Tai vienas didžiausių pastarojo meto puolimų.

„Per naktį buvo paleista daugiau kaip 60 dronų „Shahed“ ir beveik 90 įvairių tipų raketų“, – sakė jis.

„Pasaulis kuo aiškiausiai mato rusų teroristų taikinius: elektrinės ir energijos tiekimo linijos, hidroelektrinės užtvanka, eiliniai gyvenamieji pastatai, net troleibusas“, – pridūrė jis.

Maskvai vykdant plataus masto puolimą prieš Ukrainos energijos infrastruktūrą, per rusų suduotą smūgį buvo nukirsta viena iš dviejų elektros linijų, elektra aprūpinančių didžiausią Europoje branduolinę jėgainę Ukrainos pietrytinėje dalyje.

„Priešas šiuo metu vykdo didžiausią pastarojo laikmečio ataką prieš Ukrainos energetikos pramonę“, – feisbuke rašė energijos ministras Germanas Galuščenko, pridurdamas, kad per apšaudymą nukentėjo „viena iš elektros perdavimo linijų“, maitinančių Zaporižios jėgainę.

Šią jėgainę – didžiausią atominę elektrinę Europoje – rusų kariai užėmė jau pirmosiomis karo dienomis, tačiau elektra jai tiekiama iš Ukrainos tinklų.

„Padėtis yra itin pavojinga ir gali tapti kritine“, – nurodė Ukrainos atominės energetikos operatorius „Energoatom“.

Jo teigimu, nukirtus paskutinę elektros liniją, jėgainė „gali vėl likti be elektros, o tai yra rimtas saugaus elektrinės eksploatavimo pažeidimas“.

Nuo karo pradžios Zaporižios elektrinėje yra ne kartą dingusi elektra, todėl jėgainei teko pasikliauti dyzeliniais generatoriais ir saugos sistemomis.

„Šioms sugedus, kils branduolinės ir radiacinės avarijos grėsmė“, – pranešė „Energoatom“.

Zaporižios gubernatoriaus teigimu, penktadienio ryte į regioną pataikė dvylika rusiškų raketų. Per šią ataką buvo sunaikinta keletą namų ir sužalotas nenustatytas kiekis žmonių.

Padėtis yra itin pavojinga ir gali tapti kritine.

„Pirminiais duomenimis, sunaikinti septyni namai, dar 35 buvo apgriauti“, platformoje „Telegram“ rašė Ivanas Fedorovas, pridurdamas, kad buvo sužeista keletas asmenų.

Rusijos nuo 2022 m. valdomo Mariupolio miesto mero ukrainiečio patarėjas Petro Andriuščenko platformoje „Telegram“ rašė, kad dar viena rusų raketa taip pat Zaporižioje esančioje Dnipro hidroelektrinėje pataikė į troleibusą, žuvo juo važiavę civiliai.

Šalies vakaruose esančio Chmelnickio miesto meras Oleksandras Simčyšinas pranešė apie „siaubingą rytą“, apgadintą infrastruktūrą ir gyvenamuosius namus.

„Yra ir civilių aukų“, – platformoje „Telegram“ rašė jis.

Penktadienį rusai raketomis ir dronais puolė energetikos objektus skirtinguose Ukrainos miestuose – Charkive, Zaporižioje, Vinycioje, Chmelnickyje ir Kryvij Rige.

„Jų tikslas yra ne tik padaryta žalą, bet, kaip ir pernai, pamėginti šalyje sukelti plataus masto energetikos sistemos sutrikimą“, – teigė energetikos ministras G. Galuščenko.

Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina siekė 77 eurus, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didesnes elektros kainas galėjo lemti mažėjanti hidroelektrinių gamyba bei praėjusią savaitę netikėtai atsijungę du Švedijos Forsmarko atominės elektrinės reaktoriai.

„Nors orai toliau šiltėja ir vis daugiau elektros gamina saulės elektrinės, tačiau įpusėjus pavasariui dėl besibaigiančių potvynių pradeda mažėti hidroelektrinių generacija. Nuo kovo vidurio didžiausia dalis elektros energijos importo Lietuvą pasiekdavo iš Latvijos, kurioje hidroelektrinių gamyba neretai viršijo visą šalies poreikį“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Praėjusį trečiadienį netikėtai atsijungė du Švedijos Forsmarko atominės elektrinės reaktoriai, kurių suminė galia siekia apie 2100 megavatų.

„Praėjusį trečiadienį netikėtai atsijungė du Švedijos Forsmarko atominės elektrinės reaktoriai, kurių suminė galia siekia apie 2100 megavatų. Nors abu reaktoriai buvo operatyviai vėl paleisti, lėtas branduolinių reaktorių generacijos didinimas galėjo prisidėti prie aukštesnių elektros kainų savaitės antroje pusėje“, – pridūrė „Litgrid“ atstovas.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 3 proc. ir siekė 189 gigavatvalandes (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 41 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 77 GWh elektros – 6 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių generacija augo 24 proc. iki 36 GWh, saulės jėgainių – 23 proc. iki 11 GWh, tuo metu hidroelektrinių gamyba mažėjo 27 proc. iki 14 GWh, šiluminių elektrinių – 33 proc. iki 14 GWh.

Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 47 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės ir šiluminės elektrinės – po 19 proc., saulės elektrinės – 14 proc., o kitos elektrinės – 1 proc.

62 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas augo 3 proc. iki 178 GWh. 55 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 45 proc. – per sieną su Latvija, 1 proc. – per sieną su Lenkija.   

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 9 proc. iki 54 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 99 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, likęs 1 proc. – į Latviją.

Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina siekė 40,1 euro, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, paskutinį kartą tokia žema savaitės elektros kaina Lietuvoje fiksuota 2021-ųjų gegužę – ją lėmė dėl šiltesnių orų ir šildymo sezono pabaigos sumažėjęs vartojimas.

„Kainos krito visame regione ir dėl besitęsiančių pavasarinių potvynių – dėl jų hidroelektrinės gamina itin didelius kiekius pigios elektros energijos. Balandžio 11 dieną pasiektas naujas šalies saulės jėgainių valandinis generacijos rekordas, gamyba siekė 343 megavatus“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Kainos krito visame regione ir dėl besitęsiančių pavasarinių potvynių – dėl jų hidroelektrinės gamina itin didelius kiekius pigios elektros energijos.

„Dar viena svarbi žinia savaitgalį atkeliavo iš Suomijos – naujas 1,6 gigavato galios Olkiluoto atominės elektrinės 3-iasis reaktorius sekmadienį sėkmingai pabaigė testus ir pradėjo oficialią komercinę veiklą“, – pridūrė „Litgrid“ atstovas.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 11 proc. iki 194 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 70 GWh elektros – 4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių generacija augo trečdaliu iki 36 GWh, saulės jėgainių – 16 proc. iki 7 GWh, tuo metu hidroelektrinių gamyba mažėjo 19 proc. iki 14 GWh, šiluminių elektrinių – 20 proc. iki 12 GWh.

Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 18 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 51 proc., hidroelektrinės – 19 proc., saulės elektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 2 proc.

65 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas mažėjo 13 proc. iki 186 GWh. 24 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 75 proc. – per sieną su Latvija, 1 proc. – per sieną su Lenkija.   

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 4 proc. iki 58 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 93 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį – 7 proc. 

Jį įvesta Antalieptės ir Dusetų seniūnijų teritorijose.

Sprendimą Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė praėjusį ketvirtadienį, sulaukęs ekstremaliųjų situacijų operacijų centro rekomendacijos.

Ekstremalios situacijos operacijų vadovu paskirtas administracijos direktoriaus pavaduotojas Gediminas Gaidamavičius.

Kaip BNS pirmadienį informavo Antalieptės seniūnas Arvidas Saulius, šiuo metu hidroelektrinė jau sutvarkyta.

„Ji buvo sugedusi vieną parą, – teigė seniūnas. – Po truputėlį vandens lygis mažėja.“

Pasak jo, įmonės „Hidrogreen“ valdomoje elektrinėje buvo sugedęs vienas generatorius. Šiuo metu Antalieptės hidroelektrinė veikia visu pajėgumu, dirba keturi generatoriai.

Antalieptės HE gedimas nefiksuotas, savivaldybė netinkamai interpretavo procesą – vadovas

Antalieptės hidroelektrinėje gedimas nefiksuotas, savivaldybė netinkamai interpretavo procesą, sako elektrinę valdančios įmonės „Hidrogreen“ vadovas.

„Esant reikalui išjungiame ir įjungiame generatorius. Tai – normalus gamybos procesas“, – BNS pirmadienį teigė Rolandas Garbštas.

Esant reikalui išjungiame ir įjungiame generatorius. Tai – normalus gamybos procesas.

Zarasų rajono savivaldybė praėjusią savaitę Antalieptės ir Dusetų seniūnijų teritorijose paskelbė ekstremaliąją situaciją. Savivaldybė nurodo, kad Ekstremalių situacijų operacijų centras pasiūlė tai daryti „dėl Antalieptės HE vieno generatoriaus gedimo ir dėl potvynio grėsmės“.

Pasak „Hidrogreen“ vadovo, savivaldybė paprasčiausiai netinkamai interpretavo įmonės veiklą.

R. Garbšto teigimu, Aplinkos apsaugos agentūra kiek anksčiau buvo pritarusi įmonės prašymui leisti žeminti Antalieptės HE tvenkinio vandens lygį iki 143 metrų, siekiant išvengti vandens lygio kilimo tvenkinyje virš normalaus patvankos lygio.

Tačiau taip pat agentūra įpareigojo ilgainiui atstatyti Antalieptės tvenkinio vandens lygį iki normalaus patvankos lygio 144 metrų.

Vis dėlto praėjusios savaitės pabaigoje vandens lygis pasiekė 144,04 metro, tad savivaldybė įvedė ekstremalią situaciją.

„Visi hidroelektrinės generatoriai veikia patikimai, o tvenkinys eksploatuojamas nepažeidžiant Antalieptės HE tvenkinio taisyklėse nustatytų reikalavimų“, – nurodė įmonės vadovas.

Šios dienos duomenimis, vandens lygis tvenkinyje siekia 143,95 metro.

Latvijoje elektros kaina praėjusią savaitę, kaip ir Lietuvoje, buvo 56 eurai, o Estijoje 55 eurai, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, mažesnes elektros kainas lėmė šylantys orai, Baltijos šalyse mažėjantis elektros suvartojimas, taip pat išaugusi hidroelektrinių gamyba.

„Savaitės viduryje Lietuvoje temperatūrai pasiekus 17 laipsnių, ne tik mažėjo poreikis šildytis, bet ir dėl potvynių išaugo hidroelektrinių generacija. Baltijos šalyse daugiausia įtakos turi Latvijos hidroelektrinės, kurios praėjusią savaitę pagamino net 177 gigavatvalandžių. Toks kiekis užtikrino visą Latvijos suvartojimą, kuris siekė apie 130 gigavatvalandžių, o dalis energijos buvo eksportuota į Lietuvą“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Savaitės viduryje Lietuvoje temperatūrai pasiekus 17 laipsnių, ne tik mažėjo poreikis šildytis, bet ir dėl potvynių išaugo hidroelektrinių generacija.

„Dėl augančios pigios pasiūlos ir mažėjančio elektros energijos poreikio didmeninei kainai mažai įtakos turėjo šiluminių elektrinių remontai Estijoje bei tarpzoniniai pralaidumų ribojimai tarp Estijos ir Latvijos. Įprastai šie veiksniai lemtų kainų augimą bei išsiskyrimą tarp Baltijos šalių, tačiau dėl palankių sąlygų rinkoje kaina mažėjo ketvirtadaliu“, – pridūrė jis.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 5 proc. iki 204 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 40 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 83 GWh elektros – 13 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių generacija sumažėjo ketvirtadaliu iki 42 GWh, hidroelektrinių gamyba, kaip ir praėjusią savaitę, siekė 18 GWh, saulės jėgainių – 6 GWh, šiluminių elektrinių – 16 GWh.

Šiluminės elektrinės pagamino 20 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 51 proc., hidroelektrinės – 21 proc., saulės elektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 1 procentą.

62 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas mažėjo 5 proc. iki 175 GWh. 37 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 59 proc. – per sieną su Latvija, 4 proc. – per sieną su Lenkija.   

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 23 proc. iki 40 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros.

Pirmadienį ryte Sibiro šiaurės rytinėje Sachos (Jakutijos) respublikoje tebeliepsnojo 216 gaisrų, sakoma Gamtos išteklių ministerijos regioninio padalinio pranešime. Tiršti dūmai apgaubė daugiau kaip 60 miestų ir gyvenviečių, įskaitant respublikos sostinę Jakutską.

Vienas gaisras, jau išdeginęs apie 41,3 tūkst. ha, siautėjo vos už keturių kilometrų nuo Siuldiukaro gyvenvietės, nurodė ministerija. Hidroelektrinė, kuriai dabar iškilęs pavojus, yra maždaug už 20 km nuo šios gyvenvietės.

Gaisrų gesinimo operacijose regione dalyvauja daugiau kaip 2 000 žmonių.

Rusijoje jau ne vienus metus vasaromis siaučia dideli miškų gaisrai, siejami su regionui neįprastais karščiais ir priešgaisrinių taisyklių nesilaikymu.

Jakutsko oro uostas sekmadienį dėl smarkaus uždūmijimo buvo sustabdęs atvykstančius ir išvykstančius skrydžius, bet pirmadienį darbą atnaujino.

„Buvo atliktas neplaninis patikrinimas, užfiksuota aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų, ir šiuo metu departamentas sprendžia dėl tolimesnių administracinių procedūrų taikymo. Daugiau informacijos bus galima pateikti atlikus visą tyrimą“, – radijui teigė departamento atstovė Jurgita Jasiūnienė.

Visuomeninės gamtos apsaugos organizacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovas Laurynas Okockis pastebi, kad dalis ikrų Vilnioje yra žuvę ir kaltina dėl to Rokantiškėse įrengtą hidroelektrinę. Jis teigia, jog nuo gruodžio upėje pastebimas ryškus vandens lygio svyravimas, o ikrams dėl to ima stigti deguonies arba jie sušąla.

Hidroelektrinę valdančios bendrovės „Saunera“ savininkas Rolandas Baškys priekaištus atmeta ir sako, kad elektrinė reguliuojama griežtai laikantis įstatymų, o vandens lygis kinta dėl natūralių priežasčių.

Jėgainę valdančios įmonės atstovai sako, kad incidentas nebuvo reikšmingas.

Kaip BNS informavo Aplinkos ministerija, hidroelektrinę valdanti įmonė apie avariją Aplinkos apsaugos departamentui pranešė apie aštuntą valandą.

Teigiama, kad įmonės „Žemaitijos hidroenergija“ vadovai informavo apie sulūžusius uždorius, iš tvenkinio į žemutinį bjefą intensyviai bėgantį vandenį bei vienu metru tvenkinyje nukritusį vandens lygį.

„Avarija nėra baisi, situacija kontroliuojama. Manau, kad per pusdienį avarija pus likviduota. Jokio pavojaus nėra“, – BNS sakė įmonės vadovė Giedrė Rasiukienė.

Šiuo metu į hidroelektrinę išvyko aplinkosaugininkai, taip pat apie įvykį informuoti ugniagesiai ir žemiau esančios hidroelektrinės.

Baltininkų mažoji hidroelektrinė pastatyta 2005 metais, čia užtvenkta Virvyčios upė, kurioje yra dar apie 14 mažųjų hidroelektrinių.

Sėkmingai įgyvendinus hidroelektrinės ir kaupiklio sinergijos projektą, tai būtų pirmoji tokio tipo inovacija, o kaupiklis – vienas didžiausių Baltijos šalyse.

Veikdamas pagal unikalų algoritmą, kaupiklis leistų palaikyti stabilų elektros tinklo dažnį ir subalansuoti trumpalaikius hidroagregato galios pokyčius. Šiuo metu dažnio reguliavimo paslaugą Baltijos šalims daugiausiai teikia posovietiniame energetikos sistemos BRELL žiede veikiančios Rusijos elektrinės.

Kaip Eltą patikino „Lietuvos energijos“ grupės valdybos narys, Infrastruktūros ir plėtros departamento direktorius Dominykas Tučkus, kaupiklis bus pajėgus per milisekundes paleisti į tinklą reikiamą elektros energijos kiekį, jeigu vartotojams jos trūktų.

Pasak D. Tučkaus, kaupiklio 1 MW rinkoje kainuoja nuo 400 iki 600 tūkst. eurų, o tiksli kaina ir įrenginio tiekėjas bus žinomas vasaros pradžioje, kai baigsis viešųjų pirkimų konkursas. Jo teigimu, kaupikliui hidroelektrinė Kaune pasirinkta įvertinus tai, kad čia gaminama pastovi elektros energija.

„Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje veikia vienintelis Lietuvoje pastoviai dirbantis hidroagregatas. Jis gali gaminti nuo 22-23 MW iki 100 MW pastovios elektros energijos, todėl potencialiai čia yra geriausios sąlygos teikti rezervo paslaugą“, – Eltai sakė D. Tučkus.

Jo teigimu, kaupiklio techninis aptarnavimas bus vykdomas bent kartą per metus, o aptarnavimą atliktų ta pati įmonė, kuri ir tiektų įrangą.

Jei kaupiklio darbas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje pasiteisintų, ateityje „Lietuvos energijos gamyba“ planuoja toliau plėsti energijos kaupiklių tinklą.

Kaupiklio ir hidroagregato sinergijos projektas vykdomas kaip „Lietuvos energijos“ Inovacijų centro Atviros kultūros iniciatyvos dalis. Iniciatyva suteikia galimybę grupės viduje dirbantiems specialistams siūlyti ir įgyvendinti inovatyvias idėjas ir pritraukia potencialių idėjų iš išorės įvairių renginių.