„Nematau jokios grėsmės Lietuvai, broliškajai mūsų Lietuvai. Šaliai, kurią aš labai myliu, dažnai ten lankydavausi. Jokios grėsmės nėra – Lietuva yra po NATO skėčiu. Lietuva uždraudė tranzitą į Kaliningrado sritį per savo teritoriją. Šiandien Kaliningrado sritis priklauso Rusijai, rytoj gal priklausys jau Vokietijai“, – svarstė D. Gordonas.
Kaip jis teigė, Rusijai nėra ko pykti – ši galinti krovinius gabenti per Baltijos jūrą.
„Jeigu jiems tai nepatinka, tai gali pabučiuoti Lietuvai į užpakalį. Jeigu užpakalio nenorės bučiuoti ir pradės bandyti rengti karines provokacijas, tai gaus per snukį“, – rėžė žurnalistas.
Tačiau D. Gordonas ne vienintelis aršiai sukritikavęs Vokietijos poziciją.
„Kol visi miegojo, rusai pataikė į gyvenamąjį namą Odesos regione. Žuvo mažiausiai 14 žmonių. Tuo tarpu „Spiegel“ praneša, kad Vokietija reikalauja iš Lietuvos leisti tranzitą į Kaliningradą. Rimtai?? Kaip visa tai gali būti tiesa??“ – tviteryje piktinosi Ukrainos parlamento narė Inna Sovsun.
Situaciją aptarė ir dar vienas žinoma Ukrainos žurnalistas Danylo Mokrykas
„O. Scholzo baimė yra vienas geriausių Putino sąjungininkų“, – tviteryje paskelbė jis.
Griežtai pasisakė ir Lenkijos politologas Slawomiras Dębskis.
„Pats nepriklausomos Lietuvos egzistavimas yra eskaluojantis Rusijai. Nesuprantama, kodėl Vokietijos kancleris taip nori sukelti rūpesčių Europai, Vokietijos rytiniams sąjungininkams ir galiausiai sau?“ – klausė jis.
Primename, kad Europos Komisija šiuo metu siekia išaiškinimo, kaip sankcijos Rusijai turėtų būti taikomos tranzitui į Kaliningradą. Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė, kad Komisijai dėl to pateikta daug pastabų.
Rusija įsigaliojusias sankcijas laiko priešiškais Lietuvos veiksmais ir Kaliningrado blokada. Lietuva tai neigia, informaciją iš Rusijos vadina propaganda ir primena, kad tranzitui taikomos ES sankcijos.
Pagal jas, liepos 10-ąją įsigalios draudimas tranzitu vežti cementą, alkoholį ir kitus produktus, rugpjūčio 10-ąją – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą.
„Retorika, pareiškimai skirtingų asmenų yra viena, teisės aktas ir jo aiškinimas, kaip mes jį įgyvendiname, yra visai kas kita, – žurnalistams Kaune penktadienį sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis. – Šiandien skaitant reglamentą konkretų dėl sankcijų ir lygiai taip pat turint Komisijos oficialų vertinimą, raštu pateiktą vertinimą, sankcijos yra taikomos. Ar kas nors gali keistis – šiuo metu negaliu atsakyti. Šiuo metu Lietuva daro tai, ką mes privalome įgyvendinti pagal teisės aktus.“
Europos Komisija šiuo metu ruošia naują išaiškinimą, kaip sankcijos Rusijos prekėms turėtų būti taikomos tranzitui į Kaliningradą. Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sako Komisijos pasiūlymui teikusi daug pastabų, tačiau jų nedetalizuoja.
E. Ovčarenko / BNS ir Scanpix nuotr.
M. Skuodis sakė negalintis pasakyti, ar tokie Vokietijos kanclerio pareiškimai galėtų signalizuoti pasikeitusią Bendrijos poziciją.
„Aš nežinau, kas gali būti, bet turbūt svarbus dalykas – aš nematau Rusijos elgesyje pokyčių. Tai čia man atrodo yra svarbus dalykas. Kaip į tai reaguos Europos Sąjunga, jau čia yra atskiras klausimas, dėl sankcijų diskusijos vyksta nuolatos“, – teigė jis.
Plieno ir juodųjų metalų tranzitas per Lietuvą nutrauktas birželio 17-ąją įsigaliojus ES sankcijoms, kurios patvirtintos kovo viduryje priimtame ketvirtajame sankcijų pakete.
Rusija įsigaliojusias sankcijas laiko priešiškais Lietuvos veiksmais ir Kaliningrado blokada. Lietuva tai neigia, informaciją iš Rusijos vadina propaganda ir primena, kad tranzitui taikomos ES sankcijos, įvestos dėl Maskvos invazijos Ukrainoje.
Pagal jas, liepos 10-ąją įsigalios draudimas tranzitu vežti cementą, alkoholį ir kitus produktus, rugpjūčio 10-ąją – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą.