Kaip pranešė ministerija, M. Skuodis ir Juanas Carlosas Munozas Abogabiras (Chuanas Karlosas Munjosas Abogabiras) taip pat kalbėsis apie dvišalio bendradarbiavimo jūrų transporto, logistikos ir inovacijų srityse plėtrą, pasirengimą Tarptautinio transporto forumo (ITF) viršūnių susitikimui.

Lietuva šiuo metu pirmininkauja ITF, gegužės pabaigoje šias pareigas perims Čilė.

Vizito metu Lietuvos ministras taip pat atidarys ITF Lotynų Amerikos ir Karibų regiono aukšto lygio susitikimą.

Renginio metu M. Skuodis dalyvaus diskusijoje apie regioninius ir globalius iššūkius transporto srityje, pristatys Lietuvos susisiekimo sektorių ir pirmininkavimo ITF prioritetus, įskaitant paramos Ukrainai iniciatyvas.

Balandžio 1–3 dienomis vyksiančio vizito metu taip pat numatyti M. Skuodžio susitikimai su Ispanijos valstybės sekretoriumi transportui ir tvariam judumui, Tarptautinės viešojo transporto asociacijos generaliniu sekretoriumi, Tarptautinės oro uostų tarybos vadovu.

Ministras taip pat lankysis Valparaiso jūrų uoste, Santjago elektrinių autobusų depe ir metro valdymo centre, susitiks su vietos lietuvių bendruomenės atstovais.

Naujienų agentūros AFP fotografo teigimu, 85-erių vyras privačiu lėktuvu atvyko į Vigą šiaurės vakarų Ispanijoje iš Londono, kur stebėjo Čempionų lygos rungtynes.

Keletą dienų jis praleis netoliese esančiame Sanšenšo kurorte, kur buvo apsistojęs 2022 metų gegužę, kuomet pirmą kartą grįžo į Ispaniją po to, kai nusprendė pasitraukti į tremtį Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Jo jachta „Išdykėlis“ (El Bribon) šį savaitgalį, kaip ir praėjusiais metais, dalyvaus regatoje.

Nei Ispanijos karališkieji rūmai, nei kairiojo sparno šalies vyriausybė nepateikė jokių komentarų apie šį vizitą. Ispanijos vyriausybės atstovė Isabel Rodriguez (Isabel Rodriges) pareiškė neturinti ką pasakyti šia tema.

Ji pridūrė, kad tai yra asmenimis buvusio karaliaus sprendimas.

Jo praėjusių metų vizitas sulaukė neigiamos reakcijos, ypač iš kairiųjų partijų, reikalaujančių, kad jis pasiaiškintų dėl skandalų, dėl kurių jis 2014-aisiais paliko sostą.

„Ką paaiškinti?“ – atrėžė jis, kai žurnalistas paklausė, ar jis ketina paaiškinti savo elgesį.

Tikimasi, kad šį kartą buvęs monarchas elgsis santūriau.

Ispanijos prokurorai 2022 metų kovo mėnesį nutraukė tris tyrimus dėl jo finansų dėl įrodymų stokos ir senaties termino, tačiau pareiškė, kad nustatė pažeidimų.

Nors buvusiam monarchui taip ir nebuvo pareikšti jokie kaltinimai, teisėsaugos tyrimai pakenkė jo ir Ispanijos monarchijos reputacijai. Kadaise jis buvo gerbiamas visuomenės dėl savo vaidmens Ispanijoje pereinant prie demokratijos po ilgamečio diktatoriaus generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) mirties 1975-aisiais.

Juano Carloso skola – antroji, kurią jis grąžino per mažiau nei tris mėnesius – atnaujino abejones dėl 83 metų buvusio monarcho finansinių reikalų skaidrumo ir dar labiau pakenkė monarchijos reputacijai.

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) penktadienį pareiškė, kad jam, kaip ir „daugumai“ ispanų yra nepriimtinas toks Juano Carloso „nepilietiškas elgesys“.

„Niekas neteisia institucijos, – pareiškė P. Sanchezas. – Tai, kas kelia abejonių, yra asmens elgesys.“

Jis taip pat patikino, kad dabartinis karalius, Juano Carloso sūnus Felipe VI (Felipė VI), gali tikėtis jo „visokeriopos paramos“.

Penktadienį paskelbtame Juano Carloso teisininko Javiero Sanchezo-Junco (Chavjero Sančeso Chunko) pranešime sakoma, kad naujausia mokestinė skola yra susijusi su mokėjimais, kuriuos privatus fondas „Zagatka“ įvykdė buvusio karaliaus vardu už „kai kurias kelionės išlaidas ir kitas paslaugas“.

Lichtenšteine įsikūręs fondas priklauso Alvaro de Orleansui (Alvarui de Orleansui), verslininkui ir tolimam Juano Carloso pusbroliui, kuris viešai prisipažino finansavęs kai kurias buvusio monarcho privačias išlaidas. Mokėjimai natūra pagal Ispanijos įstatymus yra apmokestinami.

Buvusio monarcho advokato pranešime sakoma, kad mokesčiai buvo sumokėti Juanui Carlosui savanoriškai deklaravus pajamas. Šis laiškas patvirtino ankstesnius žiniasklaidos pranešimus.

Daugybė tyrimų

Gruodžio mėnesį Juanas Carlosas padengė kitą beveik 680 tūkst. eurų mokestinį įsiskolinimą.

Jis susijęs su praėjusį mėnesį paviešintu Ispanijos generalinio prokuroro pradėtu tyrimu, siekiant išsiaiškinti, ar Juanas Carlosas naudojosi kreditinėmis kortelėmis, susietomis su sąskaitomis, registruotomis ne jo vardu. Tai galėtų būti kvalifikuojama kaip galimas pinigų plovimas.

Mokėjimai šiomis kortelėmis buvo atlikti jau po to, kai jis 2014-aisiais atsisakė sosto, nes iki to laiko Juanas Carlosas turėjo teisinę neliečiamybę, taikomą valstybės vadovui.

Buvęs karalius yra atsidūręs dar dviejų finansinių tyrimų centre, vienas jų yra susijęs su sutartimi dėl greitojo traukinio Saudo Arabijoje.

Prokurorai nagrinėja šią 2011 metų sutartį, kurią laimėjo Ispanijos bendrovių konsorciumas, siekdami nustatyti, ar tuometiniam karaliui buvo sumokėti komisiniai.

Remiantis Šveicarų dienraščiu „La Tribune“, velionis Saudo Arabijos karalius Abdullah (Abdula) 2008 metais į vieną privatų Šveicarijos banką padėjo 100 mln. JAV dolerių, prie kurių prieigą turėjo Juanas Carlosas. Tai sukėlė įtarimų, kad šie pinigai galėjo būti atlygis už sutartį, kuri buvo pasirašyta po trejų metų.

Rugpjūčio mėnesį Juanas Carlosas netikėtai paskelbė, kad išvyksta iš Ispanijos nenorėdamas, kad jo asmeniniai reikalai trukdytų jo sūnui karaliui Felipei VI. 

Kol kas oficialūs kaltinimai buvusiam karaliui nepareikšti. Jo advokatai sako, kad Juanas Carlosas sugrįš į Ispaniją, jeigu to reikės dėl teisinių priežasčių.

„Gėdinga“

Saragosos universiteto politologės Cristinos Monge (Kristinos Mongės) teigimu, ši antroj skola „dar labiau suteršė įvaizdį“ buvusio karaliaus, nedalydavusio antradienį Madride vykusiame nesėkmingo karinio perversmo 40-ųjų metinių minėjime.

Juano Carloso įsikišimas padėjo sustabdyti 1981 metų pučą. Dėl savo vaidmens, Ispanijai pereinant prie demokratijos po ilgamečio diktatoriaus Francisco Franco (Fransisko Franko) mirties 1975 metais, jis sulaukė visuomenės susižavėjimo.

Tačiau virtinė dėl Juano Carloso išlaidavimo ir meilės reikalų kilusių skandalų, taip pat žento pripažinimas kaltu dėl mokesčių vengimo ir lėšų grobstymo 2018 metais, pakenkė jo ir monarchijos įvaizdžiui.

Naujausias mokesčių sumokėjimas „gali komplikuoti santykius“ tarp valdančiosios Socialistų partijos ir jos mažesniosios koalicijos partnerės kraštutinių kairiųjų pažiūrų partijos „Podemos“, griežtai pasisakančios prieš monarchiją, sakė C. Monge.

„Podemos“ atstovas parlamente Gerardo Pisarello (Cherardas Pisarelas) pareiškė, jog „gėdinga“, kad buvęs karalius „savanoriškai moka mokesčių rinkėjams milijonus, kuriuos jau seniai turėjo deklaruoti“.

Šios partijos ir socialistų mažumos koalicija valdo Ispaniją nuo 2020 metų sausio.

Tai pirmas atvejis Ispanijoje, kai prieš monarchiją pasisakanti partija pateko į valdžią po šalies sugrįžimo į demokratiją aštuntajame dešimtmetyje.

2014 metais sostą perėmęs karalius Felipe VI įdėjo daug pastangų monarchijos įvaizdžiui pataisyti. Viena tokių buvo „elgesio kodekso“ karališkosios šeimos nariams priėmimas.

Pernai jis blokavo tėvui skiriamą 200 tūkst. eurų metinę išmoką, į viešumą iškilus naujoms įtariamų finansiškai neskaidrių Juano Carloso sandorių detalėms.

Per ceremoniją parlamente, kur vis dar matomos lygiai prieš 40 metų paleistų kulkų žymės, Ispanijos karalius Felipe VI (Felipė VI) gyrė tuos, kas padėjo sustabdyti pučą ir galiausiai nulėmė „demokratijos triumfą“.

„Lygiai prieš 40 metų Ispanija patyrė nepaprastai rimtą ataką prieš jos demokratinę sistemą“, – parlamentui pasakė karalius. Jis gyrė savo tėvo įsikišimą per tą krizę, kilusią, kai jam pačiam buvo tik 13 metų.

2014-aisiais sosto atsisakęs  ceremonijoje nedalyvavo, nors jo vaidmuo sustabdant perversmą buvo svarbiausias. Pernai jis išvyko gyventi į užsienį, kilus klausimams dėl jo turto kilmės.

Daugelis ispanų dar labai gerai prisimena tą šaltą 1981 metų vasario 23-iosios popietę, kai maždaug 200 1975-aisiais mirusiam diktatoriui Francisco Franco (Fransiskui Frankui) ištikimų Civilinės gvardijos karininkų įsiveržė į parlamentą ir ėmė šaudyti virš galvų parlamentarams, ketinusiems balsuoti dėl naujos vyriausybės.

Tačiau planas žlugo dėl ryžtingų Juano Carloso veiksmų. Vilkėdamas vyriausiojo pajėgų vado uniformą karalius per televiziją paragino ginkluotąsias pajėgas neremti perversmo ir gerbti neseniai priimtą konstituciją.

Maištininkai vasario 24-osios vidurdienį pasidavė ir paleido įkaitais laikytus parlamentarus.

„Karalius Juanas Carlosas I prisiėmė savo atsakomybę ir pareigą konstitucijai... Jo tvirtumas ir autoritetas buvo lemiami demokratijos apgynimui ir triumfui, – sakė Felipe VI. – Tą vakarą taip pat buvau to istorinio įvykio liudininkas, nors dar buvau vaikas, ir suvokiau didžiulę, neapskaičiuojamą laisvės Ispanijos žmonėms vertę.“

Dienraštis „El Mundo“ redaktoriaus skiltyje rašė, kad Juano Carloso nedalyvavimas ceremonijoje „dėl jo paties peiktinų klaidų neturėtų sumenkinti to puikaus jo suvaidinto vaidmens“.

„Jis sustabdė perversmą, o demokratija taip sustiprėjo, kad [dabar] yra viena geriausių Vakaruose“, – pažymėjo laikraštis.

Karališkieji rūmai pirmadienį pranešė, kad Juanas Carlosas apie tokį savo sprendimą laišku informavo savo sūnų karalių Felipę VI. Kokioje šalyje norėtų gyventi ateityje, jis neatskleidė.

Savo sprendimu jis norįs palengvinti savo sūnaus, kaip valstybės vadovo, darbą, „turint omenyje viešas pasekmes, kurias šiuo metu kelia tam tikri praeities įvykiai“, rašo buvęs karalius, aiškiai turėdamas omenyje birželį prieš jį pradėtą teisėsaugos tyrimą.

„Tai yra sprendimas, kurį priimu su giliais jausmais, tačiau labai ramiai“, - pabrėžiama laiške.

Ispanijos aukščiausiasis teismas birželį pradėjo tyrimą dėl buvusio monarcho sąsajų su spėjama korupcijos afera. Įtariama, kad Juanas Carlosas iš Saudo Arabijos gavo milijoninį kyšį, kai čia vienas ispanų konsorciumas tiesė geležinkelį tarp Mekos ir Medinos miestų.

Tyrimas sutelktas į įvykius po 2014 metų vidurio. Tuo metu Juanas Carlosas dėl virtinės skandalų perleido sostą savo sūnui. Po beveik keturių dešimtmečių nusiėmęs karūną, šiandien 82-ejų buvęs monarchas neteko apsaugos, kurią valstybės vadovui suteikia konstitucija.

Juano Carloso advokatas Javieras Sanchezas Junco Mansas pareiškė, kad jo klientas, nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos, toliau bendradarbiaus su teisėsauga.

Juanas Carlosas 2014 metų birželio 18-ąją po 39 karaliavimo metų perleido sostą sūnui, tačiau kai kuriuos reprezentacinius įsipareigojimus dar vykdė.

Ilgą laiką Juanas Carlosas dėl savo vaidmens Ispanijai pereinant iš diktatūros į demokratiją buvo labai mylimas gyventojų. Tačiau virtinė skandalų, susijusių su karališkąja šeima, be kita ko, prabangi monarcho kelionė didelės ekonominės krizės įkarštyje, temdė paskutiniuosius jo metus soste.

Neoficialus Juano Carloso atsisveikinimas sekmadienio vakarą bus apsilankymas tradicinėje koridoje Aranchuesas į pietus nuo Madrido.

Praėjusį pirmadienį karališkųjų rūmų paskelbtame laiške Juanas Carlosas rašė: „Aš galvoju, kad atėjo metas atversti naują puslapį savo gyvenime ir visiškai pasitraukti iš viešojo gyvenimo“. Apie šį žingsnį jis esą svarstęs nuo savo 80-ojo gimtadienio praėjusiais metais.

Nepaisant daugybės sveikatos problemų, Juanas Carlosas ir atsisakęs sosto dažnai atliko reprezentacines užduotis. Kovą jis vėl buvo operuotas.

Juanas Carlosas Ispanijos karalius buvo nuo 1975 metų lapkričio iki 2014-ųjų birželio.

Buvęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas (Chuanas Karlosas) paskutinius 10 savo karaliavimo metų buvo užmezgęs romaną su vokiečių aristokrate, rašoma naujoje, Ispanijos knygynuose pasirodžiusioje knygoje apie monarcho „dvigubą gyvenimą“.

Praėjusių metų birželį karaliaus sostą sūnui Felipe VI (Felipei VI) perdavęs Juanas Carlosas „ilgą laiką“ palaikė romantiškus santykius su Corinna zu Sayn-Wittgenstein (Korina cu Zain-Vitgenštein) ir net svarstė apie skyrybas su savo sutuoktine Sofia (Sofija), sakė knygos autorė Ana Romero trečiadienį Madride įvykusiame knygos pristatyme.

„Jie buvo tikra ir paprasta pora“, – pareiškė ji, pridurdama, jog nuo skyrybų su žmona jį atkalbėjo buvusio karaliaus aplinka.

„Ką rasite knygoje? Na, dvigubą gyvenimą, kurį ilgą laiką gyveno Juanas Carlosas, dvigubą gyvenimą, kuris, žinoma, nebuvo paprastas“, – sakė knygos autorė.

A.Romera, apie karališkąją šeimą rašiusi dienraščio „El Mundo“ korespondentė, teigė, kad pora susipažino 2002 metais. Knygos pristatyme ji žurnalistams sakė, jog paslaptingi poros santykiai, anot pranešimų, nutrūko netrukus po to, kai Juanas Carlosas atsisakė sosto.

424 puslapių knygoje, pavadintoje „Final de Partida“ arba „Žaidimo pabaiga“, pasakojama apie paskutinius ketverius Juano Carloso karaliavimo metus, per kuriuos smuko jo populiarumas. Knyga paremta pokalbiais su maždaug šimtu anonimiškų šaltinių.

Trečiadienį, knygai pasiekus knygynus, pirmieji 25 tūkstančiai egzempliorių buvo išparduota beveik iš visų lentynų, todėl leidėjai jau užsakė antrą biografijos leidimą.

„Tai eros pabaigos kronika, kurioje ispanai nusisuko nuo Juano Carloso“, – sakė A.Romero.

77 metų karaliaus draugystė su C.Sayn-Wittgenstein, buvusia vokiečių princo, kurio pavardę išsiskirdama pasiliko, žmona, į viešumą iškilo 2012 metais, kai Juanas Carlosas buvo parskraidintas namo privačiu lėktuvu iš Botsvanos, kur susižeidė klubą per dramblių medžioklę.

28 metais už karalių jaunesnė vokietė lydėjo Juaną Carlosą toje prabangioje kelionės, kuri buvo laikoma nepriimtina ekstravagancija, kai šalis buvo ištikta recesijos.

Juanas Carlosas, pelnęs visuotinę pagarbą už tai, kad suvaidino lemiamą vaidmenį Ispanijai pereinant prie demokratijos 1975 metais mirus generolui Francisco Franco (Fransiskui Frankui), paskelbė precedento neturintį atsiprašymą už savo elgesį, tačiau jo populiarumui buvo suduotas stiprus smūgis.

Pasak A.Romero, jo medžioklės sukeltas skandalas, virtinė sveikatos problemų ir korupcijos skandalas, su kuria siejama jo jaunesnioji duktė Cristina (Kristina), sukėlė tą „audrą“, kuri privertė Juaną Carlosą atsisakyti sosto.

Sosto atsisakęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas (Chuanas Karlosas) pateikė skundą byloje, kurioje viena moteris reikalauja pripažinti, kad buvęs monarchas yra jos dukros tėvas, šeštadienį pranešė vienas teismo šaltinis.

Eksmonarcho advokatai pateikė teismui skundą byloje, kuri yra pirmas teisinis iššūkis buvusiam 77 metų J.Carlosui, praradusiam absoliučią teisinę neliečiamybę pernai birželį, kai perleido sostą sūnui Felipe VI (Felipei VI).

Ispanijos Aukščiausiasis Teismas praeitą mėnesį sutiko nagrinėti ieškinį, kurį pateikė belgė namų šeimininkė Ingrid Jeanne Sartiau (Ingrid Žanos Sartjo), kuriai, kaip pranešama, yra vyresnė negu 40 metų.

„Juanas Carlosas pateikė skundą dėl ieškinio priėmimo tėvystės nustatymo byloje“, – vienas teismo šaltinis šeštadienį sakė naujienų agentūrai AFP.

Pati I.J.Sartiau taip pat pateikė skundą, kad teismas iki šiol nenurodė atlikti Juano Carloso DNR tyrimo, nors ji to reikalavo savo ieškinyje, pridūrė šaltinis.

Dabar abiejų šalių advokatai ir prokurorai turės išnagrinėti tuos skundus prieš perduodami teismui, kuris priims sprendimą. Manoma, kad šis procesas užtruks kelias savaites, sakė šaltinis.

I.J.Sartiau tvirtina, kad pastojo nuo Juano Carloso 7-o dešimtmečio viduryje, kai jis dar nebuvo tapęs karaliumi. J.Carlosas vedė karalienę Sofią (Sofiją) 1962 metais.

Juanas Carlosas į sostą įžengė 1975 metais, mirus diktatoriui Francisco Franco (Fransiskui Frankui), ir valdė 39 metus.

Pernai jis perleido karūną savo ir Sofios sūnui Felipei, tikėdamasis pagerinti pašlijusį monarchijos įvaizdį.

Karališkieji rūmai šeštadienį pareiškė nekomentuosiantys tos bylos, nes tas reikalas yra privatus.

Juano Carloso paskutiniais valdymo metais monarchiją krėtė skandalai. Vienas iš jų buvo susijęs su tyrimu, kuriame buvusio karaliaus jauniausia dukra – 49 metų Cristina (Kristina) – kaltinama sukčiavimu.

Teisėjas nurodė Cristinai stoti prieš teismą toje byloje.

Pats Juanas Carlosas taip pat išprovokavo pasipiktinimą 2012 metais, kai išvyko medžioti dramblių į Botsvaną, kai jo šalį krėtė didelė ekonomikos krizė.

Ispanijos Aukščiausiasis Teismas sutiko išnagrinėti tėvystės nustatymo bylą, kurią buvusiam karaliui Juanui Carlosui (Chuanui Karlosui) iškėlė moteris, tvirtinanti esanti jo neteisėta dukra, trečiadienį pranešė teismo pareigūnas.

Ši byla yra pirmas teisinis iššūkis buvusiam 77 metų karaliui, praradusiam absoliučią teisinę neliečiamybę, kai  perleido sostą sūnui Felipe VI (Felipei VI), ir naujausias Ispanijos karališkąja šeimą krečiančių skandalų virtinėje.

Teismas „sutiko išnagrinėti vieną tėvystės bylų, iškeltų Donui Juanui Carlosui de Borbonui (Donui Chuanui Karlosui de Borbonui)“ belgės Ingrid Jeanne Sartiau (Ingrid Žanos Sartjo), sakė pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.

Juanas Carlosas neteko teisinės neliečiamybės birželį, kai išvargintas skandalų ir sveikatos problemų perdavė sostą savo sūnui.

Karališkųjų rūmų atstovas pranešė, kad vėliau padarys pareiškimą šiuo klausimu.

Teismas atmetė antrą ieškinį, kurį pateikė ispanas padavėjas Alberto Sola Jimenezas (Albertas Sola Chimenesas), taip pat tvirtinantis esantis karaliaus sūnus, nurodė pareigūnas.

A.Sola Jimenezas, kuris buvo įvaikintas, daug metų tvirtina, kad jo biologinė motina, vieno gerai žinomo Barselonos bankininko dukra, galėjo turėti romaną su karaliumi dar prieš tai, kai jis vedė karalienę Sofią (Sofiją).

A.Sola Jimenezas ir belgų namų šeimininkė I.J. Sartiau Ispanijos žiniasklaidos dėmesio sulaukė 2012 metais, kai suvienijo jėgas ir pasidarė DNR testus, kurie rodo 91 proc. tikimybę, kad jie turi vieną bendrą tėvą.

Ispanijos karalius Felipe VI (Felipė VI), prieš šešis mėnesius pradėjęs savo karaliavimą, toliau švelniai gludina skandalų paveiktą monarchijos įvaizdį: atsikrato karališkųjų „Ferrari“ ir skelbia rūmų sąskaitas, tačiau kritikai reikalauja daugiau.

Penktadienį sueina lygiai pusė metų nuo tos dienos, kai 46 metų Felipe perėmė sostą ir pažadėjo padaryti taip, kad „ispanai didžiuotųsi savo karaliumi“. Dabar, kai rengiasi savo, kaip karaliaus, pirmai Kalėdų kalbai gruodžio 24-ąją, jo veikla sulaukė tiriamo žvilgsnio.

Monarchijos populiarumas, regis, padidėjo, bet antimonarchistiniai sentimentai kai kuriuose sluoksniuose gyvuoja toliau, be to, išsikvėpė ne visi skandalai, kurie temdė kelerius paskutinius Felipe tėvo Juano Carloso (Chuano Karloso) valdymo metus prieš jam atsistatydinant.

Juanas Carlosas 2012 metais, per patį Ispanijos recesijos piką, papiktino ispanus išvyka medžioti dramblių į Botsvaną. Tuo tarpu Felipe sesuo Cristina (Kristina) buvo apkaltinta korupcijos tyrime jos vyro atžvilgiu.

Kai sostą perėmė Felipe, šalininkai vylėsi, kad jis, jo 41 metų žmona, buvusi naujienų pranešėja Letizia (Letisija), ir dvi šviesiaplaukės poros dukterys, devynerių Leonor ir septynerių Sofia (Sofija), galės atgaivinti monarchijos įvaizdį.

Naujasis karalius ėmėsi žingsnių dėl didesnio karališkųjų rūmų ūkio skaidrumo. Jis įvedė naują rūmų elgesio kodeksą ir paskelbė detales apie rūmų išlaidas.

Felipe nurodė karališkosios šeimos nariams nepriimti jokių ekstravagantiškų dovanų. Visos oficialios jų gaunamos dovanos dabar turi būti perduotos nacionaliniam paveldui.

Rūmai perleido valstybei du prabangius automobilius „Ferrari“, kuriuos Juanui Carlosui padovanojo vienas arabų šeichas ir kurie dabar turi būti parduoti aukcione, sakė šaltiniai rūmuose.

Žiniasklaida apskaičiavo, kad buvusio karaliaus turtas yra vertas 1,7 mlrd. eurų. Rūmai šį skaičių neigia ir sako, kad jis apima ir tą turtą, kuris iš tiesų priklauso valstybei.
Juanui Carlosui atsistatydinant, monarchijos populiarumas tarp ispanų buvo nukritęs maždaug iki trečdalio, rodė instituto CIS duomenys.

Neseniai įvairių laikraščių atliktos visuomenės apklausos rodo, kad Felipe tą tendenciją pakeitė priešinga. Konservatyvaus laikraščio „La Razon“ paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad Felipe populiarumas yra 72 procentai.

Monarchijos ekspertas Antonio del Moralas (Antonijus del Moralas) sakė, jog Felipe daro tai, „ką Ispanijos monarchijai reikėjo padaryti siekiant atkovoti truputį to prestižo, kurį ji prarado per pastaruosius dvejus ar trejus metus“.

Tačiau Barselonos universiteto politologas Jordi Matasas (Žordi Matasas) pavadino Felipe „karaliumi tinginiu“.

„Viskas yra lygiai taip pat ar blogiau, naujosios monarchijos įtakos niekur nematyti. Daug kalbų, bet mažai rezultatų“, – laikraštyje „El Pais“ rašė J.Matasas.