Remiantis akcijos „Skaidrinam“ ir portalo 15min duomenimis, K. Vilkauskas lyderiauja tarp iš sandėlio imtų saldumynų – padovanodavo po vieną saldainių rinkinį per dieną.

„KK2“ komandos paklaustas, kaip per trejus metus išdovanojo gėrybių už beveik 20 tūkst., K. Vilkauskas sakė, kad tai – jo kraujyje.

„Žinote, aš trisdešimt metų dirbau Kalėdų Seneliu. Galbūt kažkiek to yra kraujyje. Kadangi aš tikrai žmogus – ne savanaudis. Na, galbūt šiek tiek persistengiau, bet manau, kad nepažeidžiau jokių taisyklių. Aišku, tą klausimą reikia bendrai Seimo nariams spręsti ir susitarti“, – sakė K. Vilkauskas.

K. Vilkauskas rinkėjams dovanojo kvepiančias žvakes, gintarines apyrankes, šilkines skareles ir net šokdynes.

„Šokdynės – prizas vaikų piešinių konkursui. Darėme jį Vasario 16-osios proga, aktyviai dalyvavo tiek Vievio krašto, tiek Trakų rajono žmonės. Šokdynės nukeliavo patiems mažiausiems“, – pasakojo K. Vilkauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot akcijos „Skaidrinam“ organizatorių, iš sandėlio K. Vilkauskas paėmė 31 kvepiančią žvakę ir keturiolika šilkinių skarelių.

„Žvakės buvo senjorams ir žmonėms, kurie dalyvavo bendruomeniniuose vakaruose, sakykim, tai tokia prieškalėdinė dovana. Šilkinės skarelės buvo jubiliejams. Yra senjorių, vidutinio amžiaus moterų, kurios labai džiaugiasi gavę šitą kuklią dovanėlę“, – sakė K. Vilkauskas.

„Iki Kalėdų dar reikia daug ką nuveikti, bet čia yra labai protingi ir darbštūs elfai. O aš tiesiog susitinku su žmonėmis ir linksminuosi prieš Kalėdas“, – sakė Kalėdų Senelis.

Tačiau ne visi Kalėdų Senelio pagalbininkai nori linksmintis namuose – reikalauja vis ilgesnių atostogų.

„Kai kurie šiaurės elniai šiuo metu atostogauja. Pavyzdžiui, Rudolfas atostogose, jis man pažadėjo, kad šiais metais atostogos trumpos – tik 360 dienų ir po to jis vėl bus čia“, – pasakojo Kalėdų Senelis.

Kalėdų šeimininkui svečių netrūksta. Pernai jį aplankė beveik tiek žmonių, kiek gyvena Vilniuje – daugiau nei pusė milijono. Šiemet tikimasi dar daugiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Į Kalėdų Senelio rezidenciją atvykusios Anabelė ir Aleksandra šiemet laiškų jam nerašė. Visgi, kartu su tėvais nusprendė, kad norus pasakys tiesiai Seneliui į ausį.

Tačiau norėti neužtenka. Kalėdų Senelio apsilankymas garantuotas tik tiems, kurie atsiduria gerųjų sąraše.

„Manau, kad vaikai visada žino, ar jie yra gerųjų ar neklaužadų sąraše. Jie visada pažįsta save. Aš dažnai jų klausiu, bet jie gana sąžiningi. Geriausias būdas – būti nuoširdžiam. Bet reikia atsiminti, jog niekas negali būti geras visą laiką. Svarbiausia stengtis iš visų jėgų“, – kalbėjo Kalėdų Senelis.

Plačiau papasakojo Lietuvos pašto atstovė Deimantė Žebrauskaitė.

– Ar visi laiškai adresuoti Kalėdų Seneliui?

– Taip. Pernai Lietuvos paštas gavo apie 3 tūkst. Kalėdų Seneliui skirtų laiškų. Manome, kad šiemet sulauksime panašaus skaičiaus.

– Vieni laiškai adresuoti Laplandijai, kiti – Šventaragio slėniui. Kaip jūs sugaudote tuos visus adresatus ir išsiunčiate tuos laiškus?

– Kalėdų Senelis turi tikrai ne vieną rezidenciją pasaulyje, kur dirba jo pagalbininkai tiek pakuodami dovanas, tiek ruošdami atsakymus vaikams ar suaugusiems. Jei adresas nurodomas Kanadoje arba Laplandijoje, kur yra oficiali rezidencija, Lietuvos paštas nusiunčia laiškus į tas rezidencijas. Jei nurodoma lietuviškam Kalėdų Seneliui Šventaragio slėnyje, tai Lietuvos pašto elfai tikrai pasirūpina, kad Lietuvoje gyvenantis Kalėdų Senelis paruoštų atsakymą ir pristatytų jį vaikams sausį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Siunčiami patys įvairiausi vokai. Su kokiais prašymais susiduriate?

– Lietuvos paštas negali tiek daug susipažinti su vaikų laiškais, kadangi jie skirti Kalėdų Seneliui. Daugelis vaikų papasakoja istorijas, kaip jiems sekasi, kaip jie gyvena. Aišku, jie turi ir įvairių prašymų, dalijasi savo svajonėmis su Kalėdų Seneliu. Jei yra vaiko adresas, kuriuo Kalėdų Senelis galėtų atsakyti, Lietuvos paštas pasirūpina, kad vaikai tikrai gautų atsakymus.

– Ar galima sakyti, kad šis laikotarpis paštui yra pats darbymetis? Ar galima sakyti, kad būtent šiuo laikotarpiu atgimta šis epistolinis žanras? Juk laiškų rašome vis mažiau ir mažiau.

– Kalėdos yra tas laikotarpis, kai atgyja laiškų ir atvirukų siuntimas. Lietuviai mėgsta tradiciją ir per šventes nusiunčia šiltesnį žodį atviruke arba laiške.

– Ar esate paskaičiavę, kiek padidėja tiek laiškų, tiek siuntų srautas šiuo laikotarpiu?

– Prieš šventes visada išauga apsipirkimas elektroninėse parduotuvėse, todėl siuntos per LP EXPRESS išauga net 20 proc., lyginant su praėjusiu mėnesiu. Augant elektroninei prekybai bendrai pasaulyje, kiekvienais metais skaičius vis išauga. Prognozuojama, kad Baltijos šalyje kiekvienais metais elektroninė prekyba paaugs apie 11 proc. Atitinkamai auga ir siuntų skaičius.

– Ar galima sakyti, kad, kol gyvas Kalėdų paštas, tol laiškų siuntimas nenumirs?

– Sakyčiau, kad, kol žmonės norės nusiųsti šiltą žodį savo artimajam, kol vieni kitus atsimins, tol tas epistolinis žanras gyvuos bent per šventes.

– Ar dar ne per vėlu rašyti laišką Kalėdų Seneliui arba artimam bičiuliui, kad pasiektų iki Kalėdų?

– Jei kalbame apie bičiulius ir Kalėdų Senelį Lietuvoje, tai tikrai dar galime rašyti visą šią savaitę. Lietuvos paštas pristato siuntas per dvi tris dienas. Jei kalbėtume apie laiškus ir siuntas į Europos šalis, vis dar galima siųsti ir galima tikėtis, kad turėtų pasiekti iki Kalėdų. Jei kalbėtume apie tolimesnes šalis, tokias kaip JAV, jau būtų vėlokai. Laiškai pasiektų tarp švenčių arba pirmomis sausio dienomis.

Šeštadienį vakare prie eglutės atėję mažyliai sutiko linksmą Kalėdų Senelį.

Nors ir apvalainas, bet labai judrus jis visą valandą krėtė pokštus, drauge su mažaisiais klaipėdiečiais dainavo, šoko, žaidė žaidimus, ragino vaikus drauge su tėveliais pajudėti.

Vakaro žvarba padėjo išjudinti linksmai nusiteikusius žmones.

Galiausiai Kalėdų Senelis pakvietė vaikučius su juo nusifotografuoti prie gražiosios Klaipėdos eglutės. Norinčių tai padaryti buvo tiek daug, kad jiems teko rikiuotis į eilutę.

Iškart po to, kai baigėsi pačių mažiausiųjų linksmybės, DJ Vladas pradėjo nuotaikingą diskoteką „Retro Kalėdos – 80/90 Disco“. Daugeliui vyresniųjų ji priminė jaunystės metus, o jaunesni mėgavosi klausydamiesi senų gerų dainų.

Diskoteka vyko ne tik ant ledo, puikiai nusiteikę žmonės iki pat 21 val. šoko ir ant sniego.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Sekmadienį čiuožykloje numatomos dvi čiuožimo pamokos. Pirmoji prasidės 12 val., antroji – 16 val.

Artėjant kitam savaitgaliui, penktadienį Teatro aikštėje DJ John-B surengs dar vieną diskoteką, pavadinęs ją „Kalėdų klasika“.

O šeštadienį prie eglutės Teatro aikštėje klaipėdiečių lauks tradicinė dovana – Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija bei Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ virėjai pakvies paragauti žuvienės ir šventinės košės.

Vakare vaikai galės dar kartą susitikti su Kalėdų Seneliu.

Po šių linksmybių 18 val. DJ Endrio pakvies linksmintis diskotekoje „Kalėdos šokio ritmu“.

Tuo pačiu metu prie buvusios Šv. Jono bažnyčios erdvės Liepojos simfoninio orkestro pučiamųjų grupė surengs šventinį koncertą.

Šiemet Kalėdų laukimas Klaipėdoje – linksmas, klaipėdiečius ir miesto svečius vilioja ne tik pagrindinės miesto eglutės spindesys, bet ir gausybė pramogų.

Ribos – nuo mažens

Psichologė Vilija Malinauskaitė pastebi, kad vaikams sveika nuo mažų dienų žinoti, kad viskas šiame pasaulyje turi savo ribas: lovytė, maniežas, kambarys, norai ir galimybės. Vaikas, kuris nuo mažens pratinamas girdėti žodį ne, kai jo norai nesuderinami su tėvų galimybėmis, supras, kad ir Kalėdų Senelis nebūtinai turi galėti viską.

„Svarbu vaikui parodyti, kad jo noras yra išgirstas, o tada įvertinti, kiek noro išsipildymas yra realus. Tėvai turėtų paaiškinti atžalai, kad Kalėdų Senelis turi apdovanoti visus vaikučius pasaulyje, todėl negali dovanoti labai brangių dovanų“, – sako ji.

Pasak psichologės, vaikai, kurie jau netiki Kalėdų Seneliu, dažniausiai yra pajėgūs suprasti, iš kur atsiranda pinigai. Tokio amžiaus vaikus verta visus metus pažindinti su šeimos biudžetu ir mokyti finansinio raštingumo pradmenų.

„Einant apsipirkti su aritmetikos pagrindus turinčiu vaiku, verta įvardyti, kokią pinigų sumą išleisite. Mokykite vaiką skaičiuoti, ką galima nusipirkti už tokią pinigų sumą, o kas į ją nebetilps. Žinoma, tėvai neturėtų apkrauti vaikų savo finansinėmis bėdomis – skolomis, paskolomis ir pan. Tačiau atžalos taip pat neturėtų būti atribotos nuo ekonominio gyvenimo, skatinant iliuzijas, kad tėvai visada gali nupirkti viską, – akcentuoja pašnekovė. – Kai vaikas žino, kad jo pirkiniams skiriama konkreti suma, jam bus lengviau susitaikyti ir su suma, skirta Kalėdų dovanai.“

Vaikai kartais jaučiasi nusivylę matydami, kad klasės draugai iš Kalėdų Senelio gavo brangesnių dovanų. Anot V. Malinauskaitės, šiuo atveju labai svarbios šeimoje puoselėjamos vertybės. Jei pagrindinės šeimos vertybės yra materialinis turtas, konkurencija ir prestižas, brangesnė bendraklasio dovana gali stipriai kirsti vaiko savivertei.

„Jeigu šeimoje svarbesni kiti dalykai, tarkime, sveikata, geri tarpusavio santykiai, gebėjimas patirti džiaugsmą, brangesnė klasės draugo gauta dovana nekels tiek emocijų. Vaikui svarbiau bus ne tai, ką gavo draugas, o tai, kad jis pats gavo tai, ko norėjo“, – pastebi psichologė.

Vilija Malinauskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Ne kiekybė, o kokybė

Neretai tėvai stengiasi per Kalėdas savo vaikams padovanoti kuo daugiau dovanų. Vis dėlto, pasak V. Malinauskaitės, svarbiau dovanoti ne kuo daugiau, bet tai, kas šeimos nariui išties patiktų. Norint surasti tokią dovaną, prireiks pastabumo ir dėmesio konkretaus šeimos nario pomėgiams.

Tėvai turėtų paaiškinti atžalai, kad Kalėdų Senelis turi apdovanoti visus vaikučius pasaulyje, todėl negali dovanoti labai brangių dovanų.

„Vaikams maždaug iki trejų metų dažniausiai patinka žaislai, susiję su vaizdais, garsais arba lietimu. Ketveri–šešeri metai yra kūrybos laikas, tad brangūs žaislai bus įdomūs labai trumpam. Tokio amžiaus vaikui kur kas įdomesni bus žaislai, kuriuos galima pritaikyti įvairiems fantazijos reikalaujantiems žaidimams. Pradinukai gali labai norėti prestižinių žaislų, kuriuos turi bendraklasiai, arba daiktų, susijusių su jų pačių pomėgiais. Tai amžius, kai vaikai pradeda suprasti, kad Kalėdų Senelis yra mitas, ir su jais jau galima atviriau pasikalbėti, – atskleidė pašnekovė. – Paaugliai paprastai jau gana gerai žino, kokių dovanų jie nori. Paaugles merginas dažnai džiugina daug mažų, smulkių ir nebrangių, bet joms svarbių dovanėlių.“

Pasak V. Malinauskaitės, vaikai paprastai turi vos keletą mėgstamiausių žaislų, su kuriais žaidžia. Tad Kalėdoms verta mažiesiems dovanoti ne krūvas žaislų, bet dovanų, kurios išties įdomios vaikui. Tai gali būti įvairios lavinamosios knygelės, konstruktoriai, piešimo, lipdymo, mezgimo priemonės.

„Rinkdami dovanas suaugusieji galėtų pamąstyti ne tik apie tai, kaip suteikti vaikui momentinį džiaugsmą, bet ir kas jam būtų išties įdomu, plės jo akiratį, lavintų gebėjimus. Dovanos, suteikiančios patirties, yra puikus variantas“, – sako ji.

Esmė: labai svarbu, kad laikotarpis prieš Kalėdas šeimoje būtų patiriamas kaip ramus laukimas ir pasiruošimas, o ne nesibaigiantis lakstymas ir stresas. / freepik.com nuotr.

Laikas pokalbiams

Psichologės teigimu, ketverių–šešerių metų vaikai gyvena vaizduotės pasaulyje, todėl jiems Kalėdų Senelio egzistavimą galima paaiškinti tarsi sekant pasaką, naudojant metaforas.

Vėliau ateina etapas, kai vaikai ima abejoti – kaip vienas Kalėdų Senelis gali aplankyti ir apdovanoti visus vaikus pasaulyje? Tada galima sakyti, kad jis vienas to ir nedaro. Dovanas perka ir vaikams pristato Kalėdų Senelio padėjėjai, kurių visame pasaulyje yra labai daug.

„Paaugęs vaikas jau pradeda nujausti, kad Kalėdų Senelio padėjėjai yra jo tėvai, ir ima užduoti klausimų, norėdamas tai išsiaiškinti. Tai rodo, kad jis jau pereina iš fantastinio pasaulio suvokimo į realų, ir atžalai galima patvirtinti, kad tėvai iš tikrųjų yra Kalėdų Senelio padėjėjai. Tai labai smagus darbas, suteikiantis daug džiaugsmo. Tad, jei vaikas nori, jis taip pat gali tapti Kalėdų Senelio padėjėju dovanojant dovanas jaunesniems broliams ar seserims“, – atskleidžia psichologė.

Kartais, kai vaikai išdykauja, tėvai gąsdina, kad jei mažieji taip toliau elgsis, Kalėdų Senelis nieko jiems neatneš. Vis dėlto, pasak V. Malinauskaitės, tokia taktika skatina nepasitikėjimą.

„Vaikus auklėti ir kontroliuoti turi tėvai, o ne mistinė trečioji jėga, pasirodanti tik kartą per metus. Gąsdindami Kalėdų Seneliu, tėvai tarsi sumenkina save pačius. Vaikai turėtų jausti, kad tėvai patys turi pakankamai jėgų, supratimo ir išmonės stebėti ir kontroliuoti savo atžalas, džiaugtis jų pasiekimais ir mokyti gyvenimiškosios išminties“, – pabrėžė pašnekovė.

Atgal prie ištakų

V. Malinauskaitė skatina tėvus mažiau koncentruotis į brangias Kalėdų dovanas. Daug svarbiau vaikams sukurti smagią šventinę atmosferą, kurią jie ilgai prisimins.

„Mažiems vaikams patinka ritualai ir galimybė patiems prisidėti prie šventės kūrimo. Galbūt šiais metais jie prikarpys snaigių namams dekoruoti, padės ruošti kūčiukų tešlą ar kartu galvos, kokie šventiniai patiekalai puoš Kūčių ir Kalėdų stalą? Vaikams dažniausiai į atmintį įsirėžia patirta emocija, šventinio vakaro laukimo ir pačios šventės atmosfera. Mažiesiems svarbūs džiugūs pasikartojantys veiksmai, nes tai jiems suteikia saugumo, ramybės jausmą, byloja apie svarbių dalykų pastovumą ir tęstinumą. Tai ypač svarbu šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje, – akcentuoja ji. – Paaugę vaikai ir paaugliai, kurie jau turi gebėjimą reflektuoti, dažnai prisimena tokias šventines akimirkas su nostalgija ir šiluma. Tad labai svarbu, kad laikotarpis prieš Kalėdas šeimoje būtų patiriamas kaip ramus laukimas ir pasiruošimas, o ne nesibaigiantis lakstymas ir stresas. Dovanos po eglute yra tik vyšnaitė ant torto, bet ne pats tortas. Svarbu, kad tai suprastų tėvai, o tada šį supratimą iš jų perims ir vaikai.“

Psichologė pastebi, kad šiandien gyvename visuomenėje, kurioje įsigalėjęs vartotojiškumas, o tradicijos primirštos.

„Nesakau, kad žmonės turi laikytis įsikibę visų tradicijų, tačiau svarbu nenuvertinti jų pradinės reikšmės. Tad grįžkime prie ištakų ir prisiminkime, kokia yra Kalėdų prasmė. Pagal krikščioniškąją tradiciją tai yra Kūdikėlio Jėzaus gimimas, pagal pagoniškąją – ilgiausios nakties išgyvenimas ir šviesos pergalė prieš tamsą, tai šeimos susibūrimas kartu, kai net protėvių vėlės ateina aplankyti savo palikuonių. Pagal europietiškąją tradiciją Kalėdos, ypač šv. Kūčių vakaras, yra šeimos bendrystės šventė. Smetonos laikų Lietuvoje šios šventės metu kiekvienas šeimos narys dalydavosi savo kalėdaičiu, tardamas sakralinę frazę: „Duok Dieve, laimingai kitų metų sulaukti!“ Kai kurios šeimos su įvairiomis variacijomis šią tradiciją yra išlaikiusios iki šiol, – pastebi pašnekovė. – Tai ir yra tikroji Kalėdų dvasia – šeimos buvimas kartu ir pajautimas, kad esi neatskiriama savo šeimos dalis. Esi svarbus ir vertingas, galintis priimti kalėdaičio dalį iš kitų artimųjų ir su jais pasidalyti savuoju.“

Eglė Stanienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbiausia – tėvų pavyzdys

Pasak psichologės Eglės Stanienės, normalu, kad vaikai Kalėdų Senelio prašo pačių didžiausių dovanų – juk jis pildo visus norus! Vis dėlto, jei prašomos dovanos yra gerokai per brangios, reikėtų su atžalomis pasikalbėti, kad Kalėdų Senelis labai brangių dovanų nedovanoja, nors ir labai myli visus vaikus.

„Jei vaikams kyla klausimų, kas yra brangi dovana, galima įvardyti, iki kokios sumos reikėtų prašyti Kalėdų dovanų. Jeigu šeimoje gyvuoja tradicija rašyti laiškus Kalėdų Seneliui, nereikia jos atsisakyti dėl per didelių vaikų norų. Užtenka sutarti, kiek gali kainuoti prašoma dovana, ir palikti vaikams galimybę patiems pateikti norus Kalėdų Seneliui. Mažesniems vaikams, kurie apie pinigus dar ne viską supranta, tėvai gali pateikti savo dovanų pasiūlymus, nes mažiukai dažniausiai neturi aiškių norų“, – pataria specialistė.

E. Stanienė pastebi, kad kiekviena šeima turi savų tradicijų – kiek dovanų ir kokias jas dovanoja vaikams. Vis dėlto, anot specialistės, svarbiausia, kad vaikas spėtų pasidžiaugti kiekviena dovana. Jei jis išpakavo pirmąją dovaną ir smagiai žaidžia, nereikėtų atitraukti nuo džiaugsmo, skatinant palikti šią dovaną ir eiti pakuoti kitų.

Kai vaikai ima abejoti Kalėdų Senelio egzistavimu ir klausinėti tėvų, ateina laikas pasikalbėti, kaip yra iš tikrųjų.

„Kai žaislų per daug, vaikui tampa neįdomu, visko atrodo per daug. Tad Kalėdų rytą, išpakavus dovanas ir pasidžiaugus jomis, galima palikti vieną ar dvi, o kitas padėti į spintą. Kai praeis šiek tiek laiko, dovanas apkeiskite vietomis“, – pataria ji.

Pašnekovė ragina nepamiršti, kad svarbiausios vis dėlto yra ne dovanos, o kartu leidžiamas laikas, šventinė atmosfera namuose, džiugios emocijos ir tęsiamos šeimos tradicijos. Būtent tai, o ne gautas dovanas prisimins suaugę vaikai.

„Mažieji mus stebi ir mato, ką mums reiškia Kalėdos ir pasiruošimas šiai šventei. Jeigu tėvai jaudinasi, kad negali patenkinti visų vaiko norų, tada ir vaikas perims šią emociją. Tad dovanų vertinimo ir džiaugsmo mažais dalykais atžalas mokykime savo pavyzdžiu, – akcentuoja psichologė. – Tikroji Kalėdų dvasia – tradicijos ir pasiruošimas šventėms, kai visa šeima kartu puošia eglutę, gamina dekoracijas, kepa sausainius.“

Pusiausvyra: ne dovanų skaičius svarbiausia. Rinkdami dovanas suaugusieji turėtų pamąstyti ne tik apie tai, kaip suteikti vaikui momentinį džiaugsmą, bet ir kaip plėsti jo akiratį, lavinti gebėjimus. / pixabay.com nuotr.

Neatsiejama vaikystės dalis

E. Stanienės teigimu, Kalėdų Senelio istoriją kiekviena šeima kuria pagal savas tradicijas, tad ji gali būti skirtinga. Vaikams ši Kalėdų Senelio istorija ir tikėjimas juo yra svarbi vaikystės dalis, teikianti daug džiaugsmo.

„Dvejų–šešerių metų vaikai turi lakią vaizduotę, todėl juos labai žavi pasakos ir įvairūs personažai. Dažniausiai apie septintuosius gyvenimo metus pradedama logiškai mąstyti. Kai vaikai ima abejoti Kalėdų Senelio egzistavimu ir klausinėti tėvų, ateina laikas pasikalbėti, kaip yra iš tikrųjų. Galbūt jums norėsis papasakoti, kad Kalėdų Senelio išvis nėra, jis – išgalvotas veikėjas. Galbūt norėsis išlaikyti stebuklą ir Kalėdų Senelį apibūdinti kaip Kalėdų dvasią, kuri susijusi su gerumu ir ypatingos šventės laukimu“, – įvardija galimus variantus pašnekovė.

Pasak psichologės, svarbiausia Kalėdų Senelio nelaikyti auklėjamąja priemone, gąsdinant, kad už blogą elgesį jis neatneš dovanų. Tai labai bloga taktika.

„Pirmiausia tai nepagarbus elgesys vaiko atžvilgiu – mažasis gąsdinamas, tačiau galiausiai Kalėdų Senelis juk vis tiek atneša dovanų. Tokios tėvų manipuliacijos moko vaiką pataikauti, įtikti, nerodyti savo jausmų. Mažasis dovanų labai laukia, todėl stengiasi elgtis, kaip nori tėvai, nors galbūt jaučiasi blogai ir tiesiog dar nemoka išreikšti savo jausmų taip, kaip norėtų suaugusieji. Juk netinkamas vaiko elgesys dažniausiai rodo jo nepatenkintus poreikius ar trūkstamus įgūdžius“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

4 500 km per mėnesį

„Jeigu galvosi, kad tai yra puiki proga užsidirbti pinigų, dirbti nebus malonu. Niekada nežiūrėjau į šią veiklą kaip į nereikšmingą darbą ar pinigų generavimą – noriu dalytis gerumu, dovanoti patirčių ir prisiminimų“, – sako aktorius P. Lisauskas.

Senelis Kalėda – vienas pagrindinių aktoriaus P. Lisausko vaidmenų, kuriam jis visapusiškai atsiduoda jau trylika savo gyvenimo metų. Rudens sezono pabaigoje jis išsipurena kruopščiai prižiūrėtą, natūraliai vešlią žilą barzdą, užsideda ryškiai raudoną kostiumą, ovalios formos akinius ir pradeda savo kasmetę kelionę po Lietuvą: aplanko darželius, mokyklas ir netgi kalėdinius įmonių vakarėlius.

Dirbdamas visoje Lietuvoje, šiuolaikinėmis rogėmis, t.y. automobiliu, jis prasuka tūkstančius kilometrų – praeitais metais per vieną mėnesį įveikė apie 4 500 km.

„Bus tokių dienų, kai ryte vyksiu į Vilniaus darželį, po pietų keliausiu į Kauno darželį, o vakare grįšiu atgal į Vilnių, kokios nors įmonės šventę. Kai įmonių atstovams pasakoju, ką drauge veiksime, visuomet sakau, kad darysime nykštukų mankštą ir žaisime patį kvailiausią žaidimą pasaulyje. Žinau, kaip tai skamba – šiek tiek juokingai, naiviai.

Svarbu, kad suaugę žmonės patys norėtų bendrauti ir nesilaikytų požiūrio: sumokėjau pinigus, todėl dabar privalai mane linksminti, – tokiu atveju gali atvažiuoti visa Kalėdų Senelių grupė, kuri tikrai sukurs įspūdingą efektą, bet tai padarys nebe už 400 eurų, o daugiau“, – pasakoja aktorius P. Lisauskas.

Komplimentai: „Žinau tik keletą Kalėdų Senelių, kurie net didžiausiam skeptikui sukurtų įspūdingą efektą. Vienas jų – šiuolaikinio šokio šokėjas, aktorius Petras Lisauskas“, – giria A. Kamantauskas. / A. Kamantausko asmeninio archyvo nuotr.

Svarbūs režisūros sprendimai

Kalėdiniame įmonės vakarėlyje integruoti Kalėdų Senelio pasirodymą gali būti išties sudėtinga: suaugę žmonės jį pasitinka ne taip džiaugsmingai kaip vaikai. Būtent dėl to, aktoriaus teigimu, didelę dalį vakaro sėkmės lemia režisūros sprendimai – pasirodymo laikas, sukurta emocija ir atmosfera.

„Režisūros aspektas yra beprotiškai svarbus, todėl daug kas priklauso nuo organizatoriaus profesionalumo. Jeigu renginių režisieriai puikūs, tuomet viskas pavyksta labai gerai. Atvažiuoji, palauki ir išeini į sceną, kai pradeda šaudyti emociniai fejerverkai“, – sako P. Lisauskas.

Šioms įžvalgoms pritaria ir A. Kamantauskas. Renginio režisieriaus kūrybingumas ir gebėjimas efektingai išnaudoti stebuklingą Kalėdų Senelio personažą, A. Kamantausko teigimu, iš tikrųjų lemia žiūrovų nuotaiką ir požiūrį į kalėdinio renginio eigą, tačiau svarbu įvertinti ir kitas renginio detales: aktoriaus profesionalumą, jo aprangos kokybę ir rekvizitus.

Tradicijos praturtina mūsų prisiminimus. Kartu jos inspiruoja mūsų kūrybiškumą, kad tie prisiminimai būtų kuo ryškesni, geresni.

„Net ir būdami suaugę, mes vis dar esame vaikai. Mus, kaip ir vaikus, veikia tie patys dalykai: reaguojame į tai, kas gražu, netikėta, sentimentalu ir žadina mūsų susidomėjimą, todėl Kalėdų Senelis turi pasirodyti tada, kai mažiausiai to tikimasi. Jis turi būti toks įtikinamai nuostabus, kad net suaugusysis išsklaidytų abejones, kad Kalėdų Senelis neegzistuoja. Jeigu Kalėdų Senelis pasirodys sukurdamas būtent tokį efektą, abejingų neliks“, – įsitikinęs renginių organizatorius.

Kalėdinis maratonas

Įtemptas šventinis laikotarpis P. Lisauskui prasideda lapkričio pabaigoje ir tęsiasi iki gruodžio 24 d. Pasiruošimas šventėms kasmet prasideda vis anksčiau ir tai, P. Lisausko akimis, vargina visuomenę.

„Retai sutinku žmonių, kurie būtų patenkinti, kad kalėdinis sezonas prasideda lapkritį. Gražu, bet atsibosta. Labai tikėjausi, kad miestai pradės švęsti gruodžio 1 d., penktadienį, bet eglutę vis dėlto įžiebėme lapkričio 25-ąją. Kaip ir kiekvienais metais, intensyviausią atkarpą bėgsime likus dviem savaitėms iki Kalėdų – šios datos yra pačios skaniausios, todėl ir labiausiai medžiojamos“, – įsitikinęs aktorius.

Vis dėlto dirbti Kūčių vakarą ar Kalėdų rytą aktorius griežtai atsisako net ir tais atvejais, kai užsakovai pateikia viliojantį pasiūlymą ir žada dosniai sumokėti.

„Visą gruodį bėgu maratoną. Žinoma, tai suteikia nuostabių emocijų, bet ir kainuoja labai daug energijos, todėl atėjus šventėms noriu būti su savo šeima – keturiais vaikais ir mylima žmona. Neparsiduodu Kalėdoms ir Kūčioms, nes man tai yra šeimos šventė“, – akcentuoja P. Lisauskas.

T.  Brazinsko nuotr.

Asocijuojasi su svajonėmis

Milžiniškas Kalėdų Senelių užimtumas įrodo, kokia didelė yra šio personažo paklausa Lietuvoje: jų reikia ir vaikams, ir paaugliams, ir suaugusiesiems.

Renginių organizatorius A. Kamantauskas pasakoja, kad profesionaliai Kalėdų Senelio personažą įkūnijantys aktoriai gali tapti tuo renginio akcentu, kuris sukurs įspūdingą efektą.

„Šiais metais tarp savo įgyvendinamų unikalių idėjų turime vieną, ypač ryškiai akcentuotą tik į Kalėdas. Čia bus ir Kalėdų Senelis, ir etnologo Liberto Klimkos autentiškos Kalėdų tradicijų detalės: tik per Kalėdas žaisti žaidimai ir tik Kalėdoms skirti valgiai. Kalėdų Senelis mums asocijuojasi su dovanomis ir svajonėmis. Vienos jų realizavosi, kitos taip ir liko svajonės – ši tema taps interaktyviu renginio leitmotyvu ir stebuklais, kuriems nutikti tinkamiausias metas taps įmonės Kalėdų vakaras“, – pasakoja renginių organizatorius.

Mėgėjų – daug, profesionalų – vienetai

Pasak A. Kamantausko, profesionaliai dirbančių Kalėdų Senelių Lietuvoje nedaug – juos suskaičiuoti įmanoma ant vienos rankos pirštų.

Net ir būdami suaugę, mes vis dar esame vaikai. Mus, kaip ir vaikus, veikia tie patys dalykai: reaguojame į tai, kas gražu, netikėta, sentimentalu.

„Žinau tik keletą Kalėdų Senelių, kurie net didžiausiam skeptikui sukurtų įspūdingą efektą. Vienas jų – šiuolaikinio šokio šokėjas, aktorius Petras Lisauskas“, – giria A. Kamantauskas.

Prieš tapdamas Seneliu Kalėda, aktorius P. Lisauskas net aštuonerius metus Trakų pilyje vaidino Viduramžių juokdarį. Abu personažai – tiek Kalėdų Senelis, tiek juokdarys – turi bendrų savybių: gebėjimą kalbėti, judėti ir, svarbiausia, daug ir natūraliai juoktis.

„Nesakau, kad esu geriausias, – priskirčiau save prie penkių geriausių. Yra nuostabių Kalėdų Senelių, kuriais žaviuosi ir iš kurių galiu pasimokyti, pavyzdžiui, mane stipriai žavi jau daugiau nei 30 metų Kalėdų Seneliu dirbantis vyriausiasis Lietuvos Senelis Kalėda, bet jeigu organizuočiau profesionalių Kalėdų Senelių susitikimą, tikriausiai nepakviesčiau daugiau nei dešimties žmonių“, – sako aktorius.

Būtinai – vešli barzda

Anot P. Lisausko, bene svarbiausias Kalėdų Senelio atributas yra ilga ir vešli barzda – savąją jis augina ištisus metus, tik retkarčiais ją patrumpindamas.

„Netikra barzda darbo metu pradeda spausti, veidas stipriai prakaituoja, jį išberia – visa tai trukdo darbo procesui ir didina atstumą tarp Kalėdų Senelio ir vaiko. Natūrali barzda suteikia visiškai natūralų judėjimą – vaikas gali ją visaip tampyti, žaisti, sukti. Sukuriamas kur kas šiltesnis ryšys“, – darbo subtilybėmis dalijasi P. Lisauskas.

Kalėdų Senelis – neatsiejamas žiemos švenčių atributas, jau tapęs mūsų tradicija. „Tradicijos praturtina mūsų prisiminimus. Kartu jos inspiruoja mūsų kūrybiškumą, kad tie prisiminimai būtų kuo ryškesni, geresni. Kalėdų Senelio misija yra skatinti mus būti geresnius, padėti mus supantiems ir atsidėkoti už meilę meile arba pradžiuginti mylimus žmones juos apdovanojant“, – įsitikinęs A. Kamantauskas.

Kaina – iki 10 eurų

Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Puriena“ galima rinktis iš trijų veiklos variantų.

Šio darželio direktorė Virginija Letukienė teigė, kad pirmoji alternatyva – užsiėmimas, pavyzdžiui, išėjimas su vaikučiais ir tėveliais į Lėlių teatrą, antroji – renginys, kai vienas tėvelių persirengtų Kalėdų Seneliu, trečioji – bendras renginys visiems.

Kalėdų Senelio kaina šiemet – didesnė. Veikiausiai dėl šios priežasties dalis tėvų labiau atsižvelgia į kitus pasiūlymus.

„Žinau, kad pabrango euru ar pusantro, palyginus su praėjusiais metais“, – pastebėjo V. Letukienė.

Pernai vienam vaikui Kalėdų Senelio pasirodymas kainavo 8 eurus, o šiemet siekia nuo 9 iki 10 eurų.

Kalėdos – kitaip

Klaipėdos lopšelio-darželio „Pumpurėlis“ direktorė Asta Levanienė pasakojo apie vieną naują pokytį.

„Anksčiau vienam vaikui tekdavo mokėti po kelis eurus už pasirodymą, o dabar, bent šiam paslaugos tiekėjui teks mokėti už valandą. Tad jeigu vaikų bus pilna grupė – kainuos pigiau, jeigu mažiau – brangiau. Tėvai sutiko. Kiekviena grupė mokės skirtingai, priklausys nuo dalyvaujančių vaikų skaičiaus. Kaina – apie 140 eurų grupei, tad jeigu grupėje 20 vaikų, kiekvienam po 7 eurus“, – pasakojo pašnekovė.

Nuo praėjusių metų kaina esą nepasikeitė.

Šiuolaikiniams vaikams nebeįdomios dovanos.

„Dar mažesnė, ypač jeigu visi vaikai ateis tą dieną į šventę. Šiaip dažniausiai pasveiksta dėl šventės ir tie, kurie buvo susirgę“, – šmaikštavo A. Levanienė.

Klaipėdos lopšelio-darželio „Giliukas“ direktorė Violeta Urbonienė pasakojo, kad šiame darželyje jau kelerius metus nebeateina Kalėdų Senelis.

„Mes darome šventes be Kalėdų Senelio. Vaikai pasimeta nuo dovanų gausos, nuo visko. Bus miražas, kad yra toks Senelis, bet vienose grupėse vyks vakaronės, kitose – šventinis rytmetis, per kurį vaikai žais, dainuos. Renkamės kitokias formas, norime išlipti iš rėmų, kolektyvinės sampratos. Grupės renkasi labai skirtingai. Vieni važiuoja į dirbtuvėles, kiti – į muziejų, ten būna visokių edukacijų, dar kiti važiuoja į Lėlių teatro spektaklį“, – pažymėjo V. Urbonienė.

Svarbiausia – džiaugsmas vaikui

Apie visa tai tariamasi ir su tėveliais, kadangi į Kalėdų šventę stengiamasi pažiūrėti kitu kampu – vartotojiškumą keisti į nuoširdumą.

„Labai svarbus bendradarbiavimas, vertybių apsprendimas. Ko mes norime iš šios šventės? Pagrindinis dalykas – suteikti vaikui džiaugsmą. Dar akcentavome, kad vaikui nereikėtų tiek daug meluoti apie Kalėdų Senelius. Be to, šiuolaikiniams vaikams nebeįdomios dovanos. Tad mes dėliojamės, kokių švenčių vaikams reikia. Kai „Gintarėlio“ skyriuje paskelbėme, kad nebus samdomi Seneliai, tėvai apsidžiaugė, kad nereikės papildomų išlaidų – pirkti papildomų dovanų, nes dovanas vaikai ir taip gauna namuose“, – sakė V. Urbonienė.

Keisti sampratą apie Kalėdas privertė ir COVID-19 pandemija, kuri, anot V. Urbonienės, parodė, kad šventes galime švęsti paprasčiau.

Anot jos, ir vaikai dabar kitokie. Nebėra tradicijos išmokti eilėraščius, fotografuotis sėdint ant Kalėdų Senelio kelių.

„Labai svarbu – tikslingumas ir švenčių vertybės, kaip bendruomenė nusprendžia, kas yra Kalėdos“, – akcentavo V. Urbonienė.

Pro Centrinį parką ir Manheteno gatves ketvirtadienį, be kita ko, pleveno Snūpio ir pokemono Pikaču, Kempiniuko Plačiakelnio ir smurfų formų balionai. Iš išpuoštų automobilių žiūrovams mojo „Sezamo gatvės“ personažai ir JAV sporto žvaigždės, pasiryžusios siekti medalių 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

Su keletu Brodvėjaus žvaigždžių A capella  grupė „Pentatonix“ sudainavo kalėdinę popdainą, o parado pabaigoje popžvaigždė Cher pristatė naują savo singlą „DJ Play a Christmas Song“.

Paradas, kurį rengia „Macy's“ parduotuvių tinklas, vyko jau 97 kartą.

Plačiau papasakojo Senelis Kalėda Petras Lisauskas bei renginių paslaugų grupės „Rekūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas.

Ar daug šiemet užsakymų?

„Žinoma. Patys pagrindiniai užsakymai – Kūčių vakarą ir Kalėdų rytą. Visur suspėsiu, visur būsiu. Liaudyje sakoma, kad roges reikia ruošti vasarą, tai paskambinusieji vasarą užpildė praktiškai 95 proc. galimo laiko“, – sakė P. Lisauskas.

Kiek laiko prieš reikėtų ruoštis didžiosioms metų šventėms, norint užsisakyti Kalėdų senelį?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kalėdų Senelio laukia ne tik vaikai, bet ir suaugę. Tie, kas organizuoja renginius, ypač įmonių, turėtų užsirezervuoti vėliausiai likus dviem, trims mėnesiams iki švenčių“, – teigė A. Kamantauskas.

Kada šiemet anksčiausiai sulaukėte užsakymo dėl Kalėdų Senelio personažo?

„Praeitais metais, iš karto po renginio. Yra viena grupė, su kuria jau trylika metų dirbu. Vaikai jau užaugo, mano barzda pažilėjo“, – kalbėjo P. Lisauskas.

Esate vienas iš tų Kalėdų Senelių, kuris turi tikrą barzdą.

„Tikrai taip. Labai tuo didžiuojuosi. Tai yra didelis privalumas. Barzda – mano sertifikatas“, – sakė P. Lisauskas.

Kiek kainuoja Kalėdų Senelio paslauga? Kiek negaili užsakovai renginiui su Kalėdų Seneliu?

„Kiek negaila. Kuo daugiau sumokėsite, tuo geresnės dovanos bus. Tai gali atsieiti nuo 500 eurų iki 1,5 tūkst. eurų. Priklauso nuo to, ką tas Kalėdų Senelis turės padaryti to renginio metu: ar sutikti svečius, ar prie fotosienelės, ar išpildyti nuo vaikystės neišpildytas svajones. Kuo ilgesnė programa, tuo ji ir brangesnė“, – sakė A. Kamantauskas.

Ko nori šiuolaikiniai užsakovai, ko nori vaikai? Ar sunku nustebinti šiuolaikinę publiką?

„Ir sunku, ir lengva. Sunku nustebinti materialiomis dovanomis, nes visi visko gauna ir yra materialiai apsirūpinę. Sunku nustebinti paprastumu. Aš stengiuosi padovanoti prisiminimus ir patirtis. Tai kartais yra neįkainojama. Didžiausia dovana, kurią gali padovanoti, yra skirti laiko skambučiui, tikram laiškui“, – kalbėjo P. Lisauskas.

Ar įmanoma užsisakyti Kalėdų senelį ypatingoms datoms: Kūčių vakarui, Kalėdoms, Naujiesiems metams? Ar šios šventėms yra jums su šeima?

„Kalėdos man yra šeimos šventės. Aš vieną kartą padariau klaidą, kai mano nykštukai turėjo manęs laukti. Supratau, kad neverta. Todėl Kūčių vakaro bei Kalėdų ryto aš nesutinku dirbti. O Naujieji metai yra tiesiog data, pasikeičia kalendoriai“, – teigė P. Lisauskas.

„Kad įvyktų efektas, svarbu suplanuoti Kalėdų Senelio atėjimą teisingu momentu. Jis turi būti toks tikras, kad net didžiausiam skeptikui išblaškytų visas mintis, kad Kalėdos neegzistuoja“, – sakė A. Kamantauskas.

Atsisukite į savo aplinkinius, nieko nesakydami apsikabinkite ir džiaukitės momentu. Tai bus mini Kalėdos.

Ar suaugusieji tiki Kalėdų Seneliu? Ar sudėtinga juos įtikinti, kad atėjo tikras Kalėdų Senelis?

„Tokiu, kaip Petras, neįmanoma nepatikėti. Pamenu, kai pirmą kartą sutikau Petrą Kalėdų Senelio personaže, nušvitau. Esu daug matęs ir daug renginių suorganizavęs, tačiau manau, kad kiekvienas svajoja turėti tokį Kalėdų Senelį. Žmonės nori patirti saugumo jausmą, ypač tokiais įtemptais laikais. Pasitelkus etnologą Libertą Klimką, organizuojame tokias tikras, kalėdines šventes, grįžtame prie tradicijų. Daugelis jas pamiršo arba nežino, todėl malonu jas prisiminti. Kalėdas galime švęsti visą gruodį, nebūtina sutelkti visą dėmesį į vieną paskutinį vakarą. Siūlau švęsti visą gruodį. Yra labai daug gražių papročių, tradicijų, žaidimų“, – kalbėjo A. Kamantauskas.

Kaip norėtumėte pasveikinti žmones su artėjančiomis šventėmis?

„Kaip aš sveikinuosi su jumis ir jūs mane matote, taip atsisukite į savo aplinkinius, nieko nesakydami apsikabinkite ir džiaukitės momentu. Tai bus mini Kalėdos“, – sakė Senelis Kalėda.

Kaina – iki 300 eurų

Kalėdų Seneliai nurodo, kad sulaukė nemažai užsakymų, tad norintiesiems įdomios programos esą vertėtų paskubėti.

„Sparčiai pildosi Senelio ir elfuko gruodžio mėnesio kalendorius. Su nauja ir niekam dar nematyta programa tiek darželiams, tiek privatiems renginiams. Taip pat atvykstame į įmonių vakarėlius su dar kita programa. Kalėdų Senelis su elfuku darbuojasi Žemaitijos regione“, – skelbė vienas Senelių, vardu Mindaugas.

Anot jo, programa įvairi, tad nebus liūdna nei mažiesiems, nei suaugusiesiems.

„Jau turime nemažai užsakymų iš Klaipėdos, Šilalės, kitų miestų. Darželio grupei kainuoja 150 eurų, o privatiems asmenims – apie 200–300 eurų. Programoje – mankšta, užsiėmimai su vaikučiais ir tėveliais. Amžius nesvarbus, turime tiek vyresniems, tiek jaunesniems įvairiausių programų“, – sakė Mindaugas.

Kviečia ir per Kūčias

Renginių vedėjas Romas Ramšas taip pat paskelbė, kad jau priima užsakymus būsimoms šventėms.

„Kalėdų Senelis jūsų šventei. Kalėdinis žiburėlis, o gal tiesiog norite nustebinti savo namiškius namuose vėlų vakarą ar iš ryto. Darželyje – vaikams, mokykloje – vaikai gali nustebinti savo mylimą mokytoją ar auklėtoją per savo pamoką, darbdavys – savo darbuotojus, patikėdamas dovanas man“, – skelbė R. Ramšas.

Jis nurodė, kad prieškalėdinis laikotarpis – nuo gruodžio 15 d. – užpildytas.

„Nuo gruodžio 15 d. visa kita savaitė užpildyta. Ir Kalėdų dieną turiu penkis užsakymus. Taip pat antrus metus iš eilės žmonės nori Kalėdų Senelio ir Kūčių vakarą, bet per Kūčias laiką stengiuosi atiduoti savo šeimai. Kiekvieną dieną gaunu užklausas ir dėl Kalėdų dienos, ir Naujųjų metų vakaro“, – kalbėjo R. Ramšas.

Pabrango gal euru ar pusantro, daugiausia – dviem eurais.

Kvies švęsti visus

R. Ramšas pridūrė, kad daugiausia šeimose ir ugdymo įstaigose lankosi Klaipėdoje arba Klaipėdos apskrityje.

Programos kainos, palyginus su pernai, išaugusios.

„Pabrango gal euru ar pusantro, daugiausia – dviem eurais. Pagal statistiką ir kiek pasiklausinėjau, dirbau tikrai pigiai. Vaikui buvo penki eurai, lopšeliui – keturi. Šiemet lopšeliui – šeši, o vaikui – aštuoni eurai“, – sakė R. Ramšas.

Programa su lopšelio vaikais trunka iki 30 min., o su vyresnėmis grupėmis – iki 45 min.

„Į programą įtraukiami ir tėveliai, ir auklėtojos. Kad į šventę atėję tėveliai pasijaustų kaip šventėje, o ne kad ir vėl reikėtų „atsėdėti“. Tad norisi, kad visi dalyvautų ir pasiliktų puikias emocijas“, – tikino pašnekovas.

Klaipėdos lėlių teatras irgi pranešė, kad jau vyksta pasiruošimas Kalėdų Senelio atvykimui.

„Kalėdų Senelis šių metų gruodį vėl įsikurs mielajame Klaipėdos lėlių teatro edukaciniame centre ir vėl pavers jį stebuklų, jaukumo ir juoko pilnu savo nameliu“, – rašoma pranešime.

Apsilankymas Kalėdų Senelio namelyje kainuos 13,2 euro.