Tikėtinas respublikonų kandidatas lapkričio mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose šią pastabą išsakė šeštadienį per susitikimą su pagrindiniais partijos lyderiais ir rėmėjais. Kalbos įrašą JAV žiniasklaidai pateikė asmuo, dalyvavęs renginyje D. Trumpo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje.

90 minučių trukusioje kalboje D. Trumpas apkaltino demokratus vadovaujant „gestapo administracijai“, turėdamas omenyje nacistinės Vokietijos slaptąją policiją.

„Tai vienintelis būdas jiems laimėti“, – pareiškė buvęs prezidentas.

Šie komentarai nuskambėjo pradėjus kaisti rinkimų kampanijai ir po kelių kitų D. Trumpo pareiškimų, kurie, pasak kritikų, yra pavojingai provokuojantys.

Pasak naujienų portalo „Politico“, J. Bideno administracijos palyginimas su gestapu buvo sutiktas audringais plojimais.

Susitikimo metu D. Trumpas vėl užsipuolė prokurorus, kurie jam iškėlė keturias atskiras bylas, įskaitant Niujorke nagrinėjamą bylą dėl „pinigų už tylą“ vienai pornofilmų aktorei.

D. Trumpas pasmerkė esą demokratų prieš jį surengtą „raganų medžioklę“.

Baltieji rūmai neigia, kad yra kaip nors susiję su šiomis D. Trumpo bylomis, ir sekmadienį pasmerkė jo palyginimus.

„Užuot atkartojęs pasibaisėtiną fašistų retoriką, pietavęs su neonacistais ir puoselėjęs demaskuotas sąmokslo teorijas, dėl kurių žuvo drąsių policijos pareigūnų, prezidentas Bidenas telkia Amerikos žmones bendroms demokratinėms vertybėms ir teisinei valstybei“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Andrew Batesas (Endrius Beitsas).

J. Bideno rinkimų kampanijos atstovai nurodė, kad D. Trumpo komentarai dar kartą parodė, jų nuomone, buvusio prezidento įniršį, kerštą ir melą.

J. Bidenas, kuris lapkritį siekdamas perrinkimo susigrums su respublikonų eksprezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), trečiadienio vakarą kampanijos lėšų rinkimo renginyje Vašingtone pareiškė, kad artėjantys JAV rinkimai susiję su „laisve, Amerika ir demokratija“ ir kad šalies ekonomika klesti.

„Kodėl? Todėl, kad mes priimame imigrantus, – sakė J. Bidenas. – Pagalvokite apie tai. Kodėl Kinijos ekonomika taip smarkiai stringa? Kodėl Japonija turi problemų? Kodėl Rusija? Kodėl Indija? Todėl, kad jos yra ksenofobiškos. Jos nenori imigrantų.“

Japonija yra labai svarbi JAV sąjungininkė. Indija, viena sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų, yra labai svarbi partnerė Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, nepaisant nesutarimų dėl žmogaus teisių.

Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras (Subrahmanjamas Džajašankaras) penktadienį žiniasklaidai sakė, kad J. Bideno komentarai neatitinka Indijos realybės.

„Visų pirma, mūsų ekonomika nestringa“, – sakė jis. Ministro žodžius šeštadienį cituoja laikraštis „The Economic Times“.

„Indija labai unikali šalis. Pasakyčiau, kad, tiesą sakant, pasaulio istorijoje ji yra labai atvira visuomenė“, – teigė S. Jaishankaras.

Ministro pirmininko Narendros Modi (Narendros Modžio) hinduistų nacionalistų vyriausybę kritikai kaltina musulmonų diskriminacija, įskaitant neseniai priimtus Indijos pilietybės įstatymo pakeitimus.

Pakeitimai, kurie sukėlė didžiulius protestus, kai juos 2019 metais priėmė parlamentas, įsigaliojo kovą. Teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ buvo įspėjusi, kad reforma drauge su ginčijamu Nacionaliniu piliečių registru gali tapti įrankiu siekiant atimti pilietybę iš kai kurių musulmonų.

Kodėl Kinijos ekonomika taip smarkiai stringa? Kodėl Japonija turi problemų? Kodėl Rusija? Kodėl Indija? Todėl, kad jos yra ksenofobiškos. Jos nenori imigrantų.

„Yra žmonių, viešai sakiusių, kad [...] milijonas musulmonų šioje šalyje praras pilietybę, – sakė S. Jaishankaras. – Kodėl jų nereikalaujama atsakyti? Nes niekas pilietybės neprarado.“

„Gaila“

Tokijas šeštadienį atsakydamas į JAV prezidento pastabas sakė, jog „gaila, kad buvo išsakyta komentarų, nepagrįstų tiksliu Japonijos politikos supratimu“.

2021 metais prezidentu tapęs J. Bidenas stiprina ryšius su JAV sąjungininkėmis Azijoje, ypač su Indija ir Japonija.

JIs yra surengęs valstybines vakarienes Baltuosiuose rūmuose ir N. Modi, ir Japonijos premjerui Fumio Kishidai (Fumijui Kišidai).

Baltieji rūmai vėliau stengėsi neteikti didelės reikšmės J. Bideno komentarui.

Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) sakė, kad J. Bidenas tiesiog norėjo plačiau paaiškinti JAV poziciją imigrantų klausimu ir pasakyti, kad „JAV yra imigrantų valstybė“.

„Mūsų sąjungininkai ir partneriai gerai žino, kaip prezidentas J. Bidenas vertina juos, jų draugystę, bendradarbiavimą ir gebėjimus, kuriuos jie suteikia įvairiais, ne tik su saugumu susijusiais, klausimais, – ketvirtadienį sakė J. Kirby, paklaustas apie J. Bideno pastabas. – Jie supranta, kaip labai jis vertina aljansų ir partnerystės idėją.“

„Jei viskas bus sąžininga, aš mielai priimčiau rezultatus“, – trečiadienį laikraščiui „Milwaukee Journal Sentinel“ pareiškė buvęs respublikonų prezidentas.

D. Trumpas, kuris siekia sugrįžti į Baltuosius rūmus ir beveik neabejotinai vėl susigrums su Joe Bidenu, kaip ir 2020 m., panašius komentarus išsakė ir prieš dvejus ankstesnius prezidento rinkimus.

Jis sakė „Milwaukee Journal Sentinel“, kad „praneš“, jei manys, kad esama problemų. „Tikiuosi sąžiningų rinkimų ir tikimės pasiekti galbūt labai didelių pergalių“, – tvirtino D. Trumpas.

Kai žurnalas „Time“ neseniai jo paklausė, ar po jo pralaimėjimo lapkritį kiltų politinis smurtas, D. Trumpas kalbėjo neaiškiai.

Į jo naujausius komentarus sureagavo J. Bideno stovykla. „D. Trumpas yra grėsmė Konstitucijai ir mūsų demokratijai“, – pareiškime nurodė rinkimų kampanijos atstovas Jamesas Singeris.

D. Trumpui šiuo metu gresia dešimtys kaltinimų dėl įtariamo nusikalstamo sąmokslo pakeisti 2020 m. rinkimų rezultatus, kurio kulminacija tapo jo rėmėjų surengtas JAV Kapitolijaus šturmas.

Buvęs prezidentas toliau nepagrįstai tvirtina, kad 2020 m. iš jo buvo pavogta dar viena kadencija Baltuosiuose rūmuose. Jis dviejuose rinkimų kampanijos renginiuose neseniai pareiškė, kad demokratai neva vykdė plataus masto sukčiavimą.

„Radikalūs kairieji demokratai suklastojo prezidento rinkimus 2020 m. ir mes neleisime jiems suklastoti prezidento rinkimų 2024 m.“, – Viskonsino valstijoje teigė D. Trumpas.

Per televiziją parodytame kreipimesi iš Baltųjų rūmų J. Bidenas pridūrė, kad universitetų miesteliuose nėra vietos antisemitizmui ar kitokiai neapykantą kurstančiai kalbai.

81-erių demokratas, kurio siekis būti perrinktam per lapkritį vyksiančius rinkimus gali susidurti su karui prieštaraujančių rinkėjų mestu iššūkiu, pažymėjo, kad turi būti pusiausvyra tarp teisės taikiai protestuoti ir būtinybės užkirsti kelią smurtui.

„Mes nesame autoritarinė šalis, kurioje tildome žmones ar slopiname kitaminčius“, – tvirtino J. Bidenas.

„Bet mes taip pat nesame beteisė šalis, – pridūrė prezidentas. – Mes esame pilietinė visuomenė, turi vyrauti tvarka.“

J. Bidenas dėl šių protestų susilaukė kritikos iš visų politinio spektro pusių. Respublikonai kaltina valstybės vadovą užimant švelnią poziciją dėl, anot jų, antisemitinių protestuotojų nuotaikų, o savo paties partijos viduje J. Bidenas susiduria su pasipriešinimu dėl jo tvirtos paramos mirtinai Izraelio karinei kampanijai.

„Jokiame universiteto miestelyje ir Amerikoje neturėtų būti vietos antisemitizmui ar grasinimams panaudoti smurtą prieš žydų studentus“, – kalbėjo J. Bidenas.

„Nėra vietos jokiai neapykantą kurstančiai kalbai ar smurtui, nesvarbu, ar tai būtų antisemitizmas, islamofobija ar arabų amerikiečių arba palestiniečių amerikiečių diskriminacija“, – sakė jis.

„Tai tiesiog neteisinga“, – akcentavo JAV prezidentas.

Jo komentarai nuskambėjo po to, kai Izraelio prezidentas ketvirtadienį pareiškė, kad protestų apimti JAV universitetai yra „užteršti neapykanta ir antisemitizmu“.

Apie tai Baltieji rūmai paskelbė po to, kai šimtai policijos pareigūnų anksti ketvirtadienį Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA) nugriovė protestuotojų barikadas ir ėmė vykdyti studentų sulaikymus.

JAV universitetų miesteliuose jau kuris laikas plinta protesto banga dėl Izraelio karo prieš islamistų judėjimo „Hamas“ kovotojus palestiniečių anklave.

„Prezidentas mano, kad jėga užimti pastatą universiteto miestelyje yra visiškai neteisingas požiūris“, – per internetu surengtą spaudos konferenciją sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby. „Tai nėra taikaus protesto pavyzdys“, – sakė jis.

Kaukėti demonstrantai išdaužė langus ir įsiveržė į „Hamilton Hall“ pastatą prestižiniame šalies universitete Niujorke ir užsibarikadavo viduje metaliniais stalais.

„Tai reikia daryti taikiai. Jūs negalite niekam pakenkti ir (...) trukdyti kitiems studentams mokytis“, – sakė J. Kirby. Baltieji rūmai „susirūpinę stebi šiuos protestus“, bet neturi įrodymų, kad demonstracijomis būtų mėginę pasinaudoti „blogi veikėjai“, pridūrė J. Kirby.

J. Bidenas „atsižvelgia į stiprius demonstrantų jausmus“, tačiau tai nepakeis jo paramos Izraeliui, Gazos Ruože kovojančiam su „Hamas“, sakė atstovas ir pridūrė, kad prezidentas „turi pareigą rūpintis mūsų nacionalinio saugumo interesais visame pasaulyje, o tai reiškia, kad jis turi priimti tuos interesus palaikančius sprendimus regione“.

Jei pavyks pasiekti susitarimą, kuriam pritars Izraelis, JAV, anot Baltųjų rūmų, darys viską, kad jo būtų laikomasi.

J. Bideno atstovė Karine Jean-Pierre prieš tai paragino „Hamas“ pritarti pasiūlymui dėl paliaubų Gazos kare. „Praėjusiomis dienomis būta pažangos pokalbiuose, ir dabar atsakomybė iš tikrųjų tenka „Hamas“. Pasiūlymas guli ant stalo, jie turi jį priimti“, – pabrėžė K. Jean-Pierre.

Derybos dėl paliaubų ir įkaitų paleidimo vyksta jau kelis mėnesius. Jose tarpininkauja JAV, Kataras ir Egiptas.

Susitikimas Baltuosiuose rūmuose turėjo įvykti gegužės 9 dieną.

Jei šis susitikimas būtų įvykęs, tai būtų buvęs pirmasis abiejų lyderių susitikimas Baltuosiuose rūmuose.

Paskutinį kartą jie kalbėjosi pernai liepą Lietuvoje vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo metu.

„Gegužės 9 dieną planuotas vizitas buvo atidėtas dėl pasikeitusios R. T. Erdogano programos“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Pareigūnas pridūrė, kad „nauja data bus nustatyta“ po abiejų prezidentų pokalbio.

Apie planuojamą R. T. Erdogano vizitą Turkijos prezidentūra oficialiai nepaskelbė, tačiau kovą vienas Turkijos pareigūnas AFP užsiminė, kad vizitas įvyks gegužės 9 dieną.

NATO sąjungininkės siekia atkurti ryšius, įtemptus dėl daugybės ginčų, įskaitant Turkijos delsimą pritarti Švedijos stojimui į NATO aljansą.

Jis nežinąs kada, bet mielai susitiktų su D. Trumpu debatuose, sakė J. Bidenas penktadienį interviu radijo laidų vedėjui Howardui Sternui.

81-erių J. Bidenas ir 77-erių D. Trumpas jau užsitikrino reikiamą skaičių delegatų balsų, kad savo partijų būtų nominuoti kandidatais prezidento rinkimuose.

J. Bideno rinkimų štabas iki šiol nebuvo išakęs savo pozicijos dėl galimų TV debatų prieš rinkimus, Per praėjusią rinkimų kampaniją 2020 m. abiejų kandidatų susitikimai buvo triukšmingi ir polemiški. Tai sukėlė klausimų, ar dėl D. Trumpo polinkio per viešus pasirodymus iškraipyti faktus ši apsikeitimo nuomonėmis forma yra tinkama.

Dabartinėj rinkimų kovoje D. Trumpas nedalyvavo savo Respublikonų partijos kandidatų TV debatuose – tačiau nepaisant to, galiausiai juos visus įveikė.

Nors prezidento Joe Bideno vyriausybė konstatavo, kad trys Izraelio kariuomenės batalionai įvykdė „sunkių žmogaus teisių pažeidimų“ prieš palestiniečius Vakarų Krante, tačiau JAV karinė parama šiems junginiams nebus nutraukta, penktadienį pranešė JAV stotis „ABC News“.

Izraelis pažadėjo imtis priemonių, kad pažeidimai nesikarotų, teigė stotis, remdamasi JAV valstybės sekretoriaus Antony‘io Blinkeno laišku Atstovų Rūmų pirmininkui Mike‘ui Johsnonui. TV stotis susipažino su laišku. Oficialiai ši informacija kol kas nepatvirtinta. Tačiau jei tam tikrų karinių dalinių elgesys nesikeis, sankcijos bus įvestos, sakoma toliau „ABC News“ pranešime.

Remiantis ankstesniais pranešimais, čia pirmiausiai omenyje turimas ultraortodoksų vyraujamas batalionas, kuris kaltinamas žmogaus teisių pažeidimais Izraelio okupuotame Vakarų Krante. Pažeidimai padaryti dar prieš dabartinį Gazos karą, kilusį spalio 7 d. „ABC News“ teigimu, dėl žmogaus teisių pažeidimų buvo svarstomi iš viso penki daliniai – trys kariniai ir du civiliniai.

Izraelio premjeras Benyaminas Netanyahu planus įvesti sankcijas pavadino „absurdo viršūne“ ir „moraliniu nuosmukiu“. Ir gynybos ministras Joavas Galantas ragino JAV vyriausybę neskelbti baudžiamųjų priemonių prieš batalioną „Netzah Yehuda“. Šis batalionas siejamas su dešiniuoju ekstremizmu ir smurtu prieš palestiniečius. Izraelis 2022 m. gruodį atitraukė dalinį iš Vakarų Kranto ir nuo tada jis daugiausiai dislokuotas šalies šiaurėje.