„IAE dirbama su radioaktyviomis medžiagomis. Yra saugyklos, jos nuolat plečiamos. Yra tikimybė, kad taip pat giluminė saugykla gali atsirasti ten. Taip pat yra tikimybė, kad atsirandant ir vystantis naujoms branduolinėms technologijoms galėtų ten atsirasti maži moduliniai reaktoriai. Turint omenyje visą šitą kompleksą aplinkybių, galvojame pasaugoti tą teritoriją ateities sprendimams, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė ministras.  

„Valstiečių“ frakcijos atstovas Algimantas Dumbrava aiškino, kad IAE sanitarinės apsaugos zonoje norima uždrausti steigtis laisvosioms ekonominėms zonoms. 

„Ta zona ir išliks tokia pilka, kad joje nebus galima nei verslo vystyti, nei ekonomikos“, – teigė A. Dumbrava.

Energetikos ministerija BNS informavo, kad šiuo metu ministerijoje tikslinamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas – siūloma drausti branduolinės energetikos objektų sanitarinėse apsaugos zonose steigti laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, statyti sporto objektus, turgavietes ir kitus visuomeninius, turistinius objektus, organizuoti viešuosius renginius.

Ta zona ir išliks tokia pilka, kad joje nebus galima nei verslo vystyti, nei ekonomikos.

 

Ribojimai apimtų 3 kilometrų teritoriją aplink jėgainę. Anot ministerijos, šioje zonoje visada buvo draudžiama veikla, nesusijusi su Ignalinos AE.

Ministerija taip pat pabrėžia, kad pakeitimai daugiau ribojimų, nei buvo iki šiol, nesukurs.

„Keičiamas (...) įstatymas nekuria naujų draudimų, priešingai, sumažina esamus, nes tiesiogiai išvardijant, kokios veiklos draudžiamos, nenurodytos veiklos tampa leidžiamomis“, – BNS teigė ministerija.

D. Kreivys yra sakęs, kad dekarbonizuojant pramonę, transporto sektorių ir augant elektros vartojimui, Lietuvai po 2030 metų gali prireikti mažų branduolinių reaktorių. Tačiau ši technologija dar tik kuriama.

Tuo metu giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną tikimasi pastatyti ir pradėti naudoti 2068-aisiais. Milijardinės vertės atliekynui šiuo metu atrinktos 77 potencialios vietos 29-iose šalies savivaldybėse.

Ilgaamžės radioaktyviosios atliekos dabar saugomos laikinose saugyklose.

Be to, šiuo metu ruošiamasi statyti daugiau nei 100 mln. eurų vertės trumpaamžių atliekų paviršinį atliekyną – jį turėtų įrengti viena didžiausių šalyje statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST), su kuria artimiausiu metu turėtų būti pasirašyta sutartis.

Energetikos ministerija parengė ir pateikė viešam svarstymui pluoštą įstatymų pakeitimų, kuriais siekia nuo 2025 metų pertvarkyti IAE iš valstybės įmonės į uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Pertvarka, anot ministerijos, reikalinga siekiant efektyvinti jos veiklą ir suvaldyti rizikas.

Pakeitimais siekiama didinti įmonės pajamingumą, išvengti jos nuostolio, užtikrinti veiklos tęstinumą.

IAE tapus UAB, bendrovei būtų leista su tam tikrais apribojimais valdyti jos teritorijoje esantį valstybės turtą, nereikalingą ž parduoti ir naudoti gautas lėšas. Taip pat siūloma leisti bendrovei nemokėti nekilnojamojo turto mokesčio.

Valstybė, kaip ir dabar, bus vienintelė bendrovės akcininkė.

Be to, patvirtinta, jog nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“, Viešųjų investicijų plėtros agentūros, Valstybės investicijų valdymo agentūros, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo ir „Valstybės investicinis kapitalas“ bus konsoliduojamos iki 2022 metų rugsėjo.

Tuo metu Statybos produkcijos sertifikavimo centro valstybei priklausančios akcijos iki 2023 metų liepos bus perduodamos Vilniaus Gedimino technikos universitetui (Vilnus Tech).

Taip pat numatyta bendrovę „GVT LT“ reorganizavimo būdu iki 2023 metų liepos prijungti prie „Toksikos“.

Agentūros misija dešimt dienų vertino, ar radioaktyviosios atliekos ir panaudotas branduolinis kuras tvarkomos nepažeidžiant įsipareigojimų Europos Sąjungai. Pirminio vertinimo rezultatai pristatyti Energetikos ministerijai.

„Misijos rekomendacijos ir pasiūlymai padės dar labiau pagerinti branduolinę ir radioaktyvių atliekų tvarkymo saugą“, – ministerijos pranešime sakė viceministras Albinas Zananavičius.

Vyriausybei rekomenduojama peržiūrėti IAE veiklos po 2030 metų finansavimą, kad būtų užtikrintas saugus ilgalaikis radioaktyviųjų atliekų tvarkymas bei jų atsikratymas, o galutinę ataskaitą misijos atstovai pateiks maždaug po dviejų mėnesių.

Balandį visas panaudotas branduolinio kuras baigtas išvežti iš AE į naują laikiną saugyklą, kur bus saugomi 50 metų, vėliau jį kartu su kitomis ilgaamžėmis radioaktyviomis atliekomis numatoma padėti į giluminį atliekyną.

Per visą elektrinės darbo laiką buvo sunaudota 21,6 tūkst. šilumą išskiriančių branduolinio kuro rinklių: 6 tūkst. jų   saugoma senojoje, 15,6 tūkst. – naujojoje saugykloje.

IAE nebeveikia nuo 2010 metų, nuo to laiko ji vykdo įvairius uždarymo projektus.

Audrius Kamėnas, Ignalinos atominės elektrinės gen. direktorius sutiko su LNK pasikalbėti šia svarbia tema.

– Audriau, paaiškinkite kuo svarbus šis žingsnis, kuris įvyks šiandien?

– Tai – vienas svarbiausių etapų kiekvienos branduolinės jėgainės nutraukime. Tai yra branduolinių medžiagų išgabenimas į saugias saugojimo vietas. Tai reiškia, kad mes nebeturėsime branduolinių skiliųjų medžiagų pas save – jos bus saugiai patalpintos saugykloje ir  mums beliks tik susitvarkyti su radiacija užterštomis medžiagomis.

Tokie etapai kiekvienos elektrinės uždaryme – būtini. Tai tikrai labai svarbus tarpinis žingsnis, jis užtruko ganėtinai ilgai  nuo elektrinės uždarymo, tačiau vakar mes baigėme iškrauti visą panaudotą branduolinį kurą.

– Kuo pavojingas šis procesas? Kodėl jis toks sudėtingas ir ilgas?

– Paties konteinerio išgabenimas nėra jau toks sudėtingas ir pavojingas procesas. Tikriausiai didžiausią pavojų kelia pats panaudotas branduolinis kuras, kadangi jis iš visų turimų radioaktyvių atliekų – pats aktyviausias. Štai kodėl jis privalo būti sutvarkyta pirmiausiai.

Tikriausiai didžiausią pavojų kelia pats panaudotas branduolinis kuras, kadangi jis iš visų turimų radioaktyvių atliekų – pats aktyviausias.

Pats išvežimo procesas tik užbaigė visus sudėtingus darbus, kuriuos atlikome iki jo. Paskutiniame konteineryje yra pažeisto branduolinio kuro rinklės bei nuobiros, susidariusios per elektrinės eksploatavimo laikotarpį.

– Kokių dar yra pavojingų dalykų reaktoriuose, kuriuos jūs turėsite išardyti, išmontuoti?

– Na taip, reaktoriai yra labiausiai užteršta dalis, kuri lieka mūsų teritorijoje. Be abejo, tikriausiai sudėtingiausia ir pavojingiausia iš jų – radioaktyvus grafitas. Jo turime net 6000 tonų. Jo tvarkymo darbai, ko gero, bus sudėtingiausi.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– O kur jūs dėsite tas pavojingas medžiagas?

– Kaip tik šiuo metu baigiame konkursą koncepcijos pabaigimo darbams atlikti. Išrinkti rangovai turės parengti koncepciją, kaip minėtąjį grafitą ištraukti iš reaktoriaus, o vėliau – kaip jį tvarkingai sudėti į saugojimo terpes. Taip pat dar mąstoma, kur bus šių konteinerių laikinoji saugojimo vieta.

– Kai jūs kalbate apie laikiną saugojimą ardant branduolinius reaktorius, tai skamba reliatyviai, nes „laikinas saugojimas“ yra maždaug penki dešimtmečiai, tiesa?

– Na taip, dabartinis terminas yra penkios dešimtys metų. Taigi mes pagal dabar suprantamą koncepciją turime turėti jau nuolatinio saugojimo vietą. Tiesą pasakius, iki šiol nieko nėra geriau sugalvota nei „palaidoti“ panaudotą branduolinį kurą giliai po žeme.

– Ar jūs turite kažkokias apibendrintas sumas, kiek dar tam reikės pinigų?

– Vertiname, kad preliminari suma – apie 2,5 milijardo eurų. 

A. Kamienas ministro įsakymu nuo birželio 22 dienos skiriamas IAE generaliniu direktoriumi penkerių metų kadencijai.

„Energetikos ministras susitikime su naujai paskirtu Ignalinos atominės elektrinės generaliniu direktoriumi Audriumi Kamienu ir įmonės vadovybe aptars tolesnius IAE uždarymo darbus, domėsis eksploatacijos nutraukimo eiga“, – BNS sakė ministro atstovė Aurelija Vernickaitė.

Šimtų milijonų eurų vertės uždarymo projektus įgyvendinančios IAE vadovo konkursą birželio 5 dieną laimėjęs A. Kamienas BNS tuomet sakė, kad vienas svarbiausių jo veiklos prioritetų bus skaidrumas. Pasak jo, jėgainės laukia iššūkiai, įgyvendinant du didelius projektus – radioaktyviųjų atliekų laidojimo atliekyno bei reaktorių ardymo.

A. Kamieno manymu, dabartinė rangovė – Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ valdoma Vokietijos bendrovė „Nukem“ negalės pretenduoti į didelius IAE užsakymus dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. 

A. Kamienas IAE dirba nuo 2015 metų, nuo šių metų vasario jis įmonei vadovavo laikinai.

Šiuo metu Lietuva derasi su Europos Komisija dėl jėgainės uždarymo finansavimo naujoje 2021-2027 metų finansinėje perspektyvoje. Komisijos patvirtintame reglamento projekte rašoma, kad Europos Sąjunga (ES) 2021-2027 metų biudžete finansuos ne daugiau kaip 80 proc. išlaidų, o Lietuva ir kiti tarptautiniai donorai – 20 proc. Dabartiniame biudžete Lietuvos finansavimo dalis siekė 14 proc.

Lietuva uždaryti Ignalinos AE įsipareigojo stodama į ES. Jėgainė elektros energijos gamybą visiškai nutraukė 2009-ųjų pabaigoje. Eksploatavimo nutraukimo darbai gali trukti iki 2038 metų.

Tačiau šios remiamos darbo vietos nėra populiarios – per daugiau kaip dešimtmetį jomis pasinaudojo vos du specialistai.

Kompensacijų dydis nekinta  

Vyriausybės šią savaitę patvirtintame projekte numatyta, kad darbdaviams, įdarbinantiems dėl jėgainės  uždarymo atleistus darbuotojus, už kiekvieną darbo vietą bus išmokamos 18,62 (vietoj 24) minimalių mėnesio algų (MMA) dydžio kompensacijos. Atitinkamai keičiasi ir kitos susijusios išmokos.  

„Kompensacijų dydis nemažėja. Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant mokesčių reformą, bus sujungtos darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos, yra tikslinami subsidijų dydžiai (...) Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos didėjimu – dėl socialinio draudimo įmokos tarifo perkėlimo nuo darbdavio ant darbuotojo „pečių“, priskaičiuotas darbo užmokestis didės 1,289 karto“, – komentare BNS teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pasak jos, kadangi daugelis socialinio draudimo ir kitų išmokų yra susijusios su paskaičiuotu darbo užmokesčiu, jas reikia mažinti 1,289 karto. Numatoma, kad šios kompensacijos, kaip ir dabar, bus finansuojamos iš valstybės biudžeto.

Ministerija taip pat pažymi, kad šiuo metu nėra asmenų, pasirinkusių tokį įsidarbinimo būdą.

„Šiuo metu nėra asmenų pasirinkusių įdarbinimą kompensuojamoje darbo vietoje. (...) Atleisti iš darbo IAE darbuotojai gali pasirinkti arba įdarbinimą kompensuojamose darbo vietose, arba papildomas socialines garantijas (pasirinkęs įsidarbinimą kompensuojamoje vietoje, neturi teisės į papildomas socialines garantijas)“, – rašo ministerija.

Subsidijuojamos darbo vietos nevilioja

Utenos teritorinės darbo biržos Visagino skyriaus vedėjas Eugenijus Tamonis teigė, kad įdarbinant į tokias  vietas, 2009-2010 metais dalyvavo vienas darbdavys, buvo įdarbinti du atleisti darbuotojai, o subsidijoms panaudotas 8341 euras. Duomenys pateikti nuo 2005 metų, kai darbo birža pradėjo šio įstatymo administravimą.

Pasak E. Tamonio, papildomos socialinės garantijos atleistiems darbuotojams atrodo patrauklesnės. Pernai papildomos išeitinės išmokos vienam atleistajam sudarė 8702,44 euro, vidutinė vieno mėnesio priešpensinė bedarbio išmoka – 300,97 euro, ji mokama iki senatvės pensijos amžiaus sukakties.

„Dėl šių priežasčių atleisti iš darbo darbuotojai renkasi išmokas, o ne įdarbinimą į kompensuojamąsias darbo vietas, kuomet subsidija yra mokama darbdaviui. Atleisti iš darbo darbuotojai, įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje, yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys“, – BNS sakė E. Tamonis.

Jo duomenimis, 2017 metais iš IAE buvo atleisti 88 darbuotojai, iš jų dauguma įsidarbina tarpininkaujant darbo biržai.

IAE Nepriklausomos profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Ilona Nekrošienė teigė, kad dabar Vyriausybės patvirtinti ir Seimo sprendimo laukiantys pakeitimai nėra aktualūs.

„Manome, kad iš esmės tai nei valstybės, nei darbdavių, nei IAE atleistų ar atleidžiamų darbuotojų neįtakos. Nes, pagal mūsų turimus duomenis, minėto straipsnio nuostatomis paskutinį kartą pasinaudojo du iš įmonės atleisti IT specialistai (...) Įstatymo įtvirtinta priemonė nėra pakankama ir patraukli, nes pagal faktą taikytina vienetiniais atvejais. Ignalinos AE regionui iš valstybės pusės reikėtų kur kas didesnio dėmesio ir konkrečios regiono plėtros strategijos“, – BNS komentavo I. Nekrošienė.

Pasak jos, įstatymas taikomas darbuotojams, kurie priimti į darbą iki 2-ojo elektrinės bloko sustabdymo – iki 2010 metų sausio 1 dienos. Šiuo metu IAE tokių darbuotojų – 1421.

Lietuva uždaryti Ignalinos AE įsipareigojo stodama į ES. Jėgainė galutinai sustabdyta 2009-ųjų pabaigoje, o jos uždarymo darbai turėtų trukti iki 2038 metų.

Įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto disponavimo branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis pareikšti šešiems asmenims, tarp jų – buvusiems IAE vadovams Dariui Janulevičiui ir Osvaldui Čiukšiui bei buvusiam įmonės komercijos skyriaus vadovui Laurui Pusliui.

Bylą teismui prokurorai perdavė sausio pabaigoje. Tuomet skelbta, kad Panevėžio teismas priėmė nagrinėti ir viešąjį interesą ginančių prokurorų ieškinį, kuriuo prašoma negaliojančių pripažinti IAE organizuotą radioaktyvių varinių vamzdelių aukcioną ir sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškinio suma – 1,564 mln. eurų.

Teisėsaugos pareigūnams įtarimų sukėlė 2014 metais rengtas IAE aukcionas, kuriame įmonė pardavė 2 tūkst. tonų varinių vamzdelių, užterštų radioaktyviomis medžiagomis. Įtariama, kad aukciono laimėtoja – „Sypra“ – buvo žinoma iš anksto.

STT teigimu, aukcione dalyvavo tik du dalyviai, kurių viena – Vokietijos įmonė – jį laimėjo, įgydama teisę užterštus vamzdelius įsigyti už pradinę kainą – daugiau nei 1,5 mln. eurų, arba 781,9 euro už toną. Tuo metu švaraus vario tona rinkoje kainavo apie 3,8 tūkst. eurų.

STT prašymu tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba nustatė, kad radioaktyvaus vario metalo laužo pardavimo aukcione dalyvavusios įmonės – Vokietijos „Sypra“ ir pernai bankrutavusi Raseinių rajono bendrovė „Norvesta“ – sudarė kartelį ir joms skyrė atitinkamai 27,1 tūkst. ir 27,5 tūkst. eurų baudas. Taryba išsiaiškino, kad „Norvesta“ ir „Sypra“ tarpusavyje derino veiksmus ir iš anksto nustatė 2014 metų rugpjūtį vykusio aukciono laimėtoją.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė.

Teisėsaugos įtarimų sulaukęs D. Janulevičius sausio pradžioje pasitraukė iš pareigų.

Trečiadienį Valstybės tarnybos portale paskelbtas naujo IAE generalinio direktoriaus, pakeisiančio vasario pradžioje pasitraukusį Darių Janulevičių, konkursas.

Šiuo metu laikinai IAE vadovauja įmonės Veiklos planavimo ir finansų departamento direktorius Audrius Kamienas.

Teisėsaugos įtarimų dėl galbūt neskaidraus įmonės turto pardavimo sulaukęs D. Janulevičius iš IAE vadovo pareigų pasitraukė vasario pradžioje.

Teisėsauga gruodį baigė ikiteisminį tyrimą dėl 2014 metais IAErengto 1,5 mln. eurų vertės aukciono. Įtarimai dėl piktnaudžiavimo pareikšti šešiems asmenims, tarp jų – D. Janulevičiui, buvusiam IAE vadovui Osvaldui Čiukšiui bei buvusiam komercijos skyriaus vadovui Laurui Pusliui.

„Sunkiai įsivaiduoju, kad toliau „Nukem“ galėtų Lietuvoje rūpintis mūsų strateginiais objektais“, – po komiteto posėdžio, kuriame išklausyta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija apie IAE uždarymo procesus, žurnalistams sakė V. Bakas. 

„Rosatom“ nacionalinio saugumo požiūriu veikimas mūsų svarbiuose sektoriuose yra nesuprantamas ir nesuderinamas. Jeigu komitetas balsuos už, Seimas balsuos už, matyt, panašūs sprendimai bus įtvirtinti oficialiai“, – pridūrė V. Bakas. 

Pasak jo, nutraukti sutartį leis neseniai priimtas įstatymas dėl strateginių įmonių veiklos Lietuvoje, leidžiantis „apsaugoti strateginius sektorius nuo rangovų, kurie kelia abejonių“. Jis įsigalios nuo kovo 1–osios.

Yra daug žmonių, ir įtakingų, kurie suinteresuoti, kad sprendimai nesikeistų.

„Jeigu mes tirdami „Rosatom“, kurio 100 proc. valdoma įmonė yra „Nukem“, veiklą, sakome, kad „Rosatom“ yra iš esmės ta kompanija, kuri yra išnaudojama politiniais tikslais, per kurią daromos intervencijos į mūsų politinę sistemą, ką atskleidė Mindaugo Basčio tyrimas. Jeigu sakome, kad palaikome Vakarų sankcijas Rusijai ir jos kompanijoms, kurios susijusios su politiniu režimu, tai kyla klausimas, kodėl ES pinigus mokeme rusiškai kompanijai, kuri susijusi su Rusijos politiniu režimu, užuot pasikvietę skaidriai ir efektyviai veikiančias vakarietiškas įmones ir tokiu būdu įgyvendintume savo vieną didžiausių projektų“, – kalbėjo V. Bakas.

Jis prognozuoja, kad galutiniai sprendimai, kas uždarys IAE, bus priimti per artimiausius mėnesius.

„Diskutuoti pradedame dabar dėl to, kas turėtų uždaryti IAE. Sprendimai turėtų būti priimti per artimiausius keletą mėnesių“, – teigė parlamentaras.

Tačiau jis pabrėžė, kad juos priimti nebus lengva.

„Yra daug žmonių, ir įtakingų, kurie suinteresuoti, kad sprendimai nesikeistų“, – sakė komiteto vadovas.

V. Bakas be kita ko piktinasi, kad Lietuvoje niekas neprotestavo, kai buvusią vokišką įmone „Nukem“ įsigijo „Rosatom“: „Kodėl dėl to nebuvo prostesuojama, kur buvo mūsų notos?“  

Pasak jo, IAE uždarymo procesas tik įpusėjo, laukia dar nemažai darbų, todėl šis projektas „mūsų valstybės negali kompromituoti“.

„Akivaizdu, kad su tos kompanijos darbais spinduliuoja ne pati geriausia energija: visą laiką turime įtampas, kažkokius neskaidrius procesus, visuomenėje kyla aistros, priešinami žmonės, keliamos baudžiamosios bylos ir Audito rūmai kelia tokius klausimus, kodėl uždarymo procesas užtruko 10 metų, kodėl jis pabrango 1 mlrd. eurų. Tokios pastabos atrodo labai nesolidžiai“, – kalbėjo V. Bakas.  

Komiteto tyrimą inicijavo pats NSGK vadovas, remdamasis ankstesniu tyrimu dėl tuometinio Socialdemokratų partijos frakcijos atstovo M. Basčio ryšių su Rusijos naudai dirbančiais asmenimis. Seimui nutarus, kad jo ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, M. Basčiui pradėtas apkaltos procesas.

Konstituciniam Teismui konstatavus, kad M. Bastys sulaužė priesaiką, apkaltos procesas Seime bus tęsiamas pavasario sesijoje.

Naujo tyrimo išvadas komitetas turi pateikti iki gegužės 1 dienos. 

IAE ir „Nukem Technologies“ sutartį dėl jėgainės uždarymo rangos pasirašė 2005 metais, vėliau, darbams vėluojant, ji buvo koreguojama, terminus vis atidedant. 194,4 mln. eurų vertės laikinąją branduolinio kuro saugyklą, vėluojant 5-6 metus, „Nukem Technologies“ pastatė ir įrengė kartu su Vokietijos GNS, o 191,7 mln. eurų vertės radioaktyvių atliekų tvarkymo ir laikino saugojimo kompleksas bus baigtas šiemet.

Iš pradžių „Nukem Technologies“ priklausė vokiečiams, bet 2009 metais ji parduota „Rosatom“ valdomai įmonei.

Vasario 1-ąją iš IAE vadovo pareigų pasitraukė teisėsaugos įtarimų dėl galbūt neskaidraus įmonės turto pardavimo sulaukęs IAE generalinis direktorius Darius Janulevičius. Per pastaruosius 8 metus pasikeitė 4 jėgainės vadovai.  

IAE, kuri pirmoji pasaulyje uždarė nesaugius rusiškus RBMK reaktorius, galutinai turėtų būti uždaryta iki 2038 metų.

Generalinė prokuratūra pranešė, kad byla, kurioje įtarimai dėl piktnaudžiavimo pareikšti šešiems asmenims, tarp jų – buvusiems IAE vadovams Dariui Janulevičiui ir Osvaldui Čiukšiui bei buvusiam komercijos skyriaus vadovui Laurui Pusliui, perduota Panevėžio apygardos teismui.

Teismas taip pat priėmė nagrinėti viešąjį interesą ginančių prokurorų ieškinį, kuriuo prašoma negaliojančių pripažinti IAE organizuotą radioaktyvių varinių vamzdelių aukcioną ir sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškinio suma – 1,564 mln. eurų.

Teisėsaugos pareigūnams įtarimų sukėlė 2014 metais rengtas IAE aukcionas, kuriame įmonė pardavė 2 tūkst. tonų varinių vamzdelių, užterštų radioaktyviomis medžiagomis. Įtariama, kad aukciono laimėtoja – „Sypra“ – buvo žinoma iš anksto.

STT teigimu, aukcione dalyvavo tik du dalyviai, kurių viena – Vokietijos įmonė – jį laimėjo, įgydama teisę užterštus vamzdelius įsigyti už pradinę kainą – daugiau nei 1,5 mln. eurų, arba 781,9 euro už toną. Tuo metu švaraus vario tona rinkoje kainavo apie 3,8 tūkst. eurų.

Konkurencijos taryba, STT prašymu atlikusi tyrimą, nustatė, kad radioaktyvaus vario metalo laužo pardavimo aukcione dalyvavusios įmonės – Vokietijos „Sypra“ ir pernai bankrutavusi Raseinių rajono bendrovė „Norvesta“ – sudarė kartelį ir joms skyrė atitinkamai 27,1 tūkst. ir 27,5 tūkst. eurų baudas. Taryba išsiaiškino, kad „Norvesta“ ir „Sypra“ tarpusavyje derino veiksmus ir iš anksto nustatė 2014 metų rugpjūtį vykusio aukciono laimėtoją.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė.

Teisėsaugos įtarimų sulaukęs D. Janulevičius sausio pradžioje pasitraukė iš pareigų.