Su tokiu prašymu į VRK kreipėsi į rajono merus kandidatavusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatė Jolanta Butkevičienė.

„Akivaizdu, kad VRK Šalčininkuose nesugebėjo užtikrinti, kad rinkimai būtų skaidrūs. Atvirkščiai, komisijos nariai, kaip matyti iš nufilmuotos medžiagos, patys agitavo rinkėjus. Rinkėjų vežimas į rinkimų apylinkes, trukdymas balsuoti namuose, ribojama agitacija ir taip toliau. Todėl rinkimų rezultatai turi būti anuliuoti“, - teigia J. Butkevičienė.

Akivaizdu, kad VRK Šalčininkuose nesugebėjo užtikrinti, kad rinkimai būtų skaidrūs.

Skunduose VRK pabrėžiama, kad rinkimų pažeidimai Šalčininkų rajone buvo sisteminiai.

Pasak jos, rinkimų stebėtojai fiksavo ir dokumentavo galimai neteisėtą rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes, taip pat atvejus, kuomet rinkimų komisijos nariai, išnešiodami rinkėjo korteles, čia pat nurodė, už ką ir kaip balsuoti.

„Iš VRK teikiamų vaizdo įrašų matyti, kad balsavimo namuose slaptumas rinkimuose taip pat nebuvo užtikrintas. Pavyzdžiui, nufilmuota, kaip Ūtos kaime rinkėjų vežimą autobusu koordinavo rajono savivaldybėje dirbantis specialistas. Automobilis, pažymėtas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veikėjo pavarde, Lietuvos vėliava ir Vyčiu, lydėjo autobusą, vežė rinkėjus balsuoti. Fiksuota, kaip viena rinkimų komisijos narė užsiėmė neleistina politinės agitacijos veikla. Teikdama rinkėjo korteles ji rinkimų biuletenyje nurodydavo balsuoti už LLRA sąrašą Nr. 17, nurodė, kuriuos politikus ir kokia tvarka reikia reitinguoti“, - sako J. Butkevičienė.

Skunde VRK nurodomi du atvejai, kuomet balsuojant iš anksto buvo padaryti pažeidimai. Pasak socialdemokratų, vienoje VRK teikiamoje vaizdo medžiagoje girdima, kaip rinkimų komisijos narys moteriai, gavusiai kandidatų į merus balsavimo biuletenį, teigia: „Tai visur dėkit pliusiukus. Kiekvienam apskritime dėkit pliusiukus“.

LSDP rinkimų stebėtojai fiksavo ir daugiau pažeidimų. Skunde VRK dėstoma, kad rinkimų dieną Turgelių rinkimų apylinkėje keliems piliečiams, kurie buvo galimai neblaivūs, leista balsuoti. Socialdemokratų duomenimis, vienas iš jų neturėjo asmens dokumento, į šią apylinkę autobusu atvežta ir rinkėjų grupė, kurie su savimi turėjo lapus - juose buvo pažymėta partija ir nurodyti skaičiai.

J. Butkevičienė jau anksčiau yra besikreipusi į VRK dėl Šalčininkuose ribojamos politinės reklamos.

Preliminariais VRK duomenimis, per sekmadienį vykusius savivaldos rinkimus Šalčininkų rajono meru vėl perrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir politinės partijos Rusų aljansas iškeltas Zdzislavas Palevičius.

Kandidatė sako, kad savivaldybės administracija elgiasi neteisėtai ir privalo kuo greičiau atšaukti tokį savo draudimą.

Skunde VRK nurodoma, kad įmonė, kuri Šalčininkuose nuomojasi reklaminius plotus, atsisakė skelbti jos politinę reklamą. Motyvas - esą tai daryti draudžia daryti savivaldybės administracija.

J. Butkevičienė skunde cituoja bendrovės „LT Advert“ atstovės elektroninį laišką, kuriame, be kita ko, teigiama: „Šalčininkuose politinė reklama negalima nei ant kolonos, nei ant pastato, ant kurio turime stendą. (...) Nusiuntę į savivaldybę derinti maketą mes tiesiog negautume leidimo, jeigu maketas būtų politinis.„

„Šalčininkų rajono savivaldybės administracija šalims yra nustačiusi ar iškėlusi tam tikras sąlygas, diskriminuojančias politinės rinkimų kampanijos dalyvius, kadangi draudžia skleisti išorinę politinę reklamą, kai yra teisėtas pagrindas tai daryti“, - skunde VRK rašo Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatė J. Butkevičienė.

Rašte VRK pažymima, kad Savivaldybių rinkimų įstatymas suteikia teisę kiekvienam kandidatui laisvai pasirinkti politinės reklamos skelbimo priemones ir būdus, kurie neprieštarauja įstatymui.

Ji šiuo metu yra viešosios įstaigos „Moterys už progresą“ vadovė ir užsiima projektine veikla. Anksčiau ji ilgą laiką vadovavo TV3 žinių tarnybai, tačiau po 15 metų darbo šioje televizijoje buvo atleista dėl įgaliojimų viršijimo. Kiek vėliau Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad J. Butkevičienė buvo atleista neteisėtai.

Po to J. Butkevičienė vadovavo holdingui, kuriam priklausė rusiškas Pirmasis Baltijos kanalas, tačiau iš pareigų atsistatydino dėl šmeižikiškos laidos apie Sausio 13-ąją.

Vėliau buvusi žurnalistė tapo buvusių žemės ūkio ministrų, „darbiečių“ Vigilijaus Juknos ir Virginijos Baltraitienės viešųjų ryšių atstove.

„Bičiulių tarpe buvo aptartas tas klausimas, išklausytos pozicijos, ji tenkino visų lūkesčius ir pasirinkom“, – BNS teigė Šalčininkų skyriaus pirmininkas Gerardas Stonkus.

J. Butkevičienė šiuo metu nėra partijos narė, rinkimuose ji dalyvaus kaip nepriklausoma kandidatė, tačiau sulauks vietos socialdemokratų paramos.

„Mane visada politika domino. Kai man pasiūlė socdemai tapti jų nepartine kandidate ir būtent tame regione, man tai pasirodė labai įdomu ir labai naudinga, nes tas kraštas truputį visų pamirštas, tai ta mintim ir susigundžiau“, – BNS sakė J. Butkevičienė.

Ji patikino, kad iki šiol jokiai partijai nepriklausė ir kol kas prisijungti prie socialdemokratų partijos nesiruošia.

„Daug kas jų programinėse nuostatose man įdomu ir tinka. Yra ir tokių dalykų, kurie nelabai. Bandysim rast kompromisą, bet kol kas apie narystę partijoje mes nekalbam“, – teigė buvusi žurnalistė.

J. Butkevičienė užaugo Šalčininkuose, pasak jos, dėl šių priežasčių šis kraštas jai labai artimas, o problemos – puikiai pažįstamos.

„Šito regiono problema, iš kurios išplaukia ir visi socialiniai dalykai, tai yra didžiausias nedarbas, kuris yra ten permanentinis. Socialinės išmokos yra vienos daugiausiai išmokamos. Vaikų, kurie gauna nemokamą maitinimą, yra patys didžiausi rodikliai. Ta izoliacija, kuri truko beveik 30 metų, pavertė šitą regioną atsilikusiu“, – BNS sakė J. Butkevičienė.

Šalčininkų rajonui šiuo metu vadovauja ne pirmą kadenciją mero pareigas einantis Zdzislavas Palevičius, priklausantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškių šeimų sąjungai (LLRA-KŠS).

Būtent LLRA-KŠS sudaro Šalčininkų rajono tarybos valdančiųjų daugumą. Socialdemokratų partijai vietos savivaldoje atstovauja Šalčininkų skyriaus pirmininkas G. Stonkus.

„Mūsų kraštas yra specifinis, bet būna įvairių permainų ir tikimės, kad jos įvyks“, – BNS sakė socdemų Šalčininkų skyriaus vadovas G. Stonkus.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai numatomi kitų metų kovo 3 dieną.

Kas patikės, kad Vyriausybės vadovo žmona puikiausiai apsieina be tarnaičių, namų tvarkytojų ir kitų pagalbininkų, dirba kaip ir dirbusi savo buvusioje darbovietėje ir į darbą kasdien keliauja pėstute?

„Jūs gal juokaujate, ir bendrauju su tais pačiais bendradarbiais, niekas nepasikeitė, tik vyro pareigos, – šypsosi Janina Butkevičienė, Motinos dienos išvakarėse priimdama LRT televizijos „Stiliaus“ filmavimo grupę. – Kartais net ir norėčiau šeimai pietus ruošti, bet dabar mūsų šeimos sekmadienio pietūs dažniau vyksta dukros namuose. Tačiau mielai vyrui lyginu marškinius, skalbiu, ruošiu nesudėtingus valgius, tačiau mažai būname namuose, juk esame tik dviese.“

Su Vyriausybės vadovo žmona galima šnekėtis šiltai ir paprastai ir ji net neslepia, jog nemėgsta staipytis prieš TV kameras. Tačiau pokalbio metu aiškėja ir kitų įvairių temos posūkių. „Viliuosi, kad žmonės manęs nepažįsta ir man tai patinka“, – sako Janina Butkevičienė, pastebinti, jog gatvėje sulaukia pasisveikinimų ar malonių šypsenų.

„Būtų mano valia, atskirčiau vyro darbą nuo mūsų asmeninio gyvenimo, bet puikiai suprantu, jog žmonėms įdomu, kaip gyvena aukštas pareigas užimantys žmonės, kokios jų vertybės, kas jiems svarbu, kai pasikabina į spintą dalykinį kostiumą“, – viešumo svarbą pripažįsta Janina Butkevičienė.

Iš tiesų, kaip gyvena premjero šeima, kaip atrodo jų namai ir kodėl ponia Janina niekada nesidomi kitų užgyventais gėriais? „Stebiuosi, kai kiti tyrinėja pareigūnų turto deklaracijas, bet būna apmaudu, kai neteisingai pateikiami faktai“, – sako Janina Butkevičienė, prisimindama viešumoje nuskambėjusį savo šeimos „praturtėjimą“. – Taip nutiko, kai metų pabaigoje pardavėme savo seną butą ir kitų metų pradžioje ėmėme paskolą, iš to ir atsirado netikėtas premjero šeimos praturtėjimas“, – juokiasi Vyriausybės vadovo žmona, naująjį poros būstą susitvarkiusi pati su pažįstamos dizainerės pagalba. „Rinkomės lietuviškus baldus, taip buvo greičiau ir įmantrumo mums nereikėjo. Aišku, kaip ir kiekvienai moteriai, man patinka puoštis, bet ne paslaptis, kad garsių dizainerių drabužiai – brangūs, jei būtume milijonieriai, turbūt juos pirkčiau, bet net ir jų turėdama tikrai nesipuikuočiau TV laidose ar puslapiuose, nes laikausi nuostatos, kad drabužis, kad ir koks puikus būtų, yra tik daiktas ir brangi jo etiketė žmogui nesukuria pridedamosios vertės.“

Buvusi Pirmąjį Baltijos kanalą valdančio holdingo vadovė Lietuvoje Jolanta Butkevičienė tapo žemės ūkio ministro „darbiečio“ Vigilijaus Juknos patarėja.

J.Butkevičienė BNS pranešė, kad ministrui pataria viešųjų ryšių klausimais, o ministerijoje ji dirba nuo vasario 24 dienos.

Iš rusišką Pirmąjį Baltijos kanalą valdančio holdingo vadovės pareigų J.Butkevičienė praėjusių metų spalį atsistatydino po šmeižikiškos laidos apie Sausio 13-ąją.

Prieš tai iki 2009 metų J.Butkevičienė yra vadovavusi Švedijos koncerno MTG valdomos komercinės TV3 televizijos Žinių tarnybai.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akcijos prieš žurnalistus nesibaigia. Politologo Lauro Bielinio įsitikinimu, pareigūnai privalėtų garsiai įvardyti, kodėl vykdomos žurnalistų apklausos ir kratos, antraip visuomenėje gims naujų mitų ir baimių.

Mitų gimimas

Praėjusią savaitę STT pareigūnai apklausė ir atliko kratas naujienų agentūros BNS darbuotojų namuose. Vakar ryte STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Žydrūnas Bartkus viešai atsiprašinėjo žurnalistų, tačiau tuo pat metu STT agentai vėl krėtė žurnalistų valdas.

"Gerai, kad jie atsiprašė, nes akivaizdu, kad veikti šitokioje situacijoje reikėjo subtiliau. Bet mes nežinome, ką jie konkrečiai tiria. Mes nežinome, kokia problema iškilo Valstybės saugumo departamentui ir STT. Kol kas tenka reaguoti tik į tuos paviršutiniškus jautrius aspektus, kurie mums yra aktualūs šiuo metu", – teigė L.Bielinis.

Politologo įsitikinimu, pareigūnai turi atsakyti, kodėl vykdamos šitos apklausos ir kratos, nes priešingu atveju visuomenė gali daryti prielaidas, iš kurių gims tik įvairių naujų mitų ir baimių.

Valstybės interesų labui?

"Kai susimąstau apie šitą problemą, visada atsimenu amerikiečių patriotinį aktą, kurio esmė yra ta, kad visuomenė, suprasdama situacijų sudėtingumą šiuolaikiniame pasaulyje, tam tikra dalimi atsisako savo privatumo ir kai kurių savo teisių vardan valstybės ir demokratijos stabilumo", – teigė L.Bielinis.

Politologas pripažįsta, kad STT veiksmai buvo pernelyg tiesmukiški ir pažeidė privatumą, savigarbą ir galbūt kai kurias teises.

Esą sudėtinga apsaugoti valstybę nuo pavojų ir tuo pat metu laikytis taisyklių, kurios egzistuoja demokratiškoje visuomenėje ir kurių negalima peržengti.

L.Bielinio manymu, valstybė per savo struktūras turi savo motyvą, kuris yra aukščiau nei žmogaus asmeninės tiesos paieškos. Esą kartais taip būna, kai žmogaus interesai ir teisės prieštarauja valstybės saugumui.

"Vien todėl mus krato ir reikalauja vos ne išsirengti prieš žengiant į lėktuvą. Tai – valstybės saugumo reikalas, nors tai ir – žmogaus privatumo pažeidimas. Šiandien viešumo ir privatumo riba labai trapi ir mes apie ją negalime kalbėti tik formaliai, tik teisiniame lygmenyje. Daugeliu atveju mano privatumas yra tik mano iliuzija", – dėstė L.Bielinis.

Juodųjų technologijų pinklėse

Žurnalistė Jolanta Butkevičienė, vadovavusi TV3 Žinių tarnybai, prieš 8 metus taip pat susidūrė su situacija, kai žinių laidoje buvo paviešintas slaptas valstybinis dokumentas.

Tada apklausų tarnybose žurnalistams pavyko išvengti. Laikinoji Seimo komisija tik kreipėsi į TV3 ir prašė žurnalistų dalyvauti komisijos posėdyje bei žodžiu pateikti informaciją tiriamu klausimu.

Žinių tarnybos darbuotojai atsisakė dalyvauti, remdamiesi Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta viešosios informacijos rengėjų, platintojų, savininko ar žurnalisto teise išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio.

"Kai mes tą pažymą paskelbėme, žurnalistų apklausos ir kratos buvo neįmanomas dalykas. Dabar žiniasklaida nusilpusi, ji dažniau tampa juodųjų technologijų įrankiu. Paradoksalu, demokratijos turėtų būti daugiau, tačiau tendencijos atvirkštinės", – apgailestavo J.Butkevičienė.

Po šmeižikiškos laidos apie Sausio 13-ąją atsistatydinus rusišką Pirmąjį Baltijos kanalą valdančio holdingo "BMA LT" vadovei Jolantai Butkevičienei, jam vadovauja "BMA LT" valdybos narys, Latvijos pilietis Vasilijus Zeleninas.

Registrų centro duomenimis, 32 metų V.Zeleninas įmonei pradėjo vadovauti spalio 11 dieną. Be to, jis tapo "BMA LT" valdybos pirmininku.

V.Zeleninas nuo 2010 metų spalio dirba įmonės "BMR LT" valdyboje.

J.Butkevičienė iš pareigų atsistatydino spalio 11 dieną. Tuomet ji pareiškė, kad melaginga laida apie Sausio 13-osios įvykius yra provokacija prieš Lietuvos valstybę ir yra nesuderinama su jos kaip Lietuvos pilietės įsitikinimais ir vertybėmis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 14 dieną trims mėnesiams sustabdė kai kurių PBK laidų retransliavimą Lietuvoje. Teismo sprendimu per kanalą negalės būti rodomos Rusijoje ir kitose ne Europos Sąjungos (ES) šalyse sukurtos laidos.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija į teismą nutarė kreiptis po to, kai buvo parodyta melaginga propagandinė laida apie Sausio 13-ąją. Anot komisijos, laidoje buvo paskleista neapykantą kurstanti ir tikrovės neatitinkanti informacija, tyčiojamasi iš Lietuvos žmonių ir niekinamas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas.

Po šmeižikiškos laidos apie Sausio 13-ąją rusišką Pirmąjį Baltijos kanalą valdančio holdingo vadovė Lietuvoje Jolanta Butkevičienė atsistatydino iš pareigų.

Pranešime spaudai J.Butkevičienė pareiškė, kad melaginga laida apie Sausio 13-osios įvykius yra provokacija prieš Lietuvos valstybę ir yra nesuderinama su jos kaip Lietuvos pilietės įsitikinimais ir vertybėmis.

"Net tai, jog BMA yra tik televizijos kanalų retransliuotojas, neatleidžia nuo moralinės atsakomybės: esu giliai įsitikinusi, jog ši laida yra ne tik klaida, bet ir provokacija prieš Lietuvos valstybę", - pranešime spaudai teigė J.Butkevičienė.

Ji teigė išsiaiškinusi visas laidos patekimo į eterį aplinkybes, ir neatleistina situacija pavadino tai, kad nesuveikė eterio kontrolės mechanizmas Latvijoje.

"Sausio 13-osios tragediją išgyvenome visi. Gerbdama atminimą tų, kurie paaukojo savo gyvybes už Lietuvos Nepriklausomybę, gerbdama savo šeimą - tą naktį prie Seimo budėjo ir mano tėtis, ir brolis, vėliau apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu - turiu pareikšti, kad aš, kaip BMA LT vadovė, negaliu toliau vykdyti užimamų pareigų ir atsistatydinu iš BMA LT generalinės direktorės posto", - teigė J.Butkevičienė.

Melagingi faktai apie 1991 metų sausį įvykdytą sovietų agresiją paskelbti spalio 4 dienos propagandinėje laidoje "Žmogus ir įstatymas". Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės "Alfa" tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.

Sovietų tankai ir šarvuočiai buvo apsiautę televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą, kuri gynė daugiatūkstantinė beginklių žmonių minia.

Propagandinę melagingą laidą apie Sausio 13-ąją paskelbusį rusišką kanalą užstojusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė sako suprantanti Lietuvos visuomenę, bet teigia, kad reikalingos diskusijos, o ne draudimai.

"Mano požiūriu, geriausia - dirbti su informacija, kuri gali būti neteisinga, dėl jos diskutuoti, bet ne ją uždrausti", - raštu atsakydama į BNS klausimus sakė už žiniasklaidą atsakinga ESBO pareigūnė Dunja Mijatovic.

BNS paklausta, ar ji gintų ir nacių įvykdytą Holokaustą neigiantį televizijos kanalą, pareigūnė paminėjo Jungtinių Tautų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo poziciją.

"Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja nusprendė, kad Holokausto neigimas turi būti draudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismą, Holokausto neigimas gali sukelti smurtą, grupės, kuri tapo šio nusikaltimo auka, arba šios grupės narių, diskriminavimą arba neapykantą jiems, nors ir esama aiškiai nustatytų konkrečių kėslų", - teigė ji.

Iš Bosnijos ir Hercegovinos kilusi pareigūnė sakė, kad jai yra tekę daug kartų nagrinėti genocido Srebrenicoje klausimus, bet dėl melagingų pareiškimų programos nebūdavo draudžiamos.

"Genocidas Srebrenicoje yra byla, kurią man teko nagrinėti daug kartų, kai dirbau savo šalies, Bosnijos ir Hercegovinos, transliacijų reguliavimo įstaigoje; (mūsų) visuomenė tada susidūrė su panašiomis problemomis, reguliavimo organas nedarė jokių sprendimų, kad būtų uždraustos tokios programos. Mūsų taikytos priemonės buvo perspėjimai ir / arba baudos, kurios vėliau būdavo apskundžiamos teismams. Bet niekad nebuvo tokio atvejo, kad programa būtų uždrausta dėl priešiškumo arba melagingų pareiškimų", - teigė ESBO pareigūnė.

"Šis klausimas skausmingas ir man asmeniškai, aš puikiai suprantu Lietuvos visuomenę ir gerbiu ją, bet kaip asmuo, kurio misija yra skatinti ir ginti žodžio laisvę, aš negaliu pritarti transliavimų stabdymui ar draudimui", - teigė ji.

Pareigūnė ketvirtadienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame paragino Lietuvos radijo ir televizijos komisiją peržiūrėti sprendimą uždrausti Rusijoje pagamintų laidų transliavimą Pirmuoju Baltijos kanalu.

"Bet koks kontroversiškų ar kitokių požiūrių į istorinius įvykius apribojimas ar užgniaužimas, net jei tai pagrįsta įstatymu, galiausia gali paveikti žiniasklaidos laisvę", - teigė ji.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė esanti nusivylusi "tokiais pareiškimais, kuriuose manipuliuojama ESBO standartais žiniasklaidos laisvės srityje".

"Žiniasklaidos laisvės negalima sieti su tikslingomis pastangomis menkinti žuvusiųjų  už Lietuvos laisvę atminimą bei neigti tautos istorinę atmintį", - pareiškė ministerija. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius D.Mijatovič socialiniame tinkle "Twitter" parašė, kad Lietuva visiškai remia žiniasklaidos laisvę, bet nepritars nusikaltimų prieš Lietuvos žmones neigimui.

Nacių nusikaltimų neigimas yra draudžiamas visoje ES, o už komunistinių režimų nusikaltimų neigimą baudžiamoji atsakomybė numatyta keturiose ES šalyse.

Melagingi faktai apie 1991 metų sausį įvykdytą sovietų agresiją paskelbti spalio 4 dienos propagandinėje laidoje "Žmogus ir įstatymas". Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės "Alfa" tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.

Sovietų tankai ir šarvuočiai buvo apsiautę televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą, kuri gynė daugiatūkstantinė beginklių žmonių minia.
"Pirmąjį Baltijos kanalą" valdančio holdingo vadovė Lietuvoje Jolanta Butkevičienė viešai atsiprašė dėl melagingos laidos apie Sausio 13-osios įvykius, pavadinusi šį įvykį provokacija.

Kanalas nusprendė pašalinti laidą "Žmogus ir įstatymas", nuo šio penktadienio nebebus rodoma. Televizijos kanalas pripažino, kad programa neatitinka bendražmogiškų vertybių, moralinių ir etikos nuostatų.

Lietuvos Konstitucija įtvirtina, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

Visuomenės informavimo įstatymas įtvirtina, kad šalyje draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

"Pirmąjį Baltijos kanalą" valdančio holdingo vadovė Lietuvoje Jolanta Butkevičienė antradienį viešai atsiprašė dėl melagingos laidos apie Sausio 13-osios įvykius, pavadinusi šį įvykį provokacija.

"Bendrovės "Baltic Media Alliance" vardu noriu atsiprašyti Lietuvos žmonių, kad per vieną iš mūsų holdingo retransliuojamų kanalų (PBK) buvo parodyta kiekvieno lietuvio pilietinius jausmus užgaunanti laida apie visai šaliai skaudžius 1991 m. sausio 13-osios įvykius", - pranešime spaudai teigė "BMA Lietuva" valdybos pirmininkė J.Butkevičienė.

"Mano atostogų metu parodyta laida man, kaip vadovei, taip pat buvo didžiulis akibrokštas, kurį vertinu kaip provokaciją. Todėl nutraukusi atostogas skubiai grįžtu į Lietuvą ir, prisiimdama asmeninę atsakomybę, sieksiu padaryti viską, kad būtų išsiaiškinta, kodėl tokio turinio laida pasiekė eterį", - teigė ji.

Melagingi faktai apie 1991 metų sausį įvykdytą sovietų agresiją paskelbti spalio 4 dienos propagandinėje laidoje "Žmogus ir įstatymas".

Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės "Alfa" tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.

Po tokio akibrokšto vienas iš kabelinės televizijos operatorių "Cgates" sustabdė Pirmojo Baltijos kanalo retransliavimą.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.

Tyrimą pradėjusi Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) antradienį pareikalavo paneigti laidoje paskleistą melą apie Sausio 13-ąją ir atsiprašyti Lietuvos piliečių.

Tyrimą žadėjo pradėti ir Latvijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba, nes kanalas registruotas Latvijoje.