– Ar tiesa, kad šiemet „Auksinių svogūnų“ apdovanojimų nebus?

– Akivaizdu. Juk iki balandžio 1 d. liko labai nedaug laiko, o anonsų nėra. Faktas, kad nebus. 

– Dėl kokios priežasties šiemet nebus lietuvių pamėgto renginio?

– Šalia vykstantis karas. Manau, kad rengti tokį renginį, ypač kviesti žmones, tarp kurių nemažai tų, kuriuos norėtume pakviesti ir pajuokti, apie karą pasisako šiek tiek ne taip, kaip manome, kad turėtų šnekėti politikai. 

– Ką reiškia „šiek tiek ne taip turėtų šnekėti politikai“?

Yra nemaža dalis tų politikų, kurie net negali atsakyti, kam priklauso Krymas. Tai – pati paprasčiausia indikacija. 

– Yra nemaža dalis tų politikų, kurie net negali atsakyti, kam priklauso Krymas. Tai – pati paprasčiausia indikacija. Šioje situacijoje mes nenorime jiems daryti reklamos, kviesti. Nemanau, kad ir kitais metais kokį nors Puidoką (Mindaugą Puidoką – red. past.) kviesime. O tokių yra ir daugiau. Tai – viena iš priežasčių. Kita – karas nesibaigęs ir kol kas šitos šventės nerengsime. O kitais metais, po pergalės, bus visai kitos nuotaikos. 

– O gal dėl to, kad vyksta karas, verta būtų šiemet ir „Euroviziją“ pristabdyti?

– Kiekvienas renginio organizatorius sprendžia pats – daryti ar nedaryti, ką kviesti, ko nekviesti. Lygiai taip pat kaip ir olimpinėse sporto varžybose, jie nusprendžia (ne)kviesti rusų ir baltarusių sportininkų. Mes lygiai taip pat nusprendėme, kad nekviesime į šitą ceremoniją tų veikėjų, kurie aiškiai neišsakė savo pozicijos. Tam, kad nebūtų dvilypumų, nusprendėme renginį nukelti metams. Ir nemanau, kad čia kažkas labai dėl to pablogės, tuo labiau, kad sutarėme, jog kitais metais bus treji rinkimai, tai ten turėsime pretendentų  gerą derlių. 

Kiekvienam kaimui – savas durnius ir jie yra etatiniai. 

– „Auksinių svogūnų“ organizatoriai pasisako prieš linksmybes karo metu?

– Mes nepasisakome prieš linksmybes. Manome, kad ceremonija, kurioje didžiąją dalį herojų sudaro politikai – jie yra nominuojami. Šioje situacijoje nenorime daryti tiems labiausiai „nusipelniusiems“ reklamos. 

– Be jų nominantų sąrašas stipriai sutrumpėja?

– Sakoma, kad kiekvienam kaimui – savas durnius ir jie yra etatiniai. 

– Kuriam politikui (nedarant reklamos) šiemet „Auksinių svogūnų“ svogūną dedikuotumėte nuo savęs?

– Jų yra tikrai daug. Amžinas „svogūnų“ nominantas – Petras Gražulis, jis galėtų pretenduoti  į ne vieną nominaciją. Agnė Širinskienė, kandidatas į Šilutės merus Robertas Kuncaitis. Kas keisčiausia – pati Ingrida Šimonytė už pastaruosius veiksmus tikrai būtų nominuota. Jei jau valstybėje nėra kitų reikalų, išskyrus dėl A. Širinskienės pasisakymo apie O.Šurajevą rašyti skundus Etikos komisijai ir po to dar rašinėti feisbukuose... Nelabai suprantu, kaip mano gerbiama politikė taip nutrūko nuo grandinės. Mes ir ją nominuotume, kaip „Geriausią Širinskienės draugę“.  

„Žinant, kad vadovas agentūrai pradėjo vadovauti pačios buvusios Vyriausybės (kuriai vadovavo Saulius Skvernelis – BNS) kadencijos pabaigoje, o prieš tai buvo ministro pirmininko patarėju, vertinčiau tokį elgesį kaip politizuotą“, – antradienį Seime atsakydama į parlamentarų raštu pateiktus klausimus teigė premjerė. 

Pasak jos, labiausiai agentūros veiklą trikdo, kad niekaip negalintis sugrįžti į darbą jos vadovas pasitelkia visus įmanomus svertus gintis nuo jo darbo įvertinimo.

„Užuot grįžęs į darbą, tinkamai atlikęs pavestas užduotis ir už jas atsiskaitęs, vadovas, teigiama, kad sirgdamas, susirašinėja su visomis institucijomis, įskaitant ir su manimi“, – teigė premjerė.  

I. Šimonytė pabrėžė, kad dauguma atvejų buvusios „valstiečių“ kadencijos metu paskirti vadovai dirba profesionaliai, nepriklausomai nuo politinės vadovybės pasikeitimo.

NMA vadovo laikyseną vertinčiau kaip išskirtinę ir būtent ji, mano nuomone, labiausiai lemia netinkamą agentūros užduočių vykdymą.

„NMA vadovo laikyseną vertinčiau kaip išskirtinę ir būtent ji, mano nuomone, labiausiai lemia netinkamą agentūros užduočių vykdymą. Atkreipčiau dėmesį, kad šiais metais iki praėjusio penktadienio vadovas darbe, mano žiniomis, buvo tik 12 dienų, o jo veiklos vertinimo ataskaitos įteikimui ministerija turėjo pasitelkti antstolius“, – pranešė I. Šimonytė.

Raštu pateikę klausimus premjerei dalis opozicijos parlamentarų norėjo išgirsti jos nuomonę dėl žemės ūkio ministro kišimosi į NMA veiklą – pasak paklausėjų, sutrikę agentūros darbuotojai kreipėsi į prezidentą.

NMA profesinė sąjunga šiemet sausį kreipėsi į prezidentą, premjerę, Seimo Kaimo reikalų komitetą ir Žemės ūkio ministeriją dėl prastos situacijos agentūroje. Ją pasirašę beveik 270 darbuotojų teigė, kad pernai rudenį ŽŪM bei ministras Kęstutis Navickas destabilizavo įstaigos veiklą – buvo vienašališkai keičiami NMA nuostatai, trumpinami vertinimo terminai, neproporcingai išaugo ministerijos užklausų bei ministro pavedimų skaičius – prašoma pateikti didelės apimties informaciją bei duomenis.

Be to, šiemet ministras nustatė, kad įstaigos vadovą jam nesant pavaduoja ne direktoriaus pavaduotojas, o bet kuris ministro paskirtas NMA darbuotojas. Nuo sausio pabaigos šias pareigas eina ministerijos Paramos administravimo skyriaus vedėjas Eivydas Kaziliūnas, kurio kompetencija ir reputacija abejotina, todėl tai trikdo įstaigos veiklą, blogina mikroklimatą, kelia įtampą bei stresą darbuotojams. Profesinė sąjunga prašė pakeisti laikiną vadovą, ji kėlė ir kitų reikalavimų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sausį atmetė A. Muzikevičiaus skundą dėl mobingo ir dėl to patirtos žalos priteisimo iš K. Navicko bei ministerijos.

A. Muzikevičius pernai rugsėjį kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti K. Navicko psichologinį smurtą. Kitu skundu jis prašė panaikinti ministro įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos – skyrimo.

Pernai K. Navickas sudarė komisiją, kuri turėjo ištirti galimą A. Muzikevičiaus nusižengimą vietos veiklos grupių tinklui (VVGT) skundžiantis dėl NMA vėlavimų derinti vietos projektus, be to, ministerija prašė etikos sargų ištirti, ar A.  Muzikevičius nesupainiojo interesų, kai tiek jam, tiek NMA atstovavo tas pats advokatas.

A. Muzikevičius Europos Sąjungos paramą skirstančiai NMA vadovauja nuo 2019 metų spalio.

„Dėl diskusijos konstruktyvumo buvo kalti savivaldos rinkimai, nes dalis šitoje temoje besiangažuojančių ūkininkų yra taip pat ir vietos politikai. Bet dabar savivaldos rinkimų aistroms nuslūgus, tikiuosi, galima bus ieškoti konstruktyvių sprendimų“, – antradienį Seime, atsakydama į parlamentarų raštu pateiktus klausimus teigė premjerė.

Pasak jos, Vyriausybė siekia sprendimų, kurie būtų ilgalaikiai.

„Kodėl mes siekiame ilgalaikių sprendimų? Todėl, kad dideli kainų svyravimai iš esmės nulemti dalykų, kurie yra už mūsų kontrolės ribų, tai yra pasaulinės maisto produktų rinkos, (...) kur svyravimai yra labai staigūs ir labai dideli, ir nuo jų labai priklauso didžiąją dalį superkamo žalio pieno eksportuojantys perdirbėjai“, –  tvirtino I. Šimonytė.

Pasak jos, perdirbėjai gali gana nesunkiai savo pigesnio eksporto išlaikymo naštą permesti ant smulkesnių pieno tiekėjų, nes jų derybinės galios yra silpnesnės, o kooperacijos potencialo jie neišnaudoję. I. Šimonytės teigimu, subsidijos neskatina pieno gamintojų kooperuotis, o perdirbėjų – didinti pieno supirkimo kainą.

„Todėl būtų gana keista, kad kainų konkurencingumą užsienio rinkose palaikymą perdirbėjams dar kartą finansuotų iš savo sumokamų mokesčių per subsidijas, nes tai nei skatintų žalio pieno tiekėjų stiprinti savo derybinę galią per kooperaciją, nei skatintų perdirbėjus didinti supirkimo kainą, kadangi visuomet būtų galima išrašinėti čekį dar vienai Vyriausybei“, – kalbėjo premjerė.

I. Šimonytės duomenimis, vasarį 70 proc. supirkto pieno kaina siekė 35–70 centų už kilogramą, o 30 proc. ūkių gavo mažesnę kainą.

Pasak jos, perdirbėjai gali gana nesunkiai savo pigesnio eksporto išlaikymo naštą permesti ant smulkesnių pieno tiekėjų, nes jų derybinės galios yra silpnesnės, o kooperacijos potencialo jie neišnaudoję. I. Šimonytės teigimu, subsidijos neskatina pieno gamintojų kooperuotis, o perdirbėjų – didinti pieno supirkimo kainą.

„Todėl būtų gana keista, kad kainų konkurencingumą užsienio rinkose palaikymą perdirbėjams dar kartą finansuotų iš savo sumokamų mokesčių per subsidijas, nes tai nei skatintų žalio pieno tiekėjų stiprinti savo derybinę galią per kooperaciją, nei skatintų perdirbėjus didinti supirkimo kainą, kadangi visuomet būtų galima išrašinėti čekį dar vienai Vyriausybei“, – kalbėjo premjerė.

I. Šimonytės duomenimis, vasarį 70 proc. supirkto pieno kaina siekė 35-70 centų už kilogramą, o 30 proc. ūkių gavo mažesnę kainą. 

Pasak jos, Lietuvos pieno sektoriuje problemas lemia susiklosčiusi „labai nepalanki konjunktūra“, kai labai didelė dalis superkamo pieno naudojama eksportui skirtai produkcijai.

„Dėl ko pramonės įmonės savo konkurencingumą siekia išlaikyti mažindamos supirkimo kainas tokiais atvejais, kai pasaulinės kainos koreguojasi žemyn tiems pieno tiekėjams, kurių derybinė riba yra pati mažiausia. Todėl teiginys apie itin mažas supirkimo kainas yra teisingas tik iš dalies. Ženkliausiai kainos išties sumažėjo mažiausiems ūkiams, kai tuo tarpu didesnių ūkių ar bendrovių gaunama kaina už kilogramą nekrito taip ženkliai“, – kalbėjo premjerė.

Nesantaikos šaršalas tarp politikių kilo po to, kai antradienį I. Šimonytė kreipėsi į Seimo etikos komisiją prašydama paaiškinti A. Širinskienės žodžius, kad ši į skandalą Seime įsivėlusį komiką Olegą Šurajevą pavadino I. Šimonytės patarėju.

Ketvirtadienį feisbuke A. Širinskienė svarstė, kad į Seimo etikos sargus I. Šimonytė kreipsis ir dėl to, kad ji lankosi „OpTV“ laidose.

Diskusijoje, kurioje akcentuotas skundų rašymas A. Širinskienės atžvilgiu, tokiu būdu esą rodant Seimo narei „dėmesį“, iššaukė ir I. Šimonytės reakciją.

A. Širinskienės feisbuko inf.

„Šūde maudytis yra Jūsų asmeninis pasirinkimas, nors ir kas vakar tą darykit, jeigu Jums malonu. Skundo nesitikėkit, nes dar nebuvo, kad žinočiau, ką tuose tyruose savo lakštingalos balsu suokiat. Bet patarėjų mano malonėkit nebūtais dalykais nekaltint“, – rėžė ministrė pirmininkė.

„Gerą vakarą, Gerbiama Premjere. Tikrai ačiū, kad surandat laiko mano kukliam asmeniui ir dar naktimis. Kaip ne kaip 21 val. 11 min. Bet Jūs pailsėkit, žinokit, nes pervargimas tikrai negerai. O to simptomas – kad jau kartais susigalvotų dalykų ir realybės neatskiriat. Suprantu, juolab, kad savaitė buvo sunki ir Šurajevas šitaip dar susimovė visą reikalą pagadindamas“, – atsaką pateikė A. Širinskienė.

„Atšalimo šita metodologija yra ne mano“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Ji priminė, kad atšalimo koncepcija taikoma tais atvejais, kai žmogus išeina dirbti į privačią instituciją, kurią anksčiau pats kontroliavo dirbdamas viešajame sektoriuje.

„Kam yra taikomas atšalimas – atšalimas paprastai yra taikomas tam, kad tu neitumei dirbti ten, ką tu prieš tai prižiūrėjai, nes tai kelia klausimų, ar tu tinkamai atlikai savo viešąsias pareigas“, – kalbėjo premjerė.

Lietuvoje nėra pertekliaus labai talentingų, gabių ir didelę patirtį turinčių žmonių, kurie yra reikalingi įvairiose pozicijose.

„O kad būtų taikomas atšalimo laikotarpis viešoje praktikoje, taip, kaip čia tą praktiką buvo suformavęs ekscelencija prezidentas ir jo patarėjai kai kuriems buvusiems ministrams ir pritaikęs, tai aš nemanau, kad tai yra gera praktika“, – pridūrė ji.

2021 metais prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė nematantis galimybės buvusius užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrus Liną Linkevičių ir Raimundą Karoblį skirti ambasadoriais Vašingtone ir Briuselyje, nes jiems reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis.

„Lietuvoje nėra pertekliaus labai talentingų, gabių ir didelę patirtį turinčių žmonių, kurie yra reikalingi įvairiose pozicijose, kad mes vis juos galėtume nešti pagulėti ant kažkokio ten, nežinau, ledo maišo metus ar dvejus ir paskui prisiminę iš ten išsitraukę, bandyti įkalbinti grįžti į kažkokį viešą darbą“, – ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Per slaptą balsavimą už S. Šedbaro kandidatūrą balsavo 85 parlamentarai, prieš buvo 38, susilaikė dešimt. Du balsavimo biuleteniai rasti negaliojantys.

Jo kandidatūrą kritikavusi Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė teigė, jog jis gana ilgą laiką Seime priiminėjo sprendimus būtent dėl įstatymų konstitucingumo.

A. Širinskienė ragino parlamentarų paklausti savęs, „o kaip atrodys demokratinėje valstybėje, kai be jokio atšalimo laikotarpio žmogus tampa teisėju ir pradeda vertinti savo paties ir jo paties atstovaujamos partijos projektus“.

S. Šedbaras KT teisėju yra dirbęs 1993–1996 metais pirmojoje teismo kadencijoje. Tokiam trumpam terminui tada jis buvo paskirtas tam, jog prasidėtų teisėjų rotacija.

Jis taip pat yra dirbęs vidaus reikalų ministru, Lietuvos aukštesniojo administracinio teismo pirmininku, į Seimą yra renkamas nuo 2008 metų. Jis taip pat yra dirbęs teisingumo viceministru nepriklausomoje Lietuvoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju 1989–1992 metais ir Vilniaus miesto rajono teismo teisėju 1987–1989 metais.

„Tiek, kiek aš žinau projektų paketą, galiu pasakyti, kad jis gerai subalansuotas, ten yra dalykų, kurie tikrai turėtų patikti įvairius požiūrius apie mokesčius eksploatuojantiems žmonėms, nes yra žmonių, kurie labai mėgsta, kai mokesčiai mažėja ir mano, kad čia vienintelis sprendimas“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė premjerė.

„Yra tam tikrų teisingumo ir palyginamo apmokestinimo tarp skirtingų veiksmų uždavinys, yra žalumas, kuris yra darbotvarkėje mūsų žaliojo kurso ir tie įstatymai yra Seime, niekam nėra paslapties, kokie tie projektai, jie yra Seime, tiesiog komitetai nelabai nori juos leisti į svarstymo stadiją“, – pridūrė ji.

Informaciją apie siūlomus mokesčių pakeitimus BNS trečiadienio vakarą patvirtino keli Laisvės frakcijos nariai – po to, kai finansų ministrė Gintarė Skaistė juos pristatė frakcijai.

I. Šimonytė planuojamų pokyčių nekomentavo, nes „dar dirbama“. 

„Nėra stringama, yra dirbama, bet kai yra dirbama, tai žinote, kad yra ir bandymo bet kokia kaina sužinoti ką nors, kas yra dirbama, ir tada tie atskiri fragmentai vienais ir kitais būdais, ta informacija fragmentiška būna kad nuteka į viešumą, tada iš to pasidaro didelis dramblys“, – sakė premjerė.

„Gandų nekomentuosiu, nieko netvirtinsiu, ką esu mačiusi kažkur paskelbta ir įvardijama kaip mokesčių reforma, bet tikiuosi, Finansų ministerija projektinius pasiūlymus užbaigs artimiausiu metu, galbūt kitą savaitę ir tada padarys pristatymą, kuriame pristatys visiems vienu metu, kas siūloma projektuose“, – kalbėjo ji.

Komentuodama opozicijos teiginius, kad ji nematė mokesčių pataisų projektų ir nieko apie būsimus pokyčius nežino, premjerė tikino, kad viskas bas paskelbta „tada, kada reikia“. 

„Paliūdėjimai kolegų, kad visko nematėm, tai viską pamatysite tada, kada reikia. Bėda ta, kad išsipešioja atskiri elementai ir iš jų bandoma sukurti įtampą, kad kažkas kako nerodo“, – sakė premjerė.

I. Šmonytės teigimu, siekiama, jog Seimas turėtų pakankamai laiko priimti sprendimus, kai kuriems pokyčiams reikės ir pereinamojo laikotarpio. Anot premjerės, „svarbiau yra turėti teisingą sprendimą, negu kad tuoj pat kokį nors sprendimą“.

„Čia lankstumo bus daug, diskusijų bus daug, bet pasakysiu paprastai – jei žmonės, kurie dabar opozicijoje, sako, kad nepalaikysime reformos, (...) tai labai aiškiai turi suprasti ir supranta, kad jiems patiems reikės kažkada prie tų klausimų grįžti“, – sakė ji.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau ketvirtadienį sakė kol kas negalintis vertinti Vyriausybės planuojamos mokesčių reformos, nes ji dar nepateikta, o yra tik „paplepėjimai“.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį teigė, kad Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos paketas visuomenei bus pristatytas kitą savaitę, įvertinus koalicijos partnerių išsakytas pastabas. Ji tikino, kad ne visa žiniasklaidoje paviešinta informacija yra tiksli – jos teigimu, reikia vertinti pertvarkos visumą, o ne atskirus mokesčius.

Laisvės frakcijos narių teigimu, siūloma įvesti dar vieną, 25 proc. GPM tarifą su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Toks tarifas būtų taikomas, jeigu metinės gyventojo pajamos siektų nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Mažesnėms pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, o didesnėms – 32 proc. tarifas – tokie GPM tarifai galioja dabar. 

Anot kai kurių Laisvės frakcijos narių, ministrė taip pat siūlo įpareigoti verslo liudijimų turėtojus įregistruoti individualią veiklą, jeigu jų metinės pajamos viršytų 24 tūkst. eurų.

Pasak jų, viena Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa taip pat siūloma nebeleisti gyventojams susigrąžinti dalies įmokų į trečios pakopos pensijų fondus bei gyvybės draudimo įmokų.

„Kaip Seimo politikė galiu pasakyti, kad susiklosčiusi situacija yra daugiau negu apmaudi“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime teigė Ingrida Šimonytė, paprašyta įvertinti rinkimų situaciją Anykščiuose ir Visagine.

„Tačiau negalima kaltinti vien Vyriausiąją rinkimų komisiją, kadangi nedrįsčiau teigti, kad teismų sprendimai, kurie buvo gauti, yra tiek aiškūs ir tiek laiku gauti, jog čia buvo galima idealiai tokioje situacijoje sprendimus sudėlioti“, – pridūrė ji.

Vyriausybės vadovė Panevėžio apygardos teismo nuosprendžius, kurie sukėlė klausimų VRK, pavadino „aukštuoju teisiniu pilotažu“.

Tie politikai vis viena mano, kad jie turi moralinę teisę dalyvauti rinkimuose, nors jų teisinė situacija būna neišspręsta iki galo.

„Jeigu jau žmogus yra nubaustas už veiką, kurią atliko būdamas kažkokioje konkrečioje pozicijoje, paskui kaip nors interpretuoti, ar tai pozicijai taikomas draudimas dirbti, ar netaikomas... Nežinau, man čia šioks toks aukštasis teisinis pilotažas, bet nelabai ir tų sprendimų turėjau progos iki galo įvertinti“, – sakė I. Šimonytė.

Premjerės nuomone, susidarius tokiai situacijai geriausia išeitis galėtų būti nauji merų rinkimai.

„Manau, kad koks dabar sprendimas bebūtų priimtas, jie visi neatrodys tinkami, vienaip arba kitaip kels kažkokį nepasitikėjimą. Žinau, kad yra pateikti skundai teismams. Galbūt paprasčiausias dalykas būtų tiesiog organizuoti tuos merus rinkimus iš naujo ir taip išspręsti klausimą. Bet čia mano asmeninė nuomonė“, – teigė ji.

Vėliau žurnalistams komentuodama šiuos rezultatus premjerė vis dėlto sakė mananti, kad didžiausia atsakomybė šioje situacijoje tenka ne teismams ir VRK, bet politikams, kurie, būdami nuteisti dėl korupcinių nusikaltimų, kandidatuoja į merus.

„Didžiausia problema Lietuvoje yra ne Rinkimų komisija ir ne teismai – didžiausia problema yra politikai, kurie sudalyvauja tokiose istorijose, kur juos tenka patraukti atsakomybėn, bylos tęsiasi ilgai, tie politikai vis viena mano, kad jie turi moralinę teisę dalyvauti rinkimuose, nors jų teisinė situacija būna neišspręsta iki galo“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, kai ši situacija išsisprendžia „tokiu labai prastu metu“, priimti teisingą sprendimą darosi beveik neįmanoma.

Ministrės pirmininkės teigimu, reikia suformuoti atitinkamą praktiką dėl tokių politikų ir vylėsi, jog tai bus padaryta šių rinkimų metu.

Po pirmojo merų rinkimų turo VRK antrajame nebeleido dalyvauti kandidatui į Anykščių merus Kęstučiui Tubiui ir kandidatei į Visagino meres Daliai Štraupaitei, tačiau kandidatams dėl to pasiskundus teismams, šie sprendimai atšaukti.

Gavusi Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, kad K. Tubis vasario pradžioje yra pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, o jam, be kita ko, atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje, VRK paprašė šio teismo išaiškinti, ar jis gali būti renkamas meru.

Gavusi Panevėžio apygardos teismo teisėjo išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam K. Tubiui draudimas dirbti valstybės tarnyboje apima ir renkamas pareigas, VRK jį pašalino iš rinkimų. Tačiau antradienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą, nes anot jo, Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas. Be to, išaiškinti nuosprendį privalėjo ne vienas teisėjas, o teismas savo nutartimi.

Panaši situacija nutiko ir su kandidate į Visagino meres D. Štraupaite. Jos registracija kandidatuoti į meres panaikinta VRK gavus patikslintą Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Teismas patikslino dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistos D. Štraupaitės nuosprendžio rezoliucinę dalį, kad ji negali būti skiriama mere.

Pirmadienį Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė šį Panevėžio teismo sprendimą, palikdamas galioti anksčiau skirtą bausmę – draudimą dirbti tik skiriamose pareigose.

Dėl to VRK šiai kandidatei irgi leido dalyvauti antrajame mero rinkimų ture.

D. Štraupaitę į rinkimus spėta grąžinti dar prieš prasidedant išankstiniam balsavimui, o K. Tubio registracija atkurta pirmąją balsavimo dieną. Todėl VRK anuliavo visų antradienį balsavusių Anykščių rajono rinkėjų balsus ir pakvietė ateiti balsuoti dar kartą.

Lietuvoje pirmą kartą minint žydų gelbėtojų dieną, Vilniaus universitete, Simono Daukanto kiemelyje, buvo skaitomos 1785 žydų gyvybes gelbėjusių asmenų pavardes.

„Džiaugiuosi, kad šiandien visi kartu minime vilties dieną, kurios herojai – žydų gelbėtojai tarsi dar kartą patvirtino, kad vilties šviesa ryškiausiai spindi gūdžiausioje tamsoje“, – į susirinkusiuosius kreipdamasi sakė premjerė.

Kaip pranešė Vyriausybės kanceliarija, savo kalboje premjerė pabrėžė, kad būtent Holokaustas ir išbandymai žmogiškumui pažadino didvyrius – žmones, kurie nepaisydami galimų pavojų ir baimių dėl savo ir savo šeimų likimų gelbėjo žydų gyvybes ir visiems savo pavyzdžiu rodė, kad visada yra galimybių rinktis ir pasielgti teisingai.

Man atrodo, kad tuos žmones taip pat yra būtina prisiminti kaip šviesos pergalę prieš tamsą.

„Šviesą pasirinko visi žydų gelbėtojai, visi Pasaulio tautų teisuoliai. Nemanau, kad pasaulyje egzistuoja garbingesnis ir labiau įkvepiantis apdovanojimas. Šiandien šiame tikrojo Lietuvos žmogiškumo elito – Pasaulio tautų teisuolių sąraše – beveik tūkstantis Lietuvos piliečių, dar beveik tiek pat apdovanotų Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi žydų gelbėtojų. Dar daugiau tame sąraše – žmogiškumo gelbėjimo istorijų. Tai nėra skaičiai. Tai yra žmonių gyvybės ir likimai“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė sakė, kad žmones nuo priešinimosi blogiui gali sustabdyti savisaugos instinktas ir galimybė rinktis saugų stebėtojo vaidmenį bei pabrėžė moralinės pareigos reikšmę renkantis, kaip elgtis.

„Mes galime būti spaudžiami taip elgtis, bet niekas negali priversti mus taip elgtis. Neturi reikšmės, kiek žmonių pasirenka moralinę pareigą vietoj savisaugos, – svarbu, kad yra pasirinkusių pareigą ir taip parodžiusių, kad blogis nėra visagalis, kad jam įmanoma priešintis. Būtent todėl Pasaulio tautų teisuoliai, Lietuvos žydų gelbėtojai šiandien yra mums drąsos ir pasiaukojimo simbolis“, – sakė ji ir linkėjo, kad Lietuvos žydų gelbėtojų diena augintų viltį ir drąsą apsispręsti.

Vėliau žurnalistams ji kalbėjo, kad ieškant sudėtingo santykio su savo istorija, svarbu prisiminti žmones, kurie smarkiai rizikavo „labai žvėriškomis aplinkybėmis“ gelbėdami žydus.

„Man atrodo, kad tuos žmones taip pat yra būtina prisiminti kaip šviesos pergalę prieš tamsą“, – sakė ministrė pirmininkė.

Ji taip pat pabrėžė, jog savisauga, „savo skūros gelbėjimas“ ir įsivaizdavimas, jog svetima tragedija asmeniškai nepalies, gajus ir šiandien, matant situaciją Rusijoje, jau daugiau kaip metus puolančioje Ukrainą.

„Kalbant apie tą pačią Rusiją, man atrodo, tas labai aiškiai matosi ir dabar, kad tie žmonės, kurie anksčiau manė, kad nereikia eiti į gatves, nereikia protestuoti, nes jų tai visiškai neliečia (...) dabar jie už bet kokį įrašą socialiniame tinkle gali gauti aštuonerius su puse metų, – sakė I. Šimonytė. – Tai va štai taip atsitinka dienų gale žmonėms, kurie yra abejingi.“

„Ir dažnai labai būna vėlu – reikia tikrai dramatiškų išbandymų, kad ta situacija pasikeistų. Gaila suvokti, kad tokia yra Rusijos visuomenė, bet tai ne pirmas kartas, kai žmonijos istorijoje, deja, taip atsitiko“, – kalbėjo ji.

Ministrė Pirmininkė pasveikino Šaulių sąjungos narius Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, sveikinimo kalboje pažymėdama organizacijos vaidmens prasmę ir Kovo 11-osios vertybių gynimo svarbą šiandien, tęsiantis brutaliam Rusijos karui prieš Ukrainą.

„Man Kovo 11-oji yra ypatinga ne tik todėl, kad aš ją mačiau ir atmenu. Tą vakarą, 22 val. 44 min., kai atkurta Lietuvos Nepriklausomybė, buvau apsikabinusi televizorių, būdama jau pakankamai suaugusi, kad suprasčiau vykstant kažką nepaprasto, bet kartu vis dar vaikas, gerai nesuprantantis, kokia atsakomybės našta teko žmonėms, priėmusiems lemtingus sprendimus – dabar suprantu tai gerokai aiškiau. Stebėjau visa tai pilna įsivaizdavimų ir vilčių apie savo būsimą atkurtąją valstybę. Ir džiaugiuosi šiandien galėdama pasakyti, kad labai didelė dalis jų išsipildė su kaupu“, – sakė Ministrė Pirmininkė.

Ačiū Šaulių sąjungai, kuri yra galinga, sutelkta jėga, pasiryžusia niekada nepasiduoti nesibaigiančioje kovoje už laisvę.

Prieš kiek daugiau nei metus prasidėjus brutaliai, daugybės aukų pareikalavusiai Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, be visa ko kito, buvo keliamas klausimas apie laisvės kainą – dar ir dabar atsiranda teigiančių, kad laisvė nėra verta tokios kraujo ir skausmo ašarų upės, savo kalboje atkreipė dėmesį premjerė.

„Tokios kalbos kažkada sugundė Lietuvos valdžią sovietų ultimatumo akivaizdoje. To padariniai buvo baisūs. Paaukota buvo ne tik laisvė, bet ir tūkstančiai nužudytų ir ištremtų žmonių. Akivaizdu, kad susitarimai su agresoriais, nevertinančiais žmonių gyvybių, niekada nepadeda išvengti kančių ir aukų, ir tai nėra išeitis, kad ir kaip norėtume rasti lengvesnį kelią“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Lietuvos šaulių sąjungai tenka ypač svarbus vaidmuo telkiant ir ugdant visuomenę, ne mažiau svarbi misija – stiprinti Lietuvą taikos metu, ugdyti pilietiškumą ir patriotiškumą, pažymėjo premjerė.

„Tik suvokdami, kokia neįkainojama yra laisvė ir kad mūsų visas gyvenimas telpa joje, galime tikėti pergale prieš blogį ir prireikus stoti į kovą už galimybę laisvai kurti savo valstybę ir savo gyvenimus. Ačiū kiekvienam iš jūsų už tai, kad pasirinkote būti Tėvynės sargais, už tai, kad visada tokiais išliksite. Ačiū Šaulių sąjungai, kuri yra galinga, sutelkta jėga, pasiryžusia niekada nepasiduoti nesibaigiančioje kovoje už laisvę“, – kalbėjo Ministrė Pirmininkė.

Neeiliniame suvažiavime Ministrė Pirmininkė taip pat pristatė jos teikiamą kandidatą į Šaulių sąjungos vado pareigas plk. ltn. Liną Idzelį.

„Šaulių sąjunga yra organizacija, galinti daug išmokyti, o taip pat parodyti, kiek daug dar nežinojai, jog moki. Ir toliau stiprinti šią organizaciją yra iššūkis, reikalaujantis labai svarbių lyderio savybių, ir manau, kad pulkininkas leitenantas Linas Idzelis jas tikrai turi“, – sakė premjerė I. Šimonytė.

Šaulių sąjungos vadą Ministro Pirmininko teikimu skiria Vyriausybė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pareiškus nuomonę ir jai pritarus Sąjungos suvažiavimui. Kandidatas tvirtinamas slaptu suvažiavimo balsavimu.

Sąjungos suvažiavime šeštadienį įvykusiu balsavimu Ministrės Pirmininkės pateiktai plk. ltn. Lino Idzelio kandidatūrai pritarta.