Tuo metu europarlamentaras Petras Auštrevičius, Lietuvai stojant į ES derėjęsis dėl Ignalinos AE uždarymo sąlygų, mano, kad toks Ignalinos AE uždarymo finansavimas yra nepakankamas. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininką Virgilijų Poderį tokia suma taip pat kiek nuvylė.
„Tai mums nei laimėjimas, nei pralaimėjimas, nes suma palikta ta pati, tačiau pačios sąlygos pagerintos, nes įtvirtinta, kad nacionalinis indėlis bus 14 proc. – kaip žinia, anksčiau Europos Komisija siūlė 20 proc. nacionalinį kofinansavimo indėlį“, – BNS antradienį komentavo Žygimantas Vaičiūnas.
Energetikos ministerija teigia, kad Lietuva finansavimo poreikį skaičiavo pagal 2014 metais su Europos Komisija suderintą IAE uždarymo planą ir įvertino tai, kad dalis projektų, pradėtų iki 2027 metų, dar tęsis ir po to.
„Gautas finansavimas užtikrina, kad pagrindiniai atominės elektrinės išmontavimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo infrastruktūros projektai vyks taip, kaip ir numatyta šios finansinės perspektyvos ribose. Tačiau dėl mažesnės paramos sumos gali tekti peržiūrėti galutinius kai kurių projektų įgyvendinimo terminus, nes kaip tik šiuo metu yra atnaujinamas IAE galutinis uždarymo planas“, – BNS teigė ministerija.
Pasak jos, pagrindinis tikslas – baigti išmontavimo darbus 2038 metais – nesikeičia.
„Labai svarbu, kad Lietuvos indėlis į eksploatavimo nutraukimą nebuvo didinamas ir išliks 14 proc., ko Lietuva ir siekė. Šie pinigai yra skiriami iš valstybės biudžeto ir įmonės (IAE – BNS) lėšų“, – pridūrė ministerija.
V. Poderys teigia, jog būtina dėti visas pastangas užsitikrinant reikiamą finansavimą ateityje.
„Dabar dar sunku įvertinti, labai šviežia žinia. Aišku, kažkiek nuvilianti. (...) Reikia dėti visas pastangas visais įmanomais būdais, net ir tokiais neordinariniais, kurių iš karto net negali numatyti. Vis tiek gi čia mūsų įsipareigojimas, bet taip pat yra Briuselio įsipareigojimas“, – BNS kalbėjo V. Poderys.
Politikas pabrėžė, kad Ignalinos AE pastatyta ne Lietuvos iniciatyva ir ją uždaryti šaliai yra per didelė našta.
„Turime visi prisiminti ir tą istoriją, kad branduolinė jėgainė buvo statyta visam regionui – čia ne Lietuvai ir ne Lietuvos buvo iniciatyva tokią didžiulę jėgainę statyti. Tai dabar jos uždarymas – Europa turi būtinai prisidėti“, – sakė jis.
V. Poderio vertinimu, Lietuva derybose dėl finansavimo padarė maksimaliai viską, ką galėjo.
P. Auštrevičius mano, kad ES lyderių sprendimas dėl Ignalinos AE finansavimo nėra tenkinantis.
„Ignalinos uždarymo fondo finansavimas, kurį užtikrino šitas vadovų sprendimas, mano manymu, yra nepakankamas. Mūsų darbinė, dar prieš praktiškai 20 metų, daryta prielaida yra apie 100 mln. eurų per metus – tai reikštų arti 700 mln. eurų mums reikėtų saugiai ir laikantis grafiko uždarinėti Ignalinos atominę elektrinę“, – BNS kalbėjo P. Auštrevičius.
Pasak jo, Ignalinos AE uždarymas nėra Lietuvos Europos Sąjungai primesta užduotis, bet bendras sprendimas.
„Tai nebuvo Lietuvos iniciatyva, kuri buvo primesta ir užkrauta finansiškai Europos Sąjungai ant pečių – tai yra bendras sprendimas, todėl aš apgailestauju, kad nesilaikoma šito susitarimo ir tai reiškia, kad, matyt, Ignalinos uždarymo grafikai slenkasi į priekį“, – sakė politikas.
Europarlamentaro teigimu, finansavimas projektui būtent 2021-2027 metais yra ypač svarbus.
„Finansų poreikis yra didžiulis, tai reiškia, kad mums reikės dar ir ateityje stengtis užsitikrinti tolesnį Europos finansavimą dėl Ignalinos uždarymo (...). Galbūt Europos Sąjunga šiuo metu neturi labai daug finansų, bet tai nereiškia, kad jinai gali nusišalinti nuo šito projekto ir pasakyti „jūs, Lietuva, patys turite užsiimti šiuo projektu“, – argumentavo P. Auštrevičius.
Europos Parlamentas yra išsakęs paramą Lietuvos prašymui, kad Ignalinos AE uždarymui naujame o ES biudžete būtų skirta 780 mln. eurų. Europos Komisija siūlė skirti 552 mln. eurų.
2014-2020 metais jėgainės uždarymui ES skyrė 450,8 mln. eurų, 2007-2013 metais – 837,4 mln. eurų.
Paskutiniais pernai pavasarį skelbtais skaičiavimais, Ignalinos AE uždarymas turėtų kainuoti 3,316 mlrd. eurų.
2005 metais planuota, kad IAE uždarymo kaštai sieks 1,241 mlrd. eurų, o 2013-2014 metais suma išaugo iki 3,377 mlrd. eurų. Tuomet skaičiuota, kad 2013 metų pabaigoje jau buvo išleista 718,3 mln. eurų, o būsimos sąnaudos sieks dar 2,659 mlrd. eurų.
Iki 2018 metų pabaigos IAE uždarymui jau išleista apie 1,175 mlrd. eurų (apie 86 proc. šios sumos apmokėjo ES, o apie 14 proc. – Lietuva), o per 20 metų tam reikės dar beveik 2,142 mlrd. eurų – iš viso 3,316 mln. eurų.
Rengiant naują plano versiją buvo daroma prielaida, kad finansavimas bus užtikrintas visam likusiam IAE uždarymo laikui.
Lietuva uždaryti Ignalinos AE įsipareigojo stodama į ES. Jėgainė galutinai sustabdyta 2009-ųjų pabaigoje, o jos uždarymo darbai, skaičiuojama, truks iki 2038 metų.
Ignalinos AE vadovas: svarbu gauti paramą po 2027-ųjų
Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui Europos Sąjungos iki 2027 metų Lietuvai skiriamų 490 mln. eurų turi pakakti, tačiau po 2027-ųjų reikės užsitikrinti papildomų lėšų, garantuojančių projekto tęstinumą, sako Ignalinos AE vadovas.
„Iki šitos perspektyvos pabaigos, tos, kuriai tie pinigai bus skirti, finansavimo turėtų pakakti, o vėliau jau reikės rūpintis, kad kitoms finansinėms perspektyvoms būtų pakankamas finansavimas tęsti mūsų nepertraukiamą procesą“, – BNS antradienį sakė jėgainės generalinis direktorius Audrius Kamienas.
ES lyderiai po įtemptų derybų antradienio naktį galutinai nutarė, kad 2021-2027 metais elektrinės uždarymo darbams bus skirta 490 mln. eurų. Lietuvai tektų prisidėti 14 proc. iš valstybės biudžeto ir IAE lėšų.
„Iki šiol skaičiavome, kad prisidėdavome ir ženkliau negu 14 proc. Manome, kad ši proporcija yra teisinga ir sąžininga“, – sakė A. Kamienas.
Pasak jo, per artimiausius septynerius-aštuonerius metus vienas didžiausių darbų yra pasirengimas reaktorių išmontavimui.
„Pagrindinis dėmesys yra pasiruošti fiziniams reaktorių išmontavimo darbams, tai reiškia, padaryti vadinamų galimybių pasirinkimo studiją, atlikti poveikio aplinkai vertinimą, paruošti techninį projektą patiems fizinio išmontavimo darbams. Tai vienas didžiausių iššūkių. O kitas iššūkis, be abejo, – reikia pasistatyti paviršinį atliekyną“, – sakė IAE generalinis direktorius.
Jis pažymėjo, kad toliau bus tęsiamas ir kitos įrangos išmontavimas. Galutinai baigti visus IAE uždarymo darbus numatoma iki 2038 metų.
Paskutiniais pernai pavasarį skelbtais skaičiavimais, Ignalinos AE uždarymas turėtų kainuoti 3,316 mlrd. eurų.
„Šiandien aš kitos sumos jums nepasakysiu. Tas projektas galutinio eksploatavimo nutraukimo plano yra toks ir kol kas mes jo kitokio neturime“, – antradienį sakė IAE vadovas.
