Hagoje įsikūręs teismas nusprendė, kad jo jurisdikcijai nepriklauso banko lėšų klausimas, tačiau nustatė, jog Vašingtonas pažeidė tam tikrų iraniečių ir bendrovių, kurių turtas taip pat buvo įšaldytas, teises.

Ketvirtadienį JAV palankiai įvertino TTT sprendimą, kuriuo buvo atmestas Irano prašymas panaikinti Vašingtono įšaldytų Irano centrinio banko lėšų blokavimą.

„Šiandien priimtas teismo sprendimas atmetė didžiąją dalį Irano ieškinio, įskaitant Irano pretenzijas banko „Bank Markazi“ vardu“, – teigė JAV valstybės departamento teisininkas Richardas Visekas (Ričardas Vaizekas).

„Tai didelė pergalė Jungtinėms Valstijoms ir Irano valstybės finansuojamo terorizmo aukoms“, – pridūrė jis, dalyvavęs nuosprendžio skaityme Hagoje.

JAV Aukščiausiasis Teismas 2016 metais nusprendė, kad Iranas privalo sumokėti šiuos pinigus žmonėms, nukentėjusiems per atakas, dėl kurių kaltinamas Teheranas, arba aukų giminaičiams. Tarp tokių atakų yra sprogdinimas JAV jūrų pėstininkų kareivinėse Beirute 1983 metais.

Iranas sakė, kad JAV šiuo sprendimu pažeidė 1955 metų Draugystės sutartį, kuri buvo pasirašyta prieš Irano 1979 metų islamo revoliuciją, nutraukusią santykius tarp abiejų šalių

Tuo tarpu Iranas ketvirtadienį pareiškė, kad TTT įrodė Teherano pozicijos teisėtumą ir netinkamą JAV elgesį jo turto atžvilgiu.

„Kovo 30 dieną paskelbtas TTT nuosprendis dar kartą įrodo Irano pozicijos „teisėtumą“ ir neteisėtą Jungtinių Valstijų elgesį“, – teigiama Teherano užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Karą Sirijoje stebinti organizacija teigė, kad per šiuos smūgius žuvo 14 žmonių. Jie buvo įvykdyti po to, kai Pentagonas pranešė, kad žuvo JAV kontraktininkas, o kitas kontraktininkas ir penki kariškiai buvo sužeisti dėl „iranietiškos kilmės“ drono kamikadzės, kuris smogė JAV vadovaujamos koalicijos bazei netoli Chasakos šiaurės rytų Sirijoje.

Atsakydamas į tai, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) ketvirtadienį pareiškė, kad J. Bideno nurodymu jis įsakė vakare Sirijos rytuose „surengti tikslius oro smūgius prieš objektus, kuriuos naudoja su Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusu susijusios grupuotės“.

Tačiau penktadienį JAV prezidentas stengėsi sumažinti įtampą, sakydamas, kad Jungtinės Valstijos „nesiekia konflikto su Iranu, bet yra pasirengusios imtis ryžtingų veiksmų, kad apsaugotų savo žmones“.

Praėjus kelioms valandoms po smūgių, JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė, kad į amerikiečių ir koalicijos pajėgas, esančias „Green Village“ bazėje Sirijos šiaurės rytuose, buvo paleista 10 raketų.

Bazėje sužeistųjų ar apgadintų objektų nebuvo, tačiau viena raketa pataikė į maždaug už penkių kilometrų esantį namą ir nesunkiai sužeidė dvi moteris ir du vaikus, nurodė CENTCOM.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi stebėtojų organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR), turinti platų šaltinių tinklą vietoje, pranešė, kad per JAV smūgius Sirijoje žuvo 14 žmonių, o vėliau pranešė apie naują raketų apšaudymą ir daugiau atsakomųjų smūgių.

Mohayyedinas Ebrahimi (Mohajedinas Ebrahimis) buvo pakartas auštant Urmijos kalėjime šiaurės vakarų Irane, atskirais pareiškimais pranešė Norvegijoje įsikūrusios „Iran Human Rights“ (IHR) ir „Hengaw“ teisių grupės.

Penktadienio rytą Urmijoje dėl kaltinimų narkotikais mirties bausmė buvo įvykdyta dar penkiems vyrams, pridūrė grupės.

2017 metais suimtas ir 2018-aisiais mirties bausme nuteistas M. Ebrahimi buvo kaltinamas dalyvavimu Kurdistano demokratinės partijos (KDP) veikloje – uždraustos grupuotės, kuri vykdė ginkluotą kovą už Irano kurdų gyvenamo regiono apsisprendimo teisę, veikloje.

M. Ebrahimi neigė kaltinimus, o teisių gynimo grupės teigė, kad jis dirbo tik nešiku, gabenančiu prekes iš Irako.

Tiek IHR, tiek „Hengaw“ vadina jį politiniu kaliniu.

IHR sakė, kad ketvirtadienį vėlai vakare prie Urmijos kalėjimo durų įvyko protestas, kai paaiškėjo, kad M. Ebrahimi gali būti įvykdyta mirties bausmė, o jo sūnus buvo suimtas.

„Hengaw“ teigė, kad M. Ebrahimi šeimai iš pradžių buvo pasakyta, kad jis bus perkeltas į kitą kalėjimą po to, kai bausmės vykdymas buvo sustabdytas, bet tada ji buvo pakviesta atsiimti kūno.

Tuo tarpu ketvirtadienį vakarų Irane esančiame Choramabado kalėjime buvo pakartas dar vienas nuteistasis už policininko nužudymą, pranešė oficialioji naujienų agentūra IRNA.

Šios mirties bausmės įvykdytos didėjant nerimui dėl didelio egzekucijų skaičiaus Irane, kuris taip pat sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo dėl rugsėjo mėnesį kilusio protestų judėjimo malšinimo.

Iranas įvykdė mirties bausmę keturiems žmonėms dėl protestų, kuriuos išprovokavo rugsėjo 16 dieną įvykusi 22 metų Irano kurdės Mahsos Amini mirtis. Ji suimta už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą moterų aprangos taisyklę.

Teisių grupės įspėjo, kad daugėja mirties bausmių dėl įvairiausių kaltinimų, ir sakė, kad taip siekiama įbauginti visuomenę, kad ji neprotestuotų.

IHR duomenimis, šiais metais mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 144 žmonėms.

IHR direktorius Mahmoodas Amiry-Moghaddamas (Mahmudas Amiris Modhadamas) mirties bausmės sulaukusius asmenis pavadino „aukomis vyriausybės egzekucijų mašinos, kurios tikslas – tik įbauginti žmones ir užkirsti kelią protestams“.

Organizacija „Amnesty International“ apkaltino Iraną, kad „mirties bausmės taikymas tampa vis dažnesnis“, o labiausiai taikomasi į kurdų ir beludžių etnines mažumas.

Abipusis interesas

Gruodį po penktųjų per ketverius metus parlamento rinkimų B. Netanyahu grįžus į Izraelio premjero postą, sustiprėjo nuogąstavimai, kad Jeruzalė Rusijos atžvilgiu laikysis dar nuosaikiau ir neskubės remti sunkų karą išgyvenančios Ukrainos.

Izraelis vengė teikti karinę pagalbą Kyjivui baimindamasis, kad toks žingsnis gali sukelti įtampą santykių su Rusija srityje ir pakenkti Izraelio saugumo interesams Sirijoje. Vėliau būta pusiau oficialios informacijos, esą Izraelis padeda ukrainiečiams ne vien spręsti labai svarbias logistikos ir karinės medicinos problemas, bet ir suteikia subtilesnės karinės techninės pagalbos.

Amžinam Izraelio priešui Iranui stojus Rusijos pusėn, atsirado dar daugiau prielaidų žydų valstybei tapti aktyvesne Ukrainos pasipriešinimo Maskvai dalyve. Ketvirtadienį Izraelio žiniasklaida pranešė, kad šalis leido eksportuoti dronų slopinimo sistemas, galinčias padėti Ukrainai kovoti su Irano gamybos bepiločiais orlaiviais, kuriuos Rusija naudoja prieš ukrainiečių miestus. Tai portalui „Axios“ patvirtino neįvardyti trys izraeliečių ir ukrainiečių pareigūnai.

Anot „Axios“, ginklų perdavimas Kyjivui atitiktų Izraelio interesus, nes Iranas gali gauti informacijos apie tai, kaip veikia dronai, ir tada juos tobulinti.

Portalo teigimu, gynybos ministras Yoavas Galantas ir užsienio reikalų ministras Eli Cohenas eksporto licencijas patvirtino vasario viduryje. Tuomet Izraelis, premjero nurodymu, peržiūrėjo savo politiką dėl Rusijos karo Ukrainoje, bet naujų sprendimų nepriėmė. Tai E. Cohenas pasakė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kai vasario 15-ąją lankėsi Kyjive.

Licencijos patvirtintos dviem izraeliečių kompanijoms – „Elbit“ ir „Rafael“, gaminančioms kovos su dronais sistemas. Vienas ukrainiečių pareigūnas portalui sakė, kad Ukrainos gynybos ministerijos delegacija neseniai nuvyko į šių sistemų prezentaciją Izraelyje. Straipsnyje nurodoma, kad susitarimas dar nepasirašytas.

Atsivijo protestai

B. Netanyahu portretui demokratinių atspalvių suteikianti žinia apie reikšmingą karinę pagalbą Ukrainai pasirodė netylant protestams Izraelyje, kurie politiką persekioja net ir keliaujant po Europą.

Į Berlyną ir Londone išsiruošusį B. Netanyahu aplenkė Izraelio rašytojų, menininkų ir intelektualų viešas kreipimasis į Vokietijos ir Jungtinės Karalystės politikus, prašant atšaukti šalį destruktyviu keliu vedančio premjero vizitus.

B. Netanyahu vadovaujamos radikaliausios dešiniojo sparno vyriausybės planai pertvarkyti Izraelio teismų sistemą išprovokavo didžiausias per visą 75 metų Izraelio istoriją protesto akcijas.

Koaliciją sudarančios ultranacionalistinės ir ultraortodoksų partijos parengė teisės aktus, kuriais siekiama susilpninti šalies Aukščiausiąjį Teismą. Pagal šį planą parlamentas galėtų panaikinti Aukščiausiojo Teismo sprendimus ir turėtų galutinio sprendimo teisę skiriant teisėjus. Valdančiųjų teigimu, šia esą gerokai uždelsta priemone siekiama apriboti, jų nuomone, pernelyg didelę nerinktų teisėjų įtaką.

Tačiau, pasak kritikų, valdžią sutelkus B. Netanyahu ir jo parlamentinės daugumos rankose, sugrius trapi Izraelio kontrolės ir pusiausvyros užtikrinimo sistema. Esama nuomonės, kad tai premjero, teisiamo dėl kaltinimų korupcija, bandymas išvengti teisingumo. Tačiau koalicijos dešiniojo sparno indėlis rengiant šią reformą taip pat labai svarbus.

Galingas visuomenės balsas

Sausį, dėl reformos kilus protestų, net kai kurie artimiausi Izraelio sąjungininkai, įskaitant JAV, paragino koaliciją elgtis atsargiai, o išsklaidyti įtampą ragino net į Izraelį atvykusi keliasdešimties Šiaurės Amerikos žydų federacijų vadovų delegacija.

Praėjusią savaitę Izraelyje visuomeniniai protestai buvo tokie dideli, jog B. Netanyahu buvo priverstas į oro uostą skristi sraigtasparniu, kad spėtų į skrydį oficialaus vizito į Italiją. Sekmadienį į Izraelio gatves išėjo apie 500 tūkst. protestuotojų.

Prieš pertvarką pasisakė aukštųjų technologijų lyderiai, Nobelio premijos laureatai ekonomistai ir žymūs saugumo pareigūnai. Izraelio kariuomenės rezervininkai pranešė nutrauksiantys savanorišką tarnybą, o kritikos pažėrė net ir kai kurie artimiausi šalies sąjungininkai, įskaitant JAV.

Vokietijos ir Jungtinės Karalystės ambasadoriams Izraelyje adresuotame minėtame laiške apie 1 000 žydų valstybės veikėjų pareiškė, kad jų šalis išgyvena didžiausią krizę savo istorijoje ir kad B. Netanyahu bando paversti šalį teokratine diktatūra. Laišką pasirašė tarptautinį pripažinimą pelnęs rašytojas Davidas Grossmanas, rašytoja Dorit Rabinyan, „Oskarui“ nominuotas režisierius Uri Barbashas, daugybė akademikų, verslo veikėjų ir specialistų.

Protesto akcijos B. Netanyahu pasivijo ir Europoje. Ketvirtadienį jam lankantis Berlyne, Vokietijoje gyvenantys izraeliečiai surengė protesto akcijų, o teismų reformos temos neišvengta ir per oficialius susitikimus. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paragino svečią siekti kompromiso.

B. Netanyahu savo ruožtu gynė savo vyriausybės planuojamas reformas ir jų kritiką vadino absurdiška. „Izraelis nuolatos... juodinamas, kad aš neva esu kažkoks... valdovas, kuris naikina demokratiją“, – Berlyne sakė Izraelio premjeras ir pridūrė, kad „visa tai yra absurdas“.

Nesileidžia į kompromisus

Simbolinį vaidmenį atliekančio Izraelio prezidento Isaaco Herzogo pastangos pasiekti kompromisą kol kas neduoda rezultatų. Savo viziją šalies vadovas pristatė per televiziją, paminėdamas pilietinio karo grėsmę ir perspėdamas, kad „bedugnė jau visai arti“.

Tai ne prezidento projektas. Tai tautos projektas. Nėra nei laiminčios, nei pralaiminčios šalies.

 

I. Herzogo pasiūlyme numatytos paskatos abiem šalims. Parlamentas negalėtų panaikinti Aukščiausiojo Teismo sprendimų. Tačiau teisėjams nebūtų leidžiama panaikinti svarbiausių teisės aktų, vadinamųjų pagrindinių įstatymų, kurie yra savotiška konstitucija. Kita vertus, pagrindiniams įstatymams parlamente priimti reikėtų ne paprastos, o didžiosios daugumos.

Teisėjus skirtų komitetas, sudarytas iš koalicijos ir opozicijos įstatymų leidėjų, teisėjų ir visuomenės atstovų. Skiriant teisėjus būtų reikalingas konsensusas ir nė viena partija neturėtų veto teisės.

„Tai ne prezidento projektas. Tai tautos projektas, – sakė I. Herzogas. – Nėra nei laiminčios, nei pralaiminčios šalies.“

Nors prezidento siūlymui pritarė opozicija, valdantiesiems jis nepadarė įspūdžio. B. Netanyahu operatyviai pareiškė, kad koalicijos atstovai nesutiko su I. Herzogo planu. „Pagrindiniai jo pateikto pasiūlymo elementai tik įtvirtina dabartinę padėtį ir neužtikrina reikiamos pusiausvyros tarp valdžios šakų“, – prieš pat skrydį į Vokietiją sakė B. Netanyahu.

Opozicinės Darbo partijos lyderė Merav Michaeli pritarė pasiūlymui ir sakė, jog tai, kad B. Netanyahu atmetė pasiūlymą, rodo, kad jis „pasisako ne už teisinę reformą, o už teismų nuvertimą“.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip iraniečiai skanduoja prieš režimą nukreiptus šūkius, degina šalį valdančių dvasininkų atvaizdus, o moterys į ugnį mėto privalomus galvos apdangalus.

Per kasmet švenčiamą Čaharšanbe Suri šventę – paskutinio persų kalendoriaus metų, kurie baigiasi kovo 20 dieną, antradienio vakarą – žmonės šokinėja per laužus, kad atbaidytų piktąsias dvasias.

Jie taip pat leidžia fejerverkus, kurių didelė dalis yra savadarbiai. Kasmet dėl to nukenčia nemažai žmonių.

Šventė yra ikiislamiškas Irano paveldas. Nors šiitų klerikalų isteblišmentas jos iš esmės nepalaiko, tradiciją mėgsta jaunimas.

Nuo vasario 20-osios per incidentus, susijusius su šia švente, žuvo 26 žmonės, įskaitant mažiausiai 11 pačios šventės dieną, valstybinei televizijai sakė gelbėjimo tarnybų vadovas Jafaras Miadfaras (Džafaras Miadfaras). Pasak jo, dar daugiau kaip 3,55 tūkst. žmonių buvo sužeisti.  

Tai buvo pirmoji ugnies šventė nuo tada, kai rugsėjį Irane prasidėjo didžiulė protestų banga dėl 22 metų Mahsos Amini mirties po to, kai ji buvo suimta dėl įtariamo griežto Irano moterų aprangos kodo pažeidimo.

Svetainė „1500tasvir“, stebinti protestų veiklą, paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota dešimtys žmonių, Ekbatano rajone Teherane skanduojančių „Mes grįžome, sukilimas tęsiasi“.

Kaip matoma įrašuose, sostinėje į policijos automobilius buvo mėtomi fejerverkai, o moterys šoko aplink laužus ir džiaugsmingai į liepsnas mėtė savo privalomus galvos apdangalus.

Kita vaizdo medžiaga parodė, kaip gausi minia skandavo prieš režimą nukreiptus šūkius netoli Kaspijos jūros pakrantės esančiame Rešto mieste.

Niujorke įsikūręs Irano žmogaus teisių centras teigė, kad protestai vyko ir kurdų apgyvendintuose regionuose vakarinėje Irano dalyje. Pasak jo, gimtajame M. Amini Sakezo mieste, kur, kaip pranešama, saugumo pajėgos panaudojo ašarines dujas, žmonės skandavo „Mirtis diktatoriui“.

Toliau į šiaurę esančiame Bukano mieste protestuotojai gatvėse uždegė laužus, dėl to kilo susirėmimų su saugumo pajėgomis, pranešė svetainė „IranWire“ bei pridūrė, kad grupelė demonstrantų, susirinkusių minėtame Ekbatano rajone Teherane, padegė plakatą su šalies aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei (Ali Chamenėjaus) atvaizdu.

Po M. Amini mirties praėjusį rugsėjį kilę protestai pastaraisiais mėnesiais iš esmės liovėsi, saugumo pajėgoms juos žiauriai nuslopinus.

Tačiau, analitikų teigimu, reikia labai nedaug, kad jie ir vėl įsižiebtų, nes pagrindinės problemos Irane lieka neišspręstos.

„Mūsų požiūriu, viskas, kas gali padėti sumažinti įtampą, išvengti konflikto ir atgrasyti nuo pavojingų ir destabilizuojančių Irano veiksmų, yra gerai“, – žurnalistams Etiopijoje teigė A. Blinkenas.

Rusijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad netoli Irano Čabaharo uoste prasidėjo trišalės pratybos, pavadintos „Jūrų saugumo juosta 2023“.

Ketvirtadienį ir penktadienį bus vykdomos karinio jūrų laivyno pratybos.

Rusijai šiame laive atstovaus fregata „Admiral Gorškov“ ir vidutinio dydžio tanklaivis, pranešė ministerija.

Pareiškime nurodoma, kad laivai per pratybas atliks „bendrus manevrus ir šaudys iš artilerijos dieną ir naktį“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stengiasi politinius, ekonominius ir karinius ryšius su Kinija ir Iranu po to, kai prieš metus nusiuntė karius į Ukrainą ir pradėjo taikyti precedento neturinčias Vakarų sankcijas.

Kitos šalys taip pat dalyvauja „Security Bond-2023“ pratybose, antradienį pranešė ministerija, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos. Prie Omano įlankos įsikūrę Iranas, Pakistanas, Omanas ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

„Šios pratybos padės sustiprinti praktinį dalyvaujančių šalių karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimą ir suteiks teigiamos energijos taikai ir stabilumui palaikyti regione“, – sakoma ministerijos pranešime.

Pratybos, vyksiančios nuo trečiadienio iki sekmadienio, rengiamos padidėjus įtampai tarp JAV ir Kinijos dėl įvairių klausimų, įskaitant Kinijos atsisakymą kritikuoti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą ir nuolatinę paramą Rusijos ekonomikai.

Šios pratybos padės sustiprinti praktinį dalyvaujančių šalių karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimą ir suteiks teigiamos energijos taikai ir stabilumui palaikyti regione.

JAV ir jų sąjungininkės pasmerkė invaziją, įvedė Rusijai griežtas ekonomines sankcijas ir siunčia Ukrainai gynybinių ginklų. Iranas ir JAV yra priešininkai nuo pat Islamo Respublikos įkūrimo 1979 metais ir JAV diplomatų paėmimo įkaitais.

Kinija išsiuntė valdomų raketų eskadrinį minininką „Nanning“ dalyvauti pratybose, kuriose daugiausia dėmesio skiriama paieškai ir gelbėjimui jūroje bei kitoms nekovinėms misijoms.

Trys šalys panašias pratybas buvo surengusios pernai ir 2019 metais, pabrėždamos stiprėjančius Kinijos karinius ir politinius ryšius su valstybėmis, kurių JAV ir jos partnerės iš esmės vengia.

Praėjusią savaitę Kinija surengė Irano ir jo varžovės, Saudo Arabijos, derybas, po kurių jos penktadienį pasiekė susitarimą po septynerius metus trukusios įtampos atkurti visapusiškus diplomatinius santykius.

Nors JAV ir Saudo Arabiją sieja ilgalaikiai kariniai ir politiniai ryšiai, jų santykiai pašlijo dėl 2018 metais įvykusio JAV gyvenusio žurnalisto Jamalo Khashoggi (Džamalo Chašogdžio) nužudymo.

Buvusi sovietinė valstybė Baltarusija yra Rusijos karių užnugario bazė, o Iranas kaltinamas tiekęs Maskvai ginkluotus dronus, kurie naudojami invazijos metu, tačiau Teheranas šį kaltinimą neigia ir skelbia, kad konflikto klausimu yra neutralus.

Irano prezidentas po derybų su A. Lukašenka, kuris vėlai sekmadienį atvyko dviejų dienų vizito, pasidžiaugė tris dešimtmečius trunkančiais glaudžiais ryšiais su Baltarusija.

„Praėjus trisdešimčiai metų nuo santykių pradžios... abi šalys yra pasiryžusios stiprinti bendradarbiavimą“, – sakė E. Raisi ir gyrė jų „bendrą strateginę viziją“.

A. Lukašenka teigė, kad „su didele pagarba stebėjo, kaip atkakliai [Irano] žmonės priešinasi išorės spaudimui, bandymams primesti jiems kitų valią“.

Praėjus trisdešimčiai metų nuo santykių pradžios... abi šalys yra pasiryžusios stiprinti bendradarbiavimą.

„Ir matau, kad, nepaisant visko, jūs plėtojate modernias technologijas ir branduolinę energiją“, – pridūrė jis apie ginčytiną Irano branduolinę programą, dėl kurios šaliai taikomos griežtos tarptautinės sankcijos.

„Galėtume būti labai naudingi vieni kitiems, jei tikrai sutelktume pastangas“, – pridūrė A. Lukašenka.

Abu prezidentai, kurie savo pareiškimuose neužsiminė apie karą Ukrainoje, pasirašė politinio, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo skatinimo veiksmų planą.

A. Lukašenka yra Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino sąjungininkas, o Teheranas taip pat palaiko glaudžius ryšius su Rusija, net ir pabrėždamas neutralią diplomatinę poziciją Ukrainos kare.

Vašingtonas kaltina Iraną, kad šis tiekia Rusijai dronus kamikadzes, ir yra išreiškęs susirūpinimą dėl, amerikiečių pareigūnų teigimu, pavojingo Teherano ir Maskvos karinio bendradarbiavimo suintensyvėjimo.

Iranas, kuris neigia, kad tiekia Rusijai dronus, specialiai skirtus naudoti Ukrainoje, pareiškė, kad baigė rengti sutartį dėl Rusijos naikintuvų „Suchoj Su-35“ pirkimo.

A. Lukašenka neseniai su trijų dienų vizitu lankėsi Kinijoje, kur išreiškė paramą Pekino pasiūlymui tarpininkauti siekiant užbaigti karą Ukrainoje.

Ukrainos kaimynė Baltarusija nesiuntė karių kariauti kartu su Rusijos kariuomene, tačiau jos teritorija laikoma Maskvos karių užnugario baze.

Anot valstybinės naujienų agentūros „Belta“, A. Lukašenkos vizitas į Iraną yra trečioji tokia Baltarusijos prezidento kelionė ir pirmoji per 17 metų.

„Stebime, kaip Rusija ir toliau tampa vis labiau priklausoma nuo Kinijos. Šį aljansą suformavo Kinija, Rusija tėra silpnesnė jaunesnioji partnerė“, – teigė J. Boltonas.

Taip pat paminėta, kad Maskvos ir Pekino santykiai kelia problemų Jungtinėms Valstijoms.

„Būtų puiku atrasti būdą kaip iš Kinijos glėbio susigrąžinti Rusiją“, – teigė buvęs D. Trumpo patarėjas.

J. Bolton ragino dabartinę JAV administraciją imtis veiksmų dėl santykių su Kinija, Rusijos Federacija, Iranu ir Šiaurės Korėja.

Turbūt didžiausią pergalę Ukrainos kare pasieks Kinija.

„Mes tiesiog sėdime ir nieko neveikiame, kol kinai, rusai, iraniečiai, Š. Korėjos piliečiai ir kiti daro politinius žingsnius, kurie mums kelia grėsmių daugelyje sričių“, – pabrėžė J. Boltonas.

J. Boltonas dar atkreipė dėmesį į tai, kad Kinija gali pasipelnyti iš karo Ukrainoje, nesvarbu, kuri pusė laimės.

„Turbūt didžiausią pergalę Ukrainos kare pasieks Kinija. Jei Rusija laimės ir užims visą Ukrainos teritoriją, tai bus Kinijos sąjungininkės pergalė, dėl kurios sustiprės Kinija. Bet jei Rusija ir toliau bus įstrigusi Ukrainoje, dėl to Rusijos Federacija dar labiau taps priklausoma nuo Kinijos. Šiuo atveju Kinija irgi laimėtų“, – darė išvadas J. Boltonas.

Anksčiau vykusiame susitikime Tel Avive, kuriame dalyvavo Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahas ir JAV gynybos ministras Lloydas Austinas atkreiptas dėmesys į augantį Rusijos ir Irano karinį bendradarbiavimą.