Savotišką žaidimą kaimynams surengė vienas Dragūnų kvartalo gyventojas.

Žmogus socialiniame tinkle paliko intriguojančią žinutę.

„Suraskite Kalėdų eglutę ir pradžiuginkite savo vaikučius. Prizas – gera nuotaika. Radus eglutę, dalinkitės nuotrauka feisbuke. Eglutės ieškokite 1,5 km atstumu nuo Dragūnų kvartalo Girulių miške“, – skelbiama įraše.

Klaipėdietis papuošė atokiau miške esančią eglutę ir net paliko naktį šviečiantį žibintą.

Prizas – gera nuotaika.

Jis ir suviliojo daugybę žmonių paieškoti eglutės miške net ir sutemus.

„Kaip nerealu. Šaunuoliai. Galėtume daugiau taip išpuošti paslėptų eglučių, tik ar kokios stirnos nesukramsnos blizgučių? Idėja tikrai labai labai graži. Tik kaip dėl gyvūnų, ar nebandys nuėsti? Galėtume daugiau taip papuošti, ir atrakcija būtų surasti. Žinoma, po švenčių reikėtų nepamiršti ir nupuošti“, – džiaugėsi Dragūnų kvartalo gyventoja.

Kaimynai siūlė pačią eglutę puošti daržovėmis ar vaisiais. Arba morkų ir obuolių padėti šalia.

Netrukus įrašą paliko tamsoje eglutės ieškojęs kitas kaimynas.

Žmogus patikino, kad jei ne naktį šviečiantis žibintas, nebūtų suradęs eglutės.

Tokia iniciatyva akimirksniu suvienijo kaimynus. Žaisminga idėja, tikėtina, užsikrės ir daugiau klaipėdiečių.

Kaip praneša Vilniaus vyriausiasis policijos komisariatas, šiais metais Trakų rajono policija dalyvauja Savivaldybės inicijuotame Kalėdų miestelio kūrime – Trakų Karaimų gatvėje nuo lapkričio 27 d. sužibo Kalėdinių eglučių alėja. Rajono švietimo įstaigos, organizacijos, bendruomenės dalyvauja ir puošia savo eglutes.

Trakų policijos pareigūnai miestiečiams ir svečiams pristato originalią, atšvaitais papuoštą Kalėdų eglę, taip tęsdami akciją „Būk matomas – nusikabink atšvaitą nuo Trakų policijos Kalėdų eglutės“. Trakiškiai ir miesto svečiai, neturintys ar pamiršę atšvaitą, eidami Karaimų gatve, gali ne tik apžiūrėti policijos Kalėdų eglę, bet ir nusikabinti nuo jos patikusį atšvaitą.

Trakų policijos pareigūnai linki ramių, saugių, linksmų artėjančių švenčių ir primena, kad pėstieji, einantys tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui (kai lyja, sninga, yra apniukę ar tvyro rūkas), prastai matomi ne tik sutemus, bet net ir dieną, privalo turėti šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

Šioje Kalėdų karalystėje galima sutikti archetipinius pasakos elementus – stebuklingą pilį, didingą sostą, magišką karietą ir netgi žalią drakoną. Kelią į pilį (I. Šeiniaus alėją) ženklina šviečiančios karalystės vėliavos.

„Magišką įspūdį kuria permatomos, atviros pilies sienos, sudarytos tik iš šviesos girliandų. Pilies lankytojai gali pasijusti lyg pasakoje, patirdami iš visų pusių juos apgaubiančią šviesą“, – sakė kompozicijos dizaineris D. Koncevičius.

Pilies kompozicija – simetriška, į jos vidų galima patekti pro fasade esančias arkas bei vartus. Aukščiausio bokšto viršūnė siekia 7,5 metrų, pilies plotas sudaro 625 kv. metrų. Tvirtovę juosia 6000 metrų girliandų, 160 kv. metrų dekoratyvaus kilimo.

Pilies šerdyje stovi 12 metrų aukščio Kalėdų eglė, dekoruota šviečiančiais snaigių bei raktų dekorais, architektūriniais pilies elementais. Pasakos įspūdį kuria ir magiškas žvaigždėlapis, regimas ant Širvintų miesto administracijos pastato.

Pasak Širvintų r. savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės, laukiant didžiųjų švenčių, norisi sukurti ypatingą atmosferą, stebuklo jausmą visame mieste. „Džiaugiuosi, kad mūsų mintis puikiai tikrovėje atspindėjo ir realizavo „Švenčių studijos“ autoriai. Šiandien Širvintos tapo tikra Kalėdų karalyste, kurią privalu aplankyti kiekvienam“, – sakė merė.

Prekybos tinklo „Senukai“ atstovai pastebi, kad šventinė nuotaika jau kurį laiką jaučiama ir tarp Lietuvos pirkėjų. Norėdami išvengti prieššventinio streso, jie įvairiais jaukiais kalėdinio dekoro atributais pasirūpina iš anksto. Todėl tiek fizinėje, tiek elektroninėje parduotuvėje išauga žvakių, šventinių dekoracijų, girliandų, lempučių ir eglutės žaisliukų paklausa.

Kalėdų eglutė namuose kuria šventinę atmosferą, o jos puošimas suteikia džiaugsmo ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Pasak specialistų, norint stilingai papuošti žaliaskarę, daug pastangų neprireiks – tereikia žinoti vos kelis naudingus patarimus.

Nepamirškite klasikos

Dekoratorė Karolina Kandrotė sako, kad kalėdinės eglutės puošimo stilistiką lemia individualus skonis.

„Šių metų puošimo tendencijos per daug nesiskiria nuo praėjusių metų: vėl dominuoja jau kalėdine klasika tapusios spalvos – raudona bei žalia, žėrinčios auksinė ir sidabrinė. Drąsesnis šių metų pasirinkimas – mėlynos bei baltos spalvos deriniai, dar kitaip vadinami „ledo įvaizdžiu“. Tad lieka tik patiems apsispręsti – likti prie klasikos ar vaikytis naujausių tendencijų“, – kalbėjo K. Kandrotė.

Šių metų puošimo tendencijos per daug nesiskiria nuo praėjusių metų: vėl dominuoja jau kalėdine klasika tapusios spalvos – raudona bei žalia, žėrinčios auksinė ir sidabrinė.

 

Dekoratorė pasakoja, kad spalvų paletėje vis dažniau įsitvirtina švelnios spalvos – pastelinė rožinė bei rausvo aukso. „Senukų“ ekspertai antrina jai – barbės fenomeno įkvėpti žmonės puošdami namų interjerą ar Kalėdų eglutę, vis dažniau pagalvos ir apie rausvą spalvą. Ši spalva iš pažiūros atrodo kaip ryški ir sunkiai derinama, tačiau ji puikiai tiks prie auksinės, sidabrinės, baltos, pilkos, tamsiai mėlynos. Šis spalvų derinys akimirksniu pritrauks dėmesį ir sukurs šventinį įspūdį. 

Dar viena iš pagrindinių kalėdinės eglutės puošimo tendencijų, kurios dažnai laikosi lietuviai – siekis grįžti prie natūralumo, tikrumo ir istorijos, kurią norime tęsti ir puoselėti.

„Vintažiniai ir senoviniai žaisliukai tikrai užims garbingą vietą ant lietuvių eglučių. Tokio stiliaus žaisliukai kuo toliau, tuo labiau tampa populiarūs, vertinami bei saugomi. Jau kurį laiką atsižvelgiama ir į tvarumo tendencijas, todėl vis daugiau žmonių renkasi stiklinius, kokybiškus žaisliukus, atsisako plastiko“, – atskleidė dekorus kurianti specialistė.

Pagalvokite apie stilių

Šiais metais ir toliau populiarumo viršūnėje bus skandinaviškas ir minimalistinis stilius. Todėl pasirinkę vieną iš šių stilių, tikrai nesuklysite, o ir jūsų eglutė atrodys ne tik subtiliai, bet ir skoningai.

„Skandinaviško stiliaus eglutės dekoruojamos tik šviesiomis, ramiomis spalvomis, stengiamasi jos neapkrauti žaisliukais. Jei pasirinksite minimalistinį stilių, puoškite ją smulkiomis lemputėmis ir papildykite vienos spalvos žaisliukais“, – kalbėjo dekoratorė.

Vintažiniai ir senoviniai žaisliukai tikrai užims garbingą vietą ant lietuvių eglučių.

 

Jei per šias Kalėdas norisi kažko netradicinio, pakeiskite žalią eglutę balta. K. Kandrotė atkreipia dėmesį, kad baltos spalvos eglutės yra universalios, jas galima pritaikyti prie bet kokio dekoro stiliaus.

„Baltos eglutės yra tarsi tuščia drobė, leidžianti žaisti su daugybe spalvų ir stilistikų. Eglutę puoškite metalo atspalviais, švelniomis ar ryškiomis spalvomis, kad išryškėtų kontrastas. Jei nuspręsite puošti vienspalviais motyvais, ji atrodys elegantiškai ir tikrai atkreips dėmesį“, – dalijosi ji.

Pasirinkite akcentinę spalvą

Anot K. Kandrotės, puošiant Kalėdų eglutę, svarbu išlaikyti spalvinį vientisumą, net jeigu ir renkatės skirtingus žaisliukus: „Stenkitės, kad dominuotų viena akcentinė spalva, o rinkdamiesi dekoracijas, žaiskite tik su jos atspalviais – taip eglutė atrodys gausi, įvairi, bet tuo pačiu ir stilinga“.

Taip pat svarbu pasirinkti ir tinkamas šviečiančias lemputes. Stilistė rekomenduoja vengti greitai blyksinčių ir spalvotų variantų. Kur kas estetiškiau atrodys šiltos, gelsvos spalvos lemputės.

„Nepamirškite puošybai panaudoti ir dekoratyvinių elementų iš gamtos – šakelių, uogų, net pušų kankorėžių“, – vardijo dekoratorė.

Paskutinis eglutės puošimo akcentas – jos viršūnė. Pastaraisiais metais viršūnė tapo nebe tokia svarbi ir nebe taip akcentuojama. Todėl pasirinkę klasikinę žvaigždę ar raudoną kaspiną, tikrai neprašausite, pataria „Senukų“ ekspertai.

Šįmet tradicinės teatralizuotos Trijų Karalių – Kasparo, Merkelio ir Baltazaro – eitynės nuo Aušros vartų link Katedros aikštės prasidės 16 val. Vėliau Katedros aikštėje vyks kalėdinių giesmių koncertas, o į mokytojų namų kiemelį nuo 18 val. kvies atsisveikinimo su eglutėmis šventė.

Trijų Karalių švente baigiasi kalėdinis laikotarpis. Penktadienio pavakarę Senamiesčio gatvėmis keliaus žvaigžde nešinos trijų metrų aukščio karalių figūros su gausia palyda. Tradiciškai, prie eisenos kviečiami prisijungti visi norintys. Eitynių metu galimi trumpalaikiai (iki 15 minučių) eismo ribojimai, kertant Šventaragio gatvę.

Trims Karaliams pasiekus prakartėlę Katedros aikštėje, nuo 16.30 val. prasidės koncertas, kuriame kalėdines giesmes ir įvairius žinomus kūrinius atliks Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos choras „Ave Vita“ (vadovas prof. dr. Kastytis Barisas), berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Vytautas Miškinis).

 S. Žiūros nuotr. 

Smagiai atsisveikinti su žaliaskarėmis kvies ketvirtą dešimtį skaičiuojanti šventė Vilniaus mokytojų namų kiemelyje – „Lik sveika, Kalėdų eglute!“. Šventės pradžia – sausio 6 d., 18 val.

„Ne viena karta, užaugusi su šia švente, dabar atsiveda jau ir savo vaikus. Pagrindinis šventės tikslas – vaikams ir tėveliams padėti suvokti gamtos saugojimo svarbą. Juk tiek paslaptingumo ir jaudulio į namus ir širdis įnešusios eglutės gali turėti antrą gyvenimą“, – sakė Vilniaus mokytojų namų direktorė Zenobija Zita Žepnickienė.

Šventės organizatoriai šiais metais kvies ne tik atsisveikinti su eglutėmis, bet ir paminėti artėjantį Vilniaus 700-ąjį gimtadienį. Lauks įvairios pramogos: žiemos krepšinis „Taiklioji ranka“, šeimų slidės, gaudynės ir varžytuvės, burtai ir kitos pramogos. Visoms linksmybėms vadovaus animatorių komanda „Gyvieji žaislai”, stebins burtininkas Ozas. Vaikai ir patys galės išmokti žongliravimo paslapčių. Į kiemelį užsuks Trys Karaliai.

Kyla diskusijų, ką galima laikyti menu, o ko ne, kaip suprasti meno kūrinį. Kaip tapytoja ir šiuolaikinio meno atstovė, pabandysiu paprastais žodžiais, kuo suprantamiau paaiškinti. Aplinkiniai klausinėja: „Kas čia? Kodėl taip nemokšiškai nupiešta, kodėl čia taip nutepliota? Jie klausia detalių ir nemato kūrinio visumos.

Pasakojimą reikėtų pradėti nuo to, kad XX a. įvyko reikšminga meno transformacija, pakito meno išraiška, suvokimas ir forma. Beveik neliko realistinės, mums taip gerai suprantamos vaizdavimo formos, nes vienas fotoaparato mygtuko paspaudimas panaikino šimtmečius puoselėtą klasikinio meno tradiciją. Apie 1900 m. žmonija išrado fotoaparatą ir jį ištobulino. Tapybai reikėjo keistis, ieškoti to, ko nebūtų galima išgauti fotoaparatu, – paveiksle perteikti vidinę žmogaus jausmų ir proto išraišką. Ši išraiška atvėrė duris naujam tapybos etapui ir naujam meno suvokimui.

Blogas – Netobulas (Bad – Imperfect). 2019 m. 130x150 cm.

Palyginkime šiuolaikinę tapybą su mums jau gerai pažįstama ir turinčia tradicijas muzikine meno forma – opera. Kas būtų, jei operos teatre staiga imtume klausinėti, kodėl solistas, dainuodamas savo partiją, keistai gestikuliuoja rankomis ir kaip suprasti kūrinio prasmę – juk dažnai arijos atliekamos italų kalba? Tačiau, nepaisant operos žanro sudėtingumo, skaitydami libretą (it. libretto – knygelė), galime suprasti, apie ką vyksta veiksmas, ir mintyse įsivaizduoti, apie ką dainuojama. Taip ir šiuolaikiniam menui reikalingas libretas  – paaiškinimas ar įvadinis parodos tekstas, žodžiai, kurie padeda suprasti ne verbaline, o tapybos kalba sukurtą meno kūrinį.

Portretas žolėse. 2018 m. 66x110 cm.

Kas atsitiktų operai, jeigu staiga atimtume iš jos garsą? Jeigu, žiūrėdami operos įrašą, televizorių patildytume tiek, kad nieko nesigirdėtų. Kaip keistai, netgi komiškai tai atrodytų, nes trūktų vieno pagrindinio operos komponento – muzikos. Panašiai yra ir tapyboje. Norint suprasti meno kūrinį, reikalinga proto ir jausmų sintezė. Tačiau jeigu išjungsime jausmus, girdėsime tik mirtiną tylą, ir viskas mums atrodys tik kaip netobula teplionė, netobulas vaikiškas piešinys. Kodėl šaipomės iš vaikų sugebėjimų? Ar iš tiesų esame tobulesni už juos? Ar reikia vaikų meną nuvertinti kaip netobulumą, o gal priešingai – pasimokyti iš vaikų drąsos ir spontaniškumo? Vaikai yra drąsūs ir spontaniški, nes jie nežino, kad gali būti išjuokti, sukritikuoti. Spontaniškai kuriantis menininkas yra drąsus, žinodamas, kad gali būti išjuoktas ir nesuprastas. Tai yra du skirtingi suaugusiojo ir vaiko suvokimai.

Jeigu išjungsime jausmus, girdėsime tik mirtiną tylą, ir viskas mums atrodys tik kaip netobula teplionė, netobulas vaikiškas piešinys.

Šiandien noriu skaitytojams pristatyti kelis savo tapybos darbus. Tai 2019–2021 m. tapyti dukros portretai ir figūrinės kompozicijos. Vienas jų  – „Smiltė ir Čiurliukas“. Ką pavaizdavau šiame kūrinyje? Tiksliai atsakyti negaliu, bet manau, kad trapią žmogaus būtį. Paveiksle vaizduojama mergaitės figūra ir prie jos prigludęs paukštelis. Paukštis simbolizuoja viltį, plazdančią neramią sielą, o kontūru apibrėžtas mergaitės kūnas  – tarsi aprėmina tą paukštelį, kad jis nepabėgtų ir neišskristų. Mes net nesusimąstome, kokia trapi gali būti žmogaus gyvybė, jeigu ji įkalinta, pavyzdžiui, lėtine, nepagydoma liga sergančios mergaitės kūne. Dukros portretų serija atsirado tada, kai tekdavo prie jos keltis naktimis ir stebėti ligos eigą, siekiant išvengti pablogėjimų. Pamaniau, kodėl nenupiešus miegančios dukros portreto, juk toks gražus siluetas? Iš jos miego ir kitų piešinių ir eskizų gimė serija portretų: „Fearless“ („Bebaimė“), „Portretas žolėse“, „Blogas – Netobulas“ (Bad – Imperfect)“, 2019 m. ir kt. Šie paveikslai tapyti mišria technika: aliejiniais ir purškiamais dažais ant drobės. Portretus sukūriau iš būtinybės išreikšti susikaupusį vidinį skausmą, liūdesį ir viltį. Tapydama tikrai negalvojau, kur paveikslą reikėtų pakabinti, nes, tikriausiai, ir eiles rašančiam poetui nesvarbu, į kokią knygų lentynėlę žmonės padės jo kūrinį / kūrinius.

Smiltė ir Čiurliukas. 2021 m. 105x135 cm.

Ką pakabinsime ant Kalėdų eglutės?  – tarsi nebyliai klausia Antanas A. Jonynas savo garsiajame eilėraštyje „Kalėdų eglutė“. Šiandien, artėjant šv. Kalėdoms, noriu iš mūsų lietuviškos skrynios ištraukti 1981 m. išleistą knygą „Atminties laivas“. Šiame nuostabiame eilėraščių rinkinyje ir yra „Kalėdų eglutė“. Pats poetas teigia, kad jo parašytas eilėraštis visai ne apie Kalėdas. Grupės „Kardiofonas“ dėka 1986 m. jis virto daina. Sovietinės cenzūros ribojamas tekstas į „Kalėdų eglutę“ sudėjo visai ne kalėdinius elementus, paslėpė ir užkodavo tam tikrus slaptus simbolius. Nors ir atrodo, kad mintinai žinome šios dainos-eilėraščio žodžius, siūlau dar kartą perskaityti. Dabartiniame pasaulyje, ypač vykstančio karo Ukrainoje fone, šios eilėraščio eilutės įgyja naują prasmę, tampa ne mūsų praeities šešėliu, o kažkuo daugiau...

Kalėdų eglutė

Ant kalėdinės eglutės

supas raibosios gegutės

nežinia ką jos kukuoja

nežinia ką iškukuos

šakomis keliauja voras

nuo žvakučių vaškas laša

tyška vaškas ant stalelio

su vokais neatplėštais

pakabinkit pakabinkit

ant kalėdinės eglutės

stebuklingą vėrinėlį

Arčibaldo vaizdinių

kaip per ledą lekia pelės

kaip klastingai žybsi akys

o už lango mėnuo dega

rūksta kraterių anga

į mane pro lango plyšį

žvelgia dulkinas praeivis

ir per telefono kriauklę

gaudžiant jūrą išgirstu

pasigirsta moters juokas

bet staiga garsai nutyla

ir iš radijo antenos

kalas pamažu kulka

pakabinkit ant eglutės

neramios tylos girliandą

sprangią naikintuvų tylą

užrakintą po žeme

štai nuo antkapių pakyla

tarsi sielos baltos varnos

kyla rankos atsigniaužę

jau apaugusios žieve

ant tų rankų krenta sniegas

pelenų šviesumo sniegas

šaltas sniegas kuris byra

iš akiduobių tuščių

pakabinkit pakabinkit

ant kalėdinės eglutės

baltą baltą nosinaitę

nusišluostyti akims.

Štai ką pavyko rasti apie paties Antano A. Jonyno įžvalgas ir interviu apie šį eilėraštį. Jis užsimena, kad eilėraštis sukurtas tokiu metu, kai buvo pats brežnevinės epochos klestėjimas, nykus bet kokių žmogaus laisvių suvaržymas. Niūrus metas, kada ir visame pasaulyje dėjosi neįkvepiantys dalykai, šaltasis karas.

Degios medžiagos. 3-ia klasė. 2020 m.

Eilėraščio tekstas pasakoja apie kažkokias neapčiuopiamas grėsmes, kurios visą laiką lydi ir kurias norime įveikti. Ir ta „pakabinta nosinaitė“ tam tikra prasme yra grėsmės įveika. Poetas kalba apie viltį ir grėsmę.

Mūsų pasaulio, tokio, koks yra dabar, gali ir nebelikti. Šiandien, praėjus 40 metų, ta grėsmė  – „naikintuvų tyla“, kuri buvo „užrakinta po žeme“  – vėl atsinaujina ir tampa aktuali. A. A. Jonynas teigia: „Jis buvo rašomas ne iš intencijos, o iš būsenos. Kaip sako siurrealistai, automatiniu rašymu, ne racionaliai apgalvojant ir konstruojant, o iš pasąmonės, leidžiant užrašyti tai, ką jauti.“ Tai būdinga ir mano tapybai, ir šiuolaikiniams menininkams. Tai, ką mes sukuriame, nepavaldu nei protui, nei laikui. Atrodo, A. A. Jonyno tekstas dainoje gyvuos ir bus nepamirštamas dar labai ilgai. „Grynoji lyrika kyla ne iš proto, ji kyla iš vaizdinių, potyrių, atsiminimų, kurie visą laiką keičiasi“,  – teigia poetas. Prasimanytas personažas vardu Arčibaldas, anot autoriaus, duoda laisvę mintims: kiekvienas, galvodamas apie jį, gali įsivaizduoti ką tik nori...

Grįžkime prie mano tapybos. Vienas iš pagrindinių mano tapybinių tikslų  – tokia tapyba, kurioje būtų erdvės interpretacijoms. Kiekvienas, žvelgdamas į mano dukros portretus, gali matyti tai, ką nori: vieniems ji šypsosi kaip Mona Liza, kitiems užsimerkusi džiaugiasi, tretiems ji  – dainuojanti džiazą tamsiaodė...“ „Kiekvienas turi teisę įsivaizduoti, ką  nori", – teigia A. A. Jonynas. „Kalbėdamas apie eilėraščio interpretacijas, pats autorius savo kūrinį gali vieną kartą interpretuoti vienaip, kitą kartą kitaip, o kaip yra iš tikrųjų,  – niekas nežino (netgi pats autorius)“,  – dar viena įdomi A. A. Jonyno mintis. Apie lietuvių kalbos pamokose vykstančias tekstų interpretacijas poetas turi nevienareikšmišką nuomonę. „Nėra nei teisingos, nei neteisingos interpretacijos“, – samprotauja jis 2020 m. LRT laidoje „Švelnūs tardymai“.

Taigi, apibendrindama galiu teigti, kad, nagrinėjant meną ir skirtingas jo formas, svarbu ne tai, ar teisingai / neteisingai jį supratome, svarbu pastanga jį suprasti, tarsi perleidžiant jį per save. „Poeziją galima interpretuoti tik taip, kaip mes kiekvienas ją pajuntame per savo asmenines patirtis, išgyvenimus, suvokimus“,  – viename iš interviu teigia A. A. Jonynas. Man šis eilėraštis simbolizuoja viltį ar netgi kalėdinį išsipildymo stebuklą. Ant kalėdinės eglutės galima pakabinti savo viltis apie vaiko sveikatą, taiką pasaulyje, ramybę ir džiaugsmą.

Menas neabejotinai gali praturtinti mūsų pačių vidinį pasaulį, suteikti jam spalvų ir naujų patyrimų. O ką kabinsime ant kalėdinės eglutės ar sienos, priklausys ir nuo mūsų pačių tikėjimo, vilties ir meilės.

Kaip taisyklingai pasirinkti

Kalėdų eglučių auginimo vazonuose dar Nepriklausomybės pradžioje Molėtų rajone, Asvejos regioniniame parke, ėmęsis G. Cijūnaitis pastebi, kad dabar parduodamos gyvos eglutės – itin dailios.

Kad prieš Kalėdas lietuvius pradžiugintų tankios ir gražios eglės, tenka įdėti nemažai pastangų. Kokybiškas sodinukas turi būti pasodintas tinkamoje dirvoje, prižiūrimas, kad aplink neaugtų žolių, ir formuojamas dukart per metus – žiemą ir vasarą.

Dažniausiai žmonės rinkdamiesi eglę žiūri į jos dydį ir formą, tačiau eglučių plantacija besirūpinantis „Gedimino sodų“ įkūrėjas pabrėžia – reikėtų įvertinti ir kitas detales, kurios išduoda augalo kokybę.

„Paprasčiausiai kilstelėkite eglę – jeigu ji lengva, vadinasi, jau yra padžiūvusi, netekusi vandens. Taip pat pažiūrėkite į vazono dydį. Mažai eglutei pakanka jo ir nedidelio, tačiau kuo ji didesnė – tuo ir indas jos šaknims turi būti talpesnis. Galiausiai, vizualiai dažnai matosi – ar eglutė yra linksma, ar kvepia, ar jos spalva nepablukusi“, – pasakoja G. Cijūnaitis.

Paprastas triukas

Kad Kalėdų puošmena namuose spyglius išlaikytų kuo ilgiau, o po švenčių prigytų pasodinta šalia namo ar sodyboje, svarbu įsidėmėti kelias taisykles.

Negalima eglutės iš šalčio iškart nešti į šilumą. Ji maždaug 24 valandas turėtų pabūti 0 °C temperatūroje ir adaptuotis, kad nepatirtų streso ir didelio temperatūrinio šoko.

„Pagrindinis reikalavimas – negalima eglutės iš šalčio iškart nešti į šilumą. Ji maždaug 24 valandas turėtų pabūti 0 °C temperatūroje ir adaptuotis, kad nepatirtų streso ir didelio temperatūrinio šoko. Tam puikiai tinka tambūras, balkonas ar garažas“, – pataria žaliaskarių augintojas.

Po paros eglutę atnešus į kambarį, svarbu ir toliau ja rūpintis – ypač jeigu mėgstate gyventi šiltai ar namuose esate įsirengę šildomas grindis.

„Šildomos grindys gali gerokai išsausinti augalą, bet yra labai paprastas sprendimas – tiesiog padėkite putplasčio lapą ir ant jo statykite eglutę. Taip jos gyvavimą namie prailginsite 2–3 kartus“, – išduoda G. Cijūnaitis.

Pravers purkštuvas

Gyvybingumo eglutė semiasi iš vandens, tad svarbu prižiūrėti, kad vazone esanti žemė nei išdžiūtų, nei būtų pernelyg šlapia. Vazonas turėtų būti su skylutėmis ir padėtas ant lėkštės, kad perteklinis vanduo nesikauptų.

„Kone kiekvienuose namuose yra purkštuvas – jo prireiks ir rūpinantis egle. Jeigu ji yra didesnė, vešlesnė, tai galima net ir dukart per dieną padengti jos spyglius drungno vandens rūku ir taip padėti augti sausoje patalpoje. Tinkamai prižiūrima eglutė kambaryje gali išbūti visą mėnesį ir net pradėti sprogdinti pumpurėlius“, – pasakoja G. Cijūnaitis.

Didelis eglučių vazonuose pranašumas, kad po švenčių jas galima persisodinti šalia savo namų, soduose ar sodybose, tačiau svarbu neskubėti.

„Labai svarbus niuansas – ir vėl nepamiršti pasirūpinti jos adaptacija. Negalima eglutės staigiai išnešti į lauką iš šilto kambario ir tikėtis, kad ji lengvai prigis, – įspėja ūkininkas. – Ji iš pradžių turėtų pakliūti į vėsesnę patalpą, kur prastovėtų savaitę ir dvi. Tik tada, sustojus augimui, galima ją nešti į lauką.“

Požiūris tapo praktiškesnis

G. Cijūnaitis prisimena, kad prieš 30-metį gyvą eglutę lietuviams įsigyti buvo gerokai sunkiau, o dabar – jau pardavėjams tenka pasistengti parduoti.

Per 30-metį, jis pastebi, keitėsi ir rinka, ir žmonių požiūris į egles. Anksčiau žmonės ieškodavo kuo didesnės Kalėdų puošmenos – kad ši vos tilptų pro duris, kad būtų kone iki pat lubų.

„Šiais laikais pirkėjai racionalesni – dažniau ieško mažesnės eglės, kad ji nebūtų didesnė už patį žmogų. Eglutė tebeliko nepamainomu Kalėdų simboliu, tačiau ji tapo praktiškesnė. Perkant mažesnę eglę yra didesnė tikimybė, kad jos gyvenimas prasitęs po švenčių ją pasodinus šalia namų“, – pastebi G. Cijūnaitis.

Penktadienį apie 23 val. Klaipėdoje, Nidos gatvėje, 32 metų vyras, kuriam atvykę pareigūnai nustatė 2,06 prom. girtumą, prieš tai plastikine eglute trenkė devyneriais metais vyresnei moteriai.

Dama taip pat buvo neblaivi. Ji į alkoholio matuoklį pripūtė 1,65 promiles. Kas šie du asmenys vienas kitam, neskelbiama, dėl ko kilo konfliktas taip pat neatskleidžiama, kaip ir tai, kokius sužalojimus patyrė nukentėjusioji.

Tai vienas retesnių atvejų, kai ginklu tapo plastikinė eglutė.

Smurtautojas sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Už tai gresia viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba įkalinimas iki vienerių metų, jei nusikaltimas padarytas prieš artimą asmenį ar šeimos narį, laisvės atėmimas gali siekti ir iki dvejų metų.

Čia, netoliese nutūpė šeši spindintys dekoraciniai rutuliai ir žėrintis foto rėmelis, kuris į naujuosius 2022-uosius metus kviečia žengti su šypsena ir gėrio bei šilumos kupinomis širdimis.

Pagrindinėje miesto aikštėje sušvitusi auksinė Kalėdų eglė, neatsitiktinai buvo papuošta auksinėmis dekoracijomis. Juk visą laiką su šiuo būdvardžiu keliamos asociacijos vertinamos teigiamai ir pozityviai. Jeigu sakome, kad žmogus turi „auksines rankas“ teigiame, kad jis yra labai darbštus. Posakis „auksinė širdis“ simbolizuoja gerumą ir dosnumą, „auksinė javapjūtė“ – derlingumą ir gausą. Būtent šias vertybes ir savybes simbolizuoja mūsų kalėdinė eglutė šiais metais.

Eglutės įžiebimo renginio metu prie eglutės susirinkusius marijampoliečius ir visus stebinčius tiesioginę eglutės įžiebimo transliaciją namuose sveikino savivaldybės meras Povilas Isoda, kuris džiaugėsi, jog su eglutės įžiebimu buvo simboliškai pradėtas gražiausių metų švenčių laukimo laikotarpis. Meras gyventojams linkėjo ramių ir jaukių artėjančių švenčių, kvietė kuo daugiau laiko skirti šeimos nariams, mylimiems žmonėms, mėgautis buvimu drauge ir kurti nepamirštamas akimirkas, kurias būtų smagu bei gera prisiminti.

Šiais metais Kalėdų eglutės įžiebimo šventė visiems dovanojo gerą nuotaiką ir netikėtumų pilną vakarą. Susirinkusiuosius stebino repuojantis Kalėdų senelis, Kalėdų stebuklą pajutęs Grinčas, įspūdingas ugnies ir lazerių šou bei dangų įvairiomis spalvomis nudažę fejerverkai.