Šis mokestis, pasirodo, kiekvienais metais didėja pagal kažkokį anoniminį kainų indeksą. Kaip aiškino „Regitros“ atstovė, 2022-ųjų pradžioje kainos kilimas siekė 10 proc., šiemet – 35 proc., taigi už transporto priemonės įregistravimą dabar plosite daugiau.

Žodžiu, kuo aukščiau kyla kainos, tuo žiauriau reikia plėšti piliečius. Metalinė logika.

Dabar klerkai jau skelbia mokesčių reformą. Kitaip tariant, naują lupikavimo erą. Mat valdantieji niekaip neišgali subalansuoti pajamų ir išlaidų, todėl kasmet skolinasi milijardus ir taip primityviai lopo iždo bedugnę. Palūkanos sadistiškai kyla, valstybės skola didėja, tad reikia sugalvoti naujų būdų, kaip lupikauti.

Kas tie 14 eurų, kai ministrė gauna 4 674 per mėnesį? O ką reiškia 14 eurų vidutinės pensijos močiutei?

Dar vienas valdančiųjų hiperboloidas – butų, namų ir garažiukų mokestis. Finansų ministrė G. Skaistė praėjusią savaitę ramino: siūlomo įvesti nekilnojamojo turto mokesčio pusė šalies gyventojų nemokėtų, o likusi dalis turėtų vidutiniškai pakloti 14 eurų per metus.

Kas tie 14 eurų, kai ministrė gauna 4 674 per mėnesį? O ką reiškia 14 eurų vidutinės pensijos močiutei? Ar bent suvokia tie suriebėję reformatoriai, ką daro? Ministrė apreiškė: pensininkai ir socialiai remtinieji galėtų prašyti atidėti mokesčio mokėjimą. Atkreipkite dėmesį – ne būtų atleisti nuo mokesčio, o „galėtų prašyti atidėti mokesčio mokėjimą“. Super, tai tiesiog neužmirštama. Tik kaip turėtum nekęsti savo tautos, kad kasmet išburtum jai vis naujų kančių?

P. S. Kam geležinkelio depui korporatyvinių reikalų direktorės etatas? Gal jo labiau reikia tiems, kurie dažnai vartoja slaviškos kilmės vedinius „kursiokė“, „klasiokė“, „kambariokė“, „draugiaška“?

Dėmesys siurrealizmui

Aukcione žibėjo ne viena lietuvių meno pasaulio žvaigždė, didelis dėmesys sutelktas į siurrealizmą: išgraibstyti visi dailininko Naglio Karvelio kūriniai, itin didelio įvertinimo sulaukė juvelyrinio grafiko Mariaus Liugailos (1953–2013) kūryba, tradiciškai atkreiptas dėmesys į Adomo Galdiko (1893–1969) darbus.

Į geidžiamiausių autorių gretas buvo įrašytas Jurijus Baltrūnas (1923–2012), Kazė Zimblytė (1933–1999), Jūratė Rekevičiūtė (1969–2019) ir Jonas Mackonis-Mackevičius (1922–2002).

Naglis Karvelis. Intriga (2010).

„Ir tai – anaiptol ne visi autoriai, dėl kurių kūrinių kilo gana aršios varžytuvės. Smagu, kad šis Vilniaus aukcionas tiesiog pulsavo gyva meno rinkos dvasia, kurią pajusti galėjo tiek ištikimiausi, tiek naujai prisijungę dalyviai“, – teigė Vilniaus aukciono vadovė menotyrininkė dr. Simona Skaisgirė.

250 proc. – tiek kilo labiausiai geidžiamo aukciono loto, J. Baltrūno „Šilta diena“, kaina.

Ji nesiėmė analizuoti suaktyvėjusios meno rinkos prognozių, palikdama tai ekonomistams, tačiau džiaugėsi, kad menu domisi vis daugiau lietuvių. „Kyla mūsų šalies kūrėjų meno vertė ir suvokimas apie tai, kūriniai vis dažniau tampa mūsų aplinkos puošmena, ne tik investicijas generuojančiais objektais“, – sakė dr. S. Skaisgirė.

Brango kartais

Iš viso aukcione parduota beveik 40 proc. lotų, o jų kainos vidutiniškai kilo daugiau kaip 30 proc. Tarp brangiausiai įvertintų ir parduotų LXXV Vilniaus aukciono kūrinių – menininkės K. Zimblytės darbas „Abstrakti kompozicija" (XX a. 8 deš.), kurio kaina pakilo dukart (parduota už 4 300 eurų), išeivijos dailininko Povilo Puzino (1907–1967) „Žiemos peizažas (Ziemas ainava)" (1958) ir Alfredo Izidoriaus Römerio (1832–1897) sukurtas 1863–1864 m. sukilimo dalyvio Medardo Kazimiero Končos bareljefas (~1880).

Aukciono dalyvių azartą labiausiai kurstė keli lotai, dėl kurių užsitęsusios varžytuvės išbandė ir dalyvių kantrybę. Tiek J. Baltrūno kūrinio „Šilta diena“ (1989), tiek A. Galdiko 17 eskizų aplanko (XX a. 3–4 deš.) pradinės kainos kilo daugiau kaip tris kartus.

Populiariausiais aukciono autoriais galima vadinti N. Karvelį, M. Liugailą, A. Galdiką, taip pat Théo Tobiasse (1927–2012), gana didelio populiarumo sulaukė ir rubrikoje „Kombinato „Dailė“ gaminiai“ pateikti kūriniai – gintariniai papuošalai, suvenyrai lininiai gaminiai.

Jurijus Baltrūnas. Šilta diena (1989).

Be jau minėtų lotų, LXXV Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Jono Vaičio (1903–1963), Vytauto Šato (1935–2018), Gintarės Uogintaitės (Bielskienės, 1955–2016), Jono Mackevičiaus (1872–1954), Dalios Kasčiūnaitės, Leonardo Tuleikio (1939–2014), Petro Kiaulėno (1909–1955), Viktoro Petravičiaus (1906–1989), Vytauto Kasiulio (1918–1995), Stasio Eidrigevičiaus, Antano Kmieliausko (1932–2019), Laisvydės Šalčiūtės, Bari Egizo (1869–1946), Vido Kranausko, Kazio Daugėlos (1912–1999) ir kitų gerai žinimų autorių kūriniai.

Nerado naujų šeimininkų

Už pradinę kainą parduoti tokie artefaktai kaip 1918-aisiais Lozanoje Lietuvių informacijos biuro išleistas Lietuvos žemėlapis, kuriame parodytas lietuvių kalbos paplitimas, įvairiais istoriniais laikotarpiais lietuvių gyventos teritorijos, 1939 m. Lietuvos automobilių klubo išleistas Lietuvos kelių žemėlapis ir tuomečiame Karaliaučiuje 1919 m. išleistas Kuršių nerijos žemėlapis.

Smagu, kad šis Vilniaus aukcionas tiesiog pulsavo gyva meno rinkos dvasia, kurią pajusti galėjo tiek ištikimiausi, tiek naujai prisijungę dalyviai.

Kai kurie klasikų ir garsių nūdienos meistrų Kazio Šimonio, Antano Žmuidzinavičiaus, Adomo Galdiko, Vytauto Mackevičiaus, Leopoldo Surgailio, Povilo Puzino, Adalberto Staneikos, Prano Gailiaus, Šarūno Saukos, Dalios Kasčiūnaitės, Vegos Vaičiūnaitės, Algio Skačkausko, Arūno Kulikausko ir kt. kūriniai nesulaukė savų pirkėjų.

Neparduota liko ir dauguma aukcione pristatytų kompozitoriaus Juozo Naujalio šeimos kolekcinių vertybių, tarp kurių – ir pasidabruotas indas, mokinių dovanotas 1925 m., XIX a. bronzinė emaliuota rašalinė, sidabriniai stalo aksesuarai, autoriniai „Dailės“ kombinate pagaminti odos gaminiai, autorinės keraminės vazos. Tarp susidomėjimo nesukėlusių lotų – ir antrą šimtmetį skaičiuojantys Čikagos, Miuncheno, Berlyno vaizdų albumai, atsiminimų apie Vilnių rinkinys, Vilniaus magistrato tęstinė knygų serija apie miesto istoriją „Bibljoteczka Wilenska" (1929–1938), Mykolo Balinskio (Michał Baliński, 1794–1864), kuriam tenka svarbus vaidmuo formuojant Lietuvos istoriografjos tematiką ir problematiką, 1836 m. išleista „Vilniaus miesto istorija“.

– Kada turėtų įvykti brangimas?

– Kai Kainų komisija peržiūrės mūsų prašymus, o savivaldybių tarybos patvirtins. Vandens tiekėjai neturi jokios teisės nei piginti, nei branginti paslaugos. Viskas priklauso nuo to, kaip žaliavų kainos susidėlioja rinkoje. Tas įvykti jau seniai turėjo. Jeigu pernai kalbėjome apie minimalius pelnus mūsų sektoriuje, tai dabar apie pelnus mes jau nekalbame. Kalbame, kaip reikės išgyventi šį sunkmetį. Energetiniai resursai sudaro apie 30 proc. visų mūsų sąnaudų. Kai kurios mažosios įmonės gali pritrūkti lėšų.

– Kiek turėtų brangti tiekiamas vanduo?

– Tiek, kad mes galėtume egzistuoti. Tiek mūsų šalis, tiek Europa yra stresinėje situacijoje, vyksta karas ir tik tokiais atvejais paaiškėja mūsų sektoriaus svarba žmonėms. Kuo mes, vandens tiekėjai, geriau dirbame, kuo mes turime mažiau problemų, tuo apie mus kalba ir žino mažiau. Dabar išryškėja problemos, kurios būdavo visuomet, tačiau kai kainos būdavo normos ribose, tiesiog gyvendavome, dirbdavome ir viskas buvo tvarkoje.

– Kodėl mažesni miestai ir miesteliai mokės daugiau?

– Nes mažesnės apimtys, mažiau generuoja pinigų, mažesnės galimybės pasiskolinti apyvartinėms lėšoms. Kuo didesnė įmonė, tuo didesnę ekonominio laviravimo laisvę turi. Per parą mes patiekiame apie 360 tūkst. kubinių metrų vandens. Kad energetikams atsiskaitytume už šį kiekį, mums reikia beveik 200 tūkst. eurų per dieną. Iš čia ir pradeda plaukti visos mūsų bėdos. Įstatyme iki šiol buvo patvirtinta tvarka, jog mūsų kainodara gali būti peržiūrima tik kartą metuose. Dabar kainas reikėtų indeksuoti ir turėtume turėti tokį kainų nustatymo principą, kokiu principu kainos yra nustatomos energetikams.

– Ar bus svarstomos lubos, kiek galėtų kainuoti vienas kubas vandens didmiesčiuose?

– Lubos labai aiškios net ir dabar. Palyginus, kiek žmonės išleidžia pragyvenimui, tai vandeniui išleidžia nepilnus 2 proc. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad pas mus vanduo yra praktiškai pigiausias visoje Europoje. Vandens kokybė irgi yra labai gera. Vidutinė kaina Lietuvoje 2–2,5 euro už vieną kubinį metrą. Kiekvienos kompanijos ekonominė situacija yra skirtinga ir kiekvienai kompanijai kainą nustatys Kainų komisija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas nutiks, jeigu nepadidins kainų tiek, kiek norite?

– Reikės skolintis. Reikės eiti į bankus, ieškoti užstato, prašyti savivaldybės, Vyriausybės pagalbos. Jau dabar nemažai įmonių skolinasi.

Tuo metu vidutinė metinė infliacija liepą buvo 13,4 procento.

Statistikų teigimu, mėnesio infliacijos augimui daugiausia įtakos turėjo elektros, dujų, kietojo kuro, duonos ir grūdų produktų, automobilių, kitų asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių kainų padidėjimas bei degalų, drabužių, šilumos energijos kainų sumažėjimas.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, pieno ir jo produktų, šilumos, elektros, duonos ir grūdų produktų, kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, dujų, restoranų, kavinių,  transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, aliejaus ir riebalų, daržovių kainų padidėjimas bei informacijos apdorojimo įrenginių kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 1,3 proc., paslaugų – 1,1 proc., per metus – atitinkamai 25,6 proc. ir 12,3 proc.

Prisikrauti pilną pirkinių vežimą atvykus į parduotuvę jau leidžia ne kiekvieno kišenė, nes prie produktų lentynų sustoję žmonės išvysta vis didesnius skaičius. Būtiniausios ir mėgstamos prekės kainuoja kur kas daugiau nei anksčiau.

„Čebureką mėgstu. Jis kažkada kainavo 89 euro centus, dabar 1,15 Eur., jei neklystu“, – kainas lygino parduotuvėje kalbintas vyras.

„Miežių kruopų kaina buvo 29 euro centai, dabar 75 euro centai“, – prisiminė kitas pirkėjas.

„Sūris buvo 2,99 Eur., dabar 4,99 Eur. Tikrai labai šoktelėjo kainos“, – teigė moteris.

Statistikos departamento duomenimis, šiemet gegužę palyginti su balandžiu maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 3 proc., bet žmonių patirtis sako ką kitą.

„Mažiausiai 30 proc. (pabrango – red. past.), yra tokių (produktų – red. past.), kurie ir pusę kainos pabrango“, – tvirtino parduotuvėje apsiperkantis vyras.

Stipri paklausa ir sutaupytos lėšos yra kaip rezervas, kurį žmonės būtų linkę naudoti manydami, kad dabartinis sunkmetis yra laikinas.

Labiausiai auga kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos, kaip antai: melionų, morkų ir burokėlių. Reikšmingai brangsta ir dažno bei ilgo vartojimo maisto prekės – makaronai, mėsos konservai, kiaušiniai, paukštiena, rūkytos dešros.

Bet vartojimo žmonės dar nestabdo ir perka tiek pat, kiek anksčiau.

„Stipri paklausa ir sutaupytos lėšos yra kaip rezervas, kurį žmonės būtų linkę naudoti manydami, kad dabartinis sunkmetis yra laikinas“, – sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.

Tačiau naujausia statistika negailestinga ir rodo, kad sunkmetis ne tolsta, o tik gilėja. Statistikos departamento duomenimis išankstinė metinė infliacija birželį perkopė 20 proc. Tai reiškia, kad žmonių pinigai verti mažiau ir prekių parduotuvėje už tą pačią sumą jie gali įpirkti penktadaliu mažiau.

„Infliacija yra pasiekusi nemaloniai aukštą, nepriimtiną lygį ir deja, tas kainų augimo tempas vis dar kyla į viršų“, – komentavo A. Dabušinskas.

Tokio didelio kainų šuolio birželiui neprognozavo nei vienas ekonomistas, bet paaiškinimą tam, kas vyksta, turi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dujų, elektros, degalų kainos plius maisto kainos, kurios yra šiek tiek antisezoninės, nes paprastai šio vasaros sezono metu daržovių kainos pinga, tačiau šiuo atveju tai nepasiteisino“, – aiškino ekonomistas Marius Dubnikovas.

Infliacijai perkopus dviejų dešimčių ribą M. Dubnikovas sako – perlaužta svarbi psichologinė riba. Dabar žmonės gali pradėti elgtis kitaip.

„Vasaros sezono, atostogų sezono metu vartojimas nestos, bet pasibaigus sezonui žmonės įvertins savo pinigines ir gali būti, kad rudens mėnesiais pradės taupyti savo išlaidas“, – svarstė ekonomistas.

Pokyčiai jau vyksta – bankininkai pastebi, kad per pandemiją sukaupti rekordiniai gyventojų indėliai jau pradėjo dirbti. Vienintelis bankas išdrįso atskleisti, kad nuo metų pradžios namų ūkių indėliai sumažėjo 180 mln. eurų.

„Augimo tempas yra sumažėjęs. Gali būti kardinaliai net ėmęs mažėti“, – sakė A. Dabušinskas.

Lietuvių skolose – neramūs ženklai. Nuo pernai gruodžio iki šių metų birželio skolos išaugo net 12 mln. eurų. Daugiausiai skolingi bankams ir kredito unijoms.

„Ar jaučiasi skirtumai elgesyje? Taip, jie jaučiasi šiek tiek. Pasirenkama, kam mokėti, pasirenkama, kam nemokėti, ką pirkti ir ko nepirkti“, – komentavo „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.

Įsisiautėjus infliacijai Lietuvos bankas siūlo kitąmet minimalią mėnesinę algą didinti kone 140 eurų, iki beveik 868 eurų popieriuje, bet socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė apsispręsti ketina tik rudenį.

„Rudenį būtų geriausias metas priimti galutinį sprendimą. Tam, kad matytume galutines tendencijas, kaip atrodo infliacija“, – teigė M. Navickienė.

Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, liepą tikėtina, kad infliacija bus dar didesnė, tad kainos galėtų aprimti nebent tik metų pabaigoje.

„Nekalbėsime apie tokius aukštus skaičius antroje metų pusėje“, – sakė A. Dabušinskas.

Tokio kainų kilimo lietuviai neregėjo nuo 1996-ųjų, tada Lietuvą krėtė keliasdešimties proc. kainų kilimas.

„Elektros brangimo Lietuvos gyventojai nejautė, iš esmės pajus tik nuo liepos mėnesio, kai 40 proc. išaugs sąskaitos. Taip pat naftos rinkoje tendencijos nėra džiuginančios“, – antradienį portalui delfi teigė Ž. Mauricas.

Jis aiškino, kad naftos kaina yra pasiekusi visų laikų rekordą, skaičiuojant eurais, o Vakarų šalys turi labai nedaug įrankių, kaip tas kainas sumažinti. Anot Ž. Maurico, panašu, kad geopolitinė situacija yra šiek tiek pasikeitusi ir Artimųjų Rytų šalys, kurios buvo labiau linkusios turėti artimesnius santykius su Vakarų šalimis, dabar artimiau kalbasi su Rusija.

„Rusijos dienos proga ją pasveikino gal tik aštuonios šalys, iš kurių dvi buvo Artimųjų Rytų – Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Situacija yra pakankamai sudėtinga, dar pridėkime karą Ukrainoje, kuris sukėlė kainas ir statybos medžiagų, ir maisto“, – sakė ekonomistas.

Rusijos dienos proga ją pasveikino gal tik aštuonios šalys.

„Energetika ir maistas yra du Rusijos koziriai, ir mes turime energetinių kainų šuolį, maisto kainų šuolį, o tų rezervų Lietuva, kaip sušvelninti kainų augimą visiems gyventojams, daug nebeturi“, – pridėjo jis.

Ž. Mauricas tvirtina, kad taip pat brangsta skolinimosi kaštai dėl augančių palūkanų normų ir matyt, EURIBOR, kuris tapo teigiamas prieš dvi savaites, ir toliau kils bei kitais metais gali viršyti du procentus.

„Atitinkamai reikės laviruoti, žiūrėti, kaip padėti labiausiai pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams, bet matyt, kad kažkokios didelės pagalbos nebebus galima tikėtis, nes galime prisivirti košės kitoje barikadų pusėje, per daug išpučiant deficitą. Teks šiek tiek pakentėti šią žiemą ir šį rudenį, jis nebus labai lengvas“, – tikino ekonomistas.

ELTA primena, kad infliacija euro zonoje gegužę dar labiau išaugo ir pasiekė naują rekordą, rodo antradienį paskelbti duomenys.

Pasak Europos Sąjungos (ES) oficialios statistikos agentūros Eurostato, gegužę, palyginti su analogišku praėjusių metų mėnesiu, vartotojų kainos augo 8,1 proc. Atitinkamas skaičius balandį sudarė 7,4 proc.

Tuo metu išankstiniais vertinimais, Lietuvoje metinė infliacija gegužę siekė 18,5 procento.

Lietuvoje dyzelinio kuro litras praėjusią savaitę vidutiniškai brango 2 centais ir kainavo 1,79 euro, teigiama agentūros pranešime.

Brangiausi degalai išliko Vokietijoje (litras benzino kainavo 2,13 euro, dyzelino – 2,04 euro), pigiausi – Lenkijoje (atitinkamai 1,54 euro ir 1,56 euro). Iš Baltijos šalių mažiausios degalų kainos buvo Lietuvoje – vidutinė benzino litro kaina siekė 1,80 euro, dyzelino – 1,79 euro.

Latvijoje benzino litras kainavo 1,86, Estijoje – 1,96 euro, dyzelinis kuras – 1,90 ir 1,85 euro.

Tai pirmas kartas nuo kovo mėnesio, kai benzino kaina Lietuvoje viršijo dyzelinio kuro kainą, pažymi agentūra.

Žaliavinės naftos kainos taip pat didėjo. Gegužės 2-ąją Šiaurės jūros „Brent“ rūšies naftos barelis kainavo 108,4 JAV dolerių, o antrąją mėnesio savaitę brango 8 JAV doleriais, rusiškoji nafta „Urals“ atitinkamai kainavo 79,4 JAV dolerių ir pabrango 6 JAV doleriais.

„Gali būti, kad artimiausiais mėnesiais infliacija dar labiau kils, 20 proc. neturėtų pasiekti, bet tokios galimybės irgi neatmesčiau, tai – ekstremalesnis scenarijus. Porą artimiausių mėnesių yra tas metas, kai kainas galima kelti, nes vartojimas iš inercijos yra didelis, tai infliacijos šuolis galimas“, – BNS sakė banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pasak jo, antroje metų pusėje kainų augimo tempai turėtų lėtėti, o kitais metais galima net ir defliacija.

„Manau, kad antroje metų pusėje infliacija, kainų augimo greitis turėtų sulėtėti, o kitais metais yra didelė tikimybė, kad turėsime net defliaciją ir net vidutinė metinė infliacija bus gana maža“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Gali būti, kad artimiausiais mėnesiais infliacija dar labiau kils, 20 proc. neturėtų pasiekti, bet tokios galimybės irgi neatmesčiau, tai – ekstremalesnis scenarijus.

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad įsibėgėjusią infliaciją galėtų sustabdyti tik gili recesija, tačiau ji kol kas neprognozuojama.

„Kai visi tikisi, kad viskas brangs, tai kodėl nedidinti kainų, todėl artimiausius tris mėnesius nereikėtų turėti iliuzijų, kad infliacija staigiai nusileis žemyn“, – sakė T. Povilauskas.

Pasak SEB ekonomisto, tolesnį infliacijos augimą skatina maisto kainų augimas, taip pat neslopstantys prekybininkų ir paslaugų teikėjų lūkesčiai.

„Tokio mėnesinio maisto kainų didėjimo – 5,3 proc. – nebūta nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų, tačiau nereikia užmiršti, kad karas vyksta kertinėje maisto produktų gamybos rinkoje – Ukrainoje, todėl pakankamai greitai sureaguojama ir galutinėse mažmeninės prekybos vietose“, – pridūrė ekonomistas.

Tuo metu Ž.Mauricas sako, kad jau dabar pasaulinėse rinkose pamažu stabilizuojasi energetinių išteklių, maisto kainos.

„Naftos, elektros ir gamtinių dujų kainos, lyginant su gruodžiu – pačiu piku – jau stabilizavosi, metalų kainos pasaulinėse rinkose taip pat stabilizuojasi, kai kur yra net ir nemenkas kritimas. Bendrai vertinant maisto produktų kainų indeksą irgi pastebimas stabilizavimasis“, – BNS sakė jis.

Statistikos departamentas pirmadienį paskelbė, kad vidutinė metinė infliacija balandį siekė 9,2 proc., o mėnesio – 1,9 proc. Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 19,3 proc., paslaugų – 10,9 proc., per mėnesį – atitinkamai 2,2 proc. ir 1,1 proc.

„Maxima“ didina krepšelio kainą 3,87 euro ir lieka pirmoje reitingo vietoje. „Norfa“ didina krepšelio kainą 0,03 euro ir atsistoja į antrą vietą. „Lidl“ didina krepšelio kainą 3,85 euro ir lieka trečioje vietoje. „Iki“ didina krepšelio kainą 7,74 euro ir krenta į ketvirtą vietą. „Rimi“ didina kainą 2,89 euro ir atsistoja į penktą vietą. „Barbora“ didina kainas 5,91 euro ir atsistoja šeštoje vietoje. „e-Rimi“ didina kainas 7,35 euro ir lieka septintoje vietoje. Reitingo naujokas „LastMile“ („Iki“ internetinė parduotuvė) padidinusi kainas 4,90 euro lieka paskutinėje, aštuntoje, vietoje.

Populiarių ir gerai žinomų Pricer.lt produktų vidutinio krepšelio kainų balandžio analizė rodo, kad, lyginant su 2022 m. kovu, kainos krenta 0,06 euro (0 proc.). 2022 m. balandžio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo 8,68 euro (21,4 proc.) didesnė už 2021 m. balandžio krepšelį. Panašu, kad žinomų prekių ženklai jau pasiekė piką ir jų kainų kilimas kiek stabilizavosi, pažymima portalo kainų apžvalgoje.

Pricer.lt žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitinge pigiausiu tampa naujokas „LastMile“ („Iki“ internetinė parduotuvė), kuris krepšelio kainą didina 0,80 euro. „Rimi“ kainą didino 2,62 euro ir atsistoja į antrą vietą, „Maxima“ mažina krepšelio kainą 3,31 euro ir atsistoja trečioje vietoje. „Norfa“ mažina kainas 1,16 euro ir atsistoja į ketvirtą vietą. „Iki“ mažina kainas 0,35 euro ir atsistoja į penktą vietą. „e-Rimi“ kainą didino 1,72 euro ir nukrito į šeštą vietą. „Barbora“ mažina kainas 0,74 euro ir atsistoja septintoje vietoje.

Iš Pricer.LT stebimų 52 prekių kainų brango 49 prekės, pigo 3 prekės.

Iš viso reikšmingai (10 procentų ir daugiau) brangsta 39 prekės iš 52 stebimų. Labiausiai brangusios prekės – saulėgrąžų aliejus, bulvės, grietinė, pomidorai, avižiniai dribsniai.

Labiausiai, 10 procentų ir daugiau, pigusių prekių, lyginant su praėjusių metų balandžiu, yra 1 – juoda arbata „Lipton“.

Kiaulienos kaina auga 20,6 proc.

Vištienos kainos 32,4 proc. didesnės nei praėjusiais metais.

Žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje kaina balandį buvo 45,25 euro už 100 kg (+43,7 proc.) – tai jau daugiau už ES vidurkį 42,92 euro už 100 kg (+21,8 proc.), atitinkamai Lietuvoje ir Europoje pagrindinių pieno produktų kainos kyla dideliu greičiu, teigia portalas Pricer.lt.

Kainų portalo tyrėjai neguodžia: lūkesčiai ne patys geriausi. Blogiausia, kad dabar, kol vyksta karas, kainų kilimą ir infliaciją sąlygoja ne derliaus, energetinių resursų gavybos faktai, žinių pozityvumas – kol jos neigiamos ir neapibrėžtos – jos sąlygoja kainų kilimą ir reikšmingesnis lūžis gali būti laukiamas tik rudenį, kai bus aiškus realus svarbiausių maisto produktų derlius ir energetinių resursų kainos. Bet reikia turėti galvoje, kad lūžis gali būti ir teigiamas ir neigiamas, – kažko neutralaus nebus. O iki rudens kol kas matysime tą pačią kainų augimo dinamiką, kurią matome pastaruosius 3 mėnesius.

Portalas www.pricer.lt kainas užfiksavo balandžio 23 d. Lietuvos prekybos centruose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“, Lietuvos internetinėse parduotuvėse „Barbora.lt“, „Rimi.lt“ ir „LastMile.lt“.

Kainos pakilo ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Amerikietis profesorius teigia, kad pirmiausia reikėtų įsivertinti nebūtinas išlaidas.

„Kad atremtų infliaciją ir kylančias kainas vartotojams reikia protingai elgtis su pinigais. Kartais tai labai paprasta – tereikia sekti, kur gi tie doleriai dingsta. Pradėti reiktų nuo nebūtinų išlaidų, pavyzdžiui, skiriamų pramogoms ar valgymui ne namuose. Nebūtina jų visiškai atsisakyti, bet galima pagalvoti, kokią dalį pinigų nuo šiol tam skirsite“, – teigė Viskonsino universiteto profesorius Cliffas Robbas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kitas svarbus žingsnis – planuoti, ką gaminsite ir kokių konkrečių produktų reikės. Taip pat svarbu ir tai, kokiu transportu keliaujame į darbą ir iš jo.

„Galvojant, kur labiausiai galima keisti įpročius ir sutaupyti daugiausiai, reikėtų žiūrėti, kur kainos kyla labiausiai. Maistas ir energijos naudojimas – dvi sritys, kur galima šį tą pakeisti. Perkant maistą viskas priklauso nuo to, kiek ir kaip iš anksto planuojate, kokius patiekalus gaminsite ir kokių konkrečiai produktų jums reikia. Jungtinėse Valstijose valgome daug mėsos, tad vertėtų pagalvoti, galbūt reikėtų ruošti mažiau mėsiškų patiekalų, nes mėsa – vienas iš dalykų, kurio kainos augo itin smarkiai. Kalbant apie energijos suvartojimą vertėtų pagalvoti apie susisiekimo būdo, transporto priemonės keitimą. Viskas, kas sumažintų važiavimo į darbą ir namo kainą, būtų puiki pradžia“, – kalbėjo C. Robbas.

Maistas ir energijos naudojimas – dvi sritys, kur galima šį tą pakeisti.

„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pritaria C. Robbo išsakytoms mintims.

„Kūrybiškumas ir alternatyvų ieškojimas yra labai geras patarimas. Tikrai nebūtina čia visko atsisakyti, nustoti vartoti, bet paieškoti, kaip geriausia yra šitam namų ūkiui“, – teigė J. Cvilikienė.

Taupymas nėra vienintelė išeitis.

„Kartais mums reikia pradėti labai stipriai taupyti, kartais mes galime pagalvoti, kaip daugiau uždirbti. Mūsų ekonomika yra kiek mažesnė negu JAV, mes galime labai stipriai nuskriausti verslą šalia mūsų. Kartais galime tikrai pergalvoti, kaip sutaupyti, ta pati šeima galėtų peržiūrėti prenumeratas, kiek jie ten turi nusipirkę, ar tie būreliai visi reikalingi, gal lauke kartais verčiau pasivaikščioti. Kita vertus, gal ir pajamas galima padidinti ar parduoti kokių nenaudojamų dalykų. Tam yra puikių platformų, kur galima parduoti išaugtų rūbų, vežimėlių, dviračių ir panašių dalykų“, – vardino specialistė.

Į maistą reikėtų žiūrėti kūrybiškai ir įtraukti į racioną sezonines daržoves.

„Tikrai lietuviai mėgsta pavalgyti stipriai ir sočiai ir čia mes irgi galėtume būti išradingesni. Kalbant apie maistą galėtume vartoti daugiau sezoninių daržovių, galėtume užsišaldyti daugiau produktų arba pirkti jau šaldytus produktus, nes juos galima po nedaug išsiimti ir suvartoti. Pergalvoti tą dietą ir kūrybiškai pasižiūrėti į tai, kas nėra labai brangu ir ką galima rasti šį sezoną, tą ir reikėtų įtraukti“, – sakė J. Cvilikienė.

Pašnekovės tyrimas parodė, kad lietuviai atideda svarbius pirkinius ateičiai. Ji pataria nepirkti to, ko nereikia ir pataria pinigus apsaugoti kitais būdais.

„Pirkinys pirkiniui nėra lygus. Visuomet reikia pagalvoti, ar tai yra gera investicija, ar mes nežinome, ką daryti su pinigais ir bijome, kad jie nuvertės. Jeigu mes tikrai bijome, nežinome, kaip apsaugoti santaupas, yra įvairių būdų, kaip jas apsaugoti. Nebūtina investuoti į tai, ko mums nereikia. Jeigu niekas nesustoja, darbus kol kas turime ir ekonomika yra stabili, tai vartojimas neturėtų sustoti“, – teigė J. Cvilikienė.

Žmonės, turintys paskolų, nerimauja, kad kylant palūkanoms nebesugebės išsimokėti. Anot pašnekovės, jiems reikėtų nebijoti tartis ir ieškoti galimybių.

„Jau karantino pradžioje matėsi nemažai nerimo ir jo išlieka dabar – devyni iš dešimties sako, kad jie jaučia nerimą dėl savo finansų, jaučia nerimą dėl darbo, dėl įsipareigojimų, dėl artimųjų, dėl atlyginimo. Daryti reikia tai, ką reikia daryti nuolatos – persvarstyti. Jeigu neturi atsakymų, kreiptis ir tartis su tuo žmogumi ar institucija, iš kurios tu esi pasiskolinęs ir ieškoti būdų. Yra ir refinansavimo galimybių, ir galima parduoti ar mainyti tą turtą į kažkokį mažesnį. Svarbu nesustingti toje baimėje ir nesirinkti pačio paprasčiausio sprendimo, bet rasti galimybių pasitarti, juk pasitarti nekainuoja. Tai kainuoja tik mūsų laiką, bet ilgainiui atneša labai gerų rezultatų“, – aiškino specialistė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuviai nėra linkę investuoti, o kai kurie kriziniu laikotarpiu dar ir kaupia grynuosius pinigus, kurie ne tik veikiami infliacijos, bet dar ir nesaugūs.

„Nekilnojamasis turtas (NT) yra mėgiamiausia lietuvių investavimo kryptis, antroje vietoje – auksas. Neauga taip greitai tas investavimas mūsų, ne taip greitai, kaip mes norėtume. Tik keli procentai žmonių investuoja. Labai trūksta žinių, pasitikėjimo savimi ir net ir dabar matome, kad žmonės toje krizinėje situacijoje puolė kaupti grynais, grįžo prie nuvertėjančių ir pavojingų pinigų, nes sukčiai nesnaudžia net ir šiuo metu. Investuoti reikėtų pradėti nuo pačių mažiausių žingsnių – nuo 1 euro, nuo 10 eurų. Stebėti, kaip tai vyksta, o po 10 metų jau visai galima ir džiaugtis kažkokia grąža“, – kalbėjo J. Cvilikienė.

Lietuvoje yra nemažai finansų konsultantų, kurie gali patarti finansų klausimais, tačiau J. Cvilikienė sako, kad nevertėtų pasitikėti bet kuo, o verčiau tartis su artimaisiais, kurie išmaniai tvarko savo asmeninius finansus ir gali patarti.

Tikrai lietuviai mėgsta pavalgyti stipriai ir sočiai ir čia mes irgi galėtume būti išradingesni.

„Tokių konsultantų aš savo socialinėje erdvėje matau labai daug, bet pasitikėti tikrai ne visais drįsčiau. Gal vis tik verta kalbėtis su žmonėmis, kuriuos mes pažįstame, kurie galbūt nėra finansų konsultantai, bet matome, kad sugeba, tvarkosi, išmano tuos dalykus. Tiesiog pasikalbėti su jais ir nebijoti nueiti konsultuotis į savo finansines institucijas, kur turime draudimus, įsipareigojimus. Interesas yra vienas – kad paskola būtų išmokėta tam žmogui geriausiu būdu ir žmogui būtų rastas geriausias sprendimas. Visi turi tą patį norą: kad mūsų visuomenėje žmonės gerai žinotų asmeninius finansus ir juos valdytų, nes nuo to laimi visi ir visa visuomenė tampa finansiškai raštingesnė“, – aiškino specialistė.

Dėl karo Ukrainoje kenčia ir Lietuvos, ir kitų aplinkinių valstybių turizmo sektorius. Jį paremti ir tuo pačiu sutaupyti galime vartodami lietuvišką produkciją ir atostogaudami Lietuvoje, kaip tą darėme ir pandeminiu laikotarpiu. 

„Turbūt visam mūsų regionui kyla turizmo sulėtėjimo grėsmė, ne tik Lietuva, bet ir kaimyninės valstybės sako, kad atšaukiami yra užsakymai ir buvimas su savo verslu yra labai svarbus. Kiekvienas namų ūkis yra skirtingas ir mes žinome tą frazę „pirma deguonies kaukė sau, paskui gelbėju kitus“, dabar galioja tas pats – visų pirma mes patys turime būti saugūs, padengti savo įsipareigojimus, pasirūpinti savo vaikais, savo šeima, bet tie, kas gali, tikrai neturėtų nustoti vartoti ir būti kūrybiškais. Jeigu mes būdavom įpratę kiekvieną savaitgalį su draugais eiti į miestą vakarienės, galime ją pasigaminti namie, bet išeiti deserto. Rinktis mūsų vietinius turizmo objektus ir sodybas. Žmonės pradeda vėl švęsti šokui praėjus, tai reikėtų rinktis šalia esantį verslą. Jeigu, pavyzdžiui, mes rinktumėmės vietinę maisto produktų krautuvėlę šalia, bet nevažiuotume per visą miestą į prekybos centrą mes ir kuro sutaupytume, kuris dabar brangsta“, – patarė J. Cvilikienė.