-
Premjerė atsakė į kritiką: dalis mokyklų pačios nenorėjo grąžinti mokinių 1
Atsakydama į prezidento Gitano Nausėdos patarėjo Simono Krėpštos kritiką, kad ilgai tęsti nuotolinį mokymą buvo klaida, I. Šimonytė pabrėžė, kad jau nuo kovo į klases dalis moksleivių galėjo grįžti savivaldybėse, kuriose sergamumo COVID-19 situacija buvo gera arba mokyklose, kurių bendruomenės sutiko nuolat testuotis.
„Man labai gaila, kad buvo labai daug tėvų ir mokyklų bendruomenių, kurios vis dėlto dėl tikrų ar tariamų baimių nusprendė, kad neverta, kad tai gali kažkaip vaikams pakenkti, nors tai yra tikrai niekuo nepagrįsti teiginiai. Tos mokyklos, kurios pritaikė testavimo metodus, tikrai grįžo saugiai ir tarkime net atsitikus vienam ar kitam atvejui nereikėdavo visų mokinių tuoj pat grąžinti į nuotolį“, – žurnalistams Gargžduose sakė Vyriausybės vadovė.
Anot jos, su dalimi mokyklų išbandyta saugaus kontaktinio ugdymo metodika leis nuo rugsėjo prireikus ją taikyti plačiau.
„Manau, mes tuos algoritmus bent jau su tomis mokyklomis, kurios pasiryžo tai daryti, esame išbandę. Ir dabar, jeigu neduok Dieve, tokių dalykų prireiktų rudenį, tikrai būtų galima pritaikyti plačiu mastu“, – kalbėjo I. Šimonytė.
S. Krėpšta trečiadienį po prezidento susitikimo su ekspertais sakė, kad ilgai tęsti nuotolinį ugdymą buvo klaida.
„Matome, kad vis dėlto buvo klaida taip ilgai turėti nuotolinį ugdymą ir tas nuotolinis ugdymas, kaip ekspertai įvardino, pavirto į nuostolinį ugdymą – daugiau kaip trečdalio vaikų rezultatai per karantiną pablogėjo, beveik pusės vaikų emocinė sveikata suprastėjo“, – teigė jis.
Nuotolinis mokymas įvestas per pirmąjį karantiną 2020-ųjų pavasarį, rugsėjį vaikai buvo grįžę į mokyklas, tačiau nuo gruodžio pablogėjus sergamumo COVID-19 situacijai, vėl perėjo prie kontaktinio mokymo. Į klases palaipsniui moksleiviams vėl leista grįžti nuo kovo, tačiau šios rekomendacijos buvo vykdomos vangiai.
-
Premjerė: Seimas yra renkamas, ne samdomas, todėl atostogos atrodytų keistai 4
„Mano žiniomis, nėra įprastas dalykas kaip parlamento narių atostogos Vakarų demokratijų parlamentuose, šiaip jau pagal Konstituciją nei Seimo narį kas gali pavaduoti, nei jam tinka tos konvencinės atostogos, kurios yra samdomam darbe, kai yra nepanaudotos atostogos ir visi kiti dalykai pagal Darbo kodeksą“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Ji taip pat teigė, kad tarpai tarp sesijų gali atrodyti kaip atostogos, tačiau nuo parlamentaro priklauso, kiek jis dirba, o darbas nenutrūksta ir tarpsesijiniu laikotarpiu.
„Yra pertraukos tarp sesijų, kuomet kažkam atrodo, kad Seimo nariai atostogauja, bet vėlgi tai labai priklauso nuo Seimo narių, nes ir komitetai veikia, ypatingai tarp žiemos ir pavasario sesijos. Nemanyčiau, kad reiktų kurti tokį dalyką, kuris šiaip nelabai pritaikomas šitam darbo režimui. Parlamentaras yra renkamas, ne samdomas, todėl tos atostogos labai keistai atrodytų“, – tvirtino premjerė.
Kaip ministrė pirmininkė aš turbūt atostogausiu kokią savaitę-pusantros, kai sulauksiu savo sūnėnų į svečius po karantinų, Lietuvoj, tam, kad, jeigu kas, galėčiau iš karto atvažiuoti, sugrįžti.
Planuoja atostogas Lietuvoje
Klausiama, ar pati ketina atostogauti, I. Šimonytė teigė kaip premjerė pasiimsianti savaitę-pusantros atostogų, kurias praleis Lietuvoje, kad esant reikalui galėtų greitai grįžti į Vilnių.
„Kaip ministrė pirmininkė aš turbūt atostogausiu kokią savaitę-pusantros, kai sulauksiu savo sūnėnų į svečius po karantinų, Lietuvoj, tam, kad, jeigu kas, galėčiau iš karto atvažiuoti, sugrįžti“, – sakė premjerė.
Seimo nariai antradienį po ketverių metų pertraukos planuoja svarstyti jų pačių veiklą, darbo užmokestį, socialines garantijas nustatantį įstatymo projektą.
Dar praėjusią kadenciją tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva parengtas įstatymo projektas, be kita ko, turėjo išspręsti Seimo narių atostogų klausimą, tačiau apie tai jame nekalbama.
Konstitucinis Teismas 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas.
Jis savo nutarime pažymėjo, jog Seimo nario atostogų įstatyminis įtvirtinimas užtikrintų, kad nebebūtų prielaidų laiką tarp Seimo sesijų nepagrįstai traktuoti kaip laiką, prilygstantį atostogoms ar kitokiam poilsiui.
Politikai bandė ne kartą spręsti savo atostogų įteisinimo klausimą, tačiau nesutardavo dėl jų ilgio ir modelio, kaip užtikrinti Seimo darbo nepertraukiamumą.
Projektu taip pat siūloma nustatyti finansines sankcijas už nelankomus posėdžius. Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame plenariniame, komiteto, komisijos posėdyje, darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį.
Dabar posėdžius praleidžiantiems parlamentarams alga nėra mažinama, nes tai reglamentavęs Seimo statuto straipsnis 2016 metais pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir nėra priimtas iš naujo.
Premjerė teigė, kad įvestos sankcijos drausmintų Seimo narius, nors taip pat tvirtino, jog „tikrai nebus taip, kad Seimo nariai sėdės visi savo suoluose kaip mokiniai mokyklose“.
„Manau, kad sankcijos yra teisingas sprendimas, nes žmones labiau piktina tai, kad svarstant kartais ir svarbius klausimus Seimo narių nebūna salėje tiek, kiek jų turėtų būti. Kartais, aišku, tam būna labai aiškios priežastys, nes (kai kurie Seimo nariai yra) Vyriausybės nariai, komandiruotės“, – sakė I. Šimonytė.
-
I. Šimonytė: Vyriausybė vertins ES sankcijų Baltarusijai poveikį Lietuvos įmonėms 2
„Ir jeigu tas paketas toks bus, o nebus taip, kad yra pasirinkta kažkuri viena veikla ir ji išskirta, o bus pasirinktas visas spektras veiklų, per kurias režimas gauna pajamas, reikalingas išlaikyti savo struktūras, kurios prisideda prie žmonių persekiojimo, Lietuva tokioms sankcijoms pritars“, – žurnalistams pirmadienį sakė premjerė.
Ji taip pat neatmetė, kad Vyriausybė suteiks paramą Lietuvos įmonėms, kurios patirtų nuostolių įvedus sankcijas Baltarusijai.
„Pirmiausia reikia nuostolius labai tiksliai žinoti ir tai labai priklauso nuo sprendimų modalumo. Kol kas tiek galiu pakomentuoti, bet tikrai Vyriausybė šitą poveikį vertins ir tiek, kiek reikės Vyriausybės paramos, tarkim, infrastruktūrai ar kitiems dalykams, tiek ji bus“, – sakė I. Šimonytė.
Viena didžiausių pasaulyje Baltarusijos kalio trąšų gamykla „Belaruskalij“ savo produkciją eksportuoja per Klaipėdos uostą, o iki jo per Lietuvą ją gabena „Lietuvos geležinkeliai“.
„Belaruskalij“ trąšas Klaipėdoje krauna įmonė Birių krovinių terminalas (BKT) – 30 proc. jo akcijų valdo „Belaruskalij“. Netekusios „Belaruskalij“ krovinių, šios įmonės taip pat prarastų dešimtis milijonų eurų per metus.
BKT vadovas Vidmantas Dambrauskas BNS nekomentavo galimų ES sankcijų Baltarusijai. Jis praėjusį mėnesį portalui 15min.lt sakė, kad net įvedus sankcijas, įmonė mėgintų tęsti veiklą – atleidus dalį darbuotojų, ji galėtų krauti grūdus.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas BNS teigė, kad sankcijos uosto veiklą paveiktų neigiamai, tačiau jis supranta, jog politiniai sprendimai gali paveikti ekonominius sprendimus.
„Kol kas nelabai galiu vertinti, pas mus viskas vyksta normalia tvarka, kroviniai važiuoja, jokio pokyčio nėra, o prognozuoti į ateitį būtų ne visiškai padoru. Reikėtų sulaukti žinių, galbūt dienos pabaigos, nes kiek suprantame, Europos Komisijoje vykta pasitarimai ir sprendimai“, – BNS sakė A. Latakas.
„Mes žiūrime iš to taško, kad krovinys mums labai svarbus, bet suprantame, kad tam tikri politiniai klausimai kartais turi įtakos ir ekonominiams sprendimams“, – pridūrė jis.
Anot jo, sankcijų poveikis Klaipėdos uostui ir visai transporto grandinei būtų gana didelis, nes per uostą kraunama apie 10-11 mln. tonų baltarusiškų trąšų, o visi baltarusiški kroviniai sudaro daugiau nei 30 proc. visų Klaipėdos uosto krovinių.
„Ekonomiškai būtų įtaka neigiama, ne tik transporto visam sektoriui, uostui, geležinkeliui, kitoms transporto rūšims ar kitoms įmonėms uoste, kurios surištos su ta veikla. Trąšos keliauja į visą pasaulį ir laivybai tai turėtų tam tikrą įtaką ir, matyt, toms šalims, kurios gauna tas trąšas, nes yra daug šalių, kurios perka jas ir naudoja žemės ūkyje“, – sakė uosto vadovas.
ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl sektorinių sankcijų Baltarusijos ekonomikai, Bendrijai didinant spaudimą Minsko režimui už priverstinį oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio nutupdymą praėjusį mėnesį.
Liuksemburge susitikę ministrai parėmė plačias priemones, nukreiptas prieš svarbius Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo pajamų šaltinius – kalio trąšų eksportą, tabako pramonę, naftos ir jos produktų eksportą ir finansų sektorių.
Diplomatinių šaltinių teigimu, įvedus sankcijas, Baltarusijoje gaminamų trąšų eksportas per bendrijos šalis, įskaitant Lietuvą, turėtų būti stabdomas.
