Vilnietė Leonarda pusmetį beldė į antstolių ir į teismų duris, kol skolas pavyko susimažinti daugiau nei perpus. Bet karčiausia įsiskolinimo istorijoje, ne teisminės išlaidos, o gyvenimas be dujų.

„Arbatinį elektrinį pasistatėme. Sriubytės nėra, kotletukų nėra, bulvyčių nėra, nieko nėra ant stalo. Anekdotai“, – kalbėjo vilnietė Leonarda.

Senjorų skolos – už komunalines paslaugas, o jaunimas pasakoja, kaip finansinę naštą paveldi iš tėvų.

„Palikimas buvo namas, bet kad namą priimčiau, reikėjo kartu priimti ir skolas. Man 18 metų, kaip atsiskaitysiu su skolomis? Tai nepriėmiau tų skolų ir namo“, – pasakojo Didžiasalio gyventojas Ligitas.

Kredito biuras „Creditinfo“ stebi: skolų akmenį po kaklu neriasi vis daugiau lietuvių. Praėjusiais metais įsiskolinusių gyventojų padaugėjo 5 tūkst., o pačių skolų – 17 tūkst.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Griežta pinigų politika, išaugusios palūkanų normos ir 3 metus ženkliai auga vartojimo paskolų išdavimas ir, žinoma, skolos, kurias generuoja ši rizikingiausia paskolų rūšis“, – aiškino „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.

Mokumo problemos vis dažniau keliasi ir į teismus. Dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo per metus išnagrinėta 8,5 tūkst. daugiau civilinių bylų nei užpernai. O per dvejus metus – 10 tūkst.

„Padaugėjo bylų su finansiniais įsipareigojimais. Gali būti įvairiausi: susiję su paskolomis, negrąžinta paskola, dalis bylų susiję su nedideliais įsiskolinimais“, – kalbėjo teisėja Egidija Tamošiūnienė.

Daugėja bylų ir už nesumokėtą šiukšlių išvežimą, tokių administraciniuose teismuose išnagrinėta 17 tūkstančių.

Dėl skolų jau atsidūrus teisme, svarbu nuo jo nebėgti.

„Teismai dažnai paragina sudaryti taikos sutartis, nes tai leidžia žmonėms sutaupyti“, – sakė E. Tamošiūnienė.

Įklimpus į sunkiai grąžinamas skolas, pavyzdžiui, už būstą, bankai dar gali pagelbėti. Skolos mokėjimą atideda.

„Jeigu žmonės deda pastangas, kreipiasi, bankas suteikia trijų mėnesių atostogas, bankas dar gali pratęsti kokius šešis mėnesius“, – teigė Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas.

Teismai dažnai paragina sudaryti taikos sutartis, nes tai leidžia žmonėms sutaupyti.

Antstoliai primena, kad kiekviena skola turi palūkanas ir delspinigius.

Jei kreditorius atideda skolos mokėjimą ar išdėsto dalimis, palūkanų skaičiavimas nesustoja.

„Palūkanų dydžiai, kaip taisyklė, 5–6 procentai, bet yra ne vienas atvejis, kai palūkanų dydis – nuo 40 iki 80 procentų“, – sakė Antstolių garbės teismo pirmininkė Sonata Vaicekauskienė.

Seime jau yra siūlymas mažinti išskaitas iš dirbančių skolininkų. Iki minimalaus mėnesinio atlyginimo išskaityti 10 procentų, o nebe 20 ar 30 procentų atlygio.

Tačiau antstolė teigia, siūlomos lengvatos – gražiai supakuoti spąstai.

„Vien du kartus sumažinus išskaitas iš MMA, 2 tūkst. eurų skolos išieškojimas prailgėtų 2,5 karto, iki 59 mėnesių, o asmeniui našta papildomai padidėtų 800 eurų“, – aiškino S. Vaicekauskienė.

Šiuo metu vidutinė skolos kupra siekia nuo 1,5 iki beveik 3 tūkst. eurų.

Anot „Creditinfo“, bėda, kad už skolas išsimokama per vis ilgesnį terminą.

Šiemet atsukti santaupų stiklainių nespėjo jau 5 tūkst. žmonių. Tiek pasipildė naujų skolininkų ratas nuo sausio iki balandžio mėnesio.

„Tai – žmonės, kurie nesugebėjo pakeisti savo vartojimo įpročių dėl pakilusių energetikos, šildymo kainų ir padidėjusios infliacijos“, – teigė „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas. 

Skolininku žmogus tampa neatsiskaitęs už paslaugas 1,5 mėnesio ir daugiau. Kai kurios įmonės tokių priskaičiuoja penktadaliu daugiau nei pernai.

„Tas augimas yra spartesnis. Anksčiau jis būdavo arba labai ženklus, arba iš viso netgi mažėdavo“, – konstatavo „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis.

Nors metų pradžioje skolininkų visada padaugėja, ekonomistas neabejoja, kad metų pabaigoje jų bus dar daugiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kalbant apie įsiskolinimus, manau, ta tendencija tik didės, nes ekonomika leidžiasi, einame į recesiją. Kol kas centriniai bankai laikosi pozicijos dar didinti bazinę palūkanų normą“, – teigė ekonomistas Sigitas Besagirskas.

Dažniausiai įsiskolinama už komunalines paslaugas: elektrą, šildymą ar vandenį.

„Šiemet Panevėžio gyventojų skolos siekia 1,34 mln. eurų, tuo tarpu pernai ši suma buvo mažesnė – 1,2 mln. eurų. Įsiskolinimo suma padidėjo nedaug – apie 120 tūkst. eurų“, – konstatavo „Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovas Vidmantas Žalkauskas.

Šiemet Panevėžio gyventojų skolos siekia 1,34 mln. eurų, tuo tarpu pernai ši suma buvo mažesnė.

 

Kitos skolos susikaupė už paimtus vartojimo kreditus. Už tai kelis kartus išaugusios palūkanos būstų kreditų gavėjų dar neprispaudė.

„Pačių būstų paskolų segmente vėlavimų nefiksuojame, nes turbūt pirmiausiai žmonės stengiasi apsaugoti savo būstą ir laiku sumokėti paskolų įmokas. Tačiau vartojimo kreditų segmente tas įsiskolinimų augimas yra“, – sakė M. Šlepetis.

Anot „Creditinfo Lietuva“ bendra lietuvių skola jau siekia 365 mln. eurų. Kone septyniais milijonais daugiau nei sausį. Du trečdaliai skolų priklauso vyrams.

„Dažniausiai tai yra nuo 35 iki 55 metų amžiaus vyras. Dar toks įdomus faktas, kad paskutinį mėnesį labiau neatsiskaitė jaunesni vyrai nuo 25 iki 35 metų amžiaus“, – komentavo A. Kačinskas.

Kol vienus slegia skolos, kitiems pinigų nė nereikia. Tad juos laiko banke. Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų pabaigoje namų ūkių indėliai išaugo milijardu, o iš viso pernai bankuose saugota daugiau kaip 28 mlrd. eurų.

Paskutinį mėnesį labiau neatsiskaitė jaunesni vyrai nuo 25 iki 35 metų amžiaus.

 

„Per pandemiją rekordiškai išaugo bankuose turimų indėlių skaičius, todėl ankstesnių metų augimas ir sudaro įspūdį, kad daug tų indėlių yra sukaupta. Tačiau ta situacija, sakyčiau, pasenusi“, – teigė Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

Kai kuriuose bankuose kone septynis kartus išaugo ir terminuotų indėlių sutarčių. Už pinigų laikymą juose dar mokamos nuo 2 iki 3 proc. palūkanos. Tokiam indėlininkų ir skolininkų paradoksui ekonomistas turi savo paaiškinimą. Esą infliacija tik išryškino atotrūkį tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų.

„Turime dvi skirtingas žmonių kategorijas. Vieni, kurie turi pinigų, juos prilaiko ir niekur nededa. O tie, kuriems trūksta pinigų, kurie skolinasi, jiems tų paskolų įmokos pabrango“, – kalbėjo S. Besagirskas.

Kad pasiturintiems nė nereikia naudoti santaupų, anot L. Marcinkevičiaus, iš dalies nulėmė ir centrinių bankų politika.

„Kadangi Europos Centrinio Banko instrumentai ir buvo orientuoti į kiekybinį skatinimą, obligacijų supirkimą. Tie, kurie buvo investavę prieš tai, jie daugiausiai ir laimėjo“, – sakė L. Marcinkevičius.

„Tai yra esminis žingsnis išpildant mūsų, kaip PSO narės, finansinius įsipareigojimus, taip pat atspindi mūsų atnaujintą įsipareigojimą užtikrinti, kad PSO gautų jai reikiamą palaikymą vadovaujant pasauliniam atsakui į pandemiją“, – J. Blinkenas sakė per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pasitarimą COVID-19 pandemijos klausimu.

Jungtinės Valstijos iki D. Trumpo sprendimo trauktis iš PSO buvo didžiausios šios organizacijos donorės.

„Jungtinės Valstijos dirbs kaip partnerės sprendžiant pasaulinius iššūkius. Ši pandemija – vienas šių iššūkių, ir [ji] suteikia mums galimybę ne vien įveikti dabartinę krizę, bet taip pat tapti geriau pasiruošusiems ateičiai ir atsparesniems“, – pabrėžė A. Blinkenas.

Pasak jo, Jungtinės Valstijos taip pat „suteiks reikšmingą finansinę paramą“ COVAX – Jungtinių Tautų remiamam mechanizmui, turinčiam padėti aprūpinti vakcinomis neturtingiausias šalis.

D. Trumpas, sulaukdavęs kritikos dėl savo administracijos atsako į COVID-19 pandemiją Jungtinėse Valstijose, pagal koronaviruso aukų skaičių nukentėjusiose labiau negu bet kuri kita šalis, paskelbė apie pasitraukimą iš PSP, pareiškęs, kad ši organizacija pataikauja Kinijai ir kad ji nepakankamai padarė koronavirusui sustabdyti.

Naujasis prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) savo pirmtako sprendimą nedelsdamas atšaukė, nors jo administracija taip pat spaudė Kiniją labiau bendradarbiauti su PSO komanda, tiriančia niokojančio viruso kilmę.

„Visos šalys privalo padaryti prieinamus visus duomenis nuo bet kurio protrūkio ankstyviausių dienų“, – pabrėžė A. Blinkenas.

„Ir žengiant į priekį visos šalys turėtų dalyvauti skaidriame ir patikimame procese, siekiant išvengti sveikatos apsaugos krizių ir į jas atsakyti – kad pasaulis sužinotų kiek įmanoma daugiau ir kuo anksčiau“, – pridūrė jis.

Anot jo, teliko sutvarkyti kai kuriuos formalumus. Esą neabejojama, kad tai bus greitai padaryta.

Tai yra 2017 ir 2018 metų skolos. Rusija tada dėl jai paskelbtų sankcijų sustabdė nario mokesčio mokėjimą Europos Tarybai. Sankcijos buvo reakcija į Maskvos įvykdytą Krymo aneksiją. Birželio pabaigoje Maskva atgavo visas teises kaip Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narė.

1949 metais įsteigtai Europos Tarybai priklauso 47 valstybės. Dėl nusižengimų Europos žmogaus teisių konvencijai jos gali būti patrauktos atsakomybėn Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Nuo 2012 m. kiekvieną vasarą šią pramogą Lietuvoje organizuoja estų verslininkas Ristas Meigasas, tik jo įmonių pavadinimai vis keičiasi. Šis veikėjas prasiskolinęs iki ausų ir mėto pėdas, slapstydamasis nuo kreditorių.

Jau birželį "Facebook" tinkle pasirodė kvietimai įsigyti bilietus į rugpjūčio 8–11 d. Vilniuje, Rotušės aikštėje, organizuojamus priešpiečius, pietus ir vakarienes 50 m aukštyje. Specialus stalas – platforma, kur susėdę 22 klientai, 120 tonų sveriančiu kranu iškeliama virš senamiesčio stogų, ir solidžias sumas pakloję svečiai gali mėgautis ne tik garsių virtuvės šefų patiekiamais gurmaniškais patiekalais ir gėrimais, bet ir įspūdingais vaizdais bei gaiviu oru. Šiemet galima rinktis iš 5 siūlomų meniu, kurių kaina, priklausomai nuo patiekalų kiekio ir pakilimo laiko, dviem asmenims yra nuo 58 iki 198 eurų.

Reklamos šiai pramogai tikrai nebereikia – dangaus restorano malonumus mielai populiarino pramogų pasaulio žvaigždės ir žvaigždutės, neatsiliko ir sostinės valdžios atstovai. Jaunas Estijos verslininkas R.Meigasas taip susidraugavo su savivaldybės veikėjais, kad 2014 m. šie net buvo leidę statyti kraną prie Vilniaus arkikatedros. Žmonės negalėjo atsistebėti, kaip šalia bažnyčios atvirai reklamuojamas alkoholis, bet nė vienas pareigūnas nedrįsta pareikalauti laikytis įstatymų.

Šiemet irgi neapsieita be akibrokštų – dangaus restorano gerbėjai socialiniame tinkle skundėsi, kad, internetu užsisakę bilietus ar dovanų korteles ir sumokėję pinigus, kelias savaites nesulaukė jokių žinių. Į nurodytu elektroniniu paštu išsiųstus susirūpinusių klientų laiškus niekas neatsakė, mobilusis telefonas išjungtas.

Su ta pačia problema susidūrė ir "Kauno diena", pamėginusi susisiekti su R.Meigasu ir pasikalbėti apie neįtikėtiną jo verslo modelį. Mat dangaus restorano pramogų organizatorius neatsiskaito su paslaugų teikėjais, slapstosi nuo kreditorių, o veiklą, generuojančią nemažas pajamas, perkelia į kitas savo įmones-feniksus. Estijos įmonių registre nurodytas R.Meigaso mobilusis telefonas nebeveikė, o atsakymo į elektroninį laišką veltui laukėme dvi savaites.

Dingo nesumokėjęs

Nuo R.Meigaso įmonės "Skyworld Service OU", kuri keletą pastarųjų metų organizavo "dangaus restoranų" pramogas Estijoje, Suomijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (ne tik Vilniuje, bet ir Kaune), nukentėjo jos verslo partnerė bendrovė "Kauno kranai". Jau pirmiesiems renginiams kranus esto įmonei nuomoję kauniečiai nuo praėjusių metų rudens neatgauna keliasdešimt tūkstančių eurų. Įmonės generalinis direktorius Andrius Lukševičius "Kauno dienai" sakė, kad problemos prasidėjo po dangaus restorano pasirodymų Austrijos sostinėje Vienoje.

"Kai mūsų kranas baigė visus kėlimo darbus, išrašėme sąskaitą ir laukėme, kol apmokės. Pasitaikydavo ir anksčiau, kai mokėjimai vėluodavo po keletą dienų, bet į tai nelabai kreipdavome dėmesį, nesgi jau 6–7 metus dirbome, nuolatinis klientas, atrodė patikimas. Tik šį kartą buvo kitaip. Buvome nuvažiavę į R.Meigaso biurą Taline, pasikalbėjome, paprašė palaukti 4 savaites, bet po mėnesio pinigų nebuvo. Kai, būdamas Taline su kitais reikalais, dar kartą nuvažiavau į R.Meigaso biurą, jo neberadau, o ten buvę žmonės pasakė, kad patalpos išnuomotos. Greičiausiai jis jau tada pradėjo slapstytis", – pasakojo A.Lukševičius.

Bendrovė kreipėsi į partnerių rekomenduotą estų advokatą, surašė pretenziją dėl skolos grąžinimo, paskui – dėl bankroto bylos "Skyworld Service OU" iškėlimo, tačiau jokios reakcijos iš R.Meigaso nesulaukė.

"Pretenziją dėl bankroto bylos iškėlimo advokatas net asmeniškai nuvežė R.Meigaso gyvenamuoju adresu, kur registruotos ir kelios jo įmonės. Paties verslininko namie aptikti nepavyko, bet buvo šeimos nariai, kurie patvirtino, kad jis ten tikrai gyvena. Pats rašiau jam gal 6 ar 8 SMS žinutes, klausiau, kada žada sumokėti – jokio atsakymo. Greičiausiai buvo jau užblokavęs mūsų telefonų numerius, – sakė "Kauno kranų" vadovas. – Metų pradžioje estų spaudoje buvo straipsnis, kad "Skyworld Service OU" turi finansinių bėdų, kreditorius, kuriam R.Meigaso įmonė skolinga 4 tūkst. eurų, skundėsi, kad jis slapstosi. Manėme, gal pajudės kažkas, bus bankroto byla, tada galėsime teikti pretenzijas bankroto administratoriui. Bet įsivaizduokite – jis ėmė reklamuotis, kad rugpjūtį Vilniuje vėl kilnos "dangaus restoraną"! Pasirodo, čia jau veikia kitos su R.Meigasu susijusios įmonės, panašiais pavadinimais, registruotos tais pačiais adresais, tik švarios – be skolų. Kaip kitaip tai galima pavadinti, jei ne sukčiavimu?"

Estų verslininkas R.Meigasas Lietuvoje vien už krano nuomą liko skolingas keliasdešimt tūkstančių eurų, bet darbą tęsti bando kitų įmonių vardu, o tai jau turi rimtų sukčiavimo požymių.

Įmones keičia kaip kojines

"Kauno kranai", suprantama, savo įrangos renginiams sostinės Rotušės aikštėje nebenuomos. Greičiausiai skolininkas bus radęs kitą krano savininką ne Lietuvoje, nes čia įmonės, teikiančios tokias paslaugas, apie įsiskolinusį "dangaus restoranų" organizatorių jau yra girdėjusios.

Estų verslininkas gali pasigirti spalvinga biografija. Pasak Estijos tinklalapio scorestorybook.ee, jis savo verslą pradėjo 2002-aisiais, būdamas 19 metų. Tai buvo audringo ekonomikos augimo metai, kai niekas nevengė rizikos, ir daugeliui pasisekė. Per pastaruosius metus R.Meigasas vadovavo 11 bendrovių, šiuo metu jis yra 5 bendrovių valdybų narys. Tačiau iš jų tik 2 įvardijamos kaip patikimos, viena – problemiška, o dvi – rizikingos. Tai yra jau minėta "Skyworld Service OU" ir "Skyword Holding OU".

Pastaroji įmonė, neturinti nė vieno darbuotojo, tinklalapyje dinnerinthesky.lt nurodyta kaip oficiali projekto partnerė Lietuvoje. Mat "dangaus restoranų" verslo idėja kilo visai ne R.Meigasui, o gurmaniškų pramogų srityje besispecializuojančiai Belgijos viešųjų ryšių agentūrai "Hakuna Matata" bei atrakcionų organizatoriui "The Fun group". Jų oficialūs partneriai, privalantys užtikrinti pakilimų saugumą ir aukštą virtuvės patiekalų kokybę, nuo 2006 m. įsikūrė daugiau kaip 40 valstybių. Tarp jų ir R.Meigaso įmonės.

Pirmą kartą Vilniuje "dangaus restorano" šou 2012 m. rengė jo vadovaujama bendrovė "DITS Europe OU", tačiau 2016 m. ji bankrutavo, o veiklos ėmėsi 2013 m. įsteigta "Skyworld Service OU". Dabar vėl vyksta įmonių rokiruotė, be to, balandį buvo įsteigta nauja – "Skyworld International OU", kuri pristatoma kaip internetinės bilietų rezervavimo sistemos savininkė, bet ne renginio organizatorė.

"Skyworld International" neatsako nei už renginio saugumą, nei už galimą žalą, taip pat neprivalo kompensuoti bilietų kainą, jeigu renginys atšauktas, atidėtas arba jei pakeičiama jo vieta. Bet kokios galimos pretenzijos turėtų būti teikiamos renginio organizatoriui. Tačiau kas jis, taisyklėse neįvardyta. Tai klaidina vartotojus, nes tinklalapyje nurodyti "Skyworld Holding" kontaktai, bet organizatorius iš tiesų yra dar kita su R.Meigasu susijusi įmonė.

Estai patys gaudė

Šių metų vasario 6 d. estiškasis "Delfi" portalas, remdamasis Krediidiinfo duomenimis, rašė, kad "Skyworld Service OU" turėjo 11 pradelstų mokėjimų, kurių bendra suma viršijo 7 tūkst. eurų. Vienam iš kreditorių įmonė dar praėjusių metų rugsėjį buvo užsakiusi įrangos pervežimą į Austriją, bet už šią paslaugą neatsiskaitė. Kreditoriui pareiškus pretenziją, skolininkas išmokėjo pusę sumos, o likusią žadėjo pervesti lapkričio pabaigoje. Įmonė pažado neįvykdė ir, kreditoriaus vertinimu, tiesiog vengė kontaktuoti. Tuomet šis kreipėsi į teismą, siekdamas išsiieškoti 4 tūkst. eurų.

rus.delfi.ee duomenimis, "Skyworld Service OU" bendrasavininkis ir valdybos narys R.Meigasas esą pranešė, kad bendrovė nemoki ir netrukus bus kreipiamasi dėl jos bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tačiau tuo pat metu internetiniame tinklalapyje buvo aktyviai rezervuojami bilietai į "Dinner in the Sky" renginius.

Kreditoriai jau tuomet nuogąstavo, kad įmonės veikla bus tęsiama, tik bus perkelta kitą – švarią – įmonę, neturinčią skolų.

Su R.Meigasu žurnalistams tada susisiekti nepavyko, o jo verslo partneris Markas Meigasas pripažino, kad įmonė turi sunkumų.

"Taip, kai kurios sąskaitos nėra apmokėtos", – neneigė jis, bet dėl konkrečių klausimų siūlė kreiptis į R.Meigasą.

Jau veikia kitos su R.Meigasu susijusios įmonės, panašiais pavadinimais, registruotos tais pačiais adresais, tik švarios – be skolų.

Manipuliuoja įmonėmis

Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad leidimas rugpjūčio 8–11 d. organizuoti renginį "Dinner in the Sky" Rotušės aikštėje yra išduotas bendrovei "Skyworld Entertainment OU". Ši įmonė įpareigota užtikrinti renginio dalyvių ir žiūrovų saugumą, kad pastatytos konstrukcijos nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ar gyvybei, o jas statytų atestuoti specialistai. Už leidimą organizuoti komercinį renginį "Skyword Entertainment OU" dar iki jo pradžios turi savivaldybei sumokėti 4 800 eurų vietinę rinkliavą.

Ši bendrovė buvo įsteigta 2015 m. gruodį, bet aktyvesnę veiklą pradėjo tik 2019 m. Estijos Mokesčių ir muitų valdybos pateikiamais viešais duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį jos apyvarta pasiekė beveik 100 tūkst. eurų, o dirba tik 1 darbuotojas.

Kranų nuomotojus iš Kauno apmovusi "Skyworld Service OU" šių metų antrąjį ketvirtį pajamų neturėjo visai, o skolos ūgtelėjo iki 14 tūkst. eurų. Pasak "Kauno kranų" vadovo A.Lukševičiaus, tai toli gražu ne galutinė suma, nes kauniečiams nesumokėti pinigai ten dar neįskaityti.

"Kauno kranai" nusprendė teikti ieškinį dėl skolos išieškojimo Lietuvoje, o kai teismas priteis skolą, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo Estijoje. Ieškinys pateiktas Kauno apygardos teismui, bendrovė "Skyworld Service OU" turėtų pateikti teismui atsiliepimą.

"Nelabai tikiu, kad R.Meigasas sureaguos į teismo pranešimą, nes jo pasirinktas kelias, tas nebendravimas su verslo partneriais labai jau įžūlus", – abejojo A.Lukševičius.

Kas garantuos saugumą?

Ne bet kas gali miesto centre automobiliniu kranu kilnoti platformą su žmonėmis. Visų Europoje gaminamų automobilinių kranų instrukcijose parašyta, kad kilnoti žmones draudžiama. Yra tik viena išlyga – jeigu subjektas atitinka tam tikrus reikalavimus, iš kurių pats elementariausias – turėti kranų priežiūros meistro kvalifikaciją. Likusieji reikalavimai atskirose ES valstybėse skiriasi.

Pavyzdžiui, Lietuvoje kelti žmones leidžiama užregistravus automobilinį kraną su kokiu nors kitu įrenginiu (konkrečiu atveju tai yra stalas-platforma) Potencialiai pavojingų įrenginių valstybiniame registre kaip atrakcioną. Tai irgi nėra taip paprasta, bet tokį atrakcioną įregistravusi įmonė prisiima ir atsakomybę už visas galimas rizikas – ar įvyktų techninis įrangos gedimas, ar iškristų žmogus.

Potencialiai pavojingų įrenginių valstybinį registrą tvarko Valstybinė darbo inspekcija. Jos atstovė ryšiams su visuomene Jurgita Sarnickienė "Kauno dieną" informavo, kad bendrovė "Skyworld Entertainment" Lietuvos valstybiniame registre nėra registravusi jokio potencialiai pavojingo įrenginio. Taigi, akivaizdu, kad Estijos bendrovė pati negalės užtikrinti žmonių saugumo renginio "Dinner in the Sky" metu, o savivaldybė leidimą išdavė neįsitikinusi, kad bendrovė ar jos samdomas rangovas turi reikiamas kvalifikacijas.

Beje, net Valstybinė darbo inspekcija negali iš anksto patikrinti, ar krano operatorius turi visus reikiamus leidimus ir žmonės renginyje galės jaustis saugiai.

"Tik tada, kai įranga Rotušės aikštėje bus pradėta montuoti, mūsų inspektoriai, gavę pranešimą ar sulaukę miestiečių skambučių, galės vietoje patikrinti, kas montuoja kraną, ar darbuotojai turi reikiamus atestatus, o pats įrenginys tinkamai įregistruotas, patikrintas ir saugus", – tvirtino J.Sarnickienė.

Vidutinis vienos Lietuvos gyventojo turimos skolos dydis, priskaičiavus nuobaudas ir delspinigius už vėluojančius mokėjimus, siekia 460 eurų. Latvijoje šis rodiklis siekia 800 eurų, o Estijoje – 550 eurų.

Vidutinis lietuvio turimos skolos dydis, atlikto tyrimo duomenimis, gana ženkliai skiriasi priklausomai nuo miesto ir apskrities. Didžiausius įsiskolinimus Lietuvoje turi Vilniaus apskrities gyventojai. Čia vidutinis skolos dydis vienam gyventojui – 774 eurai. Tuo metu Panevėžio apskrityje šis rodiklis yra 240 eurų mažesnis ir siekia 534 eurus.

Daugiausiai skolininkų Lietuvoje gyvena Kauno apskrityje, kur vidutinis skolos dydis vienam gyventojui siekia 594 eurus. Šiai apskričiai tenka ketvirtadalis visų įsiskolinusių asmenų šalyje, tačiau reikia nepamiršti, kad Kauno apskritis yra viena gausiausiai apgyvendintų visoje Lietuvoje.

„Pagrindinės ir dažniausios priežastys, dėl kurių gyventojai Lietuvoje įklimpsta į skolas, yra darbo netekimas, staigus ir ženklus gyventojo pajamų sumažėjimas bei ligos. Vis tik neretai įsiskolinimus lemia ir gyventojų nerūpestingumas – dažnai pasikeitus gyvenamajai vietai ar telefono numeriui žmonės pamiršta apie tai pranešti kreditoriams ar paslaugų teikėjams, nustoja gauti sąskaitas ir jų nebeapmoka. Tokiais atvejais kaupiasi skolos ir delspinigiai, apie kuriuos sužinoję gyventojai paprastai būna nemaloniai nustebę“, – sako „Lindorff Oy“ filialo Lietuvoje Ikiteisminio išieškojimo skyriaus vadovas Justinas Šutas.

Ekspertas pabrėžia, kad keičiant gyvenamąją vietą ar kontaktus visuomet reikia pagalvoti, ar apie tai neturėtų būti informuoti kokių nors paslaugų tiekėjai ar kreditoriai. Nors daugeliu atvejų dėl nesusipratimų susidariusių skolų klausimai yra išsprendžiami gražiuoju, tačiau dėl susikaupusių delspinigių ar skolos administravimo mokesčių gyventojas vis tiek gali patirti finansinių nuostolių.

Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrai sudaro 57 proc. Lietuvos skolininkų, o moterys – 43 proc. Įsiskolinimų turinčio vyro amžiaus vidurkis siekia 42 metus, o moters – 44 metus.

Jaunimas iki 25 metų amžiaus sudaro 4 proc. visų skolininkų Lietuvoje. Palyginimui, Latvijoje jaunimas sudaro beveik dešimtadalį (8 proc.) visų skolininkų, tačiau Estijoje – tik 1 proc.

J. Šuto teigimu, norint mažinti jaunų skolininkų skaičių, reikėtų nuo mažens mokyti jaunus žmones finansinės atsakomybės, gebėjimo planuoti savo pajamas ir išlaidas, šviesti apie skolinimosi ir vartojimo ne pagal galimybes keliamas problemas.

Didžiausią kiekį įsiskolinimų Lietuvoje gyventojai turi telekomunikacijų sektoriaus įmonėms. Toliau pagal turimų skolininkų skaičių rikiuojasi katalogu užsakomų prekių platintojai, draudimo bendrovės, komunalinių paslaugų įmonės ir vartojimo kreditus teikiančios įstaigos.

Nemažai įmonių ar žmonių patyrė šoką, pamatę, kad jų sąskaitos bankuose užblokuotos, nors su antstoliais buvo pasiekę susitarimus dėl skolos išmokėjimo dalimis arba visiškai su jais atsiskaitė.

Sąskaitos, pasirodo, užblokuotos ar lėšos jose užšaldytos dvigubai dėl „laikinų nesklandumų“ naujosiose informacinėse  sistemose. Ją kūrė Registrų centras.

„Praėjusią savaitę pristačius Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, užtikrinančią vienodas galimybes valstybės institucijoms, įmonėms ir fiziniams asmenims atgauti skolas, dalis esamų ir buvusių skolininkų informavo apie pakartotinai įšaldytas jų bankų sąskaitose turimas pinigų sumas. Preliminariais skaičiavimais, su papildomais sunkumais gali susidurti keli tūkstančiai skolininkų“, - informavo Registrų centras. Jo atstovai pridūrė, kad „operatyviai sprendžia iškilusias problemas“.

Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius trečiadienį portalą kaunodiena.lt informavo, kad nuo ryto antstoliai gali tęsti savo darbą įprastu režimu. "Kol bus išspręstos naujosios antstolių informacinės sistemos (AIS) klaidos, antstoliai darbą tęs sau įprastoje ankstesnės versijos informacinėje sistemoje. Antstoliai taip pat tebeturi galimybę tiesiogiai per Turto arešto aktų registrą inicijuoti arba nutraukti piniginių lėšų apribojimą, kaip tai buvo daroma pastarąjį dešimtmetį", - aiškino A.Petrošius.

Jis pasakojo, kad su AIS diegimu susiję sunkumai nėra visiškai netikėti. "Tokių didelių ir sudėtingų informacinių sistemų diegimą neretai lydi pasitaikančios klaidos, diegimo sunkumai ir panašūs iššūkiai. Galima drąsiai teigti, jog šių nesklandumų būtų kur kas mažiau, jei patys antstoliai aktyviau ir geranoriškiau būtų dalyvavę AIS bei PLAIS (Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos) kūrime bei sukurtų produktų testavime, kuris kaip tik ir skirtas ankstyvai problemų diagnostikai bei sprendimui", - teigė A.Petrošius.

Jo nuomone, daugumą kilusių problemų su asmenų ir įmonių sąskaitų įšaldymu lėmė ligšiolinė antstolių darbo praktika, kuomet įvykdyti antstolių reikalavimai nebuvo panaikinami Turto arešto aktų registre (TAAR), kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga prie Teisingumo ministerijos.

"Ilgus metus, kol antstolių ir kitų institucijų sistemos veikė nepriklausomai viena nuo kitos, šios neužbaigtų darbų „uodegos“ liko nepastebėtos, tačiau diegiant PLAIS, kuomet buvo integruoti 19 skirtingų institucijų duomenys apie skolas ir jų išieškojimą, TAAR duomenys apie „neuždarytus“ sąskaitų areštus lėmė pakartotinį buvusių skolininkų piniginių lėšų apribojimą", - sakė Registrų centro atstovas.

Antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė portalui kaunodiena.lt teigė, kad dėl didelės skolų išieškojimo sistemos modernizavimo apimties antstolių procesiniai veiksmai perkeliami į elektroninę erdvę laipsniškai.

“Šiuo metu, kol elektroninės sistemos dar neveikia visu pajėgumu ir kol visos vykdymo procedūros nėra perkeltos į elektroninę erdvę, dalis antstolių procesinių dokumentų dėl sąskaitoms taikytų apribojimų atšaukimo, pakeitimo ar panaikinimo kredito įstaigoms siunčiama paštu”, - aiškino D.Petkauskaitė.

Registrų centras vakar teisinosi, kad sistemos įdiegimas pareikalavo „precedento neturinčio skirtingų institucijų duomenų apjungimo bei glaudžios tarpusavio sąveikos“.

Manoma, kad chaoso netrūks visą savaitę. Tačiau raminama, kad PLAIS apribotos piniginės lėšos artimiausiomis dienomis nebus nurašomos laukiant patvirtinimo, kad pastebėtos klaidos jau ištaisytos.

Nurodymus sistemai nurašyti lėšas teikia Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos muitinė, SODRA bei antstoliai. Naująją sistemą pasiekia Nacionalinės teismų administracijos, Centrinės hipotekos įstaigos, Gyventojų registro bei Juridinių asmenų registro duomenys.

PLAIS su Lietuvoje veikiančiais komerciniais bankais bei kredito unijomis susieta per Lietuvos banko LITAS-KART sistemą. Diegiant PLAIS buvo apjungti 19 skirtingų institucijų informaciniai ištekliai, susiję su asmenų lėšų apskaita ir skolų išieškojimu.

Seime pateikti siūlymai neleisti greituosius kreditus teikiančioms įmonėms duoti paskolų gyventojams, kurie jau yra joms įsiskolinę.

Greitųjų kreditų bendrovės kritikuojamos dėl lengvo prieinamumo bei per didelių metinių paskolų kainų, kurios dabar siekia 200 proc. Biudžeto ir finansų komitete sudaryta darbo grupė greitųjų kreditų bendrovių veiklai svarstyti, tačiau sprendimų ji nėra priėmusi.

Paskola internetu, sms paskola, paraiškos visą parą – tokiais skelbimais mirga greitųjų kreditų reklamos. Seimo narės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė pripažįsta, kad greitieji kreditai mažas pajamas gaunančius žmones įstumia į dar didesnį skurdą.

Parlamentarės įregistravo įstatymo pataisas, kurios neleistų asmenims, turintiems vieną negrąžintą kreditą, gauti ir antrąjį. Taip pat siūloma grąžinant paskolą kas mėnesį išskaičiuoti ne daugiau kaip penktadalį minimalios algos.

Tačiau parlamentarės kol kas nesiūlo pataisų, kurios apribotų greitųjų kreditų prieinamumą ar vartojimo kreditų metinės kainos normą, kuri dabar siekia iki 200 proc. Opozicijos parlamentarai Rytas Kupčinskas ir Povilas Gylys yra pasiūlę šią kainą sumažinti penkis kartus. Tačiau pataisa yra įstrigusi Seimo biudžeto ir finansų komitete.

„Swedbank“ duomenimis, vartojimo reikmėms Lietuvos gyventojai pernai metais vidutiniškai skolinosi 2 317 eurų (8 tūkst. litų). Populiariausias vartojimo paskolos grąžinimo terminas siekė penkerius metus, per tokį laikotarpį paskolą grąžinti pageidavo 40 proc. besiskolinančiųjų.

Pernai metais „Swedbank“ suteikė daugiau kaip pusę naujų vartojimo kreditų visoje bankų rinkoje. Bendra „Swedbank“ vartojimo paskolų portfelio vertė 2014 m. pabaigoje sudarė 153 mln. eurų.

„Vartojamųjų paskolų rinka yra dinamiška ir verčia prisitaikyti prie klientų poreikių. Todėl gyventojai gali rinktis tiek mažas vartojamąsias paskolos ir kredito kortelių limitus, tiek didesniems šeimos vartojimo poreikiams reikalingas paskolų sumas. Besikeičiant klientų įpročiams nestebina tai, jog virš 40 proc. mūsų banko išduotų vartojimo paskolų sutarčių pernai metais buvo pasirašytos internetu“, – sako Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė.

Skolinasi remontui ir brangesniems pirkiniams

Vartojimo paskolas gyventojai dažniausiai ima planuodami būsto remontą ir baldų bei buitinės technikos įsigijimą. Tokiu tikslu pernai metais skolinosi apie 40 proc. vartojimo paskolas ėmusių gyventojų. 30 proc. paskolos gavėjų lėšų iš banko skolinosi automobiliui įsigyti.

Likusi dalis vartojimo paskolą ėmė automobilio remontui ir įvairioms kitoms vartojimo reikmėms, tarp jų – sveikatos priežiūros bei laisvalaikio poreikiams finansuoti.

Vykti į banko padalinį nebebūtina

„Swedbank“ atstovė atkreipia dėmesį, kad pernai metais išaugo vartojimo paskolų sutarčių, sudaromų internetu, dalis. „Atvykti į padalinį, kreiptis elektroniniu paštu ar skambinti į banką verta, kai reikia pasitarti vartojamojo finansavimo klausimais, siekiama pasitikslinti savo finansines galimybes ar skolinimo sąlygas. Tačiau pastebime, kad gyventojai vis dažniau finansinius reikalus tvarko savarankiškai ir vartojamojo finansavimo sutartis pasirašo naudodamiesi interneto banku.

Tokiu būdu pasirašomų sutarčių skaičius tik auga. Jei 2013 m. nuotoliniu būdu pasirašėme trečdalį vartojimo paskolų sutarčių, tai paskutinįjį 2014 m. ketvirtį internete jau buvo pasirašoma kas antra vartojimo paskolos sutartis“, – pažymi J. Gumuliauskienė.

Mėnesio įmoka – 58 eurai

Pasak „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorės, verta pažymėti, jog nepaisant pastarųjų metų šalies ekonomikos augimo ir gerėjusių gyventojų lūkesčių, klientai skolinasi atsakingai. „Swedbank“ duomenimis, pernai metais vidutinės vertės vartojimo paskolos įmokoms dengti Lietuvos gyventojai kas mėnesį vidutiniškai skirdavo 58 eurus. Ši vidutinė vartojimo paskolos įmoka jau keletą metų išlieka nepakitusi.

Vartojimo reikmėms Lietuvoje pernai metais dažniausiai skolinosi jaunesni nei 40 m. amžiaus didžiųjų miestų gyventojai. Šiek tiek daugiau nei pusę (53 proc.) besiskolinančiųjų sudarė vyrai.