Kaip informuoja Šiaulių apylinkės teismas, kaltinamoji tik per pirmąją apklausą prisipažino. Vėliau per ikiteisminį tyrimą ir teisme teigė, kad ji nesuprato, jog tie lapai yra apipurkšti psichotropine ar narkotine medžiaga.

„Kaltinamoji žinojo ir suvokė, kad į įkalinimo įstaigas siunčia laiškus, kurie yra prisodrinti psichotropine medžiaga ir kurių poveikis yra labai stiprus. Siunčiami lapai buvo dėmėti ir lipnūs. Tai patvirtina aplinkybę, kad kaltinamoji suprato, jog laiškai rašomi ant įmirkytų lapų“, – sako bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius.

Anot teisėjo, kaip pati kaltinamoji nurodė, jai buvo liepta rašyti „meilės“ laiškus išimtinai tik ant minėtų lapų, kurie jai buvo atsiųsti paštu. Tai patvirtina kaltinamosios tyčios kryptingumą daryti nusikalstamas veikas.

Be to, kaltinamoji nukirpo dalį lapo ir jį perdavė dovanų kitam asmeniui, o vėliau apie narkotikų poveikį su juo aptarė telefonu. Tai, pasak teisėjo, patvirtina kaltinamosios tiesioginės tyčios buvimą darant nusikalstamas veikas.  

Meilės tematika laiškai buvo rašomi vyrams, kurių nei vieno kaltinamoji nepažinojo. Be to, I. Užkurienė laiškuose paliko lūpdažių žymes, kad „meilės“ laiškai nesukeltų įtarimo įkalinimo įstaigos darbuotojams. Kaltinamoji kiekvienąkart pasirašydavo skirtingais vardais.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Koncertuose, kurie vyks laisvės atėmimo vietose, laukiami ne tik nuteistieji, bet jų šeimos nariai, pataisos įstaigose dirbantys darbuotojai.

Klasikinės muzikos turas „Nusišypsok mums, Viešpatie“, skirtas rašytojui Grigorijui Kanovičiui atminti, prasidės iš karto po šv. Velykų, balandžio 11 dieną, ir tęsis iki balandžio 21 dienos. Tai bus iki šiol didžiausias vykęs šio formato koncertų ciklas. Pirmajame turo koncerte Vilniaus kalėjime pianinu skambins daug metų su paramos ir labdaros fondu bendradarbiaujantis „Looking ar the stars“ fondo senbūvis pianistas Lukas Geniušas, o smuiku grieš garsus Kanados smuikininkas, Toronto simfoninio orkestro koncertmeisteris Jonathanas Crow. Iš viso per beveik dvi savaites planuojama surengti 8 koncertus Vilniaus, Pravieniškių, Šiaulių, Marijampolės, Alytaus, Panevėžio ir Šiaulių kalėjimuose, kur dalyvaus tokie savo srities didmeistriai kaip Belgijos pianistas Kosta Jakičius, Kanados pianistas Walteris Delahunt, violenčelininkas Glebas Pyšniakas, smuikininkė Dalia Dėdinskaitė, akordeonistas Tadas Motiečius, Austrijos violončelininkė Nora Romanoff-Szchwarzberg. Pirmą kartą Panevėžio kalėjime savo pasirodymą susirinkusiems dovanos Valstybinis Vilniaus kvartetas.

Meninės ir kultūrinės veiklos laisvės atėmimo vietose yra svarbi nuteistųjų resocializacijos, pozityvaus laisvalaikio dalis.

„Muziką pristatome ten, kur jos labiausiai reikia ir kur jos mažiausiai laukia. Nepaisant šiandieninio pagrindinio visuomenes dėmesio ir pagalbos Ukrainai, fondas tęsia savo pirminę misiją – koncertus įkalinimo įstaigose. Ilgametė patirtis Kanadoje ir keleto metų patirtis Lietuvoje parodė, kad kalėjimuose klasikinė muzika yra reikalinga“, – teigia fondo įkūrėjas, mecenatas Dmitrijus Kanovičius.

„Koncertų įkalinimo įstaigose formatas vis labiau domina garsius atlikėjus iš užsienio ir kiekvieną kartą mūsų būrys, kuris šioje veikloje mato prasmę, plečiasi“, – teigia D. Mažintas, fondo „Looking at the stars“ meno vadovas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Virginijus Kulikauskas dėkoja labdaros fondui už kelerius metus besitęsiantį sėkmingą bendradarbiavimą, kaskart pasiūlytas naujas meninės raiškos formas ir sudarytą unikalią galimybę kalėjimuose paklausyti aukščiausio lygio profesionalų. Pasak jo, muzika – neatsiejama ir nuteistųjų resocializacijos ir užimtumo dalis.

„Meninės ir kultūrinės veiklos laisvės atėmimo vietose yra svarbi nuteistųjų resocializacijos, pozityvaus laisvalaikio dalis. Džiaugiamės užsimezgusia draugyste su fondu, kuris kiekvienais metas sudaro galimybę paklausyti pasaulinio garso atlikėjų atliekamų žymių kūrinių ne tik nuteistiesiems, bet ir jų šeimų nariams bei bausmių vykdymo sistemos darbuotojams“, – sako V. Kulikauskas.

Fondas tradiciškai koncertų ciklus Lietuvos įkalinimo įstaigose dovanoja du kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Labdaros ir paramos fondas „Looking at the stars“ unikalius klasikinės muzikos koncertus Kanados ir Lietuvos įkalinimo įstaigose, pabėgėlių stovyklose, senjorų namuose inicijuoja nuo 2015 metų. Iš viso iki šiol surengta beveik 80 renginių, kuriuose apsilankė per 5000 klausytojų.

„Nuo šių metų sausio į vieną juridinį asmenį – Lietuvos kalėjimų tarnybą – apjungus 10 įkalinimo įstaigų, ši nauja sistema įveikia naujus iššūkius, kuriuos, tikiu, bendromis jėgomis atliepsime, siekiant, kad kurtume atvirą, modernią, pažangią sistemą, kurios vieni svarbiausių prioritetų yra žmogaus orumo užtikrinimas, visuomenės saugumas ir žmogaus grąžinimas į visuomenę“, – ceremonijos metu teigė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Anot Teisingumo ministerijos, M. Kairys nuo 2006 metų dirbo Lietuvos policijoje, nuo pernai birželio iki šiol ėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos viršininko pareigas. Prieš tai ėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vado pareigas, šešerius metus dirbo lektoriumi Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos Valstybės sienos apsaugos katedroje.

M. Kairys Lietuvos teisės universitete yra įgijęs Teisės bakalauro laipsnį, taip pat yra baigęs Mykolo Romerio universiteto Teisės ir policijos veiklos programos studijas, jam suteiktas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis. 

„Iš esmės pakeitimai sudaro prielaidas tam, kad kiekvienu atveju būtų galima operatyviau užkirsti kelią tam tikrom neteisėtom veikom. Taip pat, kad būtų galima imtis ir prevencinių priemonių“, – sakė Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Jei įsigalios šios pataisos, įkalinimo įstaigos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas galės duoti leidimą laikinai apriboti nuteistojo galimybę bendrauti su išoriniu pasauliu.

„Galimybė skambinti arba susirašinėti gali būti ribojama iki trijų mėnesių, o jeigu tai vyksta su artimaisiais, šeimos nariais – iki vieno mėnesio“, – konstatavo E. Dobrowolska.

„Čia yra tam tikros ribotos prevencinės priemonės, kurios galioja labai ribotą laiką. Ir jeigu, sakykime, teismas, įsitikinęs, kad jos tikrai būtinos, skirtų, advokatūra tame problemos neįžvelgtų“, – kalbėjo teisininkas Romualdas Drakšas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Naujos prevencinės priemonės nebūtų taikomos kalinių skambučiams advokatui, savivaldybių institucijoms ar tarptautinėms organizacijoms.

„Tai yra kiekvienu atveju individuali priemonė, įvertinama paties pareigūno, ar yra tam prielaidos. Kitas dalykas, ką mes matome iš tam tikrų įvykių, dažnai ta teisė, kuri yra labai svarbi nuteistiesiems palaikyti socialinius ryšius su šeimos nariais, yra naudojama bendravimui ne su artimaisiais, ne su savo šeimos nariais“, – sakė Teisingumo ministrė.

Kaliniams atstovaujanti asociacija šį siūlymą kritikuoja.

„Jie mato, kad pirmiausiai reikia tą nuteistąjį nubausti ir kuo labiau jį apriboti nuo visuomenės. Bet toks požiūris yra labai neteisingas“, – kalbėjo Kalinių sąjungos pirmininkas Antanas Butkus. 

Pastabų turi ir teisininkai.

Iš esmės tokį sprendimą turėtų priimti teismas, o ne paprastas pareigūnas, kuris gali būti labai subjektyvus.

„Neturėtų būti įstaigos direktoriaus nutarimu, kadangi tai galėtų vesti prie tam tikro piktnaudžiavimo. Tai turėtų būti sankcionuojama apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra būtent ta įkalinimo įstaiga“, – savo pastebėjimus išsakė R. Drakšas.

„Iš esmės tokį sprendimą turėtų priimti teismas, o ne paprastas pareigūnas, kuris gali būti labai subjektyvus“, – komentavo A. Butkus.  

Siekiama sumažinti ir narkotinių medžiagų perdavimą bei telefoninių sukčiavimų atvejų skaičių.

„Matome, kiek tai gali užkardyti nusikalstamas veikas. Tai yra ne tik bendravimas kitu tikslu nei socialinio ryšio palaikymas, bet taip pat ir neteisėtų daiktų patekimas, ypač iš tam tikrų asmenų“, – pabrėžė E. Dobrowolska.  

Dalis Europos valstybių, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys, Estija, Prancūzija, yra įtvirtinusios kalinių bendravimo su kitais draudimus arba ribojimus.

„Šiuo atveju būtų tik kažkiek apribojamos kalinio teisės. Bet mes žiūrime, ko tas įstatymas siekia ir nori pasiekti. Ir tos priemonės yra pateisinamos“, – tokia buvo R. Drakšos nuomonė. 

Vyriausybė jau patvirtino siūlomo pakeitimo projektą. Dabar jis bus teikiamas svarstyti Seimui.

Šie pokyčiai bus įgyvendinti Teismui patvirtinus nemokumo administratoriaus prašymą pradėti valstybės įmonės „Mūsų amatai“ bankroto procedūrą. Kalėjimų departamentas taip pat planuoja įtraukti verslą šiai veiklai vykdyti.

Restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ restruktūrizavimo plano vykdymo procesą prižiūrėjęs nemokumo administratorius,  įvertinęs pastarojo pusmečio įmonės finansinę padėtį,  besikeičiančias jos išlaikymo ir žaliavų kainas bei bendrą situaciją rinkoje, nusprendė, kartu su įmonės administracijos vadove bendru pareiškimu, kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo, taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Nuo 2014 metų veikusi valstybės įmonės „Mūsų amatai“ įdarbindavo ir apmokydavo nuteistuosius asmenis laisvės atėmimo vietose, suteikdavo jiems profesinių įgūdžių ir žinių, užtikrindavo nuteistų asmenų užimtumą, parengdavo darbinei veiklai išėjus į laisvę, taip pat padėjo parengti nuteistuosius asmenis  integracijai į visuomenę ir išmokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Įkalinimo įstaigose laisvos rinkos sąlygomis veikusios įmonės veikla ilgainiui tapo nuostolinga. Nuostolingą ūkinę veiklą lėmė keletas priežasčių: specifinė veiklos vykdymo vieta, nekompetentingas ir aplaidus įmonės valdymas, veiklos kontrolės neužtikrinimas, netinkami ir net galimai nusikalstami kai kurių buvusių įmonės vadovų veiksmai, padarę didelę finansinę žalą įmonei.

Dėl šių priežasčių 2019 metais VĮ „Mūsų amatai“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. 2020 metų pradžioje  Vilniaus apygardos teismas patvirtino įmonės restruktūrizavimo planą ir nustatė 4 metų terminą, per kurį turi būti šis planas įgyvendintas. Įmonė įvykdė restruktūrizavimo plane numatytus įsipareigojimus 2020-2021 metams, tačiau 2022 metais išaugus žaliavų kainoms bei daugeliui verslo partnerių sustabdžius veiklą, įmonei nepavyko stabilizuoti finansinės padėties ir padidinti pardavimų apimčių. Keletas buvusių įmonės vadovų buvo nušalinti  nuo pareigų ir jiems yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kai kuriems buvusiems įmonės vadovams teismuose yra pareikšti civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo.

Pagal Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, patvirtintą Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 24 d. pasitarimo sprendimu numatyta, kad iki 2023 m. vasario 1 d. turi būti atliktos visos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ likvidavimo procedūros ir minėta įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, Pravieniškėse bausmę atliekantis A. K. narkotines medžiagas, impregnuotas popieriaus lapeliuose, nusiuntė jas savo motinai R. K. Sūnus nurodė paslėpti jas voke ir išsiųsti Marijampolės pataisos namuose kalinčiam broliui A. Š., su kuriuo dažnai bendraudavo įkalinimo įstaigose draudžiamu turėti mobiliuoju telefonu.

Teismui perduotoje byloje kalinčiųjų motinai pareikšti kaltinimai ne tik dėl narkotinių medžiagų siuntimo į Marijampolės, bet ir į Pravieniškių pataisos namus. Įtariama, kad moteris namuose laikė paketą su amfetaminu ir, jį įsiuvusi į drabužius kartu su kitais daiktais, išsiuntė į minėtą įkalinimo įstaigą, nurodydama išgalvotus siuntėjo duomenis.

A. Š., kalinčiam Marijampolės pataisos namuose, pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Kaltinamasis laukė brolio jam siunčiamų psichotropinių medžiagų, tačiau laišką su impregnuotomis psichotropinėmis medžiagomis rado ir paėmė pataisos namų pareigūnai.

Ketvirtas kaltinamasis – E. T., atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, taip pat kaltinamas neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jis, iš anksto susitaręs su interesuotais asmenimis, įsigijo amfetamino, kurį per nieko neįtariančius asmenis perdavė kitam nuteistajam. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir kratas įtariamojo namuose, pareigūnai rado ir kitų narkotinių medžiagų – kanapių, todėl jam kaltinimai pareikšti ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo dviejų iki aštuonerių metų. Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Gruodžio 13 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai, atlikdami į įstaigą atvykusios suimtosios patikrą, surado mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele. Suimtoji tikėjosi, kad draudžiamą daiktą pavyks įnešti į įstaigą ir parinko, jos manymu, labai saugią slaptavietę – telefoną slėpė apatinėse kelnaitėse. Tačiau šiuolaikinė įranga ir patyrusių pareigūnų profesionalumas paslaptį bemat atskleidė. Kadangi suimtosios krata užfiksuota vaizdo registratoriumi, kaltininkei beliko tik atiduoti telefoną pareigūnams.

Antras atvejis užfiksuotas taip pat Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Gruodžio 15 d. atliekant visuminę kratą iš Pravieniškių pataisos namų atvykusiam nuteistajam, rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „L8STAR“. Itin mažo dydžio telefoną nuteistasis taip pat „saugiai“ slėpė rankų kremo tūbelėje. Kaip teigia kratą atlikę pareigūnai, iš pirmo žvilgsnio kremo pakuotė atrodė įprastai, įtarimų nekėlė, tačiau asmens daiktus tikrinant rentgeno aparatu tūbelėje pastebėtas kremo konsistencijai nebūdingas svetimkūnis. Išardžius kremo pakuotę, joje rastas telefonas atsidūrė pareigūnų rankose.

Kalėjimų departamento nuotr.

Gruodžio 16 d. į Alytaus pataisos namų pareigūnų rankas mobiliojo ryšio modemas „Huawei“ su SIM kortele atkeliavo tiesiai iš... barzdaskutės. Barzdaskutėje įrengta slėptuvė buvo aptikta pareigūnų atliekamos neplaninės kratos metu.

Pareigūnų tokie triukai dažniausiai nebestebina, jie profesionaliai atlieka savo pareigas, pasitelkia tam tikslui skirtą įrangą. Tikimybė, kad pavyks kažką draudžiamo slapta įsinešti – praktiškai nulinė. Atvykstančių į įstaigą suimtųjų ir nuteistųjų kratos atlikimo procedūros visuomet fiksuojamos vaizdo registratoriumi. Tai leidžia ne tik išvengti nesusipratimų, konfliktinių situacijų, bet ir užtikrina procedūrų skaidrumą.

Seimo narė sako, kad taip būtų kovojama su ŽIV ir Hepatito C protrūkiais.

„Vis dėlto, medžiagų vartojimas yra paplitęs. Žmonės neturi jokių švarių įrankių, tai reiškia, kad tokiu būdu infekcijos ir plinta“, – teigė M. Danielė.

Kaip tai atrodys, modeliai gali būti skirtingi. „Skurdesnėse valstybėse, pavyzdžiui, Moldovoje, ten yra tiesiog padedama erdvėse ir pastatomi kibiriukai. Tai čia valstybės, kurios tikrai yra labai skurdžios. Kitos valstybės įrengia specialius kabinetus arba švirkštus keičia slaugos administratorius“, – detalizavo ji.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sako, kad verčiau būtų ieškoma būdų, kad narkotikai neplistų. „Dalinti švirkštus tam, kad kalinys galėtų susileisti narkotikų, na, protu sunkiai suvokiama. Tai tada kam tas kalėjimas yra?“ – stebėjosi jis.

Išgirdę, kad Laisvės partija turi tokių iniciatyvų, sunerimo kalėjimų ir pataisos namų darbuotojai. Sako, kad valdžia, kovodama už kalinių teises, pamiršo apie darbuotojų teises.

„Jie gali būti panaudoti ir prieš mūsų darbuotojus – ar grasinant užkrėsti, ar tiesiog darbuotojui įsidūrus atliekant kratas bei patalpų apžiūras, nuteistųjų daiktų patikrinimus“, – teigė Vilniaus pataisos namų profsąjungos pirmininkas Darius Čekavičius.

„Duodame įrankį nuteistajam. Ir taip buvo ir užpuolimų, ir grasinimų medikams. Dabar, jei nuteistieji turės švirkštą, ir sakys, kad, pavyzdžiui: „Aš – infekuotas ŽIV“, grasins ir kažko reikalaus? Jie gi pas mus tokie – reikalaujantys“, – pridūrė Įkalinimo įstaigų medikų profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Vita Subačiūtė.

Jei nuteistieji turės švirkštą, ir sakys, kad, pavyzdžiui: „Aš – infekuotas ŽIV“, grasins ir kažko reikalaus? Jie gi pas mus tokie – reikalaujantys.

Pareigūnai sako, kad švirkštų keitimas nespręstų ir infekcijų problemos, nes dauguma Lietuvos laisvės atėmimo įstaigų yra bendrabutinio tipo – patalpose gyvena po kelis asmenis. Taigi, didelė tikimybė, kad tuo pačiu švirkštu vis tiek naudosis ne vienas žmogus. 

„Įkalinimo įstaigose negalima laikyti išvis jokių aštrių daiktų. Yra tam tikros tvarkos taisyklės. Ir jeigu negalima laikyti manikiūrinių žirklučių, tai tuo labiau švirkštai, manau, kelia didesnį pavojų“, – įsitikinusi Teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščiakienė.

„Tokios baimės yra suprantamos, jos nėra naujos. Tačiau aš manau, kad, vis dėlto, yra mokslo duomenys ir tokios skurdžios šalys kaip Moldova, Kirgizija – jei ten jau nevyksta tos nelaimės ir šitos baimės nepasiteisina, tai tikrai nepasiteisins ir Lietuvoje“, – tikino M. Danielė.

Profesinės sąjungos su nuogąstavimais kreipėsi į Teisingumo ministeriją. Šiai tvarkai įvesti užtenka ministrės įsakymo. „Laisvietė“ Evelina Dobrovolska sako, kad tokio dar nepasirašo.

„Mes tik planuojame diskusijas, kokios priemonės taikomos kitose valstybėse, kokios yra efektyviausios – kaip užtikrinti nuteistųjų saugumą bei, be abejo, pareigūnų“, – kalbėjo E. Dobrovolska.

Jeigu ministrė tokią tvarką įves, pareigūnų profsąjungos neatmeta, kad gali imtis streiko.

Pareigūnės visą pusdienį suimtosioms darė manikiūro, plaukų, veido masažo, makiažo ir kitas procedūras, atnaujino šukuosenas. Negana to, moterys kaip realiame grožio salone buvo pavaišintos kava, sausainiais, šokoladu.

„Grožio sala“ tardymo izoliatoriuje veikė laikantis visų saugumo reikalavimų, per karantiną taikomų laisvės atėmimo vietose.

Po procedūrų artėjančios Moters dienos proga visos moterys buvo pasveikintos – gavo po rožę. Kaip teigė suimtosios, jas nustebino pareigūnų staigmenos, kurių metu jos pasijuto tarsi namuose.

„Dėmesys suimtosioms svarbus ypač dabar, kai jos kelis mėnesius gyvai negalėjo dėl karantino ribojimų susitikti su artimaisiais. O tokios pareigūnų iniciatyvos gerina psichologinį klimatą, mažina įtampas įkalinimo įstaigose tarp nuteistųjų ir pareigūnų, keičia požiūrį į pareigūnų darbą. Galiu tik palaikyti Kauno Tardymo izoliatoriaus pareigūnių akciją – šaunuolės, kad geba taip subtiliai keisti santykius su nuteistaisiais. Sveikinu jas ir visas bausmių sistemoje dirbančias su Moters diena“, – sako Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius Virginijus Kulikauskas.

Galiu tik palaikyti Kauno Tardymo izoliatoriaus pareigūnių akciją – šaunuolės, kad geba taip subtiliai keisti santykius su nuteistaisiais.

Kovo 8-ąją savotiškai paminėjo ir bausmę Panevėžio pataisos namuose atliekančios moterys. Nors ir ne specialiai Kovo 8-ajai, bet kaip tik dabar šioje laisvės atėmimo įstaigoje baigta įrengti patalpa su treniruokliais ir dušine, kur moterys galės sportuoti ir mankštintis.

Panevėžio pataisos namų nuteistosios Moters dienai sušoko visame pasaulyje išpopuliarėjusį šokį „Jerusalema“. Dainoje dainuojama apie taikią vietą, kurioje nėra rūpesčių, tik džiaugsmas ir laimingi žmonės. „Jerusalema“ lyg koks virusas užkrėtęs gera nuotaika milijonus žmonių, dabar šokiui įkvėpė ir Panevėžio nuteistąsias tokiu būdu solidarizuotis su pasaulio moterimis ir pasitikti pavasarį.