Tyrimo duomenimis, dešimtadalis Lietuvos gyventojų teigia nesą tikri, ar žino, kas yra indėlis. „Norint keisti požiūrį į žmonėms prieinamas finansines priemones ir padėti jiems pasirūpinti savo gerove, būtinas visuomenės finansinis švietimas. Visiems derėtų žinoti, kad yra priemonių, padedančių įdarbinti turimas lėšas“, – teigė Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad beveik pusė gyventojų (47 proc.) nėra tikri arba nežino, kuo skiriasi terminuotasis ir kaupiamasis indėliai.

„Nerimaujantys dėl ekonomikos sulėtėjimo ir dėl to pinigų įšaldyti indėlių sąskaitose nenorintys žmonės dažnai net nežino apie kaupiamąjį indėlį, kurio lėšomis disponuoti galima gerokai laisviau, negu padėjus terminuotąjį indėlį. Kaupiamasis indėlis yra patogesnis gyventojams, norintiems prireikus paimti dalį indėlio sumos, neprarandant sukauptų palūkanų. Taip galima visuomet turėti atsargą nenumatytoms išlaidoms. Toks indėlis taip pat turi ir kitą privalumą – apskaičiuotos palūkanos kartą per mėnesį gali būti pervedamos į kaupiamojo indėlio arba mokėjimo sąskaitą ir kitą kartą jau apskaičiuojamos nuo padidėjusios sumos. Terminuotojo indėlio atveju, sulaukus termino pabaigos, sumokamos iš anksto žinomos palūkanos“, – skirtumus aiškino E. Dovbyšienė.

Visiems derėtų žinoti, kad yra priemonių, padedančių įdarbinti turimas lėšas.

Anot jos, kaupiamojo indėlio palūkanos apskaičiuojamos kiekvieną dieną, todėl papildomas įmokas naudinga įmokėti bet kuriuo metu.

Tyrimo duomenimis, 27 proc. lietuvių galvoja, kad, norint sudaryti indėlio sutartį, reikia bent 100 eurų, dar beveik penktadalis mano, kad reikėtų bent 1 tūkst. eurų ar daugiau.

„Indėlio sutarties sudarymui reikalingą minimalią pinigų sumą (100 eurų) gyventojai sieja su dažniausiai terminuotiems indėliams taikomomis sąlygomis, tačiau, kaip rodo tyrimas, nemaža dalis vis dar įsitikinusi, kad, norint pradėti naudotis finansinėmis priemonėmis, reikia gana nemažų santaupų. Tuo tarpu kaupiamąjį indėlį mūsų banke galima padėti turint bet kokią laisvą sumą, kad ir eurą“, – sakė E. Dovbyšienė.

Nors indėliai yra laikomi saugiausia taupymo forma, jų šiuo metu turi vos kas trečias (35 proc.) Lietuvos gyventojas. Daugiau negu pusė tyrime dalyvavusių gyventojų (53 proc.) teigė indėlio neturintys todėl, kad stokoja būtinų santaupų.

Vienas iš keturių apklaustųjų (24 proc.) nerimauja dėl ekonominės padėties, todėl nėra linkę ilgesniam laikui atidėti turimų santaupų. Dešimtadalis (10 proc.) respondentų laukia didesnių palūkanų, tiek pat indėlio neturi, nes ne itin gerai žino, kas tas indėlis apskritai yra. Dar 13 proc. gyventojų nurodo indėlių neturintys, nes atliekamus pinigus investuojantys. „Vis tik nereikėtų pamiršti, kad investuoti vertėtų pradėti sukaupus finansinę pagalvę, kurią saugiai būtų galima laikyti kaip indėlį“, – priduria E. Dovbyšienė.

Tyrimą šių metų gegužės mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. 18–74 metų Lietuvos gyventojų.

– Kokios svorio užduotis teko poniai Almai kuriant prezidentienės, pirmosios šalies ponios vaidmenį, nes jai teko viską pradėti nuo nulio?

– Manau, jai tas pasikeitimas irgi buvo neįprastas, kaip ir visuomenei. Matyti ją visada šalia prezidento ne tik iškilmingiausiomis progomis. Prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma jam padėjo eiti prezidento pareigas. Jai reikėjo iškeisti ramų gyvenimą Čikagoje į viešą ir labai matomą gyvenimą Lietuvoje. Net teko sukurti mažytę raštinę prezidentienei, kur jai padėjo vienas žmogus visais klausimais, rūpinosi jos tvarkaraščiu. Jai pačiai teko pereiti prie gana apriboto gyvenimo. Mes turime suprasti, kad A. Adamkienė aukšto Amerikos federalinio pareigūno V. Adamkaus žmona atvažiavo labai gerai žinodama pirmųjų Amerikos ponių istorijas. Ir tai jai nebuvo nauja.

– Bet iki tol mes Lietuvoje neturėjome pirmosios ponios tradicijų?

– Mes neturėjome todėl, kad prezidentą A. Brazauską per oficialius vizitus lydėdavo dukros ar viena iš dukrų. Tam tikrą vaidmenį jos vaidino, bet tai nebuvo pirmosios ponios vaidmuo arba šeimininkės vaidmuo vizitų metu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokį netiesioginį vaidmenį šalies valdyme vaidina pirmosios ponios?

– Jis yra labai įvairus. Pavyzdžiui, JAV prezidento žmona Eleanora Roosevelt varė vos ne savo politiką, nes jos vyras  buvo ligonis. Kitos pirmosios ponios prisidėjo tokiose sferose, kurios joms tiko labiausiai. Tarkim, John F. Kennedy žmona Jacqueline Kennedy užsiėmė Baltųjų rūmų remontu, menais ir jų išsaugojimu. O štai ponia A. Adamkienė pasiėmė kitą nišą – užsiėmė vaikų globa, parama. Rengdavo vaikams iš visos Lietuvos kampelių šventes prezidentūroje, skirdavo lėšų paramai. Tai buvo nauja ir neįprasta. Manau, visuomenė priprato prie A. Adamkienės, kuri  praktiškai visada buvo šalia prezidento. Ji buvo artima vyro patarėja, tačiau mes negalime pasakyti, ar ji turėjo kokią nors įtaką šalies valdymui, ar ne.

– Labdara, ši tradicija, be abejo, yra ponios Almos palikimas Lietuvai. Kokį dar palikimą ji mums paliko?

– Nors jau daug gražių ir šiltų žodžių yra išsakyta, bet noriu pasikartoti, kad jos reikšmingas palikimas yra kaip žmonos, didžiausios vyro padėjėjos ir ištikimos bendražygės vaidmuo. Ji visuose darbuose palaikė vyrą. Galiu pasakyti, kad aš buvau tuose namuose Čikagoje, kurių jie atsisakė. Ir ji buvo griežtai prieš, kad jis kandidatuotų į prezidentus. Ir tai buvo nuoširdus nenoras, nes jai reikėjo radikaliai viską pakeisti. Nepaisant to, ji išliko ištikima jo bendražyge.

Per pirmą V. Adamkaus kadenciją jam patarinėjo V. Gaižauskaitė – žurnalistė, diplomatė, dabar – Mykolo Romerio universiteto rektoriaus patarėja. Kokia ponia Alma išliks jos atmintyje?

– Kokia A. Adamkienė išliks jūsų atmintyje?

– Pirmiausiai ji išliks visų tų, kurie su ja bendravo, širdyse. A. Adamkienė iš tiesų buvo tas žmogus, kuris tarsi nenorėdamas niekam daryti kokios nors įtakos, kuris nesiverždamas į eterį, darė visiems didelį poveikį. Ji spinduliavo gėriu, šiluma, išmintimi. Tuo metu mes visi, kurie dirbome kartu, gyvenome prezidentūroje tarsi viena draugiška šeima. Mus vienijo tie patys rūpesčiai, tie patys tikslai. Ir nors ponia Alma buvo ir neformalus, bet iš tiesų labai svarbus mūsų komandos narys.

Būtent ponios Almos dėka visi žinome, kad kalėdinių dovanų karavanas turi išvažiuoti ne tik nuo prezidentūros, kad kiekvienas turime kažką dovanoti kitam. 

– Apie jos filantropinę veiklą irgi nemažai kalbama. Tie mastai, kuriuos aprėpė jos įsteigtas fondas, buvo tikrai įspūdingi, palietė net r kaimo vietoves, kaimo vaikus. Ar viskas buvo taip paprasta?

– Ta jos veikla prasidėjo, kai ji atvyko į Lietuvą. Kartu su prezidentu važinėjant po įvairias Lietuvos vietoves, susitinkant su jaunimu, su vaikais, lankant mokyklas. Pamačiusi, kokia Lietuvoje yra didelė atskirtis, ji sutelkė visas savo jėgas, įkūrė tą fondą, nes jos tikslas buvo nešti šviesą, gėrį ir meilę visiems žmonėms. Nesvarbu, ar tai būtų vaikas, ar senelis, ar kitas žmogus, turintis problemų, ji turėjo didelį norą padėti ir prisidėti.

– Ponios Almos indėlis išties nemažas?

– Taip. Jos didelis nuopelnas ir tai, kad ji sutelkė ir netiesiogiai paskatino prisidėti prie tos labdaros ir kitus žmones, nes tai Lietuvoje buvo dar labai neįprastas dalykas. Prisiminkime, kaip dalis visuomenės prieštaringai sutiko pirmąjį Vienos pokylį. Daugelis buvo nusiteikę priešiškai, ne nesuprato jo paskirties, svarbos, ko tie išsipuošę ponai čia linksminasi. O būtent per tuos pokylius buvo surinkta daugybė pinigų, skirtų labdarai. Labai džiaugiuosi, kad ponios Almos ir V. Adamkaus pradėta labdaros, paramos veikla iš tiesų duoda didžiulį atgarsį. Kad tai tapo tradicija, nes pažiūrėkite, kokie šiandien mes dosnūs ir jautrūs, kaip aukojame ir padedame visi Ukrainos pabėgėliams. Ne veltui ta veikla buvo pradėta, nes ji turi tęstinumą. Dabar mes būtent ponios Almos dėka visi žinome, kad kalėdinių dovanų karavanas turi išvažiuoti ne tik nuo prezidentūros, kad kiekvienas turime kažką dovanoti kitam. Ir kad tuomet visiems Lietuvoje bus geriau.

„Bankai į šią pandemiją įžengė su labai stipriais finansais. Tiek bankų kapitalo, tiek likvidumo ir kiti rodikliai buvo labai stiprūs ir išlieka stiprūs. Blogų paskolų atidėjiniai šiek tiek padidėjo, bet kol kas dar nežymiai. Žiūrint į praėjusius metus, mes stebėjome, kad verslas iš tiesų atidėjo savo investicinius planus ir skolinosi gerokai mažiau. Tuo metu gyventojai, turint omeny, kad nebuvo kur leisti lėšų, prisitaupė pinigų ir vienas iš būdų, kaip jie sprendė savo lėšas panaudoti, – investavo į nekilnojamąjį turtą. Tad būsto kreditavimo rinka Lietuvoje augo bene sparčiausiai Europoje“, – „Žinių radijui“ sakė ji.

E. Čipkutė teigė 2021 metus esant pokyčių metais, kadangi verslas turi palankią progą nukreipti savo investicinius planus dviem kryptimis – ekonomikos žalinimo ir skaitmenizacijos.

Eivilė Čipkutė. LBA nuotr.

„Žiūrint į šiuos metus, aš manau, kad tai bus pokyčių metai. Todėl, kad tai bus proga verslui perorientuoti savo veiklą, peržiūrėti savo investicinius planus dviem kryptimis, t. y. ekonomikos žalinimas ir skaitmenizacija. Šios kryptys yra dvi, kurias ES sau nusibrėžė kaip prioritetines, tad ateinančiais metais į Lietuvą atplauks daug lėšų iš ES biudžeto, kurios bus skiriamos būtent šioms dviem sritims“, – sakė ji.

Jei įmonės nori persitvarkyti ar ieško investicinių galimybių, tai bankai tikrai laukia ir mielai prisidės.

Anot E. Čipkutės, dėl išaugusių indėlių skaičiaus bankuose susikaupė apie 8 mlrd. eurų laisvų lėšų, kurias bankai noriai skolintų.

„Verslo paskolos žymiai sumažėjo pernai, tuo metu būsto paskolos žymiai padidėjo. Tačiau dėl rekordiškai didelių indėlių skaičiaus – štai pernai indėlių kiekis bankų sistemoje padidėjo net 25 proc. ir šiuo metu yra didžiausias visos nepriklausomos Lietuvos istorijoje – dėl šios priežasties bankuose yra apie 8 mlrd. laisvų lėšų, kurias bankai norėtų skolinti“, – sakė E. Čipkutė.

„(...) Jei įmonės nori persitvarkyti ar ieško investicinių galimybių, tai bankai tikrai laukia ir mielai prisidės“, – pridūrė ji.

Banko darbuotoja kauniečiui aiškino, kad tokios taisyklės, esą sąskaitoje privalo likti pinigų. Toks pareiškimas nustebino klientą, nes sutartyje su banku tokios sąlygos nenurodytos. Vyras įsitikinęs, kad, atsiėmus indėlį, sąskaita turi būti automatiškai uždaroma, o ne laikoma, administruojama ir už tai renkamas mokestis.

"Kasininkė aiškino, jeigu viską grąžintų, po kiek laiko ji su kolegomis būtų priversta manęs ieškoti, kad padengčiau kažkokias išlaidas", – pasakojo klientas. Jis iš kasininkės sulaukęs ir retorinio klausimo, kad euras jam tikriausiai juk nedideli pinigai.

"Nedideli. Tai ne finansinis, o labiau moralinis nukentėjimas – privalo viską atiduoti", – dėstė vyras, indėlį banke išlaikęs tiek, kiek numatyta sutartyje.

Teisybės ieškoti vyras bandė ir kalbėdamasis su kasininke, ir vėliau skambino banko nurodytu telefono numeriu. "Atsiliepusiai konsultantei viską išsakiau. Po kelių valandų skambino mane aptarnavusi kasininkė. Ji sakė, kad laikosi savo nuomonės ir likučio negrąžins", – kalbėjo kaunietis.

"Manote, toks atvejis, kaip nutiko su manimi, kasininkei yra pirmas, jeigu ji su manimi bendravo taip pasitikinčiai? Manau, kad tikrai ne. Tik dėl euro ar 80 centų niekas nesikreipia, neskiria laiko ilgai aiškintis ir nekelia triukšmo. Prieš 30 metų veikė banditai. Dabar oficialiai jų nėra, tačiau žmogus yra žeminamas, kvailinimas", – nusileisti neketino vyras.

Banko pozicija

Medicinos banko Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus projektų vadovė Jovita Janeikienė "Kauno dienai" teigė, kad, padėdami indėlius jų banke ir sudarydami sąskaitos sutartis indėliams aptarnauti, klientai yra informuojami apie tai, kad už teikiamas paslaugas yra taikomi mokesčiai, nurodyti banko paslaugų ir operacijų kainyne.

Tai ne finansinis, o labiau moralinis nukentėjimas – privalo viską atiduoti.

"Ši informacija yra pateikta banko sąskaitos sutartyse, taip pat klientai papildomai apie tai informuojami padėdami indėlį. Su aktualiu banko paslaugų ir operacijų kainynu klientai gali susipažinti bet kuriame banko padalinyje, internetu ar susisiekę su banku telefonu", – aiškino J.Janeikienė.

Anot jos, Medicinos banko klientams taikomas mėnesinis minimalus pagrindinių banko paslaugų mokestis, kuris nuo 2018 m. spalio 1 d. yra lygus vienam eurui. "Jis skaičiuojamas banko klientams kiekvieną mėnesį ir nuskaitomas nuo klientų lėšų banko sąskaitoje mėnesio pabaigoje. Klientams atsiimant savo indėlius, nuo išmokamos sumos atskaičiuojami visi iki indėlio atsiėmimo dienos atsiradę mokesčiai ir tik tada klientams išmokami pinigai. Jeigu išmokant indėlio su palūkanomis sumą klientui buvo sumokėta ne visa indėlio sąskaitoje buvusi suma, tai buvo padaryta tik dėl dalies lėšų rezervavimo mokesčiams nuskaityti mėnesio pabaigoje", – dėstė banko atstovė.

Ji akcentavo, kad banko sąskaitos klientams atidaromos ir uždaromos tik pačių klientų prašymu. "Jeigu klientai pageidauja uždaryti Medicinos banke turimas banko sąskaitas, jie tai gali padaryti pateikę prašymus savo interneto banko paskyroje arba atvykę į banką, tiek indėlio atsiėmimo metu, tiek vėliau", - aiškino J.Janeikienė.

„Jungtinės Valstijos nusprendė būti viena iš kertinių šalių“, – žurnalistams Briuselyje sakė A.Carteris.

Jis kol kas neatskleidė, kurioje valstybėje JAV kurs karinį vienetą.

To kol kas neatskleidžia ir Vokietijos bei Didžiosios Britanijos gynybos ministrai. Jie anksčiau paskelbė, kad du iš keturių batalionų bus kuriami jų karių pagrindu.

Aljansui ieškant ketvirtos šalies vadovauti kuriamam vienetui, Kanados gynybos ministro atstovė spaudai Jordan Owens (Džordan Ovens) BNS sakė, kad „Kanada aktyviai svarsto galimybes efektyviai prisidėti prie sustiprintos NATO gynybos ir atgrasymo laikysenos“.

Amerikiečių gynybos sekretorius taip pat pabrėžė, kad Jungtinėms Valstijoms keturiskart didinant karinį biudžetą Europai jos rytuose bus dislokuota rotuojama pėstininkų brigada. Tai bus trečia JAV brigada Europoje.

„Atgrasymas Europoje nebuvo prioritetas ir mes jo nepraktikavome 25 metus, ir aš tikiuosi, kad nuo šiol tai bus atvirkščiai ir kad mes tai darysime“, – sakė A.Carteris.

Kiekvieną iš batalionų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje sudarys tarp 500 ir tūkstančio karių. Jie kuriami kaip atgrasymo priemonė reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.

Lietuvos politikai anksčiau yra skelbę, kad Lietuvoje kuriamo bataliono pagrindą sudarys Vokietijos kariai, o kitos valstybės prie jo prisidės mažesniais pajėgumais.

Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) Plėtojimosi lygos (NBA Development League) mače „Rio Grande Valley Vipers“ ekipa, kuriai laikinai iš Hustono „Rockets“ paskolintas Donatas Motiejūnas, 131:122 (41:31, 33:30, 32:26, 25:35) nugalėjo „Texas Legends“ krepšininkus.

Lietuvis nugalėtojams, kurie su 11 pergalių ir 20 pralaimėjimų Vakarų konferencijoje tarp devynių klubų užima aštuntąją vietą, pelnė 10 taškų, po krepšiais atkovojo 7 (2 – puolime) be perėmė 2 kamuolius, atliko rezultatyvų perdavimą, blokavo varžovo metimą, keturissyk suklydo bei kartą prasižengė. Per 20 žaidimo minučių D. Motiejūnas prametė abu tritaškius, pataikė 5 dvitaškius iš 11, tačiau nesugebėjo realizuoti vienintelio baudos metimo.

26 taškais prie pergalės prisidėjo Raphiaelas Putney'is, 23 - Jaronas Johnsonas, 21 - Willas Cummingsas, 18 – K.J. McDanielsas, 14 – Mattas Carlino, 11 - Chrisas Wakleris.

Arenos šeimininkų, kurie Vakaruose su 11 pergalių ir 19 pralaimėjimų yra septinti, gretose sėkmingiausiai rungtyniavo Brandonas Ashley,is (29 tšk.), Tu Holloway'us (24 tšk.), Allenas Durhamas (23 tšk.), Jamilas Wilsonas (18 tšk.) ir Patrickas Milleris (16 taškų).

Lietuvos teisingumo ministras privalės savo parašu patvirtinti procedūrų legalumą, Vyriausybei didinant savo indėlį Tarptautiniame plėtros ir rekonstrukcijos banke (Pasaulio banke).

Nepaisant Teisingumo ministerijos prieštaravimų ir nedalyvaujant pačiam ministrui, Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad Juozo Bernatonio parašas ant teisinio memorandumo turės būti.

„Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą mūsų indėlį akciniame kapitale padidinti 49 mln. JAV dolerių, iš jų 3 mln. mes jau sumokėjome. Vyriausybė buvo įgaliojusi mane pasirašyti banko akcijų pasirašymo dokumentą. Tačiau pagal šios institucijos reglamentus, pareigūnui pasirašius dokumentą, turi kitas pareigūnas patvirtinti, kad visos nacionalinės procedūros praeitos legaliai ir kad tas pirmasis parašas galioja“, - ministrų kabineto posėdyje sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Jo teigimu, pagal Pasaulio banko reglamentus, tai turi padaryti aukščiausias šalies pareigūnas, atsakingas už tinkamą teisinės sistemos funkcionavimą.

Teisingumo ministerijos kancleris Arūnas Kazlauskas teigė, kad J.Bernatonio nuomonė šiuo klausimu yra kategoriškai neigiama.

„Pagal dabartinį reguliavimą teisingumo ministras - taip, kai kuriais atvejais, pasirašo tam tikras išvadas, bet tie atvejai konkrečiai išvardinti Valstybės skolos įstatyme. Šiuo atveju teisingumo ministras abejoja, ar jis būtų tas tinkamas pareigūnas“, - sakė kancleris. Be to, anot jo, tokiam įgaliojimui greičiausiai būtų reikalingas Seimo sutikimas.

Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis sukritikavo Teisingumo ministerijos argumentus, nes kitų šalių teisingumo ministrai pasirašo tokius memorandumus.

„Reikės šitą darbą padaryti teisingumo ministrui. Lengviausia paskirti ministrą, kurio nėra“, - sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Vyriausybė liepos 1 dieną nusprendė Pasaulio bankui pervesti 2,917 mln. JAV dolerių (2,599 mln. eurų), taip padidinant šalies dalį banke Lietuva įsipareigojo įnešti savo dalį, 2011 metais priėmus rezoliuciją dėl banko kapitalo didinimo.

Padidinus kapitalą, Lietuvos balso svoris banko kapitale padidės nuo 0,1 proc. iki 0,11 procento.

Investuotojų asociacijos suburta neužregistruotos bankrutavusio banko "Snoras" akcijų emisijos pirkėjų grupė prašo Lietuvos teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo teismą (ESTT), kad šis išaiškintų indėlio sąvoką.

Asociacija Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apskundė Apeliacinio teismo kovo pabaigoje priimtą sprendimą, kuriuo akcijų emisijos pirkėjai nebuvo pripažinti indėlininkais, pranešė asociacija.

"Manome, kad nuo Lietuvos banko sprendimo neleisti registruoti "Snoro" įstatinio kapitalo padidinimo už naujas akcijas įmokėti pinigai banko buvo negrąžinti be jokio teisinio pagrindo, todėl jie laikytini paprasčiausiu indėliu. Siekiame, kad ieškovai atgautų 100 tūkst. eurų neviršijančią draudiminę išmoką", - pranešime spaudai teigė asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Skundą pateikė 257 ieškovai, už neišleistas "Snoro" akcijas sumokėję beveik 1,6 mln. eurų.

Pasak asociacijos, Apeliacinis teismas nepagrįstai laikė ieškovus investuotojais ir netenkino jų prašymo kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

"Nesutinkame su nacionalinių teismų atliktu ES teisės sąvokos "indėlis" išaiškinimu, kadangi jie neturi teisės aiškinti ES teisės, o tokie teismų veiksmai pažeidžia ES teisės viršenybės ir lojalaus bendradarbiavimo principus. Dėl to tikimės, kad Aukščiausiasis Teismas kreipsis į ES Teisingumo Teismą, kuris vienintelis turi kompetenciją nustatyti, ar kasatoriai laikytini indėlininkais", - sakė investuotojams atstovaujantis "Fort" advokatas Andrius Bambalas.

Apeliacinis teismas kovą atmetė 262 asmenų, kurie kartu iš "Snoro" banko neatgavo maždaug 1,7 mln. eurų, ieškinį.

"Snoro" akcininkai sprendimą platinti naują 110,056 mln. eurų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodį. Didžiąją dalį naujos emisijos ketino pirkti buvę "Snoro" pagrindiniai akcininkai ir vadovai - Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas bei "Jubilee Financial Products" valdomas fondas. Smulkieji investuotojai naujosios akcijųemisijos galėjo įsigyti už maždaug 7,258 mln. eurų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Vyriausybė nacionalizavo "Snoro" akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti "Snoro" įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. 2011-ųjų gruodžio 7 dieną "Snorui" iškelta bankroto byla, šiuo metu bankas yra likviduojamas.

Iki euro įvedimo Lietuvoje likus mažiau nei 100 dienų didžioji dalis (beveik 73 proc.) Lietuvos gyventojų turimas santaupas laiko sąskaitose arba investuoja finansų rinkose, o beveik penktadalis (17,2 proc.) žmonių jas tebelaiko „kojinėje“, rodo „Aviva Lietuva“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai.

Vis dėlto keičiantis valiutai šiai nemažai daliai gyventojų savo santaupas reikės traukti iš „kojinės“ ir priimti sprendimą, kaip su jomis toliau elgtis.

„Tikėtina, kad apyvartoje nebeesančios valiutos žmonės laikyti nenorės, nes tai nepraktiška. Artėjant euro įvedimui šalies gyventojams reikėtų apmąstyti galimybę „įdarbinti“ turimas santaupas, kad jos laikui bėgant ne nuvertėtų, o duotų ir finansinės grąžos, – komentuoja įmonės generalinė direktorė Asta Grabinskė. – Tarkime, prieš penkerius metus per gyvybės draudimą konservatyviai investavus 10 tūkst. litų, įvertinus 6 proc. vidutinę metinę grąžą, dabar būtų sukaupta apie 12,5 tūkst. litų. Reikia atsižvelgti dar ir į tai, kad pasinaudojęs gyventojų pajamų mokesčio lengvata žmogus papildomai susigrąžino 15 proc. investuotos sumos.“

Kad Lietuvos gyventojai turimas santaupas investuoja aktyviau, rodo ir bendrovės statistika.

„Naujų vienkartinių gyvybės draudimo įmokų skaičius per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai paaugo 45 proc. iki 13,9 mln. litų. Panašiu tempu auga visa naujų vienkartinių gyvybės draudimo įmokų rinka“, – teigia A. Grabinskė.

Tik dešimtadalis apklausos dalyvių dar iki euro įvedimo Lietuvoje turimas santaupas planuoja išleisti: 4,6 proc. apklausos dalyvių jas skirs didesniam pirkiniui arba kelionei, 5,4 proc. – nekilnojamam turtui įsigyti.

Apklausoje rugsėjo 15–26 dienomis dalyvavo daugiau nei 4000 Lietuvos interneto vartotojų.

Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų tikina taupantys indėliuose, tačiau tik 3 proc. gyventojų ieško naujų ir įvairesnių sprendimų padidinti savo santaupos, rodo tyrimas.

DNB banko užsakymu tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" atlikta gyventojų apklausa parodė, jog 28proc. gyventojų taupo pinigus investuodami į terminuotus indėlius.

"Gyventojams vertėtų didžiąją santaupų dalį kaupti saugiai terminuotuose indėliuose ar vyriausybės obligacijose, tačiau ir nevengti investuoti į trečios pakopos pensijų ar investicinius fondu", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė DNB banko prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas.

Tyrimas taip pat parodė, jog 40 proc. Lietuvos gyventojų reguliariai perka loterijos bilietus, o tik 25 proc. gyventojų savo finansus planuoja pasitardami su finansininku.

DNB banko duomenimis, birželio mėnesio gyventojų indėlių suma bankuose buvo 30,2 mlrd. litų.