Pastaruoju metu netylant kalboms apie skiepus, visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į mokslo pažangą, dėl kurios šiandien turime galimybę apsisaugoti nuo įvairių ligų.

„Skiepijimas, kaip profilaktikos priemonė, pasaulyje yra sėkmingai naudojamas jau kelis šimtus metų ir šiandien vakcinacija gali padėti išvengti beveik 30 ligų, taip išsaugant nuo 2 iki 3 milijonų gyvybių per metus. Kartu su inovacijomis atsirado galimybė apsisaugoti ne tik nuo tymų, poliomielito, raudonukės, bet ir eilės kitų užkrečiamųjų ligų. Reikėtų įvertinti skiepų teikiamą naudą, nes kartais tai gali būti vienkartinė investicija į žmogaus sveikatos apsaugą visam likusiam gyvenimui“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės (IFPA) direktorė.

Medicinos specialistų teigimu, mažėjant pasiskiepijusių žmonių skaičiui, Lietuvoje auga ne tik tymų, raudonukės, bet ir įvairių virusinių infekcijų protrūkių rizika. Tokiai situacijai įtakos turi ir profilaktika nepasirūpinantys keliautojai.

„Šiuo metu virusinis hepatitas A, kuris sukelia kepenų uždegimą, Lietuvoje dažniausiai yra įvežtinis. Tai reiškia, kad daugiausiai juo užsikrečiama svečiuojantis užsienio šalyse arba užsieniečiams atvykus į Lietuvą iš tų valstybių, kuriose liga yra labiau paplitusi“, – teigia Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė.

Visame pasaulyje kelionių medicinos ekspertai rekomenduoja prieš keliaujant individualiai pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti, kokias profilaktikos priemones reikėtų pasirinkti – skiepus, profilaktiką vaistiniais preparatais ar kitas nespecifines profilaktikos priemones, kaip, pavyzdžiui, tinklelius nuo uodų ar repelentus.

„Negalima nubrėžti tokių gairių, kurios tiktų visiems. Turime atsižvelgti į keliautojo amžių, kelionės pobūdį, jos trukmę ir paties žmogaus įpročius. Profilaktinių skiepų ir kitų priemonių parinkimas keliautojui tik iš dalies priklauso nuo geografinio regiono, į kurį vykstama. Labai svarbūs ir kiti veiksniai, kaip anksčiau persirgtos ligos, įskiepyti skiepai, keliavimo būdas, pomėgiai, trukmė, tikslas ir kiti aspektai“, – sako prof. L. Jančorienė.

Statistiniai paskaičiavimai rodo, kad keliautojui vykstant į besivystantį kraštą ir ketinant jame praleisti daugiau nei mėnesį, yra apie 50 proc. tikimybė susirgti infekcinės kilmės žarnyno uždegimu.

Hepatitas A ir vidurių šiltinė yra dažniausios per maistą ir vandenį plintančios infekcijos, nuo kurių keliautojai gali apsisaugoti vakcinomis. Nuo hepatito A žmogus skiepijamas du kartus, po pirmojo skiepo jau susidaro apsauga, tačiau ji truktų trumpai. Po 6–12 mėnesių įskiepijus antrąją vakcinos dozę, apsauga nuo hepatito A suteikiama visam likusiam gyvenimui.

„Abi infekcijos plinta fekaliniu – oraliniu keliu, tačiau dažniau pasitaiko hepatitas A, kuriuo galima užsikrėsti valgant termiškai neapdorotą maistą, ypač, jūros gėrybės, geriant nesaugų vandenį arba per kontaktą nuo kito sergančiojo. Ši infekcija gali pasitaikyti Viduržemio jūros baseino šalyse, Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje, ja užsikrėsti galima net ir prabangiame Egipto restorane, mėgaujantis termiškai neapdorotais moliuskais“, – pasakoja profesorė.

Keliautojams yra reikšmingos ir oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos, iš kurių dažniausia yra gripas. Kita infekcijų grupė, susijusi su kelionėmis yra vektorių (uodų, erkių ir kitų nariuotakojų) pernešamas infekcijas. Atsižvelgiant į šių infekcijų paplitimą ir riziką, medikai individualiai rekomenduoja atitinkamas specifinės apsaugos priemones – skiepus arba maliarijos chemoprofilaktiką vaistais.

Aktyvų laisvalaikį mėgstantiems keliautojams reikėtų nepamiršti apsaugos nuo difterijos ir stabligės. Lietuvos piliečiams ši vakcina yra valstybės kompensuojama vieną kartą kas 10 metų. Pasinaudoti šia galimybe gali gyventojai nuo 25 metų amžiaus, kuomet praeina dešimtmetis po paskutinės vakcinos, įskiepytos 15-16 metų paaugliams pagal Nacionalinį skiepų kalendorių.

Specifinės imunoprofilaktikos priemonės parenkamos individualiai, įvertintus infekcijos dažnį ir pobūdį šalyje, į kurią ketinama vykti, bei infekcijos sukeliamų pasekmių riziką. Investicija į vakciną gali padėti apsaugoti tiek vaikus, tiek suaugusius asmenis nuo įvairių infekcinės kilmės susirgimų, jų komplikacijų ir mirčių. 

Pirmasis hepatito A atvejis vasarį patvirtintas į Lietuvą dirbti atvykusiam Ukrainos piliečiui. Antras atvejis registruotas sąlytį su sergančiuoju turėjusiam asmeniui.

Pasak ULAC, epidemiologinio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad pirmasis ligonis hepatitu galėjo užsikrėsti Ukrainoje.

Hepatitas A yra ūminė kepenis pažeidžianti užkrečiamoji liga, kuria dažniausiai užsikrečiama hepatito A virusui (HAV) patekus per burną.

HAV infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis kliniškai pasireiškiančia arba besimptome forma. HAV gali būti perduodamas per užterštą maistą ar vandenį, taip pat fekaliniu – oraliniu būdu tarp artimų kontaktų, pavyzdžiui, šeimose, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos namuose, tarp lytinių partnerių. 

Virusas užsikrėtusio žmogaus išmatose randamas praėjus vienai savaitei po užsikrėtimo, o pirmieji ligos požymiai pasireiškia vidutiniškai po 28 – 30 dienų nuo užsikrėtimo. Keletą savaičių iki geltos atsiradimo užsikrėtęs žmogus pats to nežinodamas platina užkratą.

Dažniausiai užkrečiamasis laikotarpis tęsiasi apie 3 savaites.

Ši infekcija paplitusi beveik visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet registruojama apie 1,4 mln. susirgimų hepatitu A.

Didžiausio endemiškumo regionams priskiriamos Afrikos, Pietų Amerikos valstybės, Azijos šalys. Mažiausiai hepatitas A paplitęs Australijoje, Šiaurės Amerikos žemyno šalyse.

Europoje 2017 metais užregistruota daugiau kaip 26 tūkst. hepatito A atvejų, 2016 metais – kiek daugiau 12 tūkstančių.

Lietuva priskiriama nedidelio sergamumo šalims, kasmet vidutiniškai registruojama iki 50 hepatito A atvejų. Praėjusiais metais Lietuvoje užregistruoti 22 šios ligos atvejai.

Pasak ULAC, dėl per pastaruosius 15 metų sumažėjusio sergamumo hepatitu A, mūsų šalyje yra palankios sąlygos virusui plisti ne tik šeimose, bet ir kolektyvuose. Vis daugiau asmenų kasmet šiuo virusu užsikrečia užsienio šalyse, tokiu būdu didėja infekcijos plitimo ir protrūkių rizika Lietuvoje.

Esant mažam sergamumui Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, nuolat didėja imlių asmenų skaičius, todėl didėja ligos protrūkių rizika.

Vieni svarbiausių rizikos veiksnių išlieka sąlytis su sergančiu asmeniu, užterštas virusu maistas, kelionės į endemines šalis.

Pasak ULAC, skiepai yra efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė. Paskiepijus dviem vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų.

2016 metais Lietuvoje registruota 16 virusinio hepatito A atvejų, 2017 metais – 57 atvejai arba 3,4 karto daugiau.

ULAC medikų teigimu, sergamumas šia liga padidėja periodiškai, tačiau taip pat ragina keliautojus būti dėmesingais. Pernai 40 proc. susirgusiųjų šia liga, tikėtina, užsikrėtė užsienio šalyse: Turkijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Indijoje, Azijoje ir kitur. Buvo tirti penki protrūkiai, kai hepatitu A susirgo 14 artimai bendraujančių asmenų.

Hepatitas A paplitęs visame pasaulyje, tačiau pagal infekcijos paplitimo rodiklius šalys yra skirstomos į didelio endemiškumo šalis (Egiptas, Tunisas, Marokas, Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija).

ULAC medikai ragina keliaujančius skirti tinkamą dėmesį rankų higienai, vartoti saugų maistą bei geriamąjį vandenį, atsakingai rinktis lytinius partnerius.

Pati efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė – skiepai. Norintiems pasiskiepyti nuo hepatito A patariama kreiptis į savo šeimos gydytoją arba susirasti medicinos kabinetą, kuris teikia skiepų paslaugas.

VHA šių metų vasario pabaigoje susirgo pirmasis šios šeimos narys, po mėnesio – antrasis. Pirmojo ligonio užsikrėtimo priežastis nežinoma. Jis iš Lietuvos nebuvo išvykęs. Antrasis šios šeimos narys užsikrėtė artimo sąlyčio būdu.

Balandžio 10 d. ULAC paskelbė apie kitą VHA šeiminį protrūkį, kai susirgo trys šeimos asmenys. Pirmasis susirgęs asmuo galėjo užsikrėsti kelionės į Vidurinę Aziją metu.

Per tris šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 17 susirgimų hepatitu A atvejų. Tiek pat atvejų VHA buvo užregistruota per visus praėjusius metus. Tiek pernai, tiek šiemet VHA aktyviai plinta šeimose ar tarp  artimai bendraujančių asmenų.

Hepatitas A (HA) plinta fekaliniu – oraliniu būdu per maistą, vandenį arba artimą sąlytį. HA viruso infekcijos šaltiniu yra žmogus, sergantis kliniškai išreikšta arba besimptome šios infekcijos forma. Virusas su išmatomis pradeda išsiskirti praėjus vienai savaitei po užsikrėtimo, o pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti po 14-45 dienų nuo užsikrėtimo. Užsikrečiamasis laikotarpis dažniausiai tęsiasi apie tris savaites. Džiovinti vytinti pomidorai, nepasterizuotos sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos yra dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai.

HAV paplitęs visame pasaulyje, išskyrus Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos, kai kurias Pietų ir Rytų Europos šalis, Australiją, Japoniją. Pagal HA paplitimo rodiklius pasaulio šalys skirstomos į didelio endemiškumo šalis (pvz., Egiptas, Tunisas, Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europos, Japonija ir Šiaurės Amerikos šalys). Todėl keliaujant į didelio endemiškumo šalis rekomenduojama pasiskiepyti.

ULAC medikai primena, kad vakcinacija yra efektyviausia VHA profilaktikos priemonė. Pasiskiepijus dvejomis dozėmis apsauginis antikūnių titras gali išlikti iki 20 metų. O rankų plovimas – pati efektyviausia riziką užsikrėsti mažinanti priemonė.

Rankos su muilu kruopščiai turi būti plaunamos visada – pasinaudojus tualetu, kai jos nešvarios, prieš valgant, prieš ir po maisto gaminimo, po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, kitais daiktais, grįžus iš lauko, kiemo, daržo, sodo, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabuvus viešose vietose, pabendravus su sergančiu žmogumi, netgi po nosies valymo, pažaidus su gyvūnais.

Vykstantiems į šalis, kuriose dėl didelio sergamumo VHA yra padidėjusi rizika užsikrėsti, ULAC medikai rekomenduoja pasiskiepyti, vartoti saugų maistą ir vandenį, kuo dažniau plauti rankas arba jas valyti alkoholinėmis servetėlėmis.

VHA susirgo trys vienos šeimos asmenys. Pirmasis susirgęs asmuo galėjo užsikrėsti kelionės į Vidurinę Aziją metu. Manoma, kad šeimoje virusas išplito sąlyčio būdu.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruota 17 susirgimų VHA atvejų, iš jų – 14 susiję keturiuose protrūkiuose.

Paskutinį dešimtmetį gerokai sumažėjęs sergamumas VHA rodo, kad virusas cirkuliuoja imlioje visuomenėje ir lengvai gali išplisti šeimose ar tarp artimai bendraujančių asmenų.

Hepatitas A (HA) plinta fekaliniu – oraliniu būdu per maistą, vandenį arba artimą sąlytį. HA viruso infekcijos šaltiniu yra žmogus, sergantis kliniškai išreikšta arba besimptome šios infekcijos forma. Virusas su išmatomis pradeda išsiskirti praėjus savaitei po užsikrėtimo, o pirmieji ligos požymiai –pasireikšti po 14-45 dienų nuo užsikrėtimo. Užsikrečiamasis laikotarpis dažniausiai tęsiasi apie tris savaites. Džiovinti vytinti pomidorai, nepasterizuotos sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos yra dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai.

HAV paplitęs visame pasaulyje, išskyrus Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos, kai kurias Pietų ir Rytų Europos šalis, Australiją, Japoniją. Pagal HA paplitimo rodiklius, pasaulio šalys skirstomos į didelio endemiškumo šalis (pvz., Egiptas, Tunisas, Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europos, Japonija ir Šiaurės Amerikos šalys). Todėl keliaujant į didelio endemiškumo šalis rekomenduojama pasiskiepyti.

Vakcinacija yra efektyviausia VHA profilaktikos priemonė. Pasiskiepijus dvejomis dozėmis, apsauginis antikūnių titras gali išlikti iki 20 metų.

Visuomenės informavimas ir švietimas, rankų higiena, saugus maistas ir geriamasis vanduo yra svarbios nespecifinės profilaktikos priemonės. Todėl ULAC specialistai rekomenduoja:

Kruopščiai plauti rankas su muilu – pasinaudojus tualetu, prieš valgio gaminimą, prieš valgant. Jeigu nėra tinkamų sąlygų nusiplauti rankų, naudoti specialias rankų dezinfekavimo priemones arba drėgnas alkoholiu impregnuotas servetėles.

Naudoti tinkamai termiškai paruoštą maistą, neužteršti jį ruošiant.

Naudoti saugų geriamąjį vandenį. Kelionės į šalis, kuriose ši infekcija paplitusi, rekomenduojama vartoti tik fasuotą geriamąjį vandenį.

Europoje imta skambinti pavojaus varpais dėl plintančio hepatito A viruso. Juo užsikrečia vyrai, turintys lytinių santykių su kitais vyrais. Ir nors medikai ragina žmones skiepytis nuo mirtį sėjančios ligos, pats Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko sako kol kas nepasiskiepijęs. Jis pavydžiai dairosi į kitas šalis, kur yra atskiros gydymo įstaigos netradicinės orientacijos asmenims.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atskirų gydymo įstaigų bent jau kol kas Lietuvoje homoseksualams ir biseksualams nežada. 

Specialistai sako, kad hepatito A virusas plinta ir tarp heteroseksualų, tad susirūpinti turi visi. Pasaulyje kasmet užregistruojama tiek naujų ligos atvejų, kiek žmonių gyvena pusėje Lietuvos – apie pusantro milijono.

Pasak  ELPKC, per pastaruosius 12 mėnesių (2016 m. vasaris – 2017 m. vasaris) nustatyti 287 susirgimo virusiniu hepatitu A atvejai, kur daugumą susirgusiųjų sudarė vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais (VSV), kurie nebuvo paskiepyti nuo hepatito A. Pagrindinis užsikrėtimo būdas  – lytiniai santykiai.

ELPKC pranešė, kad virusinio hepatito A susirgimai užregistruoti 13 Europos Sąjungos šalių: Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Manoma, kad susirgimo atvejų (ar protrūkių) galėjo būti daugiau, nei buvo užregistruota.

Hepatito A virusas (HAV) sukelia kepenų uždegimą (virusinį hepatitą A). Šis virusas plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t.y. juo užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną, dažniausiai su užterštu maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį HAV patenka su infekuoto asmens išmatomis (fekalijomis), ypač jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai pasinaudojus tualetu yra blogi. Didžiausia rizika užsikrėsti šiuo virusu vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, yra oralinių lytinių santykių metu nuo užsikrėtusių partnerių. Daliai užsikrėtusiųjų ši liga nepasireiškia jokiais simptomais, todėl toks žmogus, pats nežinodamas, gali platinti ligą.

Inkubacinis hepatito A periodas trunka 1–50 d. (dažniausiai 28 d.). 70-80 proc. suaugusiųjų infekcija pasireiškia išreikštais požymiais. Pirmieji ligos simptomai – karščiavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas. Po 1–2 savaičių dažnai padidėja kepenys ir gali išryškėti gelta, taip pat patamsėja šlapimo spalva, o išmatos būna šviesios. Vidutiniškai VHA tęsiasi apie vieną mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki 6 mėnesių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruota 17 susirgimo ūmiu virusiniu hepatitu A atvejų, tarp kurių susirgimo atvejų (ar protrūkių) tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su kitais vyrais, užregistruota nebuvo, tačiau rizika užsikrėsti išlieka visiems, kurie nesirgo ar yra nepaskiepyti.

Efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė – skiepai. Pasiskiepijus dvejomis vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų.

Norintiems pasiskiepyti nuo hepatito A reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, arba susirasti medicinos kabinetą, kuris teikia skiepų paslaugas.

Atliekant pirminį židinio epidemiologinį tyrimą nustatyta, kad likus dviem parom iki pasireiškė ligos simptomai (šis periodas pavojingiausias, nes labiausiai užkrečiamas), ligonė savo namuose ruošė gimtadienio vaišes, kurių metu dalyvavo šeši asmenys. Po daugiau kaip mėnesio virusinio hepatito A diagnozė nustatyta vienam iš šventės dalyvių.  Siekiant išvengti naujų ligos atvejų, pradėtas protrūkio epidemiologinis tyrimas.

Nors Lietuvoje hepatito A pavieniai atvejai registruojami, tačiau protrūkiai reti. Kauno apskrityje paskutinius trejus metus protrūkių nebuvo, tačiau pavieniai atvejai buvo registruojami: 2013 m. –trys atvejai, 2014 m. – vienas, 2015 m. hepatito A atvejų nebuvo registruota. 2016 m. vienas ligonis sirgo Kaišiadorių rajone. Paskutinis šeiminis protrūkis Kauno apskrityje buvo nustatytas ir tirtas 2013 metais Kėdainiuose. Šiais metais lapkričio 17 d. pradėtas ir tęsiamas hepatito A protrūkio tyrimas Kauno mieste.

Kas tai yra virusinis hepatitas A?

Hepatitas A yra kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso. Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną su maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį hepatito A virusas patenka su infekuoto asmens išmatomis. Kasmet pasaulyje virusiniu hepatitu  A suserga apie 1,4 milijono žmonių. Rizika užsikrėsti yra visuotina, tačiau suserga ne kiekvienas, kadangi persirgę šia infekcine liga ar pasiskiepiję asmenys įgyja ilgalaikį atsparumą.

Virusinis hepatitas A yra vienas iš sparčiausiai plintančių hepatitų, turintis tam tiktus sergamumo periodiškumo dėsningumus. Po daugiau nei dešimtmetį trukusio sergamumo mažėjimo, hepatito A plitimas įgauna pagreitį. Kai imlių žmonių grupėje atsiranda infekcijos šaltinis, iškyla grėsmė ligos išplitimui.

Kaip pasiekti, kad maiste ar vandenyje hepatito A virusas būtų sunaikintas?

Hepatito A virusas yra atsparus išorės aplinkos veiksniams – šalčiui, kaitinimui, išdžiūvimui ir kt. Pavyzdžiui, užšaldytame maiste (-20°C) virusas gali išgyventi metais, 70°C kaitinimą pakelia 10 min., 1 proc. koncentracijos muilo-sodos tirpalo poveikį esant 37°C temperatūrai pakelia 30 min. Gėlame ar jūros vandenyje išlieka gyvybingas nuo 12 savaičių iki 12 mėnesių. Nustatyta, kad užšaldytas, džiovintas uogas (šilauoges, gervuoges, avietes ir žemuoges) nepakanka kaitinti 80°C temperatūroje 20 min., kad būtų sunaikinti hepatito A virusai. Pieno riebalai ir cukrus apsaugo hepatito A virusus nuo temperatūros poveikio. Hepatito A virusai žūva moliuskus verdant 8 min. pomidorų padaže, bet jie išlieka gyvybingi moliuskus kepant svieste 250°C temperatūroje 5 min. Šie virusai ilgiau išlieka labiau sūdytuose maisto produktuose ir greičiau žūva rūgščioje aplinkoje. 23°C temperatūros vandentiekio vandenyje per 27 dienas hepatito A virusų sumažėja 99 proc. Virusas yra gana atsparus chlorui, todėl profilaktinis geriamojo vandens chloravimas nėra patikima priemonė šios infekcijos plitimui per geriamąjį vandenį sustabdyti, o vandenį veikiant ultravioletiniais spinduliais, formalinu ir chloro junginiais hepatito A virusas žūva per 30 minučių.

Skiepai – tai pati efektyviausia specifinė hepatito A profilaktikos priemonė vaikams ir suaugusiesiems. Rekomenduojama skiepytis visiems, kurie nesirgę, ruošiasi keliauti. Keliaujantiems į endeminius regionus rekomenduojama skiepytis likus 2–4 savaitėms iki išvykimo.

Viena svarbiausių nespecifinės profilaktikos priemonių – kruopštus rankų plovimas. 

Nustačius ar įtarus užkrečiamosios ligos atvejį, ar esant šios ligos protrūkiui,  atliekamas aplinkos nuolatinis valymas ir dezinfekcija. Slaugantiems sergančiuosius būtina dėvėti vienkartines asmenines apsaugos priemones (prijuostes, pirštines, chalatus) ir kruopščiai plauti rankas. Ligonio išskyromis užterštus aplinkos paviršius (pvz., vemiant, viduriuojant), nedelsiant būtina nuvalyti vienkartinėmis popierinėmis servetėlėmis, šluostėmis.  Patalpas, grindis ir paviršius valyti ne mažiau kaip du kartus per dieną drėgnu būdu naudojant buitines dezinfekuojamąsias valymo priemones, skirtas paviršiams valyti ir dezinfekuoti. Ypatingą dėmesį skirti didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai). Nuo įvairių paviršių hepatito A virusus pašalina natrio hipochlorito tirpalas. Užterštą kūno skysčiais tekstilę būtina skalbti ne žemesnėje nei 60°C vandens temperatūroje automatinėse skalbyklėse. Patalpas būtina kuo dažniau vėdinti.

Pajutus pirmuosius ligos požymius (bendrą silpnumą, apetito stoką, kūno niežulį, maudimą dešinėje pašonėje, pykinimą, pastebėję tamsų drumstą šlapimą ir šviesias išmatas, akių odenų pageltimą, sąnarių skausmą bei karščiavimą), nedelsiant būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.