“, – aiškino A. Avulis.

Tuo metu „BaltCap“ partneris Simonas Gustainis teigia, kad su „Hanner“ kol kas pasiektas principinis sutarimas.

„Derybose dėl likusių detalių su „Hanner“ vis dar esame ankstyvoje stadijoje, tačiau tarybos sprendimas procesus turėtų paspartinti“, – vz.lt nurodė „BaltCap“ vadovaujantis partneris.

A. Avulis „Delfi“ taip pat teigė, kad „BaltCap“ į projektą yra investavęs dalį investuotojų pinigų, todėl jei fondas pasitrauktų visiškai, investuotojų pinigai „prapultų“.

„Norėtume laikytis etikos ir sudaryti galimybes, kad tie žmonės, kurie patikėjo pinigus „BaltCap“, kad jie neprapultų“, – teigė A. Avulis.

Anot jo, šiuo metu ieškoma būdų, kaip padaryti, kad pinigus investavę žmonės galėtų juos susigrąžinti.

„Baltcap“ labiausiai turbūt norėtų, kad sumokėtume jiems tuos pinigus, kuriuos jie investavo, ir tokia greita pabaiga, bet mes su tuo nenorime sutikti“, – „Delfi“ teigė A. Avulis.

„BaltCap“ praėjusių metų pabaigoje skelbė, kad į Nacionalinio stadiono projektavimą ir statybą investavo 8,1 mln. eurų.

A. Avulis interviu BNS anksčiau neatskleidė, už kiek jis išpirktų stadiono koncesininkės įmonės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ pagrindinės akcininkės „Venetus Capital“ akcijas iš „BaltCap“, tačiau patvirtino, kad suma gali siekti 6 mln. arba 8 mln. eurų.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį pritarė daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu statybos koncesijos sutarties pakeitimams, indeksuojant projekto kainą bei jį kiek išplečiant.

„Mes norime sukurti tokias sąlygas sau, kad mes neturėtume prisiimti atsakomybės už Š. Stepukonio ar kažkokių kitų asmenų ne visai sąžiningas ir skaidrias, o gal ir nusikalstamas veiklas“, – antradienį laidoje „ELTA kampas“ sakė A. Avulis.

Pašnekovas teigė, jog turi susimažinti savo riziką iki minimumo.

„Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ gali tapti (ikiteisminio tyrimo dalimi – ELTA) arba „Venetus capital“. Mes negalime būti 100 proc. garantuoti, kaip bus. Šiandien situacija vienokia, po mėnesio gali būti kitokia, po metų – dar kitokia. (...) Jeigu išaiškės kažkokie negeri dalykai, kad yra kažkokie įsipareigojimai vykdyti prievoles, tada yra klausimas, o kas tai padarys?

Tie, kas padarė negerus darbus, tie turi ir atsakyti. Neteisinga ir nesąžininga, jei tai būtų bandoma užkabinti ant „Hanner.

Aš vienareikšmiai sakau, kad mes to nedarysime. Mes atsakomybės už Š. Stepukonio ir „BaltCap“ veiklą, padarytą iki tos dienos, kai mes pasirašysime sutartį, neprisiimsime. Tie, kas padarė negerus darbus, tie turi ir atsakyti. Neteisinga ir nesąžininga, jei tai būtų bandoma užkabinti ant „Hanner“, – dėstė jis.

A. Avulis pabrėžė, kad jo bendrovėje tokių dalykų kaip apgavystės ar vagystės nėra.

„Mes turime stiprią prevencijos sistemą. Net nelabai įsivaizduoju, kaip tai galėtų būti. Per daug metų sukaupėme patirtį, tobulinome kompanijos skaidrumą, darbuotojų patikimumo kontrolę.

Bet aišku, yra buvę partnerių. Turėjome projektų Ukrainoje, kurie buvo nelabai skaidrūs ir sąžiningi. Turėjome teisminių ginčų ir sprendimų, kur mums priteisė iš partnerių 5 mln. dolerių. Tam tikros patirties turime, į viską žiūrime gana atsargiai. Rizikas norime įsivertinti iki galo. Tikrai neisime į jokį projektą, kur rizikos bus nepamatuotos“, – sakė jis.

Apie tai, kad „Hanner“ perėmus Nacionalinio stadiono projektą, jame gali išlikti ir „BaltCap“ antradienį pranešė LRT tyrimų skyrius.

A. Avulis Eltai sakė, kad „Hanner“ vis dar nori perimti 98 proc. bendrovės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ akcijų, kurias valdo „BaltCap“ įmonė „Venetus capital“. Dar po 1 proc. akcijų turi „Kauna arena“ bei „Icor“ bendrovė „Axis Industries“.

Dar ne vienas žingsnis

Trečiadienį dėl projekto koncesijos sutarties pokyčių turėtų balsuoti Vilniaus miesto savivaldybės taryba. A. Avulis pastebėjo, kad net ir sulaukus politikų pritarimo, o po to susitarus su „BaltCap“, dar reikėtų sulaukti Europos Komisijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų.

„Kada įsigalios koncesijos sutarties pakeitimai, reikia gauti Europos Komisijos pritarimą ir išvadą. Ir dar reikia Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pritarimo. Tada neliks kliūčių. Viskas priklauso nuo to, kada gausime EK sprendimą. Galiu pasakyti patį geriausią variantą – jeigu sprendimas būtų gautas per mėnesį, balandžio viduryje galėtų atsinaujinti darbai. Bet yra buvę, kad EK ir metus užtrunka, kol atsako“, – sakė jis.

Per 30 mėnesių turėtų pavykti statybas užbaigti.

„Hanner“ vadovas pabrėžė, kad dabar pats laikas vykdyti statybos darbus.

„Žolės negalime daryti žiemą. Per 30 mėnesių turėtų pavykti statybas užbaigti. Viskas susiskaičiuoja iki 2026 m. gruodžio 31 d. Stadionas būtų keliais mėnesiais anksčiau“, – dėstė A. Avulis.

Vis dėlto, jis pripažino, kad turi pastabų Vilniaus daugiafunkcio projekto autoriams.

„Aš visą laiką turiu pastabų projektuotojams. Ne tik šitam projektui, bet daugeliui. Negalėčiau labai išskirti šitą ar kitus. Daug esu statęs ir dalyvavęs projektavime pastatų. Tai aš turiu pastabų, bet negaliu pasakyti, kad jis kažkoks blogas ar pan.

Pastabos yra dėl detalių. Bet dar reikia pažymėti, kad vienam objektui – arenai – dar nėra gautas statybos leidimas. Čia reikia iš esmės, stipriai padirbėti. Daugiau ten yra dalykų, kuriuos galima padaryti racionaliau ir efektyviau. Projektas nėra labai patrauklus daugeliui kompanijų“, – sakė jis.

Pašnekovas dar pridūrė, kad dėl Nacionalinio stadiono yra kilęs labai didelis ažiotažas.

„Dalis politikų tiesiog išnaudoja kaip tribūną pakalbėti, pakritikuoti, sumenkinti. Sukelti abejonių, kad čia kažkas neskaidru ar labai brangu. Visiems turiu tą patį atsakymą – prašau, užleidžiu, imkit, darykit. Mane tik domina, ar tai, ko nepadarė per 40 metų, įmanoma padaryti per 2 metus. Man yra didelis interesas ir azartas tai padaryti. Jau mėnesį laiko kviečiu (...), bet iki šiol nesulaukiau nė vieno. Mielai užleisiu, nes čia tiek rizikos yra“, – sakė jis.

Buria komandą

A. Avulis dar papasakojo, kad jau pradėjo Nacionaliniam stadionui skirtos komandos formavimą.

„Skirstome, ieškome žmonių. Reikės papildomos komandos, vienareikšmiai. Mes tokių žmonių žinome ir jau kalbamės su jais. Su kai kuriais jau esame ir susitarę. Tai laukiame žalios šviesos, kada galėsime pradėti tuos darbus.

Kiti projektai negali nukentėti, nes ten yra mūsų prioritetinis darbas. Ten yra verslas, o čia yra tiesiog – aš galiu šioje vietoje padėti. Reikia – galiu padėti. Jei politikai nubalsuos ir pasakys, kad nereikia – jokių problemų. Aš turiu pakankamai projektų ir užsienyje, ir Lietuvoje, kur aš turiu ką statyti, kur investuoti“, – sakė jis.

Verslininkas taip pat kartojo, jog į šį projektą eina ne tam, kad užsidirbtų.

 Jeigu mes apskritai išeisime su pliusu šiame projekte, būsiu be galo laimingas.

„Čia nėra ką užsidirbti. Jeigu mes apskritai išeisime su pliusu šiame projekte, būsiu be galo laimingas“, – sakė A. Avulis.

Kalbėdamas apie 20 metų koncesiją, jis priminė, kad projektas iš tiesų susidaro iš dviejų dalių.

„Čia yra dvi dalys. Dalis, į kurią labiausiai koncentruojamės – statybos. Mes tai žinome ir mokame. Antra dalis yra 20 metų priežiūra, organizavimas varžybų, renginių ir viso kito. Tai absoliučiai nėra mūsų verslas. Mes jame nelabai ir norime būti, dalyvauti. „Kauno arena“ gali būti viena iš galimybių. Jie išreiškė norą, bet tam turi ateiti laikas ir mes turime susitarti dėl sąlygų“, – dėstė „Hanner“ vadovas.

Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 2,4 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 158,4 mln. eurų. Skaičiuojama, kad statybos darbai pabrango 28 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 10 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad beveik 36 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.

ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai paaiškėjo, kad buvęs fondo partneris Šarūnas Stepukonis galėjo pasisavinti apie 40 mln. eurų ir bent dalį jų pralošti kazino. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT). Teismo sprendimu, Š. Stepukonis yra suimtas iki kovo 24 d.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

Be to, kaip rodo žurnalistų atlikta analizė, Vilniaus savivaldybė ir Vyriausybė neturi sprendimo galios, pasirenkant investuotoją.

„Mes manom, jog būtų logiška, kad jie („BaltCap“ – red.) nedingtų visiškai. Mums taip atrodo. Kad nėra pats geriausias variantas, jeigu jie visai dingsta. Stadiono projektą turime mes valdyti. Besąlygiškai valdyti. O jie gali likti tokiomis, kaip pasakyti, stebėtojo teisėmis“, – LRT Tyrimų skyriui teigė statybų bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, paklaustas, ar jo bendrovei perėmus projektą jame galėtų likti „BaltCap“.

„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis teigė, kad „BaltCap“ dalyvauti Nacionalinio stadiono projekte galėtų pastačius kompleksą.

„Privalome veikti ir „BaltCap Infrastructure Fund“ investuotojų, tarp kurių yra didelės tarptautinės institucijos bei didžiausi Baltijos šalių pensijų fondai, interesų labui. Todėl kartu su potencialiu projekto tęsėju ieškome galimybių už investuotojų lėšas sukurtą vertę realizuoti vėlesniuose projekto įgyvendinimo etapuose, jau pastačius kompleksą“, – LRT Tyrimų skyriui teigė S. Gustainis.

LRT Tyrimų skyriaus atlikta analizė taip pat rodo, kad Vilniaus savivaldybė bei Vyriausybė neturi sprendimo galios pasirinkdamos projekto investuotoją. Tokią situaciją esą lemia susitarimai dėl koncesijos, kuriuose projektą vykdyti yra patikėta specialiajai bendrovei Vilniaus daugiafunkcis kompleksas.

Dėl 2021 metais pasirašytos Nacionalinio stadiono projekto koncesijos sutarties pakeitimų bei jo statybų kainos indeksavimo trečiadienį spręs Vilniaus miesto taryba.

Kaip puota maro metu – taip Seimo opozicijos politikai vertina Vilniaus savivaldybės užmojus užbaigti Nacionalinį stadioną. Po „BaltCap“ skandalo statyti stadioną ryžtasi bendrovė „Hanner“, kuriai vadovauja verslininkas Arvydas Avulis. Su sąlygomis – už brangiau ir didesnį. 

„Norime padaryti viską, kad ir koncesininkas būtų pajėgus jį vykdyti. Kad per 26 metus Vilniuje atsirastų stadionas ir visas kompleksas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

„Dabar ne tas laikas, mums tikrai nereikia išlaidauti. Biudžetas yra pakankamai mažas“, – teigė Seimo narė Rasa Budbergytė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

G. Nausėda interviu sakė, kad nacionalinis stadionas yra tik vienas – Kauno, nes Vilniuje šis klausimas tapo savotiška gėda. 

„Kaune stovi ne futbolo, o lengvosios atletikos stadionas, nes per vidurį dar yra bėgimo takai. Vilniuje stovės futbolo stadionas, skirtas futbolui“, – kalbėjo A. Bužinskas.

Anot G. Nausėdos, auksinio stadiono Lietuvai nereikia. Greitos statybos gali virsti pinigų švaistymu. Neskubėti ragina ir Seimo audito komitetas.

„Savivaldybė privalėtų sulaukti pačių pagrindinių, tai yra, Finansų ministerijos išvados ir Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo“, – aiškino Seimo narys Zigmantas Balčytis.

Z. Balčytis sako: vėl statyti stadioną, prieš tai neįvertinus valstybinėms institucijoms, gresia užlipti ant to paties grėblio. 

„Mes pradedam projektą, kuris nėra visapusiškai suderintas, po kelių metų įvyksta apskundimai, tas projektas sustabdomas“, – tęsė Z. Balčytis.

Dėl daugiafunkcio komplekso kainos bus sprendžiama kitą savaitę. Miesto valdžia mano: nieko baisaus, jei išvadų dėl kainos ir paties projekto nebus.

„Iš savivaldybės ir administracijos pusės pastebėjome didelį nepasitenkinimą. Mus bando įtikinti, kad reikalinga ypatinga skuba. Kad kažkas čia dega“, – pasakojo R. Budbergytė.

„Jie daro viską, kad ponas A. Avulis turėtų, kaip dar atsiskaityti su „BaltCap“ dėl pabrangimo“, – šnekėjo Vilniaus tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.

Savivaldybė kalba, kaip daugiafunkcį projektą branginti, bet ne išsireikalauti pinigų už tai, kad „BaltCap“ taip stadiono ir nepastatys.

„Taip, kalba eina apie dešimt milijonų eurų“, – teigė  A. Nemunaitis.

Tiek būtų galima prisiteisti už tai, kad futbolo arenos kitąmet nebus.

„Mes galime palaukti iki 2025 metų, tuomet teistis kokius keturis metus. Neaišku, kaip teismai baigsis, dar du metus projektuoti naują objektą ir pradėti jį statyti po kokių aštuonių-devynių metų. O tada galėsime pradėti švęsti 50-metį be stadiono“, –  rėžė A. Bužinskas.

Dabar stadionas turėtų kainuoti 158 mln. Statybos kaštai kyla 40 proc. 17 mln. eurų pabrangimo prisiima pati savivaldybė. 10 mln. – Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerija. Dar tiek pat koncesininkas. 

„Atsižvelgdami į laikotarpį, pridėdami tuos 10 mln. eur., neišlipam iš valstybės rezervo limito“, – tikino ŠMSM kancleris Julius Lukošius. 

Tada galėsime pradėti švęsti 50-metį be stadiono.

„Statybų kainos auga. Darbo užmokestis statybų sektoriuje kiekvieną mėnesį didėja. Turbūt jau du metus iš eilės“, – teigė Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.

Anot mero, realus pabrangimas bus tik 2 mln. eurų, mat už projektą žadama atsiskaityti greičiau. Tam prireiks ne 22-ejų, o jau tik dviejų metų. Ir šitaip sieks sutaupyti pinigus už palūkanas. Kritikai sako: jei valdžia rado pinigų, gal nereikia ir koncesijos?

„Net jeigu ir išaugusi ta kaina, tai nereikia gauti Seimo pritarimo, nes jis jau yra gautas“, –  sakė R. Budbergytė.

„Aš prognozuoju, kad po dviejų-trijų metų, kaip iš tikrųjų savivaldybei reikės sumokėti, mes neturėsime iš ko skolintis. Reikės iš kažkokių programų atimti. Klausimas, ar tai mažiau gatvių valysim, ar rečiau šiukšles išvešim“, – kalbėjo A. Nemunaitis.

Keičiasi daugiafunkcio komplekso kaina, mokėjimo terminas, vietų skaičius. Seimo nariai sako – tai jau visai naujas projektas. 

„Reikėjo daryti naują konkursą. Šitame projekte parinkti rangovus arba statytojus“, – sakė Z. Balčytis.

Futbolo stadione atsirastų papildomai 3 tūkst. vietų ir dar 5 tūkst. krepšinio arenoje.

„Aš manau, jie tuščiomis kišenėmis neišeis, bet mes dar neturime su jais jokių susitarimų. Šią valandą mes kalbamės, koks tai turėtų ir galėtų būti susitarimas“, – LRT televizijai ketvirtadienio vakarą sakė A. Avulis.

„Nemanau, kad mes čia kažkaip norime pasinaudoti jų nelaime ir iš to kažkiek pasipelnyti. Manau, būtų nelabai sąžininga ir garbinga“, – pažymėjo jis.

Kaip skelbta anksčiau, Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ perima nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Be to, daugiafunkciame komplekse Šeškinėje turėtų atsirasti universali tiek kultūros, tiek sporto renginiams tinkama arena, o pačiame stadione 3 tūkst. didinamas vietų skaičius, iki 18 tūkst.

Projekto koncesijos sutartyje vasarį turėtų būti sutarta dėl kainų indeksavimo. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc. Tačiau savivaldybė ruošiasi prisiimti tik dalį šio pabrangimo.

Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 2,4 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 158,4 mln. eurų. Pasak mero, statybos darbai pabrango 28 mln. eurų, dar prisidėjo naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 10 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad beveik 36 mln. eurų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.

ELTA primena, kad „BaltCap“ yra susidūrusi su reputacijos problemomis, po to, kai paaiškėjo, kad buvęs fondo partneris Šarūnas Stepukonis kazino galėjo pralošti daugiau nei 30 mln. eurų.

„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas ketina baigti 2026 m.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.