„Bendrą kainų lygį šalyje lemia ekonominė aplinka, tam tikrų žaliavų stygius ar perteklius, tačiau tokių pačių ar panašių prekių kainų skirtumai tarp prekybos tinklų atsiranda ir dėl smulkesnių veiksnių. Kainos dydį parduotuvėje gali lemti skirtingi susitarimai su tiekėjais bei gamintojais, vidiniai prekybos tinklų procesai bei pasirinkta asortimento strategija“, – aiškino „Lidl Lietuva“ komercijos vadovas Lukas Gudas.

Svarbu užsakymų dydis

Pirmiausia prekės kainai parduotuvėje daro įtaka tai, kokia didmenine kaina prekybos tinklas ją įsigijo iš gamintojų ar tiekėjų. Didmeninė kaina priklauso nuo prekybos tinklo užsakymų masto. Kuo prekybos tinklas užsako daugiau prekių, tuo tiekėjas gali pasiūlyti patrauklesnę kainą, o prekybos tinklas savo ruožtu – mažesnę kainą savo pirkėjams.

„Kadangi Lietuvos rinka yra sąlyginai nedidelė, įprastai geresnę kainą gali garantuoti tie prekybos tinklai, kurie veikia ir užsienio rinkose bei gali daryti kartu bendrus didelius užsakymus  parduotuvėms keliose šalyse ir gauti produktus už mažesnę didmeninę kainą“, – pažymėjo L. Gudas.

„Lidl Lietuva“ komercijos direktorius Lukas Gudas. „Lidl Lietuva“ nuotr. 

Didesnis gamintojas – geresnė kaina

Kainų skirtumus lemia ir tai, iš kokio dydžio gamintojo prekybos tinklas užsako prekes, priduria ekspertas. Kuo gamykla gamina didesnį produkto kiekį, tuo jai pagaminti vieną produktą kainuoja mažiau, tuo ji gali pigiau jį pasiūlyti prekybos tinklams, o šie – pirkėjams.

„Paprastai tariant, didesnės gamyklos gali pasiūlyti pigesnius produktus. Šiuo atveju lietuvišką produkciją bus galima pigiau įsigyti iš tų Lietuvos gamintojų, kurie gamina ne tik sąlyginai nedidelei Lietuvos rinkai, bet ir vykdo gamybą platesniu mastu užsienio rinkoms. Ypač jeigu eksporto rinkoms gamykla gamina vienodą produktą, su ta pačia receptūra“, – sakė „Lidl Lietuva“ komercijos vadovas.

Privatūs prekių ženklai pigesni, bet nenusileidžia kokybe

Kainos prekybos centruose gali skirtis ir priklausomai nuo to, kokią dalį jų asortimente sudaro privatūs prekės ženklai, teigia  „Lidl Lietuva“ atstovas. Jis prideda, kad Lietuvoje vis dar dalis gyventojų gali manyti, kad privatūs prekybos tinklų prekių ženklai yra pigesni, nes jų kokybė yra prastesnė, tačiau tai nėra tiesa.

„Beveik visais atvejais privačių prekės ženklų maisto produktai yra gaminami pas kruopščiai atrinktus gamintojus, kurie gamina ir kitus rinkoje plačiai žinomus prekės ženklus. Skirtumas tas, kad pirkdamas gerai žinomo prekės ženklo produktą pirkėjas sumoka tiesiog už žinomą vardą. Panašiai kaip ir drabužių pramonėje – jeigu rūbą puošia itin žinomas prekės ženklas, to drabužio kaina iš karto išauga, nors kokybė gali būti panaši“, – sakė L. Gudas.

Jis teigia, kad žinomų prekės ženklų antkainio dydžiu galima įsitikinti stebint akcijas. Dažnai žinomų prekės ženklų produktams prekybos tinkluose yra taikomos net 70 proc. nuolaidos, tačiau net ir su tokia didele nuolaida produktas gali kainuoti vis tiek brangiau nei privataus prekės ženklo atitikmuo.

„Lidl Lietuva“ nuotr.

„Kainos skirtumas susidaro todėl, kad kai prekybos tinklas užsako privataus prekės ženklo gamybą, jis moka tik už patį produktą, į jo kainą nebūna įtraukiamos, pavyzdžiui, reklamos ar kitos išlaidos. Dėl to privačius prekių ženklus prekybos tinklai gali pasiūlyti už patrauklesnę kainą“, – sakė specialistas. 

Kainą lemia ir tinklo kaštai

Produkto kaina priklauso ir nuo to, kaip prekybos tinklas yra susitvarkęs savo veiklos procesus. Tai yra, ar jis veiklą vykdo efektyviai, taiko energijos ir kitų kaštų taupymo priemones.

„Parduodama prekė turi padėti padengti ir prekybos tinklo veiklos išlaidas. Kuo šios išlaidos mažesnės, tuo prekybos tinklas gali prekes parduoti pigiau. Kaštus prekybos tinklas gali mažinti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, diegdamas įvairius energijos taupymo sprendimus, pasitelkdamas atsinaujinančius energijos šaltinius, peržiūrėdamas perteklinius veiklos procesus“, – teigė L. Gudas.

„Lidl Lietuva“ nuotr.

Be to, prideda  „Lidl Lietuva“ atstovas, kaštus lemia ir pasirinkta strategija – jeigu prekybos tinklas stengiasi pasiūlyti savo asortimente kuo daugiau skirtingų to paties produkto prekės ženklų, tuo kaštai bus didesni.

„Kiekvieno produkto pateikimas į parduotuvių lentynas turi savo kaštus – dėl kiekvieno jų reikia susiderėti su tiekėju, pasirūpinti jo logistika, kainodara bei rinkodara. Visa tai lemia didesnes prekybos tinklo išlaidas ir didesnes prekių kainas. Tad tikėtina, jog, pavyzdžiui, tik vieno prekės ženklo rapsų aliejų siūlantis prekybos tinklas galės pasiūlyti jį pigiau, nei trijų gamintojų tokio tipo aliejų siūlanti parduotuvė“, – aiškino ekspertas.

Šiuo metu veikia 69 „Lidl“ parduotuvės, įsikūrusios 26-uose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse ir Nemenčinėje.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino didžiausią – 107,18 euro – bei žemiausią – 64,31 euro – elektros kainų ribas.

„Šio konkurso schema tokia, kad dalyviai gali varžytis dėl kainos ir skatinamo kiekio. Dalyviai kainą galės pasirinkti siūlyti ne didesnę negu didžiausią, tai yra 107 eurai, bet ne mažesnę negu žemiausia riba – 64 eurai“, – BNS aiškino VERT Atsinaujinančios energetikos ir elektros mažmeninės rinkos skyriaus patarėja Justina Malakauskaitė.

Jos teigimu, rinkoje esant mažesnei elektros kainai parko vystytojo patirtą padengtų valstybė, o didesnės kainos atveju susidariusį perteklių vystytojas turėtų sumokėti į šalies biudžetą.

„Jeigu (vystytojas – BNS) paprašytų, pavyzdžiui, 70 eurų, o rinkoje kaina būtų 65 eurai, tuomet tą skirtumą – penkis eurus – valstybė primokėtų gamintojui, nes jis įsipareigoja elektrą visą laiką pardavinėti už 70 eurų“, – teigė J. Malakauskaitė.

„Iš kitos pusės, jeigu rinkoje kaina bus didesnė, pavyzdžiui, 80 eurų, tuomet gamintojas įsipareigos tą skatinimo kiekį parduoti už 70 eurų – nei daugiau, nei mažiau. Tuomet gamintojas (...) turės 10 eurų už megavatvalandę skirtumą pervesti valstybei“, – aiškino VERT atstovė.

Pasak jos, konkurso nugalėtojas bus išrinktas pagal tai, kiek jis iš valstybės prašys skatinamos elektros ir kokią jos kainą pasiūlys.

„Dalyviai gali konkuruoti ne tik pagal kainą, bet ir pagal skatinamą (pagamintos elektros – BNS) kiekį. Gali būti tokia situacija, kad, pavyzdžiui, koks nors dalyvis pasiūlys žemą kainą, tačiau jos prašys visam elektrinėje pagamintam elektros kiekiui. Tuomet ta sandauga gali būti visai didelė. Tuo tarpu kitas dalyvis gali paprašyti didesnės kainos, bet ne visai pagamintai elektrai, o, pavyzdžiui, vienai megavatvalandei. Tokiu atveju konkursą laimėtų (...) tas dalyvis, kuris pasiūlys mažiausią skatinamo kiekio ir fiksuotos kainos sandaugą“, – aiškino J. Malakauskaitė.

„Gali būti toks atvejis, kad dalyvis prašys skatinimo nuliui kilovatvalandžių – tada ta sandauga, lygi nuliui, ir reiškia, kad jis skatinimo neprašo“, – aiškino VERT atstovė.

Pasak VERT pažymos, didžiausia galima sandorio kaina nustatyta atsižvelgus į Europos jūrinių vėjo jėgainių duomenis – vidutinį metinį gamybos kiekį, veiklos sąnaudas, investicijas į jų įrengimą bei prijungimą prie tinklų, paramos taikymo ir  elektrinės naudojimo laikotarpį bei diskonto normą.

Tuo metu žemiausia kainos riba sudaro 60 proc. didžiausios galimos sandorio kainos.

Antrąjį jūrinio vėjo parko aukcioną su galimybe pretenduoti į valstybės paramą ketinama skelbti rugsėjį – iki tol Energetikos ministerija su Europos Komisija turi suderinti valstybės skatinimo schemą.

Ministerijos atstovė Vita Ramanauskaitė BNS teigė, kad ją suderinti tikimasi per artimiausias savaites.

Šią savaitę paskelbtas pirmojo, be valstybės pagalbos vystomo vėjo parko Baltijos jūroje aukciono nugalėtojas – juo tapo valstybės valdoma energetikos grupės „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“ kartu su tarptautine  jūrinių vėjo parkų vystytoja „Ocean Winds“ – už teisę vystyti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės parką jos pasiūlė 20 mln. eurų mokestį valstybei.

BNS remdamasi šaltiniais skelbė, kad kitas konkurso dalyvis buvo didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinys Lietuvoje „Orlen Neptūnas“ – pasak konkurso organizatorių, antrasis dalyvis pasiūlė pradinę kainą – 5 mln. eurų.

Konkursą skelbusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kol kas oficialiai neskelbia nei jo dalyvių, nei laimėtojo.  

Numatoma, kad vėjo elektrinės jūroje bus pastatytos iki 2030 metų ir gamins apie 3 TWh elektros per metus, o tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos poreikio ir bei sumažintų šalies priklausomybę nuo elektros importo. ​​

Pataisos numato, kad ji būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 arba 4 centais ar 8 arba 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.

Atsiskaitant keliomis skirtingomis mokėjimo priemonėmis būtų apvalinama tik ta suma, kuri mokama grynaisiais.

Apvalinami būtų ir įmonių grynaisiais pirkėjams atiduodami pinigai už grąžinamą prekę.

Tokius Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimus savo parašais parėmė visi Biudžeto ir finansų komiteto nariai. 

Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, pakeitimus Seimui norima pristatyti iki atostogų, kad per vasarą būtų galima dėl jų pradėti diskusijas.

„Norime dar pavasario sesijoje padaryti įstatymų pakeitimų pateikimą, kad Lietuvos bankas toliau vykdytų visuomenės šviečiamąjį darbą“, – teigė parlamentaras.

„Svarbu, kad visuomenė kuo anksčiau būtų pasiruošusi, žinotų, suprastų, kaip veiks reguliavimas. Taigi, ruošiantis visus paliesiantiems pokyčiams svarbu tai daryti iš anksto“, – pridūrė jis.  

Svarbu, kad visuomenė kuo anksčiau būtų pasiruošusi, žinotų, suprastų, kaip veiks reguliavimas.

Pasak M. Lingės, nebus skubama priimti pataisas – projektui bus prašoma Vyriausybės išvados ir tik ją gavus Seime būtų tęsiamas svarstymas – tai įvyks ne anksčiau kaip rudenį.

Lietuvos bankas šį trečiadienį komitetui pristatė siūlymą dėl kainų apvalinimo.

LB Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė komitete tvirtino, kad dabar sertifikuojamuose ir diegiamuose išmaniuosiuose kasos aparatuose jau numatyta techninė apvalinimo galimybė.

Pasak jos, nuo euro įvedimo gyventojai mažiausio nominalo monetų yra praradę beveik už 2,5 mln. eurų. Apie 70 proc. vieno ir dviejų centų monetų nebegrįžta į centrinį banką. 

Apvalinimas Lietuvoje jau yra taikomas atsiskaitant už kurą – jo kainos nustatomos po kablelio esant trims skaičiams, o kasoje mokant – dviem.   

Šešios Europos Sąjungos valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma apvalinama.   

Dėl kompensacijos buvo derėtasi su Vokietijos finansų ministerija. Į ją įeina 822,4 mln. eurų, skirtų silpnų ir pažeidžiamų asmenų, išgyvenusių Holokaustą, priežiūrai namuose ir palaikomosioms paslaugoms teikti.

Be to, Niujorke įsikūrusios Žydų materialinių pretenzijų Vokietijai konferencijos, dar vadinamos Pretenzijų konferencija, duomenimis, 162 mln. eurų padidintos simbolinės išmokos pagal Sunkmečio fondo programą, o tai turėjo įtakos daugiau kaip 128 tūkst. Holokaustą išgyvenusių asmenų visame pasaulyje.

„Kasmet šios derybos tampa vis svarbesnės, senstant paskutinei Holokaustą išgyvenusių žmonių kartai ir didėjant jų poreikiams“, – sakė Pretenzijų konferencijos vykdomasis viceprezidentas Gregas Schneideris.

„Galimybė užtikrinti tiesiogines išmokas išgyvenusiems asmenims ir išplėsti socialinės rūpybos paslaugas, yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad kiekvienu Holokaustą išgyvenusiu asmeniu būtų rūpinamasi tiek laiko, kiek reikia, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius“, – pridūrė G. Schneideris.

Išgyvenusieji, kuriems mokamos šios išmokos, daugiausia yra Rusijos žydai.

 

Papildoma išmoka iš Sunkmečio fondo iš pradžių buvo nustatyta kaip vienkartinė išmoka, dėl kurios derėtasi COVID-19 karantino metu, bet galiausiai buvo nustatytos trys papildomos išmokos reikalavimus atitinkantiems Holokaustą išgyvenusiems asmenims. Šiais metais Vokietija vėl sutiko pratęsti 2023 m. gruodį turėjusias baigtis išmokas už patirtus sunkumus iki 2027 m.

Nustatyta, kad vienam asmeniui 2024 m. teks maždaug 1 267 eurų, 2025 m. – 1 318 eurų, 2026-aisiais – 1 369 eurų, o 2027-aisiais – 1 419 eurų.

Išgyvenusieji, kuriems mokamos šios išmokos, daugiausia yra Rusijos žydai, kurie nebuvo patekę į stovyklas ar getus ir neturi teisės į pensijų programas, teigė Pretenzijų konferencija.

Būdami vaikai jie pabėgo nuo vadinamųjų Einsatzgruppen sukarintų grupių – nacių mobiliųjų žudymo dalinių, kuriems buvo pavesta išžudyti ištisas žydų bendruomenes. Šie būriai, kurie daugiausia šaudė šimtus ir tūkstančius žydų vienu metu ir užkasdavo juos masinėse duobėse, nužudė daugiau kaip milijoną žydų.

„Tiems, kuriems pavyko pabėgti ir išlikti gyviems – jie yra vieni skurdžiausių išgyvenusių bendruomenės narių, – prarasto laiko, šeimos, turto ir gyvybės neįmanoma kompensuoti“, – sakė grupė.

„Pratęsdama išmokas nukentėjusiems asmenims, Vokietijos vyriausybė pripažįsta, kad šios kančios vis dar labai skaudžiai jaučiamos tiek emociškai, tiek finansiškai, – teigiama grupės pareiškime. – Nors ir simbolinės, šios išmokos suteikia finansinę pagalbą daugeliui senstančių žydų, išgyvenusių Holokaustą.“

Kadangi Antrasis pasaulinis karas baigėsi jau beveik prieš aštuonis dešimtmečius, visi gyvi Holokaustą išgyvenę žmonės yra senyvo amžiaus ir daugelis jų kenčia nuo daugybės sveikatos sutrikimų, išsivysčiusių dėl nepakankamos mitybos jaunystėje.

Išmokos pasiekia greičiau

Statistikos duomenimis, vis daugiau žmonių, įvykus eismo nelaimei, ją fiksuoja ne popierinėse, o elektroninėse eismo įvykių deklaracijose. Specialistai pataria nesibaiminti naudoti virtualios sistemos, nes tai ne tik patogiau, bet ir paspartina kompensacijų išmokas.

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, netikslumai deklaracijoje reiškia ilgesnį įvykio nagrinėjimo laiką ir ne taip operatyviai gaunamą draudimo išmoką.

„Dėl šių priežasčių vairuotojai turėtų rinktis elektroninį deklaracijos pildymo būdą. Elektroninis vedlys padės išvengti klaidų, o visas procesas vidutiniškai užtruks iki 18 min.“, – dėstė pašnekovė.

V. Katilienė atkreipė dėmesį, kad, vairuotojams užpildžius elektroninę eismo įvykių deklaraciją sistemoje draudimoivykiai.lt, visa informacija nedelsiant yra pateikiama avarijos kaltininko draudimo bendrovei.

„Eismo įvykį sukėlusiam asmeniui nebereikia apie nelaimę pranešti savo draudimo bendrovei, o nukentėjusiajam pakanka susisiekti su ja dėl tolesnio žalos atlyginimo proceso“, – aiškino draudimo specialistė.

Masinė: jei incidente dalyvavo daugiau negu dvi transporto priemonės, pildomos kelios deklaracijos. V. Balkūno / BNS nuotr.

Lemia ir detalės

Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, kas penktas eismo įvykis Lietuvoje deklaruojamas sistemoje draudimoivykiai.lt. Net 90 proc. visų elektroninių deklaracijų užpildo į eismo įvykį patekę lengvųjų automobilių vairuotojai.

Labai svarbu deklaracijos pabaigoje įrašyti užbrauktų langelių skaičių, kad ginčo atveju kita pusė nepažymėtų naujų aplinkybių.

 

Draudikų skaičiavimais, maždaug pusė pateikiamų popierinių eismo įvykių deklaracijų yra su klaidomis. Draudimo žalų ekspertai pataria į ką atkreipti dėmesį, kad būtų išvengta klaidų.

Pirmiausia patariama kuo detaliau aprašyti įvykio vietą, nurodyti tikslų adresą arba kelių susikirtimą. Jei nelaimė įvyko užmiesčio kelyje, reikėtų pažymėti kelią ir jo kilometrų žymą. Kartais užmiestyje įvykiai vyksta prie kitų objektų, kelių susikirtimų, tiltų, kelio ženklų, tad galima nurodyti šiuos objektus kaip orientyrus, nustatant įvykio vietą. Taip pat svarbu tiksliai užfiksuoti įvykio datą ir laiką.

Specialistai pastebi, kad vairuotojai neretai praleidžia elektroninės deklaracijos viduryje esančią dalį „Aplinkybės“. Vis dėlto ji yra itin svarbi nustatant eismo nelaimės kaltininką.

Ties žvaigždute pažymėtais langeliais svarbu išbraukti, kas netinka. Kiti šios dalies punktai pildomi įprastai – užbraukiant langelius ties tomis aplinkybėmis, kurios tinka.

Žymėkitės apgadinimus

Labai svarbu pabaigoje įrašyti užbrauktų langelių skaičių, t. y. pažymėti, kiek aplinkybių yra nurodyta, kad ginčo atveju kita pusė piktavališkai ar netyčia nepažymėtų naujų aplinkybių.

Taip pat patariama atidžiai ir aiškiai nubraižyti įvykio schemą. Tai bus tryliktoji elektroninės deklaracijos dalis. Schemoje privalu nurodyti kryptį, kaip eismo nelaimės metu vyko judėjimas, tiksliai nubrėžiant automobilių padėtis kelio atžvilgiu ir pažymint eismo juostas. Tai gali turėti lemiamos įtakos tais atvejais, kai susidūrimo vieta yra reikšminga nustatant eismo įvykio kaltininką. Pavyzdžiui, žiedinėse sankryžose, kelių susikirtimuose arba kai eismo įvykis atsitinka vienam iš vairuotojų persirikiuojant arba kertant horizontalų kelio ženklinimą.

Tos pačios skilties langeliuose reikėtų nurodyti, kurios transporto priemonės vietos buvo apgadintos. Rekomenduojama apgadinimus aprašyti bent minimaliai, kad vėliau deklaracijoje neatsirastų naujų apgadinimų, už kuriuos teks mokėti.

Derėtų atidžiai įvertinti deklaracijos dalį, kurioje pasirašote. Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl to, kas yra kaltas dėl eismo nelaimės, keturioliktojoje elektroninės deklaracijos dalyje „Patvirtinu, kad esu atsakingas už padarytą žalą“ pasirašyti turėtų tik kaltininkas.

Didžiausia šioje vietoje daroma klaida – abiejų eismo įvykio dalyvių parašai, manant, kad tai yra abiejų dalyvių parašams skirta vieta. Draudimo bendrovei tokiu atveju tenka aiškintis, kuris deklaraciją pildęs asmuo pripažino savo kaltę. Jei abu eismo dalyviai pasirašo kaip atsakingi už padarytą žalą, tuomet gali būti pripažinta ir vertinama abipusė kaltė.

Painiava: kaltininko skiltyje pasirašyti turėtų tik avariją sukėlęs asmuo, o pabaigoje jau abiejų dalyvių parašai užtvirtina, kad nurodytos aplinkybės yra teisingos. P. Ramanausko / BNS nuotr.

Kaltininkui – kopija

Abiejų pusių parašams yra skirta penkioliktoji deklaracijos dalis „Vairuotojų parašai“. Šie parašai patvirtina, kad abu deklaraciją pildę asmenys sutinka su pateikta informacija. Pasirašyti turi abu vairuotojai, nepriklausomai nuo kaltės dėl eismo įvykio.

Jei pildoma popierinė deklaracija, nukentėjusysis turėtų pasiimti dokumento originalą, o įvykio kaltininkas – kopiją.

 

Jei incidente dalyvavo daugiau negu dvi transporto priemonės, pildomos kelioms deklaracijos. Kiekvienoje dalyje tas pats kaltininkas užpildo savo dalį ir nubraižoma to paties įvykio schema su visais eismo įvykio dalyviais. Taip pat galima naudoti baltą popieriaus lapą, kuriame visi eismo įvykio dalyviai turi surašyti automobilių ir vairuotojų duomenis, aprašyti aplinkybes, įvykio laiką ir tikslią vietą.

Jei nukentėjo kelio statinys, o sugadinto turto savininko ar jo atstovo nėra galimybės surasti, apie tai reikia informuoti specialiąsias tarnybas telefonu 112. Kelio statiniu gali būti šviesoforas, kelio atitvaras, kiemo įrenginiai, vartai. Tarnyba operatyviai suras šio kelio statinio savininką, su kuriuo deklaracija ir bus užpildyta. Vairuotojai klysta manydami, kad sugadinus šviesoforą, niekas to nepastebės, pavyks išvengti atsakomybės ir kaltininkas nebus surastas. Todėl svarbu pačiam kaltininkui pasirūpinti tinkamu eismo įvykio įforminimu.

Jei pildoma popierinė deklaracija, nukentėjusysis turėtų pasiimti dokumento originalą, o įvykio kaltininkas – jo kopiją. Mat nukentėjęs asmuo visada kreipiasi dėl žalos atlyginimo, o kaltininkas kai kuriais atvejais apie įvykį net nepraneša. Tokiu atveju draudimo bendrovei geriau pateikti originalų, t. y. raiškesnį, pasirašytą dokumentą.

Visi didžiausi prekybos tinklai nurodė dar nepriėmę sprendimo, kokia bus galutinė maišelio kaina, tačiau svarstoma pasirinkti tarp 1 ir 5 centų.

Už maišelius nereikės mokėti, kai į juos bus pakuojama šviežia mėsa, jos produktai ir šviežia žuvis, jos produktai.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienas lietuvis per metus sunaudoja apie 200 labai plonų maišelių.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį patvirtino naują visuomeninės tiekėjos bendrovės „Ignitis“ kainą, kuri galios antrąjį šių metų pusmetį.

„Standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas bus 22,7 cento – 18,9 proc. (5,3 cento) mažiau nei dabar, dviejų laiko zonų: dieninė – 26,1 cento, arba 6,8 proc. (1,9 cento) mažiau ir naktinė – 15,8 cento – 18,1 proc. (3,5 cento) mažiau.

VERT pirmininkas Renatas Pocius dar gegužės viduryje sakė, kad tuometiniais skaičiavimais, visuomeninė elektros tiekimo kaina antrajam pusmečiui mažėja iki 22,2 cento. Tai yra mažiau nei riba, iki kurios valstybė kompensuoja tarifą visiems elektros vartotojams (28 centai), todėl, pasak jo, kompensacijų antrajam pusmečiui nebereikės. 

Energetikos ministerija siūlo antrąjį pusmetį kompensacijų už elektrą buitiniams vartotojams nemokėti. Galutinį sprendimą trečiadienį priims Vyriausybė.

Visuomeninė elektros kaina, kurią šiuo metu moka apie 462 tūkst. vartotojų, nuo kovo 1-osios patikslinus tarifą siekia 27,431 cento.

Ši kaina paprastai nustatoma du kartus per metus – nuo sausio ir liepos, tačiau šiemet ji bus nustatoma tris kartus.

Pirmąjį šių metų pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, tačiau nekompensuojama žemiau 28 centų tarifo ribos.

Vilniaus mero skaičiavimu, statybų kaina padidėjo maždaug ketvirtadaliu, o koncesijos sutartyje yra galimybė didinti finansavimą, todėl jo bus ieškoma.

„Statybos kaina dėl karo ir infliacijos išaugo virš 30 proc. Skaičiuojame prieaugį nuo pradinės statybų kainos. Šiuo metu projekto sukūrimo kaštai siekia 120 mln. eurų“, – BNS sakė investicijų bendrovės „BaltCap“ įmonė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ vadovas Šarūnas Stepukonis.

Jo teigimu, pernai pasirašyta rangos sutartis su statybų bendrove „Veikmės statyba“, pagal kurią įmonė įsipareigojo pastatyti kompleksą už 87 mln. eurų, tačiau joje numatyta galimybė keisti rangovą.

„Dėl neapibrėžtumo statybų sektoriuje sutartyje yra numatyta galimybė keisti rangovą, jei kitas galėtų pasiūlyti mažesnę darbų kainą. Sąmatos skaičiavimui kreipėmės dar į du potencialius rangovus, įvertinę jų pasiūlymus priimsime galutinį sprendimą“, – BNS teigė Š. Stepukonis. 

Statybų kaina nuo liepos mėnesio (2022 metų – BNS), kai įsigaliojo koncesijos sutartis, pabrango iki šios dienos 25 procentais.

„Bet kokiu atveju, statybos finansavimą turėsime užtikrinti mes, nepriklausomai nuo kainos“, – pridūrė jis.

Š. Stepukonis pabrėžė, kad tokiu atveju „BaltCap“ pati turės daugiau investuoti, tačiau bendra koncesijos sutarties vertė dėl pabrangusių statybų nesikeis.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas BNS patvirtino, kad pagal koncesijos sutartį savivaldybės ir Švietimo. mokslo ir sporto ministerijos įsipareigojimas kartu finansuoti daugiau nei 150 mln. eurų projekto vertės neturėtų didėti.

Pasak jo, koncesijos sutartyje numatyta statybų kainos indeksavimo galimybė, todėl prie finansavimo klausimo dar bus grįžta.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Kol kas mes turime pasirašę sutartį su fiksuotomis kainomis, bendra projekto vertė su statybų dalimi ir su finansavimo dalimi yra 150 milijonų (156 mln. eurų – BNS). Tai tokią mes turime situaciją, ji nėra pakeista nuo sutarties pasirašymo momento (2021 metų spalio – BNS). Dabar, kai užbaigėme statybų leidimo išdavimo procedūras, grįšime kalbėtis ir dėl finansinių dalykų, nes ir sutartyje yra numatyta indeksacija“, – BNS sakė V. Benkunskas.

Jo teigimu, komplekso statybos kaina nuo koncesijos sutarties įsigaliojimo pabrango ketvirtadaliu.

„Statybų kaina nuo liepos mėnesio (2022 metų – BNS), kai įsigaliojo koncesijos sutartis, pabrango iki šios dienos 25 procentais, tai sutartyje yra numatytos aplinkybės, kaip galima indeksuoti, yra kitos aplinkybės – dėl karo sukeltos infliacijos, tai finansinį klausimą dar spręsime“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Bendra 25 metų trukmės koncesijos sutarties vertė siekia 280 mln. eurų – be beveik 160 mln. eurų savivaldybės ir ministerijos įsipareigojimų, dar apie 120 mln. eurų pajamų per visą sutarties laiką koncesininkas turėtų gauti už suteiktas paslaugas.

2021-ųjų spalį pasirašyta koncesijos sutartis įsigaliojo pernai liepą, ji numato, kad iki 2025-ųjų balandžio būtų pastatytas UEFA standartus atitinkantis 15 tūkst. vietų futbolo stadionas su daugiafunkciniu sporto kompleksu.

98 proc. „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ akcijų valdo „BaltCap“ netiesiogiai valdoma bendrovė „Venetus Capital“, po 1 proc. – koncerno „Icor“ įmonė „Axis industries“ ir bendrovė „Kauno arena”.

Visas kompleksas Šeškinėje užims daugiau nei 228 tūkst. kv. metrų teritoriją.

Pirmą kartą stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.

Lietuvoje balandžio 7–13 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 43 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 89 eurus. Pasak LEA, kainų augimą lėmė šiltesni orai ir šventinę Velykų savaitę mažėjęs elektros poreikis.

Latvijoje ir Estijoje elektra per savaitę pigo 52,5 proc. – iki 42 eurų už MWh, Švedijos ketvirtoje kainų zonoje, iš kurios „NordBalt“ jungtimi elektra tiekiama į Lietuvą, elektros kaina mažėjo 52 proc. iki 43 eurų, Suomijoje – 51 proc. iki 40 eurų.

Vokietijoje elektros kaina tuo pačiu metu mažėjo 12 proc., iki 92 eurų, o Lenkijoje ji brango 4,4 proc., iki 128 eurų, šioje šalyje elektra ir toliau kainuoja brangiausiai regione.

Balandžio 7–13 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, Lietuvoje bendra elektros gamyba mažėjo 15 proc. ir siekė 75,4 gigavatvalandės (GWh), pasigaminta 37 proc. visos reikalingos elektros.

Dujų kainos Nyderlandų TTF prekybos taške per savaitę sumažėjo 3 proc. iki 45,6 eurų už MWh.

Nuo balandžio 7-osios pradėjo didėti dujų kiekis Europos Sąjungos (ES) saugyklose, užpildymas jose per savaitę padidėjo 0,4 proc., iki 56 proc..

Latvijoje esančios Inčukalno saugyklos užpildymas per savaitę padidėjo 1,2 proc., iki 34,7 proc.

Dujų importas per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, palyginti su ankstesne savaite, didėjo 14,8 proc. iki 740,6 GWh. Į Latviją ir Lenkiją keliavo 57 proc. arba 422,96 GWh per terminalą importuotų dujų.

Dėl šiltesnių orų ir besibaigiančio šildymo sezono Lietuvoje dujų suvartojimas per savaitę mažėjo 16,6 proc., iki 288,6 GWh.

Bendras dujų srautas į Latviją per savaitę didėjo 9,7 proc. iki 282,5 GWh, į Lenkiją – beveik trigubai: 140,4 GWh (prieš savaitę – 51,14 GWh). 

Biokuro kainos šią savaitę dėl atšilusių orų ir sumažėjusios paklausos mažėjo 5 proc.

„Anksčiau buvo 28 centai, dabar – 24 centai už  kilovatvalandę (kWh). Vis dėlto skirtumas – 4 centai. Manyčiau, nelabai daug, bet vis šis tas“, – sakė gatvėje kalbintas šiaulietis Narimantas.

Narimantas skaičiuoja, kad net ir keliais centais už elektros kilovatvalandę mokant mažiau, per metus susitaupys keliasdešimt eurų. Tad sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju persirašė.

„Žmonių buvo nedaug, keli. Tai ne taip, kaip pirmą sykį sudarant sutartį. Tada žmona laukė keturias valandas“, – kalbėjo Narimantas.

Dalis, kaip Narimantas, pas nepriklausomą tiekėją suskubo patys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Buvo 56 centai, dabar – 26 centai. Jei atpigs elektra, sakė ateiti dar po pusmečio, vėl sutartį pakeisime“, – porino kitas pašnekovas.

Kiti atėjo tik gavę priminimo žinutę iš pasirinkto tiekėjo.

„Gavau žinutę, kad mano sutartis sudaryta didele kaina. Einu pasiaiškinti, nesirašysiu nieko. Ką čia gali siūlyti. Čia – tik žmonių apgaudinėjimas“, – sakė užkalbinta moteris.

Einu pasiaiškinti, nesirašysiu nieko. Ką čia gali siūlyti. Čia – tik žmonių apgaudinėjimas.

 

Sutartis aukštesnėmis kainomis nei tiekėjai siūlo dabar vis dar turi didelė dalis gyventojų. O jų persirašyti neskuba. Didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje kovą krito į seniai nematytas žemumas. Vasarį kilovatvalandė kainavo 11,5 cento, o kovą nukrito iki 9 centų. Reiškia, kad – beveik ketvirtadaliu.

„Daugiau saulės, ilgesnė diena, daugiau energijos generuojama. Be to, įsijungia galingiausia Europoje branduolinė jėgainė, esanti Suomijoje“, – priežastis dėstė Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys. 

Tačiau dėl to susidaro paradoksali situacija. Balandį garantinis tiekimas, kuris apskaičiuojamas pagal praėjusio mėnesio elektros kainą biržoje, pinga 15 proc. Jo kaina už kWh tampa beveik 20 centų. Tai yra maždaug keturis kartus mažau nei prieš pusmetį. Įdomu tai, kad garantinis tiekimas turėjo būti lyg nuobauda ir laikina išimtis tiems, kurie laiku nepasirinko nepriklausomo tiekimo. Todėl už elektrą mokės brangiau nei kiti. O dabar išeina, kad net ir su 15 proc. antkainiu šį mėnesį išloš būtent garantinio tiekimo vartotojai. Mažiausios fiksuotos kainos variantai, kuriuos dabar siūlo nepriklausomi tiekėjai, svyruoja nuo 25 iki 22 centų už kWh. Šiuo metu garantiniame tiekime – vis dar 45 tūkst. žmonių, nors daugumai jų duotas pusės metų laikotarpis apsispręsti, kurį tiekėją rinktis, seniai baigėsi. Kol kas atjungti jiems elektros neplanuojama.

„Tai amžinai nesitęs, bet mes stengiamės edukuoti tuos klientus, kad jie priimtų sprendimą“, – komentavo Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) vadovas Renaldas Radvila. 

Anot ekspertų, artimiausiu metu elektros kaina biržoje kilti neturėtų. Kol kas gyventojai, nesvarbu kokias sutartis bebūtų pasirašę, daugiau nei 28 centų už kWh nemokės, nes dalį elektros kainos kompensuoja valstybė. Jei elektros kaina nekils, kompensacijų už elektrą ir dujas nuo liepos apskritai gali nebelikti. Kadangi elektros kaina priklauso nuo dujų kainos, energetikos ministras sako, kad ryškesnis vaizdas bus tada, kai šalys ims pildyti savo dujų saugyklas.