Hitlerininkų priešlėktuvinės gynybos įtvirtinimus šiuo metu norima paversti lankytojams patraukliu objektu. Savanoriai bandė sutvarkyti kanalizacijos šachtą, kad čia būtų galima įrengti bent minimalių patogumų.

"Šiuo metu turime tik lauke esantį laikiną tualetą. Būtų puiku, jei pavyktų įrengti tinkamą svečiams ir lankytojams. Pasitaiko, jog įtvirtinimus lanko nėščios moterys, turi būti bent minimalių patogumų", – apie darbų priešistorę pasakojo vienas savanorių, vedantis ekskursijas lankytojams, Timūras Bandza.

Savanoriai, kasdami šiukšles kanalizacijos šachtoje, rado keistą pakelį.

"Buvo matyti, jog tai permirkusio popieriaus dėžutė, kurios viduje yra kažkas guminio. Atidžiau apžiūrėjus, nusprendėme, jog tai galėtų būti prezervatyvų pakelis. Spėjame, kad jis vokiškas", – teigė R.Bandza.

Pajūrio regioninio parko direkcijos nuotr.

Antrojo pasaulinio karo laikų apsisaugojimo priemonės kaipmat sudomino savanorius.

"Kad jos nešiuolaikinės, iš karto buvo matyti. Jas turėtų ištirti mokslininkai, bet spėjame, kad tai tikrai vokiški prezervatyvai. Abejoju, jog tai galėjo būti sovietų armijos paliktas daiktas. Ten tai buvo retas dalykas. O štai vokiečių kariai jų turėdavo, prezervatyvų pakelis įeidavo į asmens higienos priemonių komplektaciją. Tai parodo kultūros lygį", – pasakojo T.Bandza.

Koks likimas laukia tokio neįprasto radinio? Istoriniu pajūrio krašto palikimu besirūpinantis klubas žada eksponuoti vokiškus prezervatyvus.

"Tai taip pat yra istorijos dalis", – šypsojosi T.Bandza.

Prieš kurį laiką savanoriai čia buvo radę dantų šepetukų. Veikiausiai jie taip pat palikti kariškių.

Juodoji tvirtovė arba "Memel Nord" įtvirtinimai – ne tik muziejus. Ši erdvė itin dažnai pritaikoma įvairiems istorinio pobūdžio spektakliams, taip pat ir istorinių įvykių rekonstrukcijoms.

"Ir labai dažnai veiksmas vyksta ne tik tvirtovės viduje. Kaip ir šįkart, per Napoleonistikos festivalį. Čia susirinko įvairūs karybos klubai, tarp jų – ir Antrojo pasaulinio karo rekonstruktoriai. Šie įtvirtinimai dėl to yra "gyvi", nes juose leista veikti tų klubų entuziastams. Mes jiems netrukdome daryti tai, ko įstatymai nedraudžia", – teigė Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis.

Nors savaitgalį vykęs renginys buvo skelbtas viešai, žiūrovus galėjo nustebinti nebent tik šmėstelėjusi Antrojo pasaulinio karo laikų nacių vėliava.

Tačiau, anot E.Paplauskio, tos vėliavos laikyti nuolat iškeltos neleidžiama, kaip ir sovietų atributikos. Jos esą naudojamos tik istorinių įvykių rekonstrukcijos renginiams ir fotosesijoms.

Parko atstovas pabrėžė, kad nepropaguoja nacių ir komunistų ideologijų, kurios buvo nusikalstamos žmonijai. Šio muziejaus tikslas – rekonstruoti istorinius įvykius. Ir šių dviejų nusikalstamų režimų vėliavos – tik eksponatai.

"Jokių pretenzijų dėl anų laikų simbolikos išgirsti dar neteko, nors renginių ir būna labai daug. Pasitaiko vaidinimų, kur rekonstruktoriai dėvi ir nacių, ir sovietų karių uniformas. Tuos spektaklius mato ir rusai, ir vokiečiai, niekas nesipiktina, supranta, apie ką kalbama", – tikino E.Paplauskis.

Nueinanti žiema nepasigailėjo ant jūros kranto Giruliuose stūksančių vokiečių 1939 m. pastatytų įtvirtinimų, vadinamų Juodąja tvirtove. Laikas baigia sunaikinti sovietmečiu ant tvirtovės pastatytą raudonų plytų bokštelį, todėl apsispręsta jį nugriauti.

"Šių metų pradžioje pastebėjome, kad ima byrėti šio bokštelio plytos. Visas šis statinys darosi nesaugus žmonėms, todėl prašėme Kultūros paveldo departamento leisti nugriauti avarinės būklės bokštelį", – aiškino Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius Darius Nicius.

Šie artilerijos baterijos įtvirtinimai pajūryje buvo pastatyti vokiečių, Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Fortus prie Klaipėdos sudarė devyni gelžbetoniniai įrenginiai, sujungti požeminiais keliais. Šiuo metu išlikusį Pajūrio regioninio parko direkcijai priklausantį karinių įtvirtinimų kompleksą sudaro trys pastatai.

"Jie mums buvo perduoti prižiūrėti 1997 m. Viename iš fortų yra įrengta ekspozicija, rengiamos ekskursijos. O štai prie pat jūros esantis įtvirtinimas turėtų pasikeisti, todėl žmonės neturėtų stebėtis, išvydę akiai naują vaizdą", – ramino D.Nicius.

Sovietmečiu statytas bokštelis dar kurį laiką pravertė pasieniečiams, stebintiems jūrą. Vėliau antstatas liko be priežiūros ir ėmė nykti.

"Po karo sovietinės armijos kariai čia dar buvo sumontavę patranką. Po kurio laiko šiame bokštelyje šeimininkavo pasieniečiai", – pasakojo D.Nicius.

Šią žiemą specialistai, apžiūrėję antstatą, konstatavo, kad jo sienos yra suskilinėjusios, dalis perdangų nugriuvo, o plytos jau senokai grėsmingai kybo virš smalsuolių galvų.

"Mes šį bokštelį žadame nugriauti patys. Nežinia, kiek tai gali kainuoti, gal mums tai pavyks padaryti ūkiškai. Gal pagelbės seniūnija", – svarstė D.Nicius.