Nuo 4 val. antradienį visi į Jungtinę Karalystę (JK) vykstantys asmenys turės pateikti neigiamą antigenų ar PGR testą, atliktą ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki skrydžio, vėlų šeštadienio vakarą pranešė šalies Sveikatos reikalų ministerija.

Tvarka galios vyresniems nei 12 metų asmenims iš bet kurios šalies. Šiuo metu Britanijoje keliautojas turi atlikti PGR testą per dvi dienas po atvykimo.

Privalomo testavimo prieš kelionę grąžinimas kelionių sektoriuje sukėlė pyktį.

Verslo kelionių asociacija sako, kad tokia priemonė yra didžiulis smūgis, o Oro uostų operatorių asociacija pareiškė, kad „testai prieš kelionę yra rimtas smūgis, nes jie atgrasys žmones nuo kelionių“.

Teisingumo sekretorius Dominikas Raabas televizijai „Sky New“ sakė pripažįstantis, kad nauja priemonė yra „našta kelionių sektoriui“, tačiau pabrėžė, kad Jungtinei Karalystei teko imtis veiksmų.

„Mes privalome imtis tikslinių įrodymais paremtų priemonių neleisti naujai atmainai išplisti šioje šalyje ir sukelti didesnę problemą“, – sakė jis.

Britų valdžia taip pat pažadėjo imtis „tolesnių ryžtingų veiksmų, jeigu to prireiks pažaboti virusą ir jo naują atmainą“.

Kiek anksčiau JK uždraudė skrydžius iš Pietų Afrikos ir įtraukė dešimt Afrikos šalių į savo „raudonąjį“ sąrašą, o tai reiškia, kad atvykti į JK iš šių šalių gali tik JK ir Airijos piliečiai ar JK rezidentai. Pirmadienį į šį sąrašą bus įtraukta ir Nigerija.

Kiek anksčiau Anglijoje dėl omikron atmainos plitimo buvo grąžintas reikalavimas parduotuvėse ir viešajame transporte  dėvėti veido kaukes. Iki šiol JK užfiksuota 160 šios atmainos atvejų.

Be to, JK buvo išplėsta skiepijimo sustiprinančiosiomis trečiosiomis vakcinos dozėmis programa ir dabar pasiskiepyti trečiąja doze siūloma visiems suaugusiems šalies gyventojams.

Konservatorių ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos lyderis Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), jokiai partijai nepriklausantis Bendruomenių Rūmų pirmininkas Lindsay Hoyle'as (Lindsis Hoilas) atvyko į bažnyčią, kur per susitikimą su apygardos rinkėjais buvo mirtinai subadytas D. Amessas. Dėl jo nužudymo sulaikytas 25 metų britas.

Atvykę politikai atskirai nuėjo į nedideliame Esekso grafystės Pajūrio Li miestelyje esančios metodistų bažnyčios priekį pagerbti nužudytojo, britų parlamente dirbusio nuo 1983 metų. Padėję gėlių politikai sugrįžo į savo automobilius su policijos palyda.

Šeštadienį ryte Jungtinės Karalystės policija paskelbė, kad parlamentaro nužudymas buvo teroristinis incidentas ir kad pirminės tyrimo išvados rodo išpuolio „potencialų motyvą, susijusį su islamo ekstremizmu“.

Vykdant tyrimą atliekamos kratos dviejose vietose Londono regione, nurodė policija.

Pareigūnai neskelbia dėl D. Amesso nužudymo įtariamo asmens vardo ir mano, kad užpuolikas veikė vienas, bet tyrimas dar tęsiasi.

Daugelis britų žiniasklaidos priemonių pranešė, kad įtariamasis veikiausiai yra somalietiškų šaknų turintis Britanijos pilietis.

„Brexitą“ palaikęs D. Amessas 62 km į rytus nuo Londono esančiame Pajūrio Li buvo užpultas penktadienį maždaug vidurdienį. Greitosios pagalbos medikams nepavyko jo išgelbėti.

Populiarus 69 metų parlamentaras D. Amessas, penkių vaikų tėvas, per savo karjerą nėra dirbęs vyriausybės ministru. Nors jo pažiūros tokiais klausimais kaip mirties bausmė ir abortai buvo konservatyvios, jis pelnė problemų sprendėjo parlamente reputaciją, nes sugebėjo formuoti aljansus nepriklausomai nuo politinių nesutarimų.

Jis mirė darydamas tai, ką brangino labiausiai – padėdamas gyventojams savo apygardoje. Pagal britų parlamentinę sistemą įstatymų leidėjai turi tiesioginį ryšį su savo apygardų rinkėjais ir dažnai penktadieniais rengia atvirus susitikimus su jais.

Per tokius susitikimus, dažnai vykstančius bažnyčiose ar bendruomenių salėse, gali būti aptarinėjami įvairiausi klausimai, nuo vyriausybės atsako į pandemiją iki kasdieniškesnių dalykų, tokių kaip prašymai įrengti greičio ribojimo kalnelius.

Tokie aktai – absoliutus blogis ir negalime leisti, kad tai trukdytų mūsų demokratijos funkcionavimui.

Parlamentarai ne visada gali išspręsti rinkėjų keliamus klausimus, bet gali paspausti pareigūnus nacionaliniu ar vietos lygiu.

„Jis buvo nužudytas dirbantis darbą, kurį mėgo, tarnaudamas savo apygardos rinkėjams kaip išrinktas... [parlamento] narys... Tokie aktai – absoliutus blogis ir negalime leisti, kad tai trukdytų mūsų demokratijos funkcionavimui“, – toje pačioje bažnyčioje pagerbusi D. Amessą sakė vidaus reikalų sekretorė Priti Patel.

Jis sakė sušaukusi pasitarimus su Bendruomenių Rūmų pirmininku, policijos departamentais ir JK saugumo tarnybomis, kad „būtų imtasi visų priemonių parlamentarų saugumui“ užtikrinti.

D. Amessas nužudytas praėjus kiek daugiau nei penkeriems metams po to, kai ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas nužudė leiboristų parlamentarę Jo Cox (Džo Koks) jos rinkimų apygardoje.

Penktadienio nusikaltimas vėl pakurstė susirūpinimą dėl pavojaus savo darbą dirbantiems politikams, paprastai negaunantiems policijos apsaugos per susitikimus su savo apygardų rinkėjais.

B. Johnsonas paskyrė D. Raabą vicepremjeru ir teisingumo sekretoriumi.

Posto taip pat neteko švietimo sekretorius Gavinas Williamsonas (Gevinas Viljamsonas). 
 

Nuo rugpjūčio 16 dienos Anglijoje suaugusiems gyventojams, kurie yra gavę abi vakcinos nuo koronaviruso dozes, nebereikės izoliuotis artimo kontakto su užsikrėtusiu asmeniu atveju, pranešė sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas (Sadžidas Džavidas).

Vietoj to jiems reikės atlikti tyrimą ir izoliuotis tik tuo atveju, jei atsakymas bus teigiamas, pažymėjo jis parlamentui.

Tos pačios taisyklės bus taikomos jaunesniems nei 18 metų asmenims, kurie dar nėra skiepijami Didžiojoje Britanijoje, pridūrė S. Javidas. Taisyklės įsigalios prieš grįžtant į mokyklą rugsėjo mėnesį.

Sveikatos apsaugos ministras pranešė atnaujintą informaciją parlamentarams praėjus dienai, kai ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) paskelbė planus nuo liepos 19 dienos panaikinti daugumą koronaviruso apribojimų Anglijoje, įskaitant reikalavimus dėvėti veido kaukes ir laikytis socialinio atstumo, ragindamas žmones patiems išlikti atsargiems, neverčiamiems įstatymų.

Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija pačios sprendžia dėl sveikatos apsaugos politikos ir juda kiek lėčiau.

Iš pradžių B. Johnsonas siekė visiško ribojamųjų priemonių atšaukimo nuo birželio 21 dienos, tačiau buvo priverstas nukelti datą pradėjus plisti koronaviruso delta atmainai.

Šiai atmainai dabar priskiriami beveik visi nauji COVID-19 atvejai Didžiojoje Britanijoje, o dienos infekcijų lygis pastarosiomis dienomis išaugo iki beveik 30 tūkstančių.

S. Javido teigimu, tikėtina, kad iki liepos 19 dienos šis skaičius pasieks 50 tūkst. per dieną, o vėliau vasarą – ir 100 tūkst. atvejų per dieną.

Visgi skiepijimo kampanija „susilpnino“ santykį su hospitalizavimu ir mirtimis, pabrėžė jis parlamentarams sakydamas, kad skiepai yra „mūsų gynybos siena“.

Remiantis Nacionalinės sveikatos tarnybos duomenimis, daugiau nei 86 proc. JK suaugusiųjų yra paskiepyti bent viena vakcinų nuo COVID-19 doze, o 64 proc. yra visiškai paskiepyti.

„Tai bus proga aptarti virtinę klausimų, įskaitant JK ir Vokietijos santykių plėtrą bei pasaulinį atsaką į koronaviruso pandemiją“, – sakė britų premjero atstovas.

Jis nurodė, kad lyderiai susitiks ministro pirmininko užmiesčio rezidencijoje Čekerse, esančiame į šiaurės vakarus nuo Londono.  

Tai veikiausiai bus paskutinis A. Merkel vizitas prieš jai paliekant postą po 16-os valdžioje praleistų metų. Anksčiau šį mėnesį kanclerė lankėsi Anglijos pietvakariuose esančiame Kornvalyje, kur vyko Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimas. 

B. Johnsono pastangas viršūnių susitikime pristatyti šviesią Britanijos ateities po „Brexito“ viziją temdė rusenanti įtampa dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos.     

Londonas yra surėmęs ietis su Briuseliu ir kitomis Europos sostinėmis dėl muitinės kontrolės prekėms, atkeliaujančioms į Šiaurės Airiją iš likusios Britanijos dalies. Taikyti patikras numatyta atskirai nuo „Brexito“ prekybos susitarimo pasirašytame protokole dėl Šiaurės Airijos.

Briuselis pyksta, kad Londonas atsisako taikyti muitinės kontrolę tam tikroms prekėms, atkeliaujančios į Šiaurės Airiją, ir vienašališkai nustatė lengvatinį laikotarpį, kurį dabar nori pratęsti.  

A. Merkel taip pat ragina visas ES šalis pasekti Berlyno pavyzdžiu ir įvesti reikalavimą karantinuotis asmenims, atvykstantiems iš Britanijos, kad būtų užkirstas kelias plisti užkrečiamesnei pandeminio koronaviruso atmainai „Delta“.

„Delta“ variantas, pirmą kartą identifikuotas Indijoje, jau šiuo metu sudaro daugumą Britanijoje nustatomų COVID-19 atvejų.

G-7 susitikime A. Merkel ir B. Johnsonas taip pat aptarė užsienio politikos klausimus, susijusius su Rusija.

Pastarosiomis dienomis JK ir Rusija ginčijasi dėl incidento Juodojoje jūroje, per kurį, anot Maskvos, Rusijos pajėgos paleido įspėjamųjų šūvių link britų eskadrinio minininko „HMS Defender“, plaukusio netoli Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Ketvirtadienį Briuselyje susirinkę ES lyderiai atmetė Vokietijos kanclerės kartu su Prancūzijos prezidentu prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) pateiktą pasiūlymą atnaujinti viršūnių susitikimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Šiai idėjai griežtai nepritarė virtinė ES valstybių, daugiausia Vidurio ir Rytų Europos šalys, atsargiai žiūrinčios į pokalbius su Kremliumi.

Užbaigus sausį prasidėjusias derybas, anot EK, sukurtas tvirtas pagrindas tolesniam abiejų pusių bendradarbiavimui dėl žvejybos.

Susitarimu įtvirtinamos 75 bendrų žuvų rūšių žvejybos kvotos 2021 m. ir kelių gilavandenių žuvų rūšių žvejybos kvotos 2021 ir 2022 m. Jame taip pat išaiškinami prieigos prie nekvotinių žuvų rūšių ribojimai.

ES už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas komisaras Virginijus Sinkevičius teigė, kad susitarimas suteiks šiems likusiems metams nuspėjamumo ir tęstinumo.

„Tai naudinga žvejams ir žvejėms, mūsų pakrančių bendruomenėms ir mūsų uostams bei tausiam mūsų jūrų išteklių naudojimui“, – teigė V. Sinkevičius.

Derybos buvo paremtos „Brexito“ prekybos sutartimi ir ES ir JK bendradarbiavimo susitarimu.

Naujajame žvejybos susitarime abi pusės taip pat užsibrėžė bendrą tikslą kasmet pritaikyti tam tikras žvejybos kvotas ir „dalytis tikslu naudotis bendrais ištekliais ir kvotomis taip, kad būtų galima palaikyti ir laipsniškai atkurti naudojamų rūšių populiacijas viršijant biomasės lygį, siekiant užtikrinti maksimalų tvarumą“.

„Pirmininkas patenkino vyriausybės prašymą atšaukti [Bendruomenių] Rūmus 2020 metų gruodžio 30 dieną 9 val. 30 min., kad parlamentarai aptartų įstatymus dėl susitarimo su ES įsigaliojimo JK teisėje“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame Bendruomenių Rūmų pareiškime.

Britanijos pagrindinė opozicinė Leiboristų partija paskelbė balsuosianti už ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) susitarimą su ES dėl prekybos po „Brexito“.

„Šiandien galiu pasakyti, kad kai šis susitarimas bus pateiktas parlamentui, leiboristai sutiks su juo ir už jį balsuos“, – ketvirtadienį sakė partijos lyderis Keiras Starmeris (Kiras Starmeris).

Jis sakė, kad tai atitinka nacionalinius interesus, nes alternatyva yra „Brexitas“ be susitarimo, tačiau pabrėžė, kad susitarimas nėra toks, kokį žadėjo vyriausybė, ir išreiškė nuogąstavimų dėl pasirengimo pasitraukti iš ES bendrosios rinkos.

ES ir JK ketvirtadienį po kone 10 mėnesių trukusių derybų pasiekė susitarimą dėl prekybos ryšių po „Brexito“, padėsiantį sušvelninti ekonominį smūgį Britanijai pasitraukus iš Bendrosios rinkos ir muitų sąjungos.

„Vis dar yra užkimšta, bet vairuotojai, kurie turi testus, jau praleidžiami, papildomai paleista keltų, situacija sprendžiama“, – BNS ketvirtadienį sakė Z. Buivydas.

Jis sakė neturintis tikslių duomenų, kiek vilkikų vairuotojų iš Lietuvos laukia galimybės išvykti iš Jungtinės Karalystės, tačiau trečiadienio vakarą, anot jo, tokių buvo apie 800 ir skaičius galėjo sumažėti perpus.

Anglija.today vaizdo įrašas

„Aišku, kaip anksčiau būdavo, kad atvažiuoji ir per per valandą–keturias tu išplaukei, nebus, keletą dienų užtruks, kol išsilygins. Bet laukiančiųjų tikrai turėtų būt sumažėję, kalbėjau su keletu kolegų, kurie pasikeitė bilietus, papildomų keltų paduota, pavyzdžiui, pirmadienį pirko bilietus, buvo tik 26 diena, bet pasikeitė ir šiandien, įlipo į laisvą, reiškia, iki dviejų–trijų dienų sutrumpėjo laukimo laikas“, – teigė Z. Buivydas.

Po to, kai Prancūzija uždraudė per Lamanšo sąsiaurį į Jungtinę Karalystę atvykti bet kokiam transportui, Doverio uoste susidarė kilometrinės eilės. Trečiadienį judėjimas buvo atnaujintas vilkikų vairuotojams ir prancūzams ar britams, kurie gyvena Prancūzijoje ir turi neigiamą COVID-19 testą.

Pasak G. Landsbergio, lietuviams skirtos 48 vietos „airBaltic“ kompanijos lėktuve.

„Sutarta buvo padalinti į tris lygias dalis. Jeigu kuri nors valstybė neužpildo vietų skaičiaus, tai persiduos kitoms valstybėms, kurios užpildys. Kaina tiksli nebuvo pasakyta, tai vykdo „airBaltic“ kompanija, ir jie paskelbs patys. Lietuvai skirtos 48 vietos lėktuve“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak ministro, skrydis iš Londono į Rygą bus mokamas.

„Skrydis bus iš Londono, tik dar negaliu pasakyti, iš kurio oro uosto, tai bus paskelbta šiek tiek vėliau. Latvijos kolegos tai paskelbs. Skrydis bus į Rygą. Iš Rygos oro uosto suorganizuosime pargabenimą į Lietuvą. Kolegos pažadėjo, kad pargabenimas bus sklandus su palyda ir visi kiti dalykai“, – teigė jis.

Yra limituotas vietų skaičius. Sveikatos būklė bus vienas iš svarbiausių kriterijų. Kitaip tariant, kad, jei šie žmonės negrįžtų, tai reikšmingai pakenktų jų sveikatai.

Pasak G. Landsbergio, JK esantys ir į Lietuvą sugrįžti norintys lietuviai jau kreipėsi į Lietuvos ambasadą, JK konsulinį skyrių. Anot jo, bus leidžiama sugrįžti tik dėl svarbių priežasčių.

„Yra limituotas vietų skaičius. Sveikatos būklė bus vienas iš svarbiausių kriterijų. Kitaip tariant, kad, jei šie žmonės negrįžtų, tai reikšmingai pakenktų jų sveikatai. Panašius kriterijus taikys ir kitos valstybės. Visos trys šalių ambasados žiūrės atvejus individualiai“, – teigė jis.

Prioritetas – mamos su vaikais ir besilaukiančios moterys

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad su Latvija ir Estija toliau tariamasi dėl pagalbos Jungtinėje Karalystėje (JK) įstrigusiems tautiečiams. Pasak Vyriausybės vadovės, šiuo metu prioritetas teikiant pagalbą sugrįžti į Lietuvą yra vaikams, mamoms su vaikais bei besilaukiančioms moterims.

„Bendradarbiaujame su kitomis Baltijos valstybėmis dėl to, kad kažkokia dalis žmonių būtų gražinta artimiausiu metu. Žinoma, prioritetas yra vaikai, mamos su vaikais, besilaukiančios moterys. Tuo pačiu metu ambasada visus besikreipiančius vertina ir registruoja. Jeigu matysime, kad reikia papildomų sprendimų, tai bus papildomi sprendimai“, – teigė I. Šimonytė.

„Pirmoji iniciatyva bus sugrąžinti žmones, kurie turi būti kuo greičiau sugrąžinti. O jei reikės papildomų sprendimų, jie bus padaryti“, – pridūrė premjerė.

ELTA primena, kad Lietuvoje nuo pirmadienio 4 valandos ryto iki metų pabaigos Vyriausybės sprendimu įsigaliojo draudimas keleiviniais lėktuvais atvykti iš JK dėl šioje šalyje plintančios koronaviruso atmainos.