Pasipuošusi neįprastu, naktį šviečiančiu medžių fėjos kostiumu, A. Malakauskienė sukūrė stebuklingą pievą. Joje skleidėsi gėlės bei lapai (pagaminti iš akytojo polietileno plėvelės, ekstruzinio polistirolo, vielučių, LED girliandų, padažyti fluorescenciniais dažais ir kt.), po medžiais kabėjo šviečiantys jonvabaliai (pagaminti iš akytojo polietileno plėvelės, dėkliukų kiaušiniams, vielučių bei LED balionų). Dar daugiau sutemus, medžių fėja vaikams ir jų tėveliams parodė, kaip patiems pasidaryti mažus jonvabaliukus stikliniuose indukuose. „Stiklinių indelių sieneles reikia aptaškyti specialia šviečiančia chemine medžiaga, kuri būna šviečiančiose lazdelėse – jos pradeda šviesti sulaužius lazdelę ir prasidėjus reakcijai. Į indukus galima įdėti tiulio gabaliukų, kad jonvabaliukų šviesa būtų ryškesnė, nes tiulis sugeria dalį cheminės medžiagos ir tampa šviečiančiu tinkleliu, tik reikia nepamiršti indukų užsukti, nes ore ši medžiaga greitai nustoja švytėti“, – pasakojo Asta.

„Kultūros naktyje“ medžių fėjai labai patiko bendrauti su vaikais, ji stengėsi pradžiuginti juos mažais stebuklais: dalijo šviečiančias lazdeles, šviečiančius akmenukus (jie pakraunami šviesos šaltiniu, o paskui naktį švyti žalsva šviesa).

Dar nesutemus, lankytojams medžių fėja pristatė didelio susidomėjimo sulaukusius neįprastai didelius kankorėžius (saldžiosios, kūginės, Armando, korėjinės pušies ir kt.), ankštis (gledičijos, ugniamedžio, katalpos ir kt.), riešutus (migdolų, juodojo riešutmedžio, karijos ir kt.) ir kitas sėklas, kurios buvo surinktos VDU botanikos sode arba įvairių kelionių metu.

„ES fondų indėlį Lietuvoje skaičiuojame milijardais, todėl itin svarbu, kad žmonės galėtų matyti, kur nukeliauja kiekvienas mūsų šaliai skirtas euras. Didžiuojuosi, kad tiek daug projektų vykdytojų suprato, kad būti „jonvabaliu“ - šviesti ir savanoriškai rodyti kelią kitiems – tai atsakingumo pavyzdys. Todėl už iniciatyvą, jos puoselėjimą dėkoju visiems bendraminčiams, drauge siekusiems ir sieksiantiems užtikrinti atsakingą ir skaidrų lėšų investavimą“, - sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Nuo 2014 m. balandžio prie iniciatyvos prisijungė daugiau kaip 600 projektų vykdytojų, kurie atsiskaitė už daugiau kaip 650 mln. eurų investicijų.

Iniciatyvos sumanytojai – Finansų ministerija, „Transparency International“ Lietuvos skyrius, asociacijos „Investors’ Forum“ bei „Žinių ekonomikos forumas“, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija.

„Jonvabaliai“ veikla paremta projektų vykdytojų ir gyventojų dialogu. Internete sudaryta patogi galimybė rasti suprantamą informaciją, be to, prie iniciatyvos prisijungę projektai paskiria kontaktinį asmenį ir įsipareigoja, kad jis atsakys į tiesiogiai besikreipiančius gyventojų klausimus.

Tai – ne pirmasis Lietuvos projektas, sulaukęs Europos Komisijos teigiamų įvertinimų. „RegioStars 2009“ apdovanojimų finale dalyvavo projektas „Lazeriai mikroapdirbimui ir diagnostikai“. „RegioStars 2010“ apdovanojimų finale buvo net trys Lietuvoje įgyvendinti projektai – socialinės reabilitacijos projektas, vykdytas salotų restorane „Mano guru“, taip pat aljanso „Langas į ateitį“ vykdytas kompiuterinio raštingumo projektas bei ES struktūrinių fondų svetainė. Tąsyk du iš jų – aljanso „Langas į ateitį“ vykdytas kompiuterinio raštingumo projektas apdovanotas Informacinių komunikacijos technologijų kategorijoje, o ES struktūrinių fondų svetainė esparama.lt – kategorijoje „Komunikacija: tinklalapis, siūlantis vertingą informaciją ir parodantis ES pridėtinę vertę“.

Prieš trejus metus „RegioStars 2013“ garbingą apdovanojimą pelnė viešosios įstaigos „Respublikinis kurčiųjų reabilitacijos centras“ vykdyto projekto „Darbo link“ socialinė reklama.

Papildoma informacija

Iniciatyva vienija organizacijas, kurios nori ir gali gyventojams plačiau papasakoti, kaip įgyvendino ES lėšomis finansuotus projektus. Prie iniciatyvos prisijungę ES projektų vykdytojai savanoriškai pildo skaidrumo deklaracijas, atsakydami į klausimus, kaip ir kur buvo panaudotos ES investicijos.

Be to, „Jonvabaliai“ skatina gyventojų įsitraukimą – jie kviečiami susipažinti su projektų vykdytojų pateiktomis skaidrumo deklaracijomis, specialiai sukurtame žemėlapyje ieškoti aktualių, įdomių projektų, pakviesti prie iniciatyvos prisijungti dominančius projektus.

Socialiniame tinkle „Facebook“ per dieną apsilanko apie 848 tūkst. lietuvių, o tinklalapis „jonvabaliai.lt“, kuriame gyventojams pateikiama informacija apie tai, kaip panaudojamos Europos Sąjungos (ES)  fondų lėšos, 6 tūkst. lankytojų sulaukia per mėnesį. „Žmonės vis dar dažnai nesijaučia šalies šeimininkais. Mano, kad sprendimus už juos gali ir turi priiminėti kiti“, – apie gyventojų abejingumą kalba „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Vienos iš „Jonvabalių“ projekto iniciatorių asociacijos atstovė Andželika Rusteikienė, pažymi, kad už 2007-2013 metų finansavimo periodą projektų vykdytojams Lietuvoje jau išmokėta 6,5 mlrd. eurų ES investicijų. Tai sudaro ketvirtadalį metinio šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba apie 2,3 tūkst. eurų vienam šalies piliečiui.

„ES lėšos – tai kiekvieno visuomenės nario mokami mokesčiai. ES investicijos neateina iš niekur, tad visuomenei svarbu žinoti, kur yra naudojamos lėšos, nes tai visų bendras viešasis interesas“, – tikina asociacijos „Investuotojų forumas“ komunikacijos ir strateginių projektų plėtros vadovė A. Rusteikienė.

Tačiau panašu, kad visuomenė laikosi kitokios nuomonės:  vasario mėnesį tinklalapį „jonvabaliai.lt“ aplankė daugiau nei 2,2 tūkst. lankytojų,  jo naršymui skyrė vidutiniškai 3,5 minutes. Kovo mėnesį lankytojų skaičius siekė beveik 6 tūkst. Per dieną „Facebooke“ apsilanko apie 848 tūkst. lietuvių, vidutiniškai praleisdami ten apie valandą, o informacijai apie tai, kaip panaudojami mūsų pinigai, per dieną keletą minučių skiria apie 190 žmonių.

Kodėl mums neįdomu?

„Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas S. Muravjovas apgailestauja dėl mažo tinklalapio lankytojų skaičiaus ir susidomėjimo tuo, kur panaudojami jų pačių pinigai.

„Žmonės vis dar dažnai nesijaučia savo šalies šeimininkais. Mano, kad sprendimus už juos gali ir turi priiminėti kiti. Tai,  be abejo, yra problema, nes bet kurioje demokratinėje valstybėje piliečiai turi visas teises pasiteirauti, kas vyksta, gauti atsakymus į dominančius klausimus.

Iš dalies tai yra tarybinis palikimas. Kita vertus, tai yra bet kurios jaunos demokratijos raidos etapas. Iš mūsų vadovaujančių politikų dažnai pasigendu aiškios vertybinės pozicijos, kad skaidrumas yra vertybė ir tuo pat metu priemonė užtikrinti saugesnę, labiau nuspėjamą tvaresnę aplinką bet kuriam iš mūsų“, – kalba S. Muravjovas.

Savo ruožtu A. Rusteikienė teigia mananti, kad gyventojams nebus paskatos domėtis ES finansuojamais projektais, kol apie juos bus pasakojama biurokratine nesuprantama kalba, o informacijai gauti reikės įdėti pastangų, nebus aiškumo, kodėl jiems tai turėtų rūpėti.

„Augantis gyventojų susidomėjimas džiugina. Suprantame, kad esminio pokyčio sukūrimui reikia laiko. Iniciatyvos tikslas yra augti organiškai ir tvariai. Šiuo atveju svarbus gyventojų žinojimas, kad jie gali rasti juos dominančią informaciją, pateiktą draugiška vartotojui kalba ir patrauklia forma“, – pažymi A. Rusteikienė.

Norinčių atvirauti – taip pat ne marios

Lietuvoje ES finansuojami 7902 projektai, prie 2014-ųjų rugsėjį startavusio „Jonvabalių“ projekto yra prisijungę 227 jų. „Tai reiškia, kad gyventojai jau gali išsamiau susipažinti, kaip buvo panaudota 329,8 mln. eurų ES investicijų. Didžioji dalis projektų užpildo maksimalų deklaracijų skaičių“, – kalba A. Rusteikienė.

Paklaustas, ar įmonės, organizacijos yra linkusios prisijungti prie tokių projektų, ar laiko tai laiko gaišimu ir papildoma biurokratija, S. Murajvas sako, kad žmonės papildomą atsiskaitymą vertina skeptiškai.

„Žmonės supranta, kad tai jiems gali kainuoti papildomus kaštus, laiko sąnaudas. Tačiau iš tiesų laiko sutaupoma, kadangi, jei kas nors kreipiasi vienu ar kitu klausimu, nebereikia kas kartą atsakinėti, pakanka turinčiam klausimų žmogui rekomenduoti apsilankyti tinklalapyje“, – aiškina S. Maravjovas.

Lietuvos verslo asociacijos ir institucijos siekia didinti Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamų projektų skaidrumą ir kuria iniciatyva „Jonvabaliai“. Pasak iniciatorių, iniciatyva skatins įmones bei organizacijas visuomenei pateikti informaciją apie projektus, jų vykdytojų akcininkus, bet ir atsakyti gyventojams į kilusius klausimus.

„Jonvabalių“ iniciatyvą įsteigė asociacijos „Investors' Forum“, „Žinių ekonomikos forumas“, Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Kauno technologijos universitetas, Finansų ministerija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius.

„Ta informacija nemaža dalimi Lietuvoje jau prieinama, dabar mes kalbame apie informacijos prieinamumą vykdymo lygmenyje. (...) Mes labai remiame šią iniciatyvą, nes ji yra kitokio pobūdžio, remiasi savanoriškumu, iniciatyva iš apačios“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė „Žinių ekonomikos forumo“ tarybos pirmininkas Haroldas Brožaitis.

Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo, „Jonvabalių“ iniciatyva yra viena pirmųjų ES. Pasak jo, pagrindinis jos principas - pateikti informaciją glaustai ir aiškiai.

„Per daug informacijos gali sukurti kaip tik neskaidrią aplinką, nes jos nesugebėsime suvaldyti. Šios iniciatyvos tikslas - aiškiai, suprantamai pateikti informaciją“, - sakė S.Muravjovas.

Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Dilba teigė, kad „Jonvabalių“ iniciatyva nuo tokių puslapių kaip Esparama.lt skiriasi tuo, kad pastarasis skirtas pateikti statistiką, o iniciatyva siekiama sudaryti galimybę žmonėms bendrauti su projekto vykdytojais ir klausti to, kas jiems neaišku.

Prie iniciatyvos prisijungusios bendrovės „Ecolotus“ vadovas Martynas Žakevičius teigė, kad gyventojams iniciatyva turėtų supaprastinti galimybes domėtis projektais, nes bus galima stebėti, kas vyksta šalia jų gyvenamosios vietos. Iniciatyvos puslapyje yra žemėlapis, kuriame pažymėti ES lėšomis vykdomi projektai.

„Iš gyventojų, kas yra patrauklu, kiekvienam labai patogu, pasižiūrėti, kas šalia jo vyksta“, - sakė M.Žakevičius.

Iniciatyvos puslapyje įmonės gali pildyti skaidrumo deklaracijas. Pagal pateiktą informacijos kiekį, įmonėms skiriami jonvabaliai, kurie žymį projekto skaidrumą.

Šiuo metu prie iniciatyvos yra prisijungę 21 projekto vykdytojas, bendra jų projektų vertė siekia 325 mln. litų. Tarp vykdytojų yra saldainių gamintoja „Rūta“, „Ecolotus“, Vilniaus, Jonavos, Utenos miestų savivaldybės.