Darbo inspekcija pernai atliko dvigubai daugiau patikrinimų nei 2022 metais. Daugiausiai tirta darbuotojų sauga.

„Nenoras mokėti darbo užmokesčio, nenoras užtikrinti orių darbo sąlygų, nenoras užtikrinti darbo saugos ir sveikatos darbo vietoje. Metai iš metų šios problemos kartojasi“, – tikino Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. 

Darbo inspekcija sako, kad kasmet nelegalaus darbo mastai auga. Palyginti su 2022 metais, pernai pažeidimų padaugėjo beveik 15 proc., o daugiausia jų – statybų versle.  

„Tradiciškai fiksuojamos tos pačios veiklos rūšys, tai – statyba, transportas.  Keista, kad iki šiol nelegalus darbas fiksuojamas būtent šiose srityse. Tai – nepagarba įstatymui, valstybei ir jos žmonėms“, – stebėjosi J. Gricius. 

Statybininkų asociacija tikina, kad su nelegaliu darbu kovoja jau ne vienerius metus, tačiau ryžtingų sprendimų pasigenda iš valdžios.  

„Valstybei siūlėme įdiegti savo sistemą, kad padėtume tašką šitai problemai, tačiau jie nepalaikė mūsų pasiūlymo“, – teigė Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas. 

Profesinės sąjungos sako, kad pažeidimų nemažės iki kol nebus sugriežtintos baudos. Net ir nusikaltę darbdaviai žalos beveik nepatiria.  

„Juokas pro ašaras. Įmonė tris metus pažeidinėjo darbo ir poilsio režimą. Nustačius pažeidimus – gavo 120 eurų baudą. Tai rodo, kad darbdaviai tikrai gali susimokėti tam tikrą duoklę valstybei ir toliau pažeidinėti įstatymus“, – aiškino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Klausimų kelia ir užsieniečių išnaudojimas, nes kai kurios įmonės imigrantų poreikių nepaiso, naudojasi jų žinių stoka.

„Darbdaviai, kurie pasamdo užsieniečius, labiau piktnaudžiauja. Tas žmogus negali apsiginti, dažnai nemoka kalbos, nežino mūsų teisinės sistemos. Jis – labai pažeidžiamas. Dėl to užsieniečiai ir labiau nukenčia“, – kalbėjo D. Gedvilas.

„Nemato reikalo pernelyg stengtis investuoti į darbuotojų saugą, sveikatą, į skaidrų, nešešėlinį atlyginimą, nes ta priežiūra – minimali“, – teigė I. Ruginienė.

Vis daugiau fiksuojama ir mobingo bei psichologinio smurto atvejų, o jų ypač gausu Sveikatos apsaugos ir Švietimo sektoriuose. Tiesa, tokie kaltinimai pasitvirtina ne visada.

„Kiekvienas pajudėjimas, reiklumo aspektas – vertinamas kaip kažkokia prievarta. Tai nėra prievarta. Tai – darbo drausmės, pareigų atlikimo momentai. Mes negalime visko suabsoliutinti ir nukreipti į šitą apibrėžtį, į smurto sąvoką“, – tikino J. Gricius.

Pernai darbo inspekcija išrašė beveik 530 administracinių nusižengimų protokolų.

Kartu su jais veikusiai dar vienai uostamiestyje gyvenančiai ukrainietei Klaipėdos apygardos teismas skyrė laisvės apribojimą.

Bylos duomenimis, Klaipėdoje gyvenantys 30-ies Ukrainos pilietė ir 48-erių vyras, sumanę pasipelnyti iš prostitucijos, susitarė, kad už jų pasiūlytą piniginį atlygį nusipirks merginą, kuri bus išnaudojama prostitucijai. Šiam planui įgyvendinti jie susitarė su trečiąja bylos kaltinamąja – 23 metų Klaipėdoje gyvenančia taip pat Ukrainos piliete, jog ši suras merginą, kuri teiks seksualines paslaugas kaltinamojo surastiems klientams. Už tokį darbą jai buvo pažadėtas 200 eurų užmokestis.

Nustatyta, kad bendrininkų grupėje veikę Klaipėdos gyventojai žadėjo nukentėjusiajai pelningą administratorės-barmenės darbą ir tokiu būdu parsiviliojo ją į Lietuvą. Konstatuota, kad byloje nukentėjusiąja pripažinta užsienio pilietė prostitucijai buvo išnaudojama 2022 metų spalio–lapkričio mėnesiais.

Klaipėdos apygardos teismo sausio 18 dieną paskelbtu nuosprendžiu Ukrainos pilietei ir minėtam klaipėdiečiui paskirtos atitinkamai trejų su puse ir dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmės. Iš jų bendrai konfiskuota beveik 14 tūkst. eurų grynųjų pinigų, gautų iš nusikalstamos veikos. Teismo sprendimu, trečiajai bylos kaltinamajai paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, taip pat per šį laiką ji įpareigota neatlygintinai išdirbti 100 valandų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Klaipėdos apskrities policijos kriminalistai.

Kaip pranešė pranešė prokuratūra, N. Grunskienė pritarė ikiteisminio tyrimo medžiagos patikrinimo išvadai, kad dalis aplinkybių, kurios yra reikšmingos nusikalstamai veikai kvalifikuoti, nebuvo tinkamai ištirtos, taip pat šio ikiteisminio tyrimo metu nepašalinti tam tikri proceso dalyvių parodymų prieštaravimai.

„Konstatavus šiuos ikiteisminio tyrimo trūkumus daroma išvada, kad reikšmingos prokuroro nutarimo pagrįstumui aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai ištirtos ir įvertintos“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Susipažinusi su šia išvada generalinė prokurorė jai pritarė ir pavedė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui atnaujinti nurodytą ikiteisminį tyrimą.

Tyrimas atnaujintas po to, kai portalas „Delfi“ paskelbė 19-mečio liudijimą, kad su Vilniaus arkivyskupijos kancleriu palaikė intymius santykius, kai jam tebuvo 15 metų. Už tai jis teigė ne vienerius metus gaudavęs itin dideles pinigų sumas.

Teisėsauga pradėjo tyrimą dėl vertimo lytiškai santykiauti, atliko kratas. Galiausiai dvasininkui skirta bauda už pornografinio turinio laikymą, o kaltinimai dėl privertimo lytiškai santykiauti panaikinti, neįrodžius, jog jaunuolis tai daryti buvo verčiamas.

Kad jų miestelyje apsigyveno juodaodžiai, vietiniai žino. Tačiau, kad Kenijos piliečiai ūkyje galėjo būti išnaudojami – netiki. Vietinė gyventoja neslepia stiprių emocijų: „Nesąmonė, tikra nesąmonė. Kas čia tokią nesąmonę sukūrė?“

Apie išnaudojimą pasakoja patys užsieniečiai. Jauni vyrai ir moterys iš Kenijos kaltina ūkininką mokėjus mažesnę algą nei sutartą ir netgi priekabiavus seksualiai. „Man buvo sumokėta 400 Eur, o turėjo sumokėti 700 Eur be mokesčių. Užmokestis nebuvo toks, koks buvo numatytas sutartyje“, – atviravo moteris iš Kenijos. Jos kolega antrina: „Man buvo sumokėta 500 Eur. Sutartyje buvo parašyta, kad gausiu 1 200 Eur prieš mokesčius – į rankas apie 900, bet gavau 500 Eur.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Toliau kaltinimai sunkėja. Viena buvusi ūkio darbuotoja tvirtina, kad būnant savo kambaryje, į jį bet kas galėjo ateiti. Net jai esant nuogai. Ji jautiesi pažeminta. Užsienietės teigia, kad prie jų buvo seksualiai priekabiaujama. Jos kvietė policiją. Jų kolega patvirtina: „Kartu paskambinome policijai, bandėme juos informuoti apie tai, kas vyksta. Tačiau kai jie atvyko mūsų neapklausė, ką pasakė vadovas – nežinome.“

Man buvo sumokėta 500 Eur. Sutartyje buvo parašyta, kad gausiu 1 200 Eur prieš mokesčius.

Vis dėlto, vėliau apklausau policijoje įvyko. „Į Raseinių rajono policiją kreipėsi Kenijos Respublikos gyventoja, 22-ejų metų moteris, kuri pareiškė, kad buvo žeminama, kad prie jos buvo priekabiaujama. Policijos pareigūnai renka medžiagą, tikslina aplinkybės“, – pasakojo Šiaulių apskrities policijos atstovas Artūras Šliavas.

Policiją iškvietusią merginą pareigūnai nuvežė į Raudonąjį Kryžių, nes ji likti ūkyje nebegalėjo. „Policija žino, kad pas mus yra nakvynės namai, kad mes galime priimti, laikinai apgyvendinti žmones. Galbūt dėl to ir atvežė pas mus“ , – svarstė Raseinių Raudonojo Kryžiaus vadovė Alma Kurmauskienė.

Po kelių dienų pasiprašyti pagalbos atvyko ir kiti keturi užsieniečiai. „Iš viso turėjome penkis – dvi moteris ir tris vyrus“, – patvirtino A. Kurmauskienė.

Prieglobsčio Kenijos gyventojams prireikė, nes po policijos vizito ūkininkas su visais penkiais darbuotojais anksčiau termino nutraukė darbo sutartis.

Pasak policijos, šia nelegalia veikla užsiimančios moterys atvirai reklamuoja savo teikiamas paslaugas. Pareigūnai, stebėdami socialinius tinklus ir skelbimų portalus, demaskavo ne vieną Alytaus apskrityje nelegalią veiklą vykdančią moterį.

Policininkai užfiksavo, kad Alytuje, Statybininkų gatvėje esančiame bute, 40-metė užsienio šalies pilietė teikė seksualines paslaugas už atlygį. Moteris tikino, kad „dirba“ savo noru, jos niekas neišnaudoja. Dar viena šio „amato“ atstovė užfiksuota Birštono kurorte.

Kliento laukusi 34-erių alytiškė, savo namuose sulaukė policijos pareigūnų. Anksčiau ne kartą, o šiais metais jau antrą kartą, už vertimąsi prostitucija bausta moteris ir vėl įkliuvo. Savo paslaugas pastaroji visada reklamuoja skelbimų portaluose. Ji taip pat teigė, kad dirba savo noru. Žino, kad tokia veikla yra neleistina, o už vertimąsi ja yra baudžiama.

Moterims už vertimąsi prostitucija arba naudojimąsi jos paslaugomis už atlygį surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Joms gresia bauda nuo 90 iki 140 eurų, jei pažeidimas padaromas pakartotinai, bauda gali išaugti iki 300 eurų.

„Jeigu susiduriate su prekybos žmonėmis apraiškomis ar žinote, kad su tuo susiduria kiti asmenys, prašome pranešti skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba www.epolicija.lt. Taip pat informuoti galite ir socialinio tinklo Facebook pranešimų programoje „Messenger“, parašius žinutę adresatui „Alytaus policija““, – ragino Alytaus apskrities policija.

Žurnalistas tyrėjas Michalas Gutowskis (Michalas Gutovskis) teigė, kad Karolis Wojtyla (Karolis Voityla), dar būdamas Krokuvos kardinolu, žinojo apie kunigų pedofilų atvejus Bažnyčioje.

Pasak jo, jis perkėlė kunigus į kitas vyskupijas – vieną iš jų net į Austriją, – kad nekiltų joks skandalas.

K. Wojtyla, kuris popiežiaus pareigas ėjo 27 metus – nuo 1978-ųjų iki mirties 2005 metais, parašė rekomendacinį laišką vienam vaikų išnaudojimu kaltintam kunigui, adresuotą Vienos kardinolui Franzui Koenigui (Francui Kionigui), tačiau apie kaltinimus neužsiminė, sakė M. Gutowskis.

Jis paprašė niekur apie tai nepranešti – sakė, kad susitvarkys.

M. Gutowskis teigia, kad atlikdamas tyrimą kalbėjosi su kunigų pedofilų aukomis, jų šeimomis ir buvusiais bažnyčios vyskupijos darbuotojais.

Jis cituoja buvusios komunistinių laikų SB slaptosios policijos dokumentus ir retus bažnytinius dokumentus, su kuriais jam pavyko susipažinti.

Tačiau M. Gutowskis teigė, kad Krokuvos vyskupija neleido jam susipažinti su savo dokumentų archyvais.

Praeityje Lenkijos bažnyčia atsisakė pateikti dokumentus teismams arba viešajai tyrimo komisijai, tiriančiai nepilnamečių išnaudojimo bažnyčioje atvejus.

Panašūs kaltinimai

Vienas iš M. Gutowskio šaltinių, sutikęs kalbėti su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad 1973 metais jis asmeniškai papasakojo K. Wojtylai apie vieno kunigo pedofilijos veiksmus.

„Wojtyla pirmiausia norėjo įsitikinti, ar tai nėra blefas“, – sakė šaltinis.

„Jis paprašė niekur apie tai nepranešti – sakė, kad susitvarkys“ ir pridūrė, kad tuometinis kardinolas aiškiai paprašė, kad įtariamas incidentas būtų griežtai laikomas paslaptyje.

Amerikietis Thomas Doyle'as (Tomas Doilas), buvęs katalikų kunigas, kanonų teisės mokslininkas ir vienos pirmųjų ataskaitų apie katalikų dvasininkų vaikų išnaudojimą Jungtinėse Valstijose autorius, teigė, kad M. Gutowskio tyrimas buvo novatoriškas.

Pasak jo, tai rodo, kad Jonas Paulius II žinojo apie šią problemą dar prieš tapdamas popiežiumi.

Tyrimas tradiciškai katalikiškoje Lenkijoje pradėtas netrukus po to, kai Lenkijoje gyvenantis olandų žurnalistas Ekke Overbeekas (Ekė Overbikas) pateikė panašius kaltinimus.

E. Overbeeko knyga „Maxima Culpa“ šią savaitę bus pradėta pardavinėti Lenkijoje.

Per pastaruosius dvejus metus, gavęs keletą pranešimų apie nepilnamečių išnaudojimą Lenkijos bažnyčioje, Vatikanas nubaudė keletą aukšto rango bažnyčios pareigūnų už tai, kad jie dangstė dvasininkų pedofiliją.

Bylos duomenimis, tris užsieniečius darbuotojus Šventosios atrakcionų parke galėjo išnaudoti čekų šeima – vyras, žmona ir jų sūnus.

44 metų vyras, 41 metų jo žmona ir 20-metis jų sūnus yra kaltinami prekyba žmonėmis, tai yra vergiškomis sąlygomis vertę dirbti du savo tautiečius ir vieną lenką Šventojoje veikusiuose atrakcionuose.

Nukentėjusieji 2019 metų vasarą Čekijoje buvo pasamdyti dirbti atrakcionuose ir į Lietuvos pajūrį atvežti sunkvežimio priekaboje.

Šią savaitę teisme apklausti keturi liudytojai, jie pasakojo, kad užsieniečiai, atrodę tarsi benamiai, dirbo kone vergiškomis sąlygomis. Jie buvo nesiprausę, neapsikirpę, purvinais drabužiais, kontroliuojami savininkų, neretai alkani, pasirodydavo ir sumušti – patinusiais paakiais ar rankomis.

Vyrai prašydavo darbuotojų maisto, kreipėsi ir pagalbos, prašydami padėti pabėgti.

Bylos duomenimis, vyrai gyveno vilkiko priekaboje, kur nebuvo dušo, tualetu buvo tapęs kibiras, miegodavo ant porolono lakštų, be to, būdavo rakinami, ribojama jų laisvė.

Šeimininkai į vyrus, anot liudytojų, kreipdavosi įžeidžiančiais kreipiniais ir keiksmažodžiais.

Nežinau, kodėl jie turėdavo būti mušami, skriaudžiami dėl neatlikto darbo, nes darbo metu jie viską darė nuoširdžiai.

Atrodė tarsi sumušti

Teisme liudijusi Roma K. teigė, kad minėti asmenys 2019 metų vasarą „dirbdavo, kai atvažiuodavau, ir dirbdavo, kai išvažiuodavau“.

„Man tie darbininkai atrodė išnaudojami. Sprendžiu iš jų elgesio, reagavimo į nurodymus. Nežinau, kodėl jie turėdavo būti mušami, skriaudžiami dėl neatlikto darbo, nes darbo metu jie viską darė nuoširdžiai“, – tvirtino liudytoja.

Kolegoms į akis krito darbuotojų išvaizda. Jų teigimu, vyrai atrodė tarsi benamiai – nesiprausę, nesikirpę, drabužiai suplyšę ir purvini, o besiprausiantys jie buvo pastebėti po vandens žarna.

Pasak liudytojos, kai kurie iš šių darbininkų atrodė sužaloti, nors smurto prieš juos teigė nemačiusi.

„Pats vyriausias darbininkas buvo sužalotas, ranka sužalota ir akis, dažniausiai nešiodavo akinius. Kiek prisimenu, du buvo sužaloti“, – sakė Roma K.

„Atrodė kaip bomžai (benamiai – BNS). Pasirodė man iškart. Veidas sudaužytas, su krauju, dirbo nuo ankstaus ryto iki vėlumos. Prašydavo cigarečių ir pavalgyti. Bijodavo, slėpdavosi. Man nereikėjo slėptis ir dirbti nuo ankstyvo ryto“, – teigė liudytojas Paulius B.

Drebėdavo nuo šalčio

Anot liudytojų, vyrai tarpusavyje nebuvo susimušę, nebuvo pastebėti neblaivūs, nes iš atrakcionų aikštelės niekur neišeidavo, nesilankydavo parduotuvėje ar pajūryje.

„Vienas buvo su akiniais, kad mėlynės nesimatytų. Rankos būdavo ne kaip žmogaus – dvigubos. Kiek žinau, girdėjau, elektra buvo nupurtytas, pagaliais luptas, iš metalo gavęs per nugarą. Tiksliai atsimenu vieną kartą, kai gavo, tada jis dingo“, – pasakojo liudytojas Šarūnas J.

Jo teigimu, vyrai galėjo būti mušami, kai „kažkas blogai padaryta“.

„Esame padėję surinkti prieš Jūros šventę atrakcioną. 2–3 val. nakties girdėjau kaip klykdavo, o atėjus į darbą pamatai, kad rankos nebe tokios kaip vakar buvo“, – sakė Šarūnas J.

Lyjant lietui, anot liudytojų, vyrai stovėdavo prie karuselių, eidavo jų tvarkyti, drebėdavo nuo šalčio, nes neturėjo šiltų drabužių.

Gabrielės B. teigimu, vakarai buvo vėsūs, „aš dirbau su žiemine striuke, o jie trumpomis rankovėmis, matydavosi, kaip dreba“. Pasak jos, vienas iš vyrų turėjo šiltą striukę, tačiau ši buvo atimta.

Ketvirtadienį teisėja liudytojo Šarūno J. teiravosi, ar su nukentėjusiais elgtasi kaip su vergais.

„Tikrai taip“, – sakė jaunuolis.

Prašė pagalbos

Minimi darbuotojai, anot liudytojų, atrakcionų parke taisė karuseles, šveisdavo, valydavo, pjaudavo žolę, aptarnaudavo klientus, dirbdavo ir kitus darbus.

„Šveisdavo laiptus esant didžiausiam karščiui, nors atrodė nebūtų būtina“, – sakė liudytoja.

Anksčiau atrakcionuose dirbę asmenys teigė girdėję, esą vyrai naktį priekaboje užrakinami, o pas čekų šeimą buvo darbininkų asmens dokumentai.

Liudytojas Šarūnas J. pasakojo sulaukęs prašymo padėti pabėgti, kai vienam darbininkų buvo metaliniu veržliarakčiu suduota per nugarą.

Nukentėjusysis žadėjo vėliau atsilyginti, nors pinigų turėjo ribotai. Liudytojo teigimu, vyrai per mėnesį galėjo uždirbti iki 100 eurų, susirinkdavo monetas, iškritusias iš besisupančių atrakciono lankytojų.

„Prašė nuvežti į oro uostą, kad parskristų namo, bet neturėjo ID kortelės, sakė, kad atėmė, tai nežinau, kur būčiau jį nuvežęs. Prašė pagelbėti ir išvežti lauk“, – sakė Šarūnas J.

Gabrielė B. tvirtino sulaukusi vieno vyrų prašymo padėti nupirkti bilietus, kad šie galėtų išvykti į Vilnių.

Pats vyriausias darbininkas buvo sužalotas, ranka sužalota ir akis, dažniausiai nešiodavo akinius. Kiek prisimenu, du buvo sužaloti.

Įžeidinėjo ir keikėsi

Tą pačią 2019-ųjų vasarą atrakcionuose dirbęs Šarūnas J. teisme pasakojo, kad susikalbėti su užsieniečiais darbuotojais būdavo nelengva, padėdavo vertimų programėlės, gestai, šį tą vyrai suprasdavo rusų kalba.

„Bandėme šnekėti, klausti vardų, bet nežinojome“, – sakė liudytojas.

Jo teigimu, į darbuotojus buvo kreipiamasi žodžiais, kurie skambėjo kaip keiksmažodžiai. Teismo vertėja sakė, jog vienas minimų žodžių – lytinių organų pavadinimas, kitas reiškia „gaidys“. Liudytojai teigė girdėję ir kreipinius „debilas“.

„Tai netiesa“, – sakė kaltinamoji..

Šarūno J. teigimu, vyrai pasakojo, jog naktį yra užrakinami.

Prašė maisto

Liudytojų teigimu, kad nori valgyti vyrai parodydavo gestais, taip pat prašydavo ir cigarečių. Maistą kolegos pasakojo palikdavę kokioje nors vietoje, nes bendrauti užsieniečiams su kolegomis lietuviais atrodė tarsi būtų uždrausta. Vos prašnekus esą prisistatydavo vienas čekų šeimos narių.

Liudytojai teigė matydavę, jog moteris atneša vyrams šiokio tokio maisto.

„Darbuotojai valgydavo „batoną, geriausiu atveju dar kokių dešrelių jiems nupirkdavo“, – sakė vienas liudytojų.

Pagelbėti stengėsi kolegos, vyrams atnešdavę maisto, tačiau stengdavosi tai padaryti slapčia, nes pastebėjo, jog už kontaktą su kolegomis vyrai buvo mušami.

„Paklausiau, ar normalu mušti žmones jaunojo vyro, jis sakė: „O ką, negalima?“. Man tai didelę nuostabą padarė“, – sakė Paulius B.

Pranešė policijai

Vienas liudytojų teigė apie čekų smurtą prieš darbuotojus pranešęs šalia veikusių atrakcionų šeimininkams. Pastarieji ne kartą įspėjo, kad su darbuotojais taip elgtis nevalia, ir patikino, jog kreipsis į policiją.

„Kai dingo vienas žmogus, kur dirbo, tada kreipėsi į policiją“, – pasakojo Paulius B., pas greta veikiančių atrakcionų savininkus dirbantis jau 12 metų.

Kaltinamoji liudytojo teiravosi, kiek atrakcionų Šventojoje šie savininkai turėjo anksčiau ir dabar. Esą dėl konkurencijos jų šeima galėjo būti apšmeižta.

Anksčiau teisme liudijusi ir apie nederamą elgesį su darbuotojais policijai pranešusi moteris teigė, kad jos kantrybė trūko, kai vyriausias čekų sūnus metaliniu veržliarakčiu daužė vienam atvykėlių per šonkaulius.

Tuomet moteris pareikalavo vyro dokumentų ir ketino jį išsiųsti namo, tačiau sulaukė čekų atsako, jog savo aikštelėje su darbuotojais jie daro, ką nori.

Netrukus po šio įvykio, sumuštas užsienietis, anot moters, buvo nupraustas po vandens žarna ir kažkur išvežtas. Po to įvykio vyras tiesiog dingo.

Apie situaciją jai pranešus pareigūnams, galimu darbuotojų išnaudojimu ėmė domėtis policija.

Anksčiau parodymus davę nukentėjusiaisiais byloje laikomi vyrai teismo procese nedalyvauja. Apie jų dabartinę padėtį informacijos neturima. Nukentėjusiesiems atstovaujantis advokatas siekia iš kaltinamųjų priteisti 30 tūkst. eurų.

Už prekybą žmonėmis organizuotoje grupėje Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 4 iki 12 metų.

Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas spalio pradžioje.

Apie tai trečiadienį kalbėta Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje.

„Visi suprantame, kad esama situacija itin palanki prekybai žmonėmis, nes atvykstantys asmenys yra itin pažeidžiami. Tų visų gerų iniciatyvų tarpe lengva įsipaišyti prekiautojams žmonėmis“, – komisijos nariams sakė Vidaus reikalų ministerijos vyresnioji patarėja Sonata Mickutė.

Bandė verbuoti registracijos centre

Pasak jos, dar kovo viduryje institucijos organizavo neeilinį posėdį, kuriame aptartos kylančios prekybos žmonėmis grėsmės bei prevencijos priemonės. Grėsmių įvardinta ne viena – pasienyje vykstanti žmonių kontrabanda, netikrintos įsikūrimui siūlytos gyvenamosios patalpos, neregistruotos pavežėjimo paslaugos, nedeklaruotos siūlomos darbo vietos.

„Posėdžio metu gavome informaciją iš nevyriausybinių organizacijų, kad būtent registracijos centruose buvo bandymų verbuoti prekybai žmonėmis, seksualiniam išnaudojimui jaunas merginas bei priverstiniam darbui. Kelios šeimos laikytos nelaisvėje ir buvo savintasi jiems skirta finansinė parama“, – sakė S. Mickutė.

Anot patarėjos, bandymai verbuoti jaunas merginas nepavyko, nes įtariamieji nusitaikė į centre dirbančias savanores.

Labai gaila, kad šeimos, kurios buvo nuskriaustos, atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus.

„Labai gaila, kad šeimos, kurios buvo nuskriaustos, atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus“, – sakė S. Mickutė.

Iki šiol, jos duomenimis, Lietuvoje pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto įvaikinimo. Lenkijoje pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl priverstinio darbo ir seksualinio išnaudojimo, tokių atvejų esama ir Belgijoje bei Slovakijoje, tačiau kol kas fiksuojami tik pavieniai nusikaltimai.

S. Mickutės teigimu, pasitaikė atvejų, kai dar iki karo jų gimtinėje ukrainiečiai Lietuvoje taip pat buvo išnaudojami prekybai žmonėmis priverstiniam darbui ir seksualiniam išnaudojimui.

„Dabartinėje situacijoje gali grėsti abi šios išnaudojimo formos ir prisidėti išnaudojimas nusikalstamai veikai, surogatinei motinystei, nes reikia pažymėti, kad surogatinė motinystė Ukrainoje legali, susidariusi situacija gali pastūmėti išnaudoti ir šiai formai“, – teigė patarėja.

Siekiant atpažinti galimai vykdomus nusikaltimus, registracijos centrų darbuotojams buvo išdalintos atmintinės su prekyba žmonėmis požymiais. Užtikrina, kad į centrus nepatektų pašaliniai asmenys, išskyrus ukrainiečius ir darbuotojus. Susisiekimo ministerija ėmėsi pavežėjų kontrolės pasienyje.

Policija vertina grėsmes

Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis komisijos narius informavo, jog policija renka informaciją, atlieka prevencinius pokalbius su identifikuotais galimai riziką patiriančiais asmenimis.

„Turime suprasti, kad kalbame ne apie šimtus, o tūkstančius atvykusių Ukrainos žmonių, su visais padirbėti netikiu, kad kažkas sugebės. (…) Procesai vyksta, kiek galime dalyvaujame. Policijoje įdarbinta ukrainiečių, dėl kalbinio barjero, kad pagelbėtų centruose, turime paramą viduje“, – sakė M. Akelaitis.

Eglė Maziliauskienė, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos viršininkė, teigė, jog grėsmės matomos, bet kol kas ir išlieka tik grėsmėmis.

„Grėsmes mes vertiname, įžvelgiame lygiagrečiai su Europolo institucijomis, turinčiomis žvalgybinę informaciją“, – sakė E. Maziliauskienė.

Anot jos, neabejingi ir patys žmonės, jau gauta pirmųjų pavienių pranešimų apie galimus elgetavimo atvejus, kurie gali būti vertinami kaip galimas išnaudojimas, taip pat apie be priežiūros paliktus ukrainiečių vaikus.

Policija kasdien atlieka elektroninės erdvės stebėseną, socialinius tinklus, stebėdama pasiūlymus, kurie gali būti ir užmaskuoti turint tikslą užverbuoti.

Lietuvoje registruota 46,9 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 19,3 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo trečiadienį skelbiami Statistikos departamento duomenys.

Pabėgėlius priimančios kaimyninių šalių labdaros organizacijos teigė pastebėjusios prekybos žmonėmis, vaikų dingimo, prievartavimo bei išnaudojimo atvejų.

Lenkijoje įsikūrusios žmogaus teisių organizacijos „Homo Faber“ koordinatorė Karolina Wierzbinska sakė žinanti apie atvejus, kai vilties netekę tėvai vaikus vienus be palydos siųsdavo susitikti su giminaičiais kaimyninėje šalyje, tačiau vaikai taip ir neatvykdavo.

„Akivaizdu, kad tai vargina vaiką – jis vienas blaškosi po stotį, gali visai dingti. Tai, deja, nėra hipotetiškas atvejis – taip jau buvo. Taip pat gauname pranešimų apie prekybos žmonėmis atvejus. Kai kurioms moterims Lenkijoje siūloma dirbti tik nelegalius darbus, darbdavys su jomis elgiasi netinkamai, nemoka atlyginimo“, – pasakojo K. Wierzbinska.

Lenkijos pasieniečiai padėjo išplatinti organizacijos lankstinukus, kuriuose išsamiai aprašoma, kaip saugoti asmens dokumentus, pasiruošti keliauti per judrias traukinių stotis su vaikais, ką daryti, jei kas siūlo pavežti, bet pradeda vežti ne ten ir pan.

Prekybos žmonėmis rizika yra didelė, nes išsekę pabėgėliai su kiekviena nauja diena kelyje tampa vis labiau pažeidžiami.

Monika Molnarova iš Slovakijos organizacijos „Caritas“ sakė, kad jų komanda dirba pasienyje – jau imtasi veiksmų, kad moterys su vaikais būtų apsaugotos.

„Prekybos žmonėmis rizika yra didelė, nes išsekę pabėgėliai su kiekviena nauja diena kelyje tampa vis labiau pažeidžiami. Prekeiviai žmonėmis greičiausiai nusitaiko ir į moteris, kurios keliauja vienos, ir į moteris, kurios keliauja su vaikais“, – sakė M. Molnarova.

Scanpix nuotr.

Slovakijoje esančioje pabėgėlių stovykloje dirbantis Sergejus Savinas sakė, kad kartais padėti siūlosi nedorų kėslų turintys žmonės.

„Pavyzdžiui, buvo vyras, kuris norėjo tik vienos moters ir keturių vaikų. Liepiau jam dingti. Mes negalime taip elgtis“, – sakė jis.

Kilus susirūpinimui dėl prekybos žmonėmis, Lenkijos vyriausybė pateikė pataisas naujai priimtam įstatymo projektui. Jame išdėstyti Lenkijos atsakai į pabėgėlių krizę – minimali bausmė už prekybą žmonėmis padidinta nuo trejų iki dešimties metų, o maksimali, numatyta už seksualinę prekybą vaikais, – nuo dešimties iki 25 metų.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Maciejus Wasikas aiškino: „Norime siųsti aiškią žinutę nusikaltėliams, kurie bando išnaudoti pabėgėlių tragedijas“.

Jungtinių Tautų agentūra „Unicef“ pareiškė, kad nors Lenkijos vyriausybės sprendimas visiškai atverti sieną Ukrainos pabėgėliams yra sveikintinas, bet kelia iššūkių vaikų apsaugos srityje.