Gamykla Nyderlandų Leideno mieste gamybą nutraukė praėjusių metų pabaigoje, antradienį pranešė „The New York Times“. Vietoj to šiuo metu čia gaminama eksperimentinė ir galbūt pelningesnė vakcina. Vakcinos nuo koronaviruso gamyba esą bus atnaujinta po kelių mėnesių.

Įmonės atstovas, anot pranešimo, pabrėžė, kad „Johnson & Johnson“ sandėliuose turi „milijonus savo vakcinos dozių“ ir laikosi tiekimo sutarčių pagal „Covax“ programą ir su Afrikos Sąjunga.

Vakarų šalys savo vakcinacijos kampanijoms praktiškai nebenaudoja „Johnson & Johnson“ preparato. Tačiau ši vakcina paklausi besivystančiose šalyse, nes ji laikoma ir transportuojama ne tokioje žemoje temperatūroje kaip mRNA vakcinos.

Dar nerecenzuotą tyrimą, kuriame dalyvavo sveikatos priežiūros darbuotojai, lapkričio 15 – gruodžio 20 dienomis atliko PAR Medicinos tyrimų taryba. Jo metu nustatyta, kad stiprinamoji „J&J“ preparato dozė suteikė apsaugą darbuotojams šalyje, kurioje šiuo metu dominuoja omikron atmaina.

„Tyrimo duomenys patvirtina, kad stiprinamoji „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19 dozė yra 85 proc. efektyvi apsaugant nuo hospitalizacijos tose vietovėse, kuriose dominuoja omikron atmaina, – teigė vakcinos gamintoja. – Tai papildo mūsų jau turimus duomenis, rodančius, kad „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumas laikui bėgant išlieka stiprus ir stabilus, tuo metu ir prieš tokias plintančias atmainas kaip delta ir omikron.“

Klinikinių bandymų metu „J&J“ skiepą iš viso yra gavę apie pusė milijono PAR medikų.

PAR laikoma smarkiausiai pandemijos paveikta Afrikos šalimi. Čia iki šiol patvirtinta per 3,4 mln. infekcijos atvejų ir 90 tūkst. mirčių.

Kiek anksčiau taip pat PAR atliktas tyrimas parodė, kad „Pfizer/BioNTech“ vakcina yra mažiau veiksminga prieš omikron, tačiau vis vien suteikia 70 proc. apsaugą nuo hospitalizacijos.

Jauna moteris praėjus kelioms dienoms po vakcinacijos mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis ir trombozės, pranešė Sveikatos ministerija.

Todėl skiepijimas „Johnson & Johnson“ vakcina nutraukiamas, „kol bus išaiškintos visos šio atvejo detalės“, sakė sveikatos ministras Janezas Poklukaras. Nutraukti vakcinos naudojimą vyriausybei rekomendavo ekspertų institucija. Gali būti „nepageidaujamas ryšys tarp mirties ir vakcinos“, pareiškė institucijos vadovė.

Vakcinacija bus sustabdyta, kol ekspertai ištirs, ar yra ryšys tarp moters mirties nuo insulto ir vakcinos, kurią ji gavo prieš dvi savaites, nurodė sveikatos ministras Janezas Poklukaras.

Pastarosiomis savaitėmis Slovėnijoje vienadozių „Johnson & Johnson“ vakcinų populiarumas išaugo, šalyje daug kur atsiradus skiepų paso reikalavimui, galiojančiam visų valstybinių įmonių darbuotojams.  Reaguodama į išaugusią skiepų paklausą Slovėnijos vyriausybė susitarė dėl papildomo 100 tūkst. šios vakcinos dozių pirkimo iš Vengrijos.

Moters mirtis šią savaitę buvo antras „Johnson & Johnson“ vakcinos rimtas nepageidaujamo poveikio atvejis Slovėnijoje. Iš viso šia vakcina šalyje paskiepyta maždaug 120 000 žmonių, pranešė oficiali naujienų agentūra STA.

Tačiau vakcinos „nauda ir toliau nusveria riziką“, patikino ministras.

Šis pranešimas turėtų dar labiau pakurstyti trečiadienį sostinėje Liublianoje rengiamo protesto prieš skiepus ir COVID-19 pandemijos suvaržymus dalyvius.

Anksčiau panašūs protestai sutraukdavo tūkstančius žmonių, neseniai jų dalyviai susirėmė su policija. Prieš trečiadienio akciją policija sustatė metalines užtvaras ir paragino demonstracijos dalyvius išlikti ramiais.

Slovėnijoje, kaip ir kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, naujų užsikrėtimo atvejų skaičiai pastarosiomis savaitėmis augo. Maždaug 2 mln. gyventojų turinčioje šalyje visiškai vakcinuota beveik 48 proc. žmonių – mažiau nei daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių.

Slovėnija rekomendavo „Johnson & Johnson“ vakcinas visiems vyresniems nei 18 metų žmonėms. Nors kai kuriose kitose šalyse šie skiepai buvo skiriami tik vyresnio amžiaus žmonėms.

Dviejų dar nerecenzuotų klinikinių tyrimų metu papildoma dozė devyniskart padidino koronaviruso antikūnų skaičių, sakoma kompanijos pranešime spaudai.

JAV prezidento Joe Bideno administracija anksčiau skelbė apie planus pradėti tų amerikiečių vakcinacijos palaikomąja doze kampaniją, kurie prieš aštuonis mėnesius baigė skiepijimo kursą mRNR vakcina („Pfizer“ arba „Moderna“).

Šalies Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) taip pat skelbė manąs, kad bus reikalinga ir antroji „Johnson & Johnson“ vakcinos dozė, tačiau teigė, jog reikia sulaukti daugiau duomenų prieš skelbiant atitinkamą rekomendaciją. Trečiadienio pranešimas, manoma, paveiks būsimus sprendimus.

„Johnson & Johnson“ pranešime spaudai nepatikslinama, po kiek laiko buvo suleista antroji vakcinos dozė, tačiau informacija apie tyrimus vyriausybinėse svetainėse rodo, kad kompanija atliko bandymus su skirtingais intervalais, pradedant nuo šešių mėnesių.

Apie tai skelbiama, kai CDC pranešė, kad, pradėjus dominuoti delta atmainai, sumažėjo bendras vakcinų nuo COVID-19 veiksmingumas.

Tebesitęsiančio JAV sveikatos darbuotojų, daugiausiai paskiepytų „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinomis, tyrimo tarpiniai rezultatai rodo, kad minėtų preparatų veiksmingumas prieš visas infekcijos formas delta akivaizdoje sumažėjo nuo 91 iki 66 proc.

Tačiau apsauga nuo sunkios ligos ir mirties išlieka stabili, daugumos tyrimų rezultatai rodo, kad ji viršija 90 proc.

A. Gorsky'is, ėjęs generalinio direktoriaus pareigas nuo 2012 m., traukiasi dėl „su sveikata susijusių problemų savo šeimoje“, sakoma bendrovės pranešime, kuriame priduriama, kad jis užims valdybos pirmininko postą.

A. Gorsky'is vadovavo „Johnson & Johnson“, kai kompanija sukūrė vienadozę vakciną nuo COVID-19. Jo vadovavimo metais taip pat 60 proc. padidėjo mokslinių tyrimų ir plėtros apimtys, sakoma bendrovės pranešime.

Jis buvo prie kompanijos vairo, kai buvo pasiektas susitarimas su JAV valstijomis dėl opioidų ir buvo sutarta per devynerius mets išmokėti 5 mlrd. dolerių.

J. Duato, šiuo metu einantis „Johnson & Johnson“ valdybos vicepirmininko pareigas, taip pat prisijungs prie bendrovės direktorių valdybos.

„Man garbė tapti kitu „Johnson & Johnson“ generaliniu direktoriumi“, – pranešime cituojamas J. Duato.

„Pasauliui toliau patiriant didelius sveikatos iššūkius, įskaitant vis dar vykstančią pandemiją, esu įkvėptas „Johnson & Johnson“ suteiktos galimybės suvaidinti esminį vaidmenį reikšmingai pagerinant pasaulinę žmonijos sveikatos trajektoriją“, – pridūrė J. Duato.

Kasmet į Belgijos didžiuosius Antverpeno, Zebriugės ir Gento uostus daugiau nei 5 500 laivų atvyksta apie 80 000 jūreivių.

Iniciatyva siekiama „šiai sunkiai pasiekiamai grupei suteikti geriausias galimybes pasiskiepyti“, teigia Belgijos pareigūnai.

Už laivybos reikalus atsakinga ministerija tvirtino, kad jūreiviai susiduria su COVID-19 protrūkių pavojumi, nes daug laiko praleidžia uždarose patalpose. Jūreiviai taip pat dažnai atvyksta iš šalių, kuriose vakcinos dar nėra lengvai prieinamos.

Jūreiviams nemokamai bus siūlomos vienadozės „Johnson & Johnson“.

Jungtinės Valstijos ir Vokietija taip pat siūlo skiepus užsieniečiams jūreiviams, tačiau Belgija bus pirma šalis, kuri skiepys jūreivius tiesiog laivuose.

Belgijoje vakcinacijos kampanija vyksta itin sėkmingai: šalyje bent viena vakcinos doze paskiepyta 83 proc. suaugusiųjų, o abiem – 67 proc.

Tai dar vienas smūgis „Johnson & Johnson“ vakcinai. Vasarį buvo leista esant ekstremalioms sąlygoms naudoti šią vakciną, bet ji nėra itin svarbi Amerikos skiepijimo kampanijai.

Remdamiesi federalinės skiepų saugumo stebėsenos sistemos analize, sunaudojus maždaug 12,5 mln. šios vakcinos dozių pareigūnai identifikavo 100 preliminarių pranešimų apie atvejus, kai paskiepytiesiems išsivystė Guillaino-Barre (Gijeno-Barė) sindromas (GBS), sakė informuoti šaltiniai.

Iš jų 95 pranešimai susiję su rimtais atvejais, kai prireikė hospitalizacijos. Buvo vienas pranešimas apie mirtimi pasibaigusį atvejį.

Susirgus GBS organizmo imuninė sistema pažeidžia nervines ląsteles ir nulemia raumenų silpnumą ar – sunkiausiais ligos atvejais – paralyžių.

Jungtinėse Valstijose kiekvienais metais šia liga suserga 3–6 tūkst. žmonių, bet dauguma jų pasveiksta.

Pastebėta, kad GBS dažniau susergama po tam tikrų skiepų, įskaitant kai kurias sezoninio gripo vakcinas ir skiepus nuo juostinės pūslelinės.

„Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19 gamyba buvo susidūrusi su rimtomis problemomis; viena gamykla Baltimorėje buvo uždaryta trims mėnesiams dėl užteršimo.

Balandį šios vakcinos naudojimas buvo kuriam laikui sustabdytas dėl saugumo, nustačius padidėjusią retų kraujo krešulių riziką, daugiausia jaunesnio amžiaus moterims.

Vakcina vėl pradėta naudoti nustačius, kad pavojus yra menkas, o skiepų teikiama nauda smarkiai nusveria riziką. Vis dėlto šis epizodas nulėmė ilgalaikį paklausos sumažėjimą.

Kaip pranešė pirmadienį televizijos kanalas „TV2“, vakcinacijos kampanijos terminams pasislinkus į priekį, dabar manoma, kad antrąjį skiepą paskutiniai piliečiai gaus rugsėjo pabaigoje, o ne rugpjūčio pabaigoje, kaip anksčiau tikėtasi.

Pirmadienį apie tai buvo informuoti Danijos parlamento nariai.

Anksčiau Sveikatos apsaugos valdyba visiškai atsisakė naudoti britų ir švedų kompanijos „AstraZaneca“ vakciną. Šiuo metu „Johnson & Johnson“ preparatas Danijoje gali būti naudojamas tik pasikonsultavus su gydytoju.

Pasak „TV2“, Vyriausybės prašymas peržiūrėti sprendimą dėl „Johnson & Johnson“ susijęs su noru kuo greičiau paskiepyti gyventojus, taip pat su tuo, kad gauta daugiau informacijos apie šį preparatą iš Europos šalių, kuriose jis naudojamas pagal vakcinacijos programas.

Balandžio 14 d. Sveikatos apsaugos valdyba pranešė nusprendusi neskiepyti šalies gyventojų „AstraZeneca“ vakcina, taip pat laikinai nenaudoti „Johnson & Johnson“ preparato.

Pasak šaltinio, tai lems gamybos trukdžiai JAV ir nacionaliniai eksporto apribojimai.

„Johnson & Johnson“ yra viena iš keturių ES aprobuotų vakcinų. Skirtingai nei „AstraZeneca“ ar „Pfizer/BioNTech“ vakcinų, imunitetui suformuoti reikalinga tik viena šio preparato dozė.

Europos Komisija (EK) 2020 m. spalį susiderėjo su bendrove dėl 200 mln. vakcinos dozių nuo kovo mėnesio tiekimo.

Remiantis Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) turimais duomenimis, ES iki šiol paskirstyta mažiau nei 5 mln. šios vakcinos dozių.

Nepaisant visko, EK vis vien tikisi iki liepos gauti pakankamai vakcinų dozių paskiepyti 70 proc. bloko suaugusiųjų populiacijos.