Kalbėdamas pirmadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad  JAV siūlo „galingą“ paramą jo šaliai. Ukrainos prezidentas pridūrė, jog susitikime buvo susitarta „dėl tolesnių žingsnių stiprinant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir tenkinant visus prioritetinius mūsų kariuomenės poreikius“.

Sankcijų Maskvai griežtinimas taip pat buvo susitikimo darbotvarkėje, pabrėžė jis.

A. Blinkenas ir L. Austinas nurodė, kad JAV pritarė amunicijos už 165 mln. JAV dolerius pardavimui Ukrainai ir patvirtino daugiau nei 300 mln. dolerių finansavimą užsienio kariuomenei.

V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina tikisi, jog Jungtinės Valstijos užims vadovaujančią poziciją joms ir kitoms sąjungininkėms teikiant Kyjivui saugumo garantijas ateityje.

Ukrainos prezidentas taip pat pasmerkė Rusiją už jos atakas sekmadienį, ortodoksams švenčiant Velykas. Anot jos, tokie veiksmai yra „tyčinis gyvybės Ukrainoje naikinimas“.

Prezidentas savo kalboje pabrėžė, kad Ukrainai reikalingos saugumo garantijos ir reali parama, rašo unian.net.

„Mes kreipiamės į visus pasaulio lyderius ir sakome, kad Ukraina nėra šalis tragiškoms asmenukėms, pas mus vyksta tikras karas. Atvažiuokite pas mus ir mes su džiaugsmu pasitiksime.

Mes kreipiamės į visus pasaulio lyderius ir sakome, kad Ukraina nėra šalis tragiškoms asmenukėms, pas mus vyksta tikras karas.

Tačiau atvažiuokite suteikti tą pagalbą, apie kurią mes kalbėjome ir kurią jūs turite galimybę suteikti“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad Ukraina iš partnerių, ypač JAV, laukia ne kažkokių tortukų, o konkrečių daiktų ir konkrečių ginklų.

Jo teigimu, su aukštais JAV pareigūnais Ukraina nori aptarti saugumo garantijas.

„Kad ir kaip viskas pasibaigtų, JAV bus viena iš šalių, galinčių suteikti saugumą. Saugumo garantijos mūsų valstybei reikalingos ir mes jų sieksime“, –  sakė Ukrainos vadovas.

Jis  išreiškė tikėjimą, kad šioje srityje Ukrainai pavyks pasiekti ilgai lauktų rezultatų.

Priminsime, kad JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas sekmadienį lankysis Kijeve.

Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad į „juodąjį sąrašą“ įtraukti generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas), JAV prezidento vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Susan Rice (Sjuzan Rais) ir Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray (Kristoferis Rėjus).

Į Rusiją taip pat negalės atvykti krašto saugumo sekretorius Alejandro Mayorkasas (Alechandras Majorkasas), Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines (Avril Heins), Federalinio kalėjimų biuro direktorius Michaelas Carvajalis (Maiklas Karvachalis), eksprezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas (Džonas Boltonas) ir buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Robertas Jamesas Woolsey (Robertas Džeimsas Vulsis).

Ministerijos teigimu, šie pareigūnai „dalyvavo įgyvendinant [JAV politikos] antirusišką kursą“.

Pareigūnų, kuriems draudžiama atvykti, sąrašai paprastai laikomi paslaptyje, tačiau Rusijos URM teigė, kad šįkart pavardes atskleidžia dėl „beprecedenčio“ dabartinės įtampos su Vašingtonu pobūdžio.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas anksčiau penktadienį pareiškė, kad Maskva, atsakydama į JAV sankcijas, išsiųs 10 amerikiečių diplomatų.

Jis pridūrė, kad nors Rusija turi galimybę imtis „skaudžių priemonių“ prieš Amerikos verslą Rusijoje, ji kol kas to nedarys.

Be to, S. Lavrovas nurodė, kad prezidento Vladimiro Putino vyriausiasis užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas rekomendavo JAV ambasadoriui Johnui Sullivanui (Džonui Salivanui) išvykti į Vašingtoną rengti „rimtų konsultacijų“.

Visgi Rusijos URM pareiškė, kad „teigiamai“ vertina Baltųjų rūmų idėją surengti Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino ir JAV prezidento J. Bideno susitikimą, nors tarp šalių auga įtampa ir jos paskelbė viena kitai naujų sankcijų.

„Girdėjome prezidento J. Bideno pareiškimą apie jo suinteresuotumą stabiliais, konstruktyviais ir nuspėjamais santykiais su Rusija, ypač dėl Rusijos ir Amerikos aukščiausiojo lygio susitikimo“, – sakė Užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, kad į pasiūlymą „buvo pažiūrėta teigiamai ir šiuo metu jis svarstomas“.

Išvakarėse JAV dėl Kremliaus kišimosi į Amerikos rinkimus, didžiulės kibernetinės atakos ir kitos priešiškos veiklos paskelbė sankcijų Rusijai ir nurodė išsiunčiančios iš šalies 10 rusų diplomatų.

Baltieji rūmai nurodė uždrausti JAV finansų institucijoms investuoti į naujų emisijų Rusijos valstybės skolinius vertybinius popierius, išsiųsti 10 šnipinėjimu įtariamų rusų diplomatų ir paskelbti sankcijas 32 asmenims, kurie įtariami prisidėję prie kišimosi į 2020 metų prezidento rinkimus.

Ketvirtadienį įvestas naujas sankcijas J. Bidenas pavadino „pasvertu ir proporcingu“ atsaku į Maskvos priešiškus veiksmus JAV atžvilgiu, tačiau pabrėžė, kad kad Vašingtonas nesiekia „pradėti eskalacijos ir konflikto su Rusija ciklo“.

Kovą Rusija atšaukė savo ambasadorių Jungtinėse Valstijose konsultacijoms dėl Maskvos ir Vašingtono santykių ateities.

Toks žingsnis, žengtas J. Bidenui prilyginus V. Putiną žudikui ir pareiškus, kad Kremliaus šeimininkui teks „sumokėti“ už įtariamą kišimąsi į rinkimus, neturėjo precedento per abiejų šalių diplomatinių santykių pastarojo meto istoriją.

Aukščiausiasis Vašingtono saugumo pareigūnas Azijoje ir Ramiajame vandenyne admirolas Phillipas Davidsonas (Filipas Deividsonas) praėjusią savaitę sukėlė bangų, kai pareiškė, kad Pekinas per ateinančius šešerius metus gali siekti užimti Taivaną.

Pentagono vadovui Lloydui Austinui (Loidui Ostinui) pasirinkus Aziją pirmąją užsienio vizito kryptimi, Jungtinių Valstijų gynybos pareigūnai stengėsi pabrėžti, kokią, anot jų, grėsmę kelia spartus Pekino ginklavimasis.

„Pasiruošimas [galimiems įvykiams] Taivane jau kurį laiką yra Kinijos karinės modernizacijos akcentas“, – pirmadienį Tokijuje žurnalistams sakė Davidas Helvey (Deividas Helvis), laikinai einantis gynybos sekretoriaus padėjėjo Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono saugumo reikalams pareigas.

„Taigi, augant [Kinijos] pajėgumams, mes, savaime aišku, atidžiai stebime karinių galių balansą Taivano sąsiauryje“, – pridūrė jis.

Manoma, kad Pekino ambicijos regione bus pagrindinis klausimas per gynybos sekretoriaus Ll. Austino susitikimą su sąjungininkais Tokijuje, Seule ir Naujajame Delyje.

Pekinas teigia, kad Taivanas ir jį supantys vandenys yra Kinijos teritorija. Praėjusią savaitę Ph. Davidsonas savo ruožtu įspėjo, kad Kinijos įsiveržimo į Taivaną pavojus „pasireikš per šį dešimtmetį – iš tikrųjų per ateinančius šešerius metus“.

Pekinas tokius įspėjimus atmetė, tačiau vienas aukštas JAV saugumo pareigūnas pirmadienį atkreipė dėmesį į Kinijos pastangas didinti savo laivyno pajėgumus, nepaisant koronaviruso pandemijos sukeltų trikdžių.

„Vien 2020-aisiais, vidury visų su pandemija susijusių reikalų, Kinija užsakė 25 naujus didelius laivus – ir tai nebuvo vilkikai ar patruliniai laivai“, – sakė savo vardo atskleisti nenorėjęs saugumo pareigūnas.

„Tai buvo kreiseriai, eskadriniai minininkai, fregatos, amfibijos ir povandeniniai laivai, apginkluoti balistinėmis raketomis“, – pridūrė jis.

Demokratiškas ir savarankiškas Taivanas nuo Kinijos atsiskyrė Kinijos pilietinio karo pabaigoje 1949-aisiais, bet salai nuolat gresia invazijos iš žemyno pavojus.

Vašingtonas nuo 1979 metų oficialiai nepripažįsta Taivano suvereniteto ir laiko jį „vienos Kinijos“ dalimi, bet išlieka svarbiausias neoficialus salos sąjungininkas ir karinis rėmėjas.

„Yra pusiausvyra“

Saugumo pareigūnas taip pat sakė, kad esama „veiksnių, kurie nėra aiškūs, bet lemia laiką“, kada Kinija gali imtis veiksmų prieš Taivaną.

„Pirmasis – praeitų metų gale paskelbtas pareiškimas, kad 2027-ieji bus Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos modernizacijos tarpinė gairė“, – teigė jis ir atkreipė dėmesį, kad ši gairė buvo aštuoneriais metais paankstinta.

Trečioji Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) kadencija taip pat turėtų baigtis 2027-aisiais, pridūrė pareigūnas ir įspėjo, kad būtų klaidinga tikėti Kinijos siunčiamais signalais Taivano klausimu.

„Apgaudinėjame save ir rizikuojame būti suklaidinti Pekino“, jei tikėsime Kinija, sakė jis.

Pekinas apkaltino Ph. Davidsoną bandymu „išpūsti“ įsiveržimo grėsmę siekiant pateisinti Vašingtono išlaidas gynybai ir suteikti pretekstą JAV karinei veiklai Azijoje.

Kitas aukšto rango JAV saugumo pareigūnas žurnalistams pirmadienį sakė, kad Vašingtonas laikysis atsargios politikos šiuo klausimu.

„Yra pusiausyra, [kurios turime paisyti]“, – sakė jis ir pridūrė: „Nemanome, kad smurtinis įsiveržimas į Taivaną būtų kam nors naudingas.“

Kita vertus, „kariniu požiūriu, žinome, kad jei darysime per daug, spausime per smarkiai, Kinija tuo pasinaudos šia regimybe ir imsis daugiau veikti prieš Taivaną“, pažymėjo šaltinis.

Prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija kartu su Ll. Austinu į susitikimus su sąjungininkais išsiuntė valstybės sekretorių Antony Blinkeną (Entonį Blinkeną).

Be to, praėjusią savaitę vyko derybos tarp vadinamojo Ketverto („Quad“) narių: JAV, Australijos, Japonijos ir Indijos. Pagrindinis šių susitikimų siūlymas vėl buvo „laisvas ir atviras Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas“.

JAV taip pat trečią kartą nuo J. Bideno kadencijos pradžios išsiuntė karinį laivą praplaukti Taivano sąsiauriu. Tai įvyko praėjusią savaitę, kitą dieną po Ph. Davidsono komentarų.

Manoma, kad 47 metų Seanas Lannonas (Šonas Lanonas) yra „ginkluotas ir pavojingas“, nurodė pareigūnai.

JAV maršalų tarnyba siūlo 5 tūkst. JAV dolerių (4 200 eurų) atlygį už informaciją, padėsiančią jį sulaikyti.

S. Lannonas gali vairuoti mėlynos spalvos 2018 metais pagamintą automobilį „Honda CRV“, skelbia pareigūnai.

Pastarąjį kartą jį galėjo matyti pirmadienio popietę Kamdene netoli Walterio Rando (Volterio Rendo) transporto centro.

Glosterio apygardos tyrėjai nori apklausti S. Lannoną dėl pirmadienį įvykdytos žmogžudystės Ist Grinviče, Naujajame Džersyje. Kas tapo šio nužudymo auka ir kas įvyko, tyrėjai neskelbia.

S. Lannonui pareikšti kaltinimai dėl vagystės su įsilaužimu ir ginklo laikymo po to, kai, kaip manoma, pirmadienį jis įsilaužė į vienus namus Elko miestelyje, Naujajame Džersyje, nurodė prokuratūra.

S. Lennonas taip pat yra ieškomas dėl buvusios žmonos ir dar trijų vyrų, kurių kūnai buvo rasti praėjusią savaitę Albukerkio tarptautinio oro uosto garaže, mirties, pranešė policija.

Pasak Albukerkio policijos, trys iš minėtų asmenų nuo sausio paskelbti dingusiais Grante, esančiame maždaug už 130 km nuo šio miesto.

Pareigūnai nurodė, kad 39 metų Jennifer Lannon (Dženifer Lanon), 21 metų Matthew Milleris (Metjus Mileris), 40 metų Jestenas Mata (Džestenas Mata) ir 60 metų Randalas Apostalonas penktadienį buvo rasti negyvi automobilyje, pastatytame viršutiniame garažo aukšte. Apie jų kūnų būklę ir mirties priežastį kol kas nepranešama.

„Yra daug aspektų. Mes vis dar renkame informaciją ir tęsiame šį tyrimą. Yra dalykų, kurių šiuo metu negalime skelbti“, – sakė Grantso policijos leitenantas Davidas Chavezas (Deividas Čavesas).

JAV federalinė prekybos komisija (FTC) sakė, kad susitarimu užbaigiama byla, bendrovei iškelta dėl kaltinimų, kad ši savo vairuotojams, dirbantiems „Flex“ programoje, neišmokėdavo visų jiems paliktų arbatpinigių.

„Vietoje to, kad vairuotojams perduotų 100 proc. klientų paliktų arbatpinigių, kaip buvo žadėjusi, „Amazon“ šiuos pinigus panaudodavo pati“, – sakė FTC vartotojų apsaugos padalinio laikinasis vadovas Danielis Kaufmanas.

„Šiandien mūsų veiksmais vairuotojams sugrąžinamos dešimtys milijonų dolerių arbatpinigių, kuriuos „Amazon“ pasisavino, ir pareikalauta „Amazon“ gauti vairuotojų leidimą norint ateityje pakeisti arbatpinigių tvarkymo politiką“, – sakė D. Kaufmanas.

„Amazon“ yra viena iš nedaugelio internetinės prekybos bendrovių, apkaltintų arbatpinigių pasisavinimu, nepaisant pažadų visus juos išmokėti vairuotojams.

Kaip sakoma FTC pateiktame administraciniame skunde, bendrovė nuolat reklamuodavo, kad „Flex“ programoje dirbantys vairuotojai gali gauti nuo 18 iki 25 dolerių darbo užmokesčio per valandą kartu su „100 proc. užsidirbtų arbatpinigių“.

FTC teigė, kad 2016 metų pabaigoje „Amazon“ patylomis sumažino valandinį darbo užmokestį ir naudojo klientų arbatpinigius, kad atlygintų prarastas lėšas. Tai sukėlė šimtus vairuotojų skundų, teigė agentūra.

Po to, kai FTC pradėjo tyrimą, 2019 metų rugpjūtį „Amazon“ sugrįžo prie ankstesnės politikos, teigiama administraciniame skunde.

Žemė slydo iš po kojų

Tą 2017-ųjų gruodžio rytą Marcas Polymeropoulas puikiai pamena. Pabudęs savo kambaryje viename Maskvos viešbučių jis jautėsi labai blogai. Vyrą pykino, nueiti kelis metrus nuo lovos iki vonios jam buvo tikra kančia: sukosi galva, ausyse spengė, jis kelis kartus pargriuvo. "Mane pykino, atrodė, kad tuoj neteksiu sąmonės", – apie gyvenimą aukštyn kojom apvertusį įvykį neseniai jis pasakojo žurnalui GQ.

M.Polymeropoulas – vienas iš kelių dešimčių amerikiečių diplomatų ir agentų, kurie per pastaruosius kelerius metus dirbdami ar lankydamiesi JAV ambasadose užsienyje išgyveno nepaaiškinamus neurologinius sveikatos sutrikimus. Reiškinys buvo pavadintas Havanos sindromu – pagal Kubos sostinės pavadinimą, čia esančioje JAV ambasadoje 2016-ųjų vasarą jis užfiksuotas pirmą kartą.

2016 m. tokius pat nepaaiškinamus ūmius priepuolius išgyveno JAV konsulato Kinijoje darbuotojai, diplomatinių atstovybių CŽV darbuotojai įvairiuose pasaulio taškuose, tą patį Kuboje patyrė ir penkiolika Kanados diplomatų bei jų šeimos narių.

Pykinimas, galvos skausmas, kraujavimas iš nosies, klausos ir regos sutrikimai, ūmios atminties ir pusiausvyros problemos, – deja, ne visiems šie simptomai buvo laikini. Kai kuriems JAV ir Kanados valstybės tarnautojams jie virto lėtiniais ir privertė atsisakyti darbo. Vienas diplomatas išvis apkurto.

Poveikis smegenims

Iki 2017 m. rugsėjo pabaigos dėl grėsmės sveikatai Vašingtonas jau buvo atšaukęs 60 proc. savo ambasados Kuboje darbuotojų. JAV turistai taip pat buvo informuoti apie Kubos viešbučiuose galintį kilti pavojų.

2017-ųjų spalį agentūra AP išplatino tariamos akustinės atakos prieš JAV ambasados Kuboje darbuotojus garso įrašą. Keletas pastarųjų patvirtino, kad garsai yra panašūs į tuos, kuriuos jie girdėjo diplomatinėje atstovybėje. Akustikos ekspertų teigimu, šiame įraše girdima daugiau nei 20 skirtingų garso dažnių.

Tų pačių metų gruodį buvo aptikta nukentėjusių amerikiečių diplomatų baltosios smegenų medžiagos anomalijų – srityje, kuri sieja smegenų pusrutulių darbą.

Ekspertų išvados

Situacija, kuri iš pradžių atrodė sunkiai įtikinama ir labiau panėšėjo į filmo apie Džeimsą Bondą scenarijų nei realybę, netrukus tapo rimtų tyrimų objektu. JAV valstybės departamento užsakymu atliktas naujausias tyrimas leidžia teigti, kad kalbama apie "koncentruotų, pulsuojančių aukšto dažnio spektro energijos bangų", šnekamojoje kalboje vadinamų mikrobangomis, atakas. Jos buvo ne atsitiktiniai reiškiniai, o tikslinės atakos prieš Vakarų valstybių darbuotojus ir jų šeimos narius.

Aukos sako pajutusios skausmą, panikos jausmą, galvos svaigimą ir spaudimą, išgirdusios keistus garsus, tarsi jie it kokie spinduliai sklistų iš tam tikro kambario taško – jame staiga atsiradę, lygiai taip pat staiga ir dingdavo.

Apie tai byloja specialios komisijos, sudarytos iš devyniolikos ekspertų, atstovaujančių Nacionalinėms mokslo, inžinerijos ir medicinos akademijoms, ataskaita. JAV žiniasklaidos teigimu, šis dokumentas kelis mėnesius buvo įslaptintas ir tapo prieinamas tik kai kuriems Kongreso nariams. Žinoma, informacija nutekėjo, pasiekė visuomenę, todėl apie tai prabilo ir Valstybės departamentas.

Anot "The New York Times", šios atakos truko ribotą laiką ir nesklido iš įprastų mikrobangų šaltinių, tokius kaip mobilieji telefonai ir pan. Aukos sako pajutusios skausmą, panikos jausmą, galvos svaigimą ir spaudimą, išgirdusios keistus garsus, tarsi jie it kokie spinduliai sklistų iš tam tikro kambario taško – jame staiga atsiradę, lygiai taip pat staiga ir dingdavo.

Incidentus tyrę mokslininkai bandė atsižvelgti ir į kitas galimas minėtų simptomų priežastis, pavyzdžiui, infekcines ligas ar nežinomų medžiagų toksinį ir cheminį poveikį, tačiau priėjo prie išvados, kad pastarieji mažai tikėtini.

Marcas Polymeropoulas

SSRS atradimas

The "New York Times" atkreipia dėmesį į faktą, apie kurį Havanos sindromo kontekste anksčiau buvo mažai kalbėta: keistos atakos vykdytos skirtinguose pasaulio kraštuose, jas patyrė ne tik JAV valstybės departamento darbuotojai, bet ir CŽV bei kitų JAV specialiųjų tarnybų pareigūnai.

Dauguma incidentų įvyko tuo metu, kai amerikiečiai susitikdavo su JAV draugiškų šalių žvalgybos atstovais ir kalbėdavosi apie galimybes atsilaikyti prieš užsienyje vykdomą slaptą Rusijos veiklą. Visa tai, anot leidinio, negali nekelti įtarimo, kad incidentai buvo kažkokios specialios Maskvoje surežisuotos operacijos rezultatas.

JAV valstybės departamentui pateiktoje ataskaitoje ekspertai tiesiogiai nieko nekaltina. Tačiau joje esama nuorodų į faktus, kad dar SSRS buvo labai rimtai tiriama galimybė impulsinius radijo dažnius ir bangų spinduliuotę naudoti kaip ginklą. Šaltojo karo metu sovietai esą išbandė tokią ginkluotę prieš kelių Eurazijos valstybių, kuriose valdė arba vis dar valdo komunistiniai režimai, kariškius.

JAV Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) iš patikimo šaltinio buvo gavusi informacijos apie Rusijos galimai sukurtą tokio pobūdžio ginklą, negalėjo patikrinti jo egzistavimo, tačiau poveikio aprašymas yra panašus į dabar nagrinėtus reiškinius.

Tai "didelės energijos mikrobangų sistema, galinti ilgą laiką susilpninti, įbauginti ar nužudyti priešą nepalikdama jokių pėdsakų", sakoma NSA dokumente. To meto informatoriaus teigimu, "ginklas buvo sukurtas taip, kad mikrobangos galėtų pasiekti tikslinio asmens gyvenamąsias patalpas, taip sukeldamos daugybę fizinių padarinių, įskaitant pažeistą nervų sistemą". Remiantis sovietų mokslininkais, būtent didelės energijos impulsais pulsuojančios bangos, skirtingai nei nuolatinės mikrobangos, padaro neurologinį poveikį.

"The New York Times" priduria, kad NSA turime minima "priešiška valstybė", panaudojusi radijo dažnio ginkluotę – anot dokumentą mačiusių asmenų, kalbama buvo apie Rusiją.

2018 m. rugsėjį televizija NBC, remdamasi šaltiniais JAV žvalgyboje, pirmą kartą Rusiją pavadino tikėtina atakų prieš amerikiečių diplomatus organizatore. NBC teigė, kad apie Maskvos dayvavimą  byloja FTB ir CŽV surinkti duomenys, tačiau jų nepako, kad Vašingtonas oficialiai apkaltintų Maskvą.

Anot JAV žiniasklaidos, 2017-aisiais JAV gynybos departamente pradėtas kurti prietaisas, kuris galėtų neutralizuoti tariamą "akustinį ginklą". Į šį darbą buvo įtraukti elektromagnetinės ir lazerinės ginkluotės specialistai, ji buvo išbandyta su gyvūnais, tačiau ar bandymai buvo sėkmingi, neskelbiama.

Dvigubas smūgis

Tuo, kad Havanos sindromo šaltinis yra Rusija, neabejoja ir M.Polymeropoulas. Ataka sužlugdė puikią jo žvalgybininko karjerą: jis buvo antrasis asmuo, vadovavęs slaptosioms operacijoms Europoje ir Eurazijoje. Paaiškėjus faktams apie Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus, jo skyrius ėmė skirti dar daugiau dėmesio Rusijai.

M.Polymeropoulas sako dar prieš kelionę, kai apsilankė Rusijos ambasadoje Vašingtone, supratęs, kad Maskvoje jis yra nepageidaujamas, nors vizą ir gavo.

Patikrinus mobiliųjų telefonų duomenis, paaiškėjo, kad atakų metu netoli aukų ar net tame pačiame viešbutyje buvo Rusijos žvalgybos pareigūnų, nors Maskva neigia esanti atsakinga už išpuolius.

Amerikietis Maskvoje susitiko su Rusijos pareigūnais, kurie buvę labai priešiški jo atžvilgiu. Vėliau viešbučio kambaryje, o po to dar ir viename Maskvos restoranų jis tapo keistos atakos taikiniu. M.Polymeropoulo sveikata tiek sutriko, kad jis beveik nebegalėjo judėti ir buvo priverstas nutraukti savo komandiruotę, atšaukti visus kitus planuotus susitikimus. "Man kažkaip pavyko pasiekti lėktuvą", – apie lemtingos kelionės pabaigą pasakojo jis GQ žurnalistams.

Po šios komandiruotės CŽV pareigūną nuolat kankino migrena, nuovargis ir nepasitikėjimas iš CŽV pusės: niekas nenorėjo patikėti, kad jis buvo užpuolimo, panašaus į tariamus išpuolius Havanoje ir Kinijoje prieš JAV diplomatus, auka. Vėliau paaiškėjo, kad analogiškų atakų aukomis tapo ir daugiau jo kolegų iš CŽV.

Kaip skelbia GQ, išpuoliai prieš žvalgybos pareigūnus surengti Lenkijoje, Gruzijoje, Australijoje ir Taivane, o televizija NBC mini dar du incidentus Londone. Pasak GQ, net pačiose JAV buvo sutrengta ataka prieš Baltųjų rūmų darbuotoją.

Pasak NBC ir GQ, patikrinus mobiliųjų telefonų duomenis, paaiškėjo, kad atakų metu netoli aukų ar net tame pačiame viešbutyje buvo Rusijos žvalgybos pareigūnų, nors Maskva neigia esanti atsakinga už išpuolius.

Šių išpuolių aukos neslepia nusivylimo JAV vyriausybės nenoru pripažinti neurologinius simptomus kaip priešiškų išpuolių padarinius. Mokslininkai kritikavo Donaldo Trumpo administraciją už tai, kad ji lėtai ir nenuosekliai reaguoja į incidentus ir už nepakankamą duomenų situaciją, ypač apie pacientus, nukentėjusius nuo išpuolių Kinijoje. Net paskelbus mokslininkų ataskaitą, JAV Valstybės departamentas perspėjęs, kad "visos galimos priežastys lieka spekuliacija".

"Mano vyriausybė ignoravo, nors žinojo, kad aš ir mano šeima buvome atakuoti", – su nuoskauda su "New York Times" daljinosi Markas Lenzi, už saugumo klausimus Guangdžou konsulate atsakingas diplomatas. Jam antrina ir GQ cituojami saugumo ekspertai. Jų teigimu, išpuoliai pasiekė vieną tikslų: tarp Amerikos valstybės tarnautojų pasėjo abejonių dėl darbdavio, kad JAV nestoja dėl  savo šalies gyvybe rizikuojančių asmenų pusėn. JAV oponentams tai yra svarbus pasiekimas.

Pyktis auga nuo sekmadienio, kai septynerius metus Kenošos policijoje dirbantis baltasis pareigūnas šiame Viskonsino mieste iš arti septynis kartus šovė į J. Blake'ą. Incidentas išprovokavo naują smurtinių protestų bangą Amerikoje.

J. Blake'as buvo pašautas, kai nepakluso policijos reikalavimams ir bandė įsėsti į savo automobilį, kuriame buvo trys jo vaikai.

JAV teisingumo departamentas trečiadienį vakare paskelbė, kad dėl J. Blake'o pašovimo pradeda pilietinių teisių tyrimą.

Vietos teisėsaugininkai nieko nekomentavo, nors kas vakarą vykstantys protestai tapo smurtiniai, o per ginkluotų, turtą ginti pasiryžusių vyrų susirėmimus su demonstrantais antradienio vakarą buvo nušauti du žmonės. Trečiadienį policija dėl to sulaikė vieną 17-metį; jis įtariamas nužudymu.

Galiausiai trečiadienį Viskonsino teisingumo departamentas paskelbė pirmą oficialų pranešimą apie J. Blake'o pašovimą ir nurodė, kad jis turėjo peilį, kai pareigūnas Rustenas Sheskey (Rastenas Šeskis) šovė jam į nugarą.

Iš pareiškimo neaišku, ar peilis, kuris buvo paimtas iš automobilio, šaudymo metu ar kuriuo nors kitu incidento metu buvo J. Blake'o rankose. J. Blake'as liko gyvas, bet gali likti paralyžiuotas visam gyvenimui.

Pareigūnai į vienus namus Kenošoje buvo nusiųsti dėl konflikto šeimoje ir incidento metu „mėgino areštuoti“ J. Blake'ą, nesėkmingai panaudodami elektros šoko ginklą, sakoma Viskonsino teisingumo departamento pareiškime.

„P. Blake'as apėjo savo transporto priemonę, atidarė vairuotojo pusės dureles ir pasilenkė. Laikydamas p. Blake'ą už marškinių pareigūnas Rustenas Sheskey septynis kartus iššovė iš savo tarnybinio ginklo. Pareigūnas Sheskey šaudė... p. Blake'ui į nugarą, – sakoma pareiškime.

Jame taip pat nurodoma, kad vėliau agentai „paėmė peilį nuo p. Blake'o transporto priemonės vairuotojo pusės grindų“.

J. Blake'as buvo pašautas vos trys mėnesiai po incidento Mineapolyje, kai afroamerikietis George'as Floydas (Džordžas Floidas) mirė baltajam policininkui keliu spaudžiant jo kaklą. G. Floydo mirtis išprovokavo didžiausius per kelis dešimtmečius JAV pilietinius neramumus.

Trečiadienį daug pasipiktinusių sportininkų – NBA krepšininkai, teniso žvaigždė Naomi Osaka, beisbolininkai, futbolininkai – protestuodami pasitraukė iš varžybų.

„Nepaisant įtaigaus prašymo keisti padėtį, jokių veiksmų nebuvo, tad mūsų dėmesio centre krepšinio šiandien negali būti“, – sakoma po rungtynių boikoto paskelbtame Milvokio „Bucks“ žaidėjų pareiškime. Milvokis yra netoli Kenošos.

Suimtas septyniolikmetis

Kenošos miesto pareigūnai nuo 19 val. iki 7 val. įvedė komendanto valandą, kuri galios iki sekmadienio. Taip tikimasi sugrąžinti ramybę po kruvino smurto proveržio antradienį, kai į protestų vietą atvyko ginkluoti asmenys, daugiausia baltaodžiai, pareiškę, kad jie atvyko saugoti savo privačią nuosavybę.

Vaizdo įrašuose matyti, kaip vienas iš jų šaudė į protestuotojus iš kovinio šautuvo, o po to ėjo gatve, persimetęs ginklą ant krūtinės, protestuotojams skirstantis ir pro šalį važiuojant policijos automobiliams.

Per šaudynes žuvo du žmonės ir dar vienas buvo sužeistas į ranką.

Į pietvakarius nuo Kenošos Ilinojuje esančio Antioko policija trečiadienį pranešė, kad suėmė vieną nužudymu įtariamą 17-metį.

Įtariamasis įvardijamas kaip vietos gyventojas Kyle'as Rittenhause'as (Kailas Ritenhausas). Sprendžiant iš jo socialinių tinklų paskyrų, jis turėjo potraukį ginklams ir domėjosi teisėsauga.

Bendrovė „Facebook“ pranešė, kad pašalino įtariamojo paauglio ir Kenošos vietos savigynos būrio paskyras.

„Šias šaudynes įvardinome kaip masines žudynes ir pašalinome šaulio paskyras iš „Facebook“ ir „Instangram“, – pranešė interneto milžinė.

Siekia teisingumo

Praėjus dviem valandoms nuo komendanto valandos pradžios trečiadienį maždaug 200 judėjimo „Black Lives Matter“ („Juodaodžių gyvybės svarbios“, BLM) narių surengė eitynes Kenošos centre. Virš jų galvų skraidė sraigtasparnis, tačiau policijos nesimatė.

„Aš nepaisau komendanto valandos, kad stočiau už teisingumą“, – naujienų agentūrai AFP sakė 33 metų viešbučio darbuotoja Nicola Marie (Nikola Mari).

„Esu labai susinervinusi, kad aplinkui nėra policijos. Aš net nežinau, kas dabar bus“, – pridūrė ji.

Los Andželo centre esančiame tunelyje ankstų ketvirtadienio rytą kilo smurto protrūkis, policijos pareigūnams apsupus maždaug 100 BLM protestuotojų grupelę ir pabandžius juos suimti. Tai buvo matyti „ABC News“  parodytame reportaže.

Maždaug 300 protestuotojų eitynės tame rajone baigėsi susirėmimais su policija, pareigūnai šaudė į protestuotojus guminėmis kulkomis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) anksčiau paskelbė, kad į Kenošą siunčiamos federalinės teisėsaugos pajėgos ir Nacionalinės gvardijos kariai, siekiant ten „sugrąžinti įstatymą ir tvarką“. Visgi vietos pareigūnai sakė, kad jie jau sulaukė šimtų policijos pareigūnų ir 250 Nacionalinės gvardijos narių, be to, jiems talkina FTB  pareigūnai ir federaliniai maršalai.

D. Trumpo komentarai aiškiai parodė, kad smurto temos nebus išvengta prezidento rinkimų kampanijoje, iki rinkimų likus kiek daugiau nei dviem mėnesiams.

Jo kampanija daugelyje miestų vykstančius protestus prieš policiją vaizduoja kaip kairiųjų radikalų keliamos grėsmės šaliai iliustraciją.

D. Trumpo varžovas demokratas Joe Bidenas (Džo Baidenas) savo ruožtu sakė, kad kalbėjosi su J. Blake'o šeima ir pažadėjo jiems „teisingumą“.

„Nuo to, ką pamačiau tame įraše, man darosi bloga“, – pareiškė J. Bidenas, kalbėdamas apie policijos pareigūnų veiksmus. – Aš jiems pasakiau, kad teisingumas privalo būti ir bus pasiektas.“

Taip Pekinas reaguoja į JAV suvaržymus, apie kuriuos buvo paskelbta diena anksčiau.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) antradienį sakė, jog pagal vieną naują JAV įstatymą imasi veiksmų prieš pareigūnus, kurių skaičiaus nenurodė, kad paspaustų Kiniją leisti amerikiečiams lankytis Tibete, ir pakartojo raginimą suteikti „prasmingą autonomiją“ šiam vakariniam, budistų dominuojamam regionui.

„Deja, Pekinas toliau sistemingai trukdo JAV diplomatams ir kitiems pareigūnams, žurnalistams bei turistams vykti į Tibeto autonominį regioną ir kitus tibetiečių rajonus, nors KLR (Kinijos Liaudies Respublikos) pareigūnai ir kiti piliečiai turi daug didesnes galimybes lankytis Jungtinėse Valstijose“, – sakoma M. Pompeo pareiškime.

Valstybės sekretorius apribojo vizas kinų pareigūnams, kurie, kaip nustatyta, „reikšmingai dalyvavo“ uždraudžiant užsieniečiams lankytis tibetiečių rajonuose.

Valstybės departamentas remdamasis JAV konfidencialumo įstatymais atsisakė nurodyti šiuos pareigūnus ar pateikti jų skaičių.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas (Džao Lidzianas) išreiškė savo šalies „tvirtą nepritarimą“ šiam žingsniui ir paragino JAV „tuojau pat nutraukti kišimąsi į Kinijos vidaus reikalus per klausimus, susijusius su Tibetu“.

„Reaguodama į neteisingus JAV veiksmus, Kinija nusprendė įvesti vizų suvaržymus JAV darbuotojams, kurie blogai elgiasi su Tibetu susijusiais klausimais“, – sakė jis ir perspėjo dėl tolesnės žalos JAV ir Kinijos santykiams, taip pat tarpusavio bendradarbiavimui.

Padidėjus įtampai tarp JAV ir Kinijos, Vašingtonas vis dažniau skelbia tokius vizų suvaržymus ir anksčiau ėmėsi veiksmų dėl Pekino vykdomo žodžio laisvės slopinimo Honkonge ir maždaug milijono uigūrų bei kitų, daugiausia musulmoniškų tiurkų mažumų atstovų kalinimo.

Veiksmų dėl Tibeto imtasi pagal 2018 metais Kongreso priimtą įstatymą, kuriuo siekiama spausti Kiniją dėl jos griežtų suvaržymų šiame Himalajų regione.

Pekinas sako, kad jo kariai 1951 metais „taikiai išvadavo“ Tibetą, bet daugelis tibetiečių kaltina centrinę vyriausybę religinėmis represijomis ir jų kultūros naikinimu.

Žmogaus teisių gynimo grupės sako, kad tibetiečiai gyvena griežtai stebimi ir gali atsidurti kalėjime ar patirti smurtą dėl bet kokių nekiniško identiteto ženklų, įskaitant tremtyje gyvenančio jų dvasinio lyderio Dalai Lamos atvaizdų turėjimą.

Pekinas nuo 2008-ųjų iš esmės draudžia užsienio žurnalistams lankytis Tibete. Tais metais regionas išgyveno savižudybių protesto vardan bangą. Kinija taip pat neatsakė į JAV prašymus dėl konsulato įsteigimo šio regiono sostinėje Lhasoje.

Tuo metu JAV įstatyme nurodoma, kad į šalį įleistiems Kinijos piliečiams netaikomi jokie suvaržymai dėl lankymosi bet kurioje šalies dalyje.

G. Floydo mirtis paskatino masinius protestus JAV prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes ir plėšikavimus.

D. Chauvinui už antrojo laipsnio žmogžudystę gresia iki 40 metų kalėjimo.

Neaišku, kaip naujieji kaltinimai, kurie iš esmės patenkina G. Floydo šeimos reikalavimus, paveiks visą šalį apėmusių protestų judėjimą.

Paties G. Floydo šeima ragino protestuotojus susilaikyti nuo smurto ir protestuoti taikiai.