Pagalbos telefonu apie šios gatvės 17-ojo namo antrajame aukšte siautėjančią liepsną pranešta 18.13 val.

Ugniagesiai pasiekė virtuvės langą kopėčiomis, viduje viskas liepsnojo, buvo labai daug dūmų.

Gelbėtojai labai greitai užgesino ugnį, bet dar užtruko, kol išvėdino butą ir laiptinę, jiems teko panaudoti turimą vėdinimo įrangą. Dujų avarinės tarnybos darbuotojai užsuko dujas.

Dūmų prirūko ne tik į laiptinę, bet ir kaimynų butus.

Maždaug valandą gatvėje stovėjo specialiųjų tarnybų automobiliai, buvo susirinkusi minia smalsuolių.

Gaisro metu bute žmonių nebuvo. Šiame bute jau apie mėnesį niekas negyvena, anksčiau jis buvo nuomojamas.

Kol kas tiksli gaisro priežastis nėra žinoma, esama įtarimų, kad ugnis įsiliepsnojo dėl elektros instaliacijos gedimo.

Tą pačią dieną ugniagesiams buvo pranešta apie gyventojų jaučiamą degėsių tvaiką Žalgirio gatvės viename daugiabučių.

Nuskubėję į nurodytą namą ugniagesiai rado laiptinėje apdegusią virtuvinę spintelę. Gali būti, kad baldą išdykaudami padegė vaikai. Gyventojai veikiausiai patys užgesino liepsną.

Šioje vietoje vakar vyko įgriuvos remonto darbai, dėl kurių eismui pirmoje eismo juostoje yra trukdžių.

Pasak įmonės "Klaipėdos vanduo" komunikacijos vadovės Gintarės Butkienės, visus remonto darbus tikimasi užbaigti iki sausio 10-osios, pirmadienio, kai vaikai po žiemos atostogų ir vėl sugužės į mokyklas.

"Kadangi dabar vaikai į mokyklas neina, toje vietoje didelio eismo nėra. Labai viliamės, kad per penktadienio dieną baigsime remonto darbus, nebent paaiškėtų, kad yra kažkas daugiau po žeme. Jeigu reikės, dirbsime ir savaitgalį. Viskas prasidėjo nuo labai mažo, kelių centimetrų įlinkimo, bet kai pradėjome tikrinti, paaiškėjo, kad ten apačioje visur "praplauta". Pastebėjome ir iškart pradėjome darbus. Penktadienį planavo atvažiuoti ir "Klaipėdos energijos" šilumininkai, nes šalia įgriuvos yra ir šilumos tinklas. Su jais derinsime ir žiūrėsime, ar dėl to nėra problemos. Labai tikimės, kad iki pirmadienio viskas bus gerai, nes pirmadienį vaikai sugrįš į mokyklas", – situaciją dėl įgriuvos komentavo G.Butkienė.

Pastaruosius trejus metus po daugiabučio balkonu Gargžduose gyvena benamis.

Namo gyventojai tikino ne kartą kvietę policiją, bet pareigūnai esą atvažiuodavo ir išvažiuodavo, o problema taip ir liko neišspręsta.

Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Gitana Bajorinienė teigė, kad dar ne taip seniai buvo keli namų neturintys asmenys, bet jie mirė.

Moteris labai nustebo, sužinojusi, kad net kelerius metus po daugiabučio balkonu J.Janonio gatvėje gyvena kažkoks žmogus.

„Neturime tokios informacijos ir jokio skundo. Dėl benamių niekas nesikreipė, nors jau dvejus metus einu šias pareigas. Reikėtų rašyti skundą seniūnijai, kuri ir sutvarkys tą vietą po balkonu. O Viešosios tvarkos skyrius gali tik nubausti benamį už šiukšlinimą, bet kokia prasmė? Jis vis tiek neturės už ką sumokėti baudos. Tokios mūsų priemonės neduoda vaisių, be to, iškuopus benamio guolį, nereiškia, kad jis vėl atgal neatsikraustys“, – kalbėjo G.Bajorinienė.

Apie J.Janonio gatvėje gyvenantį benamį nieko nebuvo girdėję ir seniūnijoje.

Gargžduose visi rajono benamiai turi galimybę prisiglausti Nakvynės namuose.

Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė tvirtino, kad Nakvynės namuose yra 15 vietų, kurios visos dažniausiai būna užimtos.

Dar yra keturių vietų konteinerinis namelis, kur galima saugiai, švariai ir šiltai pernakvoti.

„Tačiau žmogus pats turi norėti gyventi Nakvynės namuose, mes jo priversti negalime. Dalis benamių turi savo gyvenimo filosofiją, be to, būnant pas mus, reikia laikytis tam tikrų taisyklių, negalima vartoti alkoholio, rūkyti patalpose, privaloma asmens higiena. Kai kurie benamiai su tuo nesutinka, todėl renkasi gatvę“, – pabrėžė V.Lygnugarienė.

Uostamiestyje ant neaukšto medžio linguoja ryškios lesyklėlės, pilnos kruopų ir grūdų. Miestiečiai pasirūpino apelsinų žieveles paversti sparnuočių maisto dubenėliais.

Labiausiai jas pamėgo mažieji sparnuočiai: žvirbliai ir zylės. Batono ar duonos trupinių, kuriais lesinti paukščius nepatartina, šioje vietoje nesimato.

Užtat Prie Dangės pilna vandens paukščių, jiems žmonės atneša duonos gaminių. Ornitologai tikina, kad toks maistas netinka sparnuočiams, kur kas geriau tinka įvairių kruopų dribsniai. Jis greitai brinksta ant sniego.

Šaltą ir itin gausią sniego žiemą žmonės stengiasi padėti ne tik paukščiams, bet ir vis arčiau miesto atklystantiems miško žvėrims, palikdami parko pakraščiuose ar pajūrio miškuose daržovių.

Penktadienį vakare, apie 18 val., uostamiesčio J.Janonio gatvėje, priešais parduotuvę „Iki“, gerai iš tolo matomoje pėsčiųjų perėjoje nenustatytas automobilis partrenkė 50-metį Indijos pilietį. Prieš šią perėją įrengti greitį slopinantys kalneliai.

Įvykį matę žmonės suskubo nukentėjusiajam į pagalbą, iškvietė medikus ir policininkus.

Sužeistas vyras skundėsi dideliu kojos skausmu, jis skubiai išgabentas į ligoninę.

Nukentėjusysis ir jam pagelbėti suskubę žmonės neįsiminė automobilio markės bei jo valstybinio numerio.

Policininkai nepraranda vilties jį nustatyti padedami mieste įrengtų vaizdo kamerų įrašų bei prašo atsiliepti ką nors apie šį įvykį žinančius liudininkus.

Vyras, tris dienas gyvenęs Klaipėdoje J. Janonio gatvėje esančiame viešbutyje, išvyko už paslaugas neatsiskaitęs.

Apie tai uostamiesčio policijai pranešė UAB padalinio vadovė A. Č. 

Ji teigė, kad 1978 metais gimęs vyras už tris vasario pradžioje viešbutyje gyventas dienas liko skolingas 950 litų. 

Klaipėdiečiams mįslę užminė J. Janonio gatvėje šalia Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus esančiame skverelyje nukirsti medžiai ir jame iškilusi pakyla iš trinkelių. 

Praeiviai bei aplinkinių namų gyventojai spėlioja, kam skirta suprojektuota vieta.

Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė pripažino, jog ir šios įstaigos darbuotojams smalsu, kas atsiras po jų langais. 

"Prieš J .Janonio gatvės rekonstrukciją čia augo žolė ir medžiai. Keli lapuočiai vėliau buvo nukirsti ir pastatyta apvali pakyla. Gatvės tvarkymo darbai jau baigėsi, tačiau tolesnių veiksmų nematome. Laukiame žinių, ką ruošiamasi daryti, tačiau ir patys neįsivaizduojame, kokiam tikslui buvo sutvarkytas skverelis. Tikiu, jog ne be priežasties", – kalbėjo B.Skaisgirienė.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja Violeta Staskonienė informavo, kad po gatvės rekonstrukcijos skyriaus darbuotojai tikslingai suprojektavo skverelį, jog ateityje žmonėms kiltų minčių, kaip pagražinti gatvę.

"Artimiausiu metu čia nieko neplanuojama. Ir projekte nėra numatyta, kas šioje vietoje turėtų atsirasti. Konkrečių minčių ir idėjų dar nėra. Menininkai, verslininkai ar eiliniai miestiečiai galėtų reikšti savo pasiūlymus. Galbūt kažkas norėtų miestui padovanoti kokį meno kūrinį", – kalbėjo V.Staskonienė.

Jos nuomone, išgražėjusi J.Janonio gatvė šiuo metu prašosi meninio akcento, o ir pati skverelio vieta idealiai tiktų pastatyti papuošimą, kuris trauktų praeivių akis. Vedėjos manymu, tik nuo miestiečių priklausys, kiek laiko pakyla bus tuščia.

Dar vienas tarybinių laikų uostamiesčio pastatas, su kuriuo susiję nemažos dalies klaipėdiečių jaunystės ar vaikystės prisiminimai, pribrendo dideliems pokyčiams. Buvusių Jūrų prekybos uosto kultūros rūmų J.Janonio gatvėje savininkai vietoje penktą dešimtį skaičiuojančio komplekso regi šiuolaikišką daugiafunkcį statinį.

Atsiras nauja vertikalė

Šio turto valdytojai – "Jūreivių aptarnavimo centras" bei Klaipėdos jūros krovinių kompanija (KLASCO) – kol kas ėmėsi pirmųjų žingsnių.

Įmonių užsakymu uostamiesčio architektų komanda "A Team Projects" parengė žemės sklypo J.Janonio gatvėje 27 detaliojo plano koncepciją, kuri neseniai buvo pristatyta Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai.

Projekto vadovė architektė Vaida Atienė teigė, jog esminių kolegų pastabų, kritikos šis darbas nesulaukė, esą detaliojo plano koncepciją palankiai įvertino ir Kultūros paveldo departamento specialistai.

Be to, kad pastatų kompleksas moraliai ir fiziškai pasenęs bei jau seniai rekonstruotinas, pašnekovė pripažino, jog šiuo metu jis naudojamas neefektyviai. Šią problemą turėtų išspręsti numatoma rekonstrukcija.

Pastatų aukštingumas turėtų siekti iki 3 aukštų su rūsiu (pastatų aukštis iki 16 m nuo žemės paviršiaus), fragmentinio užstatymo aukštingumas – iki 9 aukštų su rūsiu (pastatų aukštis iki 29 m nuo žemės paviršiaus).

Pasak projekto vadovės, bene didžiausias, ryškiausias numatomas šio komplekso pokytis, naujas akcentas ir būtų arčiau sankryžos iškilsianti iki 29 m vertikalė.

Galėtų būti ir aukštesnė

Kadangi archeologiniai tyrimai pareikalautų milžiniškų lėšų, o naudojamo ploto savininkų poreikiams pakanka, apsispręsta nedidinti užstatymo bei "pakelti" tik dalį, toliau nuo gretimybių esančią pastato dalį.

"Vienas architektas įvertino, jog toji vertikalė galėtų būti dar aukštesnė. Tačiau esame susaistyti aukštybinių pastatų specialiuoju planu", – komentavo pašnekovė.

Anot projekto vadovės, būsimojo pastato vizualiniai sprendimai – dar tolimas etapas, šiuo metu parengtas tik urbanistinis maketas.

"Užsakovai nori iš principo turėti galimybes. Miestui tik į naudą, kad savininkai imasi tokios iniciatyvos, galbūt ieškos investuotojų. Dabar svarbiausia, kad būtų iš esmės pritarta, jog statinys galėtų būti taip pertvarkytas bei galėtų atsirasti tokia vertikalė, vėliau bus galima imtis kito etapo, techninio projekto", – aiškino specialistė.

Pašnekovė vylėsi, jog detalusis planas bus patvirtintas kitąmet, o artimiausias etapas – jo koncepciją pateikti miesto tarybai.

Pavargo remontuoti

Vienos pastatų komplekso savininkės – bendrovės "Jūreivių aptarnavimo centras" vadovas Vytautas Survila pripažino, jog anuomečių Jūrų prekybos uosto kultūros rūmų rekonstrukcijos projektas, vaizdžiai tariant, kol kas embriono stadijos.

"Vietoje savo dalies planuojame statyti modernų daugiaaukštį pastatą, remontuoti ar rekonstruoti esamą vargiai ar apsimoka, tai pareikalautų milžiniškų investicijų", – teigė pašnekovas.

Pastaraisiais metais dalis pastato patalpų buvo nuomojama įvairiems paslaugų teikėjams, įvairiems naktiniams klubams. V.Survila juokavo, jog pastariesiems besikeičiant vis tekdavo daryti naują remontą.

"Viduje remontai būdavo atliekami nuolatos. Atnaujinome ir pastato stogą, kad pro jį kiaurai nebėgtų. Kai kurias patalpas nuomojome, bet buvusi kino salė – tuščias kubas, grindys – ne horizontalios, nei sandėliui panaudosi, nei dar kokioms reikmėms", – kad pastatas naudojamas neracionaliai, tvirtino ir V.Survila.

Tiktų įrengti viešbutį

Pašnekovo teigimu, naujasis objektas turėtų būti pritaikytas komercinėms reikmėms.

"Jūreivių aptarnavimo centro" vadovo teigimu, apie konkrečius sumanymus kalbėti gerokai per anksti, tačiau jis svarstė, jog galbūt pirmajame pastato aukšte galėtų įsikurti biurai arba atsirastų prekybinės erdvės, o kita jo dalis galėtų būti skirta apgyvendinimo paslaugoms – čia esą tiktų įrengti viešbutį ar svečių namus.

"Sporto salė priklauso KLASCO, numatoma, kad ji išliks ir taip pat bus modernizuota. Tad po rekonstrukcijos čia turėsime šiuolaikišką daugiafunkcį statinį. Tie, kurie čia nuomosis patalpas ar apsigyvens, turės šalia puikias sporto paslaugas, kuriomis galės naudotis. Kartu bus išnaudojama ir sporto salė. Tad iš to visiems bus nauda", – bendradarbiavimo galimybes įžvelgė pašnekovas.

Buvę Jūrų prekybos uosto kultūros rūmai iškilo 1969 m. Čia repetuodavo uostamiesčio šokių ansambliai, kaip "Inkarėlis", "Disvytis", žinomi atlikėjai, kiti kultūrininkai.

Iki šiol kai kurių miestiečių tiesiog "portianke" vadinamame pastate vykdavo anuomet mieste populiarios diskotekos.

Rekonstruotoje J.Janonio gatvės dalyje vakarais klaipėdiečius pasitinka tamsa. Žibintai nešviečia nuo Manto gatvės pusės. Žadama, kad jie turėtų būti įžiebti kitą savaitę.

Gatvę rekonstravusi įmonė darbus baigė pagal numatytą terminą – liepos 31 d. Apie tai raštu buvo informuota miesto savivaldybė.

Tačiau kol kas J.Janonio gatvės dalyje nuo Manto gatvės pusės vakarais nešviečia žibintai. Kitoje gatvės dalyje, kuri buvo baigta rekonstruoti pirmiau, tokių problemų nėra.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Stasiulis galėjo tik spėlioti, kodėl pusė J.Janonio gatvės sutemus skendi tamsoje.

"Matyt, žibintai dar neįjungti. Nežinau kodėl. Pasirūpinsime, kad šviestų. Kažkas kažko nesužiūrėjo.Darbai šioje gatvės dalyje baigti neseniai – prieš porą savaičių. Kitoje – seniau. Todėl ten žibintai ir šviečia", – aiškino vyriausiasis specialistas.

Pasak R.Stasiulio, kitą savaitę gatvę apžiūrės pirmoji savivaldybės komisija ir vertins atliktus darbus. Anot jo, po apžiūros veikiausiai bus įjungti ir žibintai.

Gatvę taip pat dar turės vertinti Valstybinė objekto pripažinimo tinkamu naudoti komisija.

Jau daugiau nei metus rekonstruojamoje J. Janonio gatvėje pradėtos sodinti gudobelės. Darbus atliekančios įmonės atstovai patikino, jog iki Jūros šventės remontas bus baigtas.

„Kai bus pasodinti visi medžiai, beliks pastatyti jiems aptvėrimus, sudėti kelioliką kvadratų akmenų ir žmonės galės netrukdomai naudotis J. Janonio gatve“, – nurodė įmonės „Žemkasa“ vadovas Dainius Zokas.

Nors Herkaus Manto ir J. Janonio gatvių sankirtoje judėjimas dar ribojamas, tačiau eimas šia gatve jau vyksta.

„Greitu metu viską apželdinsime, sutvarkysime ir išvyksime“, – pažadėjo D. Zokas ir vylėsi, jog pasodinti medeliai nenudžius ir nebus nulaužyti.

Taip pat neužilgo čia turėtų būti atvežti suoliukai bei šiukšlinės.

Pasak jo, ši rekonstrukcija – viena didžiausių Klaipėdoje per paskutinį laikotarpį. Jos metu buvo iškloti elektros tinklai, pakeista važiuojamoji dalis, apšvietimas, atnaujinti šaligatviai.