P. Porošenka šeštadienį pranešė, kad jis buvo „sąmoningai“ sulaikytas prie sienos ir kad jam buvo neleista išvykti iš šalies. Buvęs lyderis apkaltino vyriausybę sulaužius vadinamąsias politines paliaubas, galiojusias nuo Rusijos įsiveržimo į šalį pradžios.

P. Porošenka buvo gavęs oficialų leidimą nuvykti į Lietuvoje surengtą NATO šalių parlamentų vadovų susitikimą, bet negalėjo jame dalyvauti.

Tačiau pirmadienį P. Porošenka, kuris yra vienas turtingiausių žmonių Ukrainoje, sakė galėsiantis nuvykti į kitą susitikimą, kai Europos Sąjungos šalių vyriausybės, kurių jis neįvardijo, įsikišo į šį reikalą.

2014–2019 metais prezidento pareigas ėjęs P. Porošenka nuo Rusijos įsiveržimo vasario 24-ąją dažnai rodydavosi viešumoje.

Eksprezidento vadovaujama partija „Europos solidarumas“ yra antra pagal dydį politinė jėga Ukrainos parlamente po prezidento Volodymyro Zelenskio valdančiosios partijos.

Jo partija pareiškė esanti „įsitikinusi, kad valdžia sąmoningai neišleido Porošenkos“ į NATO susitikimą praeitą savaitgalį.

P. Poroshenka planavo Vilniuje „paraginti sąjungininkus suteikti Ukrainai NATO narystės veiksmų planą per birželį Madride vyksiantį viršūnių susitikimą, sakoma jo spaudos tarnybos pranešime, gautame naujienų agentūros AFP.

Jis taip pat turėjo susitikti su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir grupe Europos parlamentarų.

Tačiau buvęs lyderis dabar galėjo išvažiuoti į Roterdamą Nyderlanduose, kur vyks Europos politinių partijų atstovų susitikimas.

„Paspaudus Europos Parlamento deputatams ir ES šalių vyriausybėms Petro Porošenka galėjo išvykti į užsienį dalyvauti Europos liaudies partijos viršūnių susitikime ir suvažiavime Roterdame“, – sakoma spaudos tarnybos pranešime.

Ten pat nurodoma, kad buvęs lyderis prie sienos su Lenkija „parodė tuos pačius dokumentus“, su kuriais jį anksčiau dukart buvo atsisakyta praleisti.

Į valdžią atėjus V. Zelenskiui P. Porošenka atsidūrė teisėsaugos akiratyje dėl įtariamos valstybės išdavystės ir korupcijos. Vienas iš kaltinimų – kad jis padėjo šalies rytiniame Donbaso regione įsitvirtinusiems prorusiškiems separatistams pardavinėti anglis Ukrainos vyriausybei. Buvęs prezidentas šiuos kaltinimus neigia.

Įsiveržus Rusijai, Ukrainos parlamentas uždraudė kelias prorusiškas partijas, o kitoms partijoms leido toliau veikti pagal vadinamąsias politines paliaubas – tylų susitarimą, kad visos partijos atidės į šalį vidaus politinius nesutarimus ir susivienys kovai su priešu.

„Nelabai suprantu, kam skirta ši peticija – man, o gal tų karių, kurie paaukojo savo gyvybes už Ukrainą, tėvams? Kai dabar kasdien žūsta po 50-100 žmonių sudėtingiausiuose mūsų valstybei rytiniuose regionuose“, – per trumpą spaudos konferenciją sekmadienio pavakarę kalbėjo vadovas valstybės, jau beveik tris mėnesius atremiančios Rusijos intervenciją.

V. Zelenskio žodžiais, dabar teikti tokius siūlymus yra tiesiog nesąžininga, nes šimtai tūkstančių karių gina tėvynę fronte, o kiti nori iš jos pasitraukti.

Tokia peticija buvo įteikta šeštadienį, gegužės 21-ąją, surinkus 25 tūkst. parašų po ja – būtino skaičiaus prezidentui ją nagrinėti.

V. Zelenskis pažadėjo peticiją apsvarstyti per atitinkamu įstatymu nustatytą laikotarpį bei pateikti oficialų atsakymą.

Kartu premjeras patikino, kad su Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovais tariamasi dėl turizmo tarp trijų Baltijos šalių skatinimo bei patirtų nuostolių švelninimo.

„Išvykti galėsite iš Lietuvos be jokių apribojimų. Atvykti taikomas visas ypatingas režimas, kuris buvo taikomas iki šiol, – 14 dienų privalomas karantinas, testavimas, anketavimas, patikrinimai, ar laikomasi izoliacijos ir karantino režimo ir taip toliau. (...) Dėl to išvykstantys į užsienį dėl įvairių priežasčių turi žinoti, kad grįžus reikės tą procedūrą 14 dienų su visomis pasekmėmis praeiti“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė S. Skvernelis.

Su Latvija ir Estija tariamasi dėl bendrų priemonių įgyvendinimo

S. Skvernelio teigimu, dėl piliečių keliavimo Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje jau buvo kalbėta su kaimyninių Baltijos valstybių ministrais pirmininkais.

„Nusprendėme, kad užsienio reikalų ministrai pakoordinuos mūsų veiksmus, kada mes galėtume atsiverti bent jau Baltijos valstybių regione, – tiek kalbant apie darbo rinką, tiek apie vežėjus, tiek apie piliečių išvykimą jiems rūpimais klausimais. Šiandien užsienio reikalų ministrai surengė panašią diskusiją, mes laukiame sprendimų ir pasiūlymų“, – patikino S. Skvernelis.

Taip pat premjeras patikino, kad Latvija, Estija ir Lietuva imsis papildomų bendrų priemonių koronaviruso padariniams spręsti.

„Gegužės 6 d. vėl vyks Baltijos Ministrų Tarybos nuotolinis posėdis, kur sprendimai bus priimti. Planuojame, kad priimsime bendrą trijų Baltijos valstybių sprendimą dėl atsivėrimo šiame regione ir skatinsime kitas priemones Baltijos valstybių piliečiams, kad būtų amortizuojami tie netekimai, kuriuos patiria visos valstybės dėl koronaviruso, – nuo ekonomikos iki turizmo skatinimo įvairiomis turizmo programomis, kad vieni pas kitus galėtume praleisti vasaros ar pavasario atostogas“, – pridūrė S. Skvernelis.

Su Lenkijos ministru pirmininku tarsis dėl atskiro režimo pasienyje

Premjeras taip pat patikino, kad pirmadienį nuotoliniu skambučiu kalbėsis su Lenkijos ministru pirmininku.

„Tada, matyt, išgirsime konkrečius atsakymus dėl jų sienos apsaugos. Jie planuoja iki birželio 12 d. laikyti tokį sienų režimą, bet kalbėsimės – galbūt gali būti taikomi atskiri režimai tarp Lietuvos ir Lenkijos pagal atskirą susitarimą. Išvykstantys turi pasverti priežastis, dėl ko važiuoja, tai turi būti svarios priežastys. Nemanau, kad šiuo metu turistauti kažkur kitur nei Lietuvoje būtų prasminga ir saugu. (...) Prieš išvykdami turėkime omenyje, kur vykstame – ar galėsime ten patekti ir kaip po to reikės sugrįžti“, – patikino S. Skvernelis.

Jis priminė, kad atvykstantiems į šalį užsieniečiams toliau galioja tos pačios sąlygos – atvykimas galimas tik gavus specialų leidimą.

„Kol kas mūsų sienos yra uždarytos ir užsienio piliečiai į Lietuvą įleidžiami tik individualia, išimtine tvarka“, – akcentavo S. Skvernelis.

Karo prievolė – iki pensijos

Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba išplatino priminimus apie tai, kad karo prievolininkais laikomi nuo 18 iki 60 metų vyrai.

Ši žinia šokiravo 55 metų santechniką Saulių iš Klaipėdos rajono, kuris susiruošė į Norvegiją uždarbiauti.

"Man tai yra naujiena. Net kojas pakirto. Gal karui realiai ruošiamės? Privalau prieš išvykdamas į užsienį apie tai informuoti kariškius. Kur tai matyta? Išvažiuoti dirbti į užsienį negalėčiau ne tik aš, kuris netarnavo armijoje, bet ir mano brolis, kuris karinę tarnybą atliko", – nusistebėjimu dalijosi gyventojas.

Iš tiesų, pagal Karo prievolės įstatymą piliečiai vyrai, sulaukę 18 metų, per 3 mėnesius negavę pranešimo apie įrašymą į karinę įskaitą, turi kreiptis į savo regioninį Karo prievolės komplektavimo skyrių ar poskyrį ir įsirašyti į karinę įskaitą.

Prievolės – visiems

Pranešama, kad, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ir suteikti pakankamai laiko atlikti privalomas procedūras, iki šiol neinformavusiems apie savo išvykimą karo prievolininkams terminas pratęsiamas iki šių metų pabaigos.

Tačiau išvykę gyventi į kitą valstybę ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, karo prievolininkai, nuo 18 iki 60 metų vyrai, privalo nedelsiant informuoti savo regioninį Karo prievolės komplektavimo skyrių ar poskyrį apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą.

"Tikrai taip, karo prievolininkas, nuo 18 iki 60 metų amžiaus, tiek dar netarnavęs, tiek ir karo prievolę jau atlikęs pilietis privalo regioniniam karo prievolės poskyriui pranešti apie savo išvykimą į užsienį, jei tai užtruks ilgiau nei šešis mėnesius. Primename, kad karo prievolininkai yra visi Lietuvos piliečiai, išskyrus nuo karo prievolės atleistus neveiksnius arba ribotai veiksnius, neįgaliuosius, pagal Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvadas netinkamus pagal sveikatą, esančius dimisijoje ar sulaukusius 60 metų, taip pat tarnauti nepageidaujančias moteris", – aiškino Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Visuomenės informavimo poskyrio kapitonas Gintautas Ciunis.

Gresia baudos

Kariškiai primena, kad iki šių metų pabaigos asmenims, neįvykdžiusiems karo prievolininko pareigų, gali būti taikoma administracinė atsakomybė, užtraukianti baudą nuo 30 iki 60 eurų.

Pakartotinis tokių pareigų neatlikimas gali užtraukti baudą iki 140 eurų.

Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas gali netgi užtraukti baudžiamąją atsakomybę su maksimalia laisvės atėmimo iki trejų metų sankcija.

G.Ciunis ramino, kad bausmių už šių pareigų neatlikimą dar neteko skirti.

Informacija apie karo prievolininko išvykimą reikalinga karinei įskaitai tvarkyti – ji padėtų susisiekti su karo prievolininkais, pavyzdžiui, paskelbus mobilizaciją ar norint pateikti aktualią informaciją dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

"Net ir išvykęs gyventi užsienį pilietis savo pareigų šaliai nepraranda", – tikino G.Ciunis.