Panašu, kad Klaipėdos savivaldybės administracijos darbo užmokesčio fonde ir šiemet yra sutaupytų pinigų, kuriuos metų pabaigoje bus galima panaudoti darbuotojų skatinimui.

Tačiau kiek lėšų bus skirta savivaldybės tarnautojų kalėdinėms premijoms, dar neaišku.

„Kalbant apie premijas, skirsime tiek, kiek priklauso pagal kolektyvinę darbo sutartį, tai yra iki dviejų pareiginės algos bazinių dydžių. Vienas bazinis dydis siekia 186 eurus, neatskaičius mokesčių. Planuojame premijas skirti visiems vienodas“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas.

Prieš trejus metus savivaldybės darbuotojai vidutiniškai gavo po 442 eurų premijas, atskaičius mokesčius.

Vienkartinėmis išmokomis ar premijomis paprastai skatinami visi valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, dirbę nepertraukiamai visus metus ir neturintys galiojančių tarnybinių nuobaudų ar darbo pareigų pažeidimų.

Tad tiems tarnautojams, kurie per metus turėjo nusižengimų ir jiems galioja tarnybinės nuobaudos, kalėdinės premijos nebus išmokėtos.

Dienraščio duomenimis, tokių savivaldybės tarnautojų šįkart yra trys. Iš viso Klaipėdos savivaldybės administracijoje ir mero komandoje dirba apie 470 žmonių.

Bendro kalėdinių premijų fondo dydžio A. Žukas įvardyti negalėjo, esą jis dar skaičiuojamas, nes kol kas nėra žinoma, kokia pinigų suma tiksliai yra sutaupyta iš atlyginimų fondo.

Panašu, kad Klaipėdos savivaldybės administracijos darbo užmokesčio fonde ir šiemet bus sutaupytų pinigų, kuriuos metų pabaigoje galima panaudoti darbuotojų paskatinimui.

Tačiau kiek bus skirta savivaldybės tarnautojams, dar neaišku.

"Tikrai labai norėčiau, nes ir kolektyvinė sutartis įpareigoja, ir yra tikrai nusipelniusių darbuotojų. Tačiau kol kas dar skaičiuojame, vertiname savo galimybes, nes sunkmetis akivaizdžiai artėja", – dienraščiui teigė administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Tikrai labai norėčiau, nes ir kolektyvinė sutartis įpareigoja, ir yra tikrai nusipelniusių darbuotojų.

Kaip informavo Klaipėdos savivaldybės tarybos sekretorius Modestas Vitkus, Tarybos ir mero sekretoriate apie premijas dar nekalbėta.

"Iki švenčių dar taip toli ir tų darbų dar tiek daug, kad apie premijas nebuvo laiko kalbėti. Jokių minčių apie tai nebūta. Tokių skatinimų už gerus darbus būna ir metų viduryje, nebūtinai prieš Kalėdas. Bet pas mus, mero komandoje, kur dirba 14 žmonių, šiemet premijų niekam nemokėjo", – patvirtino M. Vitkus.

Vienkartinėmis išmokomis ar premijomis paprastai skatinami visi valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, dirbę nepertraukiamai visus metus ir neturintys galiojančių tarnybinių nuobaudų ar darbo pareigų pažeidimų.

Atsižvelgiant į kolektyvinę sutartį, darbuotojams, gaunantiems mažiausius atlyginimus, premijos siekia apie 80 proc. pareiginės algos dydžio, didesnius atlyginimus gaunantiems išmokamos apie 40 proc. pareiginės algos dydžio vienkartinės išmokos.

Atskaičius mokesčius, pernai savivaldybės darbuotojai vidutiniškai gavo po 442 eurų premijas.

Darbuotojams, kurie administracijoje dirba ne visus metus, išmokos proporcingai mažesnės arba visai nemokamos.

Kas vis dar gauna kalėdinį priedą?

Dosniausias kalėdines premijas skiria įmonės, kurios užsiima nekilnojamo turto pirkimo, pardavimo, nuomos ir valdymo veikla – 620 Eur, finansinių konsultacijų, finansų ir draudimo tarpininkavimo veikla – 540 Eur, informacinių technologijų, kompiuterių programavimo veikla – 400 Eur, bankai, finansų srities įmonės – 370 Eur.

Kalėdinių premijų vidurkis yra vienodas tiek valstybinėje, tiek privačioje užsienio kapitalo įmonėje – 250 Eur, privačiose vietinio kapitalo įmonėse priedo vidurkis siekia 190 Eur.

Pagal pareigų sritį didžiausias kalėdines premijas gauna IT specialistai – 440 Eur, farmacijos pramonės darbuotojai – 380 Eur, bankininkystės specialistai – 370 Eur, telekomunikacijų, teisės darbuotojai – 350 Eur, vadovaujančias pozicijas užimantys darbuotojai – 330 Eur, ekonomikos/finansų, statybų/nekilnojamojo turto srities darbuotojai – 300 Eur.

Kasmėnesiniai piniginiai priedai

2019 metais iš daugiau nei 20 000 atlyginimo tyrimo dalyvių, finansinį priedą (priedo vidurkis – 198 Eur) kiekvieną mėnesį gauna 20 proc. darbuotojų.

Dažniausiai kasmėnesinius piniginius priedus gauna šių sričių darbuotojai: prekybos – 41 proc. šios srities darbuotojų kiekvieną mėnesį gauna finansinį priedą, įprastai priklausantį nuo darbo rezultatų, priedo vidurkis – 236 Eur arba 23 proc. jų bazinio atlyginimo.

40 proc. farmacijos pramonės darbuotojų gauna vidutiniškai 169 Eur, 35 proc. technologijų/plėtros specialistai – 361 Eur, 30 proc. medicinos ir klientų aptarnavimo sričių darbuotojai – 140 Eur, 30 proc. transporto srities darbuotojų – 220 Eur, 26 proc. turizmo srities darbuotojų – 150 Eur, 26 proc. aukščiausio lygio vadovų – 330 Eur dydžio kasmėnesinį priedą.

Verta paminėti, kad nemažai kasmėnesinius piniginius priedus gaunančių darbuotojų dirba mechanikos inžinerijos, gamybos, viešojo administravimo, maisto pramonės, elektros inžinerijos, medienos apdirbimo pramonėje, bei paslaugų srityse.

Populiarėjantys nefinansiniai priedai

2019 metais 30 proc. dirbančiųjų negauna jokių nefinansinių priedų. Šiemet populiariausių nefinansinių priedų viršūnėje atsidūrė: nemokami gėrimai (kava, arbata) 35 proc. ir įmonės renginiai – 33 proc. 22 proc. dirbančiųjų gali mėgautis lanksčiomis darbo valandomis, 14 proc. – darbo namuose galimybe.

11 proc. darbuotojų gauna įmonės įmokas papildomam sveikatos draudimui, 8 proc. – mokymus, o 7 proc. suteikiamos papildomos atostogų dienos.

Palyginimui, 2014 metais personalo mokymai buvo suteikiami net 17 proc., darbas namuose – vos 9 proc., papildomas sveikatos draudimas – vos 6 proc. darbuotojų.

Metų pabaigoje įmonės turi galimybę peržiūrėti ir įvertinti veiklos rezultatus. Pradedamos ruošti finansinės ataskaitos, o vadovai vertina veiklos rezultatus pagal nustatytus planus ir stengiasi išreikšti padėką už savo darbuotojų indėlį. Kiekviena įmonė turi išbandytas ir pasiteisinusias priemones, kaip atsidėkoti savo darbuotojams. „Paylab“ nusprendė išsamiai išnagrinėti finansinius metų pabaigos priedus.

Kalbant apskritai, finansiniai priedai nėra savaime suprantama duotybė. Daugelis darbuotojų gali tik pasvajoti apie metų pabaigos piniginius priedus. Įmonėms nėra įprasta metų pabaigoje darbuotojams skirti papildomus piniginius priedus, nepriklausančius prie suderėto atlygio. Darbdaviai dažniau renkasi kitas nefinansinės naudos priemones, tokias kaip Kalėdiniai renginiai darbuotojams ir jų vaikams, mažas dovanėles ar dovanų kuponus.

Dosniausi priedai – Centrinėje Europoje

Kalėdiniai priedai yra ypatingai laukiami prieš prasidedant kalėdiniam apsipirkimui. Yra įmonių, kuriose šis priedas yra privalomas darbo užmokesčio komponentas, suderėtas ir įtrauktas į darbo sutartį. Darbdaviai nori išreikšti darbuotojams dėkingumą ir šį priedą suteikia kaip dovaną. Dažniausiai šis priedas yra tam tikras procentas nuo bazinio atlygio ir yra išmokamas kartu su gruodžio atlyginimu dar iki Kalėdų.

Kalėdinės premijos labiausiai paplitusios Kroatijoje, kur iki 44 proc. darbuotojų gauna šį priedą, tačiau jo dydis nėra labai didelis.

Paprastai premija siekia 23 proc. kroatų bazinės algos arba vidutiniškai 185 eurus. Kalėdiniai priedai taip pat populiarūs Slovėnijoje, juos gauna kas trečias darbuotojas, o priedo dydis lenkia kroatų ir sudaro apie 31 proc. bazinės algos (vidutiniškai 422 eurų). Balkanuose, Bosnijoje ir Hercegovinoje (15 proc.), Serbijoje (8 proc.) Kalėdų premijos yra šiek tiek mažiau paplitusios, tačiau daug didesnės vertės nei Kroatijoje ar Slovėnijoje. Bosnijoje Kalėdų premija - 78 procentai bazinės algos (625 eurai), o Serbijoje - 86 proc. bazinės algos (481 eurai).

Centrinėje Europoje kalėdiniai priedai ne itin paplitę, bet sumos dosnesnės. Žmonės gali planuotis didesnius pirkinius, nes jie gauna nuo 720 iki 850 eurų dydžio priedus (išskyrus Lenkiją, kurioje priedų suma nėra tokia didelė). Lenkijoje priedus gauna 19 procentų darbuotojų, Slovakijoje – 17 proc., 14 proc. - Čekijos Respublikoje ir 13 procentų – Vengrijoje. Vengrijoje darbuotojai apdovanojami dosniausiai, jų kalėdinio priedo dydis siekia 91 procentą bazinio darbo užmokesčio.

Baltijos šalyse Kalėdinę premiją gauna 10 proc. (Lietuvoje) – 13 proc. (Latvijoje ir Estijoje) darbuotojų, o jos dydis neviršija penktadalio bazinės algos (nuo 173 iki 210 eurų). Tuo tarpu Suomijoje kalėdiniai priedai skiriami vos 4 proc. darbuotojų, o jų dydis siekia 21 proc.Suomijos bazinio darbo užmokesčio.

„Lietuvos geležinkelių“ valdyba nusprendė, kad premijas gaus visi darbuotojai, išskyrus departamentų vadovus ir aukštesnes pareigas užimančius asmenis, įskaitant ir generalinį direktorių Mantą Bartušką.

„Tai – paskatinimas bendrovės darbuotojams ir signalas administracijai savikritiškai įvertinti susidariusią padėtį“, - pranešime teigė įmonės valdybos pirmininkas Romas Švedas.

Gruodžio pradžioje, kai įmonei laikinai vadovavo Andrius Montrimas, skelbta, kad šiemet pirmą kartą įmonės darbuotojai negaus kalėdinių premijų, tačiau M. Bartuška šios savaitės pradžioje tikino, kad neplanuoja keisti premijų tradicijos.

Valdyba taip pat nurodė geležinkeliams parengti naują paramos teikimo tvarką - apie tokius ketinimus šią savaitę jau pranešė pats M.Bartuška. Bendrovė taip pat įpareigota kreiptis į paramą gavusias organizacijas leisti paviešinti jiems per pastaruosius trejus metus suteiktą paramą.

„Absurdiška, tačiau iki šiol paramos teikimas buvo „Lietuvos geležinkelių“ konfidencialios informacijos sąraše. Nei Lietuvos visuomenė, nei didžioji dalis „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų negalėjo sužinoti, kur iškeliauja jų uždirbti pinigai. Tokia situacija yra netoleruotina, todėl šiandien nusprendėme paramą išbraukti iš konfidencialios informacijos sąrašo. Paramoje svarbiausias principas yra viešumas“, - tikino R.Švedas.

Pernai bendrovė išdalino daugiau nei 1 mln. eurų, šiemet – 853 tūkst. eurų paramos, rodo Seimo Antikorupcijos komisijos ir Audito komiteto gauti duomenys. Plačiausiai piniginę įmonė atverdavo krepšiniui - viešoji įstaiga „Krepšinio rytas“, valdanti „Lietuvos ryto“ krepšinio klubą, pernai sulaukė 400 tūkst., šiemet – 300 tūkst. eurų injekcijos, Lietuvos krepšinio lyga – atitinkamai 200 tūkst. ir 50 tūkst. eurų, Moterų krepšinio lyga gavo 60 tūkst. eurų.

„Lietuvos geležinkeliai“ per metus paaukoja dešimtims mokyklų, darželių, klubų, parapijų, organizacijų, universitetų ir pan.

BNS taip pat rašė, kad per pastaruosius trejus metus išskirtinio „Lietuvos geležinkelių“ dėmesio buvo sulaukę Vilkaviškio rajono ir Mažeikių rajono lopšeliai, darželiai ir sporto mokyklos. Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje nuo 1996 metų kandidatuoja buvęs socialdemokratų premjeras Algirdas Butkevičius, Mažeikiuose savivaldybės tarybos nariu dirba ministro pirmininko patarėjas susisiekimo klausimais Darius Jarmantavičius.