Posūkis Aukščiausiajame Teisme

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo tapo aišku, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pralaimėjo bylą latvių statybos bendrovei BMGS.

Šiemet spalio 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė neskundžiamą sprendimą, pagal kurį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įpareigota už papildomus darbus rekonstruojant 139 krantinę sumokėti per 257 tūkst. eurų. Taip pat nuo šios sumos priskaičiuotos ir 6 proc. palūkanos.

Uosto direkcija privalės atlyginti latviams ir teismo išlaidas.

Paguoda uostą valdančiai valstybės įmonei tik tokia, kad teismas nusprendė jai iš likviduojamos bendrovės „Hidrostatyba“ priteisti per 213 tūkst. eurų ir dar per 57 tūkst. palūkanų.

Neaišku, ar ką nors uostas iš jos atgaus, nes Gargžduose buvusi viena stipriausių regiono statybos bendrovių yra likvidavimo procese, kuris vyksta nuo 2021 m. balandžio 21 d.

Taškas byloje buvo padėtas daugiau nei po penkerius metus trukusių bylinėjimosi procesų teismuose.

Lietuvos teismų klaida dėl sukurtos vertės tarsi pakimba ant Uosto direkcijos.

Iškelti akmenys

2017 m. „Hidrostatyba“ atrodė patikima lietuviška statybos bendrovė, kuri, iš uosto statybų pasitraukus „Klaipėdos hidrotechnikai“, vis labiau įsitvirtino ir uoste. Ji rangos konkursus laimėdavo ir viena, dažnai, ypač didesnius, ir su partneriais iš Latvijos.

2017 m. kovą po konkurso, kuriame „Hidrostatyba“ dalyvavo kartu su partnere BMGS, buvo sudaryta sutartis dėl 139 ir 140 krantinių Malkų įlankoje rekonstrukcijos.

Jau 2018 m. liepą „Hidrostatyba“ kaip pagrindinis jungtinės veiklos partneris kreipėsi į teismą ir prašė iš Uosto direkcijos priteisti per 307 tūkst. eurų už papildomus darbus su 6 proc. palūkanomis.

Papildomi pinigai neva turintys būti sumokėti už tai, kad statant krantines ir kalant įlaidus buvo rasti du dideli akmenys 11,8 ir 12,5 m gylyje. Jie konkurso dokumentuose nebuvę pažymėti, todėl Uosto direkcija už juos turinti sumokėti atskirai. Nors kliūtys buvo pašalintos, Uosto direkcija prašymą sumokėti atmetė.

Tarp Uosto direkcijos ir „Hidrostatybos“ su partnere BMGS prasidėjo ginčas ir dėl pačios sutarties. Uosto direkcija priešieškiniu pareiškimu pareikalavo, kad statybos bendrovės jai sumokėtų per 1 mln. 833 tūkst. eurų su delspinigiais ir palūkanomis už darbų vėlavimą krantinėse 139 ir 140.

Papildomo sudėtingumo į procesą įliejo ir tai, kad prasidėjo pagrindinio partnerio – bendrovės „Hidrostatyba“ nykimo procesas. 2019 m. pabaigoje jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri 2020 m. rugpjūtį perėjo į bankroto procesą.

Vykstant šiems procesams, ji nebegalėjo būti pagrindiniu 139 ir 140 krantinių rekonstrukcijos projekto partneriu, šią iniciatyvą perėmė Latvijos BMGS.

Sprendimai verslo naudai

Latvijos kompanija Lietuvos teismuose stojo ginti tiek savo, tiek bankrutuojančios „Hidrostatybos“ interesus kovoje prieš Uosto direkciją.

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 22 d. priteisė, kad Uosto direkcija bankrutuojančiai „Hidrostatybai“ už akmenų pašalinimą turi sumokėti per 257 tūkst. eurų su 6 proc. dydžio palūkanomis. Suma nuo 307 tūkst. iki 257 tūkst. eurų sumažėjo po papildomų skaičiavimų.

Buvo atmestas Uosto direkcijos priešpriešinis reikalavimas dėl 1 mln. 833 tūkst. eurų su delspinigiais ir palūkanomis už darbų vėlavimą. Laikytasi nuostatos, kurią pateikė teismo ekspertai, kad nėra statybos bendrovių kaltės dėl praleistų terminų.

Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo Uosto direkcija sumokėjo bankrutuojančiai „Hidrostatybai“ priteistą pinigų sumą.

Išryškino teismų klaidą

Teismo procesas tuo nesibaigė. Latvijos kompanija BMGS kasaciniu skundu po kurio laiko pareikalavo, kad pinigai už akmenų iškėlimą būtų sumokėti jai. Mat ji nuo 2019 m. sutartyje dėl 139 ir 140 krantinių statybos dėl „Hidrostatybos“ bankroto proceso perėmė atsakingojo partnerio pareigą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendime buvo pasisakęs, kad pinigai būtų pervesti „Hidrostatybai“, nes akmenys buvo pašalinti 2019 m. vasarį, kai ji dar buvo atsakinguoju partneriu.

BMGS ėmėsi įrodinėti, kad papildomus darbus atliko ne „Hidrostatyba“, o ji, tačiau pinigai pervesti ne jai, o „Hidrostatybai“.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo iškelta prielaida, kad tiek Klaipėdos apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas suklydo vertindami, kam turi būti sumokėti pinigai už atliktus papildomus darbus. Pinigai turi būti sumokėti tam, kas sukūrė vertę. BMGS įrodė, kad darbus atliko ji, todėl, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, jai ir turėję būti sumokėti pinigai.

Pagal teismų sprendimus sumokėjusi pinigus bankrutuojančiai „Hidrostatybai“, Uosto direkcija atsidūrė keistoje situacijoje, kai ji dar kartą turi sumokėti ir BMGS, taip pat išsireikalauti jau sumokėtus pinigus iš bankrutavusios ir jau likviduojamos „Hidrostatybos“.

Kyla esminis klausimas, ar beliko ką nors išsireikalauti iš likviduojamos bendrovės, jei ji liko skolinga per 283 tūkst. eurų netgi pirmos eilės kreditorei – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“)?

Klaipėdos apygardos teismas birželio 22 dieną pripažino, kad rastų didelių akmenų iškėlimas ir pašalinimas yra papildomi darbai, todėl įpareigojo uosto direkciją sumokėti už juos „Hidrostatybai“ 258 tūkst. eurų (su PVM) ir 6 proc. metų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 metų rugpjūčio 2-osios – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas taip pat maždaug 11-kai mėnesių pratęsė 2017 metų kovą pasirašytos rangos sutarties dėl krantinių rekonstrukcijos terminą. Pirmojo rekonstrukcijos etapo darbai buvo užbaigti 2019 metų rugsėjį, antrojo – 2021 metų kovą.

Klaipėdos uosto direkcija, be to, atsisakė ieškinio bendrovei BMGS dėl 53 tūkst. eurų delspinigių, todėl teismas ginčą dėl jų nutraukė. Teismas taip pat atmetė direkcijos ieškinį dėl delspinigių „Hidrostatybai“ ir BMGS.

„Vykdydami sutartį visi dalyviai susidūrė su neeiline situacija, jai spręsti buvo reikalingi papildomi nauji skaičiavimai, specialios žinios, įrengimai. Teismo vertinimu, (...) atsižvelgus į tai, kad darbai vyko žymiai ilgesnį laikotarpį, negu numatė pats rangovas, tokia padidėjusi darbų kaina (307 tūkst. eurų) negali būti pripažinta pagrįsta. Teismo vertinimu, šiuo atveju 257,8 tūkst.(su PVM) suma yra pagrįsta ir atitinka šalių interesų pusiausvyrą“, – rašoma nutartyje. 

Ginčas kilo dėl Klaipėdos uosto  ir „Hidrostatybos“ 2017 metų kovą pasirašytos rangos sutarties dėl krantinių Nr. 139 ir 140 rekonstravimo, kai po naujai įrengiama spraustasiene buvo rasti dideli akmenys. Jų pašalinimą įmonė prašė pripažinti nenumatytais darbais, kurių vertė – 307 tūkst. eurų (su PVM).

„Hidrostatyba“ teismui nurodė, jog įgyvendindama sutartį susidūrė nenumatytomis kliūtimis: ji negalėjo numatyti, kad po sienute bus didelių, negabaritinių akmenų, o jų šalinimo darbai nebuvo numatyti nei pirkimo dokumentuose, nei techninio projekto sprendiniuose.

BMGS aiškino, kad 307 tūkst. eurų už šiuos darbus turi būti pervesti jai, o ne „Hidrostatybai“, nes būtent BMGS atliko papildomus darbus, be to, ji nuo 2019 metų lapkričio tapo atsakinga projekto partnere vietoj „Hidrostatybos“. Tačia teismas šį reikalavimą atmetė.

Tuo metu uosto direkcija nurodė, jog daugiau negu 1,5 metro dydžio riedulių radimo tikimybė buvo įtvirtinta pirkimo dokumentuose, todėl „Hidrostatyba“ darbus privalėjo atlikti savo lėšomis.

Be to, direkcija atskiru ieškiniu už laiku neatliktus darbus teismo prašė iš „Hidrostatybos“ ir BMGS solidariai priteist 1,834 mln. eurų ir 6 proc. palūkanų (iki iki nutarties restruktūrizuoti „Hidrostatybą“ įsiteisėjimo 2020 metų vasario 1 dieną),o iš BMGS – dar 626 tūkst. eurų delspinigių bei 6 proc. palūkanų (nuo 2020 metų vasario 2 dienos).

Rangovių teigimu, darbai nebuvo atlikti laiku ne dėl jų kaltės, o dėl papildomų darbų bei direkcijos nebendradarbiavimo.

Teismas uosto direkcijos ieškinio nepatenkino. 

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kovo 21 dieną galutinai atmetė „Hidrostatybos“ reikalavimą pripažinti neteisėtu LAKD priskaičiuotų 127 tūkst. eurų delspinigių išskaitymą iš užmokesčio už darbą. LAT paliko galioti Apeliacinio teismo pernai balandį priimtą nutartį, pagal kurią LAKD įpareigota sugrąžinti pusę šios sumos – 63,7 tūkst. eurų.

„Ieškovei („Hidrostatybai“ – BNS) nepagrindus, kodėl ji atsakovę informavo apie netinkamo modelio lietaus surinkimo grotelių sumontavimą, tik kai šie darbai buvo atlikti, laikytina, kad jai kyla atsakomybė už netinkamą darbų atlikimą, tai yra praleistą sutarties vykdymo terminą“, – rašoma LAT nutartyje.

LAT nuomone, Apeliacinis teismas priėmė pagrįstą sprendimą – dukart iki 63,7 tūkst. eurų sumažino už dviejų mėnesių vėlavimą LAKD apskaičiuotas netesybas, nes direkcija nepagrindė dėl vėlavimo patirtų nuostolių.

Ginčas tarp statybininkų ir direkcijos kilo dėl to, kad 2017 metų vasarą, gavusi per septynių mln. eurų vertės kelio atkarpų tarp Šiaulių ir Palangos su sankryžomis rekonstrukcijos užsakymą, bendrovė vietoj šešių mėnesių kelius tvarkė aštuonis: jau užbaigus remontą paaiškėjo, kad reikia iš naujo permontuoti per pusšimtį netinkamo dydžio lietaus nuotekų grotelių.

Tiek pirmos instancijos, tiek Apeliacinis teismas pripažino, kad „Hidrostatyba“ dėl to pati kalta, nes netinkamai įvertino projektą, teismai tik sumažino LAKD skirtus „neprotingai didelius“ delspinigius, sudariusius beveik du proc. visų darbų kainos, mat direkcija neįrodė, kad dėl praleistų terminų ji patyrė reikšmingos žalos.  

Lietuviško verslo bankrotai

2014 m. bankrutavusi, o 2017 m. likviduota "Klaipėdos hidrotechnika" ir šiuo metu bankrutuojanti Gargždų "Hidrostatyba" yra didžiausios lietuviškos įmonės, kurios žlugo dirbdamos Klaipėdos uoste.

"Klaipėdos hidrotechnikos" žlugimas prasidėjo, kai pasikeitus "Klaipėdos Smeltės" savininkui  uoste buvo "įšaldyta" dalis jos krantinių statybų. Kelerius metus vyko aiškinimasis, kaip krantines, kurios numatytos generalinių krovinių krovai, pritaikyti konteineriams krauti.

Tai vyko pasaulinės recesijos metu, kai daugeliui Lietuvos įmonių ėmė stigti apyvartinių lėšų ir "Klaipėdos hidrotechnika" nebesugebėjo laviruoti susidarius jų trūkumui.

Tarp bankrutavusių uosto statybos darbų įmonių yra ir bendrovė "Lokys", kuri likviduota dar 2015 m.

Gargždų "Hidrostatybos" smukimas nesusijęs su darbais Klaipėdos uoste. Jos bankroto priežastis buvo nuostolinga geležinkelio ruožo "Rail Baltica" rekonstrukcija.

Dėl susidariusios 5,34 mln. eurų skolos ją pradžioje bandyta restruktūrizuoti, tačiau, kreditoriams nesutarus, 2020 m. spalį jai iškelta bankroto byla, o nuo 2021 m. vidurio ji įgijo likviduojamos įmonės statusą.

Kaip ir "Klaipėdos hidrotechniką", Gargždų "Hidrostatybą" lydėjo ir tebelydi įvairūs teismo procesai.

"Hidrostatybos" veikla uoste

Kaip ir "Klaipėdos hidrotechniką", Gargždų "Hidrostatybą" lydėjo ir tebelydi įvairūs teismo procesai. 2020 ir 2021 m. būdavo po 7–9 teismų bylas kasmet.

Šiemet įvairiuose teismuose yra mažiausiai 4 bylos. Tarp jų buvo ir byla su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kur "Hidrostatyba" buvo vienas iš ieškovų.

Šiemet sausio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas priteisė "Hidrostatybai"  sumokėti bylinėjimosi išlaidas tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, tiek buvusiai savo partnerei Latvijos BMGS bendrovei.

Latvijos BMGS bendrovė prieš 5–6 metus uoste buvo viena iš pagrindinių "Hidrostatybos" partnerių. Iš buvusios valstybinės melioracijos įmonės išaugusi "Hidrostatyba" neturėjo nei patirties, nei technikos uosto hidrotechniniams darbams atlikti, todėl užmezgė kontaktą su tokią patirtį turinčia hidrotechninių darbų kompanija BMGS iš Rygos.

Vienas jungtinės veiklos susitarimas su Latvijos BMGS bendrove buvo paskutinioji "Hidrostatybos" veikla uoste. Jos kartu buvo laimėjusios Uosto direkcijos skelbtą konkursą už 27 mln. eurų gilinti krantines ir dokų duobes prie Vakarų laivų gamyklos. Sutartis buvo pasirašyta 2018 m. spalio 18 d. Ji turėjo būti įvykdyta per dvejus metus. Bet "Hidrostatybą" ėmė spausti ekonominės problemos.

Ataskaitose liko prisiminimai

Šiais metais Gargždų "Hidrostatyba" dar bylinėjasi su "Lietuvos geležinkeliais", "Sodra", Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Tokios ar panašios bylos likviduojant įmones yra įprastos, nes jų likvidatoriai teismuose privalo išnaudoti bet kokią galimybę atgauti pinigus ir atsiskaityti su kreditoriais.

Paprastai po tokių didelių įmonių likvidavimo ir jos lieka kam nors skolingos.

Uosto direkcijos 2014 ir 2015 m. ataskaitose kaip beviltiškos skolos kabėjo pinigų sumos, kurias jai liko skolinga "Klaipėdos hidrotechnika".

2011–2014 m. Uosto direkcijai buvo ypač karšti, nes įvairiuose teismuose buvo net 13 bylų, kurios daugiausia buvo susijusios su rangovais.

2020 m. ataskaitoje kokių nors rimtesnių ginčų su rangovais, kurie būtų teismuose, Uosto direkcijoje nefiksuota, išskyrus ginčą su Gargždų "Hidrostatyba" ir Latvijos BMGS.

2021 m. ataskaita dar nepateikta, ji rengiama.

Viešojo pirkimo ataskaitoje nurodoma, kad konkurse taip pat dalyvavo bendrovės „LitCon“ bei „Irdaiva“, tačiau jų nenurodomos vertės pasiūlymai buvo atmesti.

Planuojama, kad po rekonstrukcijos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro plotas turėtų siekti 8,7 tūkst kv. metrų, tačiau bus išlaikyta išskirtinių architektūrinių bruožų senojo pokarinio laikmečio pastato su 33 metrų aukščio bokštu kompozicija.

Prie pastato planuojama pastatyti priestatą su nauja sale ir jai reikalingomis patalpomis. Taip pat planuojama naujai perstatyti didžiąją teatro salę ir pagalbines patalpas.

Anksčiau Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas, pristatydamas teatro rekonstrukcijos projektą Seimo Kultūros komitete, teigė, kad statybos kainuotų 27-28 mln. eurų.

Statybos darbus, kurie turėtų trukti kelerius metus, planuota pradėti pernai, tačiau 2017-ųjų rugsėjį Klaipėdos apygardos teismas bendrovės „LitCon“ prašymu jas sustabdė.

2018-ųjų pradžioje Lietuvos apeliacinis teismas, tenkinęs teatro skundą nusprendė, jog „LitCon“ per vėlai pateikė pretenzijas konkurse, todėl ginčas teisme nutrauktas.

Praėjusių metų pabaigoje Kauno miesto savivaldybė sulaukė keturių pasiūlymų dėl Laisvės alėjos rekonstrukcijos. Vertindama statybos kompanijų pasiūlymus, savivaldybė didžiausią dėmesį skyrė siūlomo granito kokybei, kuris sudaro apie 25 proc. visos rekonstrukcijos kainos.

Pasak Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Viliaus Šiliausko, visos konkurse dalyvavusios įmonės privalėjo pateikti granito kokybinius parametrus įrodančius dokumentus. Bendrovės „Hidrostatyba“ pateikti granito technines charakteristikas patvirtinantys dokumentai sukėlė įtarimų.

Sausio mėnesį Kauno savivaldybės atstovai kreipėsi į laboratoriją, kuri buvo nurodyta bendrovės „Hidrostatyba“ dokumentuose kaip granito technines charakteristikas patvirtinančių dokumentų išdavėja. Laboratorijos darbuotojai patvirtino, kad, remiantis jos duomenų baze, minimi dokumentai nebuvo išduoti.

„Panašu, jog konkurse dalyvavusi įmonė pateikė galimai tikrovės neatitinkančius siūlomų gamtinio akmens gaminių duomenis, siekdama bet kokiomis priemonėmis laimėti konkursą“, – teigė V. Šiliauskas.

Konkurse dalyvavusi įmonė pateikė galimai tikrovės neatitinkančius siūlomų gamtinio akmens gaminių duomenis, siekdama bet kokiomis priemonėmis laimėti konkursą.

Paaiškėjus šiems faktams, bendrovė „Hidrostatyba“ buvo pašalinta iš konkurso. Nenorėdama su tuo sutikti, įmonė kreipėsi į teismą.

„Šiuo metu teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdęs visas viešojo pirkimo procedūras, taigi sutarties pasirašyti negalime“, – teigė Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė.

Kauno miesto savivaldybė šios savaitės pradžioje pateikė atskirąjį skundą dėl šių priemonių panaikinimo.

„Manome, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir be reikalo yra gaištamas laikas, negalima pradėti vykdyti darbų. Darbų pradėjimo momentas yra labai svarbus, kadangi statybos darbams yra būdingas sezoniškumas. Jei sutartis būtų pasirašyta tik po visų teisminių ginčų pabaigos, realiai šiais metais būtų įmanoma spėti atlikti tik parengiamuosius darbus, kurių patys pirmieji yra susiję su dokumentacijos rengimu, o ne su realiais fiziniais darbais. Be to, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių trukdosi ir suplanuoti požeminių komunikacijų remonto ir rekonstrukcijos darbai, nes jie buvo planuoti atlikti kartu su Laisvės alėjos rekonstrukcija“, – situaciją įvertino R. Kudarauskė.

„Hidrostatybos“ atstovai pripažįsta, kad įmonė į pagalba pasitelkta skubant atlikti darbus po savivaldybės rekomendacijų, tačiau daugiau detalių nepateikia.

Vilniaus savivaldybė BNS atsiųstame atsakyme nurodo, kad subrangovu savivaldybės įmonę pasirinko pati „Hidrostatyba“, siekdama pagreitinti plytelių klojimą ir kitus smulkius darbus.

„Tai – įmonės sprendimas, kurį plačiau galėtų pakomentuoti pati įmonė. „Hidrostatyba“ darbus atlieka su savivaldybe pasirašytos sutarties rėmuose, šie darbai papildomai nekainuos, „Hidrostatyba“ juos vykdo iš savo biudžeto“, - nurodo savivaldybė.

1,15 mln. eurų vertės pernai liepą pasirašytoje sutartyje, kuri turi būti įvykdyta iki šių metų liepos pradžios, nurodyta, kad darbams pasitelkiami subrangovai - bendrovės „Elmoda“, „Energus“, „Mazgas“, „Statybų archeologija“ bei savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. „Grinda“ sutartyje neminima.

Kaip rodo savivaldybės dokumentai, jau vasarį pasitarimuose buvo žinoma, kad darbų nepavyks atlikti iki sutartyje numatytos datos -  kovo 13-osios ir terminai buvo nukelti į gegužę. Tiesa, sutartyje iš tiesų buvo numatyta galimybė darbus pratęsti trims mėnesiams dėl techninio projekto netikslumų, nenumatytų darbų, blogų gamtinių sąlygų. Savivaldybės ir įmonės susirašinėjimai rodo, kad rekonstrukcija galėjo strigti ir dėl techninio projekto trūkumų - bendrovė nurodė, kad Vilniaus gatvėje esantys inžineriniai tinklai neatitinka informacijos, pateikiamos techninio projekto brėžiniuose.

„Hidrostatybos“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius BNS nedetalizavo, kaip pasirinkta „Grinda“, tačiau pripažino, kad ją rekomendavo savivaldybės vadovai.

„Sakyčiau, rekomendavo. Rekomendacija buvo tokia. Neturiu paskutinės informacijos, kalbėjausi su direktoriumi, bet kiek žinau, ten nelabai jiems sekasi“, - BNS sakė J.Dumašius.

J.Dumašius taip pat sakė kol kas negalintis atskleisti, kokie yra bendrovės įkainiai ir ar jie atitinka rinkos kainą.

Anot jo, „miesto vyriausiojo architekto sugalvotas būdas kloti bazaltą yra sudėtingas“, o kvalifikuotų specialistų, kurie gali atlikti šį darbą, nėra daug. Jis sako buvęs informuotas „Hidrostatybos“ direktoriaus, kad „Grindos“ specialistai šiam darbui netinka - kitą savaitę bazalto trinkelių klojimą turėtų perimti viena latvių bendrovė ir darbai, jo manymu, gerokai pagreitės.

„Nenoriu aštrinti situacijos, ji ir taip aštroka. Bet mes kovo mėnesį beveik nieko nedirbome, aiškinomės situaciją, mes stovėjome praktiškai, nors kovo mėnesį galėjome dirbti. Tas atsilikimas kovo mėnesio mus veja į tokią įtampą. Mes iš tikrųjų norime padaryti laiku“, - tikino J.Dumašius.

Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius šią savaitę teigė, kad darbai privalo būti užbaigti iki liepos 3-iosios.

Situacija taip pat kelia abejonių savivaldybės opozicijai - nuotraukas su „Grindos“ darbuotojais paskelbęs Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Miroslavas Monkevičius teigia nesulaukęs atsakymų, kokiu pagrindu pasamdyta bendrovė.

Dėl rangovo vėlavimo, nors rangovas nesutinka, kad vėlavimas yra dėl jo kaltės, jis savanoriškai atsisako dalies pajamų? Tai yra nerealu.

„Dėl rangovo vėlavimo, nors rangovas nesutinka, kad vėlavimas yra dėl jo kaltės, jis savanoriškai atsisako dalies pajamų? Tai yra nerealu.  Jam turėjo būti padarytos kažkokios nuolaidos. Reikia patikrinti, ar nebus taip, kad rangovui, kad jis priimtų „Grindą“ ir išgelbėtų liberalų veidą Vilniaus gatvėje, jam buvo suteiktos sutartinės ar nesutartinės nuolaidos?“, - svarstė M.Monkevičius.

Liberalus dėl Vilniaus gatvės rekonstrukcijos kritikuoja ir koalicijos partneriai konservatoriai. Konservatorius Adomas Bužinskas priminė, jog sutarties sąlygos numatė galimybę nutraukti sutartį ir gauti 62 tūkst. eurų kompensaciją už sutarties pažeidimus. L.Kvedaravičius tikino, kad nutraukus sutartį dėl šios sumos būtų tekę skelbti naują konkursą, o darbai būtų užsitęsę dar bent metus.

Sutartyje įtvirtintas tik preliminarus darbų sąrašas - nurodyta, kad galutinė suma, priklausomai nuo realiai atliktų darbų, gali kisti iki 20 procentų. Kiek kainuos galutiniai darbai, kol kas neskelbiama.

BNS žiniomis, bendrovė „Hidrostatyba“ figūruoja Lietuvos ir Latvijos pareigūnų atliekamame ikiteisminiame tyrime tyrime dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo, Specialiųjų tyrimų tarnyba gegužės pradžioje bendrovėje atliko kratas.

Stringantys   gatvės  rekonstrukcijos darbai sulaukė neigiamų   vilniečių, taip pat ir dalies politikų reakcijų,  ypač socialiniuose tinkluose. Gatvėje yra įsikūrę nemažai miestiečių ir turistų lankomų barų, kavinių - verslininkai sako, kad stringantys darbai mažina lankomumą, o tai lemia didžiulius nuostolius.

Atsieis 1 mln. eurų

Iš mirties taško pajudėjo pietinėje miesto dalyje esančio Sąjūdžio parko reprezentacinės dalies ir prieigų sutvarkymo darbų konkursas.

Antradienį viešai paskelbus nugalėtoją, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pasirašė sutartį su konkursą laimėjusia bendrove "Hidrostatyba".

Jau netrukus bus tęsiami klaipėdiečių pamėgtos poilsio vietos tvarkybos darbai.

"Praėjusiais metais didelį dėmesį skyrėme želdiniams, įvairių augalų sodinimui ir kitiems tvarkybos darbams. Dabar laukia antrasis etapas – aktyviosios zonos įrengimas", – sakė S. Budinas.

Projekto vertė – beveik 1 mln. eurų.

Vienintelis šalyje

Nauja aktyvaus laisvalaikio praleidimo vieta turėtų pritraukti daug jaunų klaipėdiečių. Mat atnaujintame Sąjūdžio parke iškils vienas geriausių Lietuvoje riedlentininkų, riedutininkų ir BMX dviratininkų parkas. Pastarojo plotas sieks apie tūkstantį kvadratinių metrų.

"Tai bus naujas, modernus parkas, kokio Lietuvoje, kol kas, nėra. Todėl labai atsakingai rinkomės projektuotojus", – aiškino S. Budinas.

Greta jau dabar esančios infrastruktūros, Sąjūdžio parke bus įrengta nauja žaidimų aikštelė vaikams, gimnastikos aikštelė, šunų vedžiojimo aikštelė, drieksis nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, bus supiltas kalnelis, nuo kurio žiemos metu mažieji klaipėdiečiai galės čiuožinėti.

Taip pat atsiras amfiteatras, apšvietimas, vaizdo kameros. Parke, buvusioje užpelkėjusioje vietoje, bus suformuotas vandens telkinys, per kurį drieksis du tilteliai.

Atidarys kitą pavasarį?

Numatytus darbus bendrovė įsipareigojo atlikti per 18 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo pradžios.

"Jei viskas vyks sklandžiai, gal pavyks užbaigti darbus ir anksčiau – 2018-ųjų pavasarį", – svarstė S. Budinas.

Bendrovės "Hidrostatyba" generalinis direktorius Ignas Daunys teigė, kad didžioji dalis darbų bus padaryta dar šiemet.

"Džiaugiamės, kad sutartis pasirašoma metų pradžioje, nes esant šaltajam periodui galime tinkamai pasirengti projektui. Tikimės iki kitų metų atlikti 80 proc. darbų. Pats projektas mūsų įmonei nėra sudėtingas. Didesnis iššūkis, ko gero, yra BMX parkas. Kalbamės su savo partneriais, kurie tokį unikalų dalyką įgyvendino užsienyje", – pasakojo I. Daunys.

Esą galbūt jau kitų metų pavasarį ar liepą – Jūros šventės – metu įvyks parko atidarymo ceremonija.

"Nenorime dalyti tuščių pažadų, tačiau stengsimės viską atlikti kaip įmanoma greičiau", – tikino vadovas.

Nesisekė viešieji pirkimai

Kas atnaujins Sąjūdžio parko dalį buvo bandoma išrinkti apie metus. Iki šiol konkursas įstrigdavo.

Savo pasiūlymus buvo pateikusios ir varžėsi keturios įmonės. Du pasiūlymai buvo atmesti, nes dalyviai nepateikė kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų. Dėl to iš vienos bendrovės savivaldybė sulaukė pretenzijų, šie net kreipėsi į teismą.

"Taip jau yra, kad kai kurie savivaldybės viešieji pirkimai vyksta gana ilgai. Ypač dideli projektai, kuriuose nemažai rangovų, norinčių juos įgyvendinti. Visada atsiranda motyvų ir priežasčių, liaudiškai tariant, vilkinti procedūras. Belieka pasidžiaugti, kad galiausiai turime rezultatą ir padarysime tai, ką esame numatę", – optimistiškai užbaigė S. Budinas.

Artimiausius 16 metų šiame projekte dalyvaus ir investicinis fondas, jo priežiūrą ir eksploataciją toliau vykdys „Hidrostatyba“.

Kompanija „Hidrostatyba“ dar 2006 metais laimėjo Kauno miesto savivaldybės skelbtą konkursą ir pagal koncesijos sutartį pastatė 300 metrų ilgio estakadą virš geležinkelio bėgių, įrengė kelio pylimus ir nuovažas. Po šio projekto kauniečiai ir miesto svečiai gali lengviau pasiekti skirtingas miesto dalis ir jo centrą, nes taip buvo sujungtas M. K. Čiurlionio tiltas su Europos prospektu.

Praėjus dešimtmečiui, spalio pabaigoje koncesijos sandorį tarp „Hidrostatybos“ ir Kauno miesto savivaldybės įsigijo investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ valdomas fondas „Energy and Infrastructure SME Fund“. Pagal pasirašytą sutartį, transporto mazgo priežiūros ir remonto darbus toliau vykdys „Hidrostatyba“.

Iki 2031 metų „Hidrostatyba“ toliau lieka laiduojančia įmone ir užtikrina tinkamą koncesijos sutarties vykdymą visą galiojimo laiką bei leidžia remtis savo finansiniais, techniniais ir profesiniais pajėgumais. Kaip pasakoja fondo, įsigijusio UAB „Čiurlionio tiltas“, valdytojas Jaroslavas Neverovičius, tai yra pirmoji tokia fondo investicija į viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektą.

„Sprendimą dėl šios ilgalaikės investicijos priėmėme įsitikinę, kad tai yra vienas sėkmingiausių projektų, kuomet privatus kapitalas įdarbinamas viešosios infrastruktūros kūrime. Suprantame, kad viešojo ir privataus kapitalo partnerystės svarba mažėjant ES finansavimui gali jau netolimoje ateityje ženkliai išaugti. Todėl jau dabar siūlome viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų finansavimą visuose jų įgyvendinimo etapuose – ar teikiant pasiūlymus kartu su strateginiais partneriais naujiems projektams, ar vystytojams pasitraukiant iš projektų. Džiaugiamės, kad pirma mūsų tokia investicija Kaune – senų tradicijų, mokslo ir augančių galimybių verslui mieste“, - sako J. Neverovičius.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas džiaugiasi, kad tokio tipo partnerystė jau prisidėjo prie Kauno, kaip patogaus miesto, kūrimo.

„Visame pasaulyje įprasta, kad prie didelių miesto projektų prisijungia privatūs investuotojai. Taip žymiai palengvinama miesto užduotis kurti patogią infrastruktūrą“, - pasakoja G. Petrauskas.

Tuo tarpu, kaip pasakoja „Hidrostatybos“ generalinis direktorius Ignas Daunys, sandoris su „Energy and Infrastructure SME Fund“ bendrovei leido išgryninti savo veiklą ir koncentruotis ties savo prioritetinėmis sritimis.

„Lords LB Asset Management“ yra Lietuvos Banko licencijuota investicijų valdymo bendrovė, nuo 2008 m. paslaugas teikianti instituciniams ir privatiems investuotojams. Šiuo metu „Lords LB Asset Management“ valdo 13 fondų: 9 nekilnojamojo turto fondus, 2 privataus kapitalo fondus ir 2 energetikos ir infrastruktūros fondus. Bendra fondų valdomo turto vertė 2016 m. liepos mėn. pabaigoje siekė 258 mln. eurų.

Bendrovės laimėjo "Lietuvos geležinkelių" skelbtą geležinkelio ruožo Jiesia-Rokai rekonstrukcijos konkursą, skelbia "Valstybės žinios". Sutartis su rangovais dar nėra pasirašyta. Kiti konkurso dalyviai nenurodomi.

Rangovai turės parengti projektinius dokumentus, įrengti 1435 mm pločio vėžės kelią, rekonstruoti Rokų geležinkelio stotį, rekonstruoti 1520 mm pločio geležinkelį, atlikti kitus darbus.