Asociacijos teigimu, fiksuojama vis daugiau sukčiams sėkmingų incidentų: balandį–birželį finansų įstaigose užfiksuoti 2951 atvejis, kai nusikaltėliams pavyko išvilioti pinigus (pernai tuo pat metu – 2454), o vidutinė išviliota suma sumažėjo maždaug dukart – nuo 1588 pernai iki 856 eurų šiemet.

LBA prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad tai rodo apribotas sukčių galimybes.

„Stebime tendencijas, kad rezultatus duoda finansų įstaigų ir kitų institucijų taikomos priemonės siekiant apriboti sukčiavimo galimybes“, – pranešime sako E. Čipkutė.

Finansų įstaigoms antrąjį ketvirtį pavyko iš sukčių atgauti apie 200 tūkst. eurų, dar apie 1,7 mln. eurų buvo sustabdyta.

Populiariausias sukčių būdas išvilioti pinigus tebėra vadinamasis „fišingas“ (angl. phishing), kai gyventojams siunčiama suklastota SMS žinutė ar elektroninis laiškas siekiant išvilioti asmens duomenis ir pavogti pinigus iš sąskaitos – antrąjį ketvirtį buvo 1698 tokie atvejai (pernai 1533).

Be to, šiemet dukart padaugėjo investicinio sukčiavimo atvejų – 440 (pernai 204), kai sukčiai gyventojams siūlo investuoti į patrauklią grąžą generuojančius investicinius produktus.

Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, iš pradžių nenustatytas asmuo, tuo metu atlikęs bausmę įkalinimo įstaigoje, telefonu susisiekė su nukentėjusiąja. Pristatęs policijos pareigūnu, moterį  įtikino, kad jos banko sąskaita naudojasi sukčiai.

Nukentėjusiajai patikėjus, telefonu pateikta informacija, 2019 metų balandžio 20 dieną telefoninio pokalbio metu moteriai buvo liepta nuvežti 2 tūkst. 310 eurų ir pririšti prie kelio ženklo „Vilkaviškis“.

Po trijų dienų kaltinamieji įtikino nukentėjusiąją, jog siekiant suimti sukčius, neva besinaudojančius jos sąskaita, reikia išgryninti daugiau pinigų. Nukentėjusioji, vadovaudamasi jai duodamais nurodymais, išgrynino 3,5 tūkst. eurų ir banke užsakė išgryninti dar 14 tūkst. eurų.

Išgrynintus pinigus nukentėjusiajai šį kartą buvo nurodyta pririšti prie kelio ženklo „Didieji Šelviai“.

Kaltinamieji, pasiskirstę vaidmenimis, organizuodavo šių pinigų perdavimą ir pasidalinimą. Taip pat, vienas bylos kaltinamasis, tuo metu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, neteisėtu būdu įgytus pinigus realizavo užsisakydamas sportinių drabužių už 1 tūkst. eurų.

Bendrininkų grupė buvo kaltinama tuo, jog apgaule veikdami bendrais veiksmais, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą didelės vertės – 19 810 eurų – turtą.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai pritarė valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro siūlomai bausmei. Visi penki kaltinamieji pripažinti kaltais dėl sukčiavimo.

S. B. paskirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, o subendrinus ją su ankstesne bausme jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

A. R. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, K. R. – vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o subendrinus su galiojusia – vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Z. A ir A. N. paskirtos švelnesnės bausmės, Z. A. paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, o A. N. – pusantrų metų laisvės apribojimo bausmė.

Jie abu įpareigoti būti namuose nuo 23 iki 6 valandos, taip pat dirbti, tęsti darbą, o nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Byloje taip pat iš dalies tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys daugiau nei 16,5 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti.

Likusi pinigų suma buvo rasta kratų metu ir įsiteisėjus nuosprendžiui bus perduota nukentėjusiajai.

Įtariami nusikaltėliai neįtarė, kad pasirinktos aukos namuose gali būti įrengta vaizdo kamera, tad elgėsi labai užtikrintai.

Teigiama, kad vaizdo kamerą pagyvenusios mamos namuose jau senai buvo pasirūpine vaikai, kad galėtų per atstumą stebėti situaciją jos namuose.

Vaizdo įraše matyti, kaip pas pensininkę į namus įsiprašo medicininę kaukę dėvintis vyras, prisistatęs pareigūnu.

Šeimininkei jis rodė savo darbo pažymėjimą. „Policija, matot, užrašyta, policija“, – į pažymėjimą baksnojo sukčius. „Gali būti ir policija, aš nepažįstu“, –reagavo senolė.

Sukčius vis dairėsi po namus. Moteris sutriko: „Ką, jis prašo atiduoti pinigus?“ Sukčius nuramino: ne, pinigus, kurie neva yra padirbti, va jau sulaikyta ir juos atnešusi paštininkė, jis norįs tik nufotografuoti. 

Tuomet nedorėlis pateikė instrukcijas: banknotus sudėti prie telefono. Moteris galų gale patiki ir ieško spintelėje savo pensijos. Imdama iš rankinės ji dar mestelėjo, kad kai ji išdėlios pinigus, jų gali netekti: „Ir pasiimsit juos“. Tačiau tuomet sulaukia patikinimo, kad jų reikia tik nuotraukoms. 

Suskaičiavęs, kad yra šešios kupiūros, sukčius toliau mulkino moterį. Liepė atsiliepti telefonu ir pasakyti, kiek jos pinigų bus nufotografuota. Kol ji kalbėjo su kitu nevidonu, namuose apsilankęs „pareigūnas“ akimirksniu susirinko kupiūras nuo stalo, bet dar nespruko.

Matai, kaip greitai. Matai, kaip greitai vagia.

Priėjęs arčiau moters ėmė skiesti, kad turi eiti pakviesti kaimynus kaip liudininkus.

„Jau nebėra pinigų ant stalo“, – apsižiūrėjo pensininkė. „Matai, kaip greitai. Matai, kaip greitai vagia“, – garsiai kalbėjo besipiktindama moteris. 

R. Matonis portalui kauno.diena.lt nurodė, kad įvykis užfiksuotas Kėdainių rajone. „Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Įtariamasis kol kas nenustatytas“, – komentavo Policijos departamento atstovas.

Penktadienį policija gavo nukentėjusios moters pranešimą.

Pranešta, kad nuo balandžio 25 iki gruodžio 28 dienos Kybartų 54 metų gyventoja kartu su kitomis dviem moterimis apgaulės būdu išviliojo 18 944 eurus.

Nukentėjusioji teigė, kad sukčiautojos ją tikino, kas joms reikalingi pinigai.

Kaip pranešė policija, pinigai buvo išvilioti per kelis kartus. 

Policijos departamento duomenimis, apie 16 val. Taikos prospekto gyventojai paskambino telefoniniai sukčiai, kurie, apsimetę policijos pareigūnais, iš 1928 metais gimusios moters apgaulės būdų išviliojo apie 10 tūkst. eurų.

Namo kieme policija sulaikė 1993 metais gimusį vyrą, pas kurį rasta 9,8 tūkst. eurų. Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Manoma, kad šis vyras gali būti įvykdęs ir daugiau nusikalstamų veikų ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Asmenys, galėję nukentėti nuo šio vyro, prašomi kreiptis į Kauno apskrities policiją.

Pirmadienio vakarą 20.58 val. buvo gautas nukentėjusiosios pranešimas.

Jame teigiama, kad nuo kovo 26 dienos, telefoniniai sukčiai, prisistatę FNTT pareigūnais ir Rusijos įmonės darbuotojais, apgaule išviliojo 9 tūkst. 538 eurus.

Įvykio aplinkybes aiškinasi pareigūnai.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad apgauta 1927 metais gimusi moteris, gyvenanti Žirmūnų gatvėje.

Sukčius senolei paskambino apie 12 val. dienos, pinigus ji atidavė atėjusiam nepažįstamam vyrui.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaip pranešė Policijos departamentas, moteris pranešė, kad trečiadienį apie 16 val. Šiaulių rajone, būnant namuose, telefonu paskambino vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir pasakęs, kad iš jos sąskaitos  grobiami pinigai, apgaule išviliojo 12 260 eurų.

Atėjusiam į namus nepažįstamam vyriškiui senolė atidavė pinigus.

Sekmadienį apie 14 val. Draugystės prospekte gyvenančiai moteriai, gimusiai 1952 metais, į laidinį telefoną paskambino nepažįstamas vyras ir pranešė, kad neva šiaulietės sesuo sužalojo kitą moterį.

Kad atlygintų žalą, šiaulietė sukčiams atidavė santaupas.

Pirmadienio rytą į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 1957 metais gimusi Pagirių kaimo gyventoja. Ji pareiškė, kad sekmadienį apie 21 val. jai į namus paskambino nepažįstamas vyras. Jis pasakė, kad moters sesuo krisdama sužalojo mergaitę ir reikia pinigų žalai atlyginti.

Po kiek laiko į pareiškėjos namus atvyko du vyrai, jiems moteris atidavė 12 tūkst. eurų.