Šiųmetį festivalį pradės seniausias buvusioje sovietinėje erdvėje specializuotas senosios muzikos ansamblis „Hortus musicus“ iš Estijos. 1972 m. ansamblį įkūrė ligšiolinis jo meno vadovas Andresas Mustonenas. Tuomet jis dar buvo Talino konservatorijos smuiko klasės studentas. Senoji muzika tais laikais buvo lyg dingęs kontinentas. Tiesa, Vakaruose tuo metu jau buvo prasidėjęs senosios muzikos autentiško atlikimo sąjūdis. Entuziastai ėmė domėtis senaisiais muzikos instrumentais, grojimo stiliais, gilintis į senuosius manuskriptus archyvuose.

„Kaip sakoma, iki šio sąjūdžio Vakarų muzikos istorijos vadovėliai prasidėdavo nuo Bacho ir Vivaldi. Taigi, Anglijoje, Beneliukso šalyse, Paryžiuje ir Vienoje kilo susidomėjimas tuo, kas buvo iki Bacho ir kaip tai pateikti šiuolaikiniam klausytojui, – pasakoja LRT RADIJO muzikos redaktorė, muzikologė Jūratė Katinaitė. – Įdomu, kad A. Mustonenas buvo tarp pirmųjų, nors gyveno šiapus „geležinės uždangos“. Sovietmečiu Estija visada buvo viena koja Vakarų ar bent Suomijos link, o ten pūtė laisvės ir naujų idėjų vėjai. „Hortus musicus“ ne tik pirmasis senosios muzikos ansamblis Sovietų Sąjungoje, bet ir visoje Rytų Europoje.“

Po dvejų metų panašų ansamblį „Musica Humana“ Vilniuje įkūrė fleitininkas Algirdas Vizgirda. „Hortus musicus“ repertuare – viduramžių grigališkasis choralas, liturginės dramos, himnai ir motetai, Renesanso šokiai ir religiniai kūriniai, prancūzų šansonos ir italų madrigalai, puošnūs baroko kūriniai. Pasak J. Katinaitės, kūrybiškumo nestokojantis ansamblis vėliau ėmė atlikti ir šiuolaikinių kompozitorių kūrinius bei neeuropietiškų kultūrų tradicinę muziką – indų ragas, žydų ortodoksų giesmes ir arabų mugamus.

Tytuvėnų festivaliui „Hortus musicus“ parengė specialią programą „Renesanso muzikos sodai“.

Prieš koncertą, birželio 9 d. 19 val., tiesioginiame LRT Klasikos eteryje – susitikimas su Tytuvėnų kultūrinės bendruomenės nariais, festivalio organizatoriais ir svečiais. Koncerto pradžia – 20 val.