„Dvyliktas sankcijų paketas turės iš tikrųjų didesnių pasekmių verslui, nepaisant to, kad sankcijos yra nukreiptos į Rusiją. Atsiras atsakomybė per visą prekybos grandinę stiprinti atsakomybę“, – Sankcijų valdymo forume Vilniuje ketvirtadienį teigė J. Neliupšienė.

„Sutartyse reikės nusimatyti reikalavimus, kuriuose pirkėjas įsipareigos neparduoti ir nereeksportuoti sankcionuotų prekių į Rusiją ir reikalauti jam suteikti tam tikras garantijas“, – kalbėjo viceministrė. 

Sutartyse reikės nusimatyti reikalavimus, kuriuose pirkėjas įsipareigos neparduoti ir nereeksportuoti sankcionuotų prekių į Rusiją ir reikalauti jam suteikti tam tikras garantijas

Pasak jos, 12-asis sankcijų paketas apribos aukštųjų bei informacijų technologijų paslaugas, taip pat numatomi apribojimai lazerių pramonei.

J. Neliupšienės teigimu, su Rusija susijusių asmenų kontroliuojamų Bendrijos įmonių finansinių srautų už ES ribų kontrolė bus griežtesnė.

„Bus reikalingas leidimas pervesti lėšas už Europos Sąjungos ribų, taikomas ES įmonėms, kurios priklauso Rusijos subjektams arba kurias kontroliuoja Rusijos asmenys“, – teigė J. Neliupšienė. 

Viceministrė pažymėjo, kad augantis Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) nereiškia, jog tarptautinės sankcijos neturi jokio poveikio šios šalies ekonomikai.

„Nekrintantis (Rusijos BVP – BNS) rodo visai kitą, daug blogesnį dalyką. Tai rodo, kad Rusijos ekonomika persitvarkė, ir mes iš tikrųjų turime situaciją, kur nebėra civilinės ekonomikos. Visa ekonomika yra pajungta realiai karo pramonei“, – teigė J. Neliupšienė.   

„Manau, kad šalių vadovai, kurie susirinks į Vadovų Tarybą, supranta, kad galimybių langas yra gana mažas ir gana trumpam – arba mes dabar priimame geopolitinį sprendimą ir politinį sprendimą, kuris leis judėti Europos Sąjungai ateityje, arba tiesiog užsidarome ir ko nors laukiame“, – penktadienį per susitikimą su žurnalistais Lenkijos ambasadoje Vilniuje sakė ji.

Gruodžio viduryje Briuselyje vyks ES lyderių susitikimas, per kurį turėtų būti paskelbta, ar blokas pradeda derybas su Ukraina dėl įstojimo. Birželį šiai valstybei suteiktas kandidatės statusas.

Lapkritį Europos Komisija pranešė, kad Kyjivas įvykdė gerokai daugiau nei 90 proc. ES nustatytų būtinų sąlygų ir rekomendavo pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova.

J. Neliupšienė pabrėžė, kad ES turi priimti politinį sprendimą.

„Viskas yra ne techniniai sprendimai, tai politinės valios klausimai, manau, kad mes juos turime priimti dabar. Kuo ilgiau tęsime, tuo labiau rasime kokių nors trukdžių“, – teigė ji.

„Manau, kad vadovai tikrai yra pasiruošę priimti šitą sprendimą“, – pridūrė viceministrė.

Kuo ilgiau tęsime, tuo labiau rasime kokių nors trukdžių.

Ji teigė, kad šiuo metu ES vyksta diskusija dėl plėtros bangos.

„Šiuo metu vyksta derybos dėl Tarybos išvadų, dėl to, kaip vertinti Europos Komisijos pateiktą plėtros raportą. Yra šalių, kurios mano, kad tiek trio (Ukraina, Sakartvelas ir Moldova – BNS), tiek Balkanai (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Kosovas, Serbija ir Šiaurės Makedonija – BNS) turi judėti tuo pačiu greičiu. Mes manome, kad kiekvienas turi judėti pagal savo nuopelnus“, – tvirtino viceministrė.

Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Konstantas Radziwillas (Konstantas Radživilas) žurnalistams sakė, kad Lenkija laikosi tokios pat pozicijos kaip Lietuva, jog dėl didesnės ES plėtros pačios sutarties keisti nereikia, tačiau būtina peržiūrėti bendrijos politikas, taikomas įvairiose srityse.

„Kalbant apie bendrą ES sutartį, tikrai nematome poreikio daryti kokių nors pakeitimų dėl plėtros. (...) Manau, kad Lietuvos ir Lenkijos pozicija yra panaši, kad sprendimo svorio perkėlimas iš Europos Tarybos į Europos Parlamentą nėra geriausias sprendimas. Taip pat balsavimo būdas – ar kvalifikuota dauguma, ar paprasta dauguma – nėra geras nei Lietuvai, nei Lenkijai, nei kitoms šalims. Esame prieš šiuos pakeitimus“, – tvirtino jis.

„Dar labiau esame prieš šiuos pakeitimus kaip plėtros sąlygą. Manome, kad šalys kandidatės, tarp jų ir Ukraina, turi atlikti namų darbus, bet savo namų darbus privalo atlikti ir ES. Visų pirma neperkeliant viso plėtros svorio į šalia esančias šalis“, – pabrėžė ambasadorius.

Anot jo, į ES priimant tokią didelę valstybę kaip Ukraina būtini Briuselio sprendimai dėl naujos žemės ūkio, transporto, pramonės, energetikos politikos.

Pasak K. Radziwillo, sureguliavus šiuos nuogąstavimų keliančius klausimus sustiprėtų ir kai kurių ES valstybių parama Ukrainos narystei.

„Tie nuogąstavimai, abejonės dažniausiai neturi ideologinio pagrindo, dažniausiai tai yra tiesiog ekonominis pragmatizmas. Jeigu ES susitvarkys toje srityje, tai ir parama, pritarimas Ukrainos stojimui, integracijai tikrai didės“, – kalbėjo ambasadorius.

Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Leidimas įsileisti į bloką karo nuniokotą šalį, kurioje gyvena daugiau kaip 40 mln. žmonių, reikštų ne tik didžiulį pokytį, bet ir didžiules bloko išlaidas, kai kurios šalys, šiuo metu gaunančios ES lėšas, taptų grynosiomis mokėtojomis.

Šią plėtros bangą dalis ES valstybių sieja su būtinybe reformuoti bendrijos valdymo mechanizmą.

Šis naujienų portalas antradienį paskelbė, jo vertinimu, įtakingiausių asmenų sąrašą, sudarytą remiantis leidinio redakcijos ir kitų šaltinių patirtimi. Anot sudarytojų, jame apžvelgiama, kas gali nulemti politiką ir politinius sprendimus artėjančiais, Europos Parlamento rinkimų metais.

Sąrašas suskirstytas į tris kategorijas: „vykdytojai“, turintys vykdomąją valdžią, „svajotojai“ – tie, kurie atstovauja idėjai, skatinančiai diskusiją, ir „trikdytojai“ – tie, kurie, anot leidinio, geriausiai sugeba pakeisti nusistovėjusią padėtį netikėtais būdais.

J. Neliupšienė vadinama viena iš „trikdytojų“.

Būsimoji ES ambasadorė JAV susidurs su iššūkiu stiprinti transatlantinį aljansą kaip tik tuo metu, kai ją priimanti šalis eina prie balsadėžių rinkti naujo prezidento – o gal ir senojo.

„Būsimoji ES ambasadorė JAV susidurs su iššūkiu stiprinti transatlantinį aljansą kaip tik tuo metu, kai ją priimanti šalis eina prie balsadėžių rinkti naujo prezidento – o gal ir senojo“, – rašo „Politico“.

Kitąmet JAV bus renkamas prezidentas, o į Baltuosius rūmus gali grįžti ES kritikavęs Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). Be kitų dalykų, auga susirūpinimas, ką tai reikštų Vašingtono paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, taigi, J. Neliupšienės diplomatiniai įgūdžiai čia bus išbandyti, sako leidinys.

„Tai nebus pirmas kartas, kai 43-ejų karjeros diplomatei teks bandyti įtikinti skeptikus, kad Rusijos grėsmę reikia vertinti rimtai“, – teigė „Politico“ ir pridūrė, kad J. Neliupšienė kaip Lietuvos ambasadorė ES ir užsienio reikalų viceministrė skambino pavojaus varpais dėl Vladimiro Putino vadovaujamos Rusijos gerokai anksčiau, nei šis 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, nors į šiuos perspėjimus ilgus metus nebuvo žiūrima rimtai.

„Ši patirtis dabar bus gera praktika siekiant įtikinti išsiblaškiusį ir susiskaldžiusį Vašingtoną toliau remti Ukrainą“, – teigia leidinys, atkreipdamas dėmesį į J. Neliupšienės pagalbą „Kyjivui ginti savo poziciją Briuselyje ir visos Europos sostinėse“.

„Būsimoji ambasadorė, kuri daugiau nei pusę metų praleido Omahoje, Nebraskos valstijoje, rašydama daktaro disertaciją, taip pat susidurs su iššūkiu atstovauti susiskaldžiusiai ES, kurios laukia sunkūs rinkimų metai. O jei Trumpas grįš, Neliupšienei teks nelengvas uždavinys įtikinti jį, kad ES daro viską, kas nuo jos priklauso, kai kalbama apie išlaidas gynybai ir pagalbą Ukrainai“, – pažymi „Politico“.

Balandį paskelbta, kad J. Neliupšienė užims vieną svarbiausių pozicijų ES diplomatinėje tarnyboje – ji atrinkta vadovauti Europos Sąjungos misijai JAV.

Užsienio reikalų viceministrės pareigas einanti diplomatė prieš tai dirbo ekonomikos viceministre, prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja ir Lietuvos ambasadore ES.

„Politico“ sąraše tarp kitų „trikdytojų“ minimi Katalonijos separatistų lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas), Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Berbok), tarp „svajotojų“ – kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas, Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola), o į „vykdytojų“ kategoriją, be kitų, pateko Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) bei Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

Antradienio vakarą ketinama paskelbti, kas, „Politico“ vertinimu, taps metų įtakingiausiu asmeniu Europoje, taip pat – įtakingiausieji kiekvienoje iš trijų kategorijų.

Plačiau apie tai papasakojo užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

– Nuo rugsėjo 11 d. Lietuvoje jau nebegali įvažiuoti automobiliai su rusiškais valstybiniais numeriais. Kas laukia tų, kurie dar iki sankcijų buvo mūsų šalyje?

– Muitinės departamento sprendimas yra, kad automobiliai turėtų išvykti iš Lietuvos teritorijos per pusę metų. Aišku, yra išimčių. Jei vairuotojas vyksta į ar iš Kaliningrado srities su rusiškais registruotais numeriais, jis gali atvykti ir išvykti iš Lietuvos per 24 val.

– Tranzitas yra galvos skausmas Lietuvai. Lietuva jau ne kartą kreipėsi į Europos Sąjungos komitetą su klausimu, kaip reikėtų elgtis dėl tranzito. Ar jau yra gautas Europos atsakas?

– Atsakymas yra akivaizdus. Komisijos išaiškinime yra pasakyta, kad dėl specifinių klausimų sprendžia kompetentingos institucijos. Mūsų institucijos priėmė sprendimą, kad asmenys, kurie vyksta su tranzito dokumentais, turi 24 val. limitą. Be to, automobilis turi priklausyti jiems, tik tada yra praleidžiami.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar tokias sankcijas taiko ir kitos Europos Sąjungos šalys? Girdima, kad ir suomiai, ir estai jau paskelbė panašias sankcijas. O kaip elgiasi latviai, lenkai?

– Visos penkios Europos Sąjungos valstybės, kurios turi sieną su Rusija ar Baltarusija, yra priėmusios sprendimą, kad automobiliai su rusiškais registracijos numeriais negali atvykti į Europos Sąjungos teritoriją. Jei jie atvyksta, automobiliai gali būti konfiskuoti. Tą numato sankcijų reglamentas. Dabar dauguma šalių narių nusprendė dėl pusės metų termino, kai automobilis jau buvo Europos Sąjungos teritorijoje iki sankcijų. Dabar paskutinė Latvija turi nuspręsti dėl to termino. Tai yra nacionalinis kompetencijos klausimas. Šiuo metu tiek Lietuva, tiek Lenkija, tiek Estija bei Suomija yra priėmusios sprendimą, kad rusiškų numerių automobilio savininkas turėtų išvykti per 6 mėn. Įdomu ir tai, kad ne Europos Sąjungos šalis Norvegija irgi priėmė sprendimą neįsileisti automobilių su rusiškais registracijos numeriais.

Mes esame pirmasis frontas, kuris užtikrina, kad tos sankcijos būtų taikomos efektyviai.

 – Kodėl prireikė paties sprendimo?

– Sankcijų reglamentas numato, kad sankcijos yra taikomos tam, kad sumažintų pajamas Rusijai. Jei automobilis atvyksta, yra didelė tikimybė, kad jis gali būti parduotas ir žmogus ar įmonė gali gauti pajamų. Mes nenorime, kad tos pajamos prisidėtų prie Rusijos karo mašinos. Tam, kad sankcijos veiktų efektyviai ir nesusidarytų skylių, reikia, kad tas reglamentas būtų taikomas visur vienodai. Šiuo atveju tikimės, kad ir visoje Europos Sąjungoje jis bus taikomas. Aišku, mes esame penkios valstybės, turinčios tiesioginę sieną su Rusija ar Baltarusija. Mes esame pirmasis frontas, kuris užtikrina, kad tos sankcijos būtų taikomos efektyviai.

– Ar nesuskubs Rusijos piliečiai parduoti savo automobilius iki besibaigiant terminui?

– Teoriškai tokia galimybė yra, bet praktiškai mes nematėme, kad būtų bandoma tuos automobilius perregistruoti ar kitaip užpildyti importo procedūras. Žiūrint į reglamentą, yra labai aiškiai pasakyta, kad importo procedūra yra negalima. Nuo rugsėjo 11 d. yra ne kartą visiems iškomunikuota ir pasakyta, kad su tais automobiliais negalima padaryti jokių naujų procedūrų, galima tik išvykti.

– Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje padaugėjo dviračių. Galbūt priėmus šį sprendimą, dviračių kolonos tęsis pasienyje? Ar galime tikėtis kažkokio chaoso?

– Apskritai, atvykimas Baltarusijos ir Rusijos piliečiams į Lietuvos teritoriją yra labai smarkiai apribotas. Vizos yra neišduodamos arba išduodamos tik su išimtimi, kai turime labai aiškų pagrindimą.

– Galbūt jau yra sprendimas, kad ir policijos pareigūnai turėtų įsijungti į šį procesą?

– Jei pasibaigus terminui, mes vis dar matysime čia esančių automobilių su rusiškais registracijos numeriais, manau, kad visos tarnybos prisidės prie to. Sankcijų reglamentas yra tiesioginio poveikio taikymo priemonė, tie automobiliai turės būti konfiskuoti.

„Komisija pakankamai dažnai aiškina sankcijas, nes reglamentai yra sudėtingi, apima ne vieną sritį, ne vieną prekę, ir asmenis apima. Tai labai daug yra tų išaiškinimų, gal mes ne visada juos pastebime, būna techninio pobūdžio, čia, šiuo atveju, jis tikrai yra visa apimantis ir tų aiškinimų, neabejoju, bus dar daugiau“, – pirmadienį LRT radijui sakė J. Neliupšienė.

Rugsėjo 5-ąją EK pateikus sankcijų vykdymo išaiškinimą muitinė nuo praėjusio pirmadienio į Lietuvą neįleidžia  automobilių su rusiškais registracijos numeriais, išskyrus tranzitą į Kaliningradą ir iš jo.

Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas sako, kad pagrindinis šio išaiškinimo tikslas – neįleisti automobilių į Bendrijos teritoriją, tačiau neaišku, ar jau į ją patekusias transporto priemones galima konfiskuoti.

„Sankcijų pakete pagrindinis tikslas yra neįleisti tų prekių į Europos Sąjungą (...) dabar pats tas laikas galvoti apie tą antrą sprendimą – ką daryti su tais automobiliais. (...) Apie automobilius nutylėta, kaip tas išaiškinimas galioja, ar jis galioja tik į priekį, ar jis galioja laiku atgal, ar iki rugpjūčio 8-os įvažiavę automobiliai gali būti kažkurį laiką, ar jie turi būti šiandien konfiskuoti. Visa tai reikia išsiaiškinti“, – LRT radijui pirmadienį sakė D. Žvironas.

Anot jo, būtinas bendras visos Europos Sąjungos arba regioninis sprendimas, kurį priėmus jį įgyvendinti nebus sunku.

„Mes kalbame apie tūkstančius ir dešimtis tūkstančių automobilių, kurie yra Europos Sąjungoje, būtinas regioninis sprendimas, jeigu ne Europos Sąjungos mastu – ką su jais daryti. (...) Kai bus tas sprendimas priimtas, tai tikrai nesudarys kažkokių didesnių techninių kliūčių jį įgyvendinti“, – sakė D. Žvironas.

Iš principo rezultatas yra pasiektas, praktiškai jau tie srautai automobilių mažėja iki minimumo.

 

Jo manymu, sprendimas dėl automobilių yra veiksnus: „Iš principo rezultatas yra pasiektas, praktiškai jau tie srautai automobilių mažėja iki minimumo (...) Ta problema einant laikui išsispręs savaime“.

Pagal išaiškinimą į ES negali būti įleisti Rusijoje įsigyti ar registruoti automobiliai. Be kita ko, draudimas apima ir asmeninius daiktus, tačiau Lietuvos ir kitų šalių politikai paprašė papildomų išaiškinimų.

J. Neliupšienės teigimu, EK patikslino aiškinimą, pagal kurį atskirus atvejus gali vertinti nacionalinė institucija.

„Asmeninius daiktus vis tik žmogus gali vežtis per sieną, tikrai reikėtų taikyti tą racionalumo kriterijų, taip pat yra numatyta galimybė atskirus atvejus išskirtinius vertinti nacionalinei kompetentingai institucijai“, – pirmadienį teigė ji.

Sankcijos, pagal kurias į ES negali būti įleisti Rusijoje įsigyti ar registruoti automobiliai bei asmeniniai daiktai, yra skirtos apriboti prekių iš Rusijos į Bendriją patekimą.

Savo ruožtu Lietuva drauge su Baltijos valstybėmis ir Lenkija yra apsunkinusi ir pačių rusų įvažiavimą tiek į šalį, tiek į Europos Sąjungą.

Į Lietuvą leidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Be to, Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.

Šiuo metu užsienio reikalų viceministrais dirba Jovita Neliupšienė, Egidijus Meilūnas ir Jonas Survila. Dar vienas viceministras Mantas Adomėnas liepą atsistatydino dėl vairavimo išgėrus.

„Šiame etape apsiribosime trijų viceministrų darbu“, – žurnalistams Vilniuje šeštadienį sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, likus metams iki Seimo rinkimų sudėtinga rasti viceministrą.

Visgi G. Landsbergis teigė, jog į J. Neliupšienės vietą viceministras bus ieškomas. Ji žiemą pradės vadovauti Europos Sąjungos misijai Jungtinėse Valstijose.

Šios kadencijos Vyriausybė turėtų dirbti iki 2024 metų vėlyvo rudens arba ankstyvos žiemos, Seimo rinkimai vyks tų pačių metų spalį.

„Yra Komisijos (Europos Komisijos – BNS) pasiūlymas pateiktas, yra sutarimas, kad tos sankcijos turėtų apimti dvigubos paskirties prekes, aukštas technologijas ir aviaciją“, – LRT Briuselyje ketvirtadienį sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

„Tikimės, kad jos bus tokios pat arba labai artimos, ką tose srityse turime sankcijose Rusijai“, – pridūrė ji.

Anot politikės, tokių veiksmų verčia imtis besitęsiantis Baltarusijos įsitraukimas į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, blogėjanti žmogaus teisių padėtis, pagalba Kremliui apeinant jam taikomas sankcijas.

„Neuždarius šitos skylės, tikriausiai mes tos upės tėkmės nesustabdysime“, – sakė viceministrė.

Anot diplomatų, naujosios sankcijos Baltarusijai turėtų tapti tarpine grandimi siekiant platesnio susitarimo dėl didesnio sankcijų paketo.

„Mes, aišku, visada agitavome ir toliau pasisakysime, kad sankcijos Baltarusija turi būti veidrodiniu principu pritaikytos kaip sankcijos Rusijai“, – sakė J. Neliupšienė.

Naujausias sankcijas tikimasi priimti kitą savaitę.

„Šantažuotojas yra tiek stiprus, kiek mes jam leidžiame tokiu būti“, – LRT ketvirtadienį Briuselyje sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

„Nemanau, kad turėtume pulti nuolaidžiauti, nes davus pirštą, mums tikriausiai nukąs ir visą ranką“, – pridūrė politikė.

Taip ji kalbėjo ES šalių diplomatijų vadovams ketvirtadienį Briuselyje ketinant aptarti karą Ukrainoje, Bendrijos taikomas priemones.

Kaip LRT sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs ES diplomatas, Bendrija yra pasirengusi klausytis Jungtinių Tautų perduodamų Rusijos prašymų, siekiant atnaujinti Ukrainos grūdų eksporto susitarimą. Vienas iš jų – dalies sankcijų Maskvai panaikinimas.

Nemanau, kad turėtume pulti nuolaidžiauti, nes davus pirštą, mums tikriausiai nukąs ir visą ranką.

Anksčiau šią savaitę Kremlius iš šio susitarimo pasitraukė.

„Mes ne pirmą kartą matome šantažą. Šitas bandymas išnaudoti grūdus, maisto produktus, maisto saugumą kaip ginklą, dar kartą įrodo, kad nėra jokių ribų nei Rusijos agresijai, nei Rusijos veiksmams“, – kalbėjo J. Neliupšienė.

„Nemanau, kad sankcijų švelninimas išspręstų problemą“, – pridūrė ji.

Vis dėlto politikė pabrėžė, kad Vakarai turi ieškoti būdų, kaip užtikrinti ukrainietiškų grūdų eksportą.

„Per Baltijos šalių uostus daugiau nei 25 mln. tonų grūdų galėtume išvežti“, – sakė viceministrė.

Nuo ateinančių metų pradžios Vilnių ji iškeis į Vašingtoną, kur vadovaus daugiau nei 100 žmonių komandai.

„Lietuva ką tik atšventė 19 metų savo narystės ES ir NATO, nekalbant jau apie kitas tarptautines organizacijas, tai galbūt jau ir laikas, kad tiek Lietuvos diplomatai, tiek pareigūnai užimtų aukštesnes pareigas, gautų tuos postus“, – interviu BNS sakė diplomatė.

J. Neliupšienė viliasi, jog einant šias pareigas jai pavyks pagerinti susikalbėjimą tarp sąjungininkų, pagilinti ekonominius ryšius ir išlaikyti paramą Ukrainai, iki kol ši laimės karą prieš Rusiją.

Naująsias pareigas diplomatė pradės eiti 2024-aisiais, kai rinkimai vyks ne tik ES, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Vis dėlto į šiuos procesus būsimoji ambasadorė žvelgia kaip į atsiveriančias galimybes.

„Pereinamaisiais laikotarpiais tas laiškanešio darbas yra vienas aktyviausių. Vienas dalykas, turi perduoti informaciją apie tuos procesus, kurie vyksta šalyje atgal į savo sostinę, kitas – gali sukurti pažinčių tinklus. Tai galimybės tikriausiai bus neišsemiamos kurti tuos bendradarbiavimo tinklus, nes vyks didžiuliai pokyčiai“, – sakė J. Neliupšienė.

Jovita Neliupšienė (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Kitos interviu temos:

* „Strateginės autonomijos“ idėja ir jos įtaka ES pozicijai

* Darbas pereinamuoju laikotarpiu

* Siekis vystyti glaudesnius ekonominius santykius

* JAV ir ES nesusikalbėjimo iššūkiai

* Santykių su Kinija perspektyva

– Užsienio reikalų viceministro pareigas šioje kadencijoje ėjo ir Arnoldas Pranckevičius, kuris vėliau tapo Lietuvos ambasadoriumi ES, šią poziciją užėmė ir Raimundas Karoblis, kuris vėliau buvo paskirtas ES misijos Tadžikistane vadovu, dabar esate jūs ir karjera toliau veda į JAV. Ar drįstumėte prognozuoti, kokie karjeros pokyčiai laukia jus pakeisiančio viceministro?

– Reikia tikėtis, kad patys geriausi. Kolegai visada linkiu paties geriausio.

– Šis postas kažkuo išskirtinis, jog ne vienam atvėrė aukštesnės diplomatinės karjeros perspektyvas?

– Geras postas, taip ir turi būti turbūt, nes viceministras kuruoja ES klausimus, daugiausia laiko praleidžia dirbdamas Briuselio koridoriuose, su kolegomis atstovybėje, su kolegomis iš kitų sostinių, kurie susirenka į Bendrųjų reikalų tarybą, tai to kontakto pakankamai daug.

– Nors klausiau juokaudamas, bet susidaro įspūdis, jog pastarieji Lietuvos diplomatų paskyrimai reiškia, kad šaliai veriasi daugiau durų tarptautinėje erdvėje, o lietuviai diplomatai tampa labiau vertinami?

– Lietuva ką tik atšventė 19 metų savo narystės ES ir NATO, nekalbant jau apie kitas tarptautines organizacijas, tai galbūt jau ir laikas, kad tiek Lietuvos diplomatai, tiek pareigūnai užimtų aukštesnes pareigas, gautų tuos postus, o svarbiausia – dalyvautų konkursuose. Visą laiką yra ta būtinybė – reikia nusipirkti loterijos bilietą.

– Ar matote galimybių, kad po jūsų paskyrimo vadovauti ES misijai JAV tos durys dar plačiau atsivers?

– Aš labai norėčiau tikėtis, kad jos tikrai neužsivers. Atstovybė JAV yra tik viena iš institucijų, o ES jų turi virš šimto.

Kitas dalykas, jas prižiūri Europos išorės veiksmų tarnyba, taip pat yra didžiulė Europos Komisija, joje yra daugybė generalinių direktoratų, kur atsiveria darbo galimybės ne tik diplomatams, bet ir kitiems valstybės tarnautojams, žmonėms, kurie yra dirbę vienaip ar kitaip su europiniais ar tarptautiniais reikalais. Tų galimybių visada yra.

– Bet vis dėlto, ES ambasadoriaus JAV pareigos – vienos iš aukščiausių, kurias Bendrijoje gali užimti diplomatas. Ką jums pačiai šis įvertinimas reiškia? Ar tai laikote karjeros viršūne, ar dar yra kur kilti?

– Apie save kalbėti yra sunkiausia, bet aš kiekvieną darbą vertinu pagal tai, ką gali padaryti, kokius klausimus gali išspręsti, kokią komandą gali turėti, koks yra tavo asmeninis indėlis. Nėra nuobodaus darbo, yra darbas toks, kokį pats sau susikuri.

Šitas darbas eina su didele atsakomybe, dideliais lūkesčiais iš aplinkinių. Laikotarpis bus tikrai sudėtingas, nes tiek Europoje keisis ES institucijų vadovybė, tiek JAV keisis administracija, na, arba nesikeis, bet vis tiek bus pokyčių laikotarpis.

Aišku, taip pat yra geopolitiniai iššūkiai: Rusijos agresija, prekyba. Klausimų yra šimtai, jei ne tūkstančiai, kuriuos reikia spręsti. Tai sukuria savotišką spaudimą, kad reikia tikrai daug laiko, pastangų ir daug darbo.

– Ilgą laiką atstovavote Lietuvai, jos interesams. Dabar turėsite ginti Bendrijos interesus, kurie ne visuomet sutampa su Lietuvos. Ar sunkus bus šis pokytis?

– Aš sakyčiau, kad mes, diplomatai, esame pripratę, aš esu pripratusi, kad mūsų pagrindinis darbas yra žinios ar pozicijos nešimas. Kartais norėtųsi ir stipriau, ir asmeniškai kažkaip kitaip, bet sprendimas yra sprendimas.

– Kaip pati ir užsiminėte, pareigas eiti pradėsite dabartinei Europos Komisijai baigiant darbą. Įprastai toks politinis ciklas teisėkūroje būna ramesnis. Ar šis dėsnis galioja ir užsienio politikoje bendraujant su sąjungininkais, ar vis dėlto geopolitinis kontekstas neleis darbų pradėti ramiai?

– Ramiau jau buvo. Toks vaizdas, kad mes vis tikimės, jog kažkada ateis ramybė – tai atostogos, tai vasara, tai Kalėdos, tai vienas laikotarpis, tai kitas, bet ta ramybė niekaip vis neateina. Rusijos agresijos akivaizdoje tikėtis labai didelės ramybės ar darbų atslūgimo tikrai neverta.

ES mes dažniausiai esame linkę reaguoti į tai, kas vyksta pasaulyje. Aišku, pasikeitus Komisijai, būna tas aktyvumo šuolis, kur bandoma diktuoti darbotvarkę, tai sakykim toks (darbų pradžios – BNS) laikotarpis bus su lūžiu. Bet sprendimus priiminėti institucijos gali ir turi, todėl aš nemanau, kad staiga turėsime visišką tylą.

– Ar matote prielaidų po ES rinkimų keistis Bendrijos požiūriui į santykius su JAV, turint omenyje Prancūzijos keliamą „strateginės autonomijos“ idėją?

– Manau, kad dabartinis laikotarpis ir geopolitiniai iššūkiai leido pamatyti, kad tik veikiant kartu galime pasiekti daugiau, padauginti tą priimtų sprendimų poveikį. Ar tai būtų bendri pareiškimai, bendros sankcijos, bendri veiksmai tarptautinėje erdvėje, bendros prekybinės priemonės.

Visa tai veikia, kai procesas pasidaro globalesnis. Toks branduolys gali pritraukti dar daugiau šalių.

Tokio intensyvumo ir tokio suderinamumo užsienio politikos, netgi prekybos politikos kontekste tarp ES ir JAV seniai nebuvo. Ir tokio poveikio turėjimo globaliai taip pat. Vieną iš didžiausių darbų aš sau matau – išlaikyti šitą lygį. Ir nebūtinai tai bus lengva.

Bet aš save laikau transatlantiste, man atrodo, kad tas aljansas yra labai svarbus. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl aš ten važiuoju.

Po to, kai buvo pirmą kartą prabilta apie strateginę autonomiją, ir dabar, kai kalbame apie atvirą strateginę autonomiją, aš manau, kad tos sąvokos turinys labai stipriai pasikeitė. (...)

– Sakote, kad „strateginės autonomijos“ sąvoka tampa nebe tokia radikali, kaip buvo suprantama anksčiau?

– Manau, kad taip. (...) Kai Emmanuelis Macronas ar frankofonai iš principo pradėjo kelti šitą idėją, ji buvo grynai mūsų strateginė autonomija nuo JAV. Dabar, kai mes kalbame apie strateginę autonomiją, net kai pats Macronas kalba apie strateginę autonomiją, mes kalbame apie tai, kad tai turi būti savotiška diversifikacija – mes negalime priklausyti nuo vieno kokio nors partnerio. Macronui svarbu nepriklausyti nuo JAV, nuo Kinijos, nuo Brazilijos.

Strateginė autonomija nebėra nukreipta prieš JAV per se, tai yra savotiška diversifikacija.

– Prezidento rinkimai tais pačiais metais vyks ir JAV. Ar matote rizikų, kad jei į valdžią sugrįžtų Donaldas Trumpas, gali pasikeisti naujosios administracijos požiūris į ES, o santykiai vėl ims judėti link varžymosi, o ne bendradarbiavimo?

– Diplomatai nevertina kitos šalies vidaus politikos. Darbas ambasadoriaus tuo ir įdomus, kad turi dirbti su visais, kurie tuo metu užima atsakingas pareigas ir yra svarbūs tam tikrose srityse.

– Kiek pats prezidento rinkimų procesas turės įtakos jūsų darbui?

– Žinot, diplomato darbas yra būti laiškanešiu arba ginklanešiu. Tai pereinamaisiais laikotarpiais tas laiškanešio darbas yra vienas aktyviausių. Vienas dalykas, turi perduoti informaciją apie tuos procesus, kurie vyksta šalyje atgal į savo sostinę, kitas – gali sukurti pažinčių tinklus. Tai galimybės tikriausiai bus neišsemiamos kurti tuos bendradarbiavimo tinklus, nes vyks didžiuliai pokyčiai.

Ar galimas ramesnis laikotarpis užsienio politikos prasme JAV? Tikriausiai natūraliai susiklosto taip, nes keičiasi administracija – ar net jei administracija išlieka ta pati, o keičiasi dalis personalo – kuri tuos sprendimus įgyvendina.

– Jūs pati save vadinat transatlantiste, už šią kryptį ir diplomatai Briuselyje jus giria, sakydami, kad puikiai suprantate savo misiją. O ar matote, kur šiuo metu susikalbėjimo tarp ES ir JAV trūksta, kad ryšys būtų stipresnis?

– Manau, kad šiuo metu vienas iš didžiausių iššūkių, kur reikės įdėti labai daug darbo, (...) yra prekyba, ekonominiai santykiai, kurie pastaruoju laikotarpiu yra suintensyvėję, daug labai kalbamasi, sukurtas prekybos ir technologijų formatas, bet tokių nesusikalbėjimų, neišsiaiškinimų iki galo, ką kiekvienoje Atlanto pusėje darome, jų yra.

Vienas iš tokių – JAV antiinfliacijos aktas. Jo pati paskirtis gal ir atliepia bendrą globalų tikslą žalinti, pereiti prie tvarios gamybos, tačiau klausimas, kiek tos priemonės atliepia bendruosius verslo interesus – Europos verslo ir apskritai verslo.

Jovita Neliupšienė (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

– Pratęsiant apie prekybinius santykius. ES ir JAV kurį laiką bandė rasti sutarimą dėl laisvosios prekybos. Derybos prieš kelerius metus išsikvėpė, o galiausiai buvo nutrauktos. Šiuo metu laikomasi požiūrio, jog barjerus reikia šalinti palaipsniui. Tačiau kai kurios Bendrijos šalys norėtų atgaivinti šį susitarimą ir vėl leistis į derybas. Ar matote tam galimybių?

– Labai norėčiau, kad taip būtų. Bet tai galbūt labiau mano asmeninis noras. Kartais tavo asmeniniai norai ir nuojautos yra kitokie nei galimybės ir kontekstas ES ir JAV.

Viena vertus, pereiname į rinkiminį laikotarpį, kai priiminėti tokius svarbius, vieną kartą nepavykusius sprendimus, yra gana sudėtinga. Kita vertus, pačios ES viduje turime išsiskiriančias pozicijas, kokie tie susitarimai turėtų būti.

Be to, dalis planuotų klausimų prekybos susitarime tikrai yra labai gerai, savotiškai apibrėžti, aptariami, turi gal ne formalų savo institucinį kontekstą, bet jį turi. Ar tai būtų Antiinfliacijos aktas, ar papildomos subsidijos, ar tai standartizacijos klausimai, medicinos klausimai.

Jei pasižiūrėsim į laikotarpį, kai pasirodo lustų aktas Amerikoje ir pas mus atsiranda kritinių medžiagų aktas, tai akivaizdu, kad dialogas vyksta ir jis yra ypač intensyvus.

– Paminėjote prekybos santykių gerinimą, o kokius dar matote savo darbus, kuriems teiksite prioritetą?

– Manau, kad energetika ir klimatas yra temos, kurios yra svarbios abejose Atlanto pusėse. Viena vertus, ES visą laiką buvo tarp einančių priekyje, kad kova su klimato kaita būtų visose globaliose darbotvarkėse, yra pakankamai daug pasiekta.

Manau, kad ta pati Rusijos agresija, Putinas mums visiems padėjo suvokti, kad energetinė priklausomybė sukuria žalą. Tai taip pat paskatino greičiau pereiti prie atsinaujinančios energetikos, prie žalinimo, prie tvarių sprendimų. Šitie klausimai dar labiau suartėja, nors jie ir taip buvo pakankamai arti.

Kitas elementas, į ES vis daugiau yra importuojama suskystintų gamtinių dujų (SGD) iš JAV, net ir Lietuvoje mūsų terminalas daugiau nei pusę krovinių aptarnauja iš JAV. Dabar Europa iš tikrųjų plėtoja SGD terminalų tinklą, tai tų abipusių interesų yra labai daug ir labai įvairių.

Na, aišku, visi šitie strateginiai dalykai tikriausiai nejudės, jei nebus komunikacijos. Aš manau, kad vis dar JAV į ES žiūri su tokiu ne iki galo supratimu, kokios čia kompetencijos šalyse narėse yra, kokios yra institucijų kompetencijos, kaip čia reikėtų atrasti telefono numerį ar kurį ragelį pakelti. Aišku, to supratimo daugiau, bet su pokyčiais administracijoje ar jos viduje tas darbas tikrai bus vienas iš svarbesnių.

– Prasidėjus Rusijos ivazijai į Ukrainą ir ES siekiant mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, išaugo SGD dujų iš JAV importas į ES. Ar svarstoma bandyti susitarti dėl palankesnių SGD tiekimo sąlygų iš JAV ir kaip tam galėtų pasitarnauti gegužę pradėjusi veikti ES bendra dujų pirkimo platforma?

– Energetika yra viena iš kelių kertinių temų, ties kuriomis ES ir JAV dirba. SGD yra viena iš tų potemių, kur yra bendri abipusiai interesai. Aišku, platforma yra viena iš priemonių, supaprastinant, įnešant aiškumo, bet aš manau, kad paraleliai liks ir kitų būdų.

– Tai yra galimybių susitarti dėl palankesnių tiekimo sąlygų?

– Reikia pabandyti.

– Ar tarp tų darbų bus Rusijos karo Ukrainoje klausimas ir kokia jam bus skiriama reikšmė? Nes šiuo metu iš JAV politikų kalbų atrodo, jog ES daro per mažai, galbūt net mažiau, nei yra iš tiesų.

– Jei imi kiekvienos ES šalies paramą Ukrainai, ji yra mažesnė, kai kuriais atvejai – ženkliai mažesnė, jei kalbame apie gynybą. Jei kalbame apskritai apie paramą energetikos sektoriui – yra priešingai, ji yra labai didelė. Jei vertiname ES kaip vienetą, kaip vidaus rinką, kuri padeda kitai valstybei, tada ta parama yra labai didelė, o kai kuriuose sektoriuose – net viršija JAV.

Diskusijos dėl paramos Ukrainai yra labai intensyvios JAV, tai tos tokios vienybės ir būtinybės tęsti kol kas visiems pakanka, nuovargio nėra nei vienoje, nei kitoje pusėse. Aišku, politiniai procesai, politinė dinamika gali šiek tiek pasikeisti. Tikėkimės, ne iš esmės.

Apie tai, kas turi daryti daugiau ar mažiau, manau, yra neteisingas klausimas. Visi turi daryti viską, kad Ukraina galėtų laimėti. Čia yra išeitinė pozicija ir tas klausimas visą laiką bus darbotvarkėje. (...) Kalbant apie Ukrainos narystę ES. Ar JAV tą sprendžia? Ne. Ar JAV tai svarbu? Manau, kad atsakymas – tikrai taip.

– Neminėjote Kinijos, bet turbūt ES ir JAV tarpusavio santykiams turės reikšmės, kokia galiausiai pozicija į Pekiną susiformuos ES. Kryptį Briuselis yra nubrėžęs dar prieš pandemiją, tačiau per tą laiką aplinkybės pasikeitė, dabar šalys narės turi pačių įvairiausių požiūrių. Ar jums pačiai aišku, kokia šiuo metu yra ES pozicija Kinijos atžvilgiu ir kur link ji juda?

– Diskusijos apie Kiniją aukščiausių vadovų lygiu turėtų vykti birželį. Dokumentai, kurie apibrėžia, kokie yra Bendrijos santykiai su Kinija, jie yra tokie, kokie yra: tai ir konkurentas, ir partneris, bet tuo pačiu ir priešininkas. Manau, kad šitas kompleksiškumas tikriausiai atsispindi ir darbotvarkėje: jei imame klimato klausimus, tai svarbi Kinijos partnerystė, jei imame prekybą, tai yra ir konkurencijos, ir partnerystės, jei imam saugumo klausimus, tai atsakymas akivaizdus.

Mes Europoje mėgstame, ypač siekiant bendro konsensuso, taikyti svogūno principą – imti konkrečius klausimus ir žiūrėti, kaip mes galime juos spręsti. Aišku, Lietuvoje pozicija yra vienu žingsniu toliau, kad mes turime mažinti rizikas santykiuose su Kinija, bet iš tikrųjų – tiek apskritai atsisakyti ekonominės priklausomybės, tiek sumažinti visus santykius su nedemokratiniais režimais iki minimumo.

– Birželį bus apibrėžtas naujas vieningas požiūris į Kiniją?

– Bus vadovų diskusija. Ar tai išvirs į naują dokumentą, dar kol kas sunku pasakyti.

– Kaip ta naujoji pozicija gali turėti įtakos santykiams su JAV?

– Manau, kad atspirties taškas yra Ursulos von der Leyen kalba prieš jos vizitą į Kiniją, kur ji tikrai labai aiškiai įvardino, kad ES turi labai gerai įvertinti ne tik ateinančių investicijų rizikas, bet ir išeinančių investicijų, apskritai savo prekybos ir tada pasižiūrėti pagal sektorius. Manau, kad tai yra atspirties taškas.

Ar JAV tokia pozicija priimtina? Manau, kad yra priimtina, nes mes esame lygiaverčiai sąjungininkai. Ar JAV mato kur nors didesnį ES vaidmenį? Taip, mato. Ir tai turbūt yra Europos buvimas saugumo darbotvarkėje Indijos-Ramiojo vandenyno regione.

– Lietuvoje nemažai patirties sukaupėte sankcijų klausimais. Šiuo metu JAV ir ES gana sinchroniškai taiko ribojimus Rusijai. Ar matote čia poreikį glaudesniam ryšiui?

– Aišku, aš šiuo metu vis dar žiūriu iš Lietuvos perspektyvos. Labai norėtųsi, kad ES, kaip bendrija, pradėtų galvoti apie tokį savotišką antrinių sankcijų taikymą, kurį turi ir JAV, kad įmonės ar asmenys, bendradarbiaujantys su sankcionuotais subjektais, irgi matytų tas pasekmes. Kol kas mes labai daug apie tai kalbame, bet tokių realių veiksmų nesiėmėm. Teisiškai tokia galimybė yra atsiradusi ES, dar vėlyvą rudenį praėjusių metų, bet praktiškai mes jos nepritaikėme.

Manau, kad mums visiems kolektyviai reikėtų išdrįsti tą padaryti. (...) toks požiūris lemtų sisteminį sankcijų poveikį, nes dabar matome daugybę sankcijų apėjimo pavyzdžių. Čia yra dalykas, kurio norėčiau, kad pasimokytume.

– Ačiū už jūsų laiką.

„Dėl Jovitos Neliupšienės taip, išties tai yra džiugi žinia, kuri brendo būti pranešta kurį laiką, tai buvo ilgas procesas. Aš nepaprastai džiaugiuosi už Lietuvą ir už Jovitą, taip galiu pasakyti“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Užsienio reikalų ministerija, reikia pripažinti, praranda labai stiprų, gabų žmogų, kuris yra aukščiausios klasės profesionalas (...) dėl to šiek tiek tas džiaugsmas su nedideliu grūdeliu liūdesio, bet tiek kaip asmeninis pasiekimas, kaip Lietuvos pergalė, tai yra viena didžiausių, ką mums yra pavykę pasiekti europiniuose formatuose“, – pridūrė ministras.

Apie tai pirmasis pranešė portalas „15min“, remdamasis šaltiniais.

15min žiniomis, oficialiai apie J. Neliupšienės paskyrimą turėtų būti pranešta artimiausiomis dienomis. Sprendimus dėl ambasadorių priima ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrelis (Žozepas Borelis).

Pastarąjį pusmetį užsienio reikalų viceministre dirbanti diplomatė prieš tai dirbo ekonomikos viceministre, anksčiau – prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja ir Lietuvos ambasadore Europos Sąjungoje.

Pasak „15min“, eidama ES ambasadorės pareigas, J. Neliupšienė vadovaus maždaug šimto žmonių diplomatinei misijai ir turės atstovauti ES daugybėje klausimų, nuo derybų dėl laisvos prekybos iki pozicijų derinimo Kinijos klausimais.