Šie kaltinimai sulaukė piktos Kinijos reakcijos.

Vašingtonas, Londonas ir Velingtonas pateikė viešus kaltinimus Kinijai, aprašydami įvairius kibernetinius pažeidimus, įvykdytus per pastarąjį dešimtmetį ar dar ilgesnį periodą, ir taip, regis, kartu siekia Pekino atsakomybės.

JAV teisingumo departamentas pateikė kaltinimus septyniems Kinijos piliečiams dėl, jo teigimu, 14 metų vykdytos plataus masto pasaulinės įsilaužimo operacijos, kuria mėginta padėti Kinijai siekti „ekonominio šnipinėjimo ir užsienio žvalgybos tikslų“.

Generalinio prokuroro pavaduotoja Lisa Monaco (Liza Monako) pirmadienį sakė, kad per šią kampaniją buvo išsiųsta daugiau kaip 10 tūkst. el. laiškų, skirtų JAV ir užsienyje įsikūrusioms įmonėms, politikams, kandidatams į renkamas pareigas ir žurnalistams.

Vašingtonas teigė, kad už atakų slypi APT31 pavadintas padalinys ir kad tai yra kibernetinio šnipinėjimo programa, kuriai vadovauja galinga Kinijos valstybės saugumo ministerija iš centrinio Uhano miesto.

JAV Teisingumo departamentas teigė, kad įsilaužėliai gavo prieigą prie el. pašto paskyrų, duomenų laikymo nuotoliniuose serveriuose paskyrų ir telefoninių skambučių įrašų, o kai kurias paskyras stebėjo ne vienus metus.

Po kelių valandų Londonas pranešė, kad 2021–2022 metais ta pati grupė APT31 taikėsi į JK įstatymų leidėjų, įskaitant daugelį tų, kas kritikavo Kinijos politiką, paskyras.

Britanijos, kurioje jau greitai turi įvykti visuotiniai rinkimai, ministro pirmininko pavaduotojas Oliveris Dowdenas (Oliveris Daudenas) taip pat paskelbė pranešimą, kad su Kinijos valstybe susijęs subjektas tikriausiai sukėlė pavojų šalies rinkimų komisijai.

Jis sakė, kad abi atakos, nukreiptos prieš įstatymų leidėjus ir rinkimų komisiją, buvo reali ir rimta grėsmė, bet galiausiai buvo sužlugdytos.

„Tai neturės įtakos tam, kaip žmonės registruojasi, balsuoja ar kitaip dalyvauja demokratiniuose procesuose“, – pridūrė O. Dowdenas.

Dviem su APT31 susijusiems asmenims ir vienai bendrovei įvestos JK sankcijos.

Naujoji Zelandija antradienį taip pat pranešė, kad maždaug tuo pačiu laikotarpiu buvo nusitaikyta į jos parlamento patarėjų biurą, kuris rengia ir skelbia įstatymus.

Naujoji Zelandija, paprastai viena stipriausių Kinijos rėmėjų Vakaruose, dėl išpuolio apkaltino Kinijos valstybės remiamą grupę APT40.

Tiesą sakant, Kinija yra dažna kibernetinių atakų auka.

Neseniai išrinktas centro dešiniųjų ministras pirmininkas Christopheris Luxonas (Kristoferis Laksonas) pripažino, kad dėl kibernetinės atakos kaltinti Kiniją, kuri yra didžiausia jo šalies prekybos partnerė, yra didelis žingsnis.

Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministras Winstonas Petersas (Vinstonas Pitersas) sakė nurodęs diplomatams „šiandien pasikalbėti su Kinijos ambasadoriumi, išdėstyti mūsų poziciją ir išreikšti susirūpinimą“.

„Šis pokalbis jau įvyko“, – teigė jis.

„Politinė manipuliacija ir piktavališkas šmeižtas“

Pastaruoju metu Vakarų šalys vis dažniau atvirai kalba apie kenkėjiškas kibernetines operacijas ir kaltina kitas užsienio šalis, pirmiausia Kiniją, Rusiją, Šiaurės Korėją ir Iraną.

Tačiau Kinija piktai reagavo į kaltinimus, o jos ambasados Londone, Velingtone ir Vašingtone juos pasmerkė.

„Jungtinės Karalystės nepagrįstai keliamas triukšmas dėl vadinamųjų „Kinijos kibernetinių atakų“ ir paskelbtos sankcijos yra akivaizdi politinė manipuliacija ir piktavališkas šmeižtas“, – nurodė Kinijos ambasada Londone.

Anot ambasados, Pekinas „niekada neskatino, nerėmė ir nepritarė kibernetinėms atakoms“.

Kinijos ambasada Velingtone apkaltino Naująją Zelandiją suklydus.

„Tiesą sakant, Kinija yra dažna kibernetinių atakų auka“, – pridūrė ambasada.

Tiek Rusija, tiek Kinija kaltinamos tuo, kad kibernetinėms atakoms vykdyti pasitelkia slaptas ir ne savo teritorijoje veikiančias grupes, o tai apsunkina jų identifikavimą.

JK įstatymų leidėjų Iainas Duncanas Smithas (Ijanas Dankanas Smitas) pareiškė, kad Kinija turi būti pripažinta grėsmę keliančia valstybe.

Jis yra vienas iš kelių JK parlamento narių, kuriems Pekinas 2021 metais pritaikė sankcijas už kritiką dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš Kinijos uigūrų mažumą ir Honkongą.

Be to, JK ir JAV kartais pačios vykdo plataus masto kibernetines operacijas, tačiau retai apie jas kalba viešai.

Londonas ir Vašingtonas kartu su Naująja Zelandija, Australija ir Kanada yra dalijimosi žvalgybos informacija tinklo „FiveEyes“ nariai.

Aukcionų namų „Julien's“ duomenimis, tai rekordinė suma, sumokėta aukcione už šio britų atlikėjo gitarą. Šiandien 78-erių E. Claptonas 1964 m. gamybos elektrine „Gibson“ gitara grojo, kai savo laiku koncertavo su roko grupe „Cream“. Kaip „The Fool“ žinomas instrumentas išsiskiria psichodeliniu spalvotu išpaišymu.

Aukcionas ketvirtadienio vakarą vyko Nešvilyje (JAV Tenesio valstija). Remiantis „Julien's“ pranešimu, naujasis gitaros šeimininkas yra verslininkas, kolekcininkas ir futbolo klubo „Indianapolis Colts“ savininkas Jimas Irsay‘is.

2017 metais D. Trumpas paskelbė, kad jo šalis kartu su Izraeliu pasitraukia iš UNESCO, kaltindamas šią organizaciją šališkumu žydų valstybės atžvilgiu. Šis sprendimas įsigaliojo 2018 metais.

Jungtinės Valstijos, vienos iš UNESCO steigėjų, daugiausiai prisidėjo prie UNESCO biudžeto iki 2011 metų, kai ši organizacija priėmė Palestiną kaip valstybę narę.

Dėl to pagal JAV teisę buvo nutrauktas įmokų mokėjimas.

Kovą JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pareiškė, kad JAV nedalyvavimas UNESCO veikloje leidžia Kinijai rašyti dirbtinio intelekto taisykles.

„Labai tikiu, kad turėtume grįžti į UNESCO – vėlgi, ne kaip dovana UNESCO, bet dėl to, kad tai, kas vyksta UNESCO, iš tikrųjų yra svarbu“, – pristatydamas biudžetą Senato komitetui sakė A. Blinkenas.

„Jie rengia dirbtinio intelekto taisykles, normas ir standartus. Mes norime būti ten“, – sakė jis.

JAV 1984 metais buvo pasitraukusi iš UNESCO, o 2003 metų spalį vėl prisijungė prie šios organizacijos.

Aleksandras Vinnikas „buvo įlaipintas į privatų lėktuvą ir išskraidintas į JAV“, nė neleidus jam pateikti prieglobsčio prašymo Graikijoje, sakė Zoe Konstantopoulou. Pasak sbyla Prancūzijoje susipažinusio šaltinio, A. Vinnikas buvo perduotas Graikijos valdžiai ketvirtadienio popietę, praėjus vos kelioms savaitėms, kai Paryžiaus kasacinis teismas patvirtino jo penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už pinigų plovimą.

43 metų A. Vinnikas pastaruosius dvejus metus buvo laikomas suimtas Prancūzijoje, prieš tai išduotas Graikijos. Dviejų vaikų tėvas seniai įsivėlęs į teisinius ginčus tarp Graikijos, Prancūzijos, Rusijos ir JAV. A. Vinniko advokatas prancūzas Fredericas Belot sakė, kad Vašingtonas darė didelį spaudimą dėl jo kliento ekstradicijos, jis išsiųstas į San Franciską per Bostoną, Jungtinėse Valstijose jam gresia 55 metai kalėjimo.

„Esame pasipiktinę nedraugiškais Graikijos valdžios veiksmais, - pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija, pažadėjusi ginti A.Vinniko interesus. - Rusijos diplomatai darys viską, kad apgintų pagrįstas jo teises ir interesus“.

Iš pradžių A. Vinnikas buvo suimtas 2017 m. liepą šiauriniame Graikijos turistiniame Chalkidikės kurorte. Prasidėjo ilgai trukusios teisminės procedūros, Graikija nagrinėjo susikertančius ekstradicijos prašymus ir galiausiai priėmė sprendimą Prancūzijos naudai. 2020 m. Prancūzijos teismas nuteisė A. Vinniką penkerius metus kalėti už pinigų plovimą, bet išteisino dėl kaltinimo apgauti beveik 200 žmonių naudojant išpirkos reikalaujančią programinę įrangą. Birželio mėnesį nuosprendį patvirtino Prancūzijos kasacinis teismas.

JAV pateikė A. Vinnikui 21 kaltinimą, tarp jų tapatybės vagyste ir prisidėjus prie prekybos narkotikais bei pinigų plovimu. Rusijoje jis ieškomas dėl mažesnių kaltinimų sukčiavimu, suma siekia vos 9500 eurų.

Valstybės departamento kasmetinėje ataskaitoje dėl žmogaus teisių „terminas „okupacija“ dabartinės Vakarų Kranto padėties kontekste yra vartojamas“, sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas) žurnalistams.

„Tokia buvo ilgalaikė ankstesnių abiejų partijų administracijų pozicija daugelį dešimtmečių“, – pareiškė jis.

Tačiau į valdžią atėjus tvirtai Izraelį palaikančiam D. Trumpui, kasmetinėje ataskaitoje dėl žmogaus teisių skyrių „Izraelis ir okupuotos teritorijos“ pakeitė skyrius „Izraelis, Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas“. 

Pirmojoje J. Bideno administracijos antradienį paskelbtoje ataskaitoje buvo išsaugota ta pati formuluotė, tačiau nurodyta, kad ši formuluotė neatspindi jokios pozicijos.

Valstybės departamento pareigūnė žmogaus teisių klausimais Lisa Peterson (Lisa Piterson) pareiškė, kad ataskaitoje iš esmės vartojami geografiniai pavadinimai ir kad vietovardžiai „Izraelis, Vakarų Bankas ir Gazos Ruožas“ yra aiškesni ir lengviau suprantami skaitytojams.

D. Trumpo valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) tapo pirmuoju JAV diplomatijos vadovu, apsilankiusiu Vakarų Krante esančioje žydų nausėdijoje. Jis pareiškė nepritariantis tarptautiniu mastu vyraujančiai nuomonei, kad tokių nausėdijų statybos yra neteisėtos. Tai buvo laikoma D. Trumpo administracijos ženklu, kad Izraelis galėtų nevaržomas aneksuoti palestiniečių teritoriją.

D. Trumpas taip pat pripažino Jeruzalę Izraelio sostine ir priėmė prieštaringai vertinamą sprendimą pripažinti Golano Aukštumų – Sirijos teritorijos – aneksiją.

Izraelis išvedė kariuomenę iš Gazos Ruožo 2005 metais, tačiau toliau kontroliuoja šios islamistų judėjimo „Hamas“ valdomos teritorijos oro erdvę ir sienas.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) leido suprasti, kad Jungtinės Valstijos neatšauks D. Trumpo sprendimų dėl Jeruzalės, bet taip pat pažadėjo aktyviau siekti nepriklausomos palestiniečių valstybės pripažinimo.

„Šiuo metu nekalbame apie mūsų pozicijos ar planų dėl Pekino olimpinių žaidynių pasikeitimą“, – sakė J. Psaki žurnalistams per spaudos konferenciją.

„Mes, žinoma, glaudžiai konsultuojamės visais lygiais su sąjungininkais ir partneriais, siekdami identifikuoti mūsų bendras problemas ir suderinti bendrą požiūrį, tačiau šiuo metu Jungtinės Valstijos nesvarsto jokių šių planų pakeitimų“, – pridūrė ji.

JAV olimpinis komitetas taip pat pareiškė neketinąs siūlyti boikotuoti ar atidėti 2022-ųjų žiemos žaidynes.

„Pasisakome prieš žaidynių boikotą, nes jau įrodyta, kad tai neigiamai veikia atletus ir nepadeda spręsti pasaulinių problemų“, – nurodoma Komiteto išplatintame pareiškime.

Pasisakome prieš žaidynių boikotą, nes jau įrodyta, kad tai neigiamai veikia atletus ir nepadeda spręsti pasaulinių problemų.

Kiek anksčiau viena žmogaus teisių gynėjų grupė kreipėsi į Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), ragindama perkelti 2022-ųjų olimpiadą iš Kinijos į kitą šalį dėl griežtos Pekino politikos Sindziange gyvenančios uigūrų mažumos atžvilgiu.

Grupė JAV respublikonų senatorių antradienį pateikė rezoliuciją su panašiu raginimu. Rezoliucijoje Kinijos valdžia kaltinama uigūrų „genocidu“.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas trečiadienį šiuos raginimus pavadino „itin neatsakingais“ ir išreiškė viltį, kad tarptautinė bendruomenė jų nepalaikys.

Anot žmogaus teisių grupių, mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių musulmonų yra kalinami vadinamosiose perauklėjimo stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione. Kinija taip pat kaltinama Sindziange vykdanti prievartinę moterų sterilizaciją.

Kinija šiuos kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad tos stovyklos yra profesinio ugdymo centrai, turintys atgrasyti uigūrus nuo islamo ekstremizmo.

Dauningo gatvė nurodė, kad Karen Pierce (Karen Pirs) pakeis Kimą Darrochą (Kimą Darošą), kuris iš savo pareigų pasitraukė pernai, kai buvo nutekinta Jungtinės Karalystės ambasados konfidenciali korespondencija su Londonu ir į viešumą iškilo britų diplomato kritika D. Trumpo administracijai.

Viename iš K. Darrocho pranešimų D. Trumpo administracija vadinama „unikaliai neveiksnia“, o kitame JAV lyderis apibūdinamas kaip „nepatikimas ir nekompetentingas“.

Šiuo paskyrimu siekiama užpildyti vakuumą, likusį po K. Darrocho pasitraukimo pernai liepą, JK ir JAV ruošiantis deryboms dėl dvišalės prekybos sutarties po „Brexito“.

Karjeros diplomatė K. Pierce jau yra dirbusi Vašingtone 1992–1996 metais, kai buvo britų ambasadoriaus privačia sekretore. Ji yra pirma moteris, kuriai atitenka JK ambasadorės JAV postas.

Britų užsienio reikalų ministras Dominicas Raabas (Dominikas Rabas) ją pavadino „išskirtine diplomate“, pradėsiančia darbą „didelių galimybių“ abiems istoriškai artimoms valstybėms metu.

Be to pranešama, kad D. Trumpas, kažkada pavadinęs K. Darrochą „labai buku vyruku“, yra K. Pierce gerbėjas. Prezidentas kartą yra ją pavadinęs „nuostabia“, rašo „Daily Mail“.

Bet jai prireiks nelengva užduotis užglaistyti virtinę nesutarimų, pastaruoju metu aptemdžiusių abiejų šalių „ypatingus santykius“.

Tarp jų yra Britanijos sprendimas leisti Kinijos bendrovei „Huawei“ su tam tikromis išlygomis dalyvauti 5G tinklų diegime, taip pat Vašingtono atsisakymas išduoti vieno amerikiečio diplomato žmoną, besinaudojančią diplomatine neliečiamybe, kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo už eismo įvykį Jungtinėje Karalystėje, per kurį buvo mirtinai sužalotas jaunuolis. 

Šalys taip pat laikosi skirtingų požiūrių į Irano branduolinį susitarimą, iš kurio D. Trumpas išvedė Jungtines Valstijas.

Kalbėdama apie naują paskyrimą 60 metų K. Pierce pareiškė, kad „jai buvo garbė išgirsti prašymą atstovauti JK Jungtinėse Valstijose“, bet ji nesureikšmino pastarojo metų nesutarimų.

„Manau, kad tai yra vieninteliai svarbiausi santykiai Jungtinei Karalystei“, – pareiškė diplomatė ir priminė apie „tvirtą Britaniją ir JAV siejantį ryšį, kuris pastatytas ant daugybės ramsčių“.

Savo pareiškime diplomatė pažadėjo „stiprinti ir net dar labiau gerinti santykius tarp mūsų abiejų valstybių ir jų žmonių“.

K. Pierce Didžiosios Britanijos atstove prie JT Niujorke dirbo nuo 2018 metų kovo. Tuomet ji taip pat buvo pirmoji šį postą užėmusi moteris.

Jai yra tekę atlikti įvairias užduotis JK užsienio reikalų ministerijoje Londone. Matyt, diplomatė padarė įspūdį B. Johnsonui, kai jis vadovavo šiai ministerijai, rašo „Daily Mail“.

Iš Anglijos šiaurės vakarinės Lankašyro grafystės kilusi K. Pierce taip pat dirbo JK ambasadore Afganistane nuo 2015 iki 2016 metų.

Kaip rašo „Deutsche Welle“, masines žudynes ekspertai apibrėžia kaip išpuolį, per kurį žuvo keturi ir daugiau žmonių. Tokių išpuolių Jungtinėse Valstijose šiemet buvo 41, per juos, neskaitant užpuolikų, žuvo 211 žmonių. Net 33 išpuoliai buvo įvykdyti šaunamaisiais ginklais.

Surinkti duomenys rodo, kad 2019-aisiais JAV buvo daugiau masinių žudynių nei bet kuriais metais nuo 1970-ųjų, kai buvo pradėti rinkti tokie duomenys. Iki šiol daugiausia žudynių per metus buvo įvykę 2006-aisiais, kai šalyje įvyko 38 masinės žudynės.

Vis dėlto 2019 m. žuvo ne daugiausia žmonių. 2017 m. aukų skaičius siekė net 224, nes būtent tais metais įvyko daugiausia gyvybių pareikalavusios žudynės šiuolaikinėje JAV istorijoje. Tuo metu Las Vegase šaulys nužudė net 58 žmones.

Aštuonerios iš 41 masinių žudynių įvykdytos ne šaunamaisiais ginklais, o peiliais, kirviais ar padegant. Dauguma žudynių buvo susijusios su nesutarimais šeimoje, kovomis tarp narkotikų kartelių ar gaujų ir konfliktais darbe.

Virdžinija Byče, Deitone, Teksaso valstijos miestuose Odesoje ir El Pase bei Džersio Sityje įvykusios šaudynės paskatino, ypač demokratus, raginti apriboti prieigą prie šaunamųjų ginklų.

Kalifornijoje, kur galioja vieni griežčiausių ginklų kontrolės įstatymų šalyje, šiemet vyko aštuonerios masinės žudynės. Visgi beveik pusėje valstijų vyko bent vienerios žudynės, kurios pasiglemžė tiek mažų miestelių, tiek ir didelių miestų gyventojų gyvybės.

Sukurtoje duomenų bazėje nepateikiamas per žudynes sužeistų žmonių skaičius. Vis dėlto, nepaisant išaugusio masinių žudynių skaičiaus, bendras žmogžudysčių skaičius Jungtinėse Valstijose mažėja.

Šalies vadovas Jungtinėse Valstijose viešės iki ketvirtadienio.

Vizito svarbiausia dalis bus G. Nausėdos kalba Generalinės Asamblėjos sesijoje, ji numatoma trečiadienį.

Anot diplomatų, joje šalies vadovas turėtų kalbėti apie tarptautinės teisės reikšmę, Rusijos grėsmę ir darnaus vystymosi tikslus.

Prezidentas taip pat dalyvaus viršūnių susitikime klimato kaitos klausimais ir susitiks su potencialiais investuotojais.

Diplomatinių šaltinių teigimu, vizito metu taip pat planuojamas dvišalis G. Nausėdos susitikimas su britų premjeru Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu) aptarti Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

Vizito metu prezidentą lydės pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

„Niekada niekada nebegrasinkite Jungtinėms Valstijoms arba patirsite tokias pasekmes, kurių nedaug kas patyrė per visą istoriją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trumpas, tiesiogiai kreipdamasis į Irano prezidentą Hassaną Rouhani (Hasaną Rouhanį).

„Niekada niekada nebegrasinkite Jungtinėms Valstijoms arba patirsite tokias pasekmes, kurių nedaug kas patyrė per visą istoriją“,

„Mes nebesame šalis, kuris toleruos jūsų išprotėjusius smurto ir mirties žodžius. Būkit atsargūs!“ – rašė D. Trumpas.

Tokį atsakymą jis pateikė H. Rouhani anksčiau sekmadienį perspėjus JAV lyderį „nežaisti su liūto uodega“ ir pareiškus, kad konfliktas su Iranu būtų didžiausias visų laikų karas.

Šis žodinis susirėmimas priminė pernai vykusį D. Trumpo žodžių karą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu). Tuomet įtampa galiausiai atslūgo ir šiemet abu lyderiai surengė istorinį viršūnių susitikimą.

Iranas pagrindiniu D. Trumpo taikiniu tapo netikėtai pagerėjus Vašingtono santykiams su branduolinį ginklą turinčia Šiaurės Korėja.