„Temu“ – viena ir sparčiausiai populiarėjančių mobiliųjų programėlių – ES rinkoje pasirodė vos 2023 m. balandį ir teigia 27 šalių bloke kiekvieną mėnesį pritraukianti vidutiniškai po 75 milijonus aktyvių vartotojų.

Skirtingas Europos vartotojų teisių apsaugos organizacijas vienijanti grupė BEUC įteikė skundą Europos Komisijai, tuo tarpu savo nacionalinėms institucijoms skundus pateikė ir 17 jai priklausančių organizacijų iš kitų Europos šalių, įskaitant Prancūziją, Vokietija ir Ispaniją.

Grupės kaltina platformą „Temu“ dėl „nesugebėjimo apsaugoti vartotojus ir dėl naudojamų neteisėtų manipuliacija pagrįstų praktikų“ – vadinamųjų tamsiųjų metodų – bei pareikalavo pradėti tyrimą.

Jų manymu, „Temu“ iškraipo ir riboja vartotojų galimybes apsiperkant internete priimti „laisvus ir informacija pagrįstus sprendimus“, tuo pažeisdama svarbų ES įstatymą dėl internete platinamo turinio – vadinamąjį skaitmeninių paslaugų įstatymą (DSA).

Pagal DSA visos skaitmeninės platformos privalo nedelsdamos pašalinti neteisėtą turinį, užtikrinti didesnį vartotojų duomenų naudojimo skaidrumą bei internetinių pirkėjų saugumą.

Grupės kaltina platformą „Temu“ dėl „nesugebėjimo apsaugoti vartotojus ir dėl naudojamų neteisėtų manipuliacija pagrįstų praktikų“ – vadinamųjų tamsiųjų metodų (...)

 

Platforma nesuteikia pakankamai informacijos apie joje prekiaujančius asmenis, „dažnai neinformuodama vartotojų apie tai, iš ko jie perka prekes“, nurodo BEUC.

Be to, nėra pakankamai informacijos ir apie tai, kaip veikia jos „miglota“ rekomendacijų sistema, pridūrė ji, o pagal DSA nuostatas tokią informaciją nurodyti yra būtina.

„Temu“, kurios savininkė yra Kinijos bendrovė „PDD Holdings“, Europoje ir pirmiau yra patyrusi spaudimą.

Vokietijos vartotojų grupės šiemet jau perspėjo platformą „Temu“ apie panašaus pobūdžio problemas. Po tokio perspėjimo, „Temu“ pranešė daugiau neberodysianti pranešimų, kuriuose vartotojai raginami paskubėti, nes atitinkamą prekę savo pirkinių krepšelyje jau turi daugybė kitų pirkėjų.

Platformos veikla nuodugniai tikrinama ir kitose pasaulio šalyse, pavyzdžiui, Azijoje ir Jungtinėse Valstijose.

Pietų Korėjos priežiūros institucijos balandį pradėjo tyrimą dėl platformai „Temu“ pareikštų kaltinimų užsiimant klaidinančia reklama ir nesąžininga praktika.

Prognozuojama, kad ES turėtų įtraukti platformą „Temu“ į numatytų „labai didelių“ skaitmeninių platformų sąrašą ir dėl to bendrovei būtų taikomos griežtesnės taisyklės, tokios, kaip reikalavimas reguliariai teikti informaciją apie priemones rizikai švelninti.

Į šį sąrašą, kuriame iš viso yra 23 platformos, tarp kurių – „AliExpress“, „Amazon“, „Facebook“, „Instagram“ ir „YouTube“, Briuselis jau yra įtraukęs ir kinų internetinės prekybos platformą „Shein“.

Taisyklės bendraujant virtualiai ir realiai neturėtų skirtis, tad ką apie interneto etiketą turi žinoti tiek paaugliai, tiek suaugusieji?

Pagrindinė taisyklė – mandagumas 

Interneto etiketas, dar kitaip vadinamas netiketas, yra pagrindinės bendravimo interneto erdvėje taisyklės. Interneto etiketas apima visas bendravimo skaitmeninėje erdvėje sferas – nuo pokalbių su draugais, šeimos nariais, mokytojais ar kolegomis iki internetinių pažinčių.

Viena svarbiausių taisyklių tiek bendraujant akis į akį, tiek virtualiai – mandagus elgesys. Su artimaisiais ar draugais esame įpratę bendrauti betarpiškai. Tačiau jei pokalbis vyksta su mažiau pažįstamais ar visai nepažįstamais pašnekovais, pavyzdžiui, būsimais darbdaviais, nepamirškite pradėti pokalbio nuo pasisveikinimo, baigę pokalbį atsisveikinkite. Rašydami elektroninį laišką ar žinutę socialiniame tinkle laikykitės gramatikos ir skyrybos taisyklių.

Neseniai bendrovės „Samsung“ inicijuotos programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ atlikta apklausa parodė, kad net 63 proc. 14-18 m. moksleivių susirašinėdami socialiniuose tinkluose naudoja trumpinius. Tačiau bendraujant dalykiškai visgi reikėtų stengtis nevartoti trumpinių ar slengo. Taip pat visuomet perskaitykite, ką parašėte, ir tik tuomet spauskite siųsti. Taip patikrinsite, ar nepalikote gramatikos arba skyrybos klaidų ir sakinius suformulavote taip, kad pašnekovas jūs tikrai suprastų.

Emocijas raštu reikškite apgalvotai 

Tiek bendraujant socialiniuose tinkluose, tiek rašant elektroninius laiškus kartais sudėtinga tiksliai perteikti kiekvieną emociją. Raštu ypač sunku išreikšti ironiją ar humorą, tad parašytas paprastas juokelis, jį perskaičius gali būti interpretuojamas kaip mandagumo stoka ar net įžeidimas.

Patariama atsargiai vartoti didžiąsias raides, kurios asocijuojasi su šaukimu. Neretai didžiosios raidės erzina asmenį, kuriam yra skirta žinutė. Dar vienas patarimas – venkite dėti šauktukus ten, kur jie tikrai nėra būtini. Taip pat vertėtų stengtis nesivelti į ginčus su tais, kurie rašo įžeidžiančius komentarus. Pasitaupykite savo emocijas ir tiesiog tokius asmenis ignoruokite.

Ko daryti tikrai neverta?

Pirma, niekuomet neperduokite kito žmogaus elektroninio pašto adreso ar kitų kontaktų tretiesiems asmenims. Tai yra ne tik neetiška, bet ir draudžiama pagal bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Antra, nesidalinkite su aplinkiniais žmonėmis susijusia jautria informacija. Jei kažkas su jumis pasidalino kažkokiomis naujienomis, tai nereiškia, kad tas asmuo nori, jog žinutė būtų perduota kitiems.

„Tai viena iš itin dažnai pasitaikančių klaidų skaitmeninėje erdvėje, kuri yra ypač paplitusi socialiniuose tinkluose jaunimo tarpe. Dažnai bendraudami su draugais atsipalaiduojame ir pamirštame etiško bendravimo taisykles, o tai kartais pakiša koja, kai tenka bendrauti su nepažįstamais ar vyresniais. Visa tai mus ir paskatino vyresniųjų klasių moksleivius pakviesti dalyvauti kūrybiniame konkurse, kurio tikslas yra sukurti pirmąsias Lietuvos moksleivių interneto etiketo taisykles“, – sako E. Tamelytė, moksleivių skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovė.

Skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos kūrėjai interneto etiketo taisykles ragina kurti, atsižvelgiant į keturias temas: elgesys virtualioje erdvėje, duomenų apsauga ir privatumas internete, autorių teisių apsauga bei kritinis mąstymas ir komunikacija internete.

„Kviečiame suburti 4-5 moksleivių bei 1 mokytojo komandą ir iki gruodžio pabaigos siųsti mums savo sukurtas skaitmeninio etiketo taisykles. Konkurso darbai gali būti rengiami ir pateikti rašytiniu tekstu, infografiku, nuotraukomis, animacija, garso ar vaizdo įrašais“, – sako E. Tamelytė.

Apie programą

Skaitmeninių įgūdžių lavinimo programa „Skaitmeninis moksleivio IQ“ yra skirta 9-12 klasių moksleiviams, tačiau čia naudingos informacijos ras tiek mokytojai, tiek tėvai. Specialiai sukurtoje interneto svetainėje jaunuoliai galės ne tik tobulinti bendravimą virtualioje erdvėje, tačiau ir sužinoti kaip apsaugoti savo duomenis, nepažeisti autoriaus teisių, susipažins su fotografavimo ir programavimo pagrindais ir kitomis su skaitmeniniu raštingumu susijusiomis temomis.

Daugiau informacijos apie konkursą moksleiviai ras programos interneto svetainėje www.skaitmeninisiq.lt.

Nematomas „Captcha“ yra naujausias „visiškai automatizuotas viešas Turingo testas, atskiriantis kompiuterius nuo žmonių“ (Completely Automated Public Turing test to tell Computers and Humans Apart). „Google“ įsigijo „reCaptcha“ 2009 metais. Sistema buvo atnaujinta 2013 metais dabar visur esančiu „Aš nesu robotas” laukeliu. Ši versija veikė, vertindama naudotojo žmogiškumą pagal spragtelėjimo stilių. Jei spragtelėjimas neaiškus, siūlomas sudėtingesnis testas. Bet „Invisible Captcha“ gali atpažinti, kad naudotojas nėra robotas paprasčiausiai analizuodamas naršymo elgesį.

Vaizdo siužete kompanija paaiškino, kad „tokias progreso galimybes suteikia mašinų mokymosi ir pažangios rizikos analizės kombinacija, prisitaikanti prie naujų kylančių pavojų. Bet kas iš to „Google“?

Kai paieškos gigantas įsigijo „reCaptcha“, tai tikriausiai buvo atlikta, siekiant integruoti technologiją į milžinišką knygų nuskaitymo projektą. Technologija puikiai tiko „Google“ knygų nuskaitymo sistemai neįveikiamų knygų skaitmeninimui. Bet neaišku, kokią naudą „Google“ gauna, toliau tobulindama programinę įrangą.

Shumanas Ghosemajumderis, buvęs „Google“ darbuotojas „Popular Science“ sakė: „Google“ bendrai – ir tai iš tiesų filosofija, kurios buvo laikomasi, kai dirbau ten, – manė, kad viskas, kas gerai internetui, gerai ir „Google.” Šiuo atveju „mažesnė trintis“ internete yra gerai visiems.

Bet nederėtų atmesti galimybės, kad stebėdama jūsų elgesį, „Google“ tobulina savo mašinos mokymosi gabumus. Sh. Ghosemajumderis nurodo, kad „Google“ žino ankstesnį naudotojų elgesį, kai šie prisijungia, o taip sistema darosi tikslesnė. Kai kuriems žmonėms tai gali būti mažas stimulas užtikrinti, kad jie prisijungę.

Su vyriausybe susijęs Kinijos interneto tinklo informacijos centras (CNNIC) trečiadienį paskelbė, kad nuo gruodžio pabaigos iki birželio interneto vartotojų skaičius šalyje padidėjo 3,1 proc. iki 710 milijonų. Prie interneto vartotojų centras priskiria visus gyventojus, kurie per pastarąjį pusmetį bent kartą naudojosi internetu.

Šis skaičius rodo, kad internautų Kinijoje yra daugiau kaip dukart daugiau negu Jungtinėse Valstijose gyventojų. Be to, jis reiškia, kad internetu naudojasi daugiau kaip pusė Kinijos gyventojų, o Kinijos gyventojų skaičius yra didžiausias pasaulyje.

Pekinas griežtai kontroliuoja interneto turinį, o elektroninė prekyba yra itin svarbi jos pastangų užtikrinti, kad ekonomikos augimą labiau skatintų vartotojų paklausa, dalis.

CNNIC duomenimis, 92,5 proc. Kinijos internautų internete naršo naudodamiesi savo mobiliaisiais telefonais.

Tačiau kaimo vietovėse interneto naudotojų skaičius tebėra mažas – jis sudaro mažiau nei trečdalį viso internautų skaičiaus, nes kaimo gyventojai neturi žinių apie kompiuterius arba internetą, arba jų tai tiesiog nedomina, pareiškė CNNIC.

Smarkiai išaugus interneto vartotojų skaičiui, kelios Kinijos technologijų įmonės, tokios kaip Jacko Ma (Džeko Ma) „Alibaba“, pastaraisiais metais tapo milijardinės vertės milžinais.

Tuo tarpu Pekinas blokuoja svetaines, kurias laiko susijusiomis su politiškai jautriomis sritimis, o socialinės žiniasklaidos įmonės cenzūruoja vartotojų kuriamą turinį.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK), minėdamas 15 metų jubiliejų, pateikia informacinės visuomenės plėtros raidos apžvalgą.

Pagal interneto turinio naudojimą, Lietuva yra dešimta tarp ES valstybių narių. Itin aktyviai Lietuvos gyventojai internete skaito naujienas (94 proc. interneto naudotojų), pagal šį rodiklį visoje Europos Sąjungoje esame pirmieji. Vaizdo telefonija naudojasi 71 proc. Lietuvos interneto naudotojų – esame antrieji ES, čia mus lenkia tik bulgarai.

Pagal e. bankininkystės paslaugų naudojimą esame aštuntoje vietoje, taip pat dažniau nei statistiniai europiečiai jungiamės prie socialinių tinklų. Gyventojų, besinaudojančių internetu informacijai apie prekes ar paslaugas surasti, 2004 m. tebuvo 15 proc., o pernai – jau 57 proc.

Viešosiomis e. paslaugomis 2015 m. naudojosi 44 proc. Lietuvos gyventojų – 12 vieta ES. Pagal įvairių užpildytų e. formų teikimą valdžios institucijoms, Lietuva yra aštunta tarp ES šalių. Gerai vertinamos ir galimybės iš institucijų gauti iš anksto užpildytas e. formas – 8 vieta ES.

Įgyvendinant 2005 metais pradėtą RAIN projektą, Lietuvoje nutiesta daugiau negu 9000 kilometrų šviesolaidinių kabelinių linijų, prie sukurto plačiajuosčio tinklo prijungta daugiau kaip 980 miestelių ir kaimų. Naudodamiesi šiuo tinklu, paslaugas teikia net 51 operatorius. Internetą namuose turi 70,6 proc. namų ūkių, esančių mieste, ir 62,7 proc. – kaime. Pagal galimybes naudotis e. ryšiu Lietuva yra septintoje vietoje ES. Pagal naujos kartos interneto prieigos aprėptį (t. y., kokia dalis namų ūkių gali naudotis 30 Mb/s ir didesnės spartos internetu), esame ketvirtoje vietoje. Lietuvos rodiklis – 97 proc., ES vidurkis – 71 proc.

Šiuo metu IVPK dalyvauja įgyvendinant naująją Susisiekimo ministerijos parengtą Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programą „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“.

„Planuojame sukurti Atvirų duomenų portalą, kuris užtikrins įvairių duomenų surinkimą iš skirtingų šaltinių ir patogų jų pateikimą naudotojui atvirais formatais. Reikės pasitempti ir tobulinant gyventojų gebėjimus – vykdysime edukacinius naujų technologijų, elektroninių paslaugų sklaidos projektus viešosiose bibliotekose, į šią veiklą įtrauksime ir vietos bendruomenes“, – prognozuoja Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktorius Ramūnas Čepaitis.

Nuo 2001 m. namų ūkių turinčių internetą skaičius išaugo daugiau negu 20 kartų. Pernai Lietuvoje interneto prieigą namuose turėjo 68,3 proc. namų ūkių.

Seime priimtas Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas kelia aistras visuomenėje. Antikonstituciniu įstatymą vadinantys aktyvūs piliečiai pasirašė peticiją, prašydami Prezidentę jį vetuoti, tačiau liko neišgirsti.

Baudžia vartotojus

"Manau, kad žmonės, kurie organizuoja azartinius lošimus Lietuvoje, bijo konkurencijos, ateinančios iš interneto, ir nori tai apriboti", – vienas iš peticijos autorių, aktyvus tinklaraštininkas ir IT specialistas Skirmantas Tumelis tikina, kad dėl tam tikros žmonių grupės interesų labiausiai nukentės interneto vartotojai.

Nepaisant peticijos šalininkų protesto, Prezidentė Dalia Grybauskaitė įstatymą pasirašė – jis įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d. Iki to laiko Vyriausybė turės parengti tvarką, kurioje turėtų būti aiškiai nurodytos techninės įstatymo įgyvendinimo priemonės.

Pagal naująjį įstatymą Lošimų priežiūros tarnyba turės pavesti interneto paslaugų teikėjams blokuoti nelegalių azartinių lošimų organizatorių tinklalapius. Nelegaliais bus laikomi visi tokių paslaugų teikėjai, kurie neturi licencijos Lietuvoje.

"Galbūt jie teisūs, sakydami, kad dabar yra sudarytos nevienodos sąlygos Lietuvoje ir užsienyje registruotiems juridiniams asmenims, ir tas sąlygas būtų protinga suvienodinti, tačiau jie eina tikrai keistu keliu", – pasak S.Tumelio, blokuodami prieigą prie tam tikrų tinklalapių, jie baudžia interneto vartotojus.

Įvyko klaida

"Tai yra visiškai neproporcinga bausmė. Juolab kad taip yra legalizuojamas interneto vartotojų sekimas. Neįmanoma užblokuoti tinklalapio, jei interneto paslaugų teikėjas nežino, kaip aš elgiuosi", – anot S.Tumelio, technologijos šiuo metu yra taip toli pažengusios, kad vieną IP adresą gali dalytis ir kelių paslaugų teikėjai.

Taip visai neseniai atsitiko Latvijoje, kai, vadovaujantis panašiu Azartinių lošimų įstatymu, buvo užblokuotas populiarus socialinis tinklas "Reddit". Paaiškėjo, kad vienas IP adresas buvo skirtas skirtingiems tinklalapiams. Taigi "Reddit" vėl buvo įjungtas, o nepatenkintiems vartotojams buvo paaiškinta, kad įvyko techninė klaida.

"Jeigu blokuos tą IP adresą, kurį galbūt turi ir kitos paslaugos, užblokavę jį, nubaus mane, nors aš ir neplanavau žaisti azartinių žaidimų", – aiškino IT specialistas. Pasak jo, įvedus sekimo ir efektyvias blokavimo priemones, sulėtės internetas, o vartotojas mokės už jį kaip už greitą.

Juolab kad tokiu įstatymu pažeidžiamas ES teisės reglamentuojamas tinklų neutralumas. "Tai reiškia, kad negalima vienų pro tinklą praleisti, o kitų – ne. Taip iškreipiama konkurencija", – anot S.Tumelio, įstatymas yra labai blogas.

Siaura riba

Priėmus įstatymą, viešojoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, kad, priėmus tokį sprendimą, bus atrištos rankos interneto cenzūrai ir ta pačia procedūra bus galima blokuoti valstybei ar tam tikroms grupėms nepriimtinus tinklalapius. Anot įstatymų priešininkų, laisvas žodis galės būti persekiojamas legaliai.

Kaip pavyzdys pateikiamas nesenas atvejis Latvijoje, kai panašaus įstatymo pagrindu buvo užblokuotas "Reddit" tinklalapis. Rusijoje internetas cenzūruojamas nepilnamečių apsaugos nuo pedofilijos įstatymo vardu, dėl savo galimybės komunikuoti internete nuolat kovoja turkai, o Kinijoje yra uždraustos prieigos prie "Youtube", "Facebook" ir kitų tinklų.

Kokia ta riba tarp Azartinių lošimų įstatymo ir galimos interneto cenzūros Lietuvoje? Anot S.Tumelio, labai neryški: "Gali priežiūros tarnyba suklysti ir užblokuoti nekaltą įmonę ar duomenų šaltinį. Kol vyks teismas, kol viską svarstys. O jei tai yra kokia pradedanti veiklą įmonė, kuriai gyvybiškai svarbu turėti prieigą prie interneto, per tą laiką ji žlugs."

S.Tumelis neatmeta galimybės, kad tokia atseit klaida galėtų įvykti ir per rinkimų karštinę.

"Opozicija paskelbs kokią nors informaciją internete, o kokie kyšininkai korupcionieriai sugalvos, kad jiems tos informacijos nereikia, paspaus ką, bus padaryta klaida, ir puslapis bus užblokuotas. Ir niekas nesiaiškins, nes niekas nebus už tai atsakingas. O žala bus padaryta. Pavyzdžiui, tinklalapis gali būti užblokuojamas iki rinkimų likus kelioms dienoms ar parai. Po rinkimų jį atblokuos ir sakys: oi atsiprašome, įsivėlė klaida", – svarstė S.Tumelis.

Pablogins internetą

Dar viena nukenčianti pusė – interneto teikėjai, kuriems blokuoti tinklalapius reikės savo sąnaudomis.

"Kažkokie dideli piniguočiai, lošimo organizatoriai Lietuvoje, kurie nusprendė išvengti konkurencijos, visiškai atsisako atsakomybės. Jie padaro sąrašą, paduoda interneto paslaugų teikėjams, o šie privalo išsiaiškinti, kaip tai užblokuoti. Turi investuoti į tinklą, žmones, kurie tai prižiūrėtų. Jeigu priežiūros tarnyba pastebės, kad blokavimas neefektyvus ir vartotojai surado prieigą, ateis pas teikėją ir sakys: blogai blokuoji, investuok dar kokį milijoną ir kitaip blokuok", – įstatymu negalėjo atsistebėti IT specialistas.

Jam pritaria ir "Teo" rizikų valdymo vadovas Vytautas Bučinskas. "Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriomis interneto paslaugų teikėjams numatoma prievolė riboti interneto prieigą, neprisideda prie konkurencingumo, interneto laisvės ir skaidrių veiklos principų skatinimo Lietuvoje", – anot jo, jei tokia nuostata būtų priimta, interneto teikėjai bus priversti vartotojams riboti tų svetainių turinį, kurias įvardys už tai įstatymu atsakinga institucija.

Jis patvirtino, kad tokio tipo apribojimų įvedimas vartotojams gali ne tik pabloginti interneto greičio parametrus ir padidinti techninių trikdžių galimybes, bet ir kitų verslų sąskaita riboti konkurencijos sąlygas.

"Privalomos techninės interneto ribojimo priemonės interneto teikėjams gali būti labai brangios ir padidinti jų veiklos sąnaudas. Todėl tikimės, kad pataisų rengėjai atsižvelgs į ekspertų išvadas dėl šių pataisų techninio įgyvendinimo ir jų efektyvumo", – sakė V.Bučinskas.

Spręs teismas

Kitaip mano Lažybų organizatorių aljansui atstovavęs ir prie įstatymo rengimo prisidėjęs teisininkas Karolis Vinciūnas. Anot jo, aljansas buvo suinteresuotas, kad toks įstatymas apskritai atsirastų, nes Lietuva azartinių lošimų reglamentavimo srityje yra gana atsilikusi, palyginti su kitomis ES šalimis.

"Natūralu, kad įstatymui atsirandant turėjo atsirasti ir nelegalių paslaugos teikėjų reguliavimo arba jų užkardymo klausimas. Kadangi įstatymas skynėsi kelią kokius šešerius metus, per tą laiką teko dalyvauti ne vienoje diskusijoje su "Infobalt" asociacija, bandant rasti kažkokią bendrą poziciją šiuo klausimu. Suprantu, kad interneto paslaugų teikėjai čia tapo tais, kuriems buvo nurodyta atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su blokavimu", – sakė K.Vinciūnas.

Pasak jo, blokavimas nėra cenzūra ar interneto turinio priežiūra, juolab kad jį visais atvejais turės palaiminti teismas. "Kaip policija turi įgaliojimus uždaryti nelegaliai veikiantį alkoholio prekybos tašką, lygiai taip pat kažkas turi atlikti tuos veiksmus internete", – aiškino teisininkas.

Įstatyme numatyta, kad Lošimų priežiūros tarnyba turės išrinkti tinklalapius, kuriuose teikiamos nelegalios paslaugos, aprašys jų apimtį ir kreipsis į teismą, kuris, įvertinęs visą medžiagą, turės nuspręsti, ar prieiga prie tam tikro tinklalapio turi būti blokuota, ar ne. Teismas sprendimą turi priimti per dvi paras, o interneto teikėjas tinklalapį gali užblokuoti per kelias valandas.

Anot K.Vinciūno, Lošimų priežiūros tarnyba ir iki šiol kreipdavosi į teismus, tačiau jis galėdavo skirti tik baudą, o ne tinklalapio blokavimą.

Laisvės neribos

"Turtingesnės šalys sprendžia tokią problemą finansuodamos blokavimą, kadangi tai padeda surinkti daugiau mokesčių į tos valstybės biudžetą. Galbūt Lietuva kažkada taip pat žengs tokiu keliu. Visų diskusijų metu buvo pabrėžta, kad šis blokavimo būdas yra santykinai pigus, nereikalaujantis jokių papildomų investicijų iš interneto paslaugų teikėjų ir užtikrinantis bent minimalų nelegalaus turinio blokavimą", – sakė teisininkas.

"Kiekviena rinka turi savo problemų dėl interneto ir, deja, iki šiol turbūt nė vienoje pasaulio valstybėje nėra išspręstas klausimas, kas turi atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su nelegalios veiklos ribojimu internetu", – teigė K.Vinciūnas.

Anot jo, tam tikrų tinklalapių – teroristinių, skatinančių rasinę neapykantą ar skleidžiančių antivalstybinę propagandą – blokavimas vyksta, tik mes to nežinome.

"Tai vyksta tyliai, niekas apie tai garsiai nekalba, tie patys interneto paslaugų teikėjai stengiasi padėti valstybei, nes čia gyvena ir nori, kad ji būtų kuo teisingesnė. Kas dabar įvyko, tai buvo pabandyta tą dalyką kažkaip formalizuoti", – jis kategoriškai atmetė nuogąstavimus, kad įstatymo pagrindu bus galima įvesti interneto cenzūrą.

"Nesąmonė čia dėti nuorodą į Rusiją, Turkiją, Iraną ir Šiaurės Korėją, kur visas internetas yra visiškai kontroliuojamas per vieną paslaugos teikėją. Tai nepalyginami dalykai. Tai ūkinės veiklos reglamentavimas, nesiejant jo su žmogaus laisvių ribojimu", – sakė teisininkas.

Privalės turėti licenciją

Nuotolinius lošimus Lietuvoje norėsiančios organizuoti bendrovės įstatinis kapitalas turės būti ne mažesnis kaip 1,158 mln. eurų, o jų pelnas bus apmokestintas 10 proc. tarifu. Seimas nustatė ir kitus reikalavimus įmonėms, kurios norės teikti tokių lošimų paslaugas.

Už Azartinių lošimų įstatymo pataisas balsavo 61 parlamentaras, prieš – šeši, o susilaikė 30.

Lošimų organizatoriai privalės dešimt metų saugoti nuotolinio lošimo sutartis. Mažiausia suma, kurią jie turės investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti, bus 72,4 tūkst. eurų.

Organizuoti nuotolinius lošimus galės tik tos bendrovės, kurios ne tik turės licenciją, bet ir teiks paslaugas bent vienuose lošimo namuose, penkiuose žirgų lenktynių totalizatoriaus punktuose ir dešimtyje lošimo automatų salonų arba iki 20 lažybų ar totalizatoriaus punktų.

Parlamentaras Rokas Žilinskas pareiškė, kad po tokios nuostatos Lietuvai teks aiškintis ES, nes naujoms įmonėms į lošimų internete rinką įeiti bus labai sunku.
"Tai, ką darome, yra geriau negu nieko", – sakė konservatorius Kęstutis Masiulis.

Audito komiteto narys Naglis Puteikis tvirtino, kad Seimas dėl nuotolinių lošimų "neteisingai sudėliojo prioritetus", nes įstatyme nenumatė galimybės prie internetinių lošimų neprileisti tų žmonių, kurie patys to paprašytų. Pasak jo, nuo lošimų Lietuvoje priklauso apie 4 tūkst. gyventojų.

Siekiant nustatyti nelegalias įmones ir blokuoti jų veiklą, taip pat galimą tokių svetainių blokavimo tvarką iki 2016 m. patikėta nustatyti Vyriausybei.

Valstybės institucijos tikisi rasti alternatyvų būdą, kaip kovoti su incidentais internete, nepažeidžiant asmenų privatumo. Anot Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, neatsisakoma idėjos iš interneto paslaugų teikėjų gauti informaciją apie vartotojų elgseną.

Kilus visuomenės nepasitenkinimui, RRT trečiadienį pranešė atsisakanti reikalavimo interneto tiekėjams teikti interneto vartotojų duomenis.

„Bandėme išaiškinti, kad mūsų iniciatyva niekaip nesusijusi su asmens duomenimis. Tačiau siekiant kompromiso sustabdėm prašymą, kad užbaigtume konsultacijas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija ir grįšime su alternatyviais pasiūlymais, kurie būtų ne tokie kontraversiški ir būtų užtikrinta, kad asmens duomenys niekaip nefigūruos toje veikloje, kurią Ryšių reguliavimo tarnyba vykdo, siekdama šalinti incidentus kibernetinėje erdvėje“, - BNS sakė RRT Tinklų ir informacijos priežiūros departamento direktorius Rytis Rainys.

Anot jo, sprendimą nereikalauti interneto paslaugų teikėjų duomenų apie vartotojus lėmė ir visuomenėje kilęs nepasitenkinimas.

„Labai aiškiai norėjome pasakyti, kad visos techninės informacijos, kurią mes gauname, su asmens duomenimis niekaip neįmanoma susieti. Bet vien tik tai, kad yra įtarimai, nuogastavimai visuomenėje, kad yra jautrus asmens duomenų klausimas, buvo atsižvelgta į tokią reakciją ir poziciją. Mūsų intencija nėra asmens duomenys“, - aiškino R.Rainys.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas Algirdas Kunčinas BNS teigė, kad RRT direktoriaus įsakymu tarnyba negali reikalauti duomenų iš tiekėjų.

„Tokius duomenis būtų galima gauti tik jeigu būtų numatyta kažkokiame įstatyme, o kadangi jokiame įstatyme nenumatyta, tai jie neturėtų gauti tokių duomenų, todėl galima sakyti, kad atstatytas teisingumas“, - BNS sakė A.Kunčinas.

Integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėjos „Teo LT“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis BNS teigė, kad vien informacijos surinkimas savaime nedidina saugumo, o galbūt net priešingai. Anot jo, norint rinkti duomenis, interneto vartotojai turės atsisakyti dalies savo privatumo.

„Todėl šis klausimas vertas platesnės visuomenės diskusijos - kiek privatumo esame pasiryžę paaukoti dėl noro vienose rankose sutelkti tokius duomenis“, - BNS komentavo A.Bubnelis.

Anot R.Rainio, RRT jau turi kelis alternatyvius pasiūlymus, tačiau kol kas nenorėjo jų atskleisti. Jis taip pat pridūrė, kad alternatyvos tarnybai suteiks mažiau duomenų ir dėl to jai gali nepavykti efektyviai kovoti su incidentais.

A.Kunčino teigimu, viena iš alternatyvų galėtų būti ne visų duomenų apie interneto vartotojus rinkimas.

„Vienas kelias galėtų būti, kad galima būtų rinkti ne visus duomenis. Šiuo metu yra kuriamas kibernetinio saugumo įstatymas. Gal su juo bus galima pažiūrėti, kaip spręsti tas problemas. Kol kas yra daug kelių, bet kuris bus pasirinktas dabar negali atsakyti“, - kalbėjo A.Kunčinas.

R.Rainio teigimu, dėl naujų siūlymų su Duomenų apsaugos tarnyba ir interneto tiekėjais tikimasi susitarti kitų metų pradžioje.

Rugsėjo viduryje RRT kreipėsi į interneto paslaugų teikėjus prašydama jų ne vėliau kaip per tris mėnesius pradėti tarnybai teikti interneto vartotojų duomenis: siuntėjo ir gavėjo IP adresus, IP protokolus ir tipą, loginio prievado numerį ir kitus.

Tokį RRT vadovo Felikso Dobrovolskio prašymą Lietuvos kabelinės televizijos asociacija apskundė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) iš interneto paslaugų teikėjų pareikalavo pradėti teikti duomenis apie vartotojų elgseną tinkle, rašo 15min.lt.

Tokį RRT vadovo Felikso Dobrovolskio prašymą Lietuvos kabelinės televizijos asociacija apskundė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Rašte, kuris buvo išplatintas rugsėjo viduryje visiems interneto paslaugų tiekėjams Lietuvoje, buvo reikalaujama ne vėliau kaip per tris mėnesius pradėti tarnybai teikti interneto vartotojų duomenis: siuntėjo ir gavėjo IP adresus, IP protokolus ir tipą, loginio prievado numerį ir kitus.

Į ginčą įsitraukusi Valstybinė asmens duomenų inspekcija konstatavo, kad RRT vadovo prašymas neturi prieštarauti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui. Jame numatyta, jog asmens duomenys yra ir asmens IP adresas, todėl tarnybos reikalaujami vartotojų duomenys negali būti teikiami.

Informacinių technologijų specialistai taip pat nurodo, kad galimybę rinkti tokius duomenis numato Operatyvinės veiklos įstatymas, tačiau tai leidžiama daryti tik teisėsaugos institucijoms.

Žymiausiai pernai augusią Lietuvos interneto vartotojų dalį sudarė 40-59 metų gyventojai. Ji, per metus ūgtelėjusi 6 procentiniais punktais, siekė daugiau nei trečdalį mūsų interneto vartotojų.

Šiuo metu vidutinis Lietuvoje gyvenančio interneto naudotojo amžius (15-74 metų amžiaus grupėje) nuo bendro gyventojų amžiaus vidurkio – 43,2 m. – skiriasi tik 5,6 metų –  2000 m. šis skirtumas sudarė 12,6 metų. Tai parodė specialus interneto vartotojų elgsenos tyrimas, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT. 

„Akivaizdu, kad virtuali šalies bendruomenė sparčiai bręsta. Vidutinis interneto naudotojo amžius siekia 37,6 metus, kuomet 2000 m. atitinkamas rodiklis buvo 28,7 metų. Tai lemia ir dar vieną tendenciją – šalies interneto auditorija pagal amžiaus parametrus artėja prie realaus šalies gyventojų pasiskirstymo. Į tai dėmesį ypač turėtų atkreipti komunikacijos ir rinkodaros specialistai, nuolat ieškantys efektyviausių kelių, kaip bendrauti su vartotojais ir kur juos pasiekti“, – teigia TNS LT Media departamento vadovas Darius Rinkūnas

Per pastaruosius trejus metus 40-74 m. amžiaus interneto vartotojų dalis išaugo 13 proc. punktų ir dabar siekia 44 proc. Tuo metu jauniausiose amžiaus grupėse kompiuterinės technikos ir interneto skvarbos rodikliai praktiškai pasiekė maksimumą: kompiuteriais ir internetu naudojasi beveik 100 proc. 15-19 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Atitinkamas skaičius 20-29 metų amžiaus grupėje siekia 98 proc.

Prie interneto naudotojų skaičiaus augimo per pastaruosius trejus metus aktyviai prisidėjo ir gyvenantieji kaime. Nuo 2010 metų kasmet interneto skvarba kaimiškose vietovėse vidutiniškai paauga 8 proc. punktais. 2013 m. beveik 29 proc. šalies interneto vartotojų gyveno kaimiškoje vietovėje, kai 2010 m. ši dalis buvo 21 proc.

Tyrimas atliktas 2013 m. vasario-gruodžio mėnesiais. Jo metu apklausti 6552 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74  metų amžiaus. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.