Kaip rašoma bendrovės pranešime, „Hesburger“ Ukrainoje turi septynis restoranus, visi jie yra Kyjive. Juose dirba apie 100 darbuotojų.

Nuo vasario 28 d. „Hesburger“ iš savo šiuo metu neveikiančių restoranų Kyjive nemokamai dalina maistą miesto gyventojams. „Hesburger“ tinklo darbuotojai Ukrainoje savanoriškai sugrįžo į darbą ir uždarytuose restoranuose ruošia maistą vaikų namams, slaugos namams, pagalbos darbuotojams ir kitiems miesto gyventojams. Maisto pristatymas koordinuojamas per vietos pagalbos organizacijas.

„Esame labai susirūpinę ir sunerimę dėl padėties Ukrainoje, nuolat sekame įvykius ir nuoširdžiai tikimės, kad taika Ukrainoje netrukus sugrįš. Mūsų žiniomis, visi mūsų darbuotojai Ukrainoje yra gyvi, mes didžiuojamės jų drąsa ir susitelkimu. Kol mūsų restoranai Ukrainoje nedirba, ir toliau mokame atlygį visiems savo darbuotojams“, – sakė „Hesburger“ generalinis direktorius Karis Salmela.

„Hesburger“ praėjusią savaitę nusprendė nutraukti veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje. „Hesburger“ turi 39 restoranus Rusijoje ir keturis restoranus Baltarusijoje. Kaip praneša bendrovė, restoranai bus uždaryti kiek įmanoma greičiau, šiuo metu yra derinamos konkrečios verslo nutraukimo procedūros ir veiksmai.

Atliktas patikrinimas

VMVT Kauno departamento patarėjas Petras Tarvydas portalui kauno.diena.lt nurodė, kad tarnyba pranešimą dėl galimų pažeidimų minimame greitojo maisto restorane gavo gegužės 25 dieną, tad dar tą pačią dieną specialistai nuvyko į vietą ir buvo surengtas neplaninis patikrinimas.

„Patikrinimo metu nustatyta, kad kenkėjų kontrolę restorane atliekanti įmonė šį mėnesį užregistravo, kad yra musių, taip pat kitų pažeidimų. Gegužės 24 d. vartotojas kreipėsi į restorano darbuotojus dėl vabaliukų sumuštinyje (galimai musyčių), tačiau įmonės atsakingi asmenys, pakartotinai nesikreipė į kenkėjų kontrolę atliekančią įmonę, kad būtų sugriežtinta kenkėjų kontrolė.

Inspektoriai greitojo maisto restoranui pateikė nurodymus dėl nustatytų neatitikčių pašalinimo“, – komentavo P.Tarvydas.

Jis aiškino, kad maitinimo įstaiga nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 dienas, VMVT turi pateikti informaciją apie trūkumų pašalinimą ir tai patvirtinančius dokumentus.

„Įvertinus tikrinimo rezultatus, VMVT Kauno departamente bus priimtas sprendimas atsakingam asmeniui pritaikyti sankcijas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą“, – nurodė P.Tarvydas.

Skaitytojo nuotr.

Pasišlykštėjo maistu

Portalas kauno.diena.lt primena, jog šią savaitę vienam kauniečiui apsilankymas Veiverių g. 142E esančiame „Hesburger“ greito maisto restorane gerokai apkarto. Vyras užsisakė mėsainį su šonine ir salotose rado gyvių.

Patikrinimo metu nustatyta, kad kenkėjų kontrolę restorane atliekanti įmonė šį mėnesį užregistravo, kad yra musių, taip pat kitų pažeidimų.

„Teko pamatyti tokį vaizdą ir vaikščiojančius padarus po salotas, ar tai normalu? Jei vaikas net nematęs suvalgytų? Ir apsinuodytų? Kas liktų kaltas? Nežinau, kaip jausiuos pats, nes, manau, teko pasipildyti save tais baltymais“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pasakojo klientas. Portalui kauno.diena.lt vaikinas nurodė, kad jį gerokai nustebino personalo elgesys. Apie salotose esančius vabzdžius pranešus personalui, šie tik pasijuokė, kad čia toks padažas. Dar kartą parodžius, kad po padažą vaikšto gyviai, pardavėjos mėsainį išmetė. Tačiau vyras pinigų už nekokybišką mistą taip ir neatgavo.

„Man pasakė, kad čia yra viskas normalu. Bet visgi jos išmetė mėsainį ir pasiūlė grąžinti pinigus. Tačiau mes pirkome du mėsainius ir jie buvo įmušti viename čekyje. Tai jos negalėjo grąžinti vienos sumos, sako: galim viską, o už tą aną mėsainį susimokėkite. Bet ten reikėjo rašyti prašymus, dėl pinigų grąžinimo ir pan. Apsisukau ir išėjau iš ten, nes jos ten negalėjo išskaidyti, o aš nenorėjau ten daugiau gaišti laiko“, – kalbėjo Arminas.

Skaitytojo nuotr.

„Hesburger“ pozicija

„Hesburger“ tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela portalui kauno.diena.lt prieš kelias dienas nurodė, kad sumuštinių gamyboje naudojamos „Frillice“ veislės salotos yra plaunamos restoranuose. Šis procesas esą atliekamas itin atidžiai ir kruopščiai.

„Kadangi salotos yra natūralus produktas ir jų auginimo aplinkoje gali pasitaikyti vabzdžių, tad yra tikimybė, kad jų pateks ant salotų lapų. Tokie nukrypimai dažniausiai pastebimi pradiniame salotų plovimo proceso etape ir gali būti pašalinti. Taigi, toks atvejis yra labai retas galutiniame produkte. Nepaisant to, jog tokia situacija labai reta, ji yra labai nemaloni, nes toks produktas neatitinka mūsų nustatytų kokybės standartų“, – teigė I.Salmela.

„Mes atsiprašome kliento dėl nemalonios patirties. Savo ruožtu informavome visus savo darbuotojus apie šį atvejį, kad toks natūralus produktas kaip salotos, kuris yra kruopščiai ir atidžiai plaunamas, būtų papildomai atidžiai peržiūrimas, ir sieksime, kad nemalonių atvejų būtų išvengta ateityje“, – pridūrė „Hesburger“ tarptautinės plėtros direktorė.

Nemaloni staigmena

Kaunietis Arminas pasakojo, kad Aleksote, Veiverių g. 142E esančiame greito maisto restorane „Hesburger“ užsisakė mėsainį su šonine, bet gavo ne tik jį, bet ir vaikštinėjančių priedų.

„Teko pamatyti tokį vaizdą ir vaikščiojančius padarus po salotas, ar tai normalu? Jei vaikas net nematęs suvalgytų? Ir apsinuodytų? Kas liktų kaltas? Nežinau, kaip jausiuos pats, nes, manau, teko pasipildyti save tais baltymais“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pasakojo klientas.

Skaitytojo nuotr.

Portalui kauno.diena.lt vaikinas nurodė, kad jį gerokai nustebino personalo elgesys. Apie salotose esančius vabzdžius pranešus personalui, šie tik pasijuokė, kad čia toks padažas. Dar kartą parodžius, kad po padažą vaikšto gyviai, pardavėjos mėsainį išmetė. Tačiau vyras pinigų už nekokybišką mistą taip ir neatgavo.

„Man pasakė, kad čia yra viskas normalu. Bet visgi jos išmetė mėsainį ir pasiūlė grąžinti pinigus. Tačiau mes pirkome du mėsainius ir jie buvo įmušti viename čekyje. Tai jos negalėjo grąžinti vienos sumos, sako: galim viską, o už tą aną mėsainį susimokėkite. Bet ten reikėjo rašyti prašymus, dėl pinigų grąžinimo ir pan. Apsisukau ir išėjau iš ten, nes jos ten negalėjo išskaidyti, o aš nenorėjau ten daugiau gaišti laiko“, – kalbėjo Arminas.

Vyras nurodė, kad pirmą kartą susiduria su tokia situacija, kad klientams būtų patiektas maistas, kuriame ropoja vabzdžiai. Jis apie tokius radinius mėsainyje pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), tačiau teigė, jog atsakymo iš šios institucijos dar negavo.

Nepatenkintų yra ir daugiau

Kadangi vyras savo istorija pasidalijo socialiniuose tinkluose bei prie įrašo pažymėjo „Hesburger Lietuva“ puslapį, netruko sulaukti komentarų, jog minėtas greito maisto restoranas Aleksote buvo nuvylęs ir kitus klientus.

„Prieš mėnesį nusipirkus mėsainį su šonine būtent Aleksoto „Herburgeryje“ apsinuodijau. Nuo vakaro iki kito vakaro buvo labai blogai, per visus glus ėjo viskas. Nepamiršiu tos nakties niekada, kai nuo tualeto negali toli nueiti“, – savo patirtimi pasidalijo vienas internautas.

„Pažįstamas dirba „Hesburgeryje“, minėjo nieko neimt su salotom, nes baltos kirmelytės būna. Na va, prašau, išsirideno vabaliukai. Ir visos tokios partijos su jais bus, tai dabar, kai imsit, pasižiūrėkit visad, kad pinigus grąžintų“, – teigė komentatorius.

Prieš mėnesį nusipirkus mėsainį su šonine būtent Aleksoto „Herburgeryje“ apsinuodijau.

Kiti internautai neslėpė pasibjaurėjimo pamatytu vaizdu. „Tragiškiausias „Herburger“ Kauno mieste“, – trumpai pakomentavo Darius.

„Aš ten dažnai valgiau. Net neatkreipiau dėmesio. Įdomu, kiek aš gyvūnėlių suvalgiau. Fui“, – pasišlykštėjimo neslėpė Justina.

„Hesburger“ pozicija

„Hesburger“ tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela portalui kauno.diena.lt nurodė, kad sumuštinių gamyboje naudojamos „Frillice“ veislės salotos yra plaunamos restoranuose. Šis procesas esą atliekamas itin atidžiai ir kruopščiai.

„Kadangi salotos yra natūralus produktas ir jų auginimo aplinkoje gali pasitaikyti vabzdžių, tad yra tikimybė, kad jų pateks ant salotų lapų. Tokie nukrypimai dažniausiai pastebimi pradiniame salotų plovimo proceso etape ir gali būti pašalinti. Taigi, toks atvejis yra labai retas galutiniame produkte. Nepaisant to, jog tokia situacija labai reta, ji yra labai nemaloni, nes toks produktas neatitinka mūsų nustatytų kokybės standartų“, – teigė I.Salmela.

„Mes atsiprašome kliento dėl nemalonios patirties. Savo ruožtu informavome visus savo darbuotojus apie šį atvejį, kad toks natūralus produktas kaip salotos, kuris yra kruopščiai ir atidžiai plaunamas, būtų papildomai atidžiai peržiūrimas, ir sieksime, kad nemalonių atvejų būtų išvengta ateityje“, – pridūrė „Hesburger“ tarptautinės plėtros direktorė.

Portalas kauno.diena.lt dėl šios situacijos uždavė klausimus VMVT atstovams. Kai tik gausime jų komentarus, tekstą papildysime.

Tai – 13-asis tinklo restoranas laikinojoje sostinėje ir 48-asis Lietuvoje.

Naujasis restoranas yra beveik 300 kv. metrų bendro ploto, jame yra 60 sėdimų vietų. Šalia įrengta 30 kv. m ploto vasaros terasa. Vaikams restorane sukurta patogi žaidimų zona. Automobiliu atvažiuojantiems lankytojams bus teikiama „drive – in“ paslauga, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

„Naujasis restoranas Kaune yra patogioje lokacijoje, šalia svarbių miesto transporto arterijų. Jį stengėmės įrengti taip, kad čia leisti laiką būtų patogu klientams su vaikais, nes mūsų restoranus yra pamėgusios šeimos“, – sakė „Hesburger“ tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela.

Pasak jos, Savanorių pr. duris atvėręs restoranas – dalis šių metų „Hesburger“ plėtros ir investicijų plano Lietuvoje. Tai – jau antrasis restoranas, kurį bendrovė atidarė mūsų šalyje šiemet, o iki metų pabaigos planuojama atidaryti dar du.

„Šių metų pirmąjį pusmetį „Hesburger“ pardavimai Lietuvoje augo sparčiausiai iš visų Baltijos valstybių. Matydami tolesnio augimo potencialą, plečiame restoranų tinklą, o taip pat – ir jame siūlomų patiekalų asortimentą“, – sakė I.Salmela.

Šiuo metu vien tik Baltijos šalyse veikia 134 „Hesburger“ restoranų, iš jų Lietuvoje veikia 48, Latvijoje – 44, Estijoje – 42.

Lietuvoje bendrovė veikia nuo 2007 m., šiuo metu 48-uose restoranuose dirba daugiau kaip 400 žmonių.

Pajamos Latvijoje padidėjo 15 proc., Estijoje – 12 procentų.

„Tikimės, jog tokia tendencijas išliks iki metų pabaigos“, – BNS sakė Kari Salmela.

Pardavimų vertės ji nenurodė.

Pasak jos, pardavimų augimą lėmė „Hesburger“ populiarėjimas Baltijos valstybėse.

„Pradėjome agresyvesnę kainų politiką, pradėjome aktyviau reklamuotis, ypač per radiją“, – pabrėžė K.Salmela.

2016-aisiais „Hesburger“ pardavimai Lietuvoje augo 25,5 proc. iki 17,9 mln. eurų, Latvijoje – 10,6 proc. iki 19,8 mln. eurų, Estijoje – 7 proc. iki 20,3 mln. eurų.

Kiekvienoje iš trijų Baltijos šalių veikia po daugiau kaip 40 „Hesburger“ restoranų.

Iš viso šis Suomijos kapitalo greito maisto restoranų tinklas veikia devyniose valstybėse – Suomijoje, Baltijos šalyse, Vokietijoje, Bulgarijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje.

Gaisro metu išdegė variklio skyrius, sudegė priekinės padangos, išdužo priekinis stiklas. Apsilydė restorano vairuotojų aptarnavimo sekcijos lempa, aprūko vaizdo stebėjimo kamera. Nuo karščio deformavosi ir aprūko sienos.

Atvykę ugniagesiai užgesino automobilį ir atjungė transporto priemonės akumuliatorių. Taip pat prireikė išvėdinti ir restorano gamybines patalpas.

Antradienio naktį, apie 1.30 val., Sportininkų g. atvira liepsna degė balkonas. Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai iš buto išvedė 1928 m. gimusią moterį. Gaisro metu išdegė balkonas, išdužo balkono langai ir 1 buto langas. Aprūko kambarys, apsilydė koridoriaus plastikinės lubos.

Apie 14 val. Gedimino prospekte esančio restorano tualete rastas maždaug 28 metų vyro lavonas.

Įtariama, kad jis mirė perdozavęs narkotinių medžiagų.

Tai parodė didžiausio Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo maisto restoranų tinklo „Hesburger“ socialiniame tinkle „Facebook“ atlikta apklausa apie pusryčių valgymo įpročius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Apklausos rezultatai, kurioje buvo galimi keli atsakymų variantai, parodė, kad Lietuvos gyventojai pusryčiams dažniausiai valgo sumuštinius (beveik 60 proc.), virtus arba keptus kiaušinius (33 proc.), grūdų košes (32 proc.), omletą (29 proc.), įvairias bandeles (28 proc.), sausus pusryčius (27 proc.), jogurtą (17,5 proc.). Sumuštiniai, kaip pagrindinis pusryčių patiekalas, pirmauja ir Latvijoje (50,5 proc.) bei Estijoje (56 proc.).

Tuo tarpu salotos pusryčiams mūsų šalyje nėra populiarus pasirinkimas – jas renkasi vos 2 proc. apklaustųjų, nors kaimynai latviai ir estai pusryčiaudami salotas valgo dažniau (daugiau kaip 8 proc. apklaustųjų Latvijoje ir Estijoje).

„Visų trijų Baltijos šalių gyventojai pusryčiams mėgsta valgyti sumuštinius. Lietuviai daug dažniau renkasi įvairias bandeles, palyginti su kaimynais, tačiau nelabai mėgsta iš ryto valgyti salotas. Na, o gėrimas Nr. 1 iš ryto Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – tai kava. Ji be konkurencijos lenkia visus kitus gėrimus. Jeigu negeria kavos, lietuviai ir latviai dažniau renkasi arbatą, o estai linkę rinktis vandenį. Tokias pačias tendencijas matome ir mūsų restoranų tinklo pardavimuose pusryčių metu“, – sakė „Hesburger” tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela.

Kavą, kaip pagrindinį pasirinkimą iš visų gėrimų pusryčiams, nurodė 67 proc. apklaustų lietuvių, 69 proc. latvių ir 62 proc. estų. Arbatą renkasi 54 proc. lietuvių, 32 proc. latvių ir 23 proc. estų. Pastarieji dažniau už kitus kaimynus linkę pusryčiams gerti vandenį – 41 proc., o Lietuvoje ir Latvijoje vandenį pusryčiams pasirenka apie trečdalis apklaustųjų.

Visų trijų šalių gyventojai pusryčiams skiria iki 2 eurų: į tokią sumą nurodė išsitenkantys beveik pusė apklaustų lietuvių ir apie 60 proc. latvių bei estų. Apie trečdalis Baltijos šalių respondentų pusryčiams skiria nuo 2 iki 3 eurų, o dešimtadalis – 3–5 eurus.

75 proc. lietuvių ir apie 90 proc. latvių bei estų pusryčius valgo namuose. Penktadalis latvių pusryčiauja darbe, o lietuviai ir estai tai daro rečiau (atitinkamai 11 ir 17 proc.). Beveik dešimtadalis lietuvių ir latvių pusryčiams renkasi greitojo maisto restoranus.

„Iš ryto skubant į darbą užsukti pusryčių į greitojo maisto restoraną gali būti gana patrauklus ir efektyvus sprendimas – sutaupoma laiko, nes nereikia gaminti namuose, o taip pat galima atsigerti kokybiškos kavos, kurią visų Baltijos šalių gyventojai labai mėgsta. Be to, tai galima padaryti už patrauklią kainą: pusryčių meniu kainos mūsų tinkle prasideda nuo 0,99 euro ir patenka į kainų ribas, kurias žmonės linkę išleisti pusryčiams“, – sakė I. Salmela.

Pasak I. Salmelos, dar viena gera tendencija, kuri paaiškėjo iš apklausos – tai, kad visų Baltijos šalių gyventojai pusryčiauja kasdien – tai daro daugiau kaip 60 proc. Tačiau apie trečdalis apklaustųjų vis dar pusryčiauja nereguliariai ir praleidžia šį svarbų dienos valgymą.

Į apklausos apie pusryčių valgymo įpročius klausimus „Facebook“ tinkle atsakė 633 Estijos, 320 Latvijos ir beveik 100 Lietuvos respondentų.

Sparčiausias augimas Baltijos šalyse

„Pastaraisiais metais „Hesburger” Lietuvoje itin sparčiai auga, gerokai lenkdamas kitas Baltijos šalis. 2016 m. atidarėme du naujus restoranus miestuose, kuriuose iki šiol mūsų tinklo restoranų nebuvo – Molėtuose ir Elektrėnuose. Be to, klientams pasiūlėme naujų produktų, užtikrinome patrauklius pasiūlymus. Labai džiaugiamės, kad 2007 m. atidarę pirmąjį restoraną Klaipėdoje, šiemet Lietuvos rinkoje jau minime 10 darbo metų jubiliejų. Klientai Lietuvoje įvertino „Hesburger“ produktų skonį, todėl mūsų pozicija rinkoje labai tvirta, ją ir toliau aktyviai stiprinsime“, – sakė „Hesburger” tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela.

2016 m. Lietuvoje buvo atidaryti du nauji restoranai, o Vokiečių gatvėje Vilniuje veikiantis restoranas buvo visiškai renovuotas ir įrengtas pagal naują koncepciją. Iš viso į tinklo plėtrą ir renovaciją „Hesburger“ mūsų šalyje pernai investavo 2,16 mln, eurų.

Planuoja tolesnę plėtrą

Pasak I. Salmelos, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos šalyse yra potencialo tolesniam augimui ir plėtrai, todėl ir šiemet visose trijose šalyse tinklas bus plečiamas. Šiuo metu Lietuvoje „Hesburger” turi 46 restoranus. Per 2017 m. bendrovė mūsų šalyje planuoja investuoti nuo 3 iki 4 mln. eurų ir atidaryti 3-4 naujus restoranus. Planuojama, kad investicijos į plėtrą Latvijoje šiemet sieks 3 mln. eurų, Estijoje - 2,5-3 mln. eurų. Šiuo metu „Hesburger“ visose Baltijos šalyse turi 133 restoranus, iš jų Latvijoje veikia 45, Estijoje – 42.

Nuo 2016 m. visi nauji ir renovuoti „Hesburger“ restoranai įrengiami pagal Suomijoje sukurtą naują, aplinkai draugišką koncepciją – kasų meniu, produktų meniu, reklaminiai plakatai bei visa kita informacija klientams restorano viduje ir „drive-in“ dalyje yra pateikiama skaitmeniniuose ekranuose, popierius šiam tikslui nebėra naudojamas.

Metus pasitiko su naujovėmis

„Sėkmingam verslo augimui itin svarbu ne tik tinklo plėtra, tačiau ir patrauklus meniu, kurį taip pat nuolat peržiūrime ir atnaujiname, pasiūlydami dar įvairesnių produktų skirtingiems skoniams ir poreikiams. Štai 2017 m. pasitikome klientams pristatydami naujovę – specialų pusryčių meniu, kurį sudaro kelių rūšių sumuštiniai, bulvių paplotėliai ir jogurtas su uogomis. Tad metus pradedame labai aktyviai ir planuojame toliau išlaikyti greitą tempą bei aukštus aptarnavimo standartus“, - sakė I. Salmela.

Pasak I. Salmelos, klientų aptarnavimui „Hesburger“ skiria itin daug dėmesio ir nuolat atlieka tinklo restoranų vertinimus. Kasmet visi „Hesburger“ restoranai yra reguliariai tikrinami bei vertinami pagal vieningus kriterijus, o metų gale išrenkamas geriausių rezultatų pasiekęs tinklo restoranas. Geriausio 2016 m. „Hesburger“ restorano titulas Lietuvoje atiteko Marijampolėje Gedimino g. veikiančiam restoranui.

Nepriklausomas greitojo maisto rinkos tyrimas, kurį „Hesburger“ užsakymu kasmet Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlieka tyrimų bendrovė „Socio Uuringukeskus“, atskleidė, kad Lietuvoje populiariausių greitojo maisto restoranų trejetuką sudaro „Hesburger“, „McDonald‘s“ ir „Čili“ – kiekvieną iš jų kaip savo mėgstamiausią restoraną įvardijo panaši respondentų dalis – nuo 15 iki 18 proc. Latvijoje ir Estijoje daugiausia respondentų kaip mėgstamiausią nurodė „Hesburger” tinklą.

Vis daugiau domisi maisto sudėtimi

„Dirbdami visose Baltijos šalyse, galime įvertinti šių rinkų panašumus bei skirtumus, o taip pat – naujas tendencijas. Matome, kad Lietuvos gyventojai pastaruoju metu ėmė gerokai aktyviau domėtis informacija, iš kokių ingredientų pagaminti patiekalai, jiems rūpi, kad žaliavos būtų kokybiškos. Taigi, mūsų strategija rinktis aukščiausios kokybės žaliavas, kiek įmanoma daugiau žaliavų pirkti iš vietinių tiekėjų, taip pat prisideda prie mūsų verslo sėkmės“, - pastebi I. Salmela.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje per metus ženkliai padaugėjo gyventojų, kurie rinkdamiesi greitojo maisto restoraną, domisi informacija apie maisto sudėtį – tai svarbu 55 proc. respondentų. Palyginti su 2015 m., šis rodiklis išaugo net 8 procentiniais punktais.

Patraukli vieta šeimoms

„Dar viena įdomi tendencija, kurią matome ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje – per metus gerokai išaugusi specialių pasiūlymų vaikams svarba. Pastebime ir tai, kad lietuviai gerokai dažniau negu kaimynai greitojo maisto restoranus renkasi norėdami pavalgyti kartu su šeima ar praleisti laiką su draugais. Taigi, siūlydami didelę produktų įvairovę ir vaikams draugišką aplinką, esame patraukli vieta šeimoms ir draugų susitikimams”, - sakė I.Salmela.

Apklausos duomenimis, restoranų pasiūlymai vaikams yra aktualūs 55 proc. lietuvių ir net 60 proc. latvių. Pernai šį kriterijų kaip svarbų buvo nurodę gerokai mažiau – 47 proc. lietuvių ir 49 proc. latvių. Estai šį kriterijų vertina mažiausiai tarp Baltijos šalių – tik 37 proc. nurodė, kad jiems tai yra aktualu.

„Hesburger“ užsakymu 2016 m. lapkritį atlikto reprezentatyvaus tyrimo metu elektroninės apklausos būdu apklausti 15-49 metų amžiaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai. Visose trijose šalyse apklausta po 1000 respondentų.