„Vyriausybė deda visas pastangas, kad sustabdytų galimą naują pandemijos bangą. Svarbu, kad šalį pasiektų tas vakcinų kiekis, kuris buvo numatytas sutartyse. Europos Sąjungos pasirinktas bendro apsirūpinimo kelias yra teisingas ir privalome jo griežtai laikytis. Lietuva leidžia skirtingu greičiu vykdančioms vakcinaciją savivaldybėms skolintis vakcinas vienoms iš kitų. Tokia sistema galėtų būti taikoma ir Europos Sąjungos valstybėms“, – sakė I. Šimonytė.  

Pažymėta, jog Lietuva intensyviai konsultuojasi su Europos Komisija dėl ES rekomenduojamų reformų įgyvendinimo. Jos svarbios siekiant energetinio efektyvumo, skaitmenizavimo, proveržio švietimo, mokslo ir inovacijų srityje. 

Aptariant dvišalius santykius konstatuota, kad Lietuva ir Prancūzija – strateginės partnerės. Šalys turi daug bendrų interesų aplinkos apsaugos, atsinaujinančios energijos, energetikos mokslinių tyrimų ir plėtros, inovacijų, žmogaus teisių ir demokratijos, saugumo ir gynybos srityse.

Premjerė padėkojo Prancūzijai už indėlį į regiono saugumą. NATO sąjungininkų buvimas regione yra gyvybiškai svarbus, nes saugumo iššūkių nemažėja. Rusija laikosi agresyviai, didina ir modernizuoja pajėgumus kaimynystėje, organizuoja prieš NATO nukreiptas pratybas. Didėja politinė ir karinė Rusijos įtaka Baltarusijoje. ES privalo tvirtai remti Baltarusijos žmones, jų siekį kurti nepriklausomą valstybę.

„Reikia turėti geležinę kantrybę, kad sugebėtum suprasti, kieno paskelbta karantino tvarka, kada ir kam galioja, kas dabar turi teisę skiepytis, o kas lauks „masinės vakcinacijos“. Nesibaigiantis chaosas“, – teigia V. Blinkevičiūtė.

Politikės manymu, iš to, kas skelbiama, lieka nebeaišku, kas tos prioritetinės skiepijimo grupės, ar apskritai jos dar yra.

Dabar puolame skiepyti didžiąsias įmones, rytoj gal restoranų darbuotojus, nes kažkam labai reikia restoranų, ir taip toliau. O policininkai?

„Paprašo teisėjai – skiepijami teisėjai. Paprašo universitetas – skiepijami universiteto darbuotojai, nors dauguma jų dirba nuotoliniu būdu. Nors dar nė pusės vyresnių žmonių ir sergančiųjų lėtinėmis ligomis nepaskiepyta. Dabar puolame skiepyti didžiąsias įmones, rytoj gal restoranų darbuotojus, nes kažkam labai reikia restoranų, ir taip toliau. O policininkai? Jie juk neva palauks, yra svarbesnių. Kaip pasitikėti tokia Vyriausybe, kai pirmenybė teikiama privilegijuotiesiems“, – vertina V. Blinkevičiūtė.

Politikė taip pat siūlo kuo greičiau keisti visuomenės informavimą apie pandemiją, kuris, jos žodžiais, chaotiškas. Pavyzdžiui, atsakomybę dėl tinkamo visuomenės informavimo patikėti vienam asmeniui arba vienai institucijai.

„Dabar žmonėms dažnai sukeliami lūkesčiai, bet sprendimai dažnai priimami priešingi. Tokios netvarkos dar nėra buvę, kad vienos Vyriausybės ministrai konkuruotų tarpusavyje, kas kokią žinią paskelbs. O koks galutinis Vyriausybės sprendimas? Dažnai lieka nebeaišku. Dar blogiau, kad kai kurie ministrai ir merai komunikuoja taip, lyg ne jų partijos būtų valdančiosios – ir Vyriausybėje, ir Seime. Jie lyg iš kažkur, iš Mėnulio, ne jie Vyriausybėje. Žmonėms reikia aiškios, patikimos informacijos. Gal manoma, kad visi žmonės dieną naktį sėdi internete ir tikrai supranta, ką pasakė trys ministrės rytą ir vakare, premjerė ar sveikatos apsaugos ministras?“ – klausia V. Blinkevičiūtė.

Tokios netvarkos dar nėra buvę, kad vienos Vyriausybės ministrai konkuruotų tarpusavyje, kas kokią žinią paskelbs.

Kaip ELTA jau skelbė, kritiką dėl neva prastos komunikacijos Vyriausybei išsakoma nuo pat kadencijos pradžios, ketvirtadienį teigė premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau, jos nuomone, visiems bet kuriuo atveju įtikti nepavyks. Todėl ministrė pirmininkė nesiima vertinti, ką Vyriausybei reikėtų tobulinti, viešinant su pandemijos valdymu susijusias žinutes visuomenei.

„Nepykit, bet aš penkis mėnesius daugiau nieko nesiaiškinu, kaip tik apie komunikavimą. Tai apie komunikavimą turbūt mes visi turėsime savo nuomonę. Visada kažkam jo bus per daug, kažkam – per mažai ar ne į tą pusę, ar ne laiku ir ne vietoje“, – žurnalistams po Valdo Adamkaus vardo salės Rytų Europos studijų centre atidarymo ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Iš tos informacijos, kuri buvo paskelbta vakar, tai mūsų ekspertų vertinimu, tikrai nėra kažkokios informacijos, kuri įpareigotų arba verstų Vyriausybę persvarstyti savo vakcinavimo strategiją. Yra tam tikra informacija, kuri turi būti papildomai suteikta žmonėms, kurie skiepijasi“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Bet stabdyti skiepijimą ar priimti sprendimus, juolab kad – patys matote – jog sprendimai yra visokiausi... Tad sakyti, ar yra kažkoks mokslinis pagrindas (teigti, kad „Vaxzevria“ skiepai yra nepatikimi – ELTA), vienai ar kitai amžiaus grupei, lyčiai ar žiūrint pagal kitus parametrus – tikrai labai sunku“, – teigė premjerė.

„Kitokiam sprendimui negu kad yra šiuo metu priimti, Vyriausybė pagrindo nemato“, – pridūrė I. Šimonytė.

Pasak jos, kai kurios ES valstybių vyriausybės, ko gero, sprendimus dėl tolesnio skiepijimo „Vaxzevria“ vakcinomis priėmė vadovaudamosios politine logika.

„Veikiausiai sprendimai yra politiniai“, – teigė Vyriausybės vadovė, pabrėždama, kad Lietuvoje patys gyventojai galės šiuo klausimu apsispręsti.

„Natūralu, kad žmonės, kurie iki šiol nelabai norėjo skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, turbūt ir toliau, deja, nelabai norės ja skiepytis. Tie žmonės, kurie norės skiepytis, jie tiesiog bus supažindinti su visa informacija, kaip ir turi būti, ir priims patys tą sprendimą“, – apibendrino premjerė.

ELTA primena, kad Europos vaistų agentūra (EVA) trečiadienį patvirtino, kad kraujo krešulių susidarymas asmenims, paskiepytiems „AstraZeneca“ gamintojo „Vaxzevria“ vakcina nuo koronaviruso yra laikomas itin retu šalutiniu poveikiu, nesusijusiu su amžiumi, lytimi ar turimomis lėtinėmis ligomis. Todėl, kaip trečiadienį informavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, skiepijimas šia vakcina Lietuvoje ir toliau bus tęsiamas.

Visgi kelios ES valstybės jau sustabdė jaunesnių gyventojų skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19.

„Nepykit, bet aš penkis mėnesius daugiau nieko nesiaiškinu, tik kaip apie komunikavimą. Tai apie komunikavimą turbūt mes visi turėsime savo nuomonę. Visada kažkam jo bus per daug, kažkam – per mažai ar ne į tą pusę, ar ne laiku ir ne vietoje“, – žurnalistams po Valdo Adamkaus vardo salės Rytų Europos studijų centre atidarymo sakė I. Šimonytė.

Ketvirtadienį Vyriausybei kritikos pažėrė opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seimo nariai, kurie tvirtino, kad nesuderinta valdžios atstovų komunikacija ir skirtingų žinučių siuntimas sukuria neapibrėžtumo ir nepasitikėjimo atmosferą visuomenėje.

Kaip vieną iš pavyzdžių socialdemokratai pateikė trečiadienį ryte ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės išsakytą pažadą, kad nuo birželio 12 d. bus leista dirbti visiems prekybos centrams, tačiau I. Šimonytės vadovaujamas Ministrų Kabinetas tą pačią dieną šį pasiūlymą atidėjo.

Aiškindama sprendimą leisti skiepytis didesniems kolektyvams, kol dar nebaigtos vakcinuoti prioritetinės grupės pagal amžių ir profesijas, I. Šimonytė teigė, kad „nėra tikslinga tą („AstraZeneca“) vakciną kaupti“.

„Čia yra du atskiri procesai ir tai reikia labai aiškiai suprasti. Per šias dvi savaites Lietuva gauna vakcinų „Pfizer-BioNTech“, „Modernos“ maždaug 120 tūkst. dozių, jei  šiomis vakcinomis bus paskiepyti žmonės 65+ amžiaus, mes turėsim bent vieną skiepą gavusių 70 proc. šitų žmonių“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Akivaizdu, kur yra prioritetai, prioritetai čia ir yra, tačiau šalia mes turime tą vakciną, kuri linkusi kauptis, ne be nelabai palankios viešos opinijos, manau, kad nėra tikslinga tą vakciną kaupti ir laukti masinės vakcinacijos, ten kur yra dideli kolektyvai, kur ji gali būti greitai panaudota“, – pažymėjo premjerė.

Ji teigė, kad įmonių skiepijimas būtų paralelinis procesas ir netrukdytų pagrindiniam prioritetui – vyresnio amžiaus žmonių vakcinavimui.

„Jei žmonės norės skiepytis, paraleliai, (šalia) pagrindinio proceso, kur žinoma, kad yra vyresnio amžiaus žmonės, manau, kad tuos dalykus galima puikiai suderinti. (...) Tai vakcinai, kurios yra didesni kiekiai susikaupę  arba kaupiasi, jos sunaudojimui didesnių kolektyvų skiepijimas galėtų būti puikus papildomas procesas, tikrai ne pagrindinis“, – kalbėjo premjerė.

Sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad kviečiamos vakcinuotis įmonės, turinčios ne mažiau kaip šimtą darbuotojų.

Vėliau ministerija patikslino, kad šių įmonių darbuotojai bus vakcinuojami tik likus vakcinų po atitinkamą savaitę skiepijamos prioriteto grupės.

Anot SAM, įmonių darbuotojai gali rinktis bet kurią vakciną, tačiau tikėtina, kad šiuo metu greičiau bus vakcinuoti asmenys, norintys skiepytis „Vaxrevria“, anksčiau vadinta „AstraZeneca“ vakcina.

Lietuva iki šiol yra gavusi 717 tūkst. 245 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į skiepijimo centrus. Juose iki šiol sunaudotos 596 tūkst. 505 dozės.

Šiuo metu yra 120 tūkst. 740 kol kas nepanaudotų vakcinos dozių.

Techninis sprendimas dėl Imuniteto paso

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad techninis sprendimas dėl Imuniteto paso kitą savaitę jau gali būti aiškus.

Pasak premjerės, daugiausia klausimų šiuo metu kyla dėl neigiamo testo pripažinimo.

„Yra didesnis ginčas, ar tokio paso naudojimui požymis galėtų būti ne tik persirgimas ir vakcinacija, o ir neigiamas testas. Kai kam atrodo, kad turėtų būti ir kad valstybė turėtų už tai sumokėti. Tarkime, jei būtų nuostata, kad su Imuniteto pasu žmonės gali eiti vakarieniauti viešojo maitinimo įstaigose, tai nežinau, ar mokesčių mokėtojai norėtų būtinai sumokėti už tai, kad kažkas pasidarytų testą, kad nueitų į barą. O jeigu už tą testą reikėtų mokėtis pačiam, tai tada eiti į kiną su testu, kuris kainuoja brangiau nei kino bilietas, pasidaro kita problema“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, ekspertai nerekomenduoja neigiamo testo laikyti vienu iš požymių tokio paso naudojimui.

„Testo klausimas yra diskusinis. Žinau, kad danai tai padarė, mūsų ekspertai to nerekomenduoja. Jeigu tai daroma ir nustatomas trumpas testo galiojimo laikas – tarkime 24 valandos – turint minty, kiek žmonių testuojama dabar dėl epidemiologinės situacijos, žmonėms gali būti sudėtinga taip greitai atsakymą turėti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Nenorime sukurti kažko, kas neveikia, bet techninis sprendimas, manau, kitą savaitę bus aiškus“, – pridūrė premjerė.

Pasak jos, ekspertai jau yra pateikę rekomendacijas dėl vakcinavimo ir persirgimo klausimų.

„Dėl vakcinavimo ir persirgimo turime ekspertų rekomendacijas, kokį žmogų būtų galima tikrinti pagal požymius, kiek laiko jau turi būti praėję nuo vakcinavimo arba kiek laiko po ligos diagnozavimo“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, dar vyks diskusijos, kokiose veiklose ir kiek plačiai Imuniteto pasas galėtų būti taikomas.

Antradienį Laisvės partijos frakcija po susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu skatino Vyriausybę nedelsiant pradėti įgyvendinti nacionalinio Imuniteto paso idėją, kuri, pasak Laisvės partijos atstovų, leistų atverti verslus ir gauti paslaugas vakcinuotiems, persirgusiems arba testuojamiems asmenims.

„Tai, kas vyksta dabartinio prezidento G. Nausėdos atžvilgiu, tas spaudimas, kuris yra daromas, akivaizdu, kad tai galbūt yra dalis scenarijaus, kad prezidento rinkimai būtų numatyti anksčiau, negu jie numatyti pagal eilę“, – šešėlinio LVŽS ministrų kabineto posėdyje teigė R. Karbauskis, pridurdamas, kad TS–LKD neva siekia perimti valdžią, taip pat siūlydami atsisakyti vienmandačių apygardų Seimo rinkimuose. Šešėlinis ministras pirmininkas pabrėžė, kad konservatoriai Lietuvos atstovavimo EVT klausimo nekėlė, kai šalį valdė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Iš tiesų, kai prezidentė D. Grybauskaitė vadovavo valstybei, net minčių nebuvo, kai konservatoriai buvo valdžioje, apie tai, kad kažkas turėtų būti kitaip (dėl atstovavimo EVT – ELTA). Mes galim konstatuoti, kad visos problemos atsiranda dabar, kai prezidentas Gitanas Nausėda neatitinka konservatorių vertybių“, – tvirtino R. Karbauskis.

Jam pritarė ir „valstiečių“ šešėlinė teisingumo ministrė Agnė Širinskienė, tvirtinusi, kad valdančioji dauguma bando mažinti prezidento galias, riboti jo atstovavimo teises EVT. Ji pristatė LVŽS parengtą kreipimąsi į konservatorius ir I. Šimonytės Ministrų Kabinetą, kuriuo skatinama nutraukti tokius konservatorių veiksmus.

„Siūloma šešėlinei Vyriausybei reaguoti ir kreiptis į Ingridos Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę, kviečiant nutraukti prieš prezidento atstovavimą valstybei EVT nukreiptus veiksmus ir, užuot kursčius įvairius galios žaidimus ir planuojant ateities rinkimus, kas yra akivaizdu, kviečiama susitelkti į esminius šiuo metu mūsų valstybei reikšmingus klausimus“, – dokumentą pristatė A. Širinskienė.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę penki opozicijai priklausantys Europos reikalų komiteto (ERK) nariai (Gintautas Paluckas, Tomas Tomilinas, Lukas Savicas, Giedrius Surplys ir Mindaugas Puidokas) kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši ištirtų ir įvertintų ERK ir Užsienio reikalų komiteto priimtus sprendimus dėl procedūrų, susijusių su valstybės atstovavimu EVT.

Pastaruosius kelis mėnesius daugiausiai TS–LKD atstovų iniciatyva keliamas klausimas, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies prezidentas. Premjerė I. Šimonytė yra sakiusi, kad, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis. Tačiau G. Nausėda kelis kartus yra pareiškęs, kad nemato reikalo keisti esamos praktikos.

„Darome viską, kad sustabdytume tolesnį pandemijos plitimą, siekiame spartesnio vakcinų tiekimo. Europos Sąjungos pasirinktas bendro apsirūpinimo kelias buvo teisingas ir šių susitarimų privaloma laikytis“, – sakė Lietuvos premjerė.

Susitikime pabrėžta, kad reikia vengti nepanaudotų vakcinų sankaupų susidarymo, būtina sudaryti galimybę skolintis vakcinas tarp skirtingu greičiu skiepijančių valstybių narių. Tokią sistemą Lietuva taiko tarp savivaldybių šalies viduje.

Kalbant apie skaitmeninį žaliąjį sertifikatą, pažymėta, kad turi būti pripažįstami tik Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtintų vakcinų pažymėjimai. Taip pat reikia skatinti gyventojų pasitikėjimą vakcinavimu, komunikacija turi būti koordinuota, remtis EVA rekomendacijomis, siekiant išvengti vienašalių sprendimų.

Pasak I. Šimonytės, Ispanija – svarbi Lietuvos draugė ir partnerė. Lietuva labai vertina Ispanijos indėlį į Baltijos šalių saugumą. Šalis dėkinga Ispanijai ir jos konsulatui Karakase už pagalbą perkeliant iš Venesuelos dvidešimt šešis lietuvių kilmės asmenis.

Vyriausybės spaudos pranešime pažymima, kad I. Šimonytė ir A. González Laya sutarė, kad nėra atskirų Europos Sąjungos pietinių ir rytinių valstybių problemų. Jos yra aktualios visai Bendrijai ir visas jas reikia spręsti bendrais pajėgumais, ar tai būtų migracijos iššūkiai, su kuriais susiduria Ispanija, ar Rytų partnerystės klausimai, kuriuos sprendžia Lietuva.

Susitikime akcentuota, kad Lietuva intensyviai konsultuojasi su Europos Komisija dėl rekomenduojamų reformų įgyvendinimo. Didysis iššūkis – aukštesnės vertės ekonomika ir žaliojo kurso įsipareigojimai. Svarbiausia – energetinis efektyvumas (renovacija), skaitmenizavimas, švietimas, mokslas ir inovacijos. Ministrė pirmininkė ir Ispanijos užsienio reikalų ministrė sutarė, kad svarbu skatinti Ispanijos ir Lietuvos ekonominį bendradarbiavimą. Viena tokių sričių galėtų būti bendri atsinaujinančią energetiką skatinantys projektai.

Aptariant saugumo klausimus, pabrėžta, kad Lietuva dėkoja už svarų Ispanijos indėlį užtikrinant NATO rytinio flango saugumą. Laukiama 8-osios (Baltijos šalyse) Ispanijos pajėgų NATO oro policijos misijos.

„Mums dar reikia gerokai pasitempti ir paskiepyti 150-200 tūkst. (vyresnio amžiaus – ELTA) žmonių, kad galėtume kalbėti apie 80 procentų. Tada jau būtume padarę labai daug. Tam turėsime ir galimybes, ir išteklius artimiausiomis savaitėmis“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjerė.

Jos teigimu, jau artimiausiu metu bus galima patikrinti, kokios yra tikrosios vangaus senjorų skiepijimosi priežastys. Pasak Vyriausybės vadovės, artimiausiomis savaitėmis į Lietuvą plūstelėję didesni „Pfizer-BioNTech“ vakcinų kiekiai taps prielaida įsitikinti, ar tikrai vyresnio amžiaus žmonės – kaip tvirtina savivaldybių atstovai – nenoriai skiepijasi, nes nepasitiki „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) skiepais.

„Teigiama, kad daug vyresnio amžiaus žmonių laukia „Pfizer-BioNTech“ arba „Modernos“ vakcinų. Kadangi šią savaitę Lietuva gauna 75 tūkst. „Pfizer-BioNTech“ vakcinų ir kitą savaitę lygiai tiek pat, tai yra nemažas kiekis ir, atmetus revakcinaciją, maždaug 120 tūkst. žmonių galėtų būti paskiepyti pirmąja doze. Taigi labai greitai įsitikinsime ir pamatysime, ar čia yra (konkrečios – ELTA) vakcinos problema, ar yra kita problema. Jei žmonės tikrai laukia vakcinos, vadinasi, mes turėtume turėti labai sėkmingą skiepijimo tempą artimiausias savaites“, – sakė premjerė, pažymėdama, kad abejonės „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) patikimumu tikrai yra be pagrindo.

„Labai apgailestauju dėl to. Manau, kad be pagrindo, nes buvo pristatyti ekspertų tarybos moksliniai tyrimai“, – teigė I. Šimonytė.

Tai, kad vangus senjorų skiepijimas išlieka problema, antradienį teigė ir Prezidentūra.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta tvirtino, kad pagal šį rodiklį Lietuva aiškiai atsilieka tarp Europos Sąjungos šalių.

„Asmenys, kurie yra vyresni nei 80 metų, jų skiepijimas vyksta pusantro mėnesio. Tačiau tik 40 proc. šių asmenų yra gavę pirmąjį skiepą. Tai ne koks rodiklis ir ES kontekste mes išsiskiriame blogąja prasme. Mažiau taikliai už mus skiepija tik pora valstybių. Reikėtų papildomų pastangų pasiekit šiuos asmenis“, – „Žinių radijui“ sakė jis.

„Galite tai vadinti klaida, nors aš nežinau, ar tai yra klaida“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Premjerė pažymėjo nenorinti įsivelti į diskusijas apie tai, kuri iš profesijų šiuo metu svarbesnė. Anot jos, policijos pareigūnų pasipiktinimą sukėlusį Vyriausybės žingsnį tiesiog padiktavo logika bei sprendimas skiepijimo klausimais neskaidyti švietimo bendruomenės.

„Nenoriu įsivelti į diskusijas, kuri profesija yra svarbesnė. Švietimo darbuotojai buvo visi sutelkti viename prioritete. Kadangi iš pradžių buvo diskusija apie abiturientus ir jų mokytojus, bet matėme iš pradinio ugdymo (darbuotojų – ELTA) skiepijimo, kad tokie dalinimai sukelia labai daug problemų ir klausimų: ar maistą tiekiantis žmogus turi būti skiepijamas, ar administracija turi būti skiepijama. Tai sprendimas buvo tiesiog įtraukti visą švietimo veiklą“, – teigė I. Šimonytė ir pažymėjo, kad pareigūnai visgi yra įrašyti prioritetinėje skiepijimo eilėje.

„Pareigūnai vis dėlto yra numatyti prioritetinėje eilėje, tik po rizikos grupių, tačiau tikrai aukščiau nei plačioji visuomenė“, – sakė ji.

Be to, akcentavo premjerė, siekiant išlaikyti sklandų skiepijimo procesą būtina atsižvelgti ir į kitus argumentus.

„Tarkime, didesnius (vakcinų – ELTA) kiekius bandyti naudoti ten, kur yra daug žmonių, o ne bandant daug žmonių pasikviesti į kažkokią skiepijimo vietą. Čia pirmiausiai kalbame apie didelius žmonių būrius ir kolektyvus“, – sakė I. Šimonytė.

Trečiadienį policijos pareigūnai prie Vyriausybės rūmų surengė protesto akciją, kuria išreiškė nepasitenkinimą valdžios sprendimu atsisakyti skiepyti pareigūnus pagal prioritetinę tvarką. Kelios dešimtys asmenų susirinko V. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės pastatyti ženklai „Stop kontrolė“, taip siekiant Ministrų Kabinetui parodyti, kokį indėlį policininkai įneša kovoje su COVID-19 pandemija. 

Šiuo metu galioja vakcinacijos nuo COVID-19 viruso planas, pagal kurį Vidaus reikalų ministerijos vadovaujamose įstaigose tarnaujantys pareigūnai yra paskutinėje prioritetinėje grupėje, po kurios būtų pereinama prie masinės vakcinacijos.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė praėjusią savaitę kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir paragino nedelsiant paskiepyti 7,9 tūkst. pareigūnų.

Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys užsiminė, kad šią savaitę bus pradėti skiepyti dideli kolektyvai, esantys žemesnėse skiepijimo prioritetinėse grupėse. Jo teigimu, tarp anksčiau skiepijamų grupių turėtų būti ir įvairių tarnybų pareigūnai.