Panevėžio apygardos teismas pirmadienį pripažino garbaus amžiaus senjorę E. D. kalta dėl bendraamžės kaimynės nužudymo.

Kaip pranešė teismas, nusikaltimas viename Pasvalio rajono kaime įvykdytas 2021 metų liepos 10 dieną.

Bylos duomenimis, nužudytosios sklype jos artimieji iš vakaro pjovė žolę. Pjovimo garsų suerzinta kaltinamoji – gretimos sodybos šeimininkė jau gerokai po vidurnakčio nuėjo iki kaimynės namo, išdaužė du langus ir per vieną jų įlipo į vidų. Moterys susistumdė, galiausiai, kaltinamoji kaimynę pasmaugė.

Teismas konstatavo, kad byloje surinktais duomenimis yra visiškai įrodyta, kad kaltinamoji E. D. neteisėtai, atvirai, pavartodama smurtą, prieš nukentėjusiosios valią įsibrovė per langą į jos gyvenamąjį namą, kur ją tyčia nužudė.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo proceso pradžioje kaltinamoji neigė savo kaltę, neigė apskritai buvusi pas kaimynę įvykio naktį.

Moteris tvirtino nieko nepamenanti dėl depresijos, kaltino medikus, kurie jai prieš kelias savaites iki įvykio pakeitė vaistus, ir dėl to ji negalėdavusi užmigti, pailsėti. Kaip pagrindinę savo neteisėto elgesio priežastį kaltinamoji akcentavo ir triukšmą, kurį iš vakaro kėlė žolės pjovimas traktoriumi ir nešiojama žoliapjove kaimynės teritorijoje.

Tačiau, kaip pažymėjo teismas, kaltinamajai atliktos teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvados visiškai paneigė jos versiją, kad ji kaimynę nužudė dėl pakrikusios psichikos. Ekspertai pripažino, kad kaltinamoji įvykio metu buvo pakaltinama, o jai nustatyti psichikos sutrikimai neturėjo lemiamos įtakos suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

Teismas konstatavo, kad iš byloje surinktų duomenų išryškėjo ir nužudymo motyvas. Tai – elementarus kaltinamosios pyktis kaimynei, savotiškas kerštas už tai, kad ji vakare negalėjo užmigti dėl kaimynės kieme keliamo triukšmo. Teismas pažymėjo, kad tai yra vertinama kaip asmeninės paskatos.

„Kaltinamosios veiksmai – dviejų langų rėmų išlaužimas, stiklų daužymas, įlipimas pro langą į kaimynės namo virtuvę, iš karto sekę smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją, vėliau – jos pasmaugimas rodo, kad kaltinamoji pas kaimynę ėjo ne siekdama su ja pasikalbėti, kaip kad ji tvirtino teisiamajame posėdyje, o išlieti pyktį, atkeršyti“, – sakė bylą išnagrinėjęs teisėjas Valdas Meidus. 

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad yra E. D. atsakomybę lengvinti aplinkybė – kaltinamoji atlygino dalį žalos vienam iš trijų nužudytos moters vaikų.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. D. įvykdė du tyčinius, baigtus nusikaltimus, anksčiau neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, charakterizuojama tik gerai, taip pat nėra duomenų, kad ji būtų konfliktiška ar piktnaudžiautų alkoholiu.

Kita vertus, kaip pažymėjo teismas, E. D. tyčia nužudė visiškai niekuo dėtą kaimynę, su kuria ilgą laiką gyveno greta. Ši veika yra itin pavojinga, ja sukeltos itin sunkios, nebepataisomos pasekmės. Be to, teisiamojo proceso metu kaltinamoji nebuvo nuoširdi, neigė kaltę, bandė dalį kaltės suversti pačiai nužudytajai, kaltino kitus asmenis.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į ekspertų nuomonę, kad nepaisant kaltinamosios garbaus amžiaus, turimų psichinės sveikatos problemų bei nustatytų ligų, E. D. gali atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

Teismas išsprendė ir civilinius ieškinius byloje. Trims nužudytos moters vaikams iš kaltinamosios priteista 43 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismas apribojo kaltinamosios nuosavybės teises į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą iki ji atlygins šią neturtinę žalą. 

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vėlų vakarą

Šeštadienio vakarą Kėdainių miesto J. Basanavičiaus gatvės 75-ajame daugiabučiame name gyvenanti šeima – vyras ir žmona bei mažametis sūnus – ruošėsi miegoti.

Mama migdė sūnų, kai išgirdo keistus garsus.

„Vakare mes migdėme savo vaiką ir girdime, kad tampo kažkas duris, pažiūrime – kaimynė. Pasiėmėme telefoną, norėjome nufilmuoti jos šėliojimus ir atidarėme duris.

Ji puolė reikalauti piniginės ir pinigų, kuriuos neva man davė šiandien ar vakar pasaugoti. Aš nesupratau, apie ką ji kalba, nes su ja kalbėjau paskutinį kartą žiemą, kai darė laiptinėje šiukšlyną ir liepiau sutvarkyti, daugiau aš jos nemačiau.

Pasakėme, kad nieko nežinome ir uždarėme duris. Tada prasidėjo“, – dėstė vis dar po patirto siaubo negalinti atsigauti moteris.

Dimitrijaus Kuprijanovo/„Rinkos aikštės“ nuotr.

Prašė pagalbos

Bendrasis pagalbos centras 21.07 val. sulaukė pranešimo apie laiptinėje siautėjančią neadekvačią moterį. Į įvykio vietą pasiųsti policijos pareigūnai.

„Kaimynė pradėjo grasinti padegti duris, daužė jas rankomis, šūkavo.

Mes iškvietėme policiją ir laukėme.

Kadangi nereagavome, ji dar labiau pasiuto ir pradėjo grasinti, kad su kirviu ateis…

Na, taip ir padarė, atsinešė kirvį ir pradėjo kapoti duris.

Kaimynė pradėjo grasinti padegti duris, daužė jas rankomis, šūkavo.

Labai išsigandau, dar kartą paskambinau policijai. Pamačiusi, kad grįžta kaimynas, paprašiau pagalbos, nes bijojome, kad visai sukapos mums viską.

Kaimynas užbėgo, užrėmė jos duris, kad ji neišeitų, tada kaip tik pasirodė ir policija“, – kraupią istoriją kaip iš siaubo filmo pasakojo nukentėjusioji.

Išsivežė policija

Atvykę pareigūnai paėmė moters turėtą kirvį, apklausė nukentėjusiuosius ir nusprendė dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą.

Siautėjusi vyresnio amžiaus moteris neatrodė adekvati, vis kalbėjo nelogiškus žodžius, kaltino kaimynus nebūtais dalykais, vadino visai ne jų vardais, kalbėjo apie įvykius, kurių nė nebuvo.

Pareigūnai priėmė sprendimą iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikus, kad šie įvertintų moters sveikatos būklę.

Atvykę medikai moterį apžiūrėjo ir nusprendė vežti ją į gydymo įstaigą Kaune. Šiuo metu moteris ten ir gydoma, tačiau ar ilgam, niekas nežino.

Gyvena baimėje

Tuo metu daugiabučio namo gyventojai ir toliau gyvena baimėje, nes mano, kad moteris sugrįš iš gydymo įstaigos ir vėl laiptinėje vyks protu nesuvokiami dalykai.

„Mes bijome dėl visų gyventojų, bijome dėl savo sveikatos, nežinome, kada ir vėl kas jai gali susišviesti, pasirodyti.

Keista, kad tokio žmogaus niekas nestebi, nekontroliuoja, juk gali įvykti baisūs dalykai. Juk žmogui reikia gydymo, nes kitaip jos elgesio paaiškinti neįmanoma“, – atviravo moteris.

Dėl minėto įvykio Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Socialinio tinklalapio "Facebook" paskyrą susikūrę Dragūnų kvartalo gyventojai dažną dieną praneša vieni kitiems, kad agresyviai besielgianti moteris jau stovi balkone arba vaikštinėja lauke.

Taip žmonės stengiasi išvengti neigiamų emocijų ir fizinio smurto.

Daugelis pasakojo apie nemalonią patirtį, nes buvo aprėkti ir iškoneveikti. Stovėdama balkone arba vaikštinėdama lauke ji įžeidinėja aplinkinius, gąsdina, grasina.

Kitiems pasisekė dar mažiau.

Viena jauna mama guodėsi kaimynams, kad neadekvačiai besielgianti gyventoja užpuolė ją vaikštinėjančią su kūdikiu. Ji stvėrė vežimėlį ir bandė jį purtyti.

Tikėtina, kad teismo nutartis policininkus pasieks kitą savaitę.

Kita pasakojo apie dar vieną išpuolį, kai moteris primygtinai varė iš kiemo namo gyventoją ir grasino pasamdysianti vyrus su ja susidoroti.

Dar viena gyventoja bendroje paskyroje klausė, ar atsiras žmonių, mačiusių agresijos proveržio atvejus.

Komentaro autorė prasitarė, kad pati jau kreipėsi į policiją dėl smurto prieš jos dukrą. Kaimynė smogė mergaitei kumščiu į veidą.

Uostamiestyje yra ne vienas neadekvačiai besielgiantis žmogus. Kol jie nekelia pavojaus sau arba aplinkiniams, pareigūnai negali nieko daryti.

Dragūnų gatvės gyventojos atžvilgiu pareigūnai jau ėmėsi veiksmų.

Klaipėdos miesto policijos komisariatui vadovaujantis Albinas Misevičius patikino, kad situacija pareigūnams yra žinoma, jie turi nemažai informacijos iš nukentėjusių asmenų, fiksuojami visi skundai, analizuojami neteisėto elgesio atvejai.

Pareigūnai ne kartą buvo kviesti dėl netinkamų šios moters poelgių, bandyta su ja bendrauti.

"Esame pradėję ikiteisminį tyrimą dėl žmogaus sveikatos sutrikdymo. Kreipsimės į teismą prašydami priimti tam tikrą sprendimą šios moters atžvilgiu. Tyrimui trūksta duomenų, kad galėtume jį baigti. Lauksime teismo nutarties, kurią vykdantys medikai turėtų pasisakyti, ar nusikalstami veiksmai vykdomi sąmoningai", – kalbėjo A.Misevičius.

Akivaizdu, kad tyrėjams būtina išsiaiškinti, ar žmones užpuldinėjanti moteris yra pakaltinama ir gali atsakyti pagal įstatymą už netinkamus savo veiksmus.

Tikėtina, kad teismo nutartis policininkus pasieks kitą savaitę.

Jei paaiškėtų, kad moteris nesuvokia savo veiksmų esmės ir turinio, jai reikėtų specialaus gydymo.

Tuštinasi į kibirą

"Močiutė užsidariusi kambaryje, kakoja, sisioja į kibirą. Apsileidusi, tingi eiti į tualetą. Dejuoja, kad skauda tai nugarą, tai ką. Į ligoninę nesikreipia, namiškiai nežiūri. Ten yra tragedija", – konstatavo M.Gimbutienės gatvės daugiabučio gyventoja. Nosį riečiantis kvapas pasitinka vos įžengus į jos aukšto koridorių.

Ji į šį namą atsikraustė pernai lapkritį. Neįtardama apie nemalonią staigmeną pašonėje. Jos kambarys yra viename bloke su kitu kambariu, kuriame ir gyvena minima senjorė. Moterys turi dalytis tualetu ir nedideliu prieškambariu.

Tualetas yra bendras dviem kambariams. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Kai atsidarai duris, eini į tą koridorėlį, tai žinokite, – baisu", – apie tvyrančią smarvę kalbėjo moteris.

"Tas jos kibirėlis… Buvau per skandalą įėjus į jos kambarį išplauti kibirėlio. Baisu… Jis apdribęs… Baisus baisus. Apsimoviau pirštines, iššveičiau. Dvi dienas nebuvo smarvės. Dabar ji užsirakina, neįsileidžia. Norėjau kambarį išplauti. Matytumėte, kas kambaryje darosi… Katiną laiko. Tas katinas kambaryje daro ir ji kambaryje daro. Dabar bent langą nuolat laiko atidarytą. Tačiau jau ir kiti kaimynai skundžiasi smarve", – dėstė kaunietė.

Ar bandė kalbėtis su kaimyne? "Su ja bendraujame tiek: laba diena, prašau susitvarkyti. Išsiplauk." Ji sako, kas tau čia smirda, čia niekas nesmirda", – citavo pašnekovė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Bijo atsivežti anūkę

Gyventoja sutiktų ir toliau tvarkyti bendrąsias patalpas, tarp kurių – ir tualetas. Svarbu tik, kad kaimynė nesituštintų savo kambaryje ir išmatų nelaikytų kibire.

"Aš viską plaunu, tvarkau. Ir klozetą iššveičiu, susitvarkau. Jos jau neprašau. Bet ji net rankų nemoka nusiplauti. Tais atvejais, kai apsilanko tualete, iš jo išeina, o sienos lieka išterliotos, viskas", – dėstė kaunietė.

Su namo administratoriumi bandyta tartis, kad tualete gal reikėtų įrengti rankenas, jog senjorei būtų lengviau atsisėsti ir atsistoti. "Ji tualete stačia daro. Apdergia klozetą. Baisu baisu… Bet dėl to nieko nesakau. Išsiplausiu, susitvarkysiu, kad tik nesmirdėtų iš jos kambario", – kalbėjo moteris.

Močiutė užsidariusi kambaryje, kakoja, sisioja į kibirą. Apsileidusi, tingi eiti į tualetą.

Jai tenka kęsti smarvę, bet ir nukenčia socialinis gyvenimas. Gėda prieš drauges, neramu dėl artimųjų sveikatos. "Atvažiuoja pas mane draugės. Kaip tu, sako, čia neuždusti? Siaubas… Baisu anūkę atsivežti, kad kuo neužsikrėstų. Pas mane jau pradėjo atsirasti blakių", – nerimavo kaunietė.

Nesulaukė pagalbos

Kaimynė spėja, kad senjorės artimieji kambarį jai nupirko ir jame ją atskirai apgyvendino neapsikentę nevalyvumo, socialinių įgūdžių.

Gyventoja dėl smarvės ir dėl senjorės nesugebėjimo savimi pasirūpinti ne kartą kreipėsi į seniūniją, į socialinę darbuotoją. "Socialinė darbuotoja sakė pasitarsianti su seniūne, ką daryti. Bet niekas absoliučiai jokių išvadų nedaro, niekas nepasikeitė. Smarvė begalinė. Kreipiausi dar prieš karantiną", – kalbėjo gyventoja.

Ji tikisi senjorės artimųjų reakcijos. "Gal dukrai gėda pasidarys, kai perskaitys straipsnį. Gal ji kažką darys?" – vylėsi moteris. Dabar, anot pašnekovės, kaimynės dukra ateina nosį užsiėmusi. Aplanko kartą per savaitę. "Maisto kaip šuniui įmeta pro duris ir išlekia", – apibūdino kaunietė.

Tualetas yra bendras, tačiau senjorė net neturi, kur nusiprausti. "Aš dušą turiu įsirengusi kambaryje", – pasakojo moteris, pridūrusi, kad kaimynės dukrai siūlė įrengti bendrą abiem kambariams dušą, bet ši atšovusi, kad neketina mėtyti pinigų.

Kaunietė, neapsikentusi iš kaimynės kambario nuolat sklindančiu išmatų kvapu, kreipėsi į "Kauno dieną". (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Problemos – žinomos

Minimame name apsilankius žurnalistams, senjorė durų neatidarė. Kaimynei jas pravėrus savo iniciatyva, senjorė negailėjo keiksmažodžių, į diskusijas nesileido.

Petrašiūnų seniūnė Asta Chanko "Kauno dieną" informavo, kad "Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu Kauno miesto seniūnijose patikėta atlikti socialinio darbuotojo funkciją Kauno miesto socialinių paslaugų centrui". Seniūnės turimais duomenimis, centro atstovams žinomos minimame name atsiradusios problemos. "Ne kartą buvo belstasi į šios gyventojos duris", – teigė seniūnė.

Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktorė Roberta Motiečienė "Kauno dieną" patikino, kad situacija keisis.

"Nurodytam asmeniui kitą savaitę bus pradedamos teikti socialinės paslaugos. Viliamės, kad kartu su artimųjų, kaimynų pagalba pavyks įtikinti paslaugų gavėją ją priimti", – penktadienį sakė Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktorė Roberta Motiečienė.

Ji patikslino, kad bus teikiama socialinės priežiūros paslauga "Pagalba į namus".

114 kartų kvietė policiją

"Nebežinome, ką daryti. Prieš metus ir tris mėnesius Laukininkų gatvėje išsinuomojome butą ir net negalėjome nujausti, kad pakliūsime į neišsprendžiamą bėdą – aukštu žemiau gyvenanti moteris per metus ir tris mėnesius 114 kartų kvietė policiją, ir nė vienas jos skundas nepasitvirtino", – pasakojo klaipėdietis Maksimas.

Pasirodo, žemiau gyvenanti moteris skundžiasi poros keliamu triukšmu.

Jai trukdo net kaimynų žingsniai, o jei nukrenta anūko žaislas arba vaikas perbėga per kambarį, iš aukštu žemiau esančio buto atsklinda keiksmai.

Moteris lazda beldžia į savo lubas ar radiatorius, taip išprovokuodama šunis loti. Kai tik keturkojai ima loti, kaimynė kviečia policiją.

Pasak poros, moteris skundžia ir kitos laiptinės gyventojus, kurių televizoriaus garsą esą girdi.

Blokiniuose namuose gyvenantys žmonės susitaiko su realybe, kad prasta garso izoliacija neužtikrina gyventojų privatumo.

Daugelis gyventojų yra prie to pripratę, kai kurie ieško būdų apsisaugoti nuo kaimynų gyvenimo garsų.

Dar pernai gegužę policininkai šiai moteriai parašė raštą, kuriame paaiškino, kad dėl buitinių garsų ji negali skųstis.

Nepatinka kvapai

Laukininkų gatvės namo gyventojai tikino, kad jų kaimynė nepatenkinta ne tik svetimais garsais. Policijai ji skundžiasi ir dėl iš kaimynų neva sklindančių dūmų, esą pora bute rūko.

"Ta moteris buvo iškvietusi ir santechniką, iki šiol nesuprantame kodėl. Sveikatos apsaugos atstovai kažkodėl tikrino mūsų gartraukį. Pažeidimų nerado, bet dėl šventos ramybės patarė išimti trečią mygtuką. Išėmėme, bet gartraukis mūsų virtuvėje vis tiek jai trukdo. Akte, kurį specialistai atsiuntė mūsų kaimynei, patarta dažniau vėdinti namus", – apie pastarųjų metų išgyvenimus pasakojo Viktorija.

Išeitis: anot Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko S.Bliudsukio, teisėsaugos institucijos turėtų neapsiriboti vien raštų rašymu ir patys inicijuoti pagalbos suteikimą aplinkinius kamuojančiam žmogui. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Sutuoktiniai prisiminė, kaip kartą pašoko iš miego, kai policininkai pasibeldė į jų namus gal ketvirtą ryto.

Kitąsyk moteris policiją iškvietė septintą ryte ir skundėsi jaučianti aitrų skalbimo miltelių bei kavos kvapą.

Koneveikia mamą?

Vidutinio amžiaus skundų rašytoja globoja savo pagyvenusią motiną.

Kaimynai tikino dažną dieną girdintys, esą moteris rėkia ant savo senos motinos, koneveikia ją bjauriais žodžiais.

Iš pirmo žvilgsnio neadekvačiai besielgianti klaipėdietė neatrodo nesveika, bet kaimynystė su ja apkarto ne tik arčiausiai gyvenantiems Maksimui ir Viktorijai.

Pirmais gyvenimo nuomojamame bute mėnesiais pora bandė kovoti su keistąja kaimyne patys kviesdami policininkus.

Tačiau dažną kartą iš pareigūnų jie išgirsdavo patarimą kraustytis kur nors kitur.

Patarimo sutuoktiniai neklausė, nes nuomos kaina yra patraukli.

Vieną ankstyvą rytą žemiau gyvenanti moteris atėjo pas aukštu aukščiau gyvenančią porą ir konflikto metu puolė Viktoriją.

Pasakodami apie tokią kaimynystę sutuoktiniai prisiminė, kad piktoji kaimynė buvo užpuolusi ir kitų kaimynų vaiką, bet ir tada esą policija nereagavo.

Savo raštuose pareigūnai neva dažnai rašo, kad skundų autorė grėsmės nekelia.

Po grasinimų – išpuolis

"Nežinome, ko iš jos laukti. Kartą ji iškvietė policininkus, o kai šie pamatė, kad iškvietimas nepagrįstas, ji pradėjo grasinti nusižudysianti, jei policininkai išvažiuos. Tada ją teko vežti į ligoninę, bet tąkart ji labai greitai grįžo namo, – pasakojo Maksimas. – Mes jau sukaupėme tiek dokumentų, kad vien jų kopijoms padaryti užtruktų ne viena diena. Negalime ramiai gyventi. Esame įtraukti į beprasmę kovą, įrašinėjame, kaip ji beldžia į grindis, filmuojame ją rėkiančią."

Maksimas prisiminė, kaip kartą kaimynė jam tiesiai šviesiai pagrasino, kad jei pora neįsirengs garso izoliacijos, ji esą "padės jį į vietą".

Praėjusių metų gruodį keli vyrai sumušė Maksimą. Keisčiausia, kad jie neturėjo tikslo auką apiplėšti, nieko neatėmė, tik sužalojo. Policija kaltų nerado.

Po tokių grasinimų, kokius girdėjo, sumuštas vyras linkęs manyti, esą veikiausiai tai yra keršto akcija.

Visur, kur nueina, Maksimas ir Viktorija jaučiasi atsimušantys kaip į sieną. Niekas nežino, kaip su skundų rašytoja elgtis.

Net skundas prokurorams dėl patiriamo kaimynės teroro baigėsi niekuo. Įstatyme rašoma, kad terorizavimo atvejis galimas, jei pareiškėjui yra grasinama fiziniu susidorojimu.

Prikelia iš miego

Pora skundėsi namą administruojančiai įmonei, savivaldybei, prokuratūrai. Po šiais raštais pasirašė ir kaimynai, nes smūgiai lazda į radiatorius aidi per visą laiptinę.

Dažniausiai į popierius atsakoma popieriais, pareigūnai ateina, išeina, o gyventojai lieka toje pačioje situacijoje.

"Pareigūnai raštu buvo informavę skundikę, kad dėl tokių dalykų, kokius ji dėsto savo raštuose, negalima kreiptis į policiją, bet kaskart, kai ji naktį iškviečia pareigūnus, jie atvažiuoja ir beldžia į mūsų duris. Įsivaizduokite, penktą ryto išgirstame beldimą, policininkas stovi ir juokiasi, nes žino, kad atvažiavo be reikalo, kad mes nieko nepažeidėme, ir sako: "Mes dėl to paties", užsirašo duomenis ir išvažiuoja", – nelinksmo gyvenimo aktualijomis dalijosi Viktorija.

Miesto policijos komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis tvirtino, kad skundus nuolat rašančios moters pavardę žino mintinai.

Gintautas Mačiulaitis / Redakcijos archyvo nuotr.

"Reaguojame, negalima teigti, kad nieko nedarome. Juk šiai moteriai bene dviejose bylose yra paskirta ambulatorinė psichiatrų ekspertizė", – tikino pareigūnas.

Bet artimiausių kaimynų tai neguodžia, ramybės jie kaip neturėjo, taip ir dabar neturi.

Reaguojame, negalima teigti, kad nieko nedarome.

Tiesa, kartais patys pareigūnai pradeda administracinę teiseną dėl melagingo pranešimo. Tada teismas moteriai skiria baudą, tokių nuobaudų ji jau turi daugybę.

Maksimas ir Viktorija pasakojo išgirdę iš pareigūnų pasakymą, kad yra vos ne tokie pat kaip juos skundžianti kaimynė, nes ir jie kviesdavo policiją.

Patruliai pasiklausydavo daužymo į radiatorius, bet sutramdyti moters negalėdavo, nes ji uniformuotųjų neįsileisdavo į namus. Tada pareigūnai užfiksuodavo triukšmo faktą ir išvažiuodavo.

Siekia išguiti iš buto?

Prieš Maksimą ir Viktoriją tą patį butą nuomojusios šeimos ilgai neužsibūdavo, visi turėdavo su policija reikalų ir išsikraustydavo dėl šventos ramybės.

Tyrėjas, bendravęs su pora ir juos skundžiančia moterimi bei jos mama, yra pripažinęs, kad motina bijo dukros.

"Susidaro įspūdis, kad tik švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai. Policininkai taip pat yra žeminami, jie nieko negali. Jokių rimtesnių sprendimų nesulaukiame, taip žmogų galima išprovokuoti netikėtiems veiksmams. Kartais svarstau: gal jie to ir laukia? Jei ne mes, tame bute gyvens kiti žmonės, ir viskas vėl bus taip pat. Mūsų žiniomis, ankstesni mūsų nuomojamo buto savininkai vien dėl to jį pardavė. O kai butas buvo tuščias, ta moteris skųsdavo dar aukštu aukščiau gyvenančius kaimynus", – piktai kalbėjo kantrybės netekęs Maksimas.

Kenčia ir pareigūnai

Skundų rašytoja gerai pažįstama ir teismų darbuotojams. Ne vieno posėdžio metu teisėjai moterį perspėjo, kad iškvies policiją, jei ji neapsiramins.

Dažniausiai šiai klaipėdietei skiriamos baudos už specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.

Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas Svajūnas Bliudsukis tikino, jog yra žmonių, kurie nuolat terorizuoja ne tik kaimynus, bet ir teismus, rašydami pluoštus skundų.

"Kai skundo autorius nuolat kartoja tą patį, informuojame jį, kad į tokius raštus nebebus atsakoma. Jeigu autorius reiškia prielaidas apie neteisėtus veiksmus, smurtą, valdžios institucijos turėtų imtis tam tikrų veiksmų. Surinkus duomenis, teisėsaugos institucijos vertina, ar yra nusikalstamų veikų grasinant susidoroti. Būta atvejo, kai moteris skundėsi, kad yra prievartaujama nuotoliniu būdu ir tai daro ateiviai. Tada kreipėmės į prokuratūrą, perdavėme visus gautus raštus, ir paprašyta vertinti, ar reikia inicijuoti asmens veiksnumo ribojimą", – pasakojo teismo pirmininkas.

Jo darbo praktikoje taip pasielgta tris kartus ir visi jie pasitvirtino, tiems žmonėms paskirti globėjai.

Nenuostabu, kad panašiai besielgiantys žmonės nepripažįsta turintys problemą ir pasiųsti tirtis pas psichiatrus vengia tai daryti.

Tada pareigūnai gali inicijuoti stacionarią psichiatrinę ekspertizę, kurios išvengti tokiam asmeniui nepavyksta.

Patologiniai rašytojai – ne retenybė

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Kornelija Rušinaitė patikino, kad patologiniai skundų rašytojai nėra retenybė, tačiau tokių žmonių nėra daug – vos keli per metus siunčiami tirti psichiatrams.

"Būna įvairių atvejų: vieni nepatenkinti kokių nors institucijų veikla, kiti rašo skundus dėl politikos arba nuolat skundžia kaimynus, – paaiškino prokurorė. – Kelis kartus buvome surinkę medžiagą ir kreipėmės į teismą nustatyti neveiksnumą."

K.Rušinaitė pripažino, jog liguistai skųstis mėgstantys asmenys yra ta kategorija žmonių, kuriuos ištirti psichiatrams yra sunku jau vien todėl, kad jie medikų tiesiog neįsileidžia.

Nustačius, kad skundų autorius yra neveiksnus, į jo raštus valdiškos institucijos turi teisę nereaguoti, tačiau kaimynų problemos tai neišsprendžia.

"Teisėsaugos institucijos turėtų neapsiriboti vien raštų rašymu ir patys inicijuoti medicininės pagalbos tokiam žmogui suteikimą. Kad ir kaip tai skambėtų keistai, pilnaties metu tokių asmenų veikla išties suaktyvėja", – konstatavo S.Bliudsukis.

Vasario 5-osios ryte 52 metų moteris pateko į ligoninę. Medikai diagnozavo jai šonkaulių lūžį.

Apie įvykį tapo žinoma Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnams, jie pradėjo tyrimą ir išsiaiškino kai kurias įvykio aplinkybes.

Pasirodo, nukentėjusioji girtavo su kaimyne. Moterys pradžioje linksmai leido laiką, bet alkoholis keistai paveikė jų nuotaiką, jos susikivirčijo, pasipylė nepagarbūs žodžiai, įžeidimai.

Kaimynė pasikvietė savo vyrą ir pasiguodė buvusi įžeista.

Sutuoktiniai puolė auklėti moterį, vanodami jai šonus. Mušė, kiek žinoma, abu. Tačiau šonkaulius, veikiausiai, sulaužė būtent vyras. Tai jis buvo užgulęs kaimynę, jo kumščiai tvirtesni.

Šios istorijos tęsinys priklausys nuo medikų išvados. Jeigu nukentėjusioji pakankamai ilgai gydysis, reikalo imsis policija. Tačiau jeigu sužalojimas bus medikų įvertintas kaip nežymus, moteris pati turės kreiptis į teismą.

Pareigūnai jau pradėjo nesunkaus sveikatos sutrikdymo tyrimą.

Įsikūrę palapinėje jauni amerikiečiai pradėjo bendrauti su savo naujaisiais kaimynais ir ilgainiui suprato pajutę bent dalelę to, ką jautė sirai, kai buvo priversti bėgti iš savo namų. Apie išgyvenimus ir sukauptą patirtį kuriant dokumentinį filmą "Salam, kaimyne" – pokalbis su Lietuvoje viešinčiu Ch.Temple'u.

– Kas paskatino kurti filmą "Salam, kaimyne"?

– Mūsų pirmojo filmo "Gyvenimas už vieną dolerį" turo 2013-aisiais metu susitikome su Salam Darwaza, Palestinos pabėgėlių dukra. Tada pirmą kartą sužinojome, kokius sunkumus pabėgėliai turi įveikti, ir norėjome sužinoti dar daugiau.

Sirijos konfliktas jau buvo išprovokavęs didžiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo metų ir mus nustebino, kad milijonų pabėgėlių, priverstų bėgsti iš Sirijos, istorijos nebuvo žinomos. Bendradarbiavome su Salam Darwaza ir Mohabu Khattabu, kuris vadovauja arabų gamybos įmonei "1001 MEDIA", gavome leidimą tapti pirmaisiais kino kūrėjais, patekusiais į UNHCR pabėgėlių stovyklos palapinę.

Kad būtų aišku, pasakysime, jog neketinome atkartoti to, ką pabėgėliai turėjo ištverti, bet norėjome praleisti tiek laiko, kiek įmanoma, klausantis mūsų naujausių kaimynų.

– Kokios akimirkos kuriant šį filmą buvo sunkiausios? O kas labiausiai nustebino, ko galbūt tiesiog nesitikėjote?

– Pabėgėlių stovykla nebuvo tai, ko tikėjomės. Net ir po visų traumų ir sunkumų, su kuriais susidūrė pabėgėliai, mes matėme neįtikimą jų atsparumą ir verslumo instinktą. Pabėgėliai sukūrė milijardų dolerių verslus šioje stovykloje dykumos viduryje. Ir ten galėjai nusipirkti beveik viską – nuo vestuvinės suknelės iki skalbimo mašinos. Sirai yra kaip jūs ar aš, paprasti žmonės, gyvenantys nepaprastomis aplinkybėmis.

Vienas iš pirmųjų mūsų draugų Ismailas, kuris, neįtikima, atrodė taip, kaip Zacho tėtis koledžo metais, mokėsi universitete Damaske, turėjo tapti prancūzų kalbos mokytoju, bet buvo priverstas bėgti iš savo šalies. Dabar beveik ketverius metus jis įstrigęs šioje stovykloje. Jis daro tai, ką gali, kad užsiimtų sau artima veikla: yra vaikų mentorius, pasisakantis už aukštesniojo išsilavinimo prieinamumą stovykloje. "Salam, kaimyne" žiūrovų dėka ateinančiais metais jis bus perkeltas į Naująją Škotiją.

– Kaip jums sekėsi išlikti objektyviems – juk šis filmas sukelia įvairių emocijų? Be to, veikiausiai keitėsi ir jūsų asmeninės pažiūros pabėgėlių krizės atžvilgiu?

– Svarbiausia, kad šis filmas yra pasakojimas apie žmones, turinčius skirtingą gyvenimo patirtį, bet esančius kartu. Tai rodo, kad tai, kas mus vienija, yra daug svarbiau nei tai, kas mus skiria.

Be to, kad surinkome per 175 tūkst. dolerių pagalbai, kurios reikia sirams, pasirašėme per 250 tūkst. peticijų, kurios reikalauja suteikti pabėgėliams švietimą, ir padėjome daugybei vietos savanorių. Maloniausia šios patirties dalis – matyti filmo auditorijas griaunant savo baimes ir įsivaizdavimą apie pabėgėlius. Mes specialiai filmą pateikėme tradiciškai konservatyvioms auditorijoms visose Jungtinėse Valstijose, kad įžiebtume diskusiją ir leistume žiūrovams susipažinti su tokiais sirais kaip Ismailas ir Raoufas. Norėjome, kad jie išgirstų istorijas, kurių nemato tradicinėje žiniasklaidoje.

Maloniausia šios patirties dalis – matyti filmo auditorijas griaunant savo baimes ir įsivaizdavimą apie pabėgėlius.

Mes laukiame, kada filmą rodysime Lietuvoje. Tai svarbus laikas padaryti, nes Lietuva svetingai priima 1 000 sirų, kurie pabėgo iš savo namų. Tai raktas, padėsiantis visiems įnešti savo indėlio dalį siekiant padėti šeimoms integruotis ir būti produktyviems visuomenėms, kurios suteikia jiems namus.

– Su kokiais didžiausiais sunkumais susidurė jūsų filmo herojai?

– Sekundę įsivaizduokite, kad naktį jūs priversti palikti savo namus ir viską, ką iki tol žinojote, turėjote. Jei jums pasisekė išgyventi kelionę į Jordaniją, jūs atvykote į Za'atari pabėgėlių stovyklą, kur dykumos viduryje gyvena 85 tūkst. žmonių. Jiems suteiktos tik kelios būtiniausios priemonės ir palapinė – niekas neprimena namų komforto. Metai bėga – vidutiniškai praeina septyniolika metų, o jūs vis dar įstrigęs šioje kelių mylių dydžio stovykloje. Pagrindinis maistas ir patogumai teikiami, bet  ar yra galimybė vėl dirbti? Eiti į universitetą? Traumos ir nerimas dėl draugų, likusių Sirijoje, pasirinkimo laisvės ir orumo jausmo ilgesys. Tai koncentruotas apibūdinimas, ką daugelis draugų mums paaiškino stovykloje.

– Patys nesate sirai. Ar lengva buvo viską suprasti ir pamatyti jų akimis? Ko išmokote patys ir ką dabar taikote savo kasdieniame gyvenime?

– Nuolat vertiname, kokį vaidmenį turėtų atlikti mūsų filmai. Mūsų viltis yra ne imituoti kažkieno gyvenimą, o mokytis keliant klausimus ir klausantis. Filme yra vienas momentas, kuris parodė, kodėl svarbu būti stovykloje.

Mūsų paskutinę buvimo ten dieną kvietėme visus kaimynus į mūsų palapinę pasidalyti užkandžiais bei arbata ir švęsti vienas kito kompanijoje. Ilgai diskutavus vienas iš kaimynų paklausė mūsų, ar žiniasklaidoje Sirijos pabėgėliai vaizduojami kaip žiaurūs ir ekstremistai. Tai buvo sukrečiantis momentas, nes supratome ne tik tai, kiek nereikalingos baimės tvyro visame pasaulyje, bet ir kaip tragiška yra, kad mūsų draugai sirai turi klausytis ir skaityti apie tai kasdien.

Labai svarbu žmonėms pabėgėlių stovykloje padėti išlaikyti viltį. Mums visiems reikia prisiminti, kad kalbėti apie pabėgėlius kaip apie žmones reikia oriai, nes tai yra svarbus žingsnis norint padėti jiems judėti pirmyn.

Daugeliu atžvilgių išvykimas buvo sunkiausia mūsų patirties dalis. Turėjome keliauti namo, o mūsų draugai iš stovyklos bus perkelti vidutiniškai po septyniolikos metų. Tas atsakomybės jausmas, kai grįžome namo, mus įkvėpė baigti dokumentinį filmą ir rasti realizavimo būdus, kurie padarytų įtaką. Kartu su filmu ėmėmės socialinių veiksmų kampanijos, apčiuopiamai padėjusios pabėgėliams. Mes bendradarbiaujame su kai kuriomis iš geriausių organizacijų šioje srityje – "Gelbėkit vaikus", UNHCR ir IRC, skatiname žiūrovus aukoti, savanoriauti, pasirašyti gyvenimus keičiančias peticijas ir kalbėti už balso neturinčius žmones. Tikimės, kad kiekvienas, kuris pamatys filmą, supras, kad pabėgėliai – tokie patys kaip jūs ir aš, ir norės jiems padėti.

– 2013 m. sukūrėte didelės sėkmės sulaukusį dokumentinį filmą "Gyvenimas už vieną dolerį", kurį filmuodami du mėnesius gyvenote Gvatemaloje ir bandėte išgyventi tik su vienu doleriu per dieną – taip, kaip gyvena didelė šios valstybės gyventojų dalis. Vis dėlto kas yra sudėtingiau: gyventi už vieną dolerį ar būti pabėgėliu?

– Šių dviejų filmų patirtis labai sunku palyginti. Iššūkiai, su kuriais susiduria ypač skurdžios šeimos, ir pabėgėlių patirtis yra labai skirtingi dalykai. Kviečiame visus žiūrėti mūsų vaidybinius filmus "Salam, kaimyne", "Gyvenimas už vieną dolerį" ir patiems palyginti šias patirtis.

Kas? Filmo "Salam, kaimyne" peržiūra ir diskusija.

Kur? Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje (S.Daukanto g. 28, Kaune)

Kada? Sausio 25 d. 12 val. (skirta moksleiviams), 18 val. (skirta plačiajai miesto bendruomenei).

Į Jordanijos dykumoje įkurtą Sirijos pabėgėlių stovyklą atvyksta du kino kūrėjai. Jie yra pirmieji, kuriems suteikiama teisė gyventi izoliuotoje nuo pasaulio teritorijoje. Įsikūrę palapinėje režisieriai pradeda bendrauti su savo naujaisiais kaimynais. Kartu su pabėgėliais laukia maisto eilėse, juo dalijasi, lošia nesibaigiančias kortų partijas. Čia filmo kūrėjams atsiveria sukrečiančios istorijos žmonių, kovojančių su visomis negandomis – nuo Um Ali, moters, sunkiai įveikiančios netektį bei iškilusius kultūrinius barjerus, iki dešimtmečio Raoufo, kurio skausmą slepia neblėstanti šypsena.

Taip amerikiečiai tampa liudininkais ypatingos drąsos, gyvybingumo ir kūrybiškumo, kurį kasdien rodo žmonės, bandantys pradėti savo gyvenimus iš naujo. Klajodami po Sirijos pabėgėlių stovyklą žiūrovai susipažįsta su filmo herojais ir pradeda žvelgti į pasaulinio masto pabėgėlių krizę pro asmeninę prizmę.

Filmo pristatymo Lietuvoje programoje numatytos filmo peržiūros ir po filmo įvyksiančios diskusijos su svečiais iš JAV – filmo kūrėjais, migracijos ekspertais ir Sirijos karo pabėgėliais. Į diskusijas, susijusias su migracijos ir prieglobsčio procesais, siekiama įtraukti moksleivius, jiems organizuojant atskiras peržiūras dienos metu. Įėjimas į visas filmo peržiūras – nemokamas.

"Salam, kaimyne" premjera įvyko 2015 m. prestižiniame Amerikos kino instituto filmų festivalyje ("AFI DOCS Film Festival"), vėliau filmas rodytas žinomuose tarptautiniuose kino festivaliuose, tokiuose kaip CPH:DOX bei Washington West.

Ankstesnis režisierių filmas, "Living on One Dollar" ("Gyvenimas už vieną dolerį"), sukurtas 2013 m., tapo žiūrimiausiu dokumentiniu filmu "iTunes" platformoje. Nuo 2012 m. Ch.Temple’as ir Z.Ingrasci pristatė savo kūrybą Jungtinių Tautų asamblėjoje, "TEDx" konferencijoje Buenos Airėse, 2016 m. Pasaulio viršūnių susitikime humanitariniais klausimais ir daugiau nei 70 konferencijų, universitetų, gimnazijų. Kūrėjų veikla buvo pristatyta "The New York Times", "The Wall Street Journal", and "Variety", o 2015 m. "Real Leaders Magazine" juos įtraukė į ateities lyderių šimtuką.

Kas: Kino filmo "Salam, kaimyne" peržiūra ir diskusija.

Kur: Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas).

Kada: Sausio 25 d. 12 val. (skirta moksleiviams), 18 val. (skirta miesto bendruomenei).

Filmas bus rodomas su lietuviškais subtitrais.

Sportininkų gatvės 8 daugiabučio gyventojai daugiau nei dešimtmetį kenčia dvoką laiptinėje, tarakonus. Smarvė sklinda ir parazitai atkeliauja iš kaimynės buto. Garbaus amžiaus moteris į būstą tempia atliekas iš konteinerių ir jas kaupia. Kaimynai bijo ir infekcinių ligų protrūkio.

Pasitinka tarakonų "kilimėlis"

Garbaus amžiaus moteris, kuri į savo butą tempia atliekas iš konteinerių Sportininkų gatvės 8 daugiabučiame name gyvena jau ilgą laiką. Problema neišsprendžiama daugiau nei dešimtmetį.

"Tiek laiko bandome išspręsti problemą. Moteris šiame name gyveno dar prieš mums atsikraustant", – teigė gyventoja Laima Žurauskienė.

Klaipėdiečiai pasakojo, kad dėl atliekas iš konteinerių tempiančios kaimynės, laiptinėje nuolat tvyro baisi smarvė. Ji primena šlapimo ir pūvančio maisto kvapą.

"Iš kaimynės buto dvokas sklinda ne tik vasarą, bet ir žiemą. Negalime atidaryti langų, kad išvėdintume patalpas", – tvirtino gyventojai.

Pasak jų, dvokas vilioja muses. Jos deda kiaušinėlius ant sienų ir langų. Gyventojų manymu, susidaro sąlygos plisti infekcijoms.

Šiame name gyvenantys žmonės neatsigina ir tarakonų. Jie laksto ne tik laiptinės aikštelėje, kur yra kaimynės butas, bet ir skverbiasi į kitų gyventojų butus.

"Šalia gyvenantys žmonės papurkšdavo jos duris priemone prieš tarakonus. Tada laiptinėje susidarydavo šių parazitų "kilimėlis", – pasakojo L.Žurauskienė.

Bute ieškojo lavono

Gyventojai pasakojo, jog ne kartą matė, kaip kaimynė neša į lauką išpilti kibirą su fekalijomis. Jie įtarė, kad moters bute neveikia sanitarinis mazgas.

Klaipėdiečių teigimu, anksčiau kaimynė bute laikė šunį ir daug kačių, kurie būdavo šeriami atliekomis. Ar šuo ir katės bute yra laikomi ir dabar, neaišku.

Pasak gyventojų, bute rakandų yra labai daug. Pro langus matyti – patalpos yra užgriozdintos, visur prikrauta daiktų. Klaipėdiečiai pasakojo, kad bandė kalbėtis su kaimyne, tačiau ši tvirtino, kad jos bute nėra jokios smarvės. Vėliau senjora nebesileido į jokias kalbas – neatidarydavo durų, o grįždama pamačiusi, kad kažkas pareina, slėpdavosi už konteinerių. Anot gyventojų, kartą teko pamatyti, kas dedasi kaimynės bute.

"Prieš trejus metus, pavasarį, kvietėme policiją. Laiptinėje buvo baisus dvokas, o kaimynės buto durys praviros. Pamanėme, kad atsitiko kažkas negera. Atvykę policijos pareigūnai pamanė, kad bute tikrai ras lavoną. Tačiau pašaukus vardu moteris atsiliepė. Pamatę, kad viskas gerai, pareigūnai išvyko", – prisiminė gyventojai.

Neišvengė ir gaisro

Klaipėdiečiai pasakojo, kad vaizdas bute šokiravo. Į patalpą neįmanoma įeiti, koridorius užgriozdintas įvairiausiais rakandais.

Policija buvo suradusi moters sūnų ir perdavė informaciją apie mamą. L.Žurauskienė pasakojo, kad vyras buvo atvykęs.

"Sūnus – mamos priešingybė. Kelnės išlygintos, batai blizga. Klausėme, kodėl nesirūpina mama. Aiškino, kad jos elgesys yra problema. Tačiau mes visi turime tėvus ir jais rūpinamės, kad ir kokia situacija būtų. Juolab kad ši moteris yra neadekvati", – pabrėžė kaimynė.

Gyventoja pasakojo, kad moters bute buvo kilęs gaisras. Tada butas buvo išvalytas. Tuo džiaugėsi visi namo gyventojai.

"O dabar mūsų padėtis nepavydėtina. Nespėjame nuodyti tarakonų, pagalbos jokios nesulaukiame. Esame vieno žmogaus įkaitai", – pasakojo L.Žurauskienė, gyvenanti virš buto, kuriame kaupiamos atliekos.

Parašė galybę raštų

Sportininkų gatvės 8 namo pirmosios laiptinės gyventojai jau nebesuskaičiuoja, kiek raštų per vienuolika metų parašė ir kur tik nesikreipė, bandydami išspręsti problemą.

Pagalbos prašyta namo administratoriaus, savivaldybės, policijos. Kreiptasi į vaikų teisių sergėtojus, Visuomenės sveikatos centrą, tuometę beglobių gyvūnų priežiūros tarnybą.

Vienos institucijos nurodė, kad šis klausimas ne jų kompetencija, kitos bandė spręsti problemą, ėjo pas moterį, bet ši jų neįsileisdavo. Raštuose gyventojai pabrėždavo, kad kaimynė nesilaiko sanitarijos ir higienos reikalavimų, kelia grėsmę kitų gyventojų sveikatai, tinkamai neprižiūri gyvūnų.

Prašydavo sudaryti komisiją, kuri padėtų išspręsti problemą. Tačiau padėtis nesikeitė.

"Esame įsitikinę, kad kažkoks sprendimas turi būti. Situacija tikrai nėra normali", – pabrėžė moteris.

Galiausiai gyventojai kreipėsi į Prekybos uosto apylinkės seniūnaitį Ruslaną Schneiderat.

Po to buvo sudaryta komisija, kuri šiandien 10 val. atvyks įvertinti situacijos. Komisijoje bus namų valdų, savivaldybės, policijos atstovai.

"Namo gyventojai tikrai kenčia. Pro langus matyti, kad butas virto konteineriu", – teigė R.Schneiderat.

Gali lemti ligas

Pasak Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Ninos Gendvilienės, neaišku, kiek padės patikrinimas. Ji prisiminė, kad šis atvejis buvo tiriamas prieš porą metų. Tada su policija surastas moters sūnus, ir problema buvo laikinai išspręsta.

"Patikrinimo metu mūsų inspektorė įvertins, ar yra grėsmė gyventojams. Surašys aktą ir perduos administratoriui. Šis turės informuoti gyventojus ir spręsti klausimą. Jei reikia – kreipsis į teismą, kad patektų į butą", – komentavo vyriausioji specialistė.

Pasak N.Gendvilienės, namo administratorius turi teisę pateikti į butą, net jei savininkas neįsileidžia, nes ten yra bendro naudojimo inžinerinės įrangos. Pastarąją jie gali apžiūrėti visada.

"Be to, administratorius apie esamą būklę turi pranešti gyventojams. Jei kyla grėsmė tretiesiems asmenims – kitiems gyventojams, sušaukti gyventojų susirinkimą ir kartu spręsti, ką daryti. Pradžia ir pabaiga yra administratorius", – aiškino vyriausioji specialistė.

N.Gendvilienė pridūrė, kad dėl sanitarijos ir higienos pažeidimų gali kilti susirgimų.

"Pats blogiausias variantas, jei susiformuotų vidurių šiltinės užkratas ir išplistų po visą namą. Tačiau tokių atvejų nėra buvę nei Lietuvoje, nei užsienyje", – komentavo vyriausioji specialistė.

Vienintelė išeitis – teismas

Daugiabutį namą administruojančios įmonės "Vitės valdos" direktorius Vaidas Barakauskas pasakojo, kad ne tik gyventojai, bet ir valdos bandė spręsti problemą.

"Ėmėmės kokių tik galime priemonių. Rašėme raštus į savivaldybę, bet ši nieko negalėjo padaryti. Problemų kyla dėl privačios nuosavybės. Nėra taip paprasta patekti į gyventojo butą, jei šis neįsileidžia", – komentavo vadovas.

Pasak V.Barakausko, būna atvejų, kai įvyksta avarijos, o savininkas neįsileidžia į butą. Tada kreipiamasi į teismą, kad šis įpareigotų. Tačiau tai daroma tik išskirtiniais atvejais.

"Šiuo atveju neturėjome pagrindo net į teismą kreiptis. Avarijos nėra, inžineriniai tinklai tvarkingi, o tvarkos bute mes neprižiūrime. Daugiau neturime svertų", – pabrėžė direktorius.

V.Barakauskas taip pat vylėsi, kad namą kamuojančią problemą padės išspręsti komisija.

"Suprantame, kad žmonėms tikrai baisu gyventi tokioje situacijoje. Jei gyventoja mūsų neįsileis, kreipsimės į teismą. Patys įeiti negalėsime. Tai labai sunkus atvejis, bet tokių pasitaiko", – teigė vadovas.

Panaši situacija yra ir Jūros gatvės 2 name. Administratorius ten lankėsi, nes įvyko avarija. Avarijos priežastis buvo pašalinta, bet bute iš konteinerių parvilkti rakandai neišnešti, nes tokios teisės administratorius neturi.

Tektų kviesti antstolius

N.Gendvilienė aiškino, kad norint išnešti gyventojų sukauptą turtą, reikia teismo sprendimo. Tokiose situacijose neapsieinama ir be antstolių.

"Tai yra žmogaus turtas. Nesvarbu, kad iš konteinerių. Priešingu atveju gali apkaltinti vagyste", – komentavo vyriausioji specialistė.

N.Gendvilienės teigimu, Sportininkų gatvės 8 name esanti situacija nėra išskirtinė. Tokių atvejų pasitaiko.

Anot vyriausiosios specialistės, tokių situacijų padėtų išvengti ir daugiabučio namo vidaus tvarkos taisyklės, kuriose nurodomos savininkų teisės ir pareigos.

"Jei pastarosios priimamos ir įregistruojamos nustatyta tvarka, tai tampa įstatymu daugiabučio gyventojams. Tačiau būstų savininkai paprastai nelabai noriai rūpinasi savo turtu ir tokių taisyklių nepasitvirtina", – komentavo vyriausioji specialistė.

Komentaras

Evaldas Simutis

Psichoterapeutas

Daiktų, atliekų kaupimas yra psichologinis ar net psichinis sutrikimas. Tai vienas požymių, kad žmogui kažko trūksta, – jis jaučia nesaugumo jausmą, yra pasimetęs savo emocijose. Toks asmuo, kaupdamas daiktus, bando užpildyti tuštumą ar pasijusti saugesnis. Būna, kad taip elgiasi ir kitomis psichinėmis ligomis sergantieji. Žmogus kaupia daiktus ir galvoja, kad kada nors gali jų prireikti. Tie daiktai nebūtinai yra iš atliekų konteinerių. Žmonės neleidžia išmesti savo daiktų, nors gal šie ir nelabai reikalingi, yra ir tokių, kurie perka nelabai reikalingus daiktus ir deda į spintą. Senatvėje nesaugumo jausmas sustiprėja. Iškyla egzistenciniai klausimai, mirties baimė. Jei žmonės negali kitaip nusiraminti, jie kaupia daiktus. Neretai asmenų, kurie kaupia atliekas iš konteinerių, uoslė būna sutrikusi. Jie neužuodžia smarvės. Žmogus nesuvokia, kad taip elgtis negerai.

1972 metais gimusi palangiškė Ž. K. pranešė, kad dar praeitą trečiasdienį kaimynė kieme sužalojo jos 2005 metais gimusį sūnų - sukišo rankos pirštus jam į gerklę. 

Medikai teigia, kad berniukui yra paraudusi gerklė.