„Ačiū“ – pati naujausia Jurgos autorinė daina. Klausytojai šio kūrinio užuomazgas pirmą kartą galėjo išgirsti Jurgos gimtadienio koncertų ture šį pavasarį, o galutinės, kartu su prodiuseriu Leon Somov ištobulintos dainos koncertinė premjera įvyks jau po kelių savaičių – koncerte Vilniaus „Vasaros terasoje“ birželio 15 dieną.

„Manau, kad „Ačiū“ – nuogiausias kūrinys iš visų mano dainų. Kitose dainose – metaforos, daugiau paslapties, o čia viskas atvirai, apie man pačius svarbiausius dalykus – nuo vaikystės iki dabar“, – sakė Jurga.

Vaizdo klipą dainai „Ačiū“ sukūrė animatorius Pijus Čeikauskas, dirbęs ir prie dainininkės kurto ir šiais metais Lietuvoje pristatyto animacinio filmo „Mora Mora“. Panaudojęs Jurgos vaikystės ir paauglystės nuotraukas, Pijus Čeikauskas atgaivino gražiausius dainininkės atsiminimus, papildančius dainos žodžius.

Šiame vaizdo klipe atspindėti svarbiausi Jurgos gyvenimo momentai nuo kūdikystės iki dabar. Jo dėmesio centre – Jurgos šeima, anot dainininkės, didžiausia atrama ne tik jos, bet ir mūsų visų gyvenime.

Animuotame klipe užfiksuoti trys Lietuvos ir vienas Sakartvelo miestas, kur prabėgo Jurgos vaikystė, o būsima dainininkė patyrė daug laimės akimirkų. Nuotraukose galima rasti ne tik Jurgos Mamą ir Tėtį, bet ir būrį giminių, klasiokų ir nuostabios gamtos vaizdų – jūrą, upę ir begalę ežerų, kur vaikyste džiaugėsi dainininkė.

Singlo „Ačiū“ viršelis / Kūrėjų nuotr.

„Klipe pamatysite kiemą, kuriame su draugėmis ir viena ieškodavau ir auginau varliukus, auklėjau savo katę, kaip atsidaryti duris, ir su broliu statėme sniego tvirtovę ir dar daug gražiausių atsiminimų“, – atvirauja Jurga.

Šiandien naujausias Jurgos singlas pasirodė visose skaitmeninėse muzikos platformose ir Lietuvos radijo stotyse. Jau po kelių savaičių, birželio 15 dieną, „Ačiū“ pirmą kartą nuskambės gyvai Jurgos koncerte sostinės „Vasaros terasoje“. Šį pasirodymą Vilniuje dainininkė vadina jos vasaros koncertų sezono atidarymu.

Šiame koncerte Jurga pasirodys su savo grupe, o daugelis jos geriausiai žinomų dainų nuskambės naujai ir pasipildys gitariniu skambesiu. Birželio 15 dieną „Vasaros terasoje“ Jurga pirmą kartą su grupe atliks ne tik naujausią dainą „Ačiū“, bet ir kitus neseniai pristatytus kūrinius – „Home“ ir „Tau visas dangus“.

Jau po kelių savaičių gimtadienį švęsianti Jurga ners į septynių proginių koncertų turą Lietuvos miestuose. Iš šventinių pasirodymų atlikėja tikisi ne tik gimtadienio jaukumo ar septyniskart užpūst žvakes ant torto, bet ir specialia programa ir ryškiais atsiminimais iš savo kūrybos žiūrovams nupasakoti savo muzikinį kelią.

„Tai gimtadienio turas, kokio dar niekada nebuvo! Dabar juokinga prisiminti, bet bičiuliai labai ilgai nežinojo, kada mano tikras gimtadienis, todėl sveikindavo net kelias savaites apie gimtadienio datą“, – turo idėją pristato Jurga.

„O šiais metais, po keleto visiems mums keistų metų, kilo mintis prisiminti ir net pralenkti visus ankstesnius gimtadienius, surengti visą mėnesį trunkantį gimtadienį ir jį atšvęsti koncertuose su per tiek metų artimais tapusiais klausytojais ir man brangia muzika!“, – sakė moteris.

Hitais „Nebijok“ ir „Aukso pieva“ į muzikos sceną įsiveržusi Jurga pasakoja, kad proginiuose koncertuose skambės specialiai gimtadienio turui paruošta programa. Svarbiausi gimtadienio turo elementai – ryškiausios dainos iš visos karjeros ir šventiškiausi kūriniai, kuriuos netikėtai sujungia „gimimo“ tema.

„Ruošdamasi turui, supratau, kad „gimimas“ yra viena svarbiausių idėjų mano dainose – kažkokio jausmo, supratimo, ir, žinoma, meilės ir svajonės gimimas. Neabejoju, kad ši programa – bus šviesus palinkėjimas sau ir visiems klausytojams to, ko labiausiai norisi!“ – sakė Jurga.

Artėjančiuose koncertuose muzikantai atliks naujas dainų aranžuotes, kūrinius iš pirmųjų Jurgos albumų „Aukso pieva“, „Instrukcija“, „+37° (Goal of Science)“ ir pačias naujausias dainas, o keletą kūrinių sau akomponuodama klavišiniais sugros pati dainininkė.

„Per kelis paskutinius metus atpratome nuo bendravimo, todėl koncertai bus labiau jaukūs nei įprastai, o kiekvienas iš jų – kažkuo išskirtinis, su skirtingais muzikantais, kiek varijuojančia programa ir kitokia muzikine staigmena kiekviename pasirodyme“, – sakė atlikėja.

Akustiniuose pasirodymuose prie Jurgos prisijungs grupės muzikantai – gitaristas Romas Rainys ir pianistas Giedrius Nakas, o vasario 10-ąją – tikslią Jurgos gimtadienio dieną – Vilniuje įvyksiantis koncertas bus pats trankiausias. Šiame pasirodyme su Jurga ant scenos lips dar daugiau kviestinių muzikantų ir ypatingų svečių.

Anot Jurgos, tai bus didžiausias jos turas po 2020 metais išleisto albumo „Jurga“ pristatymo koncertų.

„Smagiausi gimtadieniai man buvo tie, kuriuose sveikindavau kitus, dovanodavau gėlių – juk svarbiausia – žmonės, kuriems suteiki džiaugsmo ir gerų emocijų. Esu tikra, kad kartu sukursime gražią šventę visiems, o, jei džiaugsis svečiai, šypsosiuosi ir aš“, – džiaugiasi Jurga.

Gimtadienio turo pasirodymai vyks: sausio 28 dieną Šilalėje, sausio 29 dieną Palangoje, vasario 5 dieną Birštone, vasario 10 dieną Vilniuje, vasario 11 dieną Klaipėdoje, vasario 12 dieną Palūšėje ir vasario 19 dieną Druskininkuose.

Pirmasis turo koncertas įvyks jau penktadienį, liepos 2 dieną, Nidoje. Liepos 5 dieną Jurga su grupe pasirodys Palangoje, o liepos 14 dieną – Vilniuje, kur surengs koncertą Vilniaus universiteto didžiajame kieme.

Praėjusių metų rudenį Jurga paminėjo savo debiutinio albumo „Aukso pieva“ 15-ajį gimtadienį, todėl į būsimų koncertų programą dainininkė šalia savo naujausių kūrinių iš albumo „Jurga“ įtrauks daug metų koncertuose neskambėjusias, bet iki šiol muzikos gerbėjų ypač vertinamas dainas iš jos pirmojo albumo.

„Ši koncertinė programa sudaryta iš mano kūrybą įrėminančių albumų – pirmojo ir debiutinio „Aukso pieva“ ir naujausio bei kol kas paskutinio albumo „Jurga“, o tarp šių albumų – visa mano muzikinė ir asmeninė kelionė!“, – šypsosi Jurga.

Jurga su grupe paruošė visiškai naujas kultinių dainų aranžuotes, kurios gyvai žiūrovams dar neskambėjo, tačiau jau yra išleistos prieš pusmetį vinilo formatu ir skaitmeninėse platformose pasirodžiusiame proginiame šio albumo leidime „Aukso pieva (Deluxe)“.

Būsimuose koncertuose klausytojų lauks ne tik naujai skambantys ir nuo Jurgos pasirodymų neatsiejami kūriniai „Nebijok“ ar „Aukso pieva“, bet ir tokios daug metų koncertuose negirdėtos dainos kaip „Kai pamirši tu mane“ ar „Galbūt“. Naujoji pastarojo kūrinio versija su lotyniškos muzikos ir salsa motyvais prieš kelias savaites sugrįžo į radijo stočių topus po penkiolikos metų pertraukos.

Jurga džiaugiasi ne tik į koncertinį repertuarą sugrįžusiais tiek jai, tiek klausytojams svarbiais kūriniais, bet ir tuo, kad pagaliau galės savo muzika pasidalinti su gyva publika, kurios yra neįtikėtinai pasiilgusi.

Anot Jurgos, „Jurga + Aukso pieva“ pasirodymai bus įvairiapusiai – ne tik jaukūs, bet ir itin dinamiški. „Aukso pievos“ kūrinius muzikantai atliks akustiškai, tačiau programoje bus ir nemažai tokių kūrinių, kurie yra ypač tinkami šokti iš naujausio dainininkės studijinio albumo „Jurga“.

Prie šio, vieno energingiausių, Jurgos albumų, kuriame išleistos tokios dainos kaip „Try Me“, „1:0 šviesa laimi“, „Žodžiai tarsi vanduo“ dirbo net penki prodiuseriai, tarp jų – ir vienas ryškiausių Lietuvos muzikos prodiuserių Leon Somov. „Todėl ir šie kūriniai kitokie, labai energingi ir paskaninti švelnios elektronikos“, – sako Jurga.

Visgi, kaip teigia Jurga, šiame albume taip pat yra ir švelnių bei lyriškų dainų. „Žinau iš pasakojimų, kad klausytojus labai palietė tokie naujo albumo kūriniai kaip „Kelionė laiku“. Žmonės jį išskiria kaip vieną svarbiausių mano dainų, kurios klausydamiesi, jie jaučia, kad ši daina – apie juos ir jų gyvenimą, – pasakoja Jurga. – Tai man labai svarbu ir partvirtina, kad klausytojai buvo pasiruošę šiam albumui.“

Liepos 2 dieną muzikantai pasirodys Nidoje, „Line Up Nida“, liepos 5 dieną – Palangoje, „Oldman parke“. Didžiausias turo koncertas bus surengtas istoriniame Vilniaus universiteto didžiajame kieme liepos 14 dieną. Būtent šioje vietoje praėjusiais metais Jurga surengė įspūdingą albumo „Jurga“ pristatymo koncertą.

Kartu su grupės muzikantais – būgnininku Gediminu Stankevičiumi ir pianistu Giedriumi Naku – Jurga prisijungė prie tarptautinio muzikos festivalio „Believe in Music“ surengto „Global Livestream“ koncerto, subūrusio per keturiasdešimt atlikėjų iš dvidešimt trijų valstybių ir net šešių žemynų.

Kasmet Anaheime, Kalifornijoje, vykstantis ir per 100 tūkstančių muzikos profesionalų ir klausytojų sutraukiantis festivalis šiais metais persikėlė į virtualią erdvę, o centriniu jo renginiu tapo net 12 valandų trukusi tiesioginė koncerto transliacija. Ją, kaip ir patį festivalį, organizuoja JAV Nacionalinė muzikos prekybininkų asociacija (NAMM).

Šioje programoje atlikėjai iš tolimiausių valstybių – nuo Pietų Korėjos iki Brazilijos ir nuo Nigerijos iki Lietuvos – pasauliui kalbėjo apie savo meilę muzikai bei pristatė savo kūrybą ir šalies kultūrą. Į festivalį pakviesta Jurga ypač džiaugėsi galimybe po pertraukos vėl koncertuoti ir atstovauti ne tik Lietuvai, bet ir visai Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europai.

„Kai pauzės tarp koncertų yra labai labai ilgos, įvertini kiekvieną koncertą kaip didžiulę šventę“, – pasakoja Jurga. „Tačiau labiausiai džiaugiuosi, kad šioje keistoje dėl karantino situacijoje, į bendrą koncertą galėjo susijungti daug šalių, atlikėjų ir sukurti kartu kai ką labai gražaus ir atspindinčio visų mūsų meilę muzikai.“

Jurga pasakoja šiam koncertui kartu su grupe paruošusi įvairiapusę programą ir iš daugiau nei šimto savo dainų nelengvai atrinkusi keturias, labiausiai paliečiančias. Pasirodymą dainininkė pradėjo savo naujausio albumo daina „Try Me“, kurios vaizdo klipas šiemet yra nominuotas metų vaizdo klipo kategorijoje M.A.M.A. apdovanojimuose.

„Niekada nekūriau muzikos tiktai Lietuvai – ji visada buvo skirta žmogui, gyvenančiam visur pasaulyje, – pasakojo dainininkė. – Dėl to labai smagu, kad, kai atsiranda galimybė parodyti ją plačiau pasauliui, jau jautiesi pasiruošęs, nes visada link to judėjai.“

Jurga dviem kalbomis – lietuviškai ir angliškai – atliko vieną žinomiausių savo dainų „Smėlio žmonės“ iš 2007 metų albumo „Instrukcija“ ir kitą to paties albumo hitą „5th Season“. Su pastarąja daina atlikėja yra laimėjusi Baltijos dainos festivalį Švedijoje, o kūrinys yra užėmęs aukščiausias vietas kelių Europos radijo stočių topuose. Spalvinga ir įvairiapusiška kaip ir jos kūryba Jurga savo pasirodymą užbaigė vienu jautriausių kūrinių – melancholiškuoju „So Blue“ iš 2013 metų albumo „Breaking the Line“.

Estafetės principu vykstant „Global Livestream“ koncerto programai, po pasirodymo Jurga pristatė kitą dalyvį – kompozitorių Johną Cage‘ą ir jo unikalų projektą „Organ2/ASLSP (As Slow as Possible)”.

Halberštate, Vokietijoje, atliekamas muzikos kūrinys yra ilgiausias pasaulyje, pradėtas groti dar 2001 metais ir truksiantis net iki 2640 metų. Jurga ypač džiaugėsi, kad festivalio programoje po jos pasirodė būtent Johno Cage‘o išskirtinis kūrinys vargonams „As Slow as Possible“, todėl prieš perduodamą virtualią sceną kompozitoriui jį pagerbė accapella atlikusi savo kūrinio „Soft Explosion“ fragmentą iš albumo „+37º (Goal of Science)“.

„Labai mėgstu, kai žmonės, ypač susiję su muzika, sukuria kažką nepakartojamo ir kas tikrai įsirašys į muzikos istoriją, – prisipažino Jurga. – Tad pristatydama Johno Cage‘o kūrinį jaučiausi mažyte šio projekto dalimi, tilteliu sujungusia mūsų programą ir Lietuvą su šiuo kūriniu.“

Pridedami koncerto transliacijos stop kadrai ir Vaido Stackevičiaus nuotraukos.

– Kokie jums buvo šie metai?

– Reikia juk kažkaip pasipriešinti pasyviam aplinkybių poveikiui. Kažkada esu girdėjusi, kad vienas esminių kiekvieno žmogaus tikslų gyvenime – judėti pirmyn. Kai tik jis nustoja judėti, gyvenimas tampa nuobodus, nebeįdomus ir atrodo, kad nebėra tikslo gyventi. Tai aš džiaugiuosi, kad šiemet to judesio mano gyvenime buvo daug.

– Sąmoningai prisivertėte judėti pirmyn?

– Kartais prisiverčiau, kartais labai norėjau – kaip diena išpuola, kaip situacija susidėlioja. Bet iš tiesų buvo labai įdomu pažvelgti į savo gyvenimą per kitą prizmę. Kai nebeliko koncertų ir koncertinės veiklos, atradau užmestą rašymą. Visus šiuos metus feisbuke rašiau "Jurgos iššūkį", taip pat kartu su savo psichologu Gintaru Šmatavičiumi parašiau knygą "Lipt stogais ir žiūrėt žemyn", kuri pasirodys sausį, – apie santykį su savimi, kitais ir supančiu pasauliu.

Dar mokiausi anglų kalbos, šokau, dainavau, įrašiau ir išleidau naują albumą "Jurga", naują savo debiutinio albumo "Aukso pieva" leidinį "Aukso pieva (Deluxe)". Dar nufilmavome vaizdo klipą "Jausmų karuselė", kuris, tiesą sakant, taip pat yra apie karantino padiktuotas temas – apie tai, kaip mes jaučiamės, kai esame priversti atsisakyti dalykų, prie kurių esame įpratę ir kurie sudaro žmogiškosios prigimties pagrindą, kai netenkame sprendimo priėmimo laisvės ir laisvės išreikšti save. Visa tai sukelia jausmus, kurie, jei nėra atpažinti, užsisuka į neįmanomo greičio karuselę.

Labai džiaugiuosi, kad vaizdo klipą spėjome nufilmuoti prieš šio karantino didžiuosius suvaržymus. Ir labai kūrybiškai viskas vyko. Žinote, kaip dažniausiai būna: vieno žmogaus idėja, o visi kiti tik atlieka kažkokias funkcijas. Šioje situacijoje buvo labai kūrybiška komanda, kurioje kiekvienas prisidėjo labai stipriai. Dirbome su choreografe Anželika Cholina, režisieriumi Armu Rudaičiu, buvo keli šokėjai – jauni, kūrybiški žmonės. Filmavome labai įdomioje vietoje – ir miške, ir pilaitę primenančiame Timofejaus dvare Lentvaryje.

Sakyčiau, tas į stebuklinę pasaką panašus vaizdo klipas yra apie tai, su kuo mes dabar susiduriame, – su tais jausmais, kurie kartais taip įtraukia, kad net nebesupranti, ar tai yra tavo, ar bendras žmonių išgyvenimas. Kažkoks nerimas ir nežinia, dėl kurių kartais nesimiega naktimis, bet kartu tai puiki atmosfera, kur galima rasti vietos kūrybai.

– Daugelis skundžiasi, kad karantinas griauna gyvenimą. Jums taip neatsitiko?

– Šiandien rašant "Jurgos iššūkį" toptelėjo tokia ironiška mintelė: juk anksčiau visi dirbome dėl to, kad būtų pinigų, o tada galėtume pailsėti. Dabar ilsimės, o padirbsime ir pinigų gausime vėliau. Tai svajonė kaip ir išsipildė.

Juk anksčiau visi dirbome dėl to, kad būtų pinigų, o tada galėtume pailsėti. Dabar ilsimės, o padirbsime ir pinigų gausime vėliau. Tai svajonė kaip ir išsipildė.

Žodžiu, visokių įdomiausių minčių susiklosčius tokioms aplinkybėms ateina į galvą. Manau, kad kiekvienas išbandymas žmogui yra duotas kaip galimybė, kad jis paeitų tuo savo keliu į priekį greičiau, nei būtų gyvenant pagal rutiną, su savo paprastais kasdieniais uždavinukais. Nereikia to bijoti – tiesiog reikia palaikyti vienas kitą. Aš manau, kad dabar tai yra pats svarbiausias dalykas.

Ko mus moko karantinas? To, kad po vieną yra labai sunku išbūti. Ypač tiems, kurie gyvena vieni, neturi gausios šeimos. Aš suprantu tuos, kurie jaučiasi vieniši ir galbūt net patiria nuolatinį nerimą ar negali užmigti naktimis. Tiesiog siūlyčiau ieškoti kažkokių asmeninių išeičių, o jei nepavyksta – kreiptis pagalbos tiek į terapeutus, tiek į kitus žmones. Yra susikūrę daug grupių, kur žmonės tiesiog dalijasi savo patyrimais, kažkokiais atradimais ir labai nuoširdžiai vienas kitam siunčia palaikymo bangas bei žodžius. Mane tai džiugina.

– Pirmasis karantinas ir dabar – ar jie jums skiriasi? Gal dabar lengviau, kai jau turime patirties?

– Pirmasis buvo labai stresinis ir ūmus – tarsi staiga užklupusi liga, kai tu nesupranti, nei kas vyksta, nei kas laukia, ir dėl to labai labai baisu. Dabar, sakyčiau, yra jau lėtinė karantino forma – žinai, su kuo susidursi, tai nebėra naujiena. Bet su kiekvienu suvaržymu tenka persiorientuoti ir tiesiog perjungti svirtelę į kitą režimą.

Labai siūlyčiau visiems priimti tai kaip galimybę pamatyti, kad yra dalykų, kuriuos mes galime pakeisti, ir juos labai svarbu atskirti nuo dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso. Priimti yra apskritai vienas svarbiausių dalykų žmogui, kuris nori būti laimingas. Ir dabar yra puiki galimybė tai padaryti – priimti, kas nuo mūsų nepriklauso, ir padaryti, ką galime, kad situacija būtų kuo saugesnė tiek mums patiems, tiek aplinkiniams.

– Per pirmąjį karantiną pasirinkote ne tyliai kur nors tūnoti, o dainuoti – surengėte koncertus tuščioje bažnyčioje, ant prekybos centro stogo, vidury pievos, ežero saloje, daugiabučių kieme, balkone. Muzika padeda viską išgyventi – ir jums, ir kitiems?

– Nežinau, kaip yra kitiems kūrėjams ir atlikėjams, bet man muzika kartais būdavo vienintelė ranka, į kurią įsikibusi aš ištraukdavau save iš labai sudėtingų situacijų. Kaip įvardydavau – aš iš ateities, stipresnė, duodavau ranką sau silpnesnei, kad padėčiau dabar išsikapstyti. Tikiu, jeigu man tai padėjo, gali padėti ir kitiems žmonėms.

Mano muzika visada būdavo ieškanti šviesos, vilties ir motyvacijos, skatinanti judėti pirmyn. Ir muzikoje, tiesą pasakius, aš niekada neabejojau, kad pavyks. Manau, kai ta žinutė yra įdėta į dainą, ji ta muzikine forma turėtų persiduoti.

Tad labai džiaugiuosi, kad tą dariau – be išlygų, ieškodama kuo aktualesnio būdo. Ir dabar kai kurių dainų kartkartėmis pati pasiklausau, kad man būtų ramiau. Tikiu, kad ten įdėta labai daug, o juk dariau tai pasąmoningai tuo laiku, kai žmonėms dar taip stipriai nereikėjo pagalbos. Dabar kai kurios dainos tapo labai aktualios – tiek man pačiai, tiek, matau, ir jų klausantiems žmonėms.

– Gruodžio pradžioje tapote Kalėdų dvasia "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" akcijoje – specialiu Kalėdų motyvais papuoštu autobusu keliavote į vieną iš Kauno mikrorajonų, jo gyventojai galėjo išgirsti jūsų kalėdines dainas. Koks buvo tas apsilankymas Kaune?

– Kadangi esu "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" ambasadorė, man paskambino organizatoriai ir paprašė kalėdinės dainos. O mes kaip tik jau buvome paruošę visą kalėdinių dainų albumą, kuris pasirodys prieš pat šventes. Aš pasisiūliau atidaryti tą renginį, nes labai norėjau aktyvios veiklos. Negana to, man labai patinka tas naujas koncertavimo būdas.

Galvoju, kad tai šauni idėja. Mačiau, kad žmonės labai linksminosi balkonuose. Ir tikiu, kad šis autobusas, pati idėja, yra viena tų nedaugelio akcijų, kuri labai šviesina šiuometę kalėdinę atmosferą. Tad skatinčiau visus pagalvoti, kaip jie galėtų prisidėti prie tos šviesos skleidimo.

Tiesą sakant, man labai trūksta mūsų valdžios iniciatyvų, kurios skatintų ramybę, o ne didintų siaubą aplink. Labai laukiu kiekvieno šviesos spindulėlio ir stengiuosi pati skleisti kuo daugiau pozityvumo aplinkui. Nes tai yra žmogaus prigimtyje – viltis miršta paskutinė. Tikiu, kad kažkada viskas baigsis taip, kaip gali baigtis geriausiai, o mes tiesiog turime pasistengti, kas kaip gali, kad taip įvyktų.

– Dar vienas reikšmingas šių metų įvykis – jūsų 40-metis...

– Pamiršau. Nešvenčiau jo atskirai, bet švenčiau visus šiuos metus bandydama susirasti kelią, kaip toliau būti su savimi.

Kai kalbama apie vidutinio amžiaus krizę, dažniausiai kalbama apie vyrišką giminę, bet ji, matyt, ištiko ir mane – aš ją pajutau ne tik visu kūnu, bet ir visa siela, emocijomis, psichologiškai. Teko sau atsakyti į labai daug klausimų, pereiti į kažkokį tikrai naują etapą, kur aš būsiu labiau savimi, stipresnė, atviresnė, be kažkokių kompromisų tam tikrais klausimais. Ir labiau besistengianti įkvėpti kitus būti savimi.

Nelinkėkime vienas kitam laimės ateinančiais metais – linkėkime pastebėti, kodėl mes dabar esame laimingi. Žmogus visada dėl kažko yra laimingas, tik dažnai apie tai pamiršta.

Vis labiau suprantu, kad geriau tai padaryti kuo anksčiau – neverta gaišti savo laiko galvojant tik apie kitus. Žmogus žino, ko jis nori, tik tada, kai pradeda po truputėlį suprasti, ko nenori, kas jam netinka. Tas kelias į supratimą yra gana ilgas, bet atneša labai daug dovanų, jeigu jį nueini. Aš vis dar juo einu.

Pasitikėjimas savo jėgomis – didžiausias mano šių metų atradimas. Dar žinojimas, kad tau nereikia įrodinėti, jog esi vertas būti šioje žemėje, nes tu čia esi ne šiaip sau. Dabar tiesiog stengiuosi susirinkti savo stipriąsias puses ir jas išnaudoti kaip įmanoma geriausiai.

– "Jurgos iššūkio" įrašai jūsų paskyroje – jau daugiau nei metus rašote juos bene kiekvieną dieną. Kokia Jurga juos pradėjo rašyti ir kokia Jurga rašo dabar?

– Labai smagu, kad kažkam tai rūpi, nes tai yra vienas didžiausių pokyčių mano gyvenime. Aš supratau, kad, aktyviai kažką darant kiekvieną dieną, stengiantis tas dienas pragyventi sąmoningai, per metus gali įvykti dešimtmečio pokyčiai.

Aš pasikeičiau labai stipriai. Vis labiau jaučiu, kad mano mintys, veiksmai, jausmai ir žodžiai sutampa. To paties pradėjau laukti ir iš savo artimiausių žmonių. Todėl nebegaliu nematyti, kai žmogus sako viena, o daro visai ką kita. Pati stengiuosi ieškoti tos vidinės tiesos ir ja vadovautis, nes visa kita yra pokytis, viso kito tu negali net nuspėti. O keisti požiūrį į kai kuriuos dalykus man buvo didelis iššūkis, nes turėjau daug kategoriškumo, tikėjimosi iš kitų žmonių, lūkesčių, kurie neturi pagrindo, ir per mažai tikėjimo savimi.

Kaip dainos, taip ir "Jurgos iššūkis" man buvo tam tikra savipagalba, kuri suveikė. Bet kodėl aš tą darau, iš pradžių nežinojau. Dabar jau žinau. Aš tiesiog bandžiau sujungti nesujungiamus dalykus savo viduje. Iš pradžių rašydavau apie kažkokius globalius dalykus, rašiau tai, ką kažkur girdėjau ar ką perskaičiau. O dabar mokausi stebėti ir pastebėti, stengtis suprasti, kaip aš jaučiuosi toje situacijoje, kas man yra svarbu. Tai labai intensyvaus vidinio gyvenimo rezultatas, nors galbūt daug atsakymų ir surasta vienatvėje. Tuo, ką pavyksta suvokti, norisi dalytis su kitais, todėl džiaugiuosi, kad turiu galimybę rašyti.

Pradėjus rašyti galvojau, kad parašius apie viską, kas man atrodo svarbu, nebeturėsiu apie ką rašyti. Smarkiai klydau – tai nesibaigia. Tad žmogui, kuris svarsto, ar jam pradėti rašyti dienoraštį, patariu pradėti – nustebsite ne kartą. Mintys plaukia, sakiniai dėliojasi tiesiog stebint aplinką, žmones, save. Ir nenustebčiau, jei kurti pradės tie, kuri net negalvojo, kad gali kurti.

– Ar iš to rašymo gimė ir knyga?

– Manau, rašydama "Jurgos iššūkį" aš patobulinau savo rašymo techniką, sujungiau mintis su žodine išraiška, ir tai tikrai suformavo tam tikrą – man gal naują – rašymo stilių. Juk rašau labai asmeniškai, apie savo asmeninio gyvenimo įvykius, bet tai yra kartu poetinis rašymas.

Labai džiaugiuosi, kad knygoje susijungė mano "lipt stogais" – toks gana svajokliškas gyvenimo įsivaizdavimas, kaip aš jį mačiau ir matau iki šiol, kylantys klausimai, ir atsakymas "žiūrėt žemyn", kuris jau priklauso tam įžemintam psichologo požiūriui – jis pateikia paprastus atsakymus į man ir daugeliui žmonių kylančius klausimus.

Žmonės vis dar bijo eiti pas terapeutus, sėdėti tame foteliuke ir analizuoti save. Todėl manau, kad ši mano ir G.Šmatavičiaus knyga bus saugus būdas pamatyti, kad tai nėra taip baisu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

– Kokios bus jūsų Kalėdos – kur, su kuo?

– Na, tai su vienu šeimos ūkiu – su sūnumi Adu. Ir jau žinau, kad Kalėdų Senelis pasirūpino viena ypatinga dovana. Manau, abu ja mėgausimės. Kadangi jau esame atradę interneto platybių galimybes, tikrai pabendrausime su mums svarbiais žmonėmis – ir su draugais, ir su šeimos nariais.

Manau, tiesiog nereikia galvoti apie tai, kad Kalėdos nebus tokios, kokių norėtume. Šiais metais yra kitaip – gerai, persijunkime į kitą programėlę ir veikime pagal ją, tačiau siekime būti maksimaliai laimingi. Reikia išmokti pasidžiaugti tuo, ką turime, tik ne visi mokame pastebėti. Kartais reikia save per prievartą sustabdyti ir parodyti sau dalykus, dėl kurių mes esame dabar laimingi. Nelinkėkime vienas kitam laimės ateinančiais metais – linkėkime pastebėti, kodėl mes dabar esame laimingi. Žmogus visada dėl kažko yra laimingas, tik dažnai apie tai pamiršta.

Ši kūrinį Jurga atliko savo šventiniuose koncertuose praėjusią žiemą. Tai pirmoji daina iš greitai pasirodysiančio metų pabaigos šventėms skirto Jurgos koncertinio EP albumo. Proginis įrašas bus išleistas tik skaitmeniniu formatu ir visose internetinėse muzikos platformose pasirodys prieš šventes, o visas jo dainas lydės koncertiniai vaizdo įrašai.

Šventinę nuotaiką spinduliuojančiu kūriniu dainininkė taip pat pasidalijo su vakar paskelbta kalėdine „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ akcija – Jurgos atliekama daina kartu su kitų atlikėjų kūriniais skambės po Kauną keliausiančiame kalėdiniame autobuse.

„Kalėdomis dvelkianti „Let It Snow! Let It Snow! Let It Snow!“ man yra labai graži daina – ji minimalistinė, bet atspindi didžiulę kalėdinę nuotaiką, – kompoziciją pristato Jurga. – Ši daina puikiai tinka šių metų Kalėdoms, nes optimizmas niekur nedingo, viltis yra, nors aplinkybės ir yra pakankamai išbandančios... Nuoširdžiai linkiu visiems nenuleisti nosies ir, kaip ir kiekvienas metais, Šv. Kalėdas sutikti su gera nuotaika!“

JAV atlikėjų Vaughno Monroe bei Franko Sinatra’os išpopuliarintas hitas „Let It Snow! Let It Snow! Let It Snow!“ buvo vienas iš kelių kalėdinių kūrinių, kuriuos Jurga kartu su grupe pasirinko sugroti šventiniuose koncertuose pernai gruodį ir šių metų sausį. Viename iš pasirodymų, įvykusių Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, ir buvo nufilmuotas koncertinis šios dainos vaizdo įrašas, kuriuo dainininkė dabar dalinasi.

Pirmuoju kūriniu iš savo proginio albumo Jurga taip pat dalinasi su „Kaunas 2022“ komanda, sugalvojusia, kaip padėti kauniečiams išlaikyti šventinę dvasią per šiemet dėl karantino neįprastas Kalėdas. Kelias savaites skirtinguose Kauno mikrorajonuose lankysis Kalėdų autobusas, iš kurio „radijo ant ratų“ skambės miestiečiams skirtos šventinės Lietuvos atlikėjų dainos.

„Kaunas 2022“ ambasadorė Jurga jau penktadienį, gruodžio 4 dieną, kalėdiniu autobusu keliaus į vieną iš Kauno mikrorajonų ir jo gyventojus asmeniškai pasveikins artėjančių Šv. Kalėdų proga. Dainininkė taip pat kviečia kitus atlikėjus dalintis savo dainomis, šventines dainas siųsti šios akcijos organizatoriams ir taip ne tik prisidėti prie kauniečių kalėdinės nuotaikos, bet ir netradiciškai pristatyti savo kūryba laikotarpiu, kai koncertai nėra galimi dėl karantino.

„Man asmeniškai šis karantinas sunkesnis nei buvęs – koncertų laukimas, vidinis poreikis pasidalinti su žmonėmis savo muzika ypač ryškūs. Neabejoju, kad visi kuriantys ir atliekantys muziką pajautė, kaip jiems tai svarbu, – pasakoja Jurga. – Tikiu, kad galime būti laimingi labai skirtingomis aplinkybėmis – netgi nepaisant karantino ir pandemijos. Kviečiu atlikėjus prisijungti prie gražios akcijos, pradžiuginti klausytojus ir save bei sukurti, sudainuoti arba perdainuoti taip, kaip jūs suprantate, jums geriausias kalėdines dainas.“

Nepaisant muzikos industriją šiemet sukausčiusios koronaviruso pandemijos, šie metai Jurgai buvo ypač aktyvūs. Vasarą pristačiusi naują albumą „Jurga“, praėjusią savaitę dainininkė išleido naują savo debiutinio albumo „Aukso pieva“ leidinį „Aukso pieva (Deluxe)“. Į įrašą įtrauktos ne tik atnaujintos 2005 metų albumo dainos, bet ir naujos koncertinės visų dvylikos dainų versijos iš šiemet gamtoje vykusio ir internetu transliuoto „Aukso pieva – 15“ gimtadienio koncerto.

Šiais iššūkių kupinais metais Jurga tapo bene ryškiausia koncertine žvaigžde Lietuvoje, surengusi didelį rezonansą sukėlusią tiesioginę transliaciją iš tuščios Šv. Kotrynos bažnyčios Vilniuje, taip pat įvairių gamtos vietų ir net savo namų balkono. Jurga koncertavo Kauno miesto kiemuose, drive-in erdvėje „Ozas Live“, o vasarą surengė savo naujo albumo „Jurga“ pristatymo koncertų turą per Lietuvą.

Dviejų dalių albumą sudarys originalaus albumo atnaujintas įrašas ir penkioliktam „Aukso pievos“ gimtadieniui skirto gyvo koncerto įrašas.

Pranešdama šias žinias Jurga dalijasi ir pirmuoju albumo „Aukso pieva (Deluxe)“ koncerto fragmentu – tituline šio albumo daina, kurią rugsėjo viduryje kartu su grupe atliko Nevėžio senvagės ežero saloje Kauno rajone, šalia Babtyno dvaro.

„Labai džiaugiuosi, kad pasirodys „Aukso pievos“ vinilo plokštelė, kuri turės absoliučiai išskirtinę vertę“, – įsitikinusi Jurga. „Manau, kad tai bus ta plokštelė, kuri turės teisę puikuotis kolekcijose tarp pačių įdomiausių leidinių, nes tiek jos dizainas unikalus, tiek praėję metai šį albumą tik brandina.“

Jurga | Aukso pieva:

Belaukiant „Aukso pieva (Deluxe)“ pasirodymo kiekvieną savaitę Jurga savo „YouTube“ kanale skelbs kūrinius iš koncerto „Aukso pieva – 15“. Dar šią savaitę pasirodys dainų „Aš esu tiktai jei tu esi“ ir „Nebijok“ koncertiniai vaizdo įrašai.

Surengti „Aukso pievai“ skirtą tiesioginę transliaciją Jurgą paskatino kovo mėnesį prieš pat Lietuvoje įvedant karantiną surengto koncerto iš tuščios Šv. Kotrynos bažnyčios sėkmė. Šis Jurgos pasirodymas tapo, ko gero, didžiausiu ir svarbiausiu koncertu šiemet Lietuvoje.

„Aukso pieva (Deluxe)“ bus antrasis Jurgos albumas šiais metais. Vasaros pradžioje dainininkė po trejų metų pertraukos išleido savo visiškai naujų dainų albumą „Jurga“, iš kurio labiausiai išpopuliarėjo kūriniai „Kelionė laiku“, „Švyturiai“, „1:0 šviesa laimi“ ir „Try Me“. Naujausio Jurgos kūrinio „Po kitu dangum“ vaizdo klipas buvo nufilmuotas toje pačioje ežero saloje, iš kur vyko „Aukso pievos“ koncerto transliacija.

Jurga | Po kitu dangum:

Išskirtinėje vietoje vandens apsuptyje scena muzikantams tapo kalnelis ežero saloje. Čia Jurga su grupe atliko visas dvylika 2005 metais išleisto albumo dainų. Daugybę gerbėjų iki šiol turinčios „Aukso pievos“ gimtadienio transliaciją trečiadienio vakarą stebėjo per 2 tūkst. žiūrovų.

„Labai noriu padėkoti visiems, kurie užaugo su „Aukso pieva“, – transliacijos metu sakė Jurga. „Taip pat padėkoti visiems, kurie užaugino tuos, kurie užaugo Aukso pievoje, ir visiems, kas prisideda, kad Aukso pieva vis iš naujo, vėl ir vėl atsiranda. Labai jums ačiū!“

Gimtadienio koncerto transliacija prasidėjo iš drono nufilmuotais koncerto ir gamtos vaizdais bei asmeninėmis Jurgos gerbėjų citatomis. Ruošdamasi šiam pasirodymui, dainininkė socialiniuose tinkluose kreipėsi į savo klausytojus, prašydama pasidalinti, ką jiems reiškia „Aukso pieva“. Gerbėjų citatos buvo įtrauktos į koncerto transliaciją ir papildė muzikinę programą.

Sekdama debiutinio albumo dainų eiliškumu, gimtadienio koncertą Jurga pradėjo gerai pažįstamais kūriniais „Aukso pieva“, „Aš esu tiktai jei tu esi“ ir „Nebijok“. Tai retas atvejis, kai kiekvienais metais daug koncertų Lietuvoje ir užsienyje surengianti Jurga vienus ryškiausių savo hitų atliko pasirodymo pradžioje.

Nuskambėjus kelioms dainoms, vakaras sutemo, ežero viduryje esanti sala nusidažė mistiškomis šviesomis, o sceną papuošė gėlių motyvų vizualizacijos. Netradicinėje vietoje surengto koncerto nuotaikai sukurti buvo pasitelktas specialus apšvietimas, o transliacijai – net septynios kameros, tarp jų iš paukščio skrydžio filmuojantis dronas.

Trečiadienio koncerte Jurga gerbėjus taip pat pradžiugino atlikdama kiek primirštas albumo dainas „Trouble“, „Kai pamirši tu mane“, „The Longest Day“, „Galbūt“, „Vakar lijo čia“. Šios dainos gyvai nuskambėjo pirmąkart po daugiau nei dešimtmečio pertraukos ir atgimė nauja muzikine interpretacija.

Ypač netikėtai suskambo „Galbūt“. Atlikdami šią savo laiku radijo stočių ypač mėgtą ir nepelnytai primirštą dainą, muzikantai sau leido pašėlti ir kūrinį atliko su lotyniškos muzikos ir salsa motyvais.

„Aukso pievos“ koncerto metu muzikantai galėjo džiaugtis rugsėjo viduriui nebūdingu vasarišku oru, todėl dainos „The Longest Day“ metu Jurga žiūrovus prajuokino į dainos žodžius įterpdama improvizuotą orų prognozę.

„Šiandien Lietuvoje lietaus nenusimato. Kaip matote, yra labai geras oras, gera nuotaika ir niekas jos nesugadins! Visą laiką gali būti taip, kaip mums labiausiai reikia, tereikia pakeisti požiūrį arba nieko nekeisti“, – juokavo Jurga.

Stebuklų lydima „Aukso pievos“ gimtadienio koncerto transliacija taip pat baigėsi paslaptimi. Atlikusi paskutinę „Aukso pievos“ dainą „Vakar lijo čia“, Jurga įlipo į prie scenos prišvartuotą valtelę ir, skambant finalinėms kūrinio natoms, išplaukė ežeru. Paskutiniuose transliacijos kadruose – dabar jau tuščią ežero salos sceną papuošė gerbėjų Aukso pievos istorijos.

Koncerte su Jurga pasirodė ne vienerius metus kartu koncertuojantys jos grupės muzikantai – Kęstutis Pavalkis (klavišai), Kazimieras Povilaitis (gitara), Rytis Vasiliauskas (bosinė gitara), Gediminas Stankevičius (būgnai), Kotryna Stasikėlė (pritariantis vokalas) ir Justas Kulikauskas (violončelė).

„Aukso pievos“ gimtadienio koncertą organizavo muzikos agentūra M.P.3. Jo įgyvendinimą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

2005 metų rugsėjo 16 dieną išleista „Aukso pieva“ yra pirmasis solinis Jurgos albumas. Po šio albumo dainininkė išleido dar dešimt studijinių, rinktinių ar koncertinių albumų. Šie metai Jurgai ypač sėkmingi – vasarą pasirodė naujausias, ilgai brandintas albumas „Jurga“, kurį dainininkė pristatė koncertais visoje Lietuvoje.

Jurga – „Jurga“

Jurga goes public. Bent jau šiemet, nes apie ją, rodos, mes ėmėme žinoti viską. Nuo viešų (gerai, kad nepiktų) skyrybų su Vidu Bareikiu iki kasdienių įrašų feisbuke Jurga užpildė savimi socialinę erdvę, lyg bandydama tapti nuoširdumu, o ne prekių reklama gerbėjus gundančia influencere. Ar tai teisingas kelias, nežinau, nes, kaip sakoma, blogos reklamos nebūna (atvirkščiai, visokiems biezdariams influenceriams tai tik suneša daug pinigo). Viso to rezultatas – naujas, jau dešimtas, solo albumas, kuris, deja, išskyrus viešą sklaidą, niekaip kitaip neišsiskiria iš jos diskografijos. Tai yra ta pati Jurga su... viskuo, su kuo jūs siejate Jurgą: truputį mįslingi tekstai, vos eksperimentuojanti popmuzika, šiek tiek keistuoliška, bet nuoširdi poza. Susidaro įspūdis, kad šis albumas net iš dalies susiurbia viską, ką iki tol atlikėja sukūrė. Ne be reikalo jai padeda net penki prodiuseriai. Bet iš kitos pusės, albumas vargiai atlaiko tokį svorį, nes jis nėra vientisas, nuoseklus ir šiek tiek primena I.Krylovo pasakėčią apie gulbę, lydeką ir vėžį. Smagu, kad viskas sukurta „ne ant vieno“, bet toks blaškymasis neleidžia albumui plaukti, nepasiduoda vienai vizijai ir galiausiai tai tampa tiesiog kūrinių rinkiniu. Kokybiškų kūrinių, be abejo, yra, tačiau juos ima sieti tik pati Jurga ir jos balsas, o ne kažkokia idėja virš jų. Todėl galiausiai šį darbą lengviau pamiršti, o ir kelias link jo tampa įdomesnis nei pats rezultatas. Aišku, kad Jurgos gerbėjams patiks, bet naujų horizontų darbas nesiekia. Nors kas žino, kas šiais laikais yra nauja, kai kiekviena žinutė, kiekvienas įrašas po kelių sekundžių dingsta feisbuko sraute.

71/100 („Spotify“, „Deezer“, „Pakartot“, „iTunes“, „Bandcamp“)

El Chico Fuendre – „Beatland, Vol. 1“

My first modulator – „The Race“

Trijų LMTA kompozicijos studentų suburta ir vis dar neteisingai labai pogrindyje esanti grupė nusprendė imtis to, ko dabar imasi daugmaž visi elektronščikai, – leisti daug, bet po mažai, todėl, praėjus dviem mėnesiams nuo debiutinės „ritmų šalies“, jau atėjo ir EP itin sudėtingu pavadinimu, kurio nekartosime. Ar tai gerai? Taip, nes šie vaikinai yra panirę į visiškus eksperimentus, jie savęs neriboja, toks įspūdis, gal net ir daug negalvoja apie galutinį rezultatą, o tiesiog metasi į muziką, į ritmus, į improvizaciją, nesvarbu, pavyks jiems tai ar nepavyks, ir iš to mes gauname keistus, ne visada sėkmingus, bet įdomius rezultatus. Pirmiausia, šie du darbai yra velnioniškai skirtingi: „Beatland, Vol.1“, kaip atskleidžia pavadinimas, viskas paremta ritmu ir būgnais. Aišku, egzistuoja bosas, klepas ir visa kita, kas dalyvauja džiaze, tačiau iš esmės tas hiphopiškai nuogas skambesys, pilnas sample'ų, palieka labai nuogo albumo įspūdį. Vyrai nepersistengia ir, nors tai įdomu, klausant vis daugiau, kyla apetitas, lyg kartotum: „Gerai, supratau. Tai kas toliau?“ Deja, toliau nenueinama, todėl albumas skamba neišbaigtai, jam trūksta mėsos, ypač kai kaulinė konstrukcija tokia įdomi. Tačiau su ilgo pavadinimo EP chebra šoka visiškai į kitą daržą (ir aš visom keturiom už tą daržą). Šis darbas yra įdomus, nuotaikingas ir akivaizdžiai per trumpas. Kartais jis skamba kaip drąsus durniavimas, bet niekada kaip kvailystė, ir dėl to EP yra labai kabinantis. „Go! Modulate Me To Heaven, Baby!“ yra apskritai abiejų įrašų highlightas, hitas, kuris gali atverti keletą reikalingų durų. Vienintelis patarimas – dar daugiau mėsos ant ritminių struktūrų ir tuomet nematau, kas galėtų „El Chico Fuendre“ stabdyti. Smagu girdėti tokias pradžias.

73/100 („Spotify“, „Deezer“, „Pakartot“, „iTunes“, „Bandcamp“)

78/100 („Spotify“, „Deezer“, „Pakartot“, „iTunes“)

Kieno Mishke Kankorezhiai

Šiauliečių vaikinų kompanija yra dar vienas aidas indie bangos, kuri, rodos, niekaip nebaigia plauti jaunosios Lietuvos scenos, priešingai, tik dar labiau įsišėlsta. Jeigu žiūrėsime į stereotipus, „kankorėžiai“ juos puikiai atspindi: jauni, neįmantrūs, gryni, todėl dar vienos gitarinės komandos EP su trupučiu pafilosofavimo nieko nenustebins. Tuo labiau kad ir tekstai didžiulio įspūdžio nesudaro, pvz., viename stulpelyje yra rimuojama „nori“, „noras“ ir „nenori“, kitur pasigirsta frazės „prišaukt balsu“ (lyg būtų įmanoma kažkaip kitaip ką nors prišaukti) ar „skraidyt norėčiau aš aukštai“ (lyg kas nors kada nors žemai būtų norėjęs). Taigi, iš visų tekstinių dalykų išradingiausiai skamba grupės pavadinimas. Tačiau, iš kitos pusės, kaip debiutas „1“ suskamba muzikine prasme, nes tos 17 minučių parodo, kad ketvertukas turi potencialo. Įdomios ir, svarbiausia, uždegančios ir įsimintinos melodijos gal ir neskamba itin naujai, tačiau jų pakanka, kad atkreiptum dėmesį į jauną grupę ir tikėtum, kad tai nebus tiesiog jaunatviški pabandymai, o tik startas didesniems, labiau sukauptiems ir daugiau sakantiems darbams. „1“ galima būtų įvardyti kaip pirmą blyną: jis nesudegė, bet vis dėlto tai blynas, dar ne visavertis patiekalas, dar ne tai, kuo šefas galėtų visus papirkti, todėl tolesni darbai parodys, ar tai tik etapas šių jaunų žmonių gyvenime, ar jie su tuo sieja ateitį. Jei užteks šito, na, bijau, kad nieko nebus, nes kolektyvą nupūs jaunesni, daugiau turintys ką pasakyti, tiesesni ar agresyvesni balsai. „Kieno mishke kankorezhiai“ potencialo turi, dabar laikas mokytis rimtai gaminti, nes, deja, kartais tik jaunatviško entuziazmo neužtenka.

69/100 (Spotify, Deezer, Pakartot)

Nortas – „Tygos“

Luko Grinio, žinomo kaip Nortas, kūrybos perklausai daug nereikia: geriausiai tam tinka ilgas ir ramus kelias, tačiau jeigu norite iš muzikos kažko daugiau nei tik malonaus kompaniono vairuojant automobilį (ar atliekant bet kurią kitą veiklą), šio albumo gali ir neužtekti. „Tygos“ aš įvardyčiau kaip ne itin plataus spektro, bet gilaus pjūvio albumą, nes jame nelabai išgirsi taip dabar populiaraus stilių mišinio, kakofoniško chaoso, lyg bandant sumaišyti vandenį su alyva. Visas albumas – tikslus ir aiškus, minimalus ir melodingas house, kuris jums patiks, jei patinka pirmas bet kuris išgirstas albumo kūrinys, ir kuris gali, deja, neužkabinti, jei tas pirmąkart išgirstas kūrinys išsyk nelimpa. Nes vienas kūrinys puikiai atspindi šį melancholišką, stilingą ir pažįstamą darbą, kuris tikrai galėtų glostyti lietuvišką ausį. Tačiau tegul mano įvardytas šioks toks konservatyvumas jūsų negąsdina. Akivaizdu, kad tai skoningas darbas, kuris vertas sulaukti dėmesio ir skambėti, pvz., ne itin trankių, labiau chill-out vakarėlių metu. Be to, Norto sukurtą muziką yra gana lengva priimti. Aišku, ji nėra komercinis greito vartojimo produktas, tačiau tai ir nėra nedideliam būreliui snobų skirtas ausų peilis. „Tygos“ įvardyčiau kaip albumą, kuriame susijungia nauda ir malonumas, tačiau kuriam šiek tiek pritrūko įvairovės. Kaip sakiau, pirmas išgirstas kūrinys taps jums lakmuso popierėliu... Tačiau aš pageidaučiau dar truputį daugiau, truputį spalvingiau, net ir truputį drąsiau, nes kol kas Nortas žengia jau išmintu takeliu, kuriuo žygiavo kiti lietuvių muzikantai. Todėl svarbu dabar neužsistovėti, nenurimti ir prie profesionalumo pridėti šiek tiek rizikos.

75/100 (Spotify, Deezer, Pakartot, iTunes, Bandcamp)

Kamanių šilelis

Trečias teatro menininkų dueto „Kamanių šilelis“ albumas atspindi nemažą lūžį grupės gyvenime ir, nors darbe galima išgirsti senųjų naiviai meniškų grupės akcentų, jame yra ir nemažai brandos. Todėl tai, kas seniau atrodė žavu ir jauku, dabar subrendo, sustiprėjo ir nebepasiduoda folkinėms grupės šaknims. Be abejo, elektronika padarė savo įtaką, tačiau dirbtiniai garsai neapribojo dueto gyvastingumo, o kaip tik suteikė jam naujų spalvų ir neleido užsimarinuoti savo folk / world sultyse. Ypač iš albumo išsiskiria kūrinys „Dulkės“, suteikiantis „Kamanių šileliui“ naujos kokybės, naujo balso ir pozicijos, išsakytos ne savo, o Donaldo Kajoko eilėmis. Aišku, tautiškų-archajiškų motyvų vis dar neatsisakoma, bet man asmeniškai atsisveikinimas su visais „tuto“ ir „leliumoj“ būtų tik sveikintinas – kartais praeitį yra visai gerai palikti praeičiai. Todėl „9“ man labai panašus į tai, ką daro „Solo Ansamblis“, t.y. bent jau aš vis labiau ir vis sėkmingiau pamirštu pirmąsias kūrėjų profesijas. Tiksliau, matau dvi paralelines kūrėjų karjeras, kurios man netgi tarpusavyje nesisieja. Ir tai yra gerai. Tekstai tampa vis labiau minimalistiniai, kartais, rodos, juose beveik nieko nėra pasakoma, tačiau tarp eilučių pasilieka daug, dingsta tautiškoji lyrika ir netgi savotiškas nekaltumas, o atsirandantis konkretumas neprašo vaizdingų epitetų, žodžių žaismų ar žongliravimo prasmėmis. Todėl dabartinis „Kamanių šilelis“ man yra gryniausias, koks tik buvo per visą karjerą. Ir drąsiausias, nes nariai dar niekad nebuvo tiek nuogi, nesislepiantys po meno grožiu ar kūrybiniu išsilavinimu. Net ir pavadinimas, rodos, daug nesako. Nors sako labai daug.

83/100  („Spotify“, „Deezer“, „iTunes“, „Bandcamp“)

„Šį koncertą man tiesiog tobulai apibūdina tai, kiek aš gėlių gavau dovanų ir kokios tai gėlės. Labai simboliška, kad dovanotos išimtinai laukinės gėlės – visos surinktos iš pievų, – džiaugiasi Jurga. – Tai buvo išties laukinis koncertas, kuriame mes išsprogome visom gražiausiom spalvom – tiek pirotechnika, tiek šviesom, tiek ir didžiule kūrybine energija.“

„Mano komanda – yra svajonių komanda! Aš visą laiką svajojau apie jausmą, kai dirbant kartu prie muzikos sutaptų ne tik mūsų pokštai, bet ir požiūris į darbą“, – šypsosi dainininkė. – Ir tai pavyko! Visi tikrai įdėjome labai daug širdies į albumo pristatymo koncertus ir vakarykštį pasirodymą Vilniuje. O šiandien ir rytoj tai bus galima pamatyti Kaune ir Karklėje.“

Ketvirtadienio koncerte Jurga atliko net 10 dainų iš naujo albumo „Jurga“, tarp jų – kūrinius „Žodžiai tarsi vanduo“, „Jausmų karuselė“, „Iš ugnies“ ir pagal amžiną atilsį poeto Kęstučio Navako eilėraštį parašytą „Gamą“ bei singlais anksčiau jau pristatytas dainas „Kelionė laiku“, „Try Me“, „Švyturiai“ ir „1:0 šviesa laimi“.

Dvi pastarąsias kompozicijas bei kūrinį „Po kitu dangum“ Jurga atliko su specialiu vakaro svečiu Leonu Somovu, kuris ir prodiusavo šias dainas ir su Jurga dirbo prie daugiausiai – net penkių – naujojo albumo kūrinių. L. Somovas taip pat prisijungs prie Jurgos ir jos grupės ir šiandien vyksiančiame koncerte Kaune.

Viso pasirodymo metu energija tryškusi ir kartu su šokėjais Monika Čibiraite ir Luku Lipnicku scenoje šokusi Jurga žiūrovus išjudino bendram šokiui skambant kūriniams „Bro“ ir „Dance“ – šios dainos metu prie atlikėjų scenoje taip pat prisijungė ir jauna balerina Agota Korytė. Šokėjai dalyvaus ir kituose Jurgos albumo pristatymo turo koncertuose.

Šokiu atpalaidavusi savo klausytojus, Jurga galingai ir ypač muzikaliai atliko ir didžiausius savo hitus „Aukso pieva“, „Nebijok“ ir „No Pain No Gain“. Pagrindinę koncerto dalį muzikantai baigė pačiu naujausiu Jurgos singlu „1:0 šviesa laimi“, kurio metu į sceną sugrįžo tiek šokėjai, tiek ir L. Somovas, o simbolinę šviesos pergalę Vilniaus senamiesčio širdyje sustiprino ir čia užsižiebę fejerverkai.

Koncerto dieną Jurga sulaukė dar vienos staigmenos – Vilnių pasiekė naujo albumo vinilo plokštelės. Albumas „Jurga“ išleistas tiek tradicine juoda plokštele, tiek ir skaidriai žydros spalvos plokštele, todėl Jurga pakvietė savo gerbėjus žaidimui – perkant plokšteles rinktis, kas laimi – šviesa (skaidri plokštelė) ar tamsa (juoda plokštelė). Vakaro metu nupirkta kur kas daugiau skaidriai žydrų plokštelių, tad Jurga apibendrino, kad šviesa laimi visada – 1:0.

Bisui sugrįžusi Jurga visus nustebino pankroko stiliumi atlikusi savo dainą „Nakties vizija“ iš geriausių dainų rinktinės „Ten, kur tu“ ir paskutinę naujo albumo dainą „Mergaitiškas pankrokas“. Scenoje šėlusi dainininkė švytėjo ir, atsisveikindama su žiūrovais, jiems palinkėjo „niekada nepamiršti savyje vidinio vaiko, neuždaryti jo už grotelių, bet atsipalaiduoti, vestis jį už rankos ir kartais tiesiog pašėlti“.

Jau liepos 10 dieną Jurga savo naujausią albumą pristatys Kaune, muzikos erdvėje „Pakrantė LIVE“, o liepos 11 pasirodys Karklėje, koncertų cikle „Karklė LIVE“.