Palyginimui: per visus 2019-uosius metus į Izraelį persikėlė kiek mažiau nei 16 000 rusų. Ypač smarkus imigracijos didėjimas stebėtas šiais metais po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną. Vasarį į Izraelį kaip imigrantai atvyko 700 Rusijos piliečių, kovą – jau per 3 000.

Remiantis Izraelio įstatymais, kiekvienas asmuo, kurio bent vienas iš senelių buvo žydas, turi teisę nedelsiant būti natūralizuotas. Šią sąlyga atitinka apie 600 000 rusų.

Liepą Rusijos teisingumo ministerija pareikalavo likviduoti organizacijos „Jewish Agency for Israel“ filialą Maskvoje. Ši organizacija padeda žydams persikelti į Izraelį. Tokio reikalavimo priežastimi įvardyti Rusijos duomenų apsaugos įstatymo pažeidimai.

Tačiau Izraelio diasporos reikalų ministras Nachmanas Shai kaltina Rusiją taip reaguojant į Izraelio poziciją Ukrainos atžvilgiu. Izraelis vyriausybei Kyjive teikia humanitarinę pagalbą.

„Buvo nuspręsta dar kartą pakelti abiejų šalių santykių lygį iki visaverčių diplomatinių santykių ir grąžinti abiejų šalių ambasadorius ir generalinius konsulus“, – sakoma Y. Lapido biuro pareiškime.

Ministras pirmininkas pasveikino šį diplomatinį proveržį kaip „svarbią naudą regiono stabilumui ir labai svarbią ekonominę naujieną Izraelio piliečiams“.

Pranešimas paskelbtas po kelis mėnesius trukusių dvišalių pastangų pataisyti ryšius, kurie pradėjo trūkinėti 2008 metais po Izraelio karinės operacijos Gazos Ruože.

Dvišaliai santykiai buvo įšaldyti po 2010 metų gegužę įvykusio incidento, kai Izraelio komandosai surengė nesėkmingai susiklosčiusį reidą prieš šešių laivų flotilę, mėginusią pralaužti Gazos Ruožo jūrinę blokadą.

Per tą incidentą Turkijai priklausančiame laive „Mavi Marmara“ žuvo devyni turkų aktyvistai, o dar vienas vėliau mirė nuo sužalojimų.

2016 metais šalys pasirašė susitarimą dėl santykių normalizavimo ir vėl apsikeitė ambasadoriais, tačiau 2018-aisiais susitarimas žlugo po susirėmimų Gazos Ruožo pasienyje, per kuriuos žuvo dešimtys palestiniečių.

Turkija atšaukė savo diplomatus ir išsiuntė iš šalies Izraelio ambasadorių.

Turkija savo ruožtu trečiadienį sakė, jog jos sprendimas dėl visapusiškų diplomatinių santykių atkūrimo nereiškia, kad ji atsisakys paramos palestiniečiams.

„Mes neatsisakome palestiniečių reikalo“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlus).

M. Cavusoglu teigė, kad šis sprendimas leis daugiausia musulmoniškai, bet oficialiai sekuliariai Turkijai ginti palestiniečių interesus Gazos Ruože, Vakarų Krante ir Jeruzalėje.

Ambasadorių sugrįžimas „yra svarbus gerinant dvišalius ryšius“, sakė ministras.

Kaip visada sakėme, mes ir toliau ginsime palestiniečių teises.

„Kaip visada sakėme, mes ir toliau ginsime palestiniečių teises“, – pridūrė jis.

„Svarbu, kad mūsų pranešimai (palestiniečių klausimu) būtų perduodami tiesiogiai per ambasadorių“, – sakė M. Cavusoglu.

Turkija nepripažįsta Jeruzalės Izraelio sostine, o jos ambasada yra Tel Avive.

M. Cavusoglu sakė, kad Turkijos ambasadorius bus paskirtas po to, kai prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui) bus pateiktas sąrašas.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas (Isaakas Hercogas) šių metų kovą surengė istorinį vizitą į Ankarą. Turkijos lyderis R. T. Erdoganas gyrė tą susitikimą kaip „posūkio tašką mūsų santykiuose“.

Izraelis kol kas nepateikė informacijos, kada jo ambasadorius bus išsiųstas į Ankarą.

„Teroristas mūsų rankose“, – visuomeniniam radijui sakė policijos atstovas Kanas Eli Levy (Kanas Elis Levis).

Izraelio greitosios medicinos pagalbos tarnyba „Magen David Adom“ (MDA) incidentą pavadino „teroro išpuoliu senamiestyje“.

Naujienų agentūros AFP reporteris pranešė, kad aplink įvykio vietą netoli Jeruzalės Vakarų sienos – švenčiausios žydų maldų vietos – sustiprintas saugumas.

MDA paramedikai sakė, kad jie suteikė pagalbą žmonėms su šautinėmis žaizdomis tiek autobuse, tiek automobilių stovėjimo aikštelėje netoli pastato, garbinamo kaip karaliaus Dovydo kapas.

Tarp sužeistųjų yra keli JAV piliečiai, pranešė Jungtinių Valstijų ambasada. Jos pareiškime sakoma, kad ją „sukrėtė ir nuliūdino teroristinis išpuolis“.

Vairuotojas Danielis Kanievsky (Danielis Kanievskis) pasakojo apie staiga kilusį chaosą, kai šaulys pradėjo šaudyti į viešojo transporto autobusą ir prie jo stovėjusius žmones.

„Važiavau nuo Vakarų sienos. Autobusas buvo pilnas keleivių“, – sakė jis žurnalistams prie savo kulkų suvarpytos transporto priemonės.

„Sustojau Dovydo kapo stotelėje. Tuo metu prasidėjo šaudymas. Du žmones lauke matau krentančius, du viduje kraujavo. Visi puolė į paniką“, – kalbėjo vairuotojas.

Tarp sužeistųjų – JAV piliečiai

Visi nukentėjusieji buvo nuvežti į netoliese esančias ligonines.

„Į įvykio vietą atvykome labai greitai“, – pareiškime sakė vyresnysis greitosios medicinos pagalbos gydytojas Nehemia Katzas (Nehemija Kacas) ir paramedikas Davidas Trachtenbergas.

Atvykę „pamatėme viduryje kelio stovintį keleivinį autobusą, praeiviai iškvietė mus, kad suteiktume pagalbą dviem autobuse buvusiems maždaug 30 metų vyrams su šautinėmis žaizdomis“, cituojami jie.

MDA atstovas Zaki Helleris (Zakis Heleris) iš pradžių sakė, kad sužeisti šeši vyrai ir viena moteris ir kad visi septyni buvo „visiškai sąmoningi“, o vėliau policija paskelbė, kad sužeistųjų skaičius siekia aštuonis.

Tarp sužeistųjų buvo nėščia moteris, kurios kūdikis gimė po išpuolio, AFP sakė ligoninės „Shaarei Tsedek“ atstovas spaudai.

„Ji tebėra intubuota ir sunkios būklės, – sakė jis. – Kūdikis gimė ir yra sunkios, bet stabilios būklės.“

Vietos žiniasklaida pranešė, kad tarp nukentėjusiųjų buvo ir JAV žydų keturių asmenų šeima, kuri laukė taksi.

JAV ambasada pranešė „galinti patvirtinti, jog tarp aukų yra JAV piliečių. Renkame tolesnę informaciją. Privatumo sumetimais daugiau nieko nekomentuosime“.

Po kelias valandas trukusių gaudynių policija pranešė, kad įtariamasis pasidavė. Taip pat buvo paskelbta pistoleto, kurį, kaip įtariama, jis naudojo, nuotrauka.

„Teks sumokėti“

Izraelio ministras pirmininkas Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) sakė kad „užpuolikas, miesto gyventojas, turintis kriminalinę praeitį, veikė vienas“.

„Visi, kurie siekia mums pakenkti, turėtų žinoti, kad už bet kokią žalą mūsų civiliams jiems teks sumokėti“, – kiek anksčiau sakė Y. Lapidas.

„Policija ir Izraelio gynybos pajėgos stengiasi atkurti ramybę ir saugumo jausmą mieste“, – kalbėjo jis.

Gazos Ruožą kontroliuojanti palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“ pasveikino „didvyrišką operaciją“, bet neprisiėmė atsakomybės už išpuolį.

„Mūsų žmonės ir toliau priešinsis okupantui ir kovos su juo visomis priemonėmis“, – sakoma pareiškime.

Incidentas įvyko praėjus savaitei po tris dienas trukusio Izraelio ir „Islamo džihado“ kovotojų konflikto tankiai apgyvendintame Gazos Ruože pabaigos.

Per smurto pliūpsnį, kuris baigėsi praėjusį sekmadienį, kai tarpininkaujant Egiptui buvo paskelbtos paliaubos, žuvo mažiausiai 49 palestiniečiai, įskaitant „Islamo džihado“ kovotojus ir kelis vaikus.

Pastaraisiais mėnesiais regione auga įtampa, Izraeliui grumiantis su padažnėjusių išpuolių banga. Per šį smurto protrūkį nuo kovo 22 dienos žuvo mažiausiai 19 žmonių.

AFP duomenimis, per tą patį laikotarpį žuvo per 50 palestiniečių ir trys Izraelio arabai. Tarp jų yra išpuolių vykdytojų ir asmenų, kuriuos nukovė izraeliečių saugumo pajėgos per operacijas Vakarų Krante.

Pokalbis telefonu buvo atviras ir sąžiningas, pranešė I. Herzogo biuras. Jiedu aptarė dvišalius klausimus, įskaitant žydų diasporos problemas. I. Herzogas ilgai kalbėjo apie Žydų agentūros, užsiimančios imigracija į Izraelį, veiklą. Nepaisydama Izraelio protestų, Rusijos teisingumo ministerija nori ją uždaryti. Prieš pradėdamas eiti prezidento pareigas, I. Herzogas buvo Žydų agentūros pirmininkas.

„Abu prezidentai pabrėžė svarbias Izraelio ir Rusijos bendradarbiavimo sritis ir susitarė palaikyti ryšį“, – paskelbė I. Herzogo biuras. Pasak Izraelio prezidento, V.  Putinas akcentavo savo asmeninį įsipareigojimą atminti holokaustą ir kovoti su antisemitizmu.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad pokalbis telefonu buvo susijęs su Žydų agentūra. Abi šalys susitarė, kad „abiejų valstybių atsakingų institucijų kontaktai šiuo klausimu tęsis", sakė jis.

Rusijos teisingumo ministerijos byla šiai nevyriausybinei organizacijai turi būti nagrinėjama rugpjūčio 19 dieną. Rusija kaltina organizaciją pažeidus šalies įstatymus. Pasak žiniasklaidos, ji kaltinama neteisėtu Rusijos piliečių asmens duomenų rinkimu.

D. Peskovas paneigė pranešimus, kad organizacijos likvidavimu siekiama užkirsti kelią šviesių protų nutekėjimui iš Rusijos. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, daug tokią galimybę turinčių žmonių išvyksta iš šalies. Kadangi daugelis rusų turi žydiškas šaknis, jie gali pasinaudoti pasiūlymu gauti Izraelio pasą ir išvykti. Iki šiol, Izraelio integracijos ministerijos duomenimis, šiemet iš Rusijos į Izraelį išvyko beveik 17 tūkst. žmonių - daugiau nei dvigubai daugiau nei pernai.

Izraelyje įtariama, kad uždrausdama organizaciją Rusija nori nubausti Izraelį už jo poziciją Ukrainos karo atžvilgiu. Izraelio vyriausybė pasmerkė Rusijos puolimą ir pareiškė solidarumą su Ukraina.

Tai antras per dvi intensyvaus smurto dienas nukautas Irano remiamo „Islamo džihado“ vadas.

Grupuotės operacijoms pietinėje Gazos Ruožo dalyje vadovavęs Khaledas Mansouras (Chalidas Mansuras) buvo nukautas vėlai šeštadienį, kitą dieną po Izraelio smūgio, kai palestiniečių anklavo šiaurėje žuvo kitas grupuotės vadas Tayseeras al Jabari (Taisiras Džabaris).

Per penktadienį prasidėjusį smurto pliūpsnį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 29 palestiniečiai, o į Izraelį skriejo raketos.

Šie susirėmimai tarp Izraelio ir Gazos Ruožo palestiniečių kovotojų yra didžiausi nuo pernai gegužę 11 dienų vykusio karo, per kurį buvo smarkiai nuniokotas 2,3 mln. gyventojų turintis Gazos Ruožas, o daugybė izraeliečių buvo priversti slėptis nuo palestiniečių kovotojų leidžiamų raketų.

Įtampa sekmadienį galėtų dar labiau padidėti, žydams minint svarbią dieną, kai Izraelio ultranacionalistų parlamentarai lankysis švenčiausioje judaizmo vietoje, žydų vadinamoje Šventyklos kalnu. Tai taip pat yra trečia švenčiausia islamo vieta, kur stovi Al Aksos mečetė.

Tokie apsilankymai dažnai išprovokuoja smurtą tarp Izraelio ir palestiniečių.

„Islamo džihado“ ginkluotasis sparnas „Al Kudso (Jeruzalės) brigados“ sekmadienį patvirtino, kad per aviacijos smūgį pietiniame Gazos Ruožo mieste Rafache žuvo Kh. Mansouras ir dar du kovotojai bei keli civiliai.

Gazos Ruožo Sveikatos apsaugos ministerija sekmadienį paskelbė, kad per kovas žuvo 29 žmonės, įskaitant šešis vaikus ir keturias moteris, o dar mažiausiai 253 žmonės buvo sužeisti.

Izraelio pareigūnai atsakomybę neigia ir sako, kad vaikai šeštadienį žuvo nuo Gazos Ruožo kovotojų raketos, paleistos į Izraelį, bet nukritusios per arti.

Izraelis skelbia, kad per jo aviacijos smūgius žuvo apie 15 kovotojų.

„Islamo džihadas“ toliau leidžia raketas į Izraelį, o Izraelio kariuomenė tęsia aviacijos smūgius Gazos Ruože, tačiau šių veiksmų intensyvumas anksti sekmadienį atrodė sumažėjęs.

„Europos Sąjunga su dideliu susirūpinimu stebi naujausius įvykius Gazoje ir aplink ją“, – sakoma ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) pareiškime.

„ES pasisako už visų šalių didžiausią santūrumą, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo ir aukų“, – pridūrė jis.

„Izraelis turi teisę ginti savo civilius gyventojus, bet turi būti padaryta viskas, kad būtų išvengta platesnio konflikto, visų pirmiausiai paveikiančio civilius gyventojus abiejose pusėse ir atnešančio daugiau aukų ir kančių“, – rašo J. Borrellis.

Izraelis penktadienį pareiškė buvęs priverstas surengti „prevencinę“ operaciją prieš grupuotę „Islamo džihadas“ ir teigė, kad ji planavo artimiausiu metu įvykdyti išpuolį, jau kelias dienas tvyrant padidėjusiai įtampai prie žydų valstybės ir palestiniečių anklavo sienos.

„Islamo džihadas“ savo ruožtu teigė, kad Izraelio surengtas pirmasis bombardavimas prilygsta „karo paskelbimui“

Izraelis šeštadienį sudavė Gazos Ruožui naujų aviacijos smūgių, nusinešusių žmonių gyvybių, o „Islamo džihadas“ atsakė leisdama raketas į žydų valstybės teritoriją.

Baiminamasi, kad šie smūgiai gali peraugti į konfliktą, panašų į 11 dienų pernai gegužę vykusį karą, per kurį buvo smarkiai nuniokotas Gazos Ruožas, o daugybė izraeliečių buvo priversti slėptis nuo palestiniečių kovotojų leidžiamų raketų.

Besikeičiant saugumo situacijai ministerija patikslino šeštadienį išplatintas rekomendacijas dėl kelionių į Izraelį ir Palestiną.

„Lietuvos piliečiai raginami įvertinti kelionių į Izraelį ir Palestiną būtinumą. Piliečiai taip pat raginami susilaikyti nuo kelionių į tam tikras teritorijas: Gazos ruožą, pietų ir centrinį Izraelį, taip pat į Tel Avivo ir Jeruzalės metropolines zonas dėl nestabilios saugumo situacijos ir galimų tolesnių raketų atakų prieš Izraelį“, – sakoma atnaujintame pranešime.

Anot ministerijos, saugumo padėtis Izraelyje ir Palestinoje greitai kinta, tad informacija apie padėtį reguliariai peržiūrima ir atnaujinama. Anksčiau šeštadienį ministerija skelbė rekomenduojanti nevykti į minėtas šalis.

Izraelyje ir Palestinoje esančių Lietuvos piliečių prašoma išlikti budriais, sekti naujienas, informuoti artimuosius apie savo buvimo vietą ir vadovautis oficialiomis šalies valdžios ir pagalbos tarnybų rekomendacijomis.

Prireikus skubios konsulinės pagalbos, rekomenduojama kreiptis į Lietuvos ambasadą Tel Avive.

Piliečiai taip pat raginami susilaikyti nuo kelionių į tam tikras teritorijas.

Palestinoje esantys Lietuvos piliečiai dėl konsulinės pagalbos turi teisę kreiptis į bet kurios kitos Europos Sąjungos šalies diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.

Taip pat primenama, kad Lietuvos piliečiai pirminę konsultaciją skubios konsulinės pagalbos klausimais ne Lietuvos atstovybių darbo laiku gali gauti Užsienio reikalų ministerijos bendruoju telefonu +370 5 236 2444 ir el. paštu pilieciai@urm.lt.

Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja parsisiųsti programėlę „Keliauk saugiai“ ir gauti aktualią konsulinę informaciją, ministerijos pranešimus, esant krizinei situacijai užsienio šalyje.

Įtampa tarp Izraelio ir Palestinos ėmė augti pastarosiomis dienomis, kuomet izraeliečiai smogė Gazos Ruožui, motyvuodami, jog taip nori užbėgti už akių palestiniečių kovotojų grupuotės „Islamo džihadas“ išpuoliui. Per Izraelio antskrydį buvo nukautas vienas aukšto rango grupuotės vadas. Po jo kovotojai pradėjo leisti raketas, o žydai tęsė aviacijos smūgius.

„Islamo džihadas“ pareiškė, kad Izraelio surengtas pirmasis bombardavimas prilygsta „karo paskelbimui“ ir paleido virtinę raketų į žydų valstybės teritoriją.

Anksti šeštadienį tęsėsi apšaudymai raketomis ir Izraelio smūgiai. Baiminamasi, kad šie smūgiai gali peraugti į konfliktą, panašų į 11 dienų pernai gegužę vykusį karą, per kurį buvo smarkiai nuniokotas Gazos Ruožas, o daugybė izraeliečių buvo priversti slėptis nuo palestiniečių kovotojų leidžiamų raketų.

„Su dideliu nerimu stebime įvykių raidą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos pranešime. Ji pridūrė, kad Maskva ragina „visas šalis laikytis didžiausio įmanomo santūrumo“.

„Naujas eskalavimas buvo sukeltas Izraelio kariuomenės apšaudymo Gazos Ruože rugpjūčio 5 dieną, į kurį palestiniečių grupuotės atsakė didelio masto ir beatodairiškais Izraelio teritorijos apšaudymais“, – rašo M. Zacharova.

Izraelis šeštadienį surengė naujų pražūtingų aviacijos smūgių Gazos Ruože, o palestiniečių kovotojų grupuotė „Islamo valstybė“ atsakė leisdama raketas.

Žydų valstybė teigia buvusi priversta surengti „prevencinę“ operaciją prieš „Islamo džihadą“, nes ši grupuotė esą planavo artimiausiu metu surengti išpuolių, jau kelias dienas tvyrant padidėjusiai įtampai prie Izraelio ir Gazos Ruožo sienos.

Pernai gegužę per Izraelio ir Gazos Ruožo kovotojų konfliktą buvo smarkiai nuniokotas tankiai apgyventas palestiniečių anklavas, o daugybė izraeliečių buvo priversti skubėti į slėptuves dėl raketų atakų. 

Tyrimo komisija (TK), besiaiškinanti pažeidimus Izraelyje ir palestiniečių teritorijose, buvo įkurta JT Žmogaus teisių tarybos praeitais metais po 11 dienų trukusio Izraelio ir Gazos Ruožo kovotojų karo.

Izraelis kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su komisija, kuri, tirdama dešimtmečius besitęsiančio konflikto „visas gilumines priežastis“ iki šiol daugiausiai kaltino žydų valstybę.

Kaip pranešama, liepos 25 dieną komisijos narys Miloonas Kothari (Milunas Kotaris) kalbėjo apie „žydų lobistus“ ir kėlė klausimą, ar Izraelis nusipelnė narystės Jungtinėse Tautose. Šie pranešimai vėl atgaivino senus skundus, kad Žmogaus teisių taryba nusistačiusi prieš žydų valstybę.

„Šie antisemitiniai pareiškimai yra dėmė visoms Jungtinėms Tautoms ir nėra deramos tokias atsakintas pareigas užimančiam asmeniui“, – sakoma Y. Lapido laiške JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antonijui Guterišui).

Komisija „buvo iš pagrindų sukompromituota jos vadovybės viešai išreikšto išankstinio nusistatymo“, pridūrė Y. Lapidas ir pareikalavo „nedelsiant pašalinti visus tris narius“.

Izraelio ambasadorius Ženevoje penktadienį irgi reikalavo, kad Žmogaus teisių tarybos pirmininkas komisiją paleistų.

Internetinio leidinio „Mondeweiss“ pirmadienį paskelbtame interviu paklaustas apie valstybių narių kritiką komisijai M. Kothari atkreipė dėmesį į platesnes pastangas žlugdyti šio organo vykdomus tyrimus.

„Esame labai nuliūdinti socialinės žiniasklaidos, kontroliuojamos arba žydų lobistų, arba specifinių NVO. Metama daug pinigų mėginant mus diskredituoti“, – kalbėjo jis.

Keli ambasadoriai, įskaitant Jungtinės Karalystės ir JAV pasiuntinius, irgi piktinosi šiais pareiškimais.

Komisijos pirmininkė Navi Pillay (Navi Pilai), buvusi JT žmogaus teisių vadovė, sakė, kad M. Kothari komentarai „atrodo tyčia ištraukti iš konteksto“ ir kad jie buvo „sąmoningai klaidingai cituojami“.

Pareigūnė sakė, kad komisijos nario komentarai atspindi „komisijos nusivylimą dėl besitęsiančio [Izraelio] bendradarbiavimo stygiaus“ atliekant tyrimus.

Y. Lapidas vadino N. Pillay pastangas ginti M. Kothari „melagingomis“ ir pareiškė, kad komisija „kursto“ antisemitizmą.

„Šmeižtas apie „žydų lobistus“, besistengiančius „kontroliuoti“ žiniasklaidą, primena šiuolaikinės istorijos tamsiausias dienas“, – teigė Y. Lapidas.