Aukščiausios ir galutinės instancijos teisminė institucija sporto srityje paliko galioti nepriklausomos Antidopingo taisyklių pažeidimo bylų nagrinėjimo komisijos skirtas sankcijas.

I.Adomavičiūtė už draudžiamosios medžiagos higenamino vartojimą diskvalifikuota dvejiems metams. Aptiktas higenamino kiekis dvigubai viršijo normą, kuriai esant laboratorijos privalo pranešti apie teigiamą dopingo kontrolės testą. Higenaminas – natūrali stimuliuojanti medžiaga, kuri randama arba stimuliuojančiuose papilduose, arba papilduose, skirtuose mesti svorį.

Irkluotojos diskvalifikacijos laikotarpis pradėtas skaičiuoti nuo 2020 m. rugsėjo 15 dienos, kai po teigiamo dopingo testo buvo pradėtas laikinas nušalinimas. Šis sprendimas panaikino visus irkluotojos varžybų rezultatus nuo mėginio paėmimo. Be to, I.Adomavičiūtė neteko teisės startuoti vykusiose Tokijo olimpinėse žaidynėse. Irkluotojos diskvalifikacija baigsis 2022 m. rugsėjo 15 d.

„Tarptautinis sporto arbitražo teismas bylą nagrinėjo iš naujo. Teismas gali priimti sprendimą palikti jau skirtas sankcijas, gali jas sumažinti ir gali panaikinti sportininkui skirtas nuobaudas. Sporto arbitražo teismui galima teikti naujus įrodymus, ne tik tuos, kurie buvo pateikti anksčiau iki diskvalifikacijos skyrimo. Sportininkė tuo pasinaudojo ir sporto arbitražui teikė naujas versijas, kaip higenaminas galėjo patekti į jos organizmą, – teigė Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Rūta Banytė. – Lietuvos antidopingo agentūra geranoriškai bendradarbiavo su sportininke ir jos atstovais, kaip ir komisijoje Lietuvoje nagrinėjant jos bylą. Agentūra sutiko, kad byla teisme būtų nagrinėjama rašytine tvarka.

Taip yra ženkliai sumažinamos išlaidos apeliaciją pateikusiems sportininkams. Dėl šių priežasčių sutikome ir su tuo, kad bylą nagrinėtų tik vienas arbitras.“

Antidopingo taisyklių pažeidimo bylų nagrinėjimo komisija sprendimą dėl sankcijų taikymo priėmė remdamasi Pasauliniu antidopingo kodeksu, Antidopingo taisyklėmis ir CAS praktika. Sportininkė nenurodė šaltinio, kaip draudžiamoji medžiaga pateko į jos organizmą, nors Agentūra kiek galėjo, tiek sportininkei padėjo aiškinantis, iš kur ir kaip higenaminas galėjo patekti į irkluotojos organizmą.

„Pareiga nurodyti šaltinį tenka sportininkui. Nei pagal Pasaulinį antidopingo kodeksą, nei pagal Tarptautinio sporto arbitražo teismo praktiką daugumos sportininkų pasakymas „nežinau kaip medžiaga pateko į organizmą“, nėra laikomas pateisinamu argumentu. Tik tokiu atveju, jeigu sportininkas įrodo, kad medžiaga pateko iš maisto ar papildų, tuomet sprendžiama, kiek tai buvo sportininko aplaidumas ir jo kaltė. Nuo šių aplinkybių gali kisti diskvalifikacijos trukmė, bet ne pats diskvalifikacijos faktas“, – teigė R.Banytė.”

Antidopingo taisyklių pažeidimo bylų nagrinėjimo komisija šių metų vasario 8 d. I. Adomavičiūtei skyrė dvejų metų trukmės diskvalifikaciją. Jos laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo 2020 m. rugsėjo 15 dienos, kai po teigiamo dopingo testo buvo pradėtas laikinas nušalinimas. Šis sprendimas panaikino visus irkluotojos varžybų rezultatus nuo mėginio paėmimo iki laikinojo sportininkės suspendavimo.

Sportininkės organizme buvo rasta draudžiamo preparato higenamino. Jo kiekis irkluotojos organizme dvigubai viršijo leistiną normą. Higenaminas – natūrali stimuliuojantis medžiaga, kuri randama arba stimuliuojančiuose papilduose, arba papilduose, skirtuose mesti svorį.

„Bet kuri bylos šalis, manydama, kad pirmos instancijos sprendimas buvo priimtas neteisingai, turi teisę kreiptis apeliacine tvarka į Tarptautinį sporto arbitražo teismą. CAS bylą nagrinės iš esmės iš naujo. Tad tiek sportininkė, tiek Lietuvos antidopingo agentūra gali teikti naujus įrodymus byloje, į kuriuos bus atsižvelgta, – sako Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Rūta Banytė. – Agentūra sudarė visas sąlygas sportininkei paaiškinti, kaip jos organizme atsirado draudžiama medžiaga higenaminas. Pati agentūra inicijavo susitikimą su irkluotoja, norėdami išsiaiškinti, kaip higenaminas pateko į organizmą. Dopingo kontrolės formoje ji nebuvo nurodžiusi jokio papildo, nors turėjo tokią pareigą. Tik vėliau sportininkė pateikė daugybę papildų, kuriuos vartojo ar galėjo vartoti prieš testavimą. Buvo ir tokių papildų ar vaistų, kurie buvo užrašyti Thai kalba ir jų sudėtis yra visiškai nežinoma. Sportininko pareiga yra nurodyti šaltinį ir sportininkų pasakymas, kad nežinau kaip draudžiama medžiaga pateko į organizmą, nėra laikoma pateisinamu argumentu. Tik tokiu atveju, jeigu sportininkas įrodo, kad medžiaga pateko iš maisto ar papildų, tuomet sprendžiama, kiek tai buvo sportininko aplaidumas ir jo kaltė. Nuo šių aplinkybių gali kisti diskvalifikacijos trukmė, bet ne pats diskvalifikacijos faktas.“

I. Adomavičiūtė bylos nagrinėjimas truko net penkis mėnesius. Sportininkė pati prašė nukelti terminą, nes laukė, kol bus ištirti jos nurodyti papildai ir ji galėtų tinkamai pasiruošti posėdžiui. Antidopingo taisyklių pažeidimo bylų nagrinėjimo komisija tenkino irkluotojos prašymą.

Sportininkės ir jos atstovų gynybos pozicija buvo, kad draudžiamas preparatas higenaminas į organizmą pateko kartu su maistu ar papildais. Tačiau nei papilduose, nei maiste, nei arbatoje, kurios buvo tiriamos, nebuvo rasta draudžiamų medžiagų.

„Sportininkė teigia, kad priimtas sprendimas neteisingas ir dvejų metų diskvalifikacija yra per griežta, nes ji tyčia nieko draudžiamo nevartojo. Norime pabrėžti, kad Agentūra jos tyčia ir nekaltino. Jeigu būtų įrodyta tyčia kaltė, I. Adomavičiūtei grėstų net 4 metų diskvalifikacija. Sprendimas priimtas remiantis Antidopingo taisyklių kodeksu ir CAS praktika, nes ji nenurodė šaltinio, kaip draudžiamos medžiagos pateko į jos organizmą, – tvirtina R. Banytė. – Agentūra kiek galėjo, tiek sportininkei padėjo aiškinantis, kur galėjo būti draudžiama medžiaga. Buvo teigiama, kad teigiamas dopingo testas buvo dėl suvalgyto kinų virtuvės patiekalo, kadangi higenaminas randamas laukiniame imbiere. Agentūra susisiekė su restoranu ir gavo patikinimą, kad laukinio imbiero tiekėjai net neveža į Lietuvą ir į patiekalus dedamas mums įprastas imbieras. Be to, nėra jokių mokslinių įrodymų, kad nuo suvalgyto maisto dopingo testas gali būti teigiamas. Pasaulinė antidopingo agentūra WADA mums patvirtino, kad higenaminu įprastai būna užteršti papildai, bet ne maistas.“

WADA dėl galimybės sportininkams per neatsargumą panaudojus įvairius žolelių kremus, balzamus ar pan. gauti teigiamą dopingo kontrolės rezultatą su higenamu, pakėlė leistiną higenamino ribą iki 10 ng/mL. Taip padedama sportininkams išvengti rizikos naudojant kai kuriuos produktus gauti teigiamo dopingo kontrolės testo rezultatą. Laboratorija net nepraneša apie rastą higenaminą ir tai nėra teigiamas dopingo kontrolės rezultatas, jeigu jo koncentracija yra mažesnė nei 10 ng/mL.

Nelemti augalai

2020 m. rugpjūčio 19-ąją I.Adomavičiūtė buvo testuojama ne varžybų metu. Ištyrus mėginį paaiškėjo, kad jos organizme aptikta higenamino, kuris nuo 2017-ųjų sausio 1-osios įtrauktas į Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) draudžiamų medžiagų sąrašą.

Pasak Lietuvos irklavimo komandos gydytojo Mantvydo Šilkūno, higenaminas – natūrali augaluose randama medžiaga, ji gali padidinti širdies ritmą, stimuliuoti kraujotaką. Higenaminas į organizmą patenka su maistu ar jo papildais ir išbūna labai trumpai, jo skilimo pusperiodis – kelios valandos.

M.Šilkūno teigimu, higenamino poveikis irklavimo sportui labai ribotas, nes jis tik papildo kitas medžiagas ir vienas, kaip stimuliantas, nenaudojamas.

Higenaminas slepiasi po įvairiais pavadinimais, tarp jų – lotoso šaknies ar laukinio imbiero, plačiai vartojamo Azijos virtuvėje, tad valgant azijietišką maistą įmanoma be jokios reikšmingos tyčios ar aplaidumo su prieskoniais suvartoti ir draudžiamos medžiagos.

Higenaminas nuo 2017-ųjų sausio 1-osios įtrauktas į Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) draudžiamų medžiagų sąrašą.

Klastingi valgiai

"Žinojau, kad sportininkas, išgėręs vaistų nuo peršalimo, gali sulaukti teigiamo dopingo testo rezultato, todėl visada labai atsargiai rinkdavausi vaistus, pirkdavau tik pasikonsultavusi su gydytoju, – pasakojo I.Adomavičiūtė. – Sulaukusi žinios apie pažeidimą pradėjau tikrinti visų savo vartotų papildų sudėtis, tačiau tos medžiagos neradome."

Irkluotoja neslėpė, kad atostogavo Tailande, nevengia pirkti įvairių azijietiškų pusgaminių, kad mėgsta gaminti tailandietišką sriubą, tarp kurios ingredientų yra laukinis imbieras.

2020-ųjų rugpjūčio 14-osios vakarą I.Adomavičiūtė vakarieniavo kinų maisto smuklėje. Po poros dienų gėrė žaliosios arbatos su imbieru, o dar vėliau valgė tailandietiškus makaronus. Kitos dienos rytą ją patikrino dėl dopingo.

"Sportininkams, ypač aukšto meistriškumo atletams, kurie gali gauti ir individualias konsultacijas, akcentuojame: būkite atsargūs su žolelėmis. WADA leidžiamą higenamino ribą netgi yra kilstelėjusi iki 10 nanogramų mililitre, kad toks šios medžiagos kiekis, į organizmą patekęs su maistu, arbata ar kremu, nebūtų rizikingas ir vertinamas kaip taisyklių pažeidimas", – interviu LRT sakė Lietuvos antidopingo agentūros (LAA) direktorė Rūta Banytė.

Maistas niekuo dėtas?

"Į LAA argumentą, kad I.Adomavičiūtė yra aukšto meistriškumo sportininkė, išklausiusi specializuotus mokymus, galima atsakyti, jog atletai privalo stebėti naudojamų medikamentų ar maisto papildų sudedamąsias dalis, tačiau apie įtartinus egzotinius vaisius, prieskonius, šaknis ir kitokį maistą nėra jokio švietimo. Ši aplinkybė liudija, kad subjektyvusis kaltės elementas irkluotojos elgesyje aiškintinas sportininkės naudai – turėtų būti jai taikytinas santykinai lengvas kaltės laipsnis", – svarstė I.Adomavičiūtės advokatė Salomėja Zaksaitė.

Advokatė atkreipė dėmesį, kad higenamino gali pasitaikyti tarp maisto papildų, kurių etiketėje nenurodyta ši konkreti medžiaga. Dauguma tokių papildų buvo parduodami kaip skirti svoriui mesti arba energijos papildai.

"I.Adomavičiūtės ir jos atstovų komentarai dėl maisto produktų įtakos teigiamam dopingo kontrolės testui yra tik nepagrįstos ir neįrodytos sportininkės gynybos versijos. Maisto produktuose, kuriuos sportininkė teigia valgiusi, nebuvo nustatyta jokių draudžiamųjų medžiagų. Sportininkės nurodomas laukinis imbieras, kuriame galima rasti draudžiamųjų medžiagų, yra visai kitas augalas, nei tas, kurį dauguma vartojame kasdien, ir jis Lietuvoje net nenaudojamas, o daugumos mėgstamoje imbierų ar žaliojoje arbatoje nenustatyta jokių draudžiamųjų medžiagų", – teigiama LAA pranešime.

Į Tokiją nevyks

Vasario 8-ąją Antidopingo taisyklių pažeidimo bylų nagrinėjimo komisija paskelbė: I.Adomavičiūtei skirta dvejų metų (nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d.) diskvalifikacija.

Taip pat panaikinti visi sportininkės varžybų rezultatai nuo mėginio paėmimo (2020 rugpjūčio 19 d.) iki laikinojo suspendavimo (2020 m. rugsėjo 15 d.).

Anot Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) prezidento Dainiaus Pavilionio, šis įvykis – neeilinis, nes irkluotojai visada laikosi antidopingo reikalavimų.

I.Adomavičiūtė – įvairių amžiaus grupių penkiskart pasaulio čempionė (2011, 2012, 2015, 2016 ir 2018 m.), su Milda Valčiukaite 2018-aisiais iškovojo Europos čempionato bronzos medalius, o 2019-aisiais – kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes.

"Labai gaila, kad taip nutiko jaunai ir labai perspektyviai sportininkei. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas griežtai netoleruoja draudžiamų preparatų vartojimo ir palaiko tik švarų sportą. Nuolat kartojame, kad sportininkai privalo atidžiai prižiūrėti tiek savo maistą, tiek vartojamus papildus, medikamentus. Juk draudžiamų preparatų galima rasti ir vaistuose nuo peršalimo, – sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. – Viena olimpinių vertybių yra pagarba. Gerbti turime ne tik varžovus, bet ir patį sportą, varžydamiesi švariai ir sąžiningai."

„Vasario 8 dieną I. Adomavičiūtė išgirdo Antidopingo taisyklių pažeidimo bylų nagrinėjimo komisijos sprendimą – dvejų metų trukmės diskvalifikacija. Jos laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo 2020-ųjų rugsėjo 15 dienos ir baigiasi 2022-ųjų rugsėjo 15 dieną“, – rašoma pranešime.

Anot Lietuvos antidopingo agentūros, ne varžybų metu 2020-ųjų rugpjūčio 19 dieną surinktame sportininkės mėginyje rasta higenamino.

Nuo 2017-ųjų higenaminas buvo įtrauktas į Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) draudžiamų medžiagų sąrašą kaip S3 grupės beta-2 agonistas. Ši medžiaga yra draudžiama tiek varžybų, tiek ne varžybų metu.

Pasak irklavimo komandos gydytojo Mantvydo Šilkūno, higenaminas yra natūrali augaluose randama medžiaga. Jo teigimu, šios medžiagos taip pat būna arba stimuliuojančiuose papilduose, arba papilduose mesti svorį.

Kaip nurodoma federacijos pranešime, higenaminas „slepiasi po įvairiais pavadinimais, įskaitant ir lotoso šaknį ar laukinį imbierą, plačiai vartojamą Azijos virtuvėje“.

Irkluotojos advokatė Salomėja Zaksaitė sako, kad higenaminas į sportininkės organizmą galėjo patekti per valgytą maistą, mat kelios dienos prieš patikrinimą ji vakarieniavo kinų maisto kavinėje, po poros dienų gėrė žaliosios arbatos su imbieru, o dar vėliau valgė tailandietišką pastą.

Taip pat, pasak advokatės, I. Adomavičiūtė „nevengia pirkti įvairių azijietiškų pusgaminių, kad mėgsta gaminti tailandietišką sriubą, tarp kurios ingridientų yra laukinis imbieras“.

„Atitinkamai yra nemaža tikimybė, jog medžiaga galėjo patekti į jos organizmą dėl valgyto maisto. Suprantama, po teigiamo dopingo testo pomėgio Azijos virtuvei sportininkė atsisakė“, – sakė S. Zaksaitė.

Pirmasis apie I. Adomavičiūtės diskvalifikaciją pranešė naujienų portalas 15min.lt. Jo teigimu, sportininkė sprendimo skųsti neketina.

Lietuvos irklavimo federacijos teigimu, I. Adomavičiūtė penkis kartus įvairiose amžiaus grupėse yra tapusi pasaulio čempione, o 2019 metais įvykdė normatyvą į olimpines žaidynes.

Pasaulio čempionių titulo neapgynęs mūsų šalies duetas 2000 m distanciją įveikė per 6 min. 57,83 sek. ir nusileido varžovėms iš Italijos bei Čekijos. Lietuvėms galutinėje įskaitoje atiteko devintoji vieta.

Kelialapius į olimpines žaidynes pelnė 11 komandų.

Vyrų porinių dviviečių valčių B finale lietuviai Saulius Ritteris ir Dovydas Nemeravičius finišavo penkti (6.22,13), galutinėje įskaitoje užėmė 11-ąją vietą ir taip pat pelnė kelialapį į Tokijo žaidynes.

Vyrų vienviečių valčių finale sekmadienį kovoja vietą olimpinėse žaidynėse jau užsitikrinęs Mindaugas Griškonis.

Galima neabejoti, kad daugiausia dėmesio sulauks 2018 m. pasaulio čempionės Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė. 2017 ir 2018 m. geriausia Lietuvos "Metų moterų komanda" išrinktos porinės dvivietės valties irkluotojos tikisi šiais metais ne tik papildyti trofėjų kolekciją, bet ir įgyvendinti olimpinę svajonę.

Nauji iššūkiai

Vilnietė M.Valčiukaitė ir kaunietė I.Adomavičiūtė porinę dvivietę valtį kartu irkluoti pradėjo prieš 9 metus ir drauge tapo jaunimo pasaulio ir Europos čempionėmis. Nuo 2013 m. M.Valčiukaitė su nauja porininke Donata Vištartaite šturmavo auksines aukštumas suaugusiųjų Europos ir planetos pirmenybėse, o 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzą. 2017 m. D.Vištartaitė nusprendė baigti karjerą, tad M.Valčiukaitė vėl sėdo į valtį su I.Adomavičiūte – ir netrukus skynė pergales tarptautinėse varžybose. Pernai Europos pirmenybėse jos užėmė trečią vietą, o pasaulio čempionate Bulgarijoje, irkluojant 2000 m, buvo greičiausios ir iškovojo aukso medalius.

Prisiminusi pernykštę pergalę M.Valčiukaitė "Vilniaus dienai" sakė, kad tada tokio rezultato niekas nesitikėjo. "Visų pirma, nors mes pernai tikrai pasižymėjome neblogais rezultatais, sezonas nebuvo toks jau paprastas. Netgi, sakyčiau, kad jis buvo gan banguotas, mūsų įgula nebuvo stabili visus metus. Kitos įgulos visose varžybose rodo gerus rezultatus, nuolat būna tarp lyderių, o mes praėjusio sezono pradžioje startavome kiek prasčiau, todėl ta pergalė pasaulio čempionate net ir mus pačias šiek tiek nustebino. Todėl šie metai mus tam tikra prasme dar labiau įpareigoja. Norime išlaikyti pernai užimtas pozicijas ar bent jau būti kuo arčiau viršūnės. Suprantame, kad bus labai sunku, bet taip pat žinome, kad mes galime tai padaryti", – teigė M.Valčiukaitė.

Naujam sezonui irkluotojai ruoštis pradėjo dar praėjusių metų spalį, o intensyviausia ir ilgiausia treniruočių stovykla šių metų vasario ir kovo mėnesiais tradiciškai buvo surengta Graikijoje. Balandžio viduryje geriausi šalies irkluotojai pasitikrino jėgas Italijoje vykusioje irklavimo regatoje. Balandžio pabaigoje tarptautinė irklavimo sezono atidarymo regata vyko ir Trakuose. Tiesa, šiose varžybose startavo tik M.Valčiukaitė, užtikrintai laimėjusi vienviečių valčių kategorijoje.

Norime šiais metais viską laimėti ir ant tos pergalių bangos kitais metais startuoti olimpinėse žaidynėse.

"Ieva prieš varžybas apsirgo, tad aš nusprendžiau sėsti į vienvietę valtį. Su Ieva šį sezoną jau turėjome panašų testą balandį Piediluko mieste, Italijoje, vykusioje irklavimo regatoje, tad Trakuose būtų buvęs tik papildomas plaukimas. Teisę startuoti Europos čempionate mes jau esame užsitikrinusios, tad dėl to jokių papildomų problemų nekilo. Aišku, visada norisi turėti daugiau galimybių irkluoti dviese, modeliuoti būsimus startus Europos ar pasaulio pirmenybėse", – konstatavo M.Valčiukaitė.

Olimpinė banga

Pirmasis rimtas jėgų išbandymas lietuvaičių laukia jau šį savaitgalį Šveicarijoje, Liucerno mieste vyksiančiame Europos irklavimo čempionate. Liepos viduryje merginos turėtų dalyvauti Roterdame (Olandija) vyksiančiose pasaulio irklavimo taurės III etapo varžybose, o rugpjūčio 24 – rugsėjo 1 d. Linco (Austrija) mieste gins čempionių titulą pasaulio irklavimo čempionate.

Nors irkluotojos yra nusiteikusios neužleisti pernai iškovotų pozicijų, 2013 ir 2018 m. pasaulio čempionė M.Valčiukaitė neslėpė, kad prognozuoti būsimų varžybų baigtį yra sudėtinga: "Irklavimas nėra lengvai nuspėjama sporto šaka, čia tikrai nėra vienos teisingos formulės, leidžiančios kiekvienais metais laimėti pasaulio čempionatus. Dabar mūsų pagrindinis tikslas – kasdien tobulėti treniruotėse, nesirgti, išvengti traumų, kad mūsų pasirengimo svarbiausioms sezono varžyboms procesas būtų kuo sklandesnis. Be abejo, tai priklauso ne tik nuo manęs, bet ir nuo mano porininkės. Labai svarbu, kaip ji bus pasiruošusi, kokia bus jos motyvacija. Taip pat labai svarbus ir trenerio darbas, jo dėmesys. Atrodo, kad tai yra smulkios detalės, bet būtent iš jų ir susideda didelės pergalės."

Vis dėlto šis sezonas bus paženklintas ne tik kova dėl medalių, bet ir olimpinių kelialapių dalybomis. "Tikimės, kad mums su Ieva pavyks sėkmingai pasirodyti ir kitais metais galėsime startuoti olimpinėse žaidynėse. Į jas pateks 11 pasaulio čempionate aukščiausias vietas užėmusių valčių įgulos. Kitais metais dar būtų galimybė pakovoti dėl paskutinių kelių kelialapių, bet mes tikimės, kad to neprireiks. Labai norėčiau, kad šį sezoną demonstruotume stabilius rezultatus, pasaulio čempionate užimtume pakankamai aukštas vietas, pelnytume olimpinį kelialapį ir kitais metais galėtume ramiai ruoštis Tokijo olimpinėms žaidynėms", – vylėsi M.Valčiukaitė.

Sostinės irkluotojų kova

Praėjusį penktadienį savo 25-ąjį gimtadienį atšventusi M.Valčiukaitė svajoja ne tik apie olimpiadą ir medalius, bet ir apie naują irklavimo bazę Vilniuje. Tiesa, šių metų pradžioje kilo didelis šurmulys, kai paaiškėjo, kad naujos irklavimo bazės Žirmūnuose, Tuskulėnų parke statyboms skirtą žemės sklypą Vilniaus savivaldybė ketina perduoti verslininkams. Geriausia 2018 m. Vilniaus sportininke pripažinta M.Valčiukaitė neslėpė, kad ši žinia pribloškė visą irkluotojų bendruomenę.

"Lietuvos irklavimo federacija jau prieš penkerius metus pasiūlė, kad netoli senosios irklavimo bazės atsirastų naujas, šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis irklavimo centras. Buvo parengtas atitinkamas projektas, lyg ir sutarta dėl žemės paskirties keitimo. Todėl buvome priblokšti, kai išgirdome, kad tas žemės sklypas parduodamas kažkokiame slaptame aukcione. Man asmeniškai dėl to buvo labai skaudu, nes žinojau, kiek daug darbo įdėta į tą projektą ir kokia šios bazės reikšmė būtų mūsų miesto irkluotojams. Todėl nusprendžiau netylėti, juo labiau kad metų pradžioje miesto meras Remigijus Šimašius, įteikdamas man geriausios miesto sportininkės apdovanojimą, užsiminė, kad per jo kadenciją mieste buvo sudarytos geros sąlygos sportuoti ir treniruotis. O netrukus išgirdau, kad irkluotojai iš Vilniaus turėtų persikelti į Trakus. Vilniuje ir taip labai sunku konkuruoti su kitomis sporto šakomis, sudėtinga prisikviesti ir išlaikyti jaunus irkluotojus, o toks sprendimas apskritai būtų sužlugdęs irklavimą sostinėje. Vis dėlto jaunimas negali kiekvieną dieną keliauti į Trakus, nes tai ir papildomos laiko, degalų sąnaudos. Juo labiau kad mes Vilniuje turime visas sąlygas vystyti irklavimo sportą – turime upę, turime valčių parką, reikia tik atnaujinti irklavimo bazę – ir viskas bus gerai", – teigė M.Valčiukaitė.

Visgi bendromis pastangomis pavyko pasiekti, kad aukcionas būtų atšauktas, o vasario viduryje miesto meras R.Šimašius pažadėjo, kad nauja irklavimo bazė tikrai bus pastatyta.

"Džiugu, kad galiausiai miesto valdžia persigalvojo ir tą aukcioną atšaukė. Labai noriu tikėti, kad turėsime naują irklavimo bazę. Kadangi pas mus greitai niekas nevyksta, abejoju, ar aš pati turėsiu galimybę joje sportuoti, bet mūsų jauniems irkluotojams ji taps naujais namais. Ir tai būtų pats reikšmingiausias pasiekimas, gal net pranokstantis visas mūsų pergales ir medalius. Nes jei nebus jaunimo, tai galiausiai nebus ir pergalių. Šiuo metu Vilniuje yra didelis sporto būrelių ar įvairių veiklų pasirinkimas. Be to, vaikus, o gal tiksliau – jų tėvelius atbaido mūsų irklavimo bazė. Pamatę, kokiomis sąlygomis teks sportuoti jų vaikams, kai kurie tėvai iš karto atsisako minties leisti savo atžalas į irklavimą. Iš tiesų, žvelgiant iš šalies tas mūsų sportas neatrodo labai patrauklus. Tai sudėtinga sporto šaka, iš sportininko reikalaujanti ištvermės, jėgos, techninių elementų, tvirto psichologinio pasirengimo, kantrybės ir pastovumo. Tačiau irklavimas yra ir labai žavingas, tik tą žavesį reikia atskleisti jauniems žmonėms", – samprotavo M.Valčiukaitė.

Pasaulio čempionei įteiktas Kauno rajono savivaldybės I laipsnio garbės ženklas. „Didžiuojamės, kad Pakaunėje užauga tokie talentingi sportininkai“, - sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Pasaulio čempionato auksas – tik vienas iš daugelio pastarųjų metų laimėjimų. I. Adomavičiūtė –daugkartinė Lietuvos irklavimo čempionė, 2011 m. pasaulio jaunių irklavimo čempionė, 2012 m Pasaulio ir Europos jaunių (iki 18 metų) čempionė, 2015 m.  Pasaulio jaunimo irklavimo čempionė.

Ieva gyvena Šilelio kaime, Raudondvario seniūnijoje. Iki 8 klasės mokėsi Raudondvario gimnazijoje, vėliau Kaune, Nemuno gimnazijoje. Baigus 12 klasių išvyko studijuoti ir sportuoti į Vašingtono universitetą JAV.

Sportuoti Ieva pradėjo 2007 metais Kauno rajono sporto mokykloje. Pirmiesiems sportininkės treneriams – Editai ir Antanui Lavickams už aukštus pasiekimus meras V. Makūnas įteikė padėką.

I.Adomavičiūtės garbės ženklas – ne pirmas aukščiausias Kauno rajono apdovanojimas Adomavičių šeimoje. Lietuvą ir Kauno rajoną pasaulyje garsina ir metais vyresnis Ievos brolis Aurimas, taip pat irkluotojas. Pernai jis buvo pagerbtas I lygio Kauno rajono savivaldybės garbės ženklu už 2017 metų Pasaulio irklavimo čempionato aukso medalį keturviečių porinių valčių klasėje.

Lėmė fotofinišas

24-erių M.Valčiukaitė ir 23-ejų I.Adomavičiūtė finale šeštadienį 2000 m distanciją įveikė per 6 min. 56,54 sek. Toks rezultatas naujai suburtai irkluotojų iš Lietuvos porai garantavo bronzos apdovanojimus. Tiesa, po finišo mūsų šalies atstovės blaškėsi kankinamos nežinios, nes turėjo palaukti fotofinišo rezultatų.

Net keturios valtys iki paskutinės akimirkos kovojo dėl pirmosios vietos, o po dramatiško finišo Europos čempionėmis tapo prancūzės Helene Lefebvre ir Elodie Ravera-Scaramozzino (6.55,99).

Antrąją vietą užėmė olandės Roos de Jong ir Lisa Scheenaard (6.56,29). Ketvirtoje pozicijoje likusios italės Valentina Iseppi ir Alessandra Montesanuo nuo lietuvių atsiliko vos 0,06 sek.

"Atidavėme visas jėgas, tik paskutiniams 100 m nebeužteko kvapo", – prisipažino I.Adomavičiūtė.

Medaliai – tą pačią dieną

Ši JAV studijavusi dailiai nuaugusi (194 cm ūgio) kaunietė tik pernai tapo M.Valčiukaitės partnere, nes pastaroji ilgą laiką pergales skynė su Donata Vištartaite. Šiai kauniečių trenerių Algirdo Arelio ir Nijolės Savickytės auklėtinei ištekėjus ir nutarus padaryti pauzę sportinėje karjeroje, M.Valčiukaitė vėl suvienijo jėgas su savo buvusia drauge įvairaus amžiaus rinktinėse.

Sąjunga pasirodė sėkminga ir jau debiutiniame duetui Europos čempionate subrandino bronzos medalius. Tiesa, kurį laiką lietuvės netgi pirmavo trasoje, tačiau neatlaikiusios didžiulio tempo ėmė smigti žemyn. Vis dėlto joms pavyko atlaikyti aršiai persekiojusių italių spaudimą.

Beje, tą pačią dieną pirmenybėse Glazge medaliu pasidabino ir I.Adomavičiūtės brolis Aurimas Adomavičius.

Permainos – priverstinės

Kauno rajono Šilelio kaime gyvenantis A.Adomavičius, Europos čempionate drauge su kitais Lietuvos irkluotojais: Dovydu Nemeravičiumi, Sauliumi Ritteriu ir Rolandu Maščinsku – laimėjo porinių keturviečių valčių klasės sidabrą.

Mūsų šalies įgula finale šeštadienį 2000 m distanciją įveikė per 5 min. 43,40 sek. ir 1,48 sek. nusileido čempionais tapusiems Italijos irkluotojams (5 min. 41,92 sek.). Bronzos medaliai atiteko Lenkijos įgulai (+1,96 sek.).

Lietuviai startavo nepalankiame pirmajame takelyje ir ilgą laiką irklavo penktoje pozicijoje, tačiau galingas finišas leido pakilti iki antrosios vietos.

2017 m. Lietuvos porinė keturvietė valtis tapo Europos ir pasaulio čempione. Tiesa, tuomet įguloje vietoj S.Ritterio buvo Martynas Džiaugys. Pastarasis dėl traumos šį Europos čempionatą turi praleisti.

Pasveikino ir Prezidentė

Senojo žemyno pirmenybių prizininkai sulaukė ir Lietuvos vadovų sveikinimų. Juos pasveikino šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Saulius Skvernelis.

Pasak šalies vadovės, šie sportininkai – puikus komandinės darnos pavyzdys. Dėl bendro tikslo suvienytomis jėgomis irkluotojai pelnė gražias pergales, atspindinčias jų stiprybę ir garsinančias pasaulyje Lietuvą.

Prezidentė palinkėjo, kad ateityje siekiant medalių sportininkams visada užtektų pasitikėjimo, ištvermės ir kiekvieną jų lydėtų pati didžiausia sėkmė.

Vyriausybės vadovas irkluotojų komandoms padėkojo už jų profesionalumą ir ryžtą siekiant pergalės.

Laimėjo paguodos finalą

Sekmadienį moterų vienviečių valčių B finale Lina Šaltytė-Masilionė užėmė pirmąją vietą. Galutinėje įskaitoje jai atiteko septinta pozicija. 31-ų metų lietuvė 2000 m distanciją įveikė per 7 min. 47,89 sek.

Šioje rungtyje iš viso dalyvauja tik devynios sportininkės, todėl B finale varžėsi vos trys.

Lietuvos irkluotoja aplenkė Izraelio atstovę Nurit Bezdesky (7.57,05) ir latvę Zanę Putniną (8.11,00).

Vėliau sekmadienį vyrų vienviečių valčių finale dar startavo Mindaugas Griškonis.

Abu sportininkai ne tik tapo čempionais, bet ir pagerino pasaulio rekordus.

I.Adomavičiūtė 21 km 97 m treniruokliu įveikė per 1 val. 19,10,8 min., o ankstesnis rekordas nuo 2015-ųjų priklausė amerikietei Esther Lofgren (1 val. 20,12,1 min.).

I.Adomavičiūtei šiuo metu priklauso ir 6 km irklavimo rekordas – 20 min. 49,6 sek.

S.Ritteris distanciją įveikė per 1 val. 9,47 min. ir pagerino savo paties rekordą, kuris iki šiol buvo 1 val. 10,14.4 min.