„Duomenų, surinktų iš finansų tarpininkų, analizės pagrindu sudarytas investuotojo paveikslas parodė, kad pernai aktyviai investuojančių moterų ir vyrų reikšmingai gausėjo visose amžiaus grupėse. Tam įtakos turėjo didėjantis investicinių paslaugų prieinamumas ir finansų rinkoms itin sėkmingi 2021 m.“,– sako Audrius Šilgalis, Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas.

Lietuvoje aktyviai investuoja 31,5 tūkst. vyrų ir beveik 18 tūkst. moterų.

Bendras neprofesionalių investuotojų skaičius praėjusių metų pabaigoje buvo 116,2 tūkst. Per metus šis skaičius padidėjo 40 proc. (nuo 82,8 tūkst.), o per pastaruosius dvejus metus išaugo daugiau kaip dvigubai (nuo 52,7 tūkst.).

Lietuvoje aktyviai investuoja 31,5 tūkst. vyrų ir beveik 18 tūkst. moterų. Nors vyrų vis dar yra trimis ketvirtadaliais daugiau nei moterų, aktyviai investuojančių abiejų lyčių atstovų daugėja panašia sparta.

Tipinis neprofesionalusis investuotojas, kuris yra aktyviausias pagal sandorių skaičių ir sukaupęs daugiausia turto, yra 35–54 metų vyras. Šios amžiaus grupės investuotojai valdo 45 proc. viso į akcijas investuoto turto. Vyrų investiciniai portfeliai paprastai yra rizikingesni nei moterų: vyrai investicijoms į akcijas skiria 57 proc., moterys – 49 proc. portfelio. Moterys susimažina investicijų riziką, skirdamos didesnę nei vyrai dalį obligacijoms.

Akcijos yra pagrindinė investuotojų turto klasė, turimų akcijų vertė viršija 1 mlrd. eurų ir sudaro 55 proc. viso investuotojų portfelio, 634 mln. eurų investuota į fondus, 247 mln. eurų – į obligacijas. Viso gyventojų vertybinių popierių sąskaitose esančio turto vertė sudarė beveik 2 mlrd. eurų ir, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo pusantro karto.

Taip jis kalbėjo penktadienį susitikime su 1,6 tūkst. Japonijos pramonės įmonių vienijančia federacija „Keidanren“ bei jos vadovaujama verslo misija, kuriai pristatė investavimo galimybes Lietuvoje bei aptarė prioritetinį sinchronizacijos projektą, pranešė Prezidentūra.

„Abiejų šalių verslo ryšiai įgauna pagreitį. Japonija yra svarbiausia Lietuvos politinė ir ekonominė partnerė Azijoje, tad nenuostabu, kad matome didžiulį šios šalies įmonių domėjimąsi Lietuva. Palanki verslo aplinka, lyderystė gyvybės mokslų ir finansinių technologijų srityse, vykdomi strateginiai energetikos ir transporto projektai lemia vis aktyvesnį Japonijos įmonių susidomėjimą“, – pranešime sakė šalies vadovas.

Susitikime G. Nausėda akcentavo, kad Lietuva dėl vykdomų projektų, išplėtotų paslaugų, talentingų darbuotojų ir geografinės padėties patraukli tiesioginėms užsienio investicijoms informacinių ir ryšių technologijų, kibernetinio saugumo, gyvybės mokslų, transporto ir logistikos, gamybos ir energetikos sektoriuose.

Anot pranešimo, plėsti prekybą turėtų šiemet pasiektas Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarima. Tai didžiausias ES laisvosios prekybos susitarimas, apimantis beveik trečdalį pasaulio BVP.

Prezidentas Japonijos bendroves pakvietė dalintis gerosios praktikos žiniomis elektros sistemos valdymo srityje, energijos gamybos ir kaupimo sprendimais bei naudotis Lietuvos transporto ir logistikos tiekimo grandine, prisidėti prie infrastruktūros įrengimo.

Susitikimas yra atsakomasis vizitas po Prezidento apsilankymo Japonijoje, kur spalio mėnesį G. Nausėda atidarė abiejų šalių verslo forumą, susitiko su „Keidanren“ vadovybe ir įmonėmis. Su šia verslo misija per Baltijos šalis atvyksta 14 kompanijų vadovai, tarp jų – „Sumitomo“, „Mitsubishi“, TEPCO, „Hitachi“, „Japan Airlines“ ir kitų įmonių atstovai.

Pasak asociacijos atlikto tyrimo, Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 1,23 balo (iš 2 galimų) ir buvo aukštesnis nei ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, kuomet jis siekė 1,216 balo.

Pasak pranešimo, investuotojai kaip iššūkius nurodo politinę įtampą Seime, verslą reguliuojančių įstatymų trūkumus ir mokesčius darbo jėgai. Taip pat nedelsiant tobulintiną švietimo sistemą. Užsienio kapitalo įmonės svarbiausiais šalies pranašumais tradiciškai laiko puikiai išvystytą telekomunikacijų ir transporto infrastruktūrą, tačiau pasitikėjimo indekso kilimą jau ne pirmą ketvirtį iš eilės stabdo požiūris į politinę aplinką.

Tyrimo duomenimis, didesnė dalis, 63 proc. investuotojų, politinį stabilumą vertina prastai arba vidutiniškai. Dauguma, 89 proc., respondentų artimiausiu metu nesitiki teigiamų pokyčių šioje srityje, o trečdalis, 32 proc., apklaustųjų mano, kad stabilumo lygis ir toliau mažės.

„Matyti, kad investuotojų optimizmas vėl pamažu kyla. Užsienio kapitalo įmonės reiškia norą toliau kurti pridėtinę vertę Lietuvoje, daugelis jų planuoja steigti naujų darbo vietų, kelti atlyginimus darbuotojams. Tad siekdama toliau gerinti investicinį klimatą, valstybė dabar turėtų įrodyti esanti atvira dialogui, stabili ir nuspėjama. Deja, to kaip tik labiausiai ir trūksta – diskusijos apie išankstinius rinkimus, prieštaringos įstatymų leidimo iniciatyvos vietoje būtinų reformų, neigiami politikų komentarai verslo atžvilgiu pasauliui siunčia prastą žinią”, – pranešime teigė „Investors' Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Anot pranešimo, kitos investuotojų lūkesčius neigiamai veikiančios sritys – tai verslo reguliavimas ir įmonėms tenkanti mokesčių bei administracinė našta. 93 proc. apklaustųjų neigiamai arba vidutiniškai vertina verslo reguliavimo efektyvumą Lietuvoje. Ketvirtadalis, 23 proc., respondentų mano, kad dėl administravimo naštos ir sudėtingumo šalies mokesčių sistema nėra efektyvi.

Tyrimo duomenimis, siekdama gerinti verslo aplinką ir investicinį klimatą, valstybė didžiausią dėmesį turėtų skirti švietimo sistemai tobulinti. 73 proc. investuotojų įsitikinę, kad jai būtinos reformos, siekiant užtikrinti šiuolaikinės darbo rinkos poreikius atitinkančių kvalifikuotų darbuotojų rengimą. Kita svarbi sritis – darbo jėgos apmokestinimas. Daugiau nei du iš trijų respondentų teigia, kad darbuotojams ir darbdaviams tenkantys mokesčiai yra vienas svarbiausių verslo aplinkos iššūkių, ir nuo 2017 metų pabaigos taip manančių padaugėjo 36 procentiniais punktais.

81 proc. investuotojų pritartų visuotiniam nekilnojamojo turto mokesčiui, jeigu mainais būtų sumažinta darbo jėgai tenkanti finansinė našta. Be to, 69 proc. sutinka, kad papildomoms įplaukoms į biudžetą surinkti galėtų būti svarstomas automobilių mokestis.

Pirmojo 2018 metų ketvirčio tyrimo duomenys atskleidžia, kad vis ryškesnis iššūkis verslui tampa kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Daugiau nei 9 iš 10 apklaustųjų įsitikinę, kad kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla Lietuvoje nepakankama.

Daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) užsienio įmonių planuoja didinti atlyginimus savo darbuotojams. Pusė, 52 proc., investuotojų artimiausią ketvirtį numato priimti naujų darbuotojų. Šiek tiek daugiau nei trečdalis investuotojų ateinantį ketvirtį tikisi pelno augimo, nors vos 30 proc. respondentų mano didinsiantys investicijas į įmonės technologinį atsinaujinimą.

Atliekant tyrimą respondentų buvo paprašyta įvertinti ir valstybės institucijų, įmonių bei organizacijų veiklą. Iki šiol palankiausio investuotojų vertinimo sulaukdavęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas lyderio pozicijas užleido bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Požiūris į šios bendrovės veiklos efektyvumą nuosekliai gerėjo nuo pat 2017 m. pradžios, ir šiemet 76 proc. investuotojų ESO vertina gerai. Dideliu veiklos efektyvumu, respondentų nuomone, pasižymi ir Registrų centras (74 proc.), minėtas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (73 proc.). Prasčiausiai investuotojų vertinamos institucijos – vieną ryškiausių nuosmukių patyręs Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos bei Nacionalinė žemės tarnyba.

Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimą atlieka asociacija „Investors' Forum“. Dvyliktasis LIPI tyrimas atliktas 2018 m. sausį. Tyrimo metu apklausta 62 Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai.

Lietuvoje pradėjus svarstyti permainas darbo rinkoje numatantį naują Darbo kodeksą, pagerėjo investuotojų nuomonė apie Lietuvą, sako premjeras.

„Bus gėda kitą savaitę, kai bus paskelbta informacija, kaip investuotojai vertina Lietuvos aplinką, pradėjus svarstyti šitą socialinį modelį... Kiek jau turiu informacijos tai bus pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo patys geriausi rezultatai“, - ketvirtadienį Seime sakė A.Butkevičius.

Taip jis įspėjo parlamentarus, kritikuojančius naująjį socialinį modelį, - esą sužinojus investuotojų nuomonę apie darbo santykius ketinančią liberalizuoti Lietuvą, jiems turėtų būti gėda.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pareiškė, kad keisti darbo santykių politiką reikia, nes dabar šalyje yra nelankstūs darbo santykiai, žemas darbo jėgos aktyvumas, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, emigracija, prastas pensijų sistemos finansinis tvarumas.

Pasak A.Pabedinskienės, naujojo socialinio modelio tikslas yra pritraukti daugiau investicijų ir paskatinti darbdavius kurti papildomas darbo vietas, mažinti socialinę atskirtį ir skurdą.

Parlamentarams pateikiamas Vyriausybės parengtas variantas, kuriame dar nėra įtraukta tų sutarimų, kurie su Trišale taryba buvo pasiekti iki rugsėjo pabaigos - jau po to, kai projektai buvo registruoti Seime.

Pasaulyje lyderiaujanti „Teleperformance“, teikianti integruotas klientų aptarnavimo paslaugas, savo pirmąjį paslaugų centrą atidaro ir Lietuvoje. Šalyje įmonė planuoja sukurti daugiau nei 200 naujų darbo vietų.

Jau beveik 40 metų gyvuojančiam „Teleperformance“ tinklui priklauso 270 paslaugų centrų 62-ose valstybėse visame pasaulyje. Šiuo metu kompanijoje dirba daugiau nei 182 tūkst. darbuotojų, 75 kalbomis teikiančių paslaugas 170 rinkų.

Lietuvos „Teleperformance“ padalinys įsikurs Vilniuje ir bus skirtas darbui su Baltijos valstybių, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos rinkoms. Kompanija skelbia jau ieškanti darbuotojų, galinčių kalbėti šių šalių kalbomis. Iki šių metų pabaigos planuojama įdarbinti daugiau nei 50 tokių specialistų. 2016 m. planuojama tolimesnė plėtra.

„Teleperformance“ padalinių Lietuvoje ir Šveicarijoje vadovo Emmanuelio Ploviero teigimu, kompanija šalyje ieško motyvuotų darbuotojų, kuriems įdomus klientų aptarnavimo sektorius ir kurie ieško gerų karjeros galimybių, bei nori dirbti aplinkoje, skatinančioje ir toliau tobulėti. „Atidžiai analizavome keletą valstybių. Lietuva atkreipė mūsų dėmesį savo talentais, puikiai kalbančiais bent viena užsienio kalba, bei gerai išvystyta telefonijos ir ryšių infrastruktūra.,“– teigia E. Plovieras.

Jo teigimu, „Teleperformance“ viduje taip pat vykdomos dvi specialios mokymo programos. Pirmoji skirta personalizuotam ateities lyderių ruošimui, užtikrinant, jog visos komandos vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis ir puikiai supranta bendrą kompanijos kultūrą. Antrosios tikslas – ugdyti darbuotojų lyderystės įgūdžius, taip padedant jiems tobulėti ir kilti karjeros laiptais kompanijos viduje.

Lietuvos Respublikos Ūkio ministro E.Gusto teigimu, „Teleperformance“ yra didžiausia pasaulyje klientų aptarnavimo paslaugas teikiančių kompanijų. Malonu, kad Lietuva buvo dar kartą įvertinta ir tokia įmonė įsteigė padalinį būtent čia.

„Teleperformance“ planuoja skirti labai didelį dėmesį savo darbuotojų ugdymui ir jų kilimui karjeros laiptais kompanijos viduje, todėl ambicingiems, keliomis kalbomis kalbantiems jauniems lietuviams darbas „Teleperformance“ gali atverti plačias karjeros galimybes tarptautinėse rinkose“, – kompanijos padalinio startą Lietuvoje komentuoja „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas. Jo teigimu, daugelyje iš 62 valstybių, kur įsikūrę kompanijos centrai, „Teleperformance“ vertinama kaip vienas iš geidžiamiausių darbdavių.

Lietuvoje pernai buvo suteikta 116,141 mln. eurų paramos – 3,8 proc. daugiau nei 2013 metais, kai buvo suteikta 111,906 mln. eurų paramos.

Užsienio šalių įmonės pernai suteikė 25,237 mln. eurų (21,7 proc. visos paramos), Lietuvos įmonės – 79,143 mln. eurų (68,2 proc.), Lietuvos ir užsienio šalių anoniminiai teikėjai bei gyventojai – 11,761 mln. litų (10,1 proc.) paramos, pranešė Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento duomenimis.

Pernai užsienio šalių įmonių suteiktos paramos lėšos išaugo 27,1 proc., Lietuvos įmonių - sumenko 2,3 proc., anoniminių teikėjų bei gyventojų - padidėjo 6,5 procento.

Didžiausia dalis paramos lėšų pernai skirta ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams - joms teko 73,7 proc. visos paramos lėšų. Valdžios sektoriui pernai teko 19,6 proc. visos suteiktos paramos.

Didžioji paramos dalis pernai buvo skirta sportui remti - šiam tikslui skirta 32,9 proc. visos paramos, arba 5,5 procentinio punkto mažiau nei 2013 metais. Socialiniai globai ir rūpybai pernai teko 13,3 proc. paramos (0,4 procentinio punkto mažiau), kultūrai - 10,7 proc. (1 procentiniu punktu daugiau).

Paramos teikėjai paramą teikė daugiausia piniginėmis lėšomis – 90,739 mln. eurų (78,1 proc. visos suteiktos paramos). Parama materialinėmis vertybėmis sudarė 23,555 mln. eurų (20,3 proc. visos paramos), paslaugomis - 1,848 mln. litu (1,6 proc.).

Vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis pernai, palyginti su 2013-aisiais, sumažėjo 4,7 proc. iki 9 tūkst. eurų.

Švedijos investuotojai rodo interesą supirkti daugiau medienos ir įsigyti miško valdų Lietuvoje. Iš to laimėtų ir smulkieji miško savininkai, atsirastų daugiau darbo vietų regionuose, tačiau, kaip rašo "Verslo žinios", tokiam proveržiui sąlygos šiandien Lietuvoje dar vis mažiau patrauklios nei Latvijoje ir Estijoje.

Vilniuje praėjusią savaitė lankęsis "Ikea" pasaulinių įsigijimų vadovas Henrikas Elmas nurodė, kad bendrovė norėtų Lietuvoje įsigyti daugiau sertifikuotos medienos ir kad yra linkusi dirbti su smulkesniais miškų savininkais, kurie ryžtųsi sertifikuoti savo mišką. "Ikea" duomenimis, šiuo metu Lietuvoje tik 39 proc. naudojamos medienos yra sertifikuota, kokią perka Švedijos koncernas.

Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas Aidas Pivoriūnas sveikina tokio didelio rinkos dalyvio palankią poziciją dėl privačių miškų sertifikavimo. Manoma, kad nacionalinio standarto privatiems miškams parengimas pagal FSC ("Forest Stewardship Council") reikalavimus atsieitų 100 tūkst eurų.

Reikia aiškios vizijos, kokia linkme ilguoju laikotarpiu plėtoti Lietuvos ekonomiką, nes jeigu bus ilgalaikė strategija, atsiras ir investuotojų susidomėjimas, sako naujasis Japonijos ambasadorius, pradėjęs eiti pareigas rugsėjo mėnesį, Toyoei Shigeeda. Pasak jo, Visagino atominės elektrinės ir "Hitachi" projektas galėjo aplink save sukurti papildomų ekonominių efektų, paskatinti kitas Japonijos pramonės bendroves ateiti į Lietuvą.

"Japonijos investuotojams reikia aiškumo, kuria linkme jūs judate, tada jie domėsis investavimo galimybėmis, Atkreipiu dėmesį, kad japonų kalbą mokėti per kitus penkerius metus gali tapti itin perspektyvu", - interviu "Verslo žinioms" sakė T.Shigeeda.

"Lietuva yra maža rinka, bet Japonijai reikia gero partnerio jūsų regione, ir manau, kad galite juo tapti. Mūsų valstybės turi pasinaudoti viena kita ne tik kaip rinka savo produkcijai, tačiau ir tapti partneriais platesniame regione. Lietuvos ir Japonijos verslininkams bendradarbiaujant, per Lietuvą būtų galima paskirstyti produkciją į kitas rinkas. Tas pats pasakytina apie Japoniją. Lietuvos bendrovės gali rasti čia partnerių plėtodamos veiklą ne tik Japonijoje, bet ir kitose Azijos rinkose", - dienraščiui kalbėjo ambasadorius.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su į Lietuvą valstybinio vizito atvykusiu Švedijos karaliumi Karlu XVI Gustavu dalyvavo Švedijos verslo apdovanojimų ceremonijoje. Šiais jau dešimtą kartą surengtais apdovanojimais siekiama stiprinti Lietuvos ir Švedijos verslo ryšius, pabrėžti verslo atsakomybę visuomenei ir gamtai bei tarptautinio bendradarbiavimo versle naudą.

„Skaidrios ir atsakingos vadybos tradicijas puoselėjantis Švedijos verslas vis dažniau renkasi Lietuvą, nes čia atranda ne tik sparčiai augančią, konkurencingą ekonomiką, bet ir modernias idėjas, sumanius ir darbščius žmones. Didėjantis Švedijos įmonių susidomėjimas mūsų šalimi rodo pasitikėjimą Lietuvos verslo aplinka bei lietuviškų prekių ir paslaugų kokybe“, – sakė prezidentė.

Renginio metu prezidentė ir Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas įteikė tris nugalėtojų statulėles. Geriausia metų socialinės atsakomybės iniciatyva pripažintas LESTO bei Lietuvos vaikų ir jaunimo centro projektas, skatinantis Lietuvos mokyklas plėtoti vaikų ekologines idėjas. Apdovanojimas už tvarią plėtrą atiteko įmonių grupei „Ernestena“ už inovatyvių ir gamtą tausojančių biokuro technologijų vystymą. „Jaunojo metų verslininko“ prizas įteiktas ikimokyklinio ugdymo įstaigos „Vaikystės sodas“ įkūrėjai Austėjai Landsbergienei už novatorišką ir įkvepiantį verslo plėtros pavyzdį.

Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo su Švedijos karališkąja pora atvykusi gausi, 23 Švedijos įmonėms atstovaujanti verslo delegacija. Tai kompanijų „Ericsson“, „SAAB“, „Skandia“, „Ikea Group“, „Stena Line“, „Icomera“ ir kitų bendrovių, dirbančių gynybos, medicinos pramonės, finansų, miškininkystės, atliekų tvarkymo sektoriuose, vadovai.

Švedija yra viena iš svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių. Vien pirmojo šių metų pusmečio Lietuvos eksporto į Švediją vertė – beveik 500 milijonų eurų. Praėjusiais metais Švedija buvo antra didžiausia lietuviškų mechaninės inžinerijos gaminių importuotoja, nusileidžianti tik Vokietijai. Šie Lietuvoje pagaminti aukštos pridėtinės vertės gaminiai perkami tokių Švedijos įmonių kaip „Volvo“, „Scania“, „Husqvarna“. Lietuvos verslininkai taip pat įsitvirtina Švedijoje, teikdami informacinių technologijų, transporto, statybų paslaugas.

Švedija taip pat yra didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje. Per pastaruosius penkerius metus jos investicijos išaugo daugiau nei 3 kartus ir dabar viršija 3 milijardus eurų. Lietuvoje veikia 200 Švedijos kapitalo įmonių, kuriose dirba daugiau nei 11 tūkstančių mūsų šalies žmonių. Šių įmonių apyvarta siekia 1,5 milijardo eurų.

Rizikos kapitalo fondai ir nepriklausomi specialistai prognozuoja, kad 2016 metais naujai besikuriančių pradedančiųjų įmonių skaičius Lietuvoje turėtų sumažėti, nes bus skiriama mažiau lėšų įvairiems renginiams ir programoms, stipriai sumenks investicijos, rašo "Verslo žinios".

Pagal JEREMIE programą iki šių metų pabaigos veikiančių fondų valdytojai teigia, kad nuo sausio pradžios numatoma naujų investicijų pertrauka, ji truks bent iki 2016 metų vidurio, kai būtų surinkti nauji fondai arba prasidėtų antras programos etapas.

"Visų fondų, kurie investavo į smulkias ir vidutines bendroves, investavimo laikotarpis baigiasi, labai maža tikimybė, kad mažiau nei per metus spėtų pradėti veikti naujas fondas. Reikia su kiekvienu investuotoju suderinti sutarties sąlygas, tai užtrunka ilgai. Suspėti greičiau nei per metus būtų rekordiniai tempai", - teigia rizikos kapitalo fondų valdymo "LitCapital" vadovaujantysis partneris Šarūnas Šiugžda.