J. Bidenas pasirašė 2023 metų Fiskalinės atsakomybės įstatymą, kuriuo sustabdomas vadinamųjų skolos „lubų“ nustatymas, tam, kad būtų galima atnaujinti skolinimąsi ir apmokėti sąskaitas, taip išvengiant įsipareigojimų nevykdymo.

Taip bus panaikinta katastrofiškų pasekmių galėjusio turėti įsipareigojimų nevykdymo grėsmė, pakibusi virš didžiausios pasaulio ekonomikos.

„Pasirašysiu rytoj“, – Ovaliajame kabinete kreipdamasis į tautą sakė J. Bidenas.

Jei įstatymo projektas nebūtų priimtas, tikėtasi, kad jau pirmadienį, birželio 5-ąją, būtų pasibaigusios vyriausybės lėšos, ir, jo teigimu, niekas nebūtų buvę labiau katastrofiška.

Šia priemone, kurią parengė J. Bidenas ir Atstovų Rūmų respublikonai, iki 2024 metų sustabdomas skolos „lubų“ nustatymas ir šiek tiek sumažinamos vyriausybės išlaidos kitais metais.

Baigęs sakyti kalbą karo akademijos absolventams 80 metų demokratas ruošėsi grįžti į savo vietą, bet, kaip atrodo, už kažko užkliuvo ir pargriuvo. Karinių oro pajėgų personalas padėjo jam atsikelti ir po akimirkos prezidentas jau sėdėjo savo vietoje.

Keldamasis J. Bidenas parodė į daiktą, už kurio, matyt, užkliuvo. Tas daiktas buvo panašus į nedidelį juodą smėlio maišą.

Baltųjų rūmų komunikacijos direktorius Benas LaBoltas netrukus po incidento tviteryje parašė, jog prezidentui viskas gerai.

„Ant scenos buvo smėlio maišas“, – sakė jis.

J. Bidenas yra vyriausias JAV prezidento pareigas kada nors ėjęs asmuo, o 2024-ųjų rinkimuose ketina siekti antrosios kadencijos. Remiantis oficialia gydytojo šiais metais paskelbta ataskaita, jis yra fiziškai sveikas, be to, reguliariai mankštinasi.

2020-ųjų lapkritį, netrukus po to, kai laimėjo rinkimus prieš tuometinį prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), J. Bidenas žaisdamas su šunimi susilaužė koją.

Tara Reade (Tara Rid), 1993-iaisiais trumpai dirbusi J. Bideno biure Senate, teigė norinti likti Rusijoje, nes vienas respublikonų įstatymų leidėjas ją perspėjo dėl gresiančio fizinio pavojaus.

59-erių moteris rusų žiniasklaidos grupei „Sputnik“ duotame interviu sakė, kad į Rusiją atvyko kaip turistė, tačiau išlipusi iš lėktuvo Maskvoje esą pirmą kartą po labai ilgo laiko pasijuto saugi, išgirsta ir gerbiama.

2020-ųjų pradžioje T. Reade pavardė mirgėjo laikraščių antraštėse dėl jos pareiškimo, kad 1993-ųjų rugpjūtį, kai jai buvo 29-eri, tuometinis senatorius J. Bidenas seksualiai prie jos priekabiavo.

Jos kaltinimai pasirodė kaip tik tuo metu, kai dabartinis JAV vadovas stiprino savo rinkiminę kampaniją prieš tuometinį prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), kuris pats yra sulaukęs kaltinimų seksualiniu išnaudojimu ir išžaginimu.

J. Bidenas jos teiginį tuomet kategoriškai paneigė: „Tai netiesa. Vienareikšmiškai sakau: to niekada niekada nebuvo.“

Anot T. Reade, po įtariamo incidento ji pateikė skundą, tačiau jokių įrašų apie tai nerasta. Neaišku, ar jos kaltinimai kada nors buvo oficialiai tiriami.

Geopolitikos analitike save pristatanti moteris interviu „Sputnik“ teigė, kad po to, kai 2020-aisiais paviešino savo kaltinimus, jai buvo grasinama kalėjimu, buvo grasinama jos gyvybei, ji buvo vadinama Rusijos agente.

Sėdėdama šalia Marijos Butinos, Rusijos įstatymų leidėjos, kuri 2018-aisiais Vašingtone buvo suimta ir įkalinta dėl įtarimų šnipinėjimu, T. Reade interviu ėmusiam žurnalistui sakė visada mylėjusi Rusiją.

„Rusija man neatrodo priešas, kaip ir daugeliui amerikiečių“, – pareiškė ji.

„Norėčiau kreiptis į Rusijos Federacijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl Rusijos pilietybės, – kalbėjo T. Reade. – Pažadu būti gera pilietė.“

Ji pridūrė, kad taip pat nori išsaugoti JAV pilietybę.

Jis sakė, kad patikino savo kolegą iš Ukrainos, jog Vašingtonas ir kiti Kyjivo rėmėjai „nesvyruos, Putinas nepalauš mūsų ryžto, kaip jis manė galįs“.

Amerikiečių lyderis pridūrė, kad savo ruožtu V. Zelenskis patikino Vašingtoną, jog naikintuvai F-16, dėl kurių perdavimo Kyjivui jis pats pritarė, nepuls Rusijos teritorijos.

„Turiu tvirtą Zelenskio patikinimą, kad jie nesinaudos šia priemone, kad pereitų į Rusijos geografinę teritoriją, tačiau ten, kur Rusijos kariai yra Ukrainoje ir toje teritorijoje, jie galės tai daryti“, – sakė J. Bidenas.

JAV ir Kinijos santykiai netrukus turėtų pagerėti

JAV prezidentas sekmadienį pareiškė, kad Vašingtono ir Pekino ryšiai turėtų labai greitai atšilti, tarp dviejų galybių įsivyravus įtampai po to, kai Jungtinės Valstijos šiais metais numušė įtariamą Kinijos šnipinėjimo balioną.

„Jis buvo numuštas ir, kalbant apie tarpusavio bendravimą, viskas pasikeitė. Manau, kad netrukus tai pradės gerėti“, – Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime Japonijoje žurnalistams sakė J. Bidenas.

Dalyvauti G-7 aukščiausiojo lygio susitikime Japonijoje ketinantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tokį J. Bideno žingsnį tviteryje pavadino istoriniu sprendimu ir pridūrė, jog tikisi Hirošimoje aptarti, kaip bus praktiškai įgyvendinamas šis planas.

Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, J. Bidenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „parems bendras mūsų sąjungininkų ir partnerių pastangas apmokyti ukrainiečių pilotus naudojant ketvirtosios kartos karinius orlaivius, įskaitant [naikintuvus] F-16, kad būtų dar labiau sustiprinti ir pagerinti Ukrainos oro pajėgų pajėgumai“.

„Mokymas vyks per artimiausius mėnesiais, tad mūsų šalių, kurios dalyvauja šiose pastangose, koalicija nuspręs, kada faktiškai perduoti lėktuvus, kiek orlaivių mes perduosime ir kas juos perduos“, – pridūrė pareigūnas.

Jungtinė Karalystė (JK), Belgija ir Nyderlandai pasveikino tokį JAV sprendimą.

Koalicija nuspręs, kada faktiškai perduoti lėktuvus, kiek orlaivių mes perduosime ir kas juos perduos.

„JK bendradarbiaus su JAV, Nyderlandais, Belgija ir Danija, siekdama, kad Ukraina gautų jai reikalingų kovinių oro pajėgumų“, – tviteryje parašė JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) ir pridūrė: „Esame vieningi.“

Ukraina ne kartą prašė perduoti šaliai pažangių vakarietiškų orlaivių, kurie padėtų jai atremti jau ilgiau kaip metus besitęsiančią Rusijos karinę invaziją, tačiau Kyjivo tarptautiniai rėmėjai dar neseniai griežtai atsisakydavo tai daryti.

Taigi šis JAV žingsnis Kyjivui reiškia svarbų proveržį: gauti pažangių karinių orlaivių siekiančiai Ukrainai buvo būtina užsitikrinti JAV paramą, nes sąjungininkų įsigytos įrangos, įskaitant naikintuvus F-16, reeksportui pagal įstatymus reikalingas Vašingtono leidimas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas R. Sunakas ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) šią savaitę „sutarė, jog sieks suburti tarptautinę koaliciją, kad Ukrainai būtų suteikta kovinių aviacijos pajėgumų, remiant viską – nuo apmokymo iki lėktuvų F-16 parūpinimo“.

Pirmadienį apsilankęs R. Sunako užmiesčio rezidencijoje Čekerse netoli Londono, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad tikisi greitai pasiekti susitarimą dėl naikintuvų iš Vakarų partnerių jo šaliai.

R. Sunakas pirmadienį sakė, kad JK rengiasi mokyti ukrainiečių pilotus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) taip pat pasiūlė mokyti ukrainiečių naikintuvų pilotus, bet atmetė galimybę nusiųsti Kyjivui karo lėktuvų.

Prezidentinis lėktuvas „Air Force One“ nusileido JAV jūrų pėstininkų bazėje Ivakunyje, esančiame į pietus nuo Hirošimos, kur iki sekmadienio vyks G-7 vadovų susitikimas. Tada J. Bidenas grįš į Vašingtoną, praleisdamas anksčiau planuotus sustojimus Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Australijoje, kad galėtų toliau spręsti skolos lubų krizę.

J. Bidenas atvyko planuodamas privačiai susitikti su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida (Fumijas Kišida) prieš didesnį G-7 aukščiausiojo lygio susitikimą – tai ženklas, kad abiejų šalių ekonominis ir nacionalinio saugumo aljansas sustiprėjo.

F. Kishidos gimtajame Hirošimos mieste vyks didžiųjų pramoninių šalių susitikimas. Hirošimos, kur 1945 metais per Antrąjį pasaulinį karą JAV numetė pirmąją branduolinę bombą, fonas įgauna naują prasmę, JAV, Japonijai ir jų sąjungininkėms rengiant strategijas, kaip elgtis su Rusijos karu Ukrainoje.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) teigė, kad Rusijos invazija išlieka didelė problema ir apie ją bus daug kalbama per viršūnių susitikimą.

„Bus diskutuojama apie mūšio lauką“, – oro pajėgų lėktuve „Air Force One“ sakė J. Sullivanas, pabrėždamas, kad G-7 lyderiai sieks pašalinti bet kokias sankcijų spragas, kad jų poveikis būtų kuo didesnis.

„Bus diskutuojama apie dabartinę sankcijų padėtį ir veiksmus, kurių G-7 kolektyviai imsis visų pirma vykdymo užtikrinimo srityje“, – teigė jis.

J. Sullivanas teigė, kad JAV ir Japonijos aljansas pasiekė tikrą viršūnę.

Jis sakė, kad J. Bidenas ir F. Kishida savo susitikime sieks plėtoti santykius, kurie per pastaruosius dvejus metus pasistūmėjo į priekį „visais aspektais, nesvarbu, ar tai būtų karinis aljanso aspektas, ar ekonominis aspektas, ar neseniai sudarytas susitarimas dėl švarios energijos, ar mūsų bendras darbas ekonominio saugumo srityje“.

„Visi lyderiai sutarė, kad išvengsime įsipareigojimų nevykdymo“, –  teigė J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose prieš išvykdamas į Japoniją, kur vyks Didžiojo septyneto (G-7) pasaulio lyderio susitikimai.

J. Bidenas ir Kongreso lyderiai, įskaitant Atstovų Rūmų pirmininką Keviną McCarthy (Keviną Makartį), surengė du tiesioginių derybų etapus, kad pabandytų susitarti dėl JAV skolos limito padidinimo ir taip leistų šaliai sumokėti už turimus įsipareigojimus.

Po to, kai naujausios derybos antradienį baigėsi be sprendimo, K. McCarthy žurnalistams sakė, kad dar „reikia daug nuveikti“, kad būtų nutrauktas ant kortos pastatytas konfliktas su demokratu J. Bidenu dėl skolos limito.

Respublikonai ir toliau primygtinai reikalauja, kad J. Bidenas sutiktų su reikšmingu išlaidų mažinimu mainais į jų paramą, kad būtų padidinta viršutinė riba, ignoruodami daugkartinius demokratų raginimus padidinti skolos limitą be jokių suvaržymų.

Demokratai apkaltino respublikonus, kad šie naudoja kraštutinę taktiką, siekdami prastumti savo politinę darbotvarkę prieš vadinamąją „X datą“, kai Jungtinės Valstijos pradės negrąžinti savo skolų, nes vyriausybei pritrūks pinigų.

J. Bidenas trečiadienį patvirtino, kad nutraukia kelionę po Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, į kurią buvo įtrauktas susitikimas su Australijos premjeru ir sustojimas Papua Naujojoje Gvinėjoje, ir planuoja sekmadienį grįžti į Vašingtoną galutinėms deryboms dėl skolos limito padidinimo.

Tačiau jis dar kartą pakartojo, kad įsipareigojimų nevykdymas nėra išeitis.

„Jei neapmokėtume sąskaitų, tai būtų katastrofa Amerikos ekonomikai ir Amerikos žmonėms“, – sakė jis.

„Amerika nėra nevykėlių tauta. Mes apmokame savo sąskaitas“, – pridūrė prezidentas.

„Sveikiname Turkijos žmones, kurie taikiai išreiškė savo norus prie balsadėžių“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis), pažymėdamas, kad galutinis nugalėtojas dar nenustatytas.

Turkijos pareigūnai patvirtino, kad bus surengtas antrasis balsavimo ratas.

JAV valstybės vadovas taip pat susitiks su Ramiojo vandenyno salų valstybių lyderiais, siekdamas stiprinti bendradarbiavimą tokiais klausimais, „kaip kova su klimato kaita, jūrų išteklių apsauga ir atsparaus bei integracinio ekonomikos augimo skatinimas“, rašoma Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime.

J. Bidenas Papua Naujojoje Gvinėjoje planuoja apsilankyti, keliaudamas iš Didžiojo septyneto (G-7) lyderių susitikimo Japonijoje į Ketverto (angl. The Quad) viršūnių susitikimą Sidnėjuje.

JAV prezidento planuojama kelionė yra ženklas, kad Papua Naujosios Gvinėjos strateginė svarba sparčiai didėja, Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms kovojant su Kinija dėl įtakos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuris gali būti gyvybiškai svarbus galimo karinio konflikto dėl Taivano atveju.

Papua Naujosios Gvinėjos užsienio reikalų ministras Justinas Tkatchenko (Džastinas Tkačenka) praėjusį mėnesį pareiškė, kad J. Bidenas dalyvaus dvišalėse derybose su šalies šeimininkės vadovais ir taip pat susitiks su 18 lyderių iš Ramiojo vandenyno salų forumo – regioninio bloko, kurį sudaro daugiausia mažos valstybės.

Tarp dalyvių bus ir Australijos bei Naujosios Zelandijos ministrai pirmininkai.

JAV specialusis pasiuntinys Josephas Yunas (Džozefas Junas) praėjusį mėnesį pripažino, kad Jungtinės Valstijos bando prisivyti po santykinio nesirūpinimo laikotarpio, kai regione smarkiai išaugo Kinijos įtaka.

„Pripažinkime – tai strateginė Kinijos ir mūsų konkurencija“, – sakė jis.

„Ar mes neskyrėme Ramiojo vandenyno regionui pakankamai dėmesio? Atsakymas yra taip... Ir mes mėginame tai ištaisyti.“

J. Bideno kelionės metu gali būti baigtas rengti JAV ir Papua Naujosios Gvinėjos bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimas, pagal kurį būtų galima rengti daugiau bendrų pratybų ir kurti saugumo infrastruktūrą.