Tikimasi, kad naujoji tvarka padės po „Brexit“ pritraukti į šalį iškiliausius pasaulio mokslininkus.   

Imigracijos taisyklių peržiūra siekiama paskatinti mokslo elitui priklausančius tyrėjus ir inžinerijos bei technologijų sričių specialistus imigruoti į JK, rašoma vyriausybės išplatintame pranešime.  

Noriu, kad JK toliau būtų mokslo supervalstybe. Kai paliksime ES, remsime mokslą ir tyrimus.

„Ne tik remiame čia esančius talentus, bet ir darome viską, kad mūsų imigracijos sistema pritrauktų geriausius pasaulio protus“, – rašoma B. Johnsono pareiškime.

„Noriu, kad JK toliau būtų mokslo supervalstybe. Kai paliksime ES, remsime mokslą ir tyrimus“, – teigė premjeras.

„Užuot nukentėjusi, mokslo bendruomenė turės didžiules galimybes vystyti mūsų inovacijas ir eksportuoti jas į kitas šalis“, – pažymėjo B. Johnsonas.  

Naujasis premjeras šiuos planus pristatė per apsilankymą mokslo centre Vidurio Anglijoje esančiame Oksfordšyre, taip pat per tiesioginę „Facebook“ transliaciją.   

B. Johnsonas praėjusį mėnesį pakeitė Theresą May (Terezą Mei) prie vyriausybės vairo, kai laimėjo Konservatorių partijos lyderio rinkimus žadėdamas, kad Jungtinė Karalystė bet kokiu atveju – su sutartimi ar be jos – spalio 31 dieną paliks ES. 

Jis žadėjo Australijos pavyzdžiu įvesti taškais paremtą imigracijos sistemą siekiant po „Brexit“ pritraukti į šalį aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų.

Britanijos vidaus reikalų ministerija ir verslo departamentas kartu su mokslo bendruomene sukurs naują sistemą, kurią įvesti planuojama vėliau šiais metais, nurodė Dauningo gatvė.  

Anot pranešimo, bus svarstoma galimybė panaikinti apribojimus, kiek aukštos kvalifikacijos imigrantų galėtų gauti „išskirtinių gebėjimų“ asmenims išduodamas vizas, taip pat galimybė išplėsti sąrašą mokslo tyrimų institutų bei universitetų, galinčių tvirtinti kandidatus.   

Be to, bus svarstoma galimybė panaikinti reikalavimą iki atvykimo gauti darbo pasiūlymą, taip pat ieškoma būdų tam tikriems aukštos kvalifikacijos kandidatams paspartinti įsikūrimą.

B. Johnsonas antradienį tapo valdančiosios Konservatorių partijos lyderiu, o trečiadienį karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) patvirtino jį šalies premjeru.

55 metų B. Johnsonas buvo vedęs du kartus, o dabar susitikinėja su 31 metų C. Symonds, buvusia partijos komunikacijos direktore.

C. Symonds, aplinkosaugos kampanijos aktyvistė, 2012 metais dirbo jo, kaip Londono mero, perrinkimo kampanijai.

Jiedu vieša, bet daugiausiai diskretiška pora yra nuo praėjusių metų, kai pagarsėjęs donžuanas po 26 metus trukusios santuokos nusprendė nebegyventi su antrąja žmona.

Jis yra pirmas premjeras po 1970-aisiais vyriausybės vadovu tapusio Edwardo Heatho (Edvardo Hito), pradėjęs eiti šias pareigas be sutuoktinės šalia.

B. Johnsonui iš Bakingamo rūmų atvykus į Dauningo gatvę perimti valdžios, C. Symonds buvo dešimčių jį pasitikusių darbuotojų ir padėjėjų centre.

Britų laikraščiai skiria daug dėmesio gandams dėl jos būsimo „pirmosios merginos“ vaidmens ir spėlioja, ar ji taip pat apsigyvens Dauningo gatvės 10-ajame name.

Scanpix nuotr.

Kampanijos metu ji kelis kartus atsisakė aptarinėti šį klausimą, o praėjusią savaitę partijos nariams pasakė: „Tiesiog nekalbu apie žmones, kuriuos myliu.“

Manoma, kad pora drauge Pietų Londone gyveno nuo rugsėjo, kai B. Johnsonas ir jo 55 metų žmona Marina Wheeler (Marina Viler) patvirtino, kad nebegyvena kartu.

Dėmesio centre C. Symonds atsidūrė birželio mėnesį, kaimynams nugirdus, kaip ji vėlyvą vakarą ant jo šaukia „pasitrauk nuo manęs“, „eik lauk“, ir iškvietus policiją.

Per tą audringą ginčą taip pat buvo daužomi daiktai, rodo vieno kaimyno padarytas ir laikraščiui „The Guardian“ perduotas įrašas.

Policija atvyko į namus, bet tolesnių veiksmų nesiėmė.

Po incidento pora toje rezidencijoje negyveno, o neseniai nusipirko trijų aukštų, keturių miegamųjų namą maždaug už pusantro kilometro, sakoma pranešimuose.

Bandymas šmeižti

C. Symonds tėvai yra vienas laikraščio „The Independent“ steigėjų Matthew Symondsas (Metjus Saimondsas) ir buvusi laikraščio teisininkė Josephine McAfee (Džozefin Makafi), su kuria jis turėjo nesantuokinį romaną.

Londono pietvakariuose augusi C. Symonds lankė prestižinę privačią Godolphino (Godolfino) ir Latymerio (Latimerio) mokyklą, o paskui studijavo teatrologiją ir meno istoriją Voriko universitete centrinėje Anglijoje.

Konservatoriams C. Symonds pradėjo dirbti 2010 metais, kaip parlamentaro Zaco Goldsmitho (Zako Goldsmito) rinkodaros direktorė, o su B. Johnsonu susipažino dirbdama jo mero rinkimų kampanijai.

Vėliau ji dirbo įvairiuose ryšių su žiniasklaida postuose partijos būstinėje, taip pat ir komunikacijos direktore, bet pernai šio darbo atsisakė.

Scanpix nuotr.

Laikraštis „Daily Mail“ anksčiau šį mėnesį rašė, kad ji išėjo iš darbo apkaltinta dėl nesankcionuotų išlaidų ir ankstesnei premjerei Theresai May (Terezai Mei) pakenkusios informacijos nutekinimo.

C. Symonds ir konservatoriai atsisakė komentuoti straipsnį, o vienas „Daily Mail“ cituotas draugas sakė, kad tai B. Johnsono oponentų bandymas apšmeižti.

Vėliau C. Symonds, kuri aktyviai kovoja su plastiko tarša, prisidėjo prie rinkodaros komandos gamtosauginėje labdaros organizacijoje „Oceana“, daugiausia dėmesio skiriančioje Bloombergo (Blumbergo) fondo vandenynų iniciatyvai.

Ketina tuoktis?

Kalbama, kad naujojo premjero padėjėjai nesutaria, kaip pateikti šiuos santykius ir ar C. Symonds turėtų apsigyventi su B. Johnsonu Dauningo gatvėje.

Kai kas mano, kad ji galėtų suvaidinti vertingą vaidmenį, ir priskiria jai nuopelnus dėl pastaraisiais mėnesiais pagerėjusios B. Johnsono išvaizdos.

Tačiau kiti nuogąstauja, kad jei jie bus pristatomi kaip pora, gali kilti protokolo problemų ir atsirasti perdėtas dėmesys jo ilgai neištikimybės istorijai.

B. Johnsonas turi keturis vaikus su M. Wheeler, o vyriausia jo dukra yra vos penkeriais metais jaunesnė už C. Symonds. Dar vieną dukrą premjeras turi iš 2009-aisiais užmegzto romano.

Per mūšį teisme dėl tos mergaitės gimimo buvo pareikšta įtarimų, kad jis turi dar ir kitą nesantuokinį vaiką, bet tai lieka neaišku, o pats B. Johnsonas atsisako komentuoti.

Pranešama, kad jis ir C. Symonds kitais metais turi susituokti – kai tik bus užbaigtos jo skyrybos. Kalbama, kad kai kurie patarėjai siūlo iki to laiko jai būti nuošalyje.

B. Johnsonas būtų pirmas per 250 metų britų ministras pirmininkas, vedęs eidamas šias pareigas.

Kas belaimėtų Konservatorių partijos lyderio rinkimus ir taptų naujuoju vyriausybės vadovu, leiboristai sieks, kad bet koks vyriausybės ir ES pasiektas susitarimas būtų pateiktas plebiscitui, suteikiant galimybe balsuoti ir už pasilikimą, o leiboristai jį rems, nurodoma partijos pranešime.

„Brexit“ klausimas suskaldė Leiboristų partiją. Dauguma jos rinkėjų iš darbininkiškų rajonų balsavo už išstojimą iš ES per 2016 metų „Brexit“ referendumą. Tačiau dauguma parlamentarų leiboristų tvirtai pasisako už pasilikimą Bendrijoje.

Partijos lyderis euroskeptikų veteranas Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) ilgai priešinosi spaudimui surengti dar vieną balsavimą, tačiau ir jis nusileido, kai pirmadienį su leiboristais susijusios profesinės sąjungos susitarė palaikyti šį žingsnį.

Nuo šiol Leiboristų partija turės dvi galimybes: pasisakyti už pasilikimą Europos Sąjungoje, atmetant išstojimą be jokios sutarties, arba pritarti konservatorių pasiektam susitarimui. Vis dėlto jeigu Leiboristų partija perimtų vadovavimą vyriausybei iki Britanijos išstojimo termino, jos tolesnė pozicija priklausys nuo to, kokią sutartį ji galėtų sudaryti su Briuseliu.

Baimė dėl skyrybų „be sutarties“

Anksčiau Leiboristų partija laikėsi pozicijos, kad privalo gerbti 2016 metų referendumo rezultatus, bet chaotiškas išstojimo iš ES procesas padrąsino pasilikimo šalininkų stovyklą.

„Leiboristai kaip demokratai pripažino 2016 metų referendumo rezultatą“, – rašė J. Corbynas partijos nariams adresuotame elektroniniame laiške.

„Mūsų 2017 metų programoje Leiboristų (partija) taip pat įsipareigojo priešintis „Brexit“ be sutarties ir torių „Brexit“ planams“, – pridūrė jis ir paragino būsimą premjerą surengti naujus visuotinius rinkimus.

Šį mėnesį konservatorių premjerė Theresa May (Tereza Mei) atsistatydina, nes jai nepavyko įtikinti Bendruomenių Rūmus pritarti jos vyriausybės ir Briuselio sudarytam skyrybų planui.

Abu kandidatai į jos postą – Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ir Jeremy Huntas (Džeremis Hantas) – sako, esantys pasiruošę išvesti JK iš ES be jokio susitarimo iki spalio 31 dienos.

Tačiau dauguma parlamento narių, įskaitant leiboristus, pasisako prieš išstojimą be sutarties, baimindamiesi tokio poelgio skaudžių pasekmių šalies ekonomikai.

Nė vienas iš kandidatų į premjerus nepalaiko antro referendumo idėjos.

Daugelis Vestminsteryje mano, kad užsitęsus šiai politinei aklavietei pirmalaikiai rinkimai bus neišvengiami.

D. Trumpas pareiškė, kad ambasadorius Kimas Darrochas (Kimas Darošas) „gerai netarnavo“ Jungtinei Karalystei ir kad jis ir jo administracija nebuvo dideli ambasadoriaus gerbėjai.

Pasak britų savaitraščio „The Mail on Sunday“, ambasadorius K. Darrochas į Didžiąją Britaniją siųstuose slaptuose pranešimuose esą parašė, jog D. Trumpo administracija gali „sudegti“ ir „gėdingai žlugti“.

„Mes iš tiesų nemanome, jog ši administracija galėtų tapti kur kas normalesnė, mažiau neveiksminga, mažiau neprognozuojama, mažiau susiskaldžiusi, mažiau diplomatiškai nerangi ir neišmananti“, – esą parašė ambasadorius viename iš pranešimų Užsienio reikalų ministerijai.

K. Darrochas yra vienas labiausiai patyrusių Didžiosios Britanijos diplomatų. Savo darbą Vašingtone jis pradėjo 2016 metų sausį – dar prieš tai, kai D. Trumpas laimėjo prezidento rinkimus.

Paklaustas apie šiuos nutekintus pranešimus, D. Trumpas reporteriams JAV sakė: „Galiu jums pasakyti, kad ambasadorius gerai netarnavo JK. Mes nesame dideli to žmogaus gerbėjai ir jis gerai netarnavo JK. Tad galiu tai suprasti ir galiu pasakyti kai ką apie jį, bet nesivarginsiu.“

Britanijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu paskelbė, kad atliks oficialų tyrimą dėl pranešimų nutekinimo.

„The Mail on Sunday“ rašė, kad blogiausiuose K. Darrocho komentaruose D. Trumpas, kurį praėjusį mėnesį per valstybinį vizitą Britanijoje priėmė karalienė Elizabeth II (Elzbieta II), yra „nepatikimas ir nekompetentingas“.

Po šio prieštaringai vertinamo vizito atsiųstame pranešime sakoma, kad prezidentą ir jo komandą „apstulbino“ vizitas, bet perspėjama, kad Britanija gali ilgai neišsaugoti šios meilės, nes „tai vis dar „Pirmiausia – Amerika“ žemė“.

K. Darrochas taip pat neva parašė, jog pranešimai apie „nuožmias vidines kovas ir chaosą“ Baltuosiuose rūmuose – JAV žiniasklaida apie tai išsamiai praneša, bet D. Trumpas tai vadina melagingomis naujienomis – „dažniausiai atitinka tikrovę“.

Britų užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas (Džeremis Hantas) atsiribojo nuo K. Darrocho komentarų: „Išties svarbu pasakyti, kad ambasadorius dirbo savo, kaip ambasadoriaus, darbą, kuris yra pateikti atviras ataskaitas ir asmeninę nuomonę apie tai, kas vyksta šalyje, kurioje jis dirba, ir tai yra jo darbas – siųsti šias ataskaitas. Bet jos yra asmeninė nuomonė, o ne britų vyriausybės nuomonė, ne mano nuomonė.“

„Ir mes toliau galvojame, kad valdant prezidentui Trumpui Jungtinių Valstijų administracija yra ir itin veiksminga, ir geriausia įmanoma Britanijos draugė tarptautinėje scenoje“, – pridūrė J. Huntas.

„Chaotiška užsienio politika“

Pasak „The Mail on Sunday“, minimi pranešimai, kuriuos tikriausiai nutekino kažkas iš didžiulės britų valstybės tarnybos, apima laikotarpį nuo 2017 metų.

Šių metų birželio 22 dieną išsiųstame pranešime K. Darrochas kaip „nerišlią ir chaotišką“ kritikavo D. Trumpo užsienio politiką dėl Irano, privertusią pasaulio sostines baimintis karinio konflikto.

Pranešama, jog ambasadorius atmetė D. Trumpo pareiškimus, kad jis atsakomąjį raketų smūgį Iranui po JAV drono numušimo atšaukė dėl pavojaus 150 iraniečių gyvybėms.

„Labiau tikėtina, kad jam rūpi tik tai, kaip šis 2016 metų kampanijos pažadų atšaukimas atrodys 2020-aisiais“, – esą rašė K. Darrochas, turėdamas galvoje kitus prezidento rinkimus.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija nepaneigė, jog tokie K. Darrocho pranešimai egzistuoja, pažymėjo leidinys.

„Didžiosios Britanijos visuomenė tikisi, jog mūsų ambasadoriai ministrams teiks sąžiningą ir nepagražintą informaciją apie politiką jų šalyse“, – pareiškė ministerijos atstovė spaudai.

„Jų nuomonės nebūtinai sutampa su ministrų ar vyriausybės nuomone“, – sakė ji ir pridūrė, jog „mes jiems mokame už atvirumą“.

„Mūsų komanda Vašingtone palaiko glaudžius ryšius su Baltaisiais rūmais ir nėra abejonių, kad jie atlaikys tokį žalingą elgesį“, – sakė atstovė, kalbėdama apie potencialius pranešimų nutekinimo padarinius.

Dabar atėjo laikas šūkiui #buygeorgian („Pirk gruzinišką“). Tai geriausias būdas kitiems parodyti solidarumą su drąsiais Gruzijos žmonėmis, ką tik tapusiais Rusijos sankcijų taikiniais už drąsą pareikšti savo nuomonę apie savo pačių vadovus.

Ginčas prasidėjo per Tarpparlamentinės stačiatikybės asamblėjos posėdį, surengtą Gruzijos parlamente. Viešintis Rusijos politikas Sergejus Gavrilovas į įstatymų leidėjus kreipėsi iš pirmininko vietos. Tai išprovokavo protestų: opozicija mano, kad vyriausybė, kuri griežtai elgiasi namuose, yra pernelyg švelni Rusijai, okupavusiai penktadalį šalies teritorijos.

Policijos atsakas – guminėmis kulkomis ir ašarinėmis dujomis – buvo perdėtas. Buvo sužeista mažiausiai 240 žmonių. Daugeliui gruzinų tai pademonstravo valdžios atsainų požiūrį į demokratiją. Protestai tęsiasi, reikalaujant paleisti daugelį sulaikytų demonstrantų, vidaus reikalų ministro atsistatydinimo ir sąžiningesnės rinkimų sistemos prieš 2020 metais vyksiančius parlamento rinkimus.

Gruzijos vidaus politika – ne Rusijos reikalas. Tačiau Kremlius šiuos protestus pavadino „rusofobine provokacija“ ir uždraudė visus skrydžius į Gruziją, tvirtindamas, jog toks žingsnis reikalingas siekiant „užtikrinti Rusijos nacionalinį saugumą ir apsaugoti Rusijos piliečius nuo nusikalstamų ir kitokių neteisėtų veiksmų“.

Šio žingsnio praktinis rezultatas smogs klestinčiam šalies turizmo sektoriui, pernai pritraukiusiam milijoną lankytojų iš Rusijos. Jų lankymasis išreiškia pagarbą gruzinų svetingumui, maloniems šalies vaizdams, virtuvei architektūrai ir vynui. Be to, tai yra pergalė minkštosios galios mūšyje su Maskvos režimu. Oficialioji propaganda vaizduoja Gruziją panašiai kaip Baltijos šalis, Ukrainą ir kitas buvusias pavergtąsias tautas – jog jos yra apleistos Vakarų marionetinės valstybės, persisunkusios ksenofobija ir smulkiu nacionalizmu. Tačiau kai rusai lankosi šiose šalyse, jie randa ne vien draugiškumą, bet ir orumą, laisvę ir teises, kurių jiems stinga namuose. Kitaip tariant, žmonės suvokia, kad jų vadovai jiems melavo. Tai gali būti pavojingo mąstymo proceso pradžia.

Dėl naujų sankcijų Rusija atrodo silpna ir kerštinga. Ilgalaikis poveikis gali būti teigiamas. 2013 metų Rusijos sankcijos Moldovos vynams paskatino šią šalį diversifikuoti savo eksportą į pelningesnes Vakarų rinkas, ypač Norvegiją. Tačiau trumpuoju laikotarpiu šios baudžiamosios priemonės kenks visiems gruzinams, kad ir kokie būtų jų vidaus politikos ginčai.

Tai suteikia galimybę suteikti pagalbą iš šalies. Rinkimuose mes balsuojam nedažnai, o apsiperkam kur kas dažniau. Galime boikotuoti prekes ir paslaugas, siūlomas ūkio šakų, bendrovių ir šalių, kurios mums nepatinka, bet lygiai taip pat galima pasinaudoti savo perkamąja galia, balsuodami už mums patinkančius. Taigi, tiems, kam leidžia biudžetas ir kiti įsipareigojimai, išsipirkti atostogas Gruzijoje būtų puikus atsakas Kremliui – ir vargu ar sukeltų sunkumų, nes ši šalis pelnytai žinoma kaip Kaukazo Italija.

Vyno mėgėjai irgi turi plačias galimybes parodyti savo paramą. Net ir kukliausi vartotojai gali pasieškoti gruziniškų produktų, tokių kaip aštrokas Boržomio mineralinis vanduo arba arbata (ši pramonė žlugo 10-ame dešimtmetyje, bet dabar yra gaivinama, vadovaujant estams ir lietuviams). Kiekvienas centas būtų nuoširdi pagalba gruzinams, taip pat rodytų Kremliui, kad jo priekabės – ir vėl – žlugo.

Vis dėlto šis prezidento žodis apie amerikiečių kilmės M. Markle yra aiškiai girdimas jo interviu su Britanijos laikraščiu „The Sun“.

D. Trumpas Jungtinėje Karalystėje lankysis kitą savaitę, kur viešės ceremonijoje Bakingamo rūmuose ir pietaus su karaliene Elizabeth II (Elžbieta Antrąja).

Tviteryje prezidentas parašė: „Niekada nevadinau Meghan Markle bjauria. Tai sukurta Netikrų Naujienų žiniasklaidos. (...) Ar CNN, „The New York Times“ ir kiti atsiprašys? Abejoju!“.

Tuo metu interviu „The Sun“ žurnalistas pabrėžia, kad pernai su princu Harry (Hariu) susituokusi M. Markle buvo kritiška D. Trumpo atžvilgiu per 2016 metų rinkimus. Jis teigė, kad „ji kraustytųsi į Kanadą, jeigu jūs būtumėte išrinktas; paaiškėjo, kad ji jau išsikraustė“.

„Na, daug žmonių ten kraustosi, ką galiu pasakyti, – atsakė D. Trumpas. – Ne, nežinojau, kad ji yra bjauri“.

Tęsdamas interviu prezidentas teigė galvojantis, kad kaip princese „ji bus nuostabi, ji bus labai gera, ji bus labai gera. Tikiuosi, ji bus“.

Vyriausybės schemą pasiūlyti maždaug 3,8 mln. ES piliečių teisę po „Brexit“ nuolat gyventi Britanijoje lydi kontroversijos.

Reaguodama į visuomenės pasipiktinimą ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) sausio mėnesį atsisakė 65 svarų (74 eurų) mokesčio už prašymo pateikimą, kuris būtų buvęs įvestas įsigaliojus „Brexit“.

Programos statusui taip pat kenkia nežinomybė dėl to, kada – ir net ar – JK išstos iš ES.

JK vidaus reikalų ministerija pranešė, kad per pirmuosius keturis šių metų mėnesius prašymus dėl leidimų nuolat gyventi pateikė 103 tūkst. Lenkijos piliečių.

Rumunai pateikė 90 tūkst., o italai – 71 tūkst. prašymų. Pirmajame penketuke dar yra Portugalija ir Ispanija.

Schemą prižiūri vidaus reikalų sekretorius Sajidas Javidas (Sadžidas Džavidas), kuris yra tarp 11 pasiskelbusių kandidatų liepos mėnesį ministro pirmininko poste pakeisti Th. May.

„ES piliečiai yra mūsų draugai, kaimynai ir kolegos, kurie labai prisideda prie šios šalies. Kad ir kokia būtų „Brexit“ baigtis, norime, kad jie liktų“, – sakoma S. Javido pareiškime.

„Pagal mūsų nemokamą ir paprastą ES apsigyvenimo schemą jau gauta 750 tūkst. paraiškų, ir tai nepaprastai padrąsina. Tikiuosi, kad ši pradinė sėkmė artimiausiais mėnesiais tęsis“, – pridūrė vidaus reikalų sekretorius.

Ekonominiai rūpesčiai ir troškimas apriboti migraciją, ypač iš rytinių Europos šalių, tokių kaip Lenkija ir Rumunija, buvo vieni iš veiksnių, paskatinusių rinkėjus 2016 metais balsuoti už „Brexit“.

JK atsiskyrimas nuo kitų 27 ES valstybių, iš pradžių turėjęs įvykti šių metų kovo 29 dieną, šalies parlamentui atsisakant patvirtinti „skyrybų“ sąlygas buvo atidėtas iki balandžio 12-osios, o paskui – iki spalio 31-osios.

Londonas dar gali prašyti Briuselio naujo atidėjimo arba nuspręsti išstoti be sutarties, bet nuogąstaujama, kad tokiu atveju kiltų chaosas prie šalies sienų ir bendrai šalies ekonomikoje.

Margaret Hilda Roberts gimė 1925 m. spalio 13 d. Beatrice Stephenson Roberts (1888–1960) ir Aldermano Alfredo Robertso (1892–1970) šeimoje. Jos tėvams priklausė bakalėjos krautuvė. Dar Antrojo pasaulinio karo metais ji įstojo į Oksfordą studijuoti chemijos. Nepaisant užtikrintos sėkmės šioje srityje, Margaret vis labiau ėmė traukti politika.

Dar studijuodama ji sugebėjo tapti pirmąja konservatyviųjų studentų bendrijos prezidente. Nuo tada ji lėtai, bet užtikrintai ėmė kopti karjeros partijoje laiptais. Pragyvenimui ji užsidirbdavo kurdama emulsiklius ledams.

1951 m. gruodžio 13 d. ji ištekėjo už verslininko Deniso Thatcherio (1915–2003). Jam tai buvo antroji santuoka. 1955 m. vasarą porai gimė skirtingų lyčių dvyniai Carol ir Markas. Santuokinis gyvenimas ir motinystė netrukdė poniai M.Thatcher persikvalifikuoti iš tiksliųjų mokslų atstovės į teisininkę ir toliau kopti politinėmis kopėčiomis.

1970 m. birželio 18 d. konservatoriams laimėjus parlamento rinkimus, ji tapo švietimo ir mokslo sekretore. 1971 m. birželį pagal jos teikiamas pataisas pradinių mokyklų moksleiviams nebebuvo nemokamai dalijamas pienas. Šie veiksmai jai pelnė pieno grobikės ("Milk snatcher") pravardę. Nepaisant šio baisaus nusikaltimo žmoniškumui, 1975 m. vasario 11 d. konservatoriai ją išrinko savo partijos pirmininke.

1976 m. pradžioje SSRS laikraštis "Raudonoji žvaigždė", atsakydamas į M.Thatcher kritiką sovietų atžvilgiu, praminė ją geležine ledi. Tai turėjo būti aliuzija į legendinį Vokietijos kanclerį Otto von Bismarcką (1815–1898). Sovietų spauda veikiausiai norėjo pasakyti, kad poniutė M.Thatcher yra pikta karinga fašistė (kaip ir tas XIX a. vokietis), tačiau jų nevykęs bandymas pasišaipyti ilgainiui tapo ne tik asmenine ponios M.Thatcher pravarde, bet ir moterišką kietakaktiškumą bei ryžtą reiškiančiu visuotiniu frazeologizmu.

Beveik tuo pat metu jos politinėms pažiūroms didelę įtaką ėmė daryti ekonominio liberalizmo atstovai, iš kurių reikėtų išskirti austrą Friedrichą Augustą von Hayeką (1899–1992), palaikiusį kuo didesnį politinės valdžios nesikišimą į ekonomiką, ir amerikietį Miltoną Friedmaną (1912–2006) – vieną neoliberalizmo tėvų.

M.Thatcher tikėjo, kad valstybė privalo visiškai nesikišti nei į ekonomiką, nei į visas kitas žmonių gyvenimo sritis. Vienintelės valdžios pareigos, anot jos, yra nacionalinio saugumo ir valiutos stabilumo užtikrinimas. Visa kita turi būti paliekama pačių asmenų sąžinės ir sumanumo reikalui.

Vadovaujantis šia idėja, buvo pradėtas itin aktyvus valstybės turto (pvz., dujas tiekiančių įmonių) privatizavimas, įvairių sričių (įskaitant ir finansų sektorių) reguliavimo mažinimas, aktyvi kova su profesinėmis sąjungomis (siekiant nuslopinti jų įtaką) bei pajamų mokesčio mažinimas (ypač mažus mokesčius galėjo mokėti asmenys, kurių pajamos augo, taip buvo skatinama daugiau dirbti ir užsidirbti).

Ir nors didėjo kai kurie kiti mokesčiai bei palūkanų normos, buvo mažinamos valstybinės išlaidos. Visa tai turėjo ne tik eliminuoti bėdas, XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje kamavusias JK, bet ir suteikti jai naują kvėpavimą.

To meto šalies ekonominė būsena apibūdinama stagfliacijos terminu. Tai reiškia padėtį, kai valstybėje vienu metu vyrauja itin aukšta infliacija, gamybos sąstingis ir augantis bedarbių skaičius.

Prieš M.Thatcher buvusio premjero Jameso Callaghano (1912–2005) vadovaujama kairiųjų vyriausybė irgi bandė pažaboti infliaciją įstatymu, įtvirtinančiu, kad darbo užmokesčio augimas viešajame sektoriuje būtų žemesnis nei 5 procentai.

Atsakas į tai – didžiausia per 50 metų JK užgriuvusi streikų banga, kuri prasidėjo 1978 m. spalį, o baigėsi 1979 m. vasarį. Pirmieji streikuoti ėmė "Ford Motor Company" darbuotojai. Vėliau streikavo sunkvežimių vairuotojai, valdininkai, sveikatos apsaugoje dirbantys asmenys ir netgi laidotuvių paslaugų teikėjai.

Visas šis periodas įsirėžė į Britanijos istoriją "Nepasitenkinimo žiemos" ("Winter of Discontent") pavadinimu, kuris pasiskolintas iš Williamo Shakespeare‘o (1564–1616) pjesės "Ričardas Trečiasis": "Nepasitenkinimo žiema padės pamatus šlovingai vasarai". Siekdama išnaudoti šį išaugusį visuomenės nepasitikėjimą kairiaisiais, viešųjų ryšių kompanija "Saatchi and Saatchi" britų konservatoriams sukūrė rinkimų šūkį – "Darbas neveikia" ("Labour Isn‘t Working").

Sužinojusi apie partijos pergalę, geležinė ledi prieš kameras žadėjo diskomfortą pakeisti harmonija, neteisybę – teisingumu, abejones – tikėjimu, o nusivylimą – viltimi. Dar nesibaigus XX a. 8-ajam dešimtmečiui Britanijoje prasidėjo radikalių permainų metas, atvedęs valstybę į dabartinę jos ekonominę ir politinę būklę.

Jau 1979 m. lapkritį, siekiant pažaboti infliaciją, bazinės palūkanų normos padidintos nuo 17 iki 30 proc., o 1980 m. pradėtas įgyvendinti pažadas – leisti valstybinių būstų nuomininkams išsipirkti savo gyvenamuosius plotus (vieniems pirmųjų naujakurių būstų raktus įteikė pati ponia M.Thatcher).

Nepaisant palūkanų normų didinimo, 1980 m. infliacija pasiekė 20 proc. ir naująją politiką užklupo kritikos lavina. Į ją M.Thatcher 1980 m. spalio 10 d. atsakė trumpai: "Dama nesileidžia stumdoma" ("The lady‘s not for turning").

Beveik tuo pat metu geležinė ledi susidūrė ne tik su kritika, bet ir su pirmaisiais išbandymais vidaus bei užsienio politikoje. 1981 m. kovą kalintys IRA teroristai pradėjo bado streiką. Vienas streikuojančiųjų Robertas Gerardas Sandsas (1954–1981) išrinktas į Britanijos parlamentą, tačiau M.Thatcher nebuvo linkusi nusileisti.

R.G.Sandsas mirė gegužės 5 d. Jo laidotuvėse dalyvavo 100 tūkst. žmonių. Šiaurės Airiją sukrėtė riaušės. Iki rugpjūčio 20 d. mirė dar 7 badautojai. Viso pasaulio dėmesys nukrypo į Didžiąją Britaniją.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šis siūlymas padės Lietuvai pasirengti apsaugoti savo piliečius, jei nebūtų pasiektas Europos Sąjungos (ES) ir JK susitarimas dėl „Brexit“ sąlygų.

„Siūlymas turėtų sušvelninti JK išstojimo iš ES padarinius. Jei pasitvirtintų blogiausias scenarijus – JK studijuojantiems Lietuvos piliečiams nebebūtų taikomos Europos Sąjungos šalyse galiojančios garantijos ir sveikatos draudimas, tad Lietuva turi būti pasiruošusi apsaugoti savo piliečius ir jais pasirūpinti“, – sako ministras A. Veryga.

Visi šiuo metu JK studijuojantys lietuviai, kurie studijas pradėjo iki JK išstojimo iš ES, PSD valstybės lėšomis bus draudžiami iki 2023 m. rudens. Draudžiami studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas. Tokiu būdu bus sudarytos palankesnės sąlygos baigti studijas.

Jei studentui JK prireiktų sveikatos priežiūros paslaugų, jis turėtų grįžti į Lietuvą arba būtinosios pagalbos paslaugas gauti Europos sveikatos draudimo kortelės pagrindu kitose ES šalyse.

Tiesa, šių studentų PSD galiotų tik Lietuvoje ir ES šalyse. Jei studentui JK prireiktų sveikatos priežiūros paslaugų, jis turėtų grįžti į Lietuvą arba būtinosios pagalbos paslaugas gauti Europos sveikatos draudimo kortelės pagrindu kitose ES šalyse. JK studijuojantiesiems pagal minėtą kortelę sveikatos priežiūros paslaugos nebus teikiamos.

Tuo tarpu JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki šios šalies išstojimo iš Europos Sąjungos įgijo teisę gyventi Lietuvoje, galės ir toliau draustis PSD. Jie bus laikomi Lietuvos draudžiamaisiais asmenimis.

Prieštaraudamas „Brexito“ šalininkų teiginiams, M. Gove'as taip pat įspėjo, kad Kalė uoste susidarytų spūstys, nes būtų privalomos visos įvežamų maisto produktų patikros. Pasak aplinkos sekretoriaus, JK visus kietojo „Brexito“ atveju įvedamus muitus atskleis ateinančiomis dienomis.

Nacionalinės ūkininkų sąjungos (NFU) konferencijoje M. Gove'as tikino, kad pareiškimai, esą JK neįves jokių muitų „Brexito“ be sutarties atveju, nėra tikslūs.

„Galiu jus užtikrinti, kad nulinio muitų tarifų režimo tikrai nebus, įvesime saugiklius jautriems žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriams“, - sakė M. Gove'as.

M. Gove'as užsiminė, kad muitai būtų įvesti jautienai ir avienai, nes būtent šių gyvulių augintojai yra labiausiai pažeidžiami kietojo „Brexito“. Sekretorius paragino ūkininkus paremti premjerės Theresos May „Brexito“ susitarimą, sakydamas, kad sutarties pasirašymas yra svarbiausias vyriausybės prioritetas.

„Muitai kietojo „Brexito“ atveju nėra tie sprendimai, kurių mes norime. Jie neturėtų būti suprantami kaip galutiniai“, - teigė M. Gove'as.

Kaip kalbėjo M. Gove'as, muitai nebūtų vienintelė problema - Kalė uostas, per kurį eksportuojama didžioji dalis JK žemės ūkio produkcijos į Europos Sąjungą, užsikimštų, nes turėtų būti atlikti visi JK į Bendriją eksportuojamų maisto produktų sanitariniai ir fitosanitariniai patikrinimai.

„Dabartinė ES pozicija yra tokia, kad 100 proc. importuojamų produktų turi būti patikrinti. Taigi, kiekvienas produktas turėtų pereiti muitinės patikros punktą“, - įspėjo M. Gove'as.