Du „Oskarus“ pelnęs juostų „Įprasti įtariamieji“ (The Usual Suspects) ir „Amerikos grožybės“ (American Beauty) aktorius 2004–2015 metais ėjo Londono teatro „The Old Vic“ meno direktoriaus pareigas.

K. Spacey buvo apkaltintas lytiniu smurtu kilus pasauliniam judėjimui #MeToo, iškėlusiam į viešumą daugybę seksualinės prievartos ir priekabiavimo atvejų kino pramonėje.

Dėl to Londono metropoliteno policija pradėjo tyrimą, o „The Old Vic“ atliko patikrinimą dėl laikotarpio, kai teatrui vadovavo 62 metų K. Spacey.

Jis taip pat buvo apkaltintas privertęs asmenį užsiimti lytiniais santykiais be sutikimo.

Karūnos prokuratūra išplatintame pareiškime nurodė, kad „leido pareikšti aktoriui kaltinimus dėl keturių seksualinės prievartos prieš tris vyrus atvejų“.

„Jis taip pat buvo apkaltintas privertęs asmenį užsiimti lytiniais santykiais be sutikimo“, – sakė prokurorė Rosemary Ainslie (Rouzmari Einzli).

„Kaltinimai pareikšti peržiūrėjus Metropoliteno policijos tyrimo metu surinktus įrodymus“, – pridūrė R. Ainslie, vadovaujanti specialiųjų tyrimų skyriui.

Metropoliteno policija pranešė, kad du pirmi kaltinimai dėl seksualinės prievartos susiję su 2005 metų kovą Londone įvykusiais incidentais, o nukentėjęs asmuo dabar eina penktą dešimtį.  

Pasak policijos, trečias incidentas įvyko 2008 metų rugpjūtį Londone, o nukentėjęs asmuo dabar eina ketvirtą dešimtį. Tas pats vyras nukentėjo ir per kitą incidentą, dėl kurio aktoriui pareikštas atskiras kaltinimas.    

Ketvirtas kaltinimas dėl seksualinės prievartos susijęs su incidentu, įvykusiu Anglijos vakaruose esančiame Glosteršyre 2013 metų balandį. Nukentėjęs asmuo dabar eina ketvirtą dešimtį. 

Anglijos įstatymai draudžia atskleisti nukentėjusiųjų tapatybę.

Tiek Karūnos prokuratūros, vykdančios baudžiamąjį persekiojimą Anglijoje bei Velse, tiek policijos pranešimuose aktorius įvardijamas pilnu vardu – Kevinas Spacey Fowleris (Kevinas Speisis Fauleris).  

Didžiojoje Britanijoje galioja teisiniai apribojimai, kokią informaciją gali skelbti žiniasklaida, kol byla dar neperduota prisiekusiesiems, kad jie nesusidarytų išankstinės nuomonės. 

Karūnos prokuratūra nurodė, kad spręsdama, ar pareikšti kaltinimus, ji „sąžiningai, nepriklausomai ir objektyviai“ įvertina, ar byla turėtų būti perduota teismui.

2017 metais K. Spacey mesti kaltinimai iš esmės sužlugdė jo karjerą. Aktorius buvo išmestas iš „Netflix“ politinio serialo „Kortų namelis“ (House of Cards) ir negavo pagrindinio vaidmens Ridley Scotto (Ridlio Skoto) filme „Visi pasaulio pinigai“ (All the Money in the World), kuriame turėjo įkūnyti pramoninką Johną Paulą Getty (Džoną Polą Getį). K. Spacey paskutinę minutę pakeitė Christopheris Plummeris (Kristoferis Plameris).

K. Spacey, laikomas vienu geriausių savo kartos aktorių, analogiškų kaltinimų sulaukė ir Jungtinėse Valstijose. Aktorius griežtai juos atmetė. Amerikoje jam iškelta baudžiamoji byla dėl seksualinės prievartos 2019 metais buvo nutraukta.  

Šiuo metu aktorius yra Niujorke, kur jam iškelta civilinė byla, susijusi su 2019 metais nutraukta baudžiamąja byla, rodo JAV teismo dokumentai.

Po metų pertraukos 94-oji „Oskarų“ įteikimo ceremonija įvyks įprastoje vietoje – teatre „Dolby“, o griežtas patikrinimo dėl COVID-19 procedūras įveikusios Holivudo žvaigždės vėl žengs raudonuoju kilimu vilkėdamos savo geriausiomis suknelėmis ir smokingais. Pernai dėl pandemijos pagrindinė ceremonija vyko Los Andželo geležinkelio stotyje.

Buvo manoma, kad tamsusis psichologinis vesternas „Šuns galia“ atneš jį platinančiai „Netflix“ taip trokštamą pirmąją statulėlę už geriausią filmą, tačiau pastarosiomis savaitėmis iškilo ir kitų ryškių pretendentų.

„CODA“ – „Apple+ TV“ platinama nuotaikinga drama apie ekscentrišką kurčiųjų šeimą ir jų muzikalią girdinčią dukrą – sulaukė didelio populiarumo, ir daugelis kino industrijos atstovų būtent ją laiko favorite.

Bet kuriuo atveju geriausio filmo apdovanojimas pirmą kartą istorijoje atitektų srautinio transliavimo platformai.

Negalima atmesti ir Kennetho Branagho (Keneto Brano) autobiografija iš dalies paremto filmo „Belfastas“ (Belfast), nors jo režisierius yra vienas iš kelių nominantų, dėl kurių dalyvavimo „Oskarų“ ceremonijoje iškilo abejonių, nes jiems praėjusią savaitę buvo nustatytas koronavirusas.

Pasak žurnalo „Variety“ apdovanojimų skilties redaktoriaus Claytono Daviso (Kleitono Deiviso), „tai dviejų ar trijų žirgų lenktynės“. Jo manymu, „CODA“ yra įgijusi „didelį pagreitį“.

„Pastarieji dveji metai žmonėms buvo labai sunkūs. O „CODA“ yra pozityvus, gerai nuteikiantis. Manau, kad balsuotojai yra nusiteikę gerai jaustis“, – sakė jis.

„The Hollywood Reporter“ skiltyje apie apdovanojimus rašantis Scottas Feinbergas (Skotas Feinbergas) jam pritarė: „Labai įtempta kova“.

Nors režisierės Jane Campion (Džein Kempion) „Šuns galia“ patinka daugeliui, ši juosta yra „šiek tiek labiau poliarizuota“ ir yra „ne visų skonio“, o tai yra kliūtis, nes Kino meno ir mokslo akademijos balsuotojų prašoma įvertinti visus 10 geriausio filmo nominantų.

Pasak vieno iš balsuotojų, „juostai „CODA“, pradėjusiai savo gyvenimą kaip nepriklausoma drama, naudinga, tai kad ji yra laikoma „tamsiuoju arkliuku“.

„Kai kurie akademijos nariai, su kuriais bendrauju, vis dar nenori balsuoti už „Netflix“ filmą kaip už geriausią filmą. Bet štai atsiranda „Apple“ – taip pat transliavimo platforma“, – sakė anonimu norėjęs likti balsuotojas.

„Gali laimėti bet kuri iš nominančių“

Metais, kai didelio biudžeto komerciškai sėkmingos juostos pagaliau pasiekė vėl atsidariusius kino teatrus, o konkuruojančios srautinio transliavimo platformos pasipildė naujais filmais su daugybe žvaigždžių, geriausių aktorių kategorijose varžosi ryškiausi šios industrijos atstovai.

Willas Smithas (Vilas Smitas), atlikęs Williams (Viljams) seserų tėvo ir trenerio vaidmenį dramoje „Williams metodas“ (King Richard), yra pagrindinis geriausio aktoriaus titulo favoritas.

Pasak S. Feinbergo, geriausios aktorės kategorija yra „išties tokia, kurioje gali laimėti bet kuri iš penkių nominančių“. Vis dėlto jis teigė, kad „labiausiai tikėtina“, jog ši statulėlė atiteks Jessicai Chastain (Džesikai Častein) už televizijos evangelistės vaidmenį tikrais faktais paremtame filme „Tamės Fei Akys“ (The Eyes of Tammy Faye).

C. Davisas sutiko su tokiu vertinimu, tačiau atkreipė dėmesį į „labai mylimą Penelope Kruz“ (Penelopę Krus), suvaidinusią dramoje „Paralelinės mamos“ (Parallel Mothers).

Dėl geriausios aktorės titulo taip pat varžosi Kristen Stewart (Kristen Stiuart), Nicol Kidman (Nikol Kidman) ir Olivia Colman (Olivija Koulman).

Troy Kotsuras (Trojus Kocuras) – vienas iš kelių kurčiųjų aktorių filme „CODA“ – ir buvusi Brodvėjaus šokėja Ariana DeBose (Ariana Debouz) iš Steveno Spielbergo (Stiveno Spilbergo) miuziklo perdirbinio „Vestsaido istorija“ (West Side Story) yra favoritai antrojo plano kategorijose.

Tuo metu J. Campion gali tapti trečiąja moterimi, laimėjusia geriausio režisieriaus titulą – praėjus vos metams po to, kai Chloe Zhao (Kloja Džao) tapo antrąja.

Techninėse kategorijose dominuojantis mokslinės fantastikos epas „Kopa“ (Dune) gali laimėti daugiausiai „Oskarų“.

Prieštaringas sprendimas

Ceremonija vyks po didžiulėmis fluorescencinės mėlynos spalvos arkomis ir tūkstančiais spindinčių kristalų ir šviesos diodų, kuriuos dizaineris Davidas Korinsas (Deivinas Korinsas) pavadino „linksmu, įaudrintu ir jaudinančiu... ateities paveikslu“.

Tuo metu televizijos tinklas ABC tikisi aukštesnių reitingų.

Praėjusių metų laidos, kurios formatas buvo iš esmės pakeistas dėl COVID-19 pandemijos, auditorija susitraukė iki rekordiškai žemo lygio – 9,85 mln. žiūrovų. Palyginimui, 2018-aisiais ceremoniją žiūrėjo 29,6 mln. žmonių.

Siekiant susigrąžinti žiūrovus, taip pat įsteigtas naujas prizas, kuriuo bus apdovanotas žiūrovų simpatijas pelnęs filmas, atsižvelgiant į gerbėjų balsavimą socialiniame tinkle „Twitter“.

Šis apdovanojimas sumanytas tokiems komerciškai sėkmingiems filmams kaip „Žmogus-voras: nėra kelio atgal“ (Spider-Man: No Way Home) ar Bondiados juosta „Mirtis palauks“ (No Time To Die) sulaukus tik kelių nominacijų.

Keletas dalyvių savo ruožtu planuoja pasinaudoti sekmadienio interviu ant raudonojo kilimo ir pasisakyti prieš prieštaringai vertinamą sprendimą iš anksto įrašyti apdovanojimų įteikimą aštuoniose kategorijose.

Iš anksto paskelbtų laimėtojų geriausio garso, geriausio garso takelio ir keliose kitose mažiau svarbiomis laikomose „Oskarų“ kategorijose kalbos bus sumontuotos į transliaciją.

Vis dėlto šis prieštaringas sprendimas sukėlė diskusijų industrijoje.

„Suprantu, kad Akademija patiria didžiulį spaudimą, bet manau, kad jie padarė klaidą“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Kopos“ režisierius Denis Villeneuve'as (Deni Vilnevas).

Papildomas laikas bus skirtas ilgesniems muzikiniams pasirodymams ir vedėjų Amy Schumer (Eimi Šumer), Wandos Sykes (Vandos Saiks) ir Reginos Hall (Redžinos Hol) komedijai.

Beyonce (Bijonsė) atliks „Oskarui“ nominuotą savo kūrinį iš „Williams metodo“, o naujausio bondiados filmo garso takelyje esančią dainą atliks kita nominantė Billie Eilish (Bili Ailiš).

„Oskarų“ transliacija prasidės 17 val. vietos (pirmadienį 3 val. Lietuvos) laiku.

Los Andželo sveikatos tarnybos prieš tai paragino kino prodiuserius dėl „katastrofiško“ COVID-19 skaičių augimo daryti pertrauką. Pietų Kalifornijoje galioja judėjimo ribojimai. Daugelis ligoninių čia perkrautos ir nebegali priimti pacientų.

Holivudas darbus buvo nutraukęs jau kovą. Tik vasarą dalis jų vėl buvo atnaujinti, tačiau daug mažesne apimtimi nei paprastai.

Aiškinasi teisme

Kaip greitai prasidės permainos vadinamojo „holivudo“ teritorijoje – kol kas nežinia. Miestas ir kvartalą čia ketinanti statyti bendrovė „Bilukas“ nesutarimus aiškinasi teisme.

Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas teigė, kad ginčas kilo dėl Architektūros įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

„Pagal įstatymą, jeigu yra teikiami projektiniai pasiūlymai, kuriais griaunamas esamas pastatas, siekiant statyti naujos architektūros statinius, tokiu atveju tie projektiniai pasiūlymai turi būti svarstomi Architektų taryboje. Čia ir nesutapo statytojų pozicija su savivaldybės pozicija“, – aiškino A. Kačalinas.

Pašnekovo teigimu, statytojai argumentavo, kad jau yra išduotas leidimas griauti buvusią Lietuvos kino studiją, tad svarstyti šio pastato architektūros vertę ir ar reikia jį išsaugoti – vėlu.

Kilus nesutarimams miestas kreipėsi į Aplinkos ministerija, kad ši paaiškintų, kaip tokiu atveju reikėtų elgtis. Ministerija palaikė statytojų nuomonę.

Nori susitarti taikiai

Su šia situacija susiję klausimai aptarti ir šią savaitę, mat jau yra prieita prie projekto stadijos, kai reikėtų imtis svarstyti patį projektinių pasiūlymų turinį.

Teigiama, kad miesto atstovai projektuotojams pateikė pastabas, kurios dar bus vertinamos. Tikėtina, kad dabar ir paaiškės, kaip toliau rutuliosis įvykiai.

„Šiame etape mes ir spręsime, ar užbaigti ginčą taikiai ir baigti viską šalių susitarimu, ar bylinėtis iki galo, priklausomai nuo to, kaip bus pažiūrėta į mūsų pastabas dėl projektinių pasiūlymų“, – apibendrino A. Kačalinas.

Savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas teigė, kad miestas, išreikšdamas savo pastabas, siekia pagerinti objekto architektūrinę kokybę.

Tvirtinama, kad visos šalys nori, jog būtų išvengta ilgų teisinių ginčų ir projektas būtų įgyvendinamas.

Kompetencija kelia abejonių

Patys bendrovės „Bilukas“ atstovai informavo, kad jokio oficialaus kvietimo į savaitės pradžioje buvusį pasitarimą arba raštu suformuluotų pastabų dėl projektinių pasiūlymų trečiadienį dar nebuvo gavę.

„Buvo projekto projektinių pasiūlymų viešinimo procedūra. Mes iš savivaldybės per tą viešinimo procedūrą negavome jokių pasiūlymų, o dabar savivaldybė šneka apie kažkokias pastabas. Net tada, kai buvo laikas ir jie turėjo teisę, pareigą, jie tada nepateikė“, – teigė bendrovės „Bilukas“ vadovas Andrėjus Vaišvila.

Be to, įmonės vadovas aiškino, kad jo žiniomis Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Mantė Černiutė-Amšiejienė siekia išsaugoti šį statinį, nors pati savivaldybė, kaip jau minėta, yra išdavusi leidimą griauti šį objektą.

„Tai mažų mažiausiai keista. Gal čia net ir kompetencijos stoka. Tas Architektūros įstatymas yra priimtas 2017 m. Pasirodo, ponia M. Černiutė-Amšiejienė per trejus metus nesugebėjo išsiaiškinti įstatymo nuostatų ir ji pati yra pareiškusi, kad ji vienintelė tokia Lietuvoje. Baisu net pagalvoti, kokius sprendimus priima šis skyrius miestui svarbiais klausimais“, – dėstė A. Vaišvila.

L. Kasčiūno teigimu, Vytautas Didysis visada įkūnijo savarankiškos valstybės valdovo idealą. Jo pavyzdys ugdant tautos, ypač jaunimo, patriotizmą buvo itin įkvepiantis Vasario 16-osios Lietuvoje. Pagal Astravo sutartį atgavęs gimtuosius Trakus ir išsikovojęs teisę valdyti visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kaip Lenkijos karaliaus Jogailos vietininkas, jis netrukus pasiekė, kad būtų pripažinta tik nominali Lietuvos priklausomybė nuo Lenkijos. Žalgirio mūšis įrodė Vytauto Didžiojo galią Vakaruose. Vokiečių ordinas buvo galutinai palaužtas, kai po Vytauto Didžiojo ir Jogailos sėkmingo žygio į Prūsiją pagal Melno taikos sutartį kryžiuočiai pagaliau atsisakė užgrobtos Žemaitijos. Vytauto Didžiojo žygis iki Juodosios jūros taip pat turėjo neįkainojamą reikšmę: Vakarai ir slavų kraštai įsitikino, kad su LDK reikia skaitytis. Tai buvo jo milžiniškas nuopelnas, stiprinant valstybingumą.

„Todėl 1930 m. jo 500-ųjų mirties metinių minėjimas buvo tapęs iškiliu įvykiu Lietuvos gyvenime. Tuo metu šalyje jam buvo pastatyta daugybė paminklų, sukurtas stiprus tautinės Lietuvos istorinis pasakojimas, Vasario 16-osios Lietuvą kildinant iš LDK tradicijos“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasak V. Petrušonio, po dešimties metų, svarbiausias ir pagrindinis 600-ųjų metinių paminėjimo projektas turėtų būti būtent tarptautinei auditorijai skirtas filmas apie Vytautą Didįjį, sukurtas Holivudo kino studijose, siekiant aukšto meninio lygio, kokybės ir profesionalumo.

„Tai įdomi ir valstybės dėmesio verta idėja, kuri leistų tarptautinei bendruomenei patraukliai pristatyti Lietuvos valstybės istorijos vieną reikšmingiausių ir didingiausių tarpsnių. Tai būtų rimtas Lietuvos kultūrinės diplomatijos laimėjimas“, – pridūrė L. Kasčiūnas.

Anot jo, norint sukurti tokio lygio filmą, reikalinga valstybės institucijų, savivaldybių ir visuomenės organizacinė bei finansinė parama, į šios idėjos įgyvendinimą įtraukiant ir lietuvių diasporą visame pasaulyje. Tam galėtų būti prie Kultūros ministerijos arba fizinių asmenų įkurtas specialus fondas su kontrolės mechanizmais, kuris leistų per kelerius metus sukaupti šio filmo kūrimui reikalingas lėšas, pavyzdžiui, organizuojant lėšų rinkimo akcijas. Taigi, idėja yra ambicinga, bet jos įgyvendinimas nėra toks lengvas, nes reikalingi ir parengiamieji darbai, o laikas ribotas.

Žmona atvėrė nuoskaudas

Anot autoriaus, idėja parašyti knygą apie šaltakraujį žudiką iš Lietuvos, šiuo metu kalintį JAV kalėjime, Tere Hote, su garsiausiais pasaulio teroristais, kruvinais žygiais bauginusį ne tik Holivudo elitą, bet ir Lietuvos užsienio politikos atstovus, kilo dar prieš dešimtmetį, bet prireikė dar penkerių metų, kad ši istorija pradėtų gulti į pirmuosius knygos puslapius.

Iki šiol skaitytojus pasiekusios D.Dargio knygos rėmėsi aprašomo laikmečio ir nusikalstamo pasaulio herojus pažinojusių žmonių prisiminimais, nusikaltimus tyrusių pareigūnų pasakojimais, kartais ir paties herojaus žodžiais, verslininkų istorijomis ir kitų dalyvių liudijimais.

Knygai "Holivudo monstras iš Lietuvos" teko skirti ne vienus metus, o pakalbintų žmonių geografija nusidriekė ir už Atlanto.

"Apklausiau gal 50 buvusių ir esamų pareigūnų, tačiau visiems Jurijaus Kadamovo pavardė buvo negirdėta. Tai mane ir užkūrė dar labiau pasidomėti tuo žmogumi. Durys informacijai buvo užtrenktos. Tada ir nusprendžiau, jei niekur tos informacijos nėra, niekas nežino – aš atrasiu", – nusijuokė D.Dargis.

Įdomia informacija, pasakojimais, prisiminimais su rašytoju pasidalijo buvęs J.Kadamovo verslo partneris. Jie kartu atkurtos Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje Vilniaus sporto rūmuose buvo išsinuomavę patalpas limuzinų nuomai. Pasak D.Dargio, tai gana žinomas anų laikų verslininkas, vertęsis automobilių verslu. Tas verslininkas vėliau įdavė Vilniaus brigados šulus, liudijo prieš juos ir buvo Vito Lingio bylos varomoji jėga, padėjusi atskleisti žurnalisto nužudymą.

D.Dargis, rinkdamas medžiagą apie Holivudo monstrą, susitiko ir kalbėjosi su žmonėmis, kurie su J.Kadamovu bendravo Amerikoje. Nemažai informacijos suteikė Lietuvos diplomatinis korpusas šioje šalyje. Būtent diplomatai padėjo rašytojui užmegzti ryšius su kauniečiu dailininku Gytautu Balkevičiumi. Šis kartu su mirties bausme nuteistu lietuviu prieš dešimtmetį buvo surengęs vienintelę parodą Lietuvoje – Kaune.

"Daug laiškų ir ne tik elektroninių į Los Andželą. Kalbėjau su buvusiu diplomatu, kuris su J.Kadamovu buvo susitikęs kalėjime. Tačiau didžiausias laimėjimas, kad pavyko pakalbinti jo žmoną. Abu penkiolikmečiai susipažino, susilaukė sūnaus, tačiau kita moteris Amerikoje apvertė už J.Kadamovo ištekėjusios lietuvės gyvenimą aukštyn kojom", – "Kauno dienai" naujausios knygos puslapiais dalijosi rašytojas.

Pasak D.Dargio, moteris labai išgyveno išsiskyrimą su J.Kadamovu, tačiau sutiko susitikti. "Atvažiavau į kuklų namelį už Vilniaus. Rankose laikiau ir varčiau albumus su nuotraukomis, liudijančiomis prabangų jo gyvenimą Vilniuje, važinėjimą limuzinais", – nuotraukose užfiksuotos akimirkos nugulė į naujausios knygos puslapius.

Dailius Dargis

Nemokėjo anglų kalbos

Los Andželo teismas J.Kadamovą ir jo bendrininką iš Rusijos Jurijų Michaelį mirties bausme, kuri turi būti įvykdyta į veną suleidžiant nuodų, nuteisė dar 2007 m. 2018 m. JAV apeliacinis teismas taip pat priėmė lietuviui nepalankų sprendimą. Buvo palikta galioti mirties bausmė. Monstrui nepadėjo net priminimas, kad jis Lietuvos pilietis, o mūsų šalyje jau daug metų nėra mirties bausmės.

Jis pateikė duomenis, kad Lietuvoje buvo neteistas, tačiau amerikiečiai į tai nekreipė dėmesio.

"Jis pateikė duomenis, kad Lietuvoje buvo neteistas, tačiau amerikiečiai į tai nekreipė dėmesio. Procesai Amerikoje užtrunka labai ilgai ir ypač kai nagrinėjami tokie žiaurūs, rezonansą visuomenėje sukėlę nusikaltimai. Kol byla nagrinėjama, asmuo jau atlikinėja bausmę", – D.Dargis skaitė bylą, kurios nagrinėjimas truko 20 metų.

Praėjus metams po JAV apeliacinio teismo sprendimo, Vilniaus apygardos administracinį teismą pasiekė negirdėtas prašymą – JAV mirties bausme nuteistas Lietuvos pilietis J.Kadamovas siekė, kad Užsienio reikalų ministerija būtų įpareigota kuo greičiau pateikti Amerikai protesto notą.

Buvęs vilnietis, 1966 m. spalio 22 d. gimimo J.Kadamovas, tvirtino, kad nuteistas nepagrįstai, ir reikalauja padėti įgyvendinti jo teisę į teisingą teismą. Beje, per vieną iš pašnekesių dabartinis J.Kadamovo advokatas Vilniuje rašytojui prasitarė, kad jo klientas iki šiol neturėjo galimybės visiškai susipažinti su bylos medžiaga, nes anksčiau tiesiog nemokėjo anglų kalbos.

Tad kokiais nusikalstamais žygiais naujausios D.Dargio knygos herojus J.Kadamovas gąsdino amerikiečius? Pasak rašytojo, Holivudo monstras su bendrais buvo pripažinti subūrę gaują, kuri grobė ir žudė turtingus žmones, o iš jų artimųjų reikalavo išpirkos. Nesvarbu, ar buvo, ar nebuvo gauta pinigų, pagrobėjai vis tiek susidorodavo su aukomis. Būta atvejų, kai net nužudę verslininką nusikaltėliai iš jo artimųjų vis dar reikalaudavo pinigų.

Jurijus Kadamovas

Nužudė nėščią moterį

Rašytojas mini ir tai, kad monstrais gauja buvo vadinama dar ir todėl, kad labai žiauriai susidorojo su keliomis aukomis. Tarp nužudytųjų buvo viena moteris – buhalterė. Ji maldavo nežudyti, tačiau ja gauja atsikratė kaip nereikalinga liudytoja. Po nužudymo paaiškėjo, kad moteris buvo nėščia. Šis faktas, anot rašytojo, labai šokiravo Amerikos žmones.

"Kitas žiaurius dalykas – jų elgesys su nužudytaisiais. Jau vien faktas, kad lavoną įsimetę į bagažinę jie nuvažiavo vakarieniauti. Ar ne monstrų vakarienė? Pavakarieniavę, išgėrę vyno, nuvažiavo prie vieno iš Kalifornijos tiltų, surakino auką grandinėmis, kad neišplauktų, ir nuleido į ežerą. Nepakako nužudyti, slėpė lavonus, amerikiečiai tokį elgesį vadino niekinimu", – pasakojo D.Dargis.

Demaskuoti gaują pavyko, kai už kitą nusikaltimą įkliuvo vienas jos narių. Jis sutiko papasakoti apie visas žmogžudystes mainais už galimybę išsaugoti laisvę. Po šio prisipažinimo – 2002 m. vasarą – JAV pareigūnai sulaikė J.Kadamovą ir kitus grupuotės narius.

Neišbuvę nė pusės metų už grotų, įtariamieji buvo surengę pabėgimą. Tačiau vienas kartu kalėjęs vyras kalėjimo vadovams papasakojo apie šiuos planus. Atlikę kratą prižiūrėtojai rado įrankių, kuriais buvo ardoma kalėjimo siena.

"Kai kurie žmonės, valdę tas įmones, į kurių sąskaitas aukų artimieji vedė pinigus, ganėtinai turtingi ir žinomi, sąsajos veda su Rusijos oligarchais, o kai kurios linijos veda net į dabartinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinką", – pastebėjimais dalijosi rašytojas.

Vis dėlto Holivudo monstras iš Lietuvos dar gali būti ramus ir užsiimti kalėjime atrastu pomėgiu menui ir dailei. "Mano matytuose sąrašuose, kuriuose nurodoma kam ir kada turėtų atlikti mirties bausmę, lietuvaičio monstro nėra iki 2023 m. Jis gali dar būti atsipūtęs. Nuojauta sako, kad jam gali ir nebūti įvykdyta mirties bausmė, nes Amerikoje stipriai protestuojama prieš mirties bausmę", – kalbėjo D.Dargis.

D.Dargis atkreipė dėmesį, kad J.Kadamovas nėra grynakraujis lietuvis. Tai sufleruoja ir pavardė, J.Kadamovo mama sentikė, o tėvas turkmėnų tautybės. Tačiau egzotiškų bruožų vyras gimė ir užaugo su seserimi Vilniuje.

Istorija – kaip kinas

D.Dargio teigimu, istorija apie nepriklausomoje Lietuvoje pirmąjį limuzinų nuomos punktą įsteigusį J.Kadamovą, bauginusį visą Holivudo aukštuomenę, pareikalavo milžiniškų pastangų rankiojant ir analizuojant jo asmenybę, gyvenimo vingius – nuo pokalbių su JAV tyrėjais ar kalėjimo prižiūrėtojais iki jo artimųjų, paliktų Lietuvoje ir pasirinkusių nematomą gyvenimą.

Ši knyga yra savotiškas atspindys to kelio, kuriuo galėjo nudardėti visa mūsų valstybė.

"Ši knyga yra savotiškas atspindys to kelio, kuriuo galėjo nudardėti visa mūsų valstybė. Joje apstu visko – nuo pirmųjų bandymų užsidirbti vykdant limuzinų nuomą, santykių su tuometės Vilniaus brigados krikštatėviu Georgijumi Dekanidze ir jo sūnumi Borisu, šaltakraujiškų žudymų dėl išpirkų, sėjant baimę visam Holivudo elitui, iki šeimyninių žudikų vakarienių su lavonais bagažinėse", – sako autorius.

D.Dargio teigimu, šiuo metu jau penkiolika metų viename griežčiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose Tere Hoto kalėjime kalintis lietuvis J.Kadamovas laukia mirties bausmės ir yra laikomas su garsiausiais JAV nusikaltėliais, tarp kurių – Bostono maratono sprogdintojas Džocharas Carnajevas ar Holivudo veiksmo filme "Kapitonas Filipsas" išgarsintas amerikiečių laivą užgrobęs somalietis piratas.

"Kai imuosi projekto yra įdomu ir noriu suvaryti iki galo. Labai įdomu buvo, įdomūs susitikimai, keistuose verslo biuruose, kai žmonės testuoja ar gali pasitikėti ir pasakoti. Vis dėlto, ši mano knyga šviesiausia iš visų tamsiausių. Nepaisant to, kad herojus darė šiurpius nusikaltimus, tačiau knygoje skiriama vietos ir Holivudui, kinui, kurį įsimylėjau dar vaikystėje. Yra sąsajų tarp šių žudikų ir kai kurių kino filmų atsiradimo. Pateikiu tuos įdomius sutapimus", – viliojančias naujausios knygos detales atskleidžia D.Dargis.

Rašytojas prisiminė, kad buvo metas, kai J.Kadamovas Los Andžele kalėjime sėdėjo kartu su garsiuoju EBSW strategu Gintaru Petriku. Tik vyrams nebuvo lemta susitikti, juos skyrė skirtingi Federalinio Los Andželo kalėjimo korpusai.

"Holivudo monstras iš Lietuvos" autorius neabejoja, kad, jei mes būtume amerikiečiai, apie šį žmogų jau būtų sukurtas ir dokumentinis filmas, ir susuktas serialas, ir meninis filmas pastatytas. Tiesa, neslėpė girdėjęs, kad Lietuvos kino ir serialų prodiuseriai sujudo išgirdę apie nauja D.Dargio kūrinį. "Daugelis žmonių sako, kad šios knygos istorija – tikrai išskirtinė", – kalbėjo autorius.