Bankų atstovai portalui patvirtino, kad tai nėra visuotinė problema – su sutrikimais susiduria dalis klientų.

„Luminor“ interneto banko sutrikimai fiksuoti penktadienį ryte, o „Swedbank“ – maždaug nuo ketvirtadienio 15–16 val. Bankų atstovai teigia, kad trikdžiai šalinami.

Kaip pranešė policija, pirmadienį apie 12.50 val. Tauragėje 34 metų moteriai jungiantis prie elektroninės bankininkystės puslapio, buvo sukurta nauja paskyra.

Apgaulės būdu iš banko sąskaitos pasisavinta 50 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos.

Tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

A. P., praėjus 11 metų po nusikaltimų įvykdymo, nuteista vienerių metų ir devynių mėnesių realia laisvės atėmimo bausme.

Minėtą bausmę subendrinus su 2010 metų nuosprendžiu, paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė – dveji metai ir trys mėnesiai. Nuosprendis paskelbtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, trečiadienį pranešė teismas.

A. P. turės sumokėti daugiau nei 2 tūkst. eurų ekstradicijos išlaidų, nes šiemet gegužę buvo parvežta iš Belgijos. Kaltinamoji į užsienį buvo išvykusi po nusikaltimų padarymo.

„Kaltinamoji neteisėtai, be nukentėjusiosios leidimo paėmė jai banko išduotas elektronines mokėjimo priemones ir pasinaudojusi PIN kodu, slaptažodžiu, identifikavimo kodais prisijungdavo prie banko, – pranešime spaudai sako bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė.

Moteris nuo 2009 metų rugpjūčio antros pusės iki 2010 metų balandžio pradžios atliko finansines operacijas – nukentėjusiosios vardu ėmė paskolas.“

Nukentėjusioji tvirtino buvusi naivi ir niekuomet netikrinusi savo banko sąskaitos išrašų. Ji pati nei vieno karto nėra ėmusi greitojo kredito paskolos.

Anot teisėjos I. Jakubėnienės, kaltinamoji sąmoningai, suprasdama atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą, padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas remiasi nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, sutampa tarpusavyje.

Kaltinamoji tiek teisme, tiek per ikiteisminį tyrimą teigė, kad ji nesutinka su kaltinimais, kadangi to nedarė. Teisme teigė, kad vieną kartą jai reikėjo 100 litų, todėl ji paprašė, kad nukentėjusioji paimtų jai kreditą, kurį būtų grąžinusi, bet giminaitei kredito nedavė.

Per teismo posėdį kaltinamoji iš pradžių neigė, kad gyveno pas gimines rajone. Neigė A. P. ir tai, kad naudojosi giminių kompiuteriu. Vėliau aiškino, kad tikriausiai 2010 metais, kai 7–8 mėnesius gyveno pas gimines, yra prisėdusi prie kompiuterio, susirašinėdavo ir kalbėdavosi pažinčių klube su draugais.

Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad teta A. P. nuolat gyveno pas juos namuose ir nuolat naudodavosi kompiuteriu. Ji niekada neprašė, kad jai nukentėjusioji sukurtų elektroninį paštą, nes ji pati išmoko viskuo naudotis.

Nukentėjusiosios prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys buvo svetainėje, sekcijoje, matomoje vietoje. Mergina savo banko kortelę buvo davusi kaltinamajai A. P., kuri jai nupirkdavo cigarečių, maisto į bendrabutį, išgrynindavo pinigus. Tai A. P. darydavo vieną kartą per mėnesį, kada nukentėjusioji gaudavo stipendiją. Nukentėjusiosios mama, išvykdama į užsienį, taip pat kaltinamajai buvo palikusi savo banko kortelę, nes siųsdavo pinigus.

Per teismo posėdį paaiškėjo, kad nukentėjusioji pati davė kaltinamajai banko kortelę.

Nukentėjusioji tvirtino buvusi naivi ir niekuomet netikrinusi savo banko sąskaitos išrašų. Ji pati nei vieno karto nėra ėmusi greitojo kredito paskolos. Tuo laikotarpiu, kai nukentėjusiajai pradėjo siųsti laiškus apie jos vardu paimtas paskolas su raginimais grąžinti pinigus, jos teta A. P. buvo dingusi. Tuomet nukentėjusioji kreipėsi į policiją.

Iš gautų kredito bendrovių raštų matyti, kad, kreipiantis dėl paskolų gavimo, buvo naudojami įvairūs elektroninio pašto adresai, trys telefono numeriai.

Kaltinime A. P., buvo nurodyta, kad ji neteisėtai įgijo ir neteisėtai laikė svetimą, nukentėjusiajai išduotą banko kortelę. Tačiau per teismo posėdį paaiškėjo, kad nukentėjusioji pati davė kaltinamajai banko kortelę. Teismas pripažįsta, jog nukentėjusioji leido A. P. įgyti ir laikyti jai išduotą banko kortelę, todėl tokie A. P. veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti.

A. P. dabar atlieka bausmę už kitus nusikaltimus.

„Šiuo metu rinkoje yra alternatyvių tokį pat saugumo lygį užtikrinančių priemonių kaip ir stacionarus elektroninis parašas, kurios klientams yra žymiai patogesnės naudoti. Pavyzdžiui, daugiau negu pusė mūsų klientų prisijungdami prie elektroninės bankininkystės naudojasi Smart-ID programėle, tuo metu elektroniniu parašu naudojasi mažiau nei 1 proc. internetine bankininkyste besinaudojančiųjų“, – sako „Luminor“ banko Internetinės bankininkystės vystymo skyriaus vadovas Jonas Pivoriūnas.

„Luminor“ klientai gali naudotis šiomis prisijungimo prie elektroninės bankininkystės priemonėmis – mobiliuoju parašu, Smart-ID arba kodų generatoriumi.

Kaip praneša bankas, dėl vyksiančių planinių techninių darbų neveiks ir mobilus bankas.

Išmokti naudotis internetu, o drauge – ir elektronine bankininkyste, visi norintieji gali dalyvaudami nemokamuose mokymuose, kurie rengiami viešosiose bibliotekose ir jų filialuose visoje Lietuvoje.

LBA skaičiuoja, kad elektroninės bankininkystės populiarumas per dešimtmetį išaugo dvigubai. Šiuo metu ja aktyviai naudojasi 65 proc. bankų klientų, o jaunesnių nei 45-erių gretose – absoliuti dauguma. Paslaugomis internetu vis aktyviau naudojasi ir senjorai. Internetu galima ne tik susimokėti mokesčius ar susitvarkyti bankinius reikalus, bet ir registruotis pas gydytoją, parsisiųsti reikalingas pažymas ir dokumentus, neišeinant iš namų.

Sukurta mokymosi priemonė – demonstracinis bankas – tai galimybė be asmeninio prisijungimo ir prieigos prie tikros banko sąskaitos išmėginti elektroninę bankininkystę kompiuterio ekrane, įvertinti, kuo ji naudinga ir kokių saugumo taisyklių reikia laikytis vartotojui. Šiuo metu demonstraciniame interneto banke adresu www.epilietis.eu galima susipažinti su sąskaitų apžvalga ir išrašais, pasimokyti, kaip atlikti mokėjimą arba pervedimą į savo sąskaitą. Mokomųjų funkcijų įvairovė bus plečiama.

„Dauguma paslaugų keliasi į internetą. Elektroninėje erdvėje galima tvarkytis ne tik bankininkystės reikalus. Susipažinę su demonstraciniu banku ir įvertinę teikiamas galimybes bandomojoje aplinkoje, tokiomis paslaugomis iki šiol nesinaudoję gyventojai galės saugiai įvertinti elektroninės bankininkystės pranašumus, – sakė Mantas Zalatorius, LBA prezidentas. – Pasitikėjimas savo jėgomis, duomenų bei lėšų saugumas – pagrindiniai dalykai naudojantis bet kuria elektronine paslauga. Demonstracinis bankas ir suteikia galimybę pasijusti tvirčiau bei išmokti esminius principus.“

„Lietuva yra sukūrusi plačiausiai prieinamą interneto prieigos tinklą Europoje. Tačiau ne ką mažiau svarbu, ar mokame sumaniai ir saugiai naudotis interneto teikiamomis galimybėmis, kurios jau seniai neapsiriboja vien savišvieta ir pramogomis. Skaitmeninių įgūdžių ugdymas ir vartotojų švietimas šiuo metu ir yra pagrindiniai mūsų veiklos prioritetai, – pabrėžė Loreta Križinauskienė, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė. – Visus gyventojus kviečiame į mūsų rengiamus nemokamus projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymus, vyksiančius iki šių metų pabaigos visoje šalyje. Mokymai skirti tiek interneto naujokams, tiek ir jau turintiems pradinių skaitmeninių žinių. Dalyviai jau gali praktiškai išbandyti internetinio banko paslaugą „iš vidaus“, kas padės jiems pasijusti saugiau skaitmeninėje erdvėje.“

Anot mokymų dalyvio, aštuntą dešimtį įpusėjusio Kornelijaus Papšio, interneto bankas – tai galimybė susitvarkyti bankinius reikalus virtualioje erdvėje – nereikia eiti į padalinį ir gaišti laiko, nebebūtina nešiotis grynųjų pinigų. „Būtų puiku, kad kiekviena šeima turėtų bent vieną virtualią darbo vietą ir ja naudotųsi“, – akcentavo senjoras.

Užsiregistruoti į mokymus galima mob. tel. 8 620 20 961, el. p. mokymai@vipt.lt, užpildžius registracijos formą svetainėje www.prisijungusi.lt arba artimiausioje bibliotekoje.

Bankas apie šiuos pokyčius paskelbė dar praėjusių metų rudenį. Per metus, kaip pranešama, daugiau nei 670 tūkst. banko klientų kodų korteles iškeitė į saugesnes prisijungimo priemones.

„Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, „Smart-ID“ naudojasi 52 proc. gyventojų. Tuo metu PIN generatoriumi naudojasi 26 proc., o 14 proc. prie savo interneto banko paskyros jungiasi naudodamiesi mobiliuoju parašu.

Anot IT saugumo eksperto Dariaus Povilaičio, socialinė inžinerija, kai konfidencialūs duomenys išgaunami naudojantis žmogaus psichologija, tampa dominuojančiu virtualių atakų mechanizmu. „Panašu, kad tokias kampanijas organizuojantys nusikalstamo pasaulio atstovai savo tikslui pasiekti naudojasi įvairių sričių profesionalų paslaugomis, pavyzdžiui, psichologų, kurie padeda sukurti labai įtikinamas socialines atakas“, – sakė D. Povilaitis.

Plinta apgavystės dėl investicijų

Lietuvos bankų asociacijos Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininko Audriaus Šapolos vertinimu, socialinė inžinerija pastaruoju metu ypač dažnai pasitelkiama piktavaliams rezgant vadinamojo investicinio sukčiavimo schemas.

Kad sudomintų auką, sukčiai, dažniausiai prisistatantys investavimo bendrovių atstovais, pasiūlo pradėti investuoti nuo santykinai nedidelių sumų, pavyzdžiui, 200 eurų. Bendravimui dažniausiai pasitelkiama „Skype“ programėlė, pokalbis apie investavimą neretai vyksta rusų kalba.

Aukoms, kurios nelabai moka naudotis kompiuteriu, tokie „investavimo patarėjai“ instaliuoja programėles, pavyzdžiui, „AnyDesk“ ar pan., kad galėtų nuotoliniu būdų prisijungti prie kompiuterio ir net padaryti pavedimą, jeigu asmuo sudiktuoja kodus. Specialiai sukurtose paskyrose gali būti rodomos suklastotos ataskaitos, iliustruojančios neva labai greitą grąžą, todėl auka raginama investuoti čia ir dabar.

Gudriai slopina budrumą

Kartais sukčiai po kurio laiko grąžina dalį lėšų aukai sakydami, kad tai yra uždarbis. Užkibusieji ant kabliuko dažniausiai „investuoja“ šitaip atgautus pinigus, vėl pervesdamos juos sukčiams, ir nė nenori girdėti specialistų ar artimųjų perspėjimų.

Praėjus kelioms savaitėms po sukčiavimo, aukos gali sulaukti skambučių iš asmenų, kurie prisistato tyrėjais, dirbančiais su tokio tipo nusikaltimais, ir žada padėti susigrąžinti prarastus pinigus už tam tikrą mokestį. Įprastai prašoma nuo kelių šimtų iki 1000 ar daugiau eurų. Kai kurie nukentėjusieji šitaip apgaunami antrą kartą.

„Sulaukę skambučio iš nepažįstamųjų, kurie prisistato investavimo patarėjais ir žada nerealią grąžą per trumpą laiką – esą rytoj bus jau per vėlu, kuo greičiau nutraukite pokalbį“ , – akcentavo A. Šapola. Jis pataria būtinai pasitikrinti, ar paslaugas siūlanti bendrovė yra įtraukta į Lietuvos banko sudaromą finansų rinkos dalyvių sąrašą ir turi teisę teikti paslaugas mūsų šalyje. Taip pat verta patikrinti, ar bendrovės pavadinimo nėra reguliariai atnaujinamame nelegaliai veikiančių bendrovių sąraše.

Esminiai patarimai

Investiciniai sukčiavimai – ne vienintelė tendencija. Jeigu prieš gerą dešimtmetį bėdų pridarydavo sukčiai, telefonu apgaudinėję vyresnio amžiaus žmones, dabar situacija pasikeitė ir ant sukčių kabliuko užkimba ir technologiškai raštingi, teisiškai išprusę asmenys, dėl nusikaltėlių manipuliacijų patvirtinantys pavedimus savo „Smart-ID“, pervedantys stambias sumas pagal suklastotas sąskaitas faktūras ir pan. IT saugumo specialistas D. Povilaitis primena tris pagrindines taisykles visiems besinaudojantiems interneto bankininkyste.

1. Pasitikėkite, jeigu kreipėtės patys

Esminė rekomendacija – gana paprasta ir griežta: nepasitikėti gauta informacija, jei ši telefoną ar elektroninio pašto dėžutę pasiekė ne kaip atsakas į jūsų teiktą užklausą, pavyzdžiui, pateiktą oficialiu banko klientų aptarnavimo skyriaus adresu. Tai taikoma tiek paštui, tiek SMS, tiek kitoms komunikacijos priemonėms.

2. Ne viskas, kas gerai skamba, yra tiesa

Visus itin gerai skambančius pasiūlymus turėtume tikrinti dvigubai. Interneto svetainės dabar labai aktyviai siekia komunikuoti su vartotoju – tam jos savo lankytojams siūlo leisti rodyti pranešimus. Tačiau pasitaiko nemažai atvejų, kai svetaines užvaldo ir per jas siųsti pranešimus mėgina sukčiai. Patys didžiausi aptikti „botnetai“ – kibernetinių nusikaltėlių sukurti nelegalūs kompiuterių tinklai – kaip tik bando šiuos pranešimus siųsti pasinaudodami užvaldytomis svetainėmis.

3. Vietoje nuorodų – oficiali programėlė

Nemalonių pasekmių gali turėti apsilankymas sukčių sukurtose interneto svetainėse, imituojančiose oficialias finansų paslaugų teikėjų tinklalapius. Į jas piktavaliai pastaruoju metu aktyviai viliojo laiškais bei trumposiomis žinutėmis, užuominomis į oficialių institucijų procesus ar dokumentus. Anot D. Povilaičio, nesudėtingas būdas išvengti panašių grėsmių – naudotis oficialiomis bankų mobiliosiomis programėlėmis. Jose integruotas autentiškas el. bankininkystės svetainės adresas.

Banko klientai raginami būti budrūs ir nepakliūti į sukčių pinkles. Sukčių trumposios žinutės informuoja apie tai, kad klientas gavo pranešimą, kuris neva yra pridėtoje nuorodoje.

Bankas rekomenduoja neatidarinėti nuorodų SMS žinutėse, o atidarius interneto banko puslapį patikrinti naršyklės adreso lauką: el. bankininkystės sistemos visada naudoja saugų SSL/TLS ryšio protokolą, adreso pradžioje būtinai yra https ir galima patikrinti svetainės sertifikatą. Suklastotų svetainių adreso pradžia dažniausiai būna http (be „s“).

Kaip ELTA jau rašė, „Swedbank“ prieš savaitę taip pat informavo, kad banko klientai gauna el. pašto pranešimus, turinčius sukčiavimo požymių. Laiške nurodoma, kad mokėjimo pavedimas nebuvo įvykdytas ir prašoma atidaryti prisegtas bylas.

Ketvirtadienį nuo 22 val. iki 3 val. „Luminor“ / DNB banko klientams nebus galimybės naudotis interneto banku, mobiliuoju banku bei sumokėti už prekes ir paslaugas elektroninėse parduotuvėse, neveiks SMS paslauga ir nebus siunčiamos SMS žinutės su papildomais saugumo kodais, kurie naudojami atsiskaitant elektroninėse parduotuvėse, pažymėtose „Verified by Visa“ programos logotipu.

Kaip praneša bankas, atsiskaityti mokėjimo kortelėmis kitose parduotuvėse, pasiimti ar įnešti grynuosius pinigus bankomatuose bus galima įprasta tvarka.