Tuo tarpu į valymo įmones kailinių atnešama mažiau, nes rečiau vilkint, jie nesusitepa. Natūralaus ir dirbtinio kailio drabužius valančios įmonės „Švaros pasaulis“ komercijos direktorė Vida Novakienė sakė, kad klientų, atnešančių valyti kailinius, mažėja jau maždaug penkerius metus.

„Jaučiasi sumažėjimas. Kailinius rečiau užsivelka žmonės. Pažiūrėkite, kokios mūsų žiemos. Kailinius keičia visokios pūkinės striukės. Be to, kailiniai dažniausiai tamsūs – ne taip tepasi“, – BNS teigė ji.  

Natūralių kailinių siuvimo įmonės „Šilta mada“ savininkė Astra Gintautaitė BNS kalbėjo, kad atšilusios žiemos ir trumpi šalčių tarpsniai turi įtakos kailinių pardavimams.

„Ne taip gausiai perka, nes klimatas šiltesnis, bet kailis tikrai nepamirštas“, – tvirtino ji.  

„Šiltos mados“ savininkė pastebi, kad kailinių įsigyti žmonės skuba tik tada, kai atšąla.

Daugiau siuvame ilgų gaminių, o ne trumpų.

„Kai pašąla. Sugriūna vienu metu. Nori įsigyti čia ir dabar. Nenori laukti, nori įsigyti greit, nes lauke šalta. Anksčiau buvo, kad daugiau ateidavo pavasarį, vasarą žiemai kalinių ieškotis, nuolaidų gaudavo, pigiau įsigydavo. Dabar kitaip – šalta ir reikia pirštinių, kepurių ir jos kaip bandelės gruodžio pradžioje, kai buvo šaltukas, buvo kepamos“, – tvirtino A. Gintautaitė.

Anot jos, kailinių siuvėjai prisitaiko prie šylančio klimato – išdirbėjai stengiasi ploniau išdirbti kailį, palengvinti jį. Pastebima, kad padaugėjo siuvimų iš plonesnio avikailio. 

Pasak A. Gintautaitės, pastaruoju metu populiaresni palto ilgio kailiniai: „Daugiau siuvame ilgų gaminių, o ne trumpų“.

Tuo tarpu 25-erius metus kailinius iš trijų dešimčių tiekėjų atsivežančios įmonės „Karališkas tigras“ savininkas Mečislovas Subelis BNS teigė, kad ypatingo pardavimų mažėjimo nėra.

„Viskas yra gerai, normaliai. Yra didelis segmentas žmonių, kurie nori ir norės kailinių. Nėra jokio pablogėjimo, jeigu niekas netrukdo, pavyzdžiui, karantinai, karai, bet paskui viskas baigiasi, o žmonės puoštis nori“, – teigė jis.

M. Subelis pabrėžė, kad dėl karo Ukrainoje vis tik aptirpo pirkėjų srautas iš Rusijos, Baltarusijos, tačiau jis to sumažėjimo dideliu nevadina.

„Turėjome iš ten klientų, kai kurie dar užvažiuoja, kažkokiu būdu atsiranda. Tie ukrainiečiai, kurie čia gyvena, irgi įsigyja“, – sakė M. Subelis, pripažinęs, kad prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, prekyba tam tikrą laiką buvo apskritai sustojusi.

„Vilniaus kailiai“, kadaise „Akropoliuose“ turėję bent po parduotuvę, nei iš natūralaus, nei iš dirbtinio kailio drabužių nebesiuva nuo 2019 metų – įmonė šią veiklą nutraukė, nes sustojo produkcijos eksportas į Jungtinę Karalystę jai pasitraukus iš Europos Sąjungos. Įmonė taip pat nebeteikia kailinių taisymo paslaugų, e.parduotuvėje išparduoda tik likučius. 

„Kailių karaliene“ vadintos Nijolės Veličkienės verslas bankrutavo.

Seimo narė parengė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kad ūkinė veikla laikant ir veisiant kailinius žvėrelius specializuotose fermose būtų uždrausta nuo 2025 gruodžio 31 dienos.

Komiteto vadovė argumentuoja, kad kailinių gyvūnų ūkiuose neįmanoma užtikrinti gyvūnų gerovės, gyvūnų auginimui dėl kailių nepritaria didžioji dalis Lietuvos gyventojų.

Kaip pažymima pataisų aiškinamajame rašte, kailinių žvėrelių augintojams  būtų numatytas pereinamasis laikotarpis veiklai nutraukti, skiriamos kompensacijos. Seimo narės pateikiamas duomenimis, kanadinių audinių Lietuvoje auginama apie 1,5 mln., o šinšilų – apie 44 tūkst. per metus.

Bet kokie žymesni teigiami gyvūnų gerovės pokyčiai būna nepelningi kailinių žvėrelių augintojams, todėl jie nėra suinteresuoti siekti aukštų gyvūnų gerovės standartų.

„Kaip rodo įvairių šalių praktika, bet kokie žymesni teigiami gyvūnų gerovės pokyčiai būna nepelningi kailinių žvėrelių augintojams, todėl jie nėra suinteresuoti siekti aukštų gyvūnų gerovės standartų“, – teigia komiteto vadovė.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2019 metų lapkričio mėnesį „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, jog 81,7 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kailinius gyvūnus auginti narvuose ir žudyti dėl jų kailių yra nepriimtina.

Kailinių žvėrelių auginimas yra uždraustas Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje (audinių auginimas), Danijoje (lapių auginimas), Švedijoje (lapių ir šinšilų auginimas), Estijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje, Kroatijoje, Makedonijoje bei Čekijoje.

Anot pataisų aiškinamojo rašto, Šveicarijoje bei Vokietijoje kailinių žvėrelių auginimui įtvirtinti aukšti gyvūnų gerovės reikalavimai, todėl gyvūnų auginti dėl kailio šiose šalyse finansiškai neapsimoka.

„Uždraudus ūkiuose (fermose) kailinius žvėrelius auginti, veisti ir žudyti dėl jų kailių, tikėtina, bus sumažinta aplinkos tarša, sutaupyta lėšų invazinių rūšių kontrolei, pagerėtų žmonių, gyvenančių arti kailinių žvėrelių fermų, gyvenimo kokybė, būtų atsižvelgta į visuomenės nuomonę ir tendencijas pasaulyje“, – teigia iniciatorė.

„1,2 mln. audinių jauniklių atsivesta ir reikia 3-4 mln. eurų lėšų auginimui. Jaunikliai jau pradeda ėsti ir kai kuriems ūkiams gresia jauniklių migdymas, nes nepajėgs jų dėl lėšų stygiaus iššerti“, – Kaimo reikalų komitete šią savaitę teigė Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša.

„Mūsų šaka labai nukenčia“, – pridūrė jis. Pasak pusšimtį audinių augintojų vienijančios asociacijos vadovo, gavus paramą, jauniklių išlaikymui tektų bent po 3-4 eurus.

„Pagalba turi ateiti ir šiam sektoriui ir ši parama turi būti nedelsiant skiriama“, – teigė komiteto vadovas Andriejus Stančikas.

Komiteto narės Rasos Petrauskienės žiniomis, Danijoje už vieną žvėrelį valstybė skiria 23 eurų paramą.

Pagalba turi ateiti ir šiam sektoriui ir ši parama turi būti nedelsiant skiriama.

Šalies žvėrelių augintojams, pasak Č. Tallat-Kelpšos, iki metų pabaigos reikia apie 12 mln. eurų tik pašarams, o įvertinus kitas sąnaudas – 24-30 mln. eurų.

Jis BNS nurodė, kad balandį žvėrelių augintojams vis tik pavyko trečdaliu kritusiomis kainomis parduoti kelis procentus produkcijos, tuo metu pernai kovą realizuota apie trečdalis produkcijos.

„Žmonėms dabar ne kailiai galvoje. Supirkėjai gali pristabdyti kailiukų pirkimą“, – BNS teigė asociacijos vadovas.

Jis neabejoja, kad dėl koronaviruso krizės bankrutuos ne vienas audinių augintojas. Jo duomenimis, dabar šalyje yra apie 70 ūkių, auginančių audines.  

„Argumentai yra keli - yra etikos argumentas. Yra ir aplinkosaugos argumentas - kailinių žvėrelių ūkiai teršia aplinką ir pažeidžia žmogaus teises į švarią aplinką. Net labai konservatyvus politikas Jaroslavas Kačinskis yra sakęs, kad jei nenorime būti antros klasės Europos Sąjungos valstybė, turime užtikrinti, kad mūsų šalyje gyvūnai nebūtų žudomi dėl ne pirmos būtinybės prekių“, - Lenkijos valdančiosios daugumos partijos Teisė ir teisingumas pirmininką citavo L. Kasčiūnas.

Tuo tarpu projektą palaikantis Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys tvirtino, kad pati gyvūnų žudymo dėl kailio idėja yra iš esmės nehumaniška, todėl verslo argumentai, esą reikėtų kreipti dėmesį į tai, kokiomis sąlygomis žvėreliai laikomi, neturi jokios prasmės.

Pasak L. Balsio, mokesčių sumokama keliasdešimt tūkstančių eurų, darbo vietos kuriamos sezoninės, purvinos ir kruvinos, todėl kalbėti apie naudą ekonomikai tikrai nėra didelio tikslo. Parlamentaro teigimu, reikėtų su Vyriausybe aptarti, kaip draudimą įgyvendinti sklandžiai ir kompensuoti dalį išlaidų verslui.

Tie gyvūnai pabėga iš fermų, atbėga prie gyventojų, apkandžioja žmones, pjauna vištas. Kiekvieną savaitę taip atsitinka.

Panašios pozicijos laikėsi ir A. Gelūnas, patikinęs, kad pateisinamai susimedžioti gyvūną dėl kailio galėtų nebent žmonės, kurių gyvybei gresia pavojus, tačiau šiuo atveju aptariama ne tokia situacija. „Tačiau mes kalbame ne apie tai, o apie abejotinų estetinių poreikių tenkinimą - todėl mano parašas yra po šiuo įstatymu“, - sakė liberalas A. Gelūnas.

Seimo narius papildė ir biologijos mokslų daktarė Grita Skujienė, pasak kurios, dėl kailių auginami gyvūnai nėra natūralu Lietuvos ekosistemai, pabėgę į laisvę tokie gyvūnai išnaikina vietines rūšis. Negana to, laukiniams gyvūnams užtikrinti gerų gyvenimo sąlygų narvuose neįmanoma iš principo.

Pasak sodybos „9 vėjai“ savininko Evaldo Subačiaus, kailių ferma yra sąlyginai netoli jo sodybos, todėl papūtus nepalankiam vėjui jaučiama šleikštulį kelianti smarvė.

„Su smarvės antplūdžiu ateina ir musės. Fermos deklaruoja, kad tai naikinama, tačiau tai nėra tiesa. Dar daugiau, tie gyvūnai pabėga iš fermų, atbėga prie gyventojų, apkandžioja žmones, pjauna vištas. Kiekvieną savaitę taip atsitinka. Yra visa paletė tokių labai negražių problemų“, - aiškino E. Subačius.

Tuo tarpu ne pelno siekiančios gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė priminė, kad tokį verslą jau uždraudė 17 ES valstybių, todėl Lietuvai nederėtų atsilikti.

„Jau dabar pas mus atsikelia Nyderlandų ūkininkai, nes pas juos ši industrija buvo uždrausta. Tai mums reikia pasirinkti, ar būsime Europos šiukšlynas, kur atvežamos kitur ES nepriimtos industrijos“, - klausė vadovė.

Spalį „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, tik 19 proc. Lietuvos gyventojų pritaria gyvūnų auginimui ir žudymui tik dėl jų kailio. 64 proc. visuomenės tam nepritaria, o 17 proc. neturi nuomonės.

Kaip jau rašė ELTA, rugpjūtį, gavusi signalų iš žiniasklaidos apie visuomeninių organizacijų užfiksuotus galimus gyvūnų gerovės ir kailinių žvėrelių laikymo pažeidimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) inicijavo neplanines patikras įtarimų sukėlusiuose ūkiuose.

VMVT duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra registruota ir veiklą vykdo 210 kailinių žvėrelių ūkių. Visi jie tikrinami periodiškai, 1-2 kartus per metus, pasirenkant didžiausią riziką gyvūnų gerovei keliančius laikotarpius, pavyzdžiui, jauniklių atjunkymo nuo motinų laikas (birželis-liepa) ar žudymo laikas (kovas / spalis-lapkritis).

Patikrinimų metu daugiausiai nustatoma smulkių neatitikimų, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo pažeidimų. Pasitaikė atvejų, kai keliuose ūkiuose buvo rasta sužeistų gyvūnų, taip pat silpno išsivystymo jauniklių, tačiau visi sužeisti gyvūnai buvo atskirti nuo sveikųjų, jiems buvo suteikta papildoma priežiūra ir gydymas, teigė VMVT.

Kai kuriuose ūkiuose nustatyta, kad gyvūnų (jauniklių) skaičius garduose didesnis, todėl nurodyta po atjunkymo gyvūnus nedelsiant perkelti į tuščius narvus. Ūkiai, kuriuose užfiksuojami pažeidimai, pasak VMVT, įtraukiami į didesnės rizikos grupę, jų kontrolė vykdoma dažniau.

Šio politiškai liberalaus Kalifornijos miesto Prižiūrėtojų taryboje už draudimą prekiauti balsavo 10 narių, o „prieš“ – nė vieno.

Ne pelno organizacija „Humane Society International“ (HSI) sveikino balsavimą ir sakė, kad jis yra „nuostabus ir istorinis ne tik gyvūnams, bet ir užjaučiančiam vartotojiškumui“. Organizacija išreiškė viltį, kad „pasaulis stebi“.

Du mažesni Kalifornijos miestai – Vest Holivudas ir Berklis – jau anksčiau uždraudė pardavinėti kailius.

Draudimai pardavinėti ir importuoti kailius egzistuoja Indijoje ir Brazilijos San Paulo mieste, nurodoma HSI tinklaraštyje.

Dveji italų mados namai, „Versace“ ir „Furla“, spaudžiami HSI neseniai paskelbė, kad nebenaudos kailių. Anksčiau tai yra pažadėję „Armani“, „Calvin Klein“, „Hugo Boss“, „Ralph Lauren“, „Michael Kors“ ir „Gucci“.

San Fransisko Prižiūrėtojų tarybos narė Katy Tang (Keti Tang) sakė, jog kiekvienais metais maždaug 50 mln. gyvūnų „yra žiauriai nugalabijami, kad mes galėtume nešioti jų kailius ir atrodyti madingai“.

„Tikiuosi, kad tai pasiųs įtaigią žinią likusiai pasaulio daliai“, – laikraščiui „San Francisco Chronicle“ sakė ji.

Mažmenininkai sakė nerimaujantys dėl draudimo, įsigaliosiančio sausio 1 dieną.

„Mums Sąjungos aikštės (rajone) tai didelis verslas. Tai mus rimtai paveiks“, – sakė Karen Flood (Karen Flud), vadovaujanti San Fransisko Sąjungos aikštės verslo skatinimo rajonui.

Iš Šiaurės prospekte esančios įstaigos išneštų prekių vertė, neoficialiais duomenimis, gali siekti 100 tūkst. eurų.

Portalui kauno.diena.lt Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė teigė, kad parduotuvės atstovai į pareigūnus kreipėsi apie 9:40 val.

Parduotuvės darbuotoja nurodė, kad atėjusi į darbą pastebėjo vagystę.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės. Padaryta žala skaičiuojama. 

Dirbtinis kailis – šio sezono „must have“ sąraše. Jis gali būti vienspalvis, spalvotas, ilgo ar trumpo plauko. Kailis visur – naudojamos įvairios detalės: kailinės kišenės, kailinės apykaklės, kailiniai šalikai, bumbulai ant rankinių, rankinės. Kailiu dekoruojamos pirštinės, avalynė, netgi sijonų apačios.

Dirbtinis kailis dera su viskuo. Kadangi šiemet mada labai „marga“ ir įvairialypė, tad pastelinius pasipūtusius kailinukus mes galime dėvėti tiek prie džinsų, tiek prie plisuoto pusilgio sijono ar vakarinės suknelės – prašauti pro šalį labai sunku. O spalvos! Ko tik širdis geidžia – nuo sodrių, ryškių, gilių iki plazdančios pastelės. Žodžiu, kiekvienai progai, skoniui ir nuotaikai“, – patarė stilistė.

Dar vienas šio sezono favoritas, nuspalvinantis dieną gera nuotaika ir suteikiantis savitumo kasdieninei eilutei – ryškiaspalvės margos kojinės. Tai puikus sprendimas, pagyvinantis nuobodų kostiumą arba galintis tapti pagrindiniu stiliaus akcentu.

Atsirado žinojimas, kad ne tik vyrai gali puoštis spalvotomis kojinėmis. Jas galima derinti prie įvairaus stiliaus kelnių. Tokie deriniai ypač praverčia tokiomis dienomis, kai aprangai trūksta kažkokio cinkelio.

„Suki suki galvą, bet apsimauni margas kojines ir užlieja tas pasitenkinimo jausmas, ta nuostabi savijauta – viskas gerai, atrodau puikiai. Tikrai žinot apie ką aš..., – atviravo K. Danilevičė. – O pabaigai, kartojau ir kartosiu – pasitelkiam fantaziją, drąsą ir pirmyn laukti pačių gražiausių metų švenčių. Nors, kita vertus, seniai žinoma tiesa, kad puoštis ypatingos progos visai nereikia, reikia švęsti kiekvieną dieną!“.

„Europos Sąjungos šalių įstatymuose vis labiau  įsitvirtina nuostata, draudžianti kailinius žvėrelius auginti, žudyti ir verstis jų kailių prekyba. Tarp tokių valstybių – Jungtinė Karalystė, Austrija, Kroatija bei Nyderlandai. Šiandien, kai galime technologijų pagalba pagaminti daugybę sintetinių audinių, yra nesuprantama ir archajiška auginti ir žudyti gyvūnus vien dėl prabangos“, – Seimo Ryšių su visuomene išplatintame pranešime spaudai cituojamas L. Balsys.

Pasak L.Balsio, Lietuvoje veikiančios kailių fermos dažnai ne tik nesilaiko gyvūnų gerovės standartų, bet ir sistemingai pažeidinėja aplinkosauginius reikalavimus.

„Nevyriausybinės organizacijos „Tušti narvai“ tyrimas atskleidė, kokiomis apverktinomis sąlygomis kailių fermose laikomi gyvūnai: neužtikrinamos net paprasčiausios jų gerovei būtinos sąlygos, jie laikomi ankštuose narvuose, dažnai pasitaiko kanibalizmo atvejų. Kailių fermos dažnai išvengia patikrinimų, arba jie būna itin formalūs, o jei savininkai ir nubaudžiami, tai noriai moka baudas, nes tai yra pigiau, nei ištaisyti pažeidimus“, – sako L.Balsys.

Seimo narys siūlo, kad Lietuvos teisės aktuose būtų įtvirtinta, jog gyvūnai dėl jų kailio negali būti veisiami, auginami nenatūraliomis ir dėl to žiauriomis sąlygomis, žudomi.

Organizacijai pažįstamas asmuo, rugpjūčio mėnesį įsidarbinęs atsitiktinėje kailinių žvėrelių fermoje, iš viso joje dirbo bei filmavo porą savaičių.

„Po keletą metų ten dirbantys darbuotojai man sakė, kad veterinarijos tarnyba dažniausiai netikrina tos fermos gyvūnų. Jei ir atvyksta, veterinarai praneša iš anksto, o atvažiavę paprastai tik patikrina dušus ir peržiūri dokumentus“, – pasakojo kailių fermoje dvi savaites dirbusi Paulina (vardas pakeistas). „Labiausiai mane šokiravo tai, kad gyvūnai su atviromis žaizdomis nėra gydomi – jie paliekami nusikankinti“, – niūriais įspūdžiais dalijosi mergina.

„Šioje fermoje slapta įrašyti darbuotojų pokalbiai tik sustiprino mūsų įtarimus, kad kailinių žvėrelių fermos nėra tinkamai tikrinamos ir reguliuojamos. Veikiausiai tinkamas reguliavimas net nėra įmanomas“, – svarstė viena iš „Tuščių narvų“ įkūrėjų, Gabija Enciūtė.

Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad kailinių žvėrelių augintojai teigia, jog kailių fermų Lietuvoje 300, o Valstybinė maisto ir veterinarijos inspekcija skelbia tik 152 kailių fermų sąrašą. „Ar kas nors tikrai žino, kiek konkrečiai kailių fermų yra Lietuvoje? O jei nežino – kaip jos tikrinamos?“

Gavę filmuotą medžiagą, „Tušti narvai“ pranešė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kėdainių skyriui, taip pat informavo ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą. „Palydėjome aplinkosaugininkus ir veterinarus iki reikiamos kailių fermos ir laukėme, kol patikrins. Iš jos išėję aplinkosaugos darbuotojai patikino, kad mūsų skundas pasitvirtino ir pažeidimų buvo užfiksuota, o veterinarijos inspektorius maloniai išlydėjo pats žvėrelių augintojas, tad su mumis šnekėtis jie nepanoro“, – pasakojo G. Enciūtė.

Šiandien organizacija „Tušti narvai“ paskelbė pradedantys rinkti piliečių parašus už tai, kad Lietuvoje būtų uždraustos kailių fermos. Anot organizacijos narių, imtis peticijos juos paskatino reprezentatyvinės apklausos duomenys, rodantys, kad 58 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria kailių fermoms, ir naujai gauta filmuota medžiaga iš fermos Kėdainių rajone.

„Tuščių narvų“ peticiją galite pasirašyti www.kailiniamsne.lt puslapyje.

Šiaulių policijos pareigūnai, bendradarbiaudami su Norvegijos policija, sulaikė du šiauliečius, kurie ketino aukcionuose parduoti 1,2 tūkst. Norvegijoje vogtų lapių kailių.

Šiaulių apskrities policija informavo, kad Norvegijos pareigūnai, prašydami pagalbos rasti iš dviejų fermų pavogtus šiaurinių lapių kailius, kreipėsi dar praėjusių metų pabaigoje. Pradėję ikiteisminį tyrimą, pareigūnai per dvi operacijas sulaikė du įtariamuosius, pas kuriuos aptiko daugiau nei pusę vogtų kailių.

Pirmą įtariamąjį pareigūnai sučiupo, kai šis netrukus po vagystės per siuntų pervežimo bendrovę gavo daugiau nei 100 kailiukų. Asmuo nuvykęs jų atsiimti buvo sulaikytas policijos.

Pareigūnai tęsė tyrimą ir prieš kelias dienas surengė dar vieną operaciją, per kurią nuomojamame garaže rado dar didesnį kiekį – 525 lapių kailius. Kol kas surastus kailius saugo Šiaulių apskrities policijos pareigūnai, toliau vyksta bendradarbiavimas su Norvegijos policija.

Įtarimai pateikti dviem asmenims, abiem – per 30 metų, tai policijai žinomi šiauliečiai. Kailius vyrai ketino realizuoti parduodami juos aukcionuose užsienyje, tad už tai galėjo gauti daugiau nei 56 tūkst. eurų.

Už nusikalstamu būdu įgytą didelės vertės turtą įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas iki 4 metų.