Tarybai teiktame projekte darbo grupė siūlė organizuoti menininkų, architektų idėjų konkursą dėl skulptūros „Vėliavnešiai“ naujo įprasminimo, taip aktualizuojant meninę jos vertę ir eliminuojant sovietmečio ideologijos prasmę.

Pasak savivaldybės, Vaclovo Krutinio sukurtas bronzinis monumentas „Vėliavnešiai“ atidengtas prieš keturis dešimtmečius, minint Sovietų Sąjungos 60-metį.

Trijų žmonių figūras su didelėmis plazdančiomis vėliavomis už jų nugarų vaizduojanti skulptūra tuomet įkūnijo „revoliucinės minties nemirtingumą“ ir buvo paminklas „garsiems mūsų krašto sūnums, į Lietuvą atnešusiems sovietinę santvarką“. Tačiau akivaizdžių sovietinio laikmečio simbolių ji neturi.

Ukmergės rajono meras, „darbietis“ Rolandas Janickas BNS yra sakęs, kad vienintelė skulptūros problema yra jos sukūrimo tikslas.

Jis teigė, jog norima dėl skulptūros surengti idėjų konkursą, kaip būtų galima pakeisti jos sukūrimo kontekstą.

Konkursui iš savivaldybės lėšų numatoma skirti iki 10 tūkst. eurų.

„Pati skulptūra yra meniška. Jeigu nuėmus netvarkingą vėliavų uždažymą, jas nuspalvinus Baltijos šalių simboliais galėtų būti Baltijos šalių skveras, jeigu atsirastų vėliavos Lietuvos ir Ukrainos, galėtų būti Ukrainos ir Lietuvos draugystės skveras. Ji neneša jokios simbolikos, kuri būtų draudžiama“, – praėjusią savaitę per tarybos posėdį kalbėjo meras.

„Menininkai turi idėjų, kurios nebrangiomis priemonėmis pakeistų tą naratyvą. Nes jūs, mes žinome (naratyvą – BNS), bet ateina jaunosios kartos, kurios nežino tų laikų sukūrimo priežasties“, – pridūrė jis.

Tuo metu Ukmergės rajono vicemerė konservatorė Agnė Balčiūnienė teigė, kad svarstant šį klausimą reikia atsižvelgti į savivaldybės vykdytą apklausą, kurioje už šios skulptūros nukėlimą pasisakė 454 asmenys.

„Man labai liūdna, kad renkamasi kelią diskredituojantį miestą, kuomet – atsigręžiama į sovietinį režimą menančią skulptūrą ir jaučiami sentimentai. Organizavome apklausą, joje dalyvavo 600 žmonių, iš kurių dauguma pasisakė už tai, kad skulptūra būtų perkelta į kitą vietą. Nesugriauta, neišniekinta, tačiau, kad atrastų atitinkamą vietą“, – kalbėjo ji.

Kokią pagarbą mes jaučiame šitam paminklui, ar mums iš tiesų šitas paminklas kelia kokį nors pasididžiavimo jausmą?

Už projekto įgyvendinimą per tarybos posėdį balsavo devyni nariai, prieš buvo šeši, susilaikė devyni. Šis balsavimas reiškia, jog su „Vėliavnešių“ skulptūra jokių veiksmų imtasi nebus.

„Paminklai paprastai statomi iškilioms asmenybėms, žymiems įvykiams, ir visada mes jiems jaučiame pagarbą. Tad gi klausimas, kokią pagarbą mes jaučiame šitam paminklui, ar mums iš tiesų šitas paminklas kelia kokį nors pasididžiavimo jausmą?“ – klausė tarybos narys „valstietis“ Romas Pivoras.

Konservatorius Kęstutis Zinkevičius siūlė keisti sprendimo formuluotę ir numatyti „Vėliavnešių“ iškėlimą. Ši idėja taip pat nesulaukė daugumos palaikymo.

Tačiau taryba beveik vieningai pritarė kario skulptūros, esančios Pašilės karių kapinėse, iškėlimui. Už tai balsavo 22 tarybos nariai, du susilaikė.

Kario skulptūra bus perduota klubui „Miško broliai“. Jis prisiims demontavimo bei postamento sutvarkymo lėšas.

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos pateiktam projektui, kad nauja įkalinimo įstaiga būtų statoma Malavėniukų kaime Šiaulių rajone. Miesto centrinėje dalyje esantį Šiaulių tardymo izoliatorių planuojama uždaryti.

Naujojo izoliatoriaus statybos inicijuotos dar 2015-aisiais, tačiau po kelerių metų įstrigo dėl lėšų trūkumo, 2020-aisiais iš esmės sutarta jį įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu.

Iki šiol minėtoje vietoje Šiaulių rajone už maždaug 2,6 mln. eurų buvo pastatytos tvoros, įrengti dalies pastatų gręžtiniai pamatai, inžineriniai tinklai.

Šiam projektui anksčiau buvo numatyta skirti apie 43 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, o naująją įkalinimo įstaigą galutinai įrengti 2022 metais.

Šįkart ministerija numato, kad didžiausi valstybės turtiniai įsipareigojimai siektų apie 56,61 mln. eurų – Vyriausybei siūloma nustatyti pagrindines projekto sąlygas, už jį vėliau būtų atsakingas Kalėjimų departamentas.

Vis dėlto ministerija nurodo, kad bendri maksimalūs mokėjimai privačiam partneriui per visą sutarties laikotarpį, įvertinus ir įvairias rizikas, gali sudaryti 73,9 mln. eurų.

Siūlomas partnerystės sutarties laikotarpis – iki 15 metų, atrinktas rangovas per pirmuosius trejus metus turėtų suprojektuoti, pastatyti ir įrengti naują kompleksą, o vėliau rūpintis jo priežiūra, remontu, kitomis viešosiomis, komunalinėmis paslaugomis.

Finansuoti izoliatoriaus iškėlimą siūloma Nacionalinio pažangos plane numatytomis lėšomis.

Ministerija BNS anksčiau yra teigusi, jog nauja įstaiga pastatyta ir įrengta turėtų būti iki 2026 metų.

Naujajame tardymo izoliatoriuje bus projektuojamos kameros ne daugiau kaip dviem asmenims apgyvendinti, jose žmogui tektų ne mažiau kaip po penkis kvadratinius metrus. Dabartinėse Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpose kalinamiesiems tenka apie tris kvadratinius metrus, o, pavyzdžiui, darbuotojų persirengimo patalpos įrengtos pusrūsyje. 

Pasak ministerijos, dabartinė izoliatoriaus infrastruktūra buvo sukurta daugiau nei prieš 100 metų ir niekada reikšmingai neatnaujinta, ji neleidžia užtikrinti tinkamų sąlygų tiek personalui, tiek ir įkalintiems asmenims.

Pažymima, kad į kultūros paveldo sąrašą įtrauktą izoliatoriaus kompleksą yra brangu išlaikyti, keturiems jo statiniams yra taikoma didesnė teisinė apsauga, jie pripažinti architektūriniu paveldu, tad pastatais būtina tinkamai pasirūpinti, o jų renovavimas viršytų naujų statybų kaštus.

Teigiama, kad be kita ko kaliniams kasmet tenka mokėti kompensacijas už netinkamas kalinimo sąlygas, o dėl izoliatoriaus geografinės padėties neįmanoma įdiegti modernių techninių apsaugos priemonių, problematiška organizuoti konvojų.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimo projektą Kalėjimų departamentas inicijavo dar 2015 metais. Pagal tuometinius planus, Šiaulių rajone turėjo būti pastatyta 600 vietų įkalinimo įstaiga, o senasis Šiaulių tardymo izoliatorius, esantis miesto centrinėje dalyje, – uždarytas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) beveik prieš metus po Teisingumo ministerijos kreipimosi pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galbūt iššvaistytų pusės milijono eurų Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Tuomet skelbta, kad valstybei galėjo būti padaryta didesnė nei 500 tūkst. eurų žala.

Ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo vėl siūloma Malavėniukų kaime Šiaulių rajone pastatyti naują įkalinimo įstaigą, o miesto centrinėje dalyje esantį Šiaulių tardymo izoliatorių uždaryti.

Naujojo izoliatoriaus statybos inicijuotos dar 2015-aisiais, tačiau po kelerių metų įstrigo dėl lėšų trūkumo, 2020-aisiais iš esmės sutarta jį įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu. Iki šiol minėtoje vietoje Šiaulių rajone už maždaug 2,6 mln. eurų buvo pastatytos tvoros, įrengti dalies pastatų gręžtiniai pamatai, inžineriniai tinklai.

Šiam projektui anksčiau buvo numatyta skirti apie 43 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, o naująją įkalinimo įstaigą galutinai įrengti 2022 metais.

Šįkart ministerija numato, kad didžiausi valstybės turtiniai įsipareigojimai siektų apie 56,61 mln. eurų – Vyriausybei siūloma nustatyti pagrindines projekto sąlygas, už jį vėliau būtų atsakingas Kalėjimų departamentas.

Vis dėlto ministerija nurodo, kad bendri maksimalūs mokėjimai privačiam partneriui per visą sutarties laikotarpį, įvertinus ir įvairias rizikas, gali sudaryti 73,9 mln. eurų.

„Atsižvelgiant į tai, kad projektas yra ilgalaikis, dalis mokėjimų gali būti indeksuojami projekto eigoje, todėl projekto vertė nėra fiksuota“, – BNS informavo ministerija.

Siūlomas partnerystės sutarties laikotarpis – iki 15 metų, atrinktas rangovas per pirmuosius trejus metus turėtų suprojektuoti, pastatyti ir įrengti naują kompleksą, o vėliau rūpintis jo priežiūra, remontu, kitomis viešosiomis, komunalinėmis paslaugomis.

Finansuoti izoliatoriaus iškėlimą siūloma Nacionalinio pažangos plane numatytomis lėšomis.

Ministerija BNS nurodė, jog pagal planus nauja įstaiga pastatyta ir įrengta turėtų būti iki 2026 metų, ji bus pritaikyta tardymo izoliatoriaus ir pataisos namų funkcijoms.

Naujajame tardymo izoliatoriuje bus projektuojamos kameros ne daugiau kaip dviem asmenims apgyvendinti, jose žmogui tektų ne mažiau kaip po 5 kvadratinius metrus. Dabartinėse Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpose kalinamiesiems tenka apie 3 kvadratinius metrus, o, pavyzdžiui, darbuotojų persirengimo patalpos įrengtos pusrūsyje. 

Pasak ministerijos, dabartinė izoliatoriaus infrastruktūra buvo sukurta daugiau nei prieš 100 metų ir niekada reikšmingai neatnaujinta, ji neleidžia užtikrinti tinkamų sąlygų tiek personalui tiek ir įkalintiems asmenims.

Pažymima, kad į kultūros paveldo sąrašą įtrauktą izoliatoriaus kompleksą yra brangu išlaikyti, keturiems jo statiniams yra taikoma didesnė teisinė apsauga, jie pripažinti architektūriniu paveldu, tad pastatais būtina tinkamai pasirūpinti, o jų renovavimas viršytų naujų statybų kaštus.

Teigiama, kad be kita ko kaliniams kasmet tenka mokėti kompensacijas už netinkamas kalinimo sąlygas, o dėl izoliatoriaus geografinės padėties neįmanoma įdiegti modernių techninių apsaugos priemonių, problematiška organizuoti konvojų.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimo projektą Kalėjimų departamentas inicijavo dar 2015 metais. Pagal tuometinius planus, Šiaulių rajone turėjo būti pastatyta 600 vietų įkalinimo įstaiga, o senasis Šiaulių tardymo izoliatorius, esantis miesto centrinėje dalyje, – uždarytas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) beveik prieš metus po Teisingumo ministerijos kreipimosi pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galbūt iššvaistytų pusės milijono eurų Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Tuomet skelbta, kad valstybei galėjo būti padaryta didesnė nei 500 tūkst. eurų žala.

Prezidento ir jo komandos narių darbo Lietuvos regionuose metu paaiškėjo, kad savivaldybės ir kiti subjektai patirdavo finansinių sunkumų modernizuodami gatvių apšvietimą ar vykdydami kitus infrastruktūros plėtros projektus, susijusius su elektros oro linijų iškėlimu. Tiek savivaldybės, tiek kiti asmenys, pageidaujantys, kad būtų rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausantys nusidėvėję elektros energetikos objektai ir įrenginiai, turėdavo padengti visas susijusias išlaidas.

Šalies vadovo inicijuotos ir Seimo priimtos įstatymų pataisos numato, kad rekonstruojant ar perkeliant daugiau nei prieš 20 metų įrengtas elektros oro linijas, kurie kliudo statybos ar kitiems darbams, asmenims privalomų padengti išlaidų dalis sumažės nuo 100 iki 50 proc. Taip pat įteisinta skubios elektros energetikos įrenginių rekonstrukcijos ar iškėlimo galimybė, kai pageidaujantis asmuo darbus vykdo ar organizuoja savo lėšomis – tokiais atvejais jam nereikės laukti, kol darbus atliks operatorius.

Priimtos pataisos numato, kad nauji vartotojai, kurių elektros įrenginiai jungiami prie skirstomųjų elektros tinklų, padengtų 50 proc. prijungimo sąnaudų, tačiau ir toliau bus taikoma išimtis pažeidžiamų vartotojų grupei, kuri mokės tik 20 proc. prijungimo kainos. Be to, bus skatinama atsinaujinančios energetikos plėtra, numačius, kad prijungiami gaminantys vartotojai turės padengti tik 50 proc. prijungimo sąnaudų, o ne 100 proc., kaip iki šiol. Teritorijose, kur nėra elektros vartotojų, įteisintas elektrifikavimas be statybos leidimų, kartu numatant, kad tokių darbų užsakovas turi padengti 100 proc. skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.

Įstatymų pataisos taip pat sudarys sąlygas oro linijų perkėlimo ar naujų vartotojų prijungimo užsakovui savarankiškai samdyti atestuotus rangovus, kai netaikomi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinti įkainiai ir rengiamas darbų projektas, o numatomos sąnaudos 10 proc. mažesnės, nei apskaičiuotos skirstomųjų tinklų operatoriaus. Atliktus darbus priims skirstomųjų tinklų operatoriai, kurie vykdys tolesnę tinklo priežiūrą ir užtikrins jo patikimumą.

Priimtos įstatymų pataisos sudarys geresnes sąlygas verslo ir savivaldybių projektų įgyvendinimui, sumažins visiems elektros vartotojams tenkančią finansinę naštą ir skatins spartesnį skirstomųjų tinklų modernizavimą bei jų atsparumo didinimą.

Siekiant tinkamai pasiruošti pokyčiams, esminės įstatymų nuostatos dėl naujų vartotojų prijungimo bei tinklų iškėlimo kainodaros įsigalios 2021 m. vasario 1 d., o likusios nuostatos, iš esmės nekeičiančios esamo teisinio reguliavimo, – 2020 m. lapkričio 1 d.

Pašalinus garažus atsilaisvinusi teritorija bus panaudota plėtojant patogesnę infrastruktūrą vilniečiams: kuriant viešąsias poilsio erdves, tiesiant naujus kelius automobiliams, pėstiesiems bei dviratininkams.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija imasi ryžtingų priemonių siekdama pašalinti mieste esančius metalinius garažų masyvus. Šiuo metu Vilniuje stovi apie 10 700 metalinių garažų, o jų masyvai užima 51 hektarą valstybinės žemės, reikalingos vilniečių poreikiams. Masyvų užimamas plotas prilygsta maždaug 9-ioms futbolo aikštėms, arba beveik trečdaliui Vingio parko teritorijos. 

„Didžioji dalis metalinių garažų Vilniuje yra apleisti, aplink juos mėtosi šiukšlės, garažai trūnija ir kelia grėsmę asmenų sveikatai, aplinkai bei turtui. Jie darko sostinės veidą ir nelegaliai užima valstybinę žemę, kuri yra reikalinga siekiant augančiam mieste nutiesti daugiau patogesnių kelių, dviračių takų, įrengti poilsio ir žaidimų erdves“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas. 

Metalinių garažų savininkai ne kartą buvo raginti atlaisvinti žemę, tačiau dėl vangios jų reakcijos, buvo nuspręsta imtis ryžtingesnių priemonių. Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigoja iki rugsėjo 30 d. garažų savininkus išsikelti metalinius garažus į savo pačių žemę arba atiduoti juos kaip metalo laužą. Tiems savininkams, kurie tai padarys laiku, Savivaldybė padės sutvarkyti paliktą teritoriją.

Nuo kitos savaitės seniūnijos iškabins savo teritorijoje esančiuose garažų masyvuose skelbimus, kuriuose bus pateikta informacija, kaip vyks garažų iškėlimo procedūra. Savininkai turės informuoti atitinkamą seniūniją apie iškeltą garažą ar pradėtą iškėlimo procesą nurodydami savo duomenis bei informaciją apie garažą. 

„Labai tikimės, kad garažų savininkai bus geranoriški ir atlaisvins valstybinę žemę, kuria jie be rimtesnių sankcijų naudojosi labai ilgą laikotarpį. Tuo atveju, jeigu savininkai savo garažų neiškels, Savivaldybė bus priversta inicijuoti teisminius procesus, o savininkams grės irš Nacionalinės žemės tarnybos baudos“, – teigia V. Mitalas.  

Labai tikimės, kad garažų savininkai bus geranoriški ir atlaisvins valstybinę žemę, kuria jie be rimtesnių sankcijų naudojosi labai ilgą laikotarpį.

Kai kurių garažų masyvų vietoje jau yra suplanuoti projektai, kurie prisidės prie Vilniaus miestiečių gerovės. Pavyzdžiui, Karoliniškėse iš Sietyno gatvės patraukus garažus bus nutiesta trūkstama 250 m ilgio gatvės atkarpa tarp V. Maciulevičiaus ir R. Jankausko gatvių. Dviejų eismo juostų gatvėje su pėsčiųjų šaligatviu ir automobilių stovėjimo vietomis bus taip pat įrengtas naujas apšvietimas bei sutvarkytos dvi sankryžos. 

Šnipiškėse, nukėlus 80 arų sklype įsikūrusius garažus tarp Giedraičių ir Kintų g. gatvių, atsiras aikštė renginiams, pėsčiųjų takai, mažosios architektūros elementai, apšvietimas, vaikų žaidimų ir sporto aikštelės. Vilniečiai neformalaus balsavimo metu nusprendė, kad ši erdvė bus pavadinta Šnipiškių aikšte.

Šiuo metu Kernavės g. esantys nelegalūs metaliniai garažai trukdo įvykdyti Širvintų g. rekonstrukciją. Dėl valstybinėje žemėje esančio garažo masyvo nėra įmanoma sujungti šalia Širvintų ir Kernavės gatvių besidriekiančių dviračių takų. Šiuo metu vyksta garažų masyvo iškėlimo procesas, kurį užbaigus Vilniaus dviratininkai galės džiaugtis sklandžia dviračių trasa. 

Kai kurie garažų masyvai ne tik trukdo miesto plėtros projektams, bet ir kelia grėsmę sostinės gyventojų sveikatai, nes jie yra tapę savavališkais atliekų sąvartynais, skleidžiančiais į aplinką kenksmingas medžiagas. 

„Primename, kad iškėlęs metalinį garažą jo valdytojas privalo išvežti ir daiktus, atliekas, sutvarkyti garažu užstatytą ir jo eksploatavimui naudotą teritoriją. Iki rugsėjo 30 d. Savivaldybės administracija siūlo pagalbą – tiems savininkams, kurie metalinius garažus išsikels patys, padėsime sutvarkyti teritoriją nemokamai. Tie, kurie garažus iškelti vėluos, turės teritoriją sutvarkyti patys arba sulauks iš mūsų reikalavimo atlyginti teritorijos tvarkymo išlaidas“, – pažymi V. Mitalas.

Laikini metaliniai garažai Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose pradėjo kurtis dar sovietmečiu. Tuomet sprendimą, leidžiantį laikinai – 3–5 metams – statyti ir eksploatuoti metalinius garažus laisvoje valstybinėje žemėje priėmė Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas. Po vietos savivaldos reformos vykdomųjų komitetų funkcijos perėjo vykdomosioms vietos savivaldos institucijoms. 

XIX amžiaus pabaigoje statytą Klaipėdos centrinio pašto pastatą ketinama parduoti, tačiau kaina kol kas neatskleidžiama.

Nuo spalio 1-osios pašto paslaugos bus teikiamos prekybos centre „Manto namai“.

„Ieškodami patalpų persikėlimui, vertinome ne tik jų dydį, bet ir prieinamumą – kad būtų sudarytos sąlygos į paštą patekti neįgaliesiems ir mamoms su vežimėliais, be to, ne mažiau svarbu, kad paštą pasiekti būtų patogu tiek automobiliu, tiek pėsčiomis“, – pranešime cituojamas įmonės Tinklo padalinio vadovas Jonas Sadauskas.

Pasak jo, prieš 126 metus statytas Klaipėdos centrinio pašto pastatas šiuo metu nėra pritaikytas modernioms pašto paslaugos, panaudojamos ne visos jo patalpos.

„Šiuo metu iš 3 tūkst. kvadratinių metrų centriniame pašte naudojame tik pusę – 1462 tūkst. kvadratinių metrų, tačiau kokybiškoms šiuolaikinėms pašto paslaugoms teikti pakanka dar mažiau – apie 120 kvadratinių metrų“, – teigia įmonės atstovas.

Anot J. Sadausko, naujame pastate įsikursiančiame centriniame pašte bus įrengti šeši klientų aptarnavimo langeliai, suprojektuota patogi laukimo salė, įrengta savitarnos parduotuvė.

Taip pat skyriuje bus įrengta speciali vieta internetinėje savitarnos sistemoje suformuotoms ir iš anksto apmokėtoms siuntoms palikti.

Klaipėdos centrinio pašto pastatas Liepų gatvėje yra saugomas valstybės.

Darbo grupė šiuo klausimu rugsėjo viduryje turėjo paskelbti kalėjimo iškėlimo detales, tačiau jai kol kas nepavyksta rasti, kur iš Lukiškių iškelti nuteistus, suimtus ir arešto bausmę atliekančius asmenis.

„Kol kas mums neišeina nusistatyti galutinės iškėlimo datos. Iki Naujųjų metų Lukiškėse lieka tam tikras skaičius kalinių, juos reikės išrotuoti, perkelti į kitas įkalinimo įstaigas“, – BNS šią savaitę sakė teisingumo ministras.

Vis dėlto jis teigė, kad parengimo darbai „eina į pabaigą“.

Pasak E. Jankevičiaus, norint kaliniams rasti vietos reikia atlikti remonto darbus kitose laisvės atėmimo įstaigose.

Vis dėlto ministerija susilaiko nuo planų įgyvendinti didesnius projektus, kad nereikėtų siekti finansavimo jiems Valstybės investicijų programoje, o pavyktų apsiriboti paprastesnėmis procedūromis.

„Žiūrime, kad tą remontą galėtume padaryti ne per investicijas, o tiesiog per viešuosius pirkimus“, – kalbėjo Teisingumo ministerijos vadovas.

Iškėlus Lukiškių kalėjimą, jį sudarantis pastatų kompleksas bus perduotas Turto bankui.

Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai, esantys Vilniaus centre šalia Seimo rūmų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos, Užsienio reikalų ministerijos.

Kompleksas, kurį sudaro kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, nuo 2002 metų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Jam suteiktas aukščiausias – nacionalinio reikšmingumo apsaugos lygmuo.

Lukiškių kalėjimą iškelti anksčiau nesėkmingai bandė ir kelios kitos Vyriausybės. Pastarieji ketinimai tai padaryti žlugo 2015 metais.

Vyriausybės sprendimu pardavimui perduodama dalis LMTA iki šiol patikėjimo teise valdomų patalpų Gedimino prospekte (Gedimino pr. 39), taip pat patalpos Vilniaus, T. Kosciuškos, Pamėnkalnio gatvėse, bendrabutis Giedraičių gatvėje.

Visų šių patalpų vertė viršija 16 mln. eurų.

Kaip žurnalistams po posėdžio sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, į numatomų parduoti pastatų sąrašą neįtraukti centriniai akademijos rūmai prie Lukiškių aikštės.

„Gedimino prospekte yra du pastatai, kurie priklauso Muzikos ir teatro akademijai, tai centrinių rūmų, kurie yra priešais Lukiškių aikštę, nėra tame sąraše“, – teigė ministrė.

Centriniame pastate (Gedimino pr. 42) toliau veiktų akademija.

„Šitas pastatas bus naudojamas Muzikos ir teatro akademijos reikmėms. Jeigu persikėlus į Olandų gatvę tos reikmės sumažėtų, tada vėl būtų keliamas klausimas, kaip šitas pastatas galėtų būti efektyviai panaudojamas“, – sakė J. Petrauskienė.

LMTA nori dalį turimų patalpų parduoti, o gautas lėšas investuoti į naują pastatų kompleksą Olandų gatvėje. Naujų patalpų statyba atsieis 29 mln. eurų, dalį sumos – 13 mln. eurų – skiria Europos Sąjunga, posėdyje sakė švietimo ir mokslo ministrė.

LMTA pernai pavasarį pasirašė sutartį su „Paleko Archstudija“ dėl studijų miestelio Vilniuje projektavimo ir architektūros dalies projekto vykdymo priežiūros. Bendrovės „Paleko Archstudija“ komanda dar 2015 metais laimėjo pirmą vietą LMTA studijų miestelio architektūriniame konkurse.

Įgyvendinant projektą numatyti du statybų etapai. Pirmąjį etapą preliminariai planuojama baigti 2020 metais. Iki tol turėtų iškilti Teatro ir kino fakulteto, Muzikos fakulteto pastatai bei mažasis salių blokas – keturios salės koncertams, teatrui ir kinui. Antrasis etapas turėtų būti įgyvendintas 2024 metais. Tuomet turėtų būti pastatytas didysis salių blokas, bendrasis-administracinis blokas, biblioteka, kamerinė salė, studentų bendrabutis.

Seimo Antikorupcijos komisija nuogąstauja, ar vėl nežlugs Laisvės atėmimo vietų ligoninės perkėlimas iš Vilniaus centro. Vienas šios įstaigos iškėlimo planas, išleidus 9 mln. litų (2,6 mln. eurų), buvo nutrauktas, dabar vėl investuojamos lėšos, o projektą koordinuoja tas pats pareigūnas.

„Norėjome įsitikinti, kad dar vienas projektas, kaip įprasta Kalėjimų departamente, netaptų įtartinu, kaip ir Lukiškių perkėlimo projektas po penkerių metų vystymo nutrūko, kaip anas projektas, kuris 2009 metais jau būtų buvęs pabaigtas, apeinant Kalėjimų departamentą neaiškiais viražais 9 mln. litų užkasta į žemę, ir dabar matydami procesus, keičiasi direktoriai, norėjome įsitikinti, kad projektas bus įgyvendintas“, – trečiadienį BNS sakė Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius.

Trečiadienį į Seimo komisijos posėdį pakvietęs Kalėjimų departamento vadovybę V.Gailius atkreipė dėmesį, kad šįkart įgyvendinant projektą iš Lukiškių kalėjimo teritorijos Vilniaus centre į Pravieniškes perkelti Laisvės atėmimo vietų ligoninę atsakingas Kalėjimų departamento direktorės pavaduotojas Remigijus Norvaišis.

Antikorupcijos komisijos duomenimis, tas pats pareigūnas ir prieš gerą dešimtmetį buvo atsakingas už naujos Laisvės atėmimo vietų ligoninės statybą Santariškėse. Tuomet gavus sklypą ir pradėjus statybas, išleidus 9 mln. litų, projektas buvo nutrauktas. Šešių hektarų sklypas su nebaigtais statiniais parduotas už daugiau kaip 30 mln. litų (8,7 mln. eurų).

Paaiškėjo, kad būsimos kalinių gydymo įstaigos kaimynystėje R.Norvaišis su kitu aukštu pareigūnu pasistatė gyvenamuosius namus.

„Už šią sritį, investicijas, pas jus įtartinai atsakingas tas pats žmogus, kuris tuo metu, kai buvo nutrauktas 2004 metais projektas Santariškėse, taip pat vėl atsakingas už šitą sritį. Ar nebijote, kad jums pakiš koją jūsų artimiausia aplinka, pavaduotojas, kuris jau prie vieno projekto ištakų stovėjo?“ – klausė V.Gailius.

„Šiandien to nebijau. Naudoju visus kontrolės ir efektyvumo mechanizmus, mačiau, kad iki praėjusių metų departamentas dirbo ne taip, kaip turėtų būti, nebuvo jokių kontrolės mechanizmų. (Dabar) yra paskirti už kiekvieną investicinį projektą atsakingi įstaigų vadovai, kontroliuojantys asmenys iš departamento skyrių ir už kiekvieną – skirtingas pavaduotojas pagal savo sritį“, – teigė Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė.

R.Norvaišis komisijos posėdyje nedalyvavo, nes atostogauja šiuo metu.

Kol kas Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi du struktūrinius padalinius – Pravieniškių ir Vilniaus. Jau birželį Laisvės atėmimo vietų ligoninė iš Vilniaus turėtų būti iškelta į Pravieniškes.

Įgyvendinant šį projektą, vieno pastato rekonstrukcijai ir medicinos įrangai įsigyti išleista apie 770 tūkst. eurų. Dalis pastatų Pravieniškėse buvo suremontuoti dar 2008 metais, bet nuo to laiko jie stovėjo tušti.

Kalėjimų departamento vadovė garantavo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės perkėlimas tikrai įvyks.

„Grėsmių nematau, sprendimų, kad man būtų daroma įtaka, nėra. Sunkiau buvo dirbti su ligoninės vadovu, kuris stabdė visą perkėlimą“, – kalbėjo Ž.Mikėnaitė.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius Andrius Dubinas iš pareigų pasitraukė šių metų pradžioje.