Mergaičių krepšinio stovyklos yra ganėtinai retas reiškinys Lietuvoje, todėl buvusios dvi krepšininkės nusprendė šią nišą užpildyti. Ir joms puikiai pavyko: treniruotėse dalyvavo 37 jaunosios sportininkės iš Alytaus ir kitų šalies miestų.
„Mintį apie mergaičių krepšinio stovyklą gvildenau jau seniai“, – pasakojo J.Štreimikytė-Virbickienė. – Berods dar 2012 metais bandėme prie Vilniaus kažką tokio organizuoti, tačiau labiau išėjo pramoginė stovykla. Apie šią stovyklą rimčiau pradėjome kalbėti žiemą, tačiau viskas nusitęsė. Sezono pabaiga buvo sunki, todėl jau galvojau, kad stovyklos nedarysiu, tačiau noras ir ambicijos nugalėjo“.
J.Štreimikytės-Virbickienės gimtajame mieste Alytuje jaunosioms krepšininkėms patarimus dalino ir buvusi bendražygė L. Brazdeikytė. Ji per savo karjerą vilkėjo Lietuvos, Portugalijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Belgijos klubų aprangą. Nuo 2012 metų tapo trenere ir dirbo Prancūzijos „d'Artois Basket Feminin“ komandoje.
„Manau, kad susidirbome puikiai, viena kitą papildėme, užtekdavo žvilgsnio, kad viena kitą suprastume“, – šypsojosi J. Štreimikytė-Virbickienė.
Treniruočių stovykloje „Siekis“ mergaitės du kartus per dieną sportuodavo. J.Štreimikytei-Virbickienei ir L.Brazdeikytei treniruočių metu padėdavo ir Alytaus SCR treneriai, kurie ne tik pagelbėdavo, tačiau ir patys sėmėsi žinių.
„Stovykloje tikrai buvo geros sąlygos. Mergaitės noriai dirbo, jos visą informacija sugerdavo į save, jautėme malonumą dirbti. Buvo abipusis ryšys: mergaitės norėjo išmokti, o treneriai norėjo suteikti žinių“, – pasakojo „Kibirkšties“ komandos strategė. – Nors oras mūsų nelepino ir negalėjome daug dirbti lauke, tačiau puikios treniruotės vykdavo salėse. Alytus mus puikiai priėmė. Man pačiai buvo įdomu dirbti su jaunomis krepšininkėmis. Norėjau pamatyti, kur pati esu, išmokyti tas mergaites kažko naujo ir, be abejo, motyvuoti. Nes kuo toliau, tuo mažiau mergaičių lanko krepšinį“.
Treniruočių metų didžiausias dėmesys buvo skirtas individualiam tobulėjimui.
„Daug dėmesio skyrėme kojų padėčiai“, – sakė buvusi Lietuvos, Prancūzijos, Italijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų klubų žaidėja. – Kojų padėtis prieš metimą, po metimo, po pasisukimo, po šuolio. Stengėmės duoti tokius pratimus, kad jos pačios galėtų daryti prieš arba po treniruočių. Manau, merginos tai išmoko. Stengėmės akcentuoti tam tikras detales, kad vaikai prisimintų, kad galėtų ir toliau dirbti vasarą“.
Trenerės su džiaugsmu tikina, kad visos mergaitės kitą sezoną žengs žingsnį į priekį. „Kiekvienam vaikui buvo parodytas dėmesys, prie kiekvieno prieita. Kai kurioms mergaitėms sekėsi geriau, kitoms prasčiau, bet kiekvienai stengėmės sudėlioti akcentus, kad liktų ateičiai“, – vardino J.Štreimikytė-Virbickienė. – Matyti, kad merginos iš skirtingų miestų, kad mokosi pas skirtingus trenerius. Kiekviename regione matosi trenerių darbo bruožai. Vaikams jų sporto mokyklos treneris gali kartoti visus metus, tačiau būna, kad įeina pro vieną ausį, o pro kitą išeina. O ateina kitas treneris, pasako tą patį kitais žodžiais ir vaikams užstringa“.
Jaunosios stovyklos krepšininkėms treniruotę vedė ir Lietuvos moterų rinktinės treneris Mantas Šernius. „Mergaitės buvo labai patenkintos. Treniruotė buvo intensyvi, merginos buvo labai susikaupusios. Stimulą dirbti toliau davė labai didelį“, – sakė buvusi M.Šerniaus asistentė „VIČI-Aisčių“ klube ir Lietuvos rinktinėje.
J.Štreimikytė-Virbickienė šypsosi paklausta apie atrastus talentus. „Vienas „perliukas“ tikrai yra, su trenere Lina jau seniai buvome tokį mačiusios. Dar buvo viena labai techniška mergaitė. Tų tikrų talentų yra 1–1,5. Bet tai irgi nėra mažai: jeigu mes iš 37 žmonių matome 2 tikrus talentus, tai jau neblogas rezultatas“, – mano „Kibirkšties“ komandos vyriausioji trenerė.
Planuojama, kad tokios mergaičių krepšinio stovyklos taps tradicinėmis ir vyks vis kituose Lietuvos miestuose.
