Rusijos kosmoso pramonė pastaraisiais metais susiduria daugeliu sunkumų, tačiau pirmojo žmogaus pasiuntimas į kosmosą 1961 metų balandžio 12 dieną lieka svarbiausias sovietų kosmoso programos pasiekimas.

Prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį ruošėsi išvykti pietinį Engelso miestą Volgos upės pakrantėje – kosmonauto nusileidimo vietą, kur pastatytas memorialas istoriniam skrydžiui pagerbti.

Rusijoje J. Gagarino skrydžio data kasmet minima kaip Kosmonautikos diena, o šiemet minint 60-metį valdžia negaili pastangų: rengiamos muziejų parodos, visą parą transliuojami televizijos reportažai ir organizuojami šventiniai renginiai visoje šalyje.

Maskviečiams pirmadienio rytas prasidėjo nuo autentiško valstybinės naujienų agentūros TASS pranešimo apie startą, ištransliuoto metropolitene. Po to pranešimo buvo girdėti J. Gagarino legendinis žodis „Važiuojam!“, ištartas pakylant jo erdvėlaiviui „Vostok“.

Be to, keturi orbitoje Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS) esantys keturi rusų kosmonautai iš orbitos pasveikino „visus žemiečius“ ir gyrė savo tėvynainio pasiekimą.

„Legendinis Gagarino 108 minučių skrydis tapo didvyriškumo pavyzdžiu jo įpėdiniams, įskaitant mus“, – sakė kosmonautas Olegas Novickis.

Erdvėlaivis „Vostok“ pakėlė 27 metų J. Gagariną į kosmosą iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane, tuo metu priklausiusiame Sovietų Sąjungai.

Misija truko vos 108 minutes: per tą laiką erdvėlaivis vieną kartą apsisuko aplink planetą ir sugrįžo atgal į Žemę.

Jau surūdijusi „Vostok“ kapsulė eksponuojama Maskvos kosmonautikos muziejuje, kur antradienį turi būti atidaryta naują J. Gagarinui skirta paroda.

„Pavardė, kurią žino visi“

Lankytojams bus rodomi dokumentai, nuotraukos ir asmeniniai daiktai; kai kuriuos iš jų J. Gagarinas naudojo vaikystėje ir mokykloje.

„Tai turbūt yra vienintelė pavardė, kurią žino visi – nuo keturmečių vaikų iki 80 metų perkopusių žmonių“, – naujienų agentūrai AFP sakė istorikas Viačeslavas Klimentovas, einantis to muziejaus tyrimų skyriaus direktoriaus pavaduotojo pareigas.

„Gagarino žygdarbis... vienija visus rusus“, – pridūrė jis.

Istorinio skrydžio metinių išvakarėse rusų erdvėlaivis „Sojuz“ penktadienį pakilo iš Baikonuro kosmodromo, gabendamas į TKS du rusus ir vieną amerikiečių astronautą.

J. Gagarino skrydis lieka šalies vyravimo kosminėje erdvėje sovietmečiu simbolis. Ketveri metai iki J. Gagarino skrydžio SSRS tapo pirmąja valstybe, pasiuntusia į orbitą palydovą – aparatą „Sputnik“.

Tačiau sukaktis minima atėjus sunkiems laikams Rusijos kosmoso pramonei, per pastaruosius kelerius metus patyrusiai virtinę nesėkmių – nuo korupcijos skandalų iki erdvėlaivio praradimo ir nutraukto skrydžio per pilotuojamą misiją 2018 metais.

Senstančios rusiškos raketos „Sojuz“ yra patikimos ir leidžia Maskvai neprarasti aktualumo šiuolaikinėje kosmoso pramonėje, tačiau šaliai sunkiai sekasi kurti naujas technologijas ir neatsilikti nuo kitų svarbių žaidėjų.

Stiprus smūgis Rusijai buvo suduotas pernai, kuomet ji neteko savo pilotuojamų skrydžių į TKS monopolijos, JAV milijardieriaus Elono Musko (Ilono Masko) bendrovės „Space X“ sukurtoms daugkartinio naudojimo raketoms sėkmingai susijungus su kosmoso stotimi ir nugabenus į ją NASA astronautus.

Pirmadienį J. Gagarino skrydis, vykęs 1961 metų balandžio 12 dieną, bus paminėtas parodomis ir renginiais. Kosmonauto nusileidimo vietoje netoli Rusijos Engelso miesto Saratovo srityje šeštadienį buvo atidarytas J. Gagarino vardu pavadintas parkas.

Rusijos gynybos ministerija, komentuodama internete adresu „60cosmonauts.mil.ru“ atvertą archyvą, sakė, kad tai ypatingi liudijimai, apimantys ir asmeninę informaciją apie pirmuosius kosmonautus. Apie J. Gagariną, pavyzdžiui, teigiama, kad jis buvo drąsus ir savimi pasitikintis pilotas, kuriam puikiai sekėsi visi dalykai, išskyrus aukštąją matematiką.

Portale, be kitų, pateikiama archyvinė medžiaga ir apie sovietų kosmonautus Germaną Titovą ir Aleksejų Leonovą, kuris tapo pirmuoju žmogumi, „pasivaikščiojusiu kosmose“. Be daugybės nuotraukų svetainėje galima išvysti komunistinės vadovybės, kuri nuolat varžėsi su JAV, įsakymus dėl operacijų.

J. Gagarino 108 minučių skrydis tuo metu buvo laikomas dideliu Sovietų Sąjungos laimėjimu.

Dangaus kūnai: saulė teka 6.53 val., leidžiasi 18.08 val. Dienos ilgumas 11.15 val.

Mėnulis (jaunatis) teka 8.17 val., leidžiasi 21.17 val.

Vardadieniai:

Dangyra, Dominykas (Domas), Domininkas, Pranciška (Pranė), Savijus, Visgailė, Žygimantas

Datos:

Lietuvos vardo diena

1760 — gimė Antanas Strazdas, kunigas ir poetas. Mirė 1833 m.

1917 — gimė Algirdas Julius Greimas, Prancūzijos lietuvių kalbininkas, etnografas. Mirė 1992 m. Paryžiuje.

1961 — mirė istorikas, žymaus veikalo „Lietuvos istorija“ autorius ir redaktorius Adolfas Šapoka. Gimė 1906 m.

1965 — Vilniuje mirė lietuvių klasikinės literatūros poetas, prozininkas, vertėjas Kazys Boruta („Baltaragio malūnas“). Gimė 1905 m.

2010 — poetas, eseistas ir vertėjas Marcelijus Martinaitis apdovanotas premija už kūrybiškiausia 2009 metų knyga išrinktą kūrinį „Mes gyvenome: biografiniai užrašai“.

Kovo 9-oji pasaulio istorijoje:

1454 — gimė italų keliautojas ir geografas Amerigo Vespucci (Amerigas Vespučis). Jo vardu buvo pavadinta Amerika. Mirė 1512 m.

1796 — Prancūzijos imperatorius ir karo vadas Napoleon Bonaparte (Napoleonas Bonapartas) vedė Josephine de Beauharnais (Žozefiną de Boharnė).

1831 — Alžyre įkurtas Prancūzijos užsienio legionas.

1868 — Paryžiuje įvyko William Sheakspeare (Viljamo Šekspyro) operos „Hamletas“ premjera.

1890 — gimė būsimas Sovietų Sąjungos premjeras Viačeslav Molotov (Viačeslavas Molotovas).

1934 — gimė pirmasis SSRS kosmonautas Jurij Gagarin (Jurijus Gagarinas).

1970 — JAV atsisakė pripažinti baltųjų valdomą Rodeziją ir uždarė savo konsulatą šioje valstybėje.

1976 — 42 slidininkai žuvo, Italijos Trento mieste nukritus kalnų keltuvui.

1989 — po 40-ies metų priešpriešos NATO ir Varšuvos pakto valstybės pradėjo derybas Vienoje (Austrija).

1990 — abi Vokietijos pradėjo derybas dėl suvienijimo.

1991 — Jugoslavijos daliniai, remiami tankų, įžengė į Belgradą po to, kai tūkstančių demonstrantų sukeltose riaušėse su policija žuvo mažiausiai du žmonės.

1994 — Airijos Respublikonų armija (IRA) pirmą kartą apšaudė Heathrow (Hifrau) oro uostą Londone.

1997 — tūkstančiai demonstrantų dalyvavo eitynėse Paryžiuje, protestuodami prieš įstatymo projektą, kuris sugriežtintų kovą su nelegalia imigracija.

2008 — iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje į kosmosą pakilo pirmasis Europos kosmoso agentūros nepilotuojamas krovininis laivas „Žiulis Vernas“, pirmosiomis balandžio dienomis pasiekęs Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

2011 — Kenedžio kosmoso centre paskutinį kartą nutūpė seniausias ir daugiausia kartų į kosmoso erdvę kilęs JAV erdvėlaivis „Discovery“.

2015 — Abu Dabyje pakilo futuristinis lėktuvas, pradėdamas pirmąjį pasaulyje mėginimą apskristi aplink Žemės rutulį naudojant vien saulės energiją.

Kovo 9-oji šou pasaulyje:

1940 — gimė amerikiečių aktorė Raul Julia (Raul Džulija) („Adamsų šeimynėlė“).

1944 — gimė buvęs britų grupės „The Move“ gitaristas Trevor Burton (Trevoras Bertonas).

1964 — gimė prancūzų aktorė Juliette Binoche (Džiuljet Binoš), už vaidmenį filme „Anglas ligonis“ laimėjusi Oskarą.

1974 — įvyko pirmasis roko grupės „Bad Company“ koncertas Anglijoje.

1987 — airių roko grupė „U2“ išleido albumą „The Joshua Tree“.

2010 — Didžiosios Britanijos roko muzikos legenda „Pink Floyd“ padavė ieškinį garso įrašymo bendrovei EMI dėl autorinio honoraro už grupės albumų skaitmeniniu formatu pardavimą išmokėjimo.

2012 — 76 metų „Great Balls Of Fire“ rokeris veteranas Jerry Lee Lewis (Džeris Li Liuisas) vedė septintą kartą — Načeze Misisipėje sumainė žiedus su savo slaugytoja Judith Brown (Džudit Braun).

Abejotina, ar Jurijaus Gagarino skrydis buvo didžiausias laimėjimas kosmoso tyrinėjimų srityje, tokią nuomonę LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ išsako Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius dr. Domantas Bručas. Jo teigimu, iš pradžių SSRS pirmavo kosmoso varžybose, bet vėliau į priekį išsiveržė amerikiečiai, pirmieji išlaipinę žmogų Mėnulyje.

– Galbūt pradžioje vertėtų aptarti 1961 m., kai įvyko pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą, politinį kontekstą. Matyt, ne veltui sakoma, kad J. Gagarino skrydis buvo kosmoso varžybų tarp JAV ir SSRS kulminacija.

– Nežinau, ar tai buvo kulminacija – veikiau vienas iš tarpinių etapų. Tos varžybos vyko jau kurį laiką: iš vienos pusės, JAV ir SSRS varžėsi kosmoso srityje, iš kitos pusės, ne mažiau aršios buvo ginklavimosi varžybos. Kosmonautikos srityje būdavo naudojama karinė technika, pavyzdžiui, raketos. Todėl kosmoso varžybas galima laikyti kaip vieną ginklavimosi varžybų sudedamųjų dalių.

– Kiek svarbus buvo pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą technologijų, kosmonautikos mokslo požiūriu?

– Be abejo, jis buvo svarbus tuo, kad buvo įrodyta, jog žmogus gali pakilti į kosmosą. Tiesa, pačios technologijos buvo išbandytos jau anksčiau, nes į kosmosą būdavo skraidinami šunys, jūrų kiaulytės, pelės, manekenai, kurie imitavo žmogų. Šis skrydis veikiau svarbus kaip simbolis, kad žmogus gali pakilti į kosmosą ir jame išgyventi, kad gali permąstyti savo pojūčius bei patirtį grįžęs į Žemę.

– Kiek tiesos yra kalbose, jog J. Gagarinas nebuvo pirmasis sovietų į kosmosą siųstas žmogus, tik apie kitus atvejus buvo nutylėta, todėl mes apie juos nežinome?

– Esama tokių sąmokslo teorijų, bet bent jau kol mokslininkai, istorikai, nagrinėjantys visus archyvus bei dokumentus (šiuo metu archyvai yra atviri), pačių kosmonautų ar kitų šioje srityje dirbusių žmonių atsiminimus, neturi jokių įrodymų, kad kas nors būtų skridęs į kosmosą anksčiau nei J. Gagarinas.

– Dabar jau pastebima, kad tiek J. Gagarino skrydis, tiek nusileidimas nebuvo visiškai sklandūs ir buvo labai rizikuota. Kaip manote, ar sovietai ne per daug skubėjo siųsdami į kosmosą pirmąjį žmogų?

– Taip, be abejo. Kadangi vyko dviejų supervalstybių varžybos, abi jos norėjo būti pirmesnės, greitesnės ir t. t. Pats skrydis nebuvo visiškai sklandus, be to, prieš skrydį buvo priimta gana daug rizikingų kompromisinių sprendimų, pavyzdžiui, dėl žmogaus katapultavimo iš nusileidimo kapsulės.

– Kosminių lenktynių tarp JAV ir SSRS kontekste sovietai pirmąjį žmogaus skrydį efektyviai išnaudojo savo propagandai. Tačiau jau po trijų savaičių JAV atsakė tuo pačiu, kai Alanas Shepardas tapo pirmuoju amerikiečiu, pakilusiu į kosmosą. Dar po aštuonerių metų, 1969 m. rugpjūčio 20 d., amerikiečiai išsilaipino Mėnulyje. Kas, Jūsų požiūriu, buvo reikšmingesnis laimėjimas – pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą ar pirmasis žmogaus išsilaipinimas Mėnulyje?

– Sunku pasakyti. Aš manau, kad išsilaipinimas Mėnulyje ir buvo pats kosminių lenktynių apogėjus. Kita vertus, išsilaipinimo Mėnulyje negalėtų būti be pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą. Manau, jog labai svarbūs yra abu įvykiai. A. Shepardo skrydis veikiau buvo suborbitinis skrydis. J. Gagarinas skrido aukščiau, toliau ir panašiai. Taigi tuo metu amerikiečiai nuo sovietų šiek tiek atsiliko.

– O kas šiandien yra pasauliniai lyderiai kosmoso tyrinėjimų srityje?

– Esama skirtingų nuomonių, bet, mano požiūriu, šiuo metu pirmauja JAV. JAV šioje srityje nuėjo gerokai ilgesnį kelią, ir šiuo metu jose kosmoso technologijų plėtra vyksta labai intensyviai. JAV šioje srityje jau veikia ir privatusis sektorius.

Kosmoso entuziastai pagerbė legendinį Jurijų Gagariną Rusijos Riazanės srityje. Antradienį sukako 55 metai nuo pirmojo žmogaus pakilimo į kosmosą – šį istorinį momentą pasiekė būtent Rusijos kosmonautas J. Gagarinas.

Riazanės srities gyventojai ant užšalusio ežero ledo iš sniego sukūrė legendinio tautiečio veido atvaizdą, kaip rašo reuters.com. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip grupė žmonių kasa sniegą ir formuoja iš jo J. Gagarino veidą su šalmu, ant kurio – SSRS santrumpa.

J. Gagarinui buvo 27-eri, kai jis pasiekė istorinį žmonijai įvykį.

Sukanka 55 metai nuo pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą. 1961-ųjų balandžio 12-ąją sovietų kosmonautas Jurijus Gagarinas erdvėlaivyje „Vostok“ pakilo į orbitą ir vieną kartą apskriejo aplink Žemės rutulį. Skrydis truko pusantros valandos. Šiam įvykiui paminėti pasaulyje minima tarptautinė kosmonautikos diena.

Istoriniam pakilimui sovietai rengėsi iš anksto – keletą savaičių prieš tai buvo įvykęs bandomasis skrydis, kada Žemės orbitą kosminėje kapsulėje apskriejo medinis žmogaus dydžio manekenas, pavadintas Ivanu Ivanovičiumi, ir kalytė Žvaigždutė. Galiausiai atėjo 27-erių lakūno Jurijaus J. Gagarino eilė. Pakildamas jis sušuko „pirmyn!“ – tai tapo istorine fraze.

J. Gagarino skrydį išnaudojo to meto propaganda – didžiulėmis demonstracijomis buvo skelbiama sovietų mokslo ir technologijų pergalė prieš Šaltojo karo varžovę Ameriką – kuri, beje, savo pirmąjį žmogų į kosmosą išsiuntė kitais metais. Na, o  J. Gagarinas tapo tokiu svarbiu simboliu, kad sovietai, nenorėdami rizikuoti jo gyvybe, ilgą laiką draudė jam skristi į kosmosą. Po septynerių metų pagaliau gavęs leidimą, J. Gagarinas netikėtai žuvo per bandomąjį skrydį.