JK prokuratūra nurodė, kad trims vyrams ir dviem moterims bus pateikti kaltinimai dėl sąmokslo renkant informaciją, kuri galėjo būti tiesiogiai ar netiesiogiai naudinga Maskvai, siekiančiai pakenkti valstybės saugumui ir jos interesams.

Penki asmenys – 45-erių Orlinas Roussevas (Orlinas Rusevas), 41-erių Bizeris Dzhambazovas (Bizeris Džambazovas), 31-erių Katrina Ivanova, 31-erių Ivanas Stoyanovas (Ivanas Stojanovas) ir 29-erių Vania Gaberova – kaltinami tuo, kad nuo 2020 metų rugpjūčio iki šių metų vasario rengė sąmokslą rinkdami informaciją, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų būti naudinga Maskvai.

O. Roussevas gyveno rytinėje JK dalyje, o kiti – Londono apylinkėse.

Šių metų pradžioje visus juos sulaikė kovos su terorizmu detektyvai, įtarę juos nusikaltimu pagal Valstybės paslapčių įstatymą.

O. Roussevas, B. Dzhambazovas ir K. Ivanova vasario viduryje stojo prieš Londono centrinį teismą, kuriame buvo apkaltinti suklastotų tapatybės dokumentų laikymu turint neteisėtų ketinimų.

Liepą prokurorai pareiškė, kad jie turėjo 34 tapatybės dokumentus, iš kurių dalis, kaip įtariama, buvo suklastoti, išduotus JK, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Graikijoje ir Čekijoje.

Penki įtariamieji antradienį turėtų stoti prieš Londono Vestminsterio magistratų teismą.

Tai pirmas indų kilmės R. Sunako vizitas šalyje nuo tada, kai jis pernai pradėjo eiti ministro pirmininko pareigas. Į šalį jis atvyko kartu su žmona Akshata Murty (Akšata Murti), vieno turtingiausių Indijos žmonių dukra.

R. Sunaką, einantį raudonuoju kilimu Naujojo Delio oro uoste, pasitiko šokančių moterų trupė.

Pasak britų premjero, aukščiausiojo lygio susitikimo metu daugiausia dėmesio bus skiriama paramai Ukrainai po praėjusių metų vasarį Rusijos pradėtos invazijos ir pasaulio ekonomikai.

Tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių dėl karo Ukrainoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus G-20 susitikime ir net neplanuoja pasisakyti vaizdo įrašo formatu.

„Putinas vėl nepasirodys G-20 susitikime, bet mes pasirodysime palaikydami Ukrainą“, – prieš pakeliui į Indiją socialiniame tinkle „X“ nurodė R. Sunakas.

Apie tai paskelbta po to, kai Benas Wallace'as (Benas Volesas) oficialiai paliko gynybos sekretoriaus pareigas.

54 metų G. Shappsas, ištikimas premjero Rishi Sunako (Rišio Sunako) sąjungininkas vyriausybėje, šiuo metu eina energetikos ir CO2 neutralumo sekretoriaus pareigas.

Šis pokytis vyriausybėje įvyko artėjant visuotiniams JK rinkimams, kurie, kaip manoma, bus surengti kitąmet.

Ketverius metus gynybos ministerijai vadovavęs B. Wallace'as oficialų atsistatydinimo pareiškimą premjerui įteikė anksčiau ketvirtadienį. Apie planus trauktis jis paskelbė praėjusį mėnesį.

B. Wallace'as dirbo gynybos sekretoriumi trijų ministrų pirmininkų vyriausybėse ir atliko svarbų vaidmenį JK teikiant atsaką į Rusijos invaziją Ukrainoje.

Savo atsistatydinimo laiške jis prašė padidinti kariuomenės finansavimą.

„Nuoširdžiai tikiu, kad per ateinantį dešimtmetį pasaulis taps dar nesaugesnis ir nestabilesnis“, – rašė B. Wallace'as R. Sunakui.

„Mes abu esame įsitikinę, kad dabar pats laikas investuoti. Nuo pat įstojimo į kariuomenę esu pasišventęs tarnauti savo šaliai. Tačiau šis atsidavimas man ir mano šeimai turi asmeninę kainą“, – pridūrė jis.

Laiške 53 metų B. Wallace'ui R. Sunakas gyrė jo atsidavimą ir įgūdžius, su kuriais jis stojo priešaky telkiant Vakarų paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija.

„Jūs garbingai tarnavote mūsų šaliai“, – rašė R. Sunakas ir pridūrė, kad sekretorius „anksčiau nei kiti pamatė, kokie buvo tikrieji Vladimiro Putino ketinimai Ukrainoje“.

G. Shappsas garsėja kaip talentingas komunikatorius, o tai bus svarbi savybė prieš, tikėtina, įtemptą visuotinių rinkimų kampaniją. Tačiau jis neturi patirties įtemptame ir sudėtingame gynybos pasaulyje, kurį dar labiau apsunkina pusantįų metų besitęsiantis karas Ukrainoje.

„Pradėdamas darbą Gynybos ministerijoje nekantrauju dirbti su drąsiais mūsų ginkluotųjų pajėgų vyrais ir moterimis, kurie gina mūsų šalies saugumą“, – socialiniame tinkle „X“ sakė G. Shappsas.

Jis pridūrė, kad JK toliau „rems Ukrainą kovoje su (Vladimiro) Putino barbariška invazija“.

Praėjusią savaitę G. Shappsas lankėsi Kyjive, kur apžiūrėjo elektrinę, remontuojamą po Rusijos įvykdyto apšaudymo.

Nacionalinė britų oro navigacijos tarnyba NATS pranešė susidūrusi su nepaaiškinama technine problema, dėl kurios pirmadienį gali vėluoti skrydžiai.

Tarnyba teigė, kad siekdama užtikrinti saugumą, apribojo skrydžių srautus ir kad inžinieriai dirba, kad rastų ir pašalintų gedimą. Priduriama, kad JK oro erdvė lieka atvira.

NATS nenurodė, kiek laiko užtruks išspręsti problemą ir kas ją sukėlė, tačiau Europos skrydžių saugumo agentūra „Eurocontrol“ įspėjo, kad skrydžių duomenų apdorojimo sistemos gedimas stipriai paveiks numatytą tvarkaraštį.

Škotijos oro linijų bendrovė „Loganair“ pranešė, kad įvyko JK skrydžių valdymo kompiuterinių sistemų tinklo gedimas.

„Nors tikimės, kad didžiąją dalį skrydžių Škotijos viduje galėsime, ir su kuo mažiau trikdžių, vykdyti vietiniu koordinavimo pagrindu, šiaurės-pietų ir tarptautiniai skrydžiai gali vėluoti“, – teigiama pranešime.

Jungtinės Karalystės ir už jos ribų esantys oro uostai informavo keleivius, kad skrydžiai vėluos arba bus atšaukiami.

Judriausias Europos Hitrou oro uostas pranešė, kad dėl nacionalinių oro erdvės problemų sutriko skrydžiai, ir patarė keleiviams susisiekti su savo oro linijų bendrovėmis.

Dublino oro uostas pareiškime nurodė, kad dėl skrydžių valdymo problemų vėluoja ir yra atšaukiami kai kurie skrydžiai į Airijos sostinę ir iš jos.

„Visiems keleiviams, kurie šiandien turi keliauti, patariame prieš kelionę pasitikrinti savo skrydžio statusą oro linijų bendrovėje“, – sakoma pranešime.

Oro linijos „British Airways“ teigė, jog glaudžiai bendradarbiauja su NATS, kad suprastų JK oro erdvę paveikusios techninės problemos poveikį, ir praneš savo klientams apie naujausią informaciją.

Aviacijos analitikas Alastairas Rosenscheinas (Alasteras Rouzenčeinas), buvęs šios bendrovės pilotas, teigė, kad skrydžių sistema greičiausiai patyrė tam tikrą nesklandumą, o ne visišką gedimą.

Televizijai „Sky News“ jis teigė, kad kai kuriuose oro uostuose bus gana rimtų trikdžių, o kai kurie į JK skrendantys lėktuvai greičiausiai turės leistis kitose Europos šalyse, kad sumažėtų atvykstančių lėktuvų srautas.

Pastaruoju metu JK smarkiai padaugėjo nusikaltimų panaudojant peilius.

Tjuksberio mokyklos direktorė Kathleen McGillycuddy (Ketlin MaGilicudni) teigė, kad po incidento, įvykusio prieš pat 9 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku, mokykla nedelsiant buvo uždaryta ir buvo iškviesta policija.

„Dėl šio incidento policija sulaikė paauglį“, – mokyklos internetinėje svetainėje paskelbtame pareiškime nurodė ji.

Policija pareiškė, kad nukentėjęs asmuo buvo nuvežtas į ligoninę su įtariama durtine žaizda, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.

Vyriausybės duomenimis, Anglijoje ir Velse per metus iki 2022-ųjų kovo pabaigos buvo įvykdyta apie 45 tūkst. nusikaltimų, panaudojant peilį ar aštrų įrankį.

Šie skaičiai, lyginant su ankstesniais metais, padidėjo devyniais procentais, o lyginant su 2010–2011 metais – 34 procentais.

Policija teigia, kad kanapių auginimas yra organizuoto nusikalstamumo pasaulio melžiama karvė, skatinanti gaujų smurtą, nes grupuotės konkuruoja dėl teritorijos.

„Žinome, kad kanapių auginimu užsiimantys organizuoti tinklai taip pat tiesiogiai susiję su daugeliu kitų sunkių nusikaltimų, pavyzdžiui, A klasės narkotikų importu, šiuolaikine vergove ir platesnio masto smurtu bei išnaudojimu“, – sakė Steve'as Juppas (Stivas Džupas), Nacionalinės policijos vadovų tarybos narys, atsakingas už kovą su sunkiu organizuotu nusikalstamumu.

„Šia operacija ne tik sėkmingai sužlugdyta didelė nusikalstama veikla, bet ir surinkta žvalgybinė informacija, kuri padės ateityje informuoti teisėsaugos institucijas visoje šalyje“, – nurodė jis.

Operacijos „Mille“ metu visoje Anglijoje ir Velse buvo atliekamos kratos ir areštai „tokiu mastu ir tempu, kokio dar nebuvo“, teigė pareigūnas.

„Konfiskuota beveik 200 tūkst. kanapių augalų, kurių rinkos vertė siekia 115–130 mln. svarų sterlingų (147–166 mln. JAV dolerių, 135–152 mln. eurų)“, – sakoma nacionalinės policijos pranešime.

Jame priduriama, kad per operaciją visoje Anglijoje ir Velse buvo sulaikyta apie 1 000 žmonių, o daugiau kaip 450 iš jų vėliau buvo pateikti kaltinimai.

Viešėdamas Vašingtone, JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis) paragino padidinti Ukrainai teikiamą karinę pagalbą ir padėti šaliai kuo greičiau laimėti karą, bet įspėjo nepuoselėti per didelių vilčių dėl būsimos operacijos.

„Jie patys įrodė, kad yra labai, labai veiksmingi savo šalies gynėjai, bet mums reikia pripažinti, kad paprasto, greito, lemiamo lūžio gali ir nebūti“, – pareiškė J. Cleverly Atlanto Taryboje.

„Viliuosi ir tikiuosi, kad jiems labai, labai gerai seksis, nes kaskart, kai matydavau ukrainiečius, jie pranokdavo lūkesčius.“

„Bet turime būti realistai. Tai realus pasaulis, tai nėra Holivudo filmas“, – pažymėjo JK užsienio reikalų sekretorius.

Jis paragino Vakarų šalis „neprarasti ryžto toliau daryti tai, kas teisinga“, neatsižvelgiant į kontrpuolimo eigą ir į, jo žodžiais, eskaluojančių Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimų perspektyvą.

Ukraina jau ne vieną mėnesį rengia pavasario kontrpuolimą, per kurį sieks susigrąžinti po invazijos pradžios Rusijos okupuotas teritorijas.

Pereinamasis valdovas

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo Ginto Karaliaus paklausus, koks apibrėžimas geriausiai apibūdintų Karolį III, britų karališkąją šeimą stebintis politologas ilgai nedvejodamas atsakė: pereinamasis valdovas. Jis yra tarpinį vaidmenį tarp motinos Elžbietos II ir sūnaus Williamo valdymo užimantis karalius. „Visas dėmesys skiriamas Williamui, koks jis bus karalius, nes Karolis III – gana garbaus amžiaus, 73-ejų“, – sako ekspertas.

Karalienė Elžbieta II demonstravo subtilų atsiribojimą, oficialiai nesikišdama į politiką ir bent jau viešai nerodydama savo pozicijos. Tačiau jos įpėdinis ne tik Berlyne ar kitose šalyse sako politines kalbas, bet ir susitinka su pabėgėliais, lankosi pas ukrainiečius, kuriuos apmoko Jungtinės Karalystės (JK) karybos ekspertai. Atrodo, kad Karolis III renkasi kitokį kursą.

Monarchija, anot G. Karaliaus, – tūkstančius metų gyvuojanti santvarka, o šiuolaikinėms demokratijoms tėra keli šimtai metų. Ši santvarka visada gebėjo adaptuotis prie kintančios visuomenės. Kiekvienas, ypač ilgesnį laikotarpį valdantis, monarchas turi savo specifiką reaguodamas į tuo metu egzistuojančius visuomenės reikalavimus.

„Iš Karolio III galime tikėtis visiškai kitokio nei jo motinos valdymo, kuris turėjo labai specifines istorines aplinkybes: vyko imperijos byrėjimas, transformacija į modernią demokratinę daugiatautę valstybę, vyko ir šaltasis karas. Karolio III valdymas irgi bus nulemtas XXI a. realijų ir galime tikėtis didesnio jo aktyvumo“, – neabejoja G. Karalius.

Jo teigimu, monarcho kaip institucijos, ne tik kaip asmens, autoritetas užsienyje didesnis nei premjerų ar prezidentų – ypač esant dabartinei poliarizuotai politinei erdvei. „Kai Emmanuelis Macronas nuvažiuoja į Kiniją, jo autoritetas mažesnis, nes visi žino, kad jis laikinas – po E. Macrono bus kas nors kitas, po JK premjero Rishi Sunako taip pat bus kas nors kitas. Tai, dėl ko su šiais politikais susitariama, gali būti laikini dalykai. Monarchas – stabilesnė institucija, todėl tai, ką jis pasako, net jei tai yra simbolinis dalykas, yra svarbiau“, – pabrėžia analitikas.

Anot G. Karaliaus, Karolis III renkasi kitokį amplua, nes yra visuomenės lūkestis, kad suverenas (Lietuvoje tai yra tauta, o Jungtinėje Karalystėje – karalius) atlieps XXI a. kontekstą.

„Labai įdomu, ką jis per karūnavimą pasakys, kam jis duos priesaiką. Visi klausys šios kalbos, nes jo motinos priesaika 1953 m. buvo labai įdomi: ji prisiekė ne tautai, o valdyti tautas“, – sako TSPMI dėstytojas.

Pasak jo, suverenas net ir su ribotomis galiomis – nors neskiria ministrų, netvirtina biudžeto – šiandienos visuomenės realijų fone vis tiek turi būti aktyvus.

Aktyvesni Karolio III pasisakymai nėra prieštaravimas monarchijai kaip santvarkai. Monarchija yra tęstinė, išlieka, nes geba adaptuotis.

„Iš Karolio III tikimasi, kad jis pasisakys valstybei aktualiais klausimais, o santykiai su Europa yra vienas esminių tarptautinių santykių momentų“, – pastebi G. Karalius.

Kad Karolis III bus aktyvesnis valdovas nei Elžbieta II, liudija ir jo biografija – dar tada, kai buvo princas, apie įvairias visuomenės aktualijas pasisakydavo daug aktyviau nei jo motina. Jis kalbėjo ir apie ekologiją, pabėgėlių klausimus, įvairius kitus dalykus, dėl to sulaukdavo ir nemažai kritikos.

„Galima tikėtis orientavimosi į vadinamąjį skandinavišką monarchijų modelį: mažiau pompastikos, mažiau paauksuotų karietų, o daugiau veikimo įvairiais vienijančiais universaliais klausimais, kaip žmogaus teisės, ekologija – tai daugiau ar mažiau visiems priimtina, bet šiais klausimais iš suvereno tikimasi pozicijos, aktyvumo“, – aiškina G. Karalius.

„Elžbietos II era buvo unikalus periodas ir sunku tikėtis, kad dabartinėje visuomenėje galėtų veikti toks monarchas kaip ji. Tačiau aktyvesni Karolio III pasisakymai nėra prieštaravimas monarchijai kaip santvarkai, tai daugiau natūralus reiškinys. Monarchija yra tęstinė, išlieka, nes geba adaptuotis: buvo imperinė valstybė – buvo monarchija, dabar yra demokratinė moderni visuomenė – tebėra monarchija“, – tęsia jis.

Valstybės atspindys

Karolis III nesibaimina, kad sulauks kritikos, jog oficialių fotosesijų metu laiko ranką švarko kišenėje. Pasak G. Karaliaus, tokių gestų analizė yra atskira tema: „Jungtinėje Karalystėje bet kuriame knygyne yra atskiras knygų skyrius, skirtas karališkajai šeimai, yra ir etiketo klausimus gvildenančių knygų. Aptarinėti karališkąją šeimą yra vietinės kultūros reiškinys.“

Kodėl įvairūs gestai, ženklai monarchijose yra tokie svarbūs? Pašnekovas primena Prancūzijos monarchijos laikų karikatūrinius pavyzdžius, karalius su perukais, kitas jų pamėgtas pompastiškas detales ir akcentuoja: monarchas savo asmenybe turi vizualizuoti savo valstybę. Į savo monarchą žvelgianti visuomenė turi matyti savo pačios atspindį. „Monarcho darbas yra įkūnyti gerąsias valstybės savybes“, – dėsto G. Karalius.

„Gestais monarchijoje patvirtinamas kolektyvinės visuomenės tapatumas – tai nėra tik glamūrinis domėjimasis detalėmis. Tie, kurie analizuoja įvairius gestus, galbūt ir gali pasakyti, kad ranka kišenėje gali atspindėti, kaip keičiasi visuomenė, jos požiūris“, – sako G. Karalius.

Svarbūs ir simboliai, kuriuos matysime per Karolio III karūnavimo ceremoniją: kaip ir kuo karalius atvyks į ceremoniją, kokia muzika bus parinkta, kokių svečių pakviesta. G. Karalius įsitikinęs, kad visi šie simboliai buvo plačiai analizuojami ir iš to bus galima susidaryti vaizdą, kaip kinta britų visuomenė.

Trys frontai

Karalienei Elžbietai II teko išgyventi imperijos byrėjimą. Kaip vystysis tolesnė Karalystės geografija?

Anot G. Karaliaus, reikia atskirti tris esminius momentus. „Vienas dalykas yra Jungtinė Karalystė, kuri turi keturis istorinius regionus. Antras dalykas – Tautų Sandraugos šalys, tai 56 labai skirtingos valstybės, tokios kaip Indija, Pakistanas, Pietų Afrika, daugybė mažų salų. Tai labai platus skirtingų režimų, skirtingų kultūrų klubas, gyvavęs buvusios britų imperijos sudėtyje, ir jis vis dar egzistuoja. Šiame klube buvo nedaug politikos, daugiau vyko ekonomikos, kultūros, sporto mainai“, – detalizuoja politologas.

„Trečia – Tautų Sandraugos valdos. 2021 m. pasitraukus Barbadosui, šiuo metu jų yra keturiolika. Prisimenant Barbadoso pasitraukimą, tuo metu dar tik princas Charlesas, o ne karalius Karolis III, dalyvavo ceremonijoje. Vadinamasis šalių išsiskyrimas įvyko draugiškai“, – primena jis.

Šios nepriklausomos valstybės laiko JK monarcho instituciją savo suverenu. Pvz., Kanados parlamente stovi simboliškas tuščias sostas. Britų monarchai oficialiai vis dar skiria generalgubernatorius Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir likusiose valdose, juos ir išsirenka patys šalių atstovai.

„Todėl diskusijos dėl referendumų yra labai aktyvios Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje, Jamaikoje – tai didesnės šalys, kuriose kalbama apie respublikų paskelbimą. Australijoje pastarąjį kartą referendumas dėl net ir simbolinės monarchijos atsisakymo įvyko 1999 m. Tuo metu per plauką laimėjo tie, kurie buvo už monarchijos išlikimą, bet šios diskusijos tęsiasi“, – tikina G. Karalius.

„Naujojoje Zelandijoje daug kalbama apie kolonializmo laikotarpio nemalonų šleifą, ypač vietinėms tautoms, maoriams. Net ir simbolinės monarchijos buvimas jų konstitucijoje jiems yra nemalonus, kalbant apie modernią tapatybę – tai emociniai dalykai ir tai yra suprantama“, – sako jis.

Greta šių svarstymų pateikiama ir ekonominių apskaičiavimų: visos su monarchija susijusios procedūros kainuoja papildomai. „Trečia – visi britų monarchijos skandalai, kaip princo Harry ar dar liūdnesnė princo Andrew istorija, taip pat neprisideda prie teigiamos visuomenės nuomonės tose šalyse“, – teigia analitikas.

„Brexit“ kaina

Vis dėlto tikrieji sunkumai Karolio III laukia pačioje Karalystėje.

„Jam reikės išlaikyti JK su visais keturiais jos istoriniais regionais, o didžiausi iššūkiai susiję su Škotijos nepriklausomybės klausimu ir Šiaurės Airijos noru susivienyti su Airija. Istoriškai, be Škotijos, nėra JK kaip monarchijos, o Anglijos monarchija yra visai kas kita. Istoriškai Anglijos karaliai yra ne tas pats kas JK karaliai – JK atsirado, kai susivienijo Škotijos ir Anglijos karūnos. Tad, jei Škotija atsiribotų, iškiltų rimtas klausimas dėl monarchijos ateities“, – aiškina G. Karalius.

Šventė: karūnacijos laukia ne tik Britų salose gyvenantys JK piliečiai, bet ir Kanados, kitų užjūrio teritorijų gyventojai. ZUMA Press/ „Scanpix“ nuotr.

Pasak politologo, būtent „Brexit“ aktualizavo šias problemas. „Karalystė dabar išgyvena tapatybės krizę – panašiai kaip paaugliai. „Brexit“ buvo lūžis, kai ši ekonominė-politinė avantiūra jiems patiems sukūrė nuotykių labai ilgam laikui. Ekonomiškai – klausimas, kiek britams apsimokėjo, o kiek ne. Atrodo, Paryžius ir Frankfurtas finansų prasme Londoną jau aplenkė, nors būtent pastarasis buvo laikomas Europos finansų sostine. Politine prasme – visi probleminiai klausimai aktyvavosi būtent po „Brexit“, visa tai išryškino JK tapatybės problemas“, – sako jis.

G. Karaliaus įsitikinimu, karas Ukrainoje šį klausimą nustūmė šiek tiek į šalį, bet į pagrindinę areną jis dar grįš ir tada monarcho funkcija bus svarbi. „Elžbieta II labai sėkmingai klijavo regionines tapatybes. Karoliui III tai bus didelis iššūkis“, – priduria jis.

„Kalbant apie Ukrainą, Karolio III aktyvumas paramos šiai šaliai klausimais yra tarsi bandymas pakeisti temą ir valstybės energiją pakreipti pozityvesne linkme. Man atrodo, jam gana sėkmingai pavyko tai padaryti. Tai viena iš taktikų, kaip išlaikyti Karalystės vienybę, duoti moraliai pateisinamą misiją atkurti JK autoritetą Europoje, bent jau mūsų regione, Centrinėje Europoje. Ukrainoje JK yra labai vertinama“, – sako G. Karalius.

Tai tarsi pareiga rasti savo valstybei naują misiją, be kurios ji imtų byrėti.

Europinės tradicijos

JK monarchija yra bene žinomiausia pasaulyje, tačiau Europoje jų yra ir daugiau, jos visos turi savitų bruožų. Liuksemburgas, pasak G. Karaliaus, yra kunigaikštytė, bet ją irgi galima priskirti šiai kategorijai. Egzistuoja ir labai mažos valstybės, kaip Andora, Lichtenšteinas, Monakas ir kt.

„Yra ir skandinaviškas modelis, jis yra labai stabilus, šios šalys yra konstitucinės monarchijos, labai pažangios demokratinės valstybės, jų monarchai gyvena gana kukliai. Britams, ko gero, Skandinavijos šalys šiame kontekste yra pavyzdys“, – teigia jis.

„Yra Belgijos monarchija, jauniausia Europoje, sukurta XIX a. pradžioje. Tai regioniniu požiūriu tarp valonų ir flamandų susiskaldžiusi valstybė, o monarchija yra būtent ta institucija, kuri palaiko vienybę“, – akcentuoja G. Karalius.

Jo požiūriu, daugiausia problemų šiuo metu turi Ispanijos monarchija. Didžiausia problema – istorinis jos kontekstas: monarchija buvo panaikinta du kartus ir dabartinė jos forma atkurta fašistinės diktatūros metu. „Tai buvo tarsi priedas prie Franko diktatūros su visais nusikaltimais. Šis šleifas velkasi iki pat šių laikų ir vargu ar Ispanijos modelis vienija visuomenę, veikiau labiau skaldo. Visi, kurie pavažinėja po Kataloniją, Ispanijos šiaurės regionus, pamato, kad ten dauguma labai neigiamai nusistatę šitos institucijos atžvilgiu“, – teigia politologas.

Tęstinumo vertė

G. Karalius pabrėžia, kad europietiško konstituciškai apriboto monarchijos modelio funkcija visada buvo suklijuoti margą visuomenę regioniniu, o anksčiau – religiniu pagrindu. „Dabar demokratinėse valstybėse matome didelę politinę poliarizaciją. Nors, pavyzdžiui, JAV nėra monarchija, bet susiskaldymas ten didelis. JK politinės partijos irgi vis sunkiau susikalba tarpusavyje, visuomenė skirstosi į blokus“, – pastebi G. Karalius.

Įpėdinis: esama nuomonės, kad Karolis III soste neužsibus, – perleis jį princui Williamui. T. Salci / ZUMA Press / „Scanpix“ nuotr.

„Iš tiesų žiūrėdami ir į Ukrainos pavyzdį matome, kad kolektyvinis tapatumas vis dar svarbus. Grįžtant prie monarcho, svarbiausia ne jo galios, o tai, kad jis vien savo buvimu įtvirtina stabilumą, esant didelei poliarizacijai. Respublikų idėja – tuo ilgą laiką labai gyrėsi Amerika – yra ta, kad šią funkciją gali atlikti konstitucija. Tačiau dabar matome, kad tai neveikia, pasirodo, jog ir konstitucija politizuota – JAV pusė visuomenės netiki, kad rinkimai buvo sąžiningi“, – išskiria TSPMI dėstytojas.

Monarchija ne tik konsoliduoja, joje užtikrinamas sprendimų tęstinumas. G. Karalius įsitikinęs, kad demokratinei valstybei itin naudinga turėti instituciją, kuri į valstybės interesus žvelgia toliau, nei trunka viena politinių valdančiųjų kadencija. „Ateina nauja valdžia ir viską pakeičia, tai  demokratinių valstybių problema“, – sako jis.

„Institucija, kuri palaiko tęstinumą tarp kintančių valdžių, kuri nereaguoja į kiekvieną visuomenės nuomonės pokytį ar madas ir tiesiog paiso valstybės interesų, kartais yra labai naudinga. Europoje matome, kad monarchijos yra gana stiprios demokratinės valstybės“, – tęsia politologas.

Jo manymu, ateityje monarchijas galime pamatyti kaip stabilizuojantį veiksnį. Tiesa, yra ir tam tikrų pavojų, pavyzdžiui, britų monarchijos skandalai, kurie į populiariosios kultūros lauką vis labiau įtraukia ir karališkąją šeimą, arba abejotini Ispanijos karaliaus ryšiai su Saudo Arabija. „Monarchijoms kyla pavojus, kad, kai mėginama reaguoti į kintančią visuomenę, galima iššvaistyti savo autoritetą“, – pabrėžia G. Karalius.

Jis šypsodamasis ryžtasi prognozuoti, kad šiandienos geopolitiniame kontekste gali atsirasti ir naujų monarchijų. Kalbėdami apie nepriklausomybę, škotai irgi omenyje turi kažkokią dinastiją. „Tai nėra dominuojanti nuomonė, bet yra tokių pasvarstymų. Katalonija, kalbėdama apie atsiskyrimą nuo Ispanijos, irgi kalba apie savą dinastiją“, – pasakoja G. Karalius.

Monarchija mačiusi daugybę transformacijų, o visuomenės nuomonė apie ją irgi nepastovi: vieną dieną karalius patinka, kitą – jau ne.

„Stebint britų visuomenės nuomones neatrodo, kad artimiausiu metu monarchijai gresia krizė – nebent dėl vidinių skandalų patys prisidarys problemų“, – teigia G. Karalius.

D. Raabas, kuris taip pat pasitraukė iš teisingumo sekretoriaus pareigų, atsistatydinimo laiške teigė, kad jaučia „pareigą priimti tyrimo pasekmes“, tačiau atkreipė dėmesį, kad per tyrimą buvo atmesti visi, išskyrus du, jam pareikšti kaltinimai.

D. Raabas užsitraukė nemalonę dėl to, kad galimai engė valstybės tarnautojus trijuose skirtinguose vyriausybės departamentuose.

Jo atsistatydinimas labai neparankus ministrui pirmininkui Rishi Sunakui (Rišiui Sunakui), likus maždaug dviem savaitėms iki vietos valdžios rinkimų. Juose, kaip prognozuojama, konservatoriai praras kažkiek vietų.

R. Sunakas taip pat stengiasi prieš kitais metais įvyksiančius visuotinius rinkimus atkovoti prarastas pozicijas iš pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos.

D. Raabas, kuris pavadavo buvusį ministrą pirmininką Borisą Johnsoną (Borisą Džonsoną), kai šis 2020 metais kovojo su COVID-19, pažadėjo pasitraukti, jei kokie nors jam mesti kaltinimai bus patvirtinti.

Tačiau net panaikinus daugumą kaltinimų, jis nesutiko su tyrimo išvadomis.

Nors jaučiu pareigą priimti tyrimo pasekmes, jo metu buvo atmesti visi, išskyrus du, man pareikšti kaltinimai.

„Nors jaučiu pareigą priimti tyrimo pasekmes, jo metu buvo atmesti visi, išskyrus du, man pareikšti kaltinimai, – rašė jis atsistatydinimo laiške. – Taip pat manau, kad dvi neigiamos išvados yra ydingos ir sukuria geram valstybės valdymui pavojingą precedentą.“

Anot jo, engimo kartelė nustatyta tokia žema, kad „skatins nepagrįstus skundus prieš ministrus ir atgrasys tuos, kas skatina pokyčius“.

D. Raabas taip pat atsistatydino iš teisingumo sekretoriaus posto, kur jam teko grumtis su neišnagrinėtų baudžiamųjų bylų sankaupa, susidariusia dėl metų metus trukusio nepakankamo finansavimo ir pandemijos sukeltų trikdžių.

Anksčiau jis dirbo „Brexito“ ir užsienio reikalų sekretoriumi, tačiau buvo atšauktas iš šių pareigų pasigirdus kritikai dėl jo sprendimo negrįžti iš atostogų, kai Afganistane valdžią užgrobė Talibanas.

R. Sunakas, kuris praėjusių metų spalį pakeitė trumpai dirbusią Liz Truss (Liz Tras), pažadėjo atkurti „sąžiningumą, profesionalumą ir atskaitomybę“ vyriausybėje po nevienareikšmiškai vertinamo B. Johnsono darbo.

Sausį R. Sunakas atleido Nadhimą Zahawi (Nadimą Zahavį) iš Konservatorių partijos pirmininko pareigų – po to, kai buvo atliktas tyrimas dėl jo mokesčių reikalų.

Buvęs gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas (Gevinas Viljamsonas), kuris, būdamas atsakingas už partijos drausmę parlamente, ant savo darbo stalo laikydavo tarantulą, pasitraukė iš pareigų dėl keiksmažodžiais „pagražintų“ žinučių.

Žemai nuleista kartelė

Karatė juodąjį diržą turintis buvęs teisininkas D. Raabas neigė engęs jam dirbančius valstybės tarnautojus ir savo laiške atmetė kaltinimus dėl valdingo elgesio su kolegomis.

Laiške jis primygtinai tvirtino, kad ministrai „turi turėti galimybę tiesiogiai prižiūrėti, kaip pareigūnai vykdo svarbias derybas britų vardu“.

Pasak jo, jei tas nebus padaryta, bus prarastas demokratinis ir konstitucinis ministrų atsakomybės principas.

Jis taip pat tvirtino, jog ministrai turi turėti galimybę tiesiogiai ir kritiškai vertinti pareigūnų pranešimus ir pastabas, kad galėtų nustatyti standartus ir paskatinti reformą, kurios tikisi visuomenė.

„Žinoma, tai turi būti daroma neperžengiant proto ribų“, – tęsė jis.

Lapkritį R. Sunakas paskyrė teisininką Adamą Tolley (Adamą Tolį) atlikti tyrimą ir ketvirtadienį jis pateikė ministrui pirmininkui ataskaitą dėl aštuonių kaltinimų D. Raabui.

Ataskaita viešai dar nepaskelbta.

Tačiau D. Raabas sakė, jog A. Tolley padarė išvadą, kad per puspenktų metų jis nė karto nieko nekeikė, nešūkavo, nekalbant jau apie tai, kad būtų ką nors sviedęs ar kitaip fiziškai gąsdinęs.

„Taip pat nė karto nesiekiau tyčia ką nors sumenkinti“, – pridūrė D. Raabas.

„Nuoširdžiai atsiprašau už bet kokį netyčinį stresą ar įžeidimą, kurį kokie nors pareigūnai [galėjo] pajusti dėl tempo, standartų ir iššūkių, kuriuos atnešiau į Teisingumo ministeriją, – sakė jis. – Tačiau visuomenė to tikisi iš jos vardu dirbančių ministrų.“