-
V. Čmilytė-Nielsen paaiškino, kodėl nori atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos 7
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė nori atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos.
Jos registravo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisą, kad 24 valandas per parą būtų saugomas tik prezidentas, o kiti vadovybei priskiriami asmenys būtų saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga.
„Vadovybės apsaugos tarnyba yra tos pačios komandos žmonės ir jie tikrai yra labai profesionalūs, tačiau savo dienotvarkę planuoju aš pati“, – šypsojosi Seimo pirmininkė.
Seimo pirmininkė ir premjerė norėtų, kad tvarka, susijusi su Vadovybės apsauga, būtų paprastesnė, nei yra dabar.
„Mintis gimė, nes nutarėme, kad galėtų ši tvarka (Vadovybės apsaugos – red. past.) būti paprastesnė, labiau susieta su oficialiomis pareigomis, oficialiais vizitais ir susitikimais. Tiek ministras pirmininkas, tiek Seimo pirmininkas nebebūtų saugomi 24 val. per parą, bet būtų saugomi susiejus tai su tiesiogiai vykdomomis oficialiomis pareigomis arba su grėsmės lygiu, kuris irgi gali kisti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė teigė nei karto nejutusi grėsmės per visą laiką, kol eina šias pareigas.
Tiek Seimo pirmininkė, tiek premjerė oficialias pareigas atlieka didžiąją laiko dalį, tad pritarus siūlymui drastiškų pakitimų nebūtų.
„Būna laisvo laiko ir savaitgaliais, laisvalaikis nėra toks ilgas, bet mano atveju yra laiko pabūti su šeima, būna ir laisvų vakarų, ankstyvas rytas, bet didžioji dalis laiko yra praleidžiama vykdant oficialias pareigas, todėl pokyčiai, pritarus mūsų siūlymui, matyt, nebūtų drastiški. Didžiąją laiko dalį neabejotinai mes ir tie žmonės, kurie ateityje bus ministrais pirmininkais ir Seimo pirmininkais, vis tiek praleis būdami saugomi“, – aiškino Seimo pirmininkė.
Siūlymas nesusijęs su asmeninėmis pirmininkės priežastimis. Anot V. Čmilytės-Nielsen, kaimyninėse šalyse Seimo pirmininkai apskritai nėra saugomi, tad ir Lietuva galėtų pasekti šiuo pavyzdžiu.
Daugumoje šalių pirmininkai apskritai nėra saugomi.
„Galvodama apie tokią galimą iniciatyvą galvojau ne apie save kaip Seimo pirmininkę, bet apskritai apie tai, kaip man atrodo Parlamento pirmininkas galėtų būti saugomas. Kiek man teko bendrauti per šiuos pusantrų metų su pirmininkais iš kitų ES parlamentų, daugumoje šalių, ypač tose, kurios yra mūsų regione: kaimynai estai, šiaurės šalių atstovai, apskritai pirmininkai nėra saugomi. Manau, kad tai parodo, jog galima šiek tiek supaprastinti tvarką“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Pirmininkę saugantys pareigūnai – profesionalai ir neturėjo įtakos šiam siūlymui, tikino ji.
„Nesakyčiau, kad patyriau kažkokių nepatogumų, nes tarnybos pareigūnai yra nepaprastai profesionalūs ir tikrai su kiekvienu iš jų yra malonumas dirbti kartu. Šitas siūlymas susijęs su tuo, kad tvarka galėtų būti paprastesnė, mažiau resursų reikalaujanti“, – pasikartojo Seimo pirmininkė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Privatumo yra pakankamai paliekama, namuose mes esame kaip ir įprastai, nesakyčiau, kad taip dramatiškai viskas kinta tapus Seimo pirmininke“, – šypsojosi V. Čmilytė-Nielsen.
Pagal dabartinę tvarką, apsauga Seimo pirmininkę lydi net ir per atostogas.
Norėtųsi, kad Lietuva būtų vakarietiška ir šiaurietiška šalis, kur galioja racionalus ir paprastesnis požiūris į daugelį dalykų.
„Oficialių atostogų Seimo pirmininkas neturi. Yra pertraukos tarp sesijų ir per pertraukas tarp sesijų planuojamas laikas savarankiškai, tačiau aš iš savo patirties jau matau, kad laikas tarp sesijų dažnu atveju tampa intensyvesniu, nes galima ir ruoštis sesijai, ir planuoti daug susitikimų. Tarnybos pareigūnai į atostogas visada važiuoja kartu. Nei Seimo pirmininkas, nei ministras pirmininkas nelydimi apsaugos pagal dabartinį reglamentavimą negali išvykti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Be įstatymo pakeitimo bent iš dalies atsisakyti suteiktos apsaugos nėra įmanoma. Seimo pirmininkė ir premjerė siūlymą teikė pasitarusios.
„Tai nėra susiję su kažkokiomis asmeninėmis preferencijomis ar juo labiau tuo, kad esame moterys. Tai yra susiję su tuo, kad norėtųsi, kad Lietuva būtų vakarietiška ir šiaurietiška šalis, kur galioja racionalus ir paprastesnis požiūris į daugelį dalykų, tame tarpe ir į vadovų apsaugą ar tam tikras ceremonijas, labai aiškiai atskiriant, kurios iš jų – būtinos, o kurios perteklinės“, – sakė Seimo pirmininkė.
Iškilus grėsmei būtų galima grįžti prie 24 val. per parą trunkančios apsaugos.
„Mūsų siūlomame įstatyme yra labai aiški nuostata, kad reikėtų vertinti kylančias grėsmes. Saugikliai tikrai yra sudėti ir dabartiniam laikotarpiui, ir bet kuriam kitam žvelgiant į ateitį“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
-
Premjerė: dabartinis apsaugos visą parą režimas yra perteklinis ir neracionalus 2
„Gyvenime yra labai daug praktinių situacijų, kai, mano ir Seimo pirmininkės vertinimu, toks režimas, koks dabar numatytas, 24/7, yra galbūt perteklinis ir neracionalus“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė I. Šimonytė šią savaitę registravo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisą, kad 24 valandas per parą būtų saugomas tik prezidentas, o kiti vadovybei priskiriami asmenys būtų saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga.
Šiuo metu įstatymas numato, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugo vadovybę 24 valandas per parą. Vadovybei priklauso prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir šias pareigas laikinai einantys asmenys.
Gyvenime yra labai daug praktinių situacijų, kai, mano ir Seimo pirmininkės vertinimu, toks režimas, koks dabar numatytas, 24/7, yra galbūt perteklinis ir neracionalus.
Pasak I. Šimonytės, toks reguliavimas sukuria gyvenimiškas situacijas, kai nesant galimybės pareigūnams jos įvertinti lanksčiai apsauga tampa neberacionali.
„Kadangi tarnyba yra statutinė organizacija ir vykdo griežtai ,kas parašyta įstatyme, tai lankstumui kažkokios erdvės nėra. Pateiksiu labai paprastą pavyzdį, jei aš norėčiau išsivesti šunį už Turniškių teritorijos ribos į mišką, reikėtų, kad mane lydėtų palyda, nors apsaugos žmonės mane gali matyti per tvorą“, – kalbėjo premjerė.
Anot jos, teikiamos pataisos užtikrintų racionalų resursų naudojimą.
Buvęs premjeras ir buvęs policijos vadovas Saulius Skvernelis tuo tarpu ketvirtadienį sukritikavo tokią iniciatyvą, sakydamas, kad „kolegės nesupranta, kokias pareigas užima“.
Opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas svarstė, kad galbūt būtų galima iš viso atsisakyti Seimo pirmininko apsaugos, tačiau dalinės apsaugos, pasak jo, neturėtų būti.
„Galbūt Seimo pirmininko apskritai galima nesaugoti, bet nedaryti tokių dalinių sprendimų, kurie yra pavojingi visomis prasmėmis tiek valstybės reputacijai, tiek saugomų asmenų gyvybei ir sveikatai“, – kalbėjo buvęs premjeras.
Pataisas dėl žemesnio lygio apsaugos Seimo pirmininkė ir premjerė aiškina noru turėti daugiau privatumo.
„Įstatymo parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą“, – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.
Iniciatorės cituoja Konstitucijos nuostatas, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, ir nurodo, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti ribojama, tik kai tai būtina.
Anot iniciatorių, galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kadangi tokia apsauga kiekvienam vadovybei priskiriamam asmeniui taikoma neatsižvelgus į jo pareigas bei realų su jomis susijusį ar jam kylantį pavojų.
-
I. Šimonytė Švedijos vyriausybės siekį prisijungti prie NATO vadina istoriniu momentu 10
„Dar vienas istorinis momentas vos per kelias dienas, – įraše „Twitter“ paskyroje pirmadienį sakė ministrė pirmininkė. – Saugumo realybė reikalauja sparčių sprendimų. Lietuva palaikys Švediją kelyje NATO link.“
Taip ji sureagavo į Švedijos premjerės Magdalenos Andersson (Magdalenos Anderson) pareiškimą, kad Stokholmas kartu su Helsinkiu sieks narystės NATO.
Tokį Skandinavijos šalių sprendimą paskatino dėl Rusijos karo Ukrainoje pasikeitusi regiono saugumo situacija.
Šis žingsnis žymi dramatišką atotrūkį nuo abiejų šalių ilgalaikės nesijungimo prie karinių blokų politikos. Suomija karinio neutraliteto laikėsi ilgiau kaip 75 metus, o Švedija – du šimtmečius.
Švedija ir Suomija pareiškė norą veikti išvien dėl narystės NATO ir kartu pateikti prašymus.
Kuriai nors šaliai nusprendus pateikti prašymą dėl narystės NATO, 30 narių Aljansas turi vienbalsiai sutikti siųsti oficialų kvietimą, o paskui prasideda derybos dėl narystės.
Suomijos ir Švedijos atveju galutinis pritarimas gali būti suteiktas dar per birželio pabaigoje Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Tuomet 30 valstybių narių turės ratifikuoti sprendimą.
Maskva ne kartą perspėjo Suomiją ir Švediją, kad jų užmojai įstoti į NATO sukels pasekmių.
-
I. Šimonytė: Suomijos narystė NATO sustiprins regioną 4
„Tai yra labai svarbus pokytis Baltijos jūros regiono saugumo situacijoje“, – sekmadienį žurnalistams Vilniuje teigė Ingrida Šimonytė, komentuodama Suomijos vyriausybės sprendimą stoti į NATO.
„Nors bendradarbiavimas ir su Suomija, ir su Švedija vyko ir iki šiol, bet buvimas NATO sustiprins ir mūsų saugumą, ir NATO stiprumą“, – tvirtino Lietuvos premjerė.
Pasak jos, kai atlikus visas privalomas procedūras, stojimo sutartis atkeliaus iki Vilniaus, Lietuva nedels jo ratifikuoti.
„Visos šalys turės ratifikuoti tuos sprendimus pagal savo procedūras. Tikrai Lietuva bus ta valstybė, kuri tai padarys labai greitai“, – sakė I. Šimonytė.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) sekmadienį pranešė, kad Suomija teiks paraišką dėl NATO narystės, pasikonsultavusi su parlamentu.
Anot jų, saugumo padėtis regione iš pagrindų pasikeitė, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į kaimyninę Ukrainą.
S. Niinisto pabrėžė, kad Suomijos sprendimas stoti į NATO nėra nukreiptas prieš jokią šalį.
-
Diskusijos dėl partnerystės įteisinimo turi prasidėti, sako premjerė ir Seimo vadovė 38
„Mano nuomone, būtų geriau, jeigu Seimas šitas diskusijas pradėtų. Dabar, kai Seimas tą diskusiją vis bando paspirti kažkur tolyn po stalu, atrodo, tarsi yra kažkokia baimė prieiti prie išvados, kad čia yra sprendimai, kurie niekaip nekenkia niekieno interesams“, – sekmadienį Vilniuje žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad atnaujintas Partnerystės įstatymo projektas Seimui bus pateiktas šioje pavasario sesijoje.
„Jis yra sesijos programoje įrašytas, jo nepavyko išbraukti, tai tikrai bus pateiktas“, – teigė ji.
Ž. Gedvilos/BNS nuotr.
Pagal Konstituciją, Seimo pavasario sesija trunka iki birželio 30 dienos.
Partnerystės įstatymo projekto svarstymui šiuo metu prieštarauja dalis opozicijos atstovų, sakydami, kad tam netinkamas laikas, nes Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste nereikia priešinti visuomenės.
Juk šeima yra stipri tiek, kiek patys toje šeimoje esantys žmonės dirba.
Pernai pavasarį atmestu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Tačiau projektui nepritarta jau per pirmąją pateikimo stadiją.
I. Šimonytė teigė, kad vienos lyties partnerystės įteisinimas niekaip nekenkia vyro ir moters šeimai.
Ž. Gedvilos/BNS nuotr.
„Pirminis žmonių pasipriešinimas kartais praeina pastebėjus, kad tavo gyvenimo, jeigu tu gyveni heteroseksualioje šeimoje, niekaip tokie sprendimai neįtakoja, jie niekaip nekeičia tavo šeimos tikrumo ar stabilumo, ar kokių nors kitų aplinkybių. Juk šeima yra stipri tiek, kiek patys toje šeimoje esantys žmonės dirba, o ne tiek, kiek Seimas priima įstatymų ir parašo, kad ši šeima yra gera, o kita, suprask, yra kažkokia neteisinga“, – teigė ji.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
