„Stengiuosi aplankyti savivaldybes ir susipažinti su jų aktualijomis, kurios, viena vertus, universalios visai savivaldai, kita vertus, kiekviename regione specifinės. Aptarėme vakcinacijos procesą ir siekį paskiepyti daugiau gyventojų. Domėjausi Joniškio ligoninės pertvarka, siekiant efektyviau teikti paslaugas ligoniams", - sakė premjerė.

Joniškio „Saulės" pagrindinės mokyklos Dienos užimtumo centre premjerė susipažino su teikiamomis paslaugomis neįgaliems vaikams ir suaugusiesiems.

„Joniškio aruode" premjerei buvo pristatytas sėkmingos ūkininkų kooperacijos pavyzdys. Šiuo metu bendrovė vienija šimtą smulkiųjų ūkininkų.

Premjerė taip pat lankėsi restauruotose Joniškio sinagogų komplekso Raudonojoje ir Baltojoje sinagogose.

Holokausto aukų atminimą ministrė pirmininkė pagerbė apsilankiusi Vilkiaušio miške esančioje žudynių vietoje.

„Statistika atvejų yra galbūt ir apgaulinga. Todėl kad iš kiekvienos dienos atvejų, kuriuos dabar fiksuojame, turbūt reikėtų paminėti, kad apie 20 proc. yra žmonės, kurie negalėjo būti paskiepyti, tai yra vaikai iki 12 metų, kuriems vakcinų mes kol kas neturime, iki trečdalio – žmonės, kurie yra pilnai paskiepyti ir likęs laukas, aišku, yra daugiausiai žmonių, kurie neskiepyti“, – žurnalistams teigė penktadienį Joniškyje apsilankiusi I. Šimonytė.

„Tai, matyt, svarbiausia yra, kokia yra konkrečios savivaldybės struktūra, kiek yra pasiskiepijusių žmonių ir atitinkamai, kiek yra tų atvejų, kurie baigsis arba hospitalizacija geriausiu atveju, arba baigsis mirtimi, blogiausiu atveju“, – pridūrė ji.

Nes jeigu Lietuvoje būtų pasiskiepiję visi, mes vis tiek turėtume atvejų, nes yra žmonės, kurie yra pasiskiepiję ir užsikrečia dėl įvairių priežasčių.

Premjerės teigimu, COVID-19 atvejų skaičius dabartinėje situacijoje, nors yra indikatorius tam tikrų tendencijų, tačiau, pasak jos, nėra svarbiausias rodiklis.

„Nes jeigu Lietuvoje būtų pasiskiepiję visi, mes vis tiek turėtume atvejų, nes yra žmonės, kurie yra pasiskiepiję ir užsikrečia dėl įvairių priežasčių, bet tikėtina, kad tiek užimtų lovų ligoninėse, tiek mirčių turėtume gerokai mažiau, o gal netekčių iš viso ir labai labai mažiau“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.

Paklausta, ar epidemiologinei situacijai blogėjant būtų svarstoma įvesti lokalius karantinus, premjerė pripažįsta, kad toks sprendimas yra įmanomas. Vis tik, pasak jos, kyla klausimas, ar tokiam sprendimui yra būtinybė.

„Dabar Vyriausybė mano, kad tie apribojimai, kurie yra, kurie kažkuria prasme riboja užsikrėtimo rizikas tokiose vietose, kur susirenka daug žmonių uždarose patalpose, ar tai būtų prekybos centrai, ar kažkokie renginiai, kad tų apribojimų pakanka“, – teigė I.Šimonytė.

Nes griežto karantino ir judėjimo apribojimų logika pavasarį ar žiemą buvo pirmiausiai susijusi su tuo, kad mes neturėjome vakcinų arba turėjome pradžioje labai mažai. Dabar sprendimas yra“, – taip pat pabrėžė ji.

Vyriausybės vadovė susitiks su rajono vadovais, lankysis vakcinacijos centre ir kitose medicinos įstaigose, nurodoma jos darbotvarkėje.

Taip pat I. Šimonytė aplankys Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos dienos užimtumo centrą, bendrovę „Joniškio aruodas“.

Vizito metu numatytas apsilankymas ir Joniškio sinagogų komplekso Raudonojoje sinagogoje, Vyriausybės vadovė taip pat nuvyks pagerbti Holokausto aukų jų atminimo vietoje Maironių kaime Vilkiaušio miške.

Vyriausybės vadovė prieš ketvirtadienio Seimo posėdį pažymėjo, kad planai didinti akcizą yra ne Vyriausybės iniciatyva, o ES žaliojo kurso tikslams įgyvendinti reikalinga priemonė. Anot jos, be akcizo didinimo Seimui bus siūlomi ir kiti sprendimai, reikalingi įsipareigojimams ES pasiekti.

„Tikrai mes nekalbam apie kažkokį įsigaliojimą nuo sausio 1 dienos, tai nėra ateinančių metų biudžeto sudėtinė dalis, bet Seimui bus teikiama keletas įstatymų pakeitimų, kurių pagrindinis tikslas yra įgyvendinti tai, ką ES yra sutarusi – kad 2055 metais ES būtų klimatui neutrali ekonomika“, – žiniasklaidai sakė ministrė pirmininkė.

„Kadangi transportas yra tas sektorius, kurio išmetimai Lietuvoje per pastaruosius 15 metų smarkiai išaugo, tai yra tas sektorius, kuriame tuos išmetimus įvairiomis priemonėmis reikės ir mažinti, įskaitant ir mokesčių priemones“, – pridūrė I. Šimonytė.

Rekomendaciją didinti akcizą dyzelinui Lietuvai yra pateikusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Anksčiau premjerė yra minėjusi, kad dabartiniai Lietuvoje galiojantys akcizai subsidijuoja žmones, kurie važinėja taršiausiu kuru.

Dėl didelio infekcijos plitimo tarp vaikų premjerė ragina paskiepyti tiek vaikus ir paauglius, jei tai galima padaryti, taip pat – vyresniuosius giminaičius.

„Atvejų skaičius perlipo gana ženklias žymas, bet kas yra svarbu, kad trečdalis naujų atvejų kiekvieną dieną yra vaikai ir paaugliai iki 18 metų. Taip, iš tų vaikų dalis galėjo taip pat būti paskiepyta. Vaikų nuo 12 iki 18 metų skiepijimas, deja, labai didelio pagreičio nėra įgavęs“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Pasak premjerės, nemažai vaikų jau yra persirgę koronavirusu, „ir tai gerokai mažina rizikas sveikatos priežiūros įstaigoms“, tačiau reikia apsaugoti vyresniuosius giminaičius, jei jie nepasiskiepiję ir bendrauja su ugdymo įstaigas lankančiais vaikais.

„Reikia nepamiršti, kad užsikrėtę vaikai, ypatingai, jei jie lanko savo pagyvenusius giminaičius, senelius ar prosenelius, kurie nepasiskiepiję, kelia savo artimiesiems didelę riziką. Ir kadangi Vyriausybė nėra nusiteikusi riboti asmeninio gyvenimo, kaip buvo per praėjusių metų Kalėdų šventes ir šių metų pradžioje, raginčiau vėlgi visus savo dar nepasiskiepijusius vyriausius giminaičius pasiskiepyti, kad išsaugotume vyriausius giminaičius“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Statistikos departamento duomenimis, per praėjusią parą nustatytas 2861 naujas COVID-19 atvejis. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo pernai gruodžio pabaigos, kai fiksuota per 3,2 tūkst. naujų susirgimų.

Praėjusią parą nuo koronaviruso mirė 28 žmonės, iš jų nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai buvo 24.

„Mes visi esam žmonės, todėl ir darome tai, ką daro visi žmonės, – darome klaidas, kartais nusišnekam, nesusikalbam, kartais padarome kažkokių nebūtinų dalykų. Bet tikrai negaliu vertinti nė vieno ministro kaip nedarančio savo darbo“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu „Verslo žinioms“ sakė premjerė.

Ji sako neturinti ketinimų artimiausioje ateityje ministrų keisti: „Tikrai dabar tokių ketinimų neturiu“.

Pasak premjerės, keitimus daryti prasminga žinant, jog juos atlikus situacija iš tiesų taps geresnė.

Spaudos konferencijoje trečiadienį premjerė pabrėžė, kad Briuselio ir Varšuvos nesutarimai „kelia rūpestį“ dar ir dėl to, jog abi ginčo šalys Lietuvai „tiek politiškai, tiek geopolitiškai, tiek geostrategiškai vienodai svarbios“.

„Aš labai noriu tikėti, kad kaip Europos Sąjungoje paprastai įvyksta, susitarimas ir išeitis iš šitos nemalonios situacijos bus rasta. Situacija yra nemaloni“, – sakė I. Šimonytė.

Aš labai noriu tikėti, kad kaip Europos Sąjungoje paprastai įvyksta, susitarimas ir išeitis iš šitos nemalonios situacijos bus rasta.

Panašią poziciją praėjusią savaitę išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda, kartu pabrėždamas, kad tai yra „juridinio pobūdžio ginčas“, tad politinis vertinimas ir dalyvavimas jame galėtų pakenkti ieškant sutarimo.

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas praėjusią savaitę atmetė ES teisės viršenybės principą nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Teismo nutartyje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių yra nesuderinami su šalies Konstitucija.

Tribunolas taip pat įspėjo Bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į lenkų teismų sistemos reformas, kurstančias didžiausią įtampą Varšuvos ir Briuselio santykiuose.

Prieš Tribunolui paskelbiant nutartį ES įspėjo, kad ši byla gali turėti „pasekmių“ Briuselio dar nepatvirtintoms išmokoms, kurias Lenkija gaus iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.

EK taip pat pažadėjo artimiausiomis savaitėmis panaudoti naują mechanizmą, pagal kurį gali būti sustabdytas ES lėšų išmokėjimas Lenkijai.

„Kol kas galimybių paso atšaukimo planų Vyriausybė neturi – epidemiologinė situacija išlieka pakankamai sudėtinga, nors, žinoma, yra daug niuansų, kuriuos reikia turėti minty“, – žurnalistams trečiadienį sakė ji.

Pasak premjerės, šiuo metu apie trečdalis naujai nustatomų atvejų yra tarp jaunimo iki 18 metų, kuriems kyla mažesnė rizika atsidurti ligoninėse nei vyresniems žmonėms, nesiskiepijusių žmonių tarp užsikrečiančiųjų yra apie pusę.

„Tai matome, kad ligoninių užimtumas prie to paties atvejų skaičiaus nėra toks intensyvus koks buvo praėjusių metų gruodžio pradžioje ir tai leidžia šiek tiek galbūt ramiau žvelgti į tą situaciją, bet situacija toli gražu nėra gera, todėl kažkokių pakeitimų Vyriausybė artimiausiu metu neplanuoja“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Nuo rugsėjo vidurio daugelis paslaugų bei prekybos vietų yra apribotos galimybių paso neturintiems žmonėms. Be jo galima apsipirkti tik nedidelėse maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse, optikose, taip pat veterinarijos prekių parduotuvėse.

Galimybių pasą šiuo metu galima gauti pasiskiepijus nuo COVID-19, persirgus arba turint neigiamą mokamo PGR tyrimo ar mokamo antigeno testo rezultatą.

„Prezidento žodžiai yra priimami domėn. Nėra taip, kad prezidentas pasakė ir niekas neišgirdo: išgirdo, užfiksavo, įsivertino. Bet ar tai reiškia, kad aš dabar turiu treptelti koja ir pasakyti ministrui Dulkiui trauktis? Aš tam nematau pagrindo“, – Lrytas.tv laidai „Ne spaudai“ teigė premjerė.

Prezidentas G. Nausėda pastarąją savaitę kritikavo ministrą A. Dulkį. Kaip tuomet šalies vadovas sakė žurnalistams, dėl pandemijos sukeltos krizės valdymo sulaukiantis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys turi tik du kelius. Vienas iš jų, G. Nausėdos teigimu, yra trauktis iš posto, nes būtent ministras, pažymėjo jis, yra atsakingas už prastą epidemiologinę situaciją šalyje.

I. Šimonytė, kalbėdama Lrytas.tv laidoje, atkreipė dėmesį, kad tokia prezidento kritika A. Dulkiui pasigirsta ne pirmą kartą. Jos teigimu, epidemiologinė situacija tikrai nėra gera, tačiau, ar dėl jos atsakingas iškirtinai sveikatos apsaugos ministras, I. Šimonytė sudvejojo. 

„Ne pirmas kartas, kai prezidentas įvairią kritiką ministro Dulkio atžvilgiu išsako ir tai, matyt, buvo nuo tada, kai dar ministras nebuvo pradėjęs dirbti. Kirtiką vertinu kaip kritiką, kurioje visada būna didesnė ar mažesnė dalis pagrindo. Nes situacija iš tikrųjų nėra gera, bet klausimas yra, kas čia prisidėjo, o kas neprisidėjo prie to, kad ta situaciją pablogėtų. Faktas, kad skiepijimosi rodikliai galėjo būti ir geresni, bet ar tikrai čia jau visi padarė viską, kad jie tokie ir būtų. Aš turbūt drįsčiau ginčytis“, – aiškino Vyriausybės vadovė.

Ne pirmas kartas, kai prezidentas įvairią kritiką ministro Dulkio atžvilgiu išsako ir tai, matyt, buvo nuo tada, kai dar ministras nebuvo pradėjęs dirbti.

I. Šimonytė svarstė, kad kritikos A. Dulkiui priežastis gali būti ir tai, jog pandemijos reikalus kuruojantis ministras šiuo metu yra įvykių sūkuryje.

„Aš labai gerai suprantu, kad visada lengviausiai pulti tą, kuris yra kažkokio įvykio sūkuryje. Ir tai, kad dabar daugiausiai kritikos susilaukia Arūnas Dulkys arba Agnė Bilotaitė, manęs visai nestebina“, – teigė premjerė, pažymėdama pasiliekanti teisę sau vertinti atskirų ministrų darbą.

„Aš leidžiu sau vertinti situaciją iš savo taško, nes aš taip pat matau, ką žmonės daro, ko žmonės galbūt nepadaro, ką galėtų padaryti geriau. Manau, kad prezidento nuomonę gerbiu, bet leidžiu sau turėti ir savo nuomonę“, – teigė I. Šimonytė.

Visgi premjerė pripažino, kad Ministrų Kabineto nariams ji turinti pastabų. Tačiau, akcentavo ji, kol kas asmeninė kritika išsakoma personaliai.

„Turiu pastabų kiekvienam savo Kabineto ministrui, turiu pastabų ir sau. Bet tas pastabas leidžiu sau išsakyti akis į akį, o ne tiesioginio eterio metu“, – teigė premjerė.

„Jeigu daryčiau kokį sprendimą, tai tą sprendimą ir paaiškinčiau. Kadangi nematau pagrindo daryti kažkokių sprendimų, tai kalbuosi su kolegomis ir siekiame geresnio rezultato“ – pridūrė I. Šimonytė.