Leidinys „Breaking Defense“ anksčiau šią savaitę citavo J. Harrigano žodžius, kad Karaliaučiaus krašte dislokuojamos Rusijos raketos gali kelti pavojų didžiajai daliai NATO, todėl JAV karinės oro pajėgos parengė planą, numatantį, kaip būtų galima pralaužti ten sukurtą oro erdvės gynybos tinklą.

„Kvalifikuojame tai kaip grasinimą. Antra, panašius pareiškimus kvalifikuojama kaip absoliučiai neatsakingus“, – per spaudos konferenciją sakė M. Zacharova.

Anot jos, tokie pareiškimai skelbiami dėl politinių, konjunktūros ir galbūt rinkiminių motyvų.

Kaip nurodoma antradienį „Breaking Defence“ paskelbtame straipsnyje, JAV kariuomenė nerimauja dėl Kaliningrado srityje dislokuotų didelio nuotolio raketų leidimo įrenginių keliamos grėsmės, todėl amerikiečių karinės oro pajėgos naują daugiasričio puolimo (multi-domain attack) ir išsklaidytos gynybos (dispersed defense) taktiką.

„Jeigu mums tektų ten likviduoti, pavyzdžiui, Kaliningrado IADS (integruotą oro erdvės gynybos sistemą), neturėtų būti jokių abejonių, kad esame parengę tam planą, – leidinys citavo J. Harriganą. – Treniruojamės tai padaryti. Nuolat persvarstome šiuos planus ir... jeigu toks reikalas kada nors pribręstų, būtume pasiruošę (juos) įvykdyti.“

Komentuodamas JAV generolo pasisakymą Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas penktadienį pareiškė, kad visų Rusijos regionų gynyba tinkamai užtikrinama įvairiais aspektais.

„Ne mano reikalas komentuoti kariškių pareiškimus, bet žinau, kad galima pasakyti, jog, be abejo, visų Rusijos Federacijos regionų, įskaitant Kaliningradą, saugumas reikiamu lygiu užtikrinamas įvairiais aspektais.“

Kaip praneša Rusijos žiniasklaida, pastaraisiais metais Rusija smarkiai sustiprino karinę infrastruktūrą Kaliningrado srityje.

Vladimiro pasakojimas ir verslo Kaliningrade ypatumai – šį vakarą LRT laidoje „(Ne)emigrantai“.

Prieš aštuonerius metus lietuvis verslininkas išgyveno baisiausią gyvenimo krizę. Tuomet Vladimiras Kaliningrade turėjo mėsos kombinatą. Verslą kūrė su kitu kolega bankininku, kuris, pasitaikius progai, partnerį apgavo. Vladimiras prarado 1,5 mln. eurų.

Dabar vyras nesėkmingą gyvenimo etapą prisimena su šypsena: „Aš tikintis žmogus, galvoju, reiškia, taip reikėjo.“ Praradęs verslą, Vladimiras nenuleido rankų ir iškart pradėjo galvoti, ko imtis toliau.

Kaliningrade gyvenantis Vladimiras gimė ir užaugo Lietuvos pajūryje. Kaliningrade baigė mokslus, šiek tiek dirbo, paskui ėmėsi nuosavo verslo. Nors Rusijoje pradėti verslą ryžtasi tik bebaimiai, vyras visgi išdrįso. Kadangi čia labai prastas vanduo, Vladimiras ėmėsi vandens filtravimo sistemų montavimo verslo.

Laidos herojus sako, kad gerti nefiltruotą vandenį Rusijoje yra netgi pavojinga gyvybei, nežinia, kuo gali užsikrėsti. Laidoje Vladimiras atviras, sako, kad jei dirbtų sąžiningai, kažin, ar išsilaikytų. Taip čia elgiasi absoliučiai visi verslininkai, nes kitaip bankrutuotų. Jo taktika pasiteisino – šiuo metu Rusijoje sėkmingai veikia net 30 jo įmonės filialų.

Atviras Vladimiro pasakojimas – jau šiandien 19.30 val. laidoje „(Ne)emigrantai“ per LRT televiziją.

„Raketininkai atliko elektroninius pavienius ir grupinius paleidimus į taikinius, imituojančius sąlyginio priešininko raketų kompleksų leidimo įrenginius, aerodromus, saugojamus objektus ir vadavietes“, – pareiškė Romanas Martovas.

Anot jo, vėliau daliniai persikėlė į kitą vietovę, kad išvengtų galimo atsakomojo smūgio.

„Per pratybas dalinio vadovybė būdama mobiliose vadavietėse tobulina slapto padalinių valdymo įgūdžius. Be to, raketininkų tarnybos veikia sąlyginio radiacinio ir cheminio užterštumo sąlygomis, taip pat atremia sąlyginio priešo diversijos ir žvalgybos grupių puolimą“, – sakė R. Martovas.

Jis pažymėjo, kad mokymuose dalyvauja daugiau nei 200 karių ir apie 20 karinės technikos vienetų.

Pernai Rusijos kariuomenė patvirtino, kad Kaliningrado srityje dislokuotos pajėgos aprūpintos raketų kompleksais „Iskander“.

Pasak Vakarų ekspertų, branduolinį užtaisą galinčios nešti „Iskander“ raketos yra skirtos tiksliai naikinti taikinius, esančius už 50–500 kilometrų. Taigi, Kaliningrado srityje laikomi kompleksai potencialiai galėtų smogti taikiniams kaimyninėse valstybėse, NATO narėse – Baltijos šalyse ir Lenkijoje, taip pat pietų Švedijoje.

Komplekse „Iskander-M“ yra dviejų tipų raketos – sparnuotosios ir balistinės. Šis kompleksas yra skirtas smogti priešo reaktyvinėms salvinės ugnies sistemoms, priešraketinės ir oro gynybos priemonėms, lėktuvams ir sraigtasparniams aerodromuose bei vadavietėms ir infrastruktūros objektams.

JAV teigia, kad sistemoms „Iskander“ skirtų Rusijos sparnuotųjų raketų 9M729 charakteristikos pažeidžia Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį, bet Maskva tokius kaltinimus neigia.  

„Kaliningrado srities oro erdvės gynyba buvo sutvirtinta ilgojo nuotolio oro erdvės gynybos raketų sistemų S-400 „Triumf“ pulku, perduotu Baltijos kariniam laivynui remiantis įsakymu dėl valstybės gynybos“ – nurodė laivyno spaudos tarnyba.

„Sistemos S-400 iki ateinančios savaitės pabaigos pradės kovinį budėjimą ir gins šalies vakariausio regiono oro erdvę“, – pridūrė ji.

Be sistemų S-400 Kaliningrado srityje taip pat dislokuota raketų kompleksų S-300, didelio nuotolio priešlaivinių raketų sistemų „Bal“ ir „Bastion“, taip pat taktinių raketų sistemų „Iskander-M“.

Zenitinių raketų sistema S-400 „Triumf“, kurią sukūrė priešlėktuvinės gynybos koncernas „Almaz-Antei“, yra skirta ginti politinius, administracinius, ekonominius ir karinius objektus nuo aviacijos, strateginių, sparnuotųjų, taktinių ir operatyvinių taktinių balistinių raketų, taip pat balistinių vidutinio nuotolio raketų smūgių.

S-400 gali smogti taikiniams, esantiems už 400 km; sistema vienu metu gali atakuoti kelis taikinius.

Išminuotojams patikrinus Karalienės Luizos ir jos prieigas, eismas per Panemunės pasienio kontrolės punktą buvo atnaujintas apie vidurnaktį.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad sprogmenų ar kitų pavojingų daiktų nerasta. Panemunės punkte visą vakarą budėjo papildomi pasieniečių bei policijos ekipažai, viešosios tvarkos pažeidimų neužfiksuota.

Apie sprogmenį melagingai buvo pranešta Rusijoje.

Šįvakar iš Kaliningrado srities pareigūnų gautas pranešimas apie galimai užminuotą Karalienės Luizos tiltą.

Informaciją tikrina ir tiltą savo pusėse apžiūri abiejų šalių pareigūnai.

Eismas punkte sustabdytas visiškai.

Ginklų kontrolės inspektoriai iš Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos atliks karinio vieneto vertinamąjį vizitą pagal 2011 m. Vienos dokumentą.

Vertinamojo vizito metu Lietuvos, JAV ir Prancūzijos ginklų kontrolės inspektoriai turės galimybę gauti informaciją apie dalinio struktūrą, jame tarnaujančio personalo skaičių, turimų pagrindinių ginkluotės ir technikos sistemų tipus ir skaičių, taip pat apžiūrėti jų pavyzdžius.

Šiemet tai jau antrasis Lietuvos inspektorių vertinamasis vizitas Rusijoje, pirmasis vyko Estijos vadovaujamos inspektorių grupės sudėtyje sausio viduryje.

Pagal vertinamojo vizito metu gautą informaciją ginklų kontrolės inspektoriai parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitą, kurioje pateiks vertinimą, kaip Rusija laikosi 2011 m. Vienos dokumento įsipareigojimų.

2011 m. Vienos dokumentas įpareigoja ESBO priklausančias valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, iš anksto informuoti apie planuojamą stambaus masto karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų bei vizitų į karinius dalinius.

Pagal 2011 m. Vienos dokumentą, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti valstybė nevykdo stambaus masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.

Keleiviai keltais nesinaudoja

Šiuo metu iš Kaliningrado srities Baltijsko uosto į Leningrado srities Ust Lugos uostą yra jūrų keltų linija.

Joje plaukioja keltas „Baltijsk“. Per mėnesį jis atlieka 8-9 reisus. Iš Baltijsko į Ust Lugą keltas plaukia 43 valandas, o iš Ust Lugos į Baltijską - daugiau kaip 50 valandų. Dėl itin ilgos kelionės keleiviai šiais keltais beveik nesinaudoja.

Pagal šių metų įkainius viena keleivio vieta kajutėje kainuoja 7900 rublius (apie 105 eurus), lengvojo automobilio plukdymas 18,5 tūkst. rublių (apie 245 eurus), autobuso perkėlimas 30 tūkst. rublių (apie 398 eurus), treilerio perkėlimas - 43 tūkst. rublių (apie 570 eurų).

Taip pat tarp Ust lugos ir Baltijsko kursuoja krovininis keltas „Ambal“. Jis per mėnesį atlieka 10 reisų. Kaip ir „Baltijsk“ keltas „Ambal“ iš Baltijsko uosto į Ust Lugą plaukia apie 42 valandas, o atgaliniame reide gaišta daugiau kaip 50 valandų. Taip yra todėl, kad reisas iš Ust Lugos į Baltijską yra tarsi plaukimas prieš srovę įveikiant Baltijos jūroje vyraujančias iš Pietų į Šiaurę einančias sroves.

Abu laivai jau solidaus amžiaus - „Ambal“ - 28, „Baltijsk“ - 34 metų.

Vienu momentu tarp Baltijsko ir Ust Lugos dar plaukiojo ir keltas „Petersburg“, tačiau jis visus 2018 metus buvo remontuojamas.

Gabenti keltais – nėra pigiau

Dažnai būna ir taip, kad numatytas laikas dar nereiškia, kad keltas tuo laiku ir atplaukia. Kaliningrado srities internetinėje žiniasklaidoje teko skaityti tokį pranešimą - Orientacinis kelto atplaukimo laikas iš Ust Lugos šiandien 18 val., bet tikslus laikas priklauso nuo oro sąlygų.

Iš tiesų, tarp Rusijos žemyno ir anklavo - Kaliningrado srities keltai plaukioja labiau dėl politinių motyvų, kad parodytų Lietuvai, jog galima aplenkti per ją einančią geležinkelio liniją. Realiai geležinkelio linija ir toliau lieka svarbiausiu mazgu, kuris aprūpina Kaliningrado sritį. 

Per metus geležinkelio linija per Baltarusiją ir Lietuvą į Kaliningrado sritį ir iš jos keliauja per 10 mln. tonų krovinių. Neseniai Kaliningrade vykusiame forume buvo akcentuota, kad krovinių gabenimo per Lietuvą ir Baltarusiją tarifai nedidėjo, o pačios Rusijos geležinkeliuose jie kilo. Tačiau Rusija kroviniams į Kaliningrado sritį taikanti palankesnius tarifus nei kitiems kroviniams pačioje Rusijoje. Krovinių srautas geležinkeliais į Kaliningrado sritį nuolat didėja. Per 2018 metus net 20 proc. Tai lėmė ir išaugusi Kaliningrado uosto krova.

Krovinių srautas keltų linijoje tarp Baltijsko ir Ust Lugos šiemet, tikimasi, gali pasiekti iki 1,8 mln. tonų.

Tiek keltais, tiek geležinkeliais krovinių atgabenimo į Kaliningrado sritį ir išgabenimo iš jos kaina yra beveik analogiška. Aplenkti Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelius siekiame tik todėl, kad joms nereikėtų mokėti pinigų.  

Suprojektuoti dujiniai keltai

Prieš kurį laiką skelbta, kad Rusijos uostus valdanti unitarinė įmonė „Rosmorport“ yra gavusi nurodymą iki 2020 metų pastatyti tris, po kiek laiko patikslinta, kad du, naujus Baltijsko - Ust Lugos linijos keltus.

Šiemet buvo nurodymas, kad „Rosmorport“ pateikė užsakymą Leningrado srities laivų statyklai „Neva“ pastatyti du po 200 metrų ilgio ir 27,4 metrų pločio keltus. Kiekvienas jų talpintų po 80 geležinkelio cisternų, 54 pusvagonius, 36 krovininius vagonus ir 56 automobilius su priekabomis. Iš esmės į vieną laivą tiltų tiek krovinių, kiek galėtų pavežti trys geležinkelio sąstatai, įskaitant tai, jei sunkvežimiai būtų kraunami ant platformų.

Nurodyta, kad pradinė vienam keltui reikalinga 5,1 mlrd. rublių (apie 67,6 mln. eurų) suma skirta iš Rusijos biudžeto. Prieš kurį laiką buvo pasirodžiusi informacija, kad naujų keltų statybą turi finansuoti Rusijos gigantas RŽD („Rosijskaja železnaja doroga“).

Rusijos žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad pirmasis iš keltų būtų pastatytas 2019 metais, kitas 2020 metais iki lapkričio. Bet kol kas nėra jokios informacijos, kad nauji keltai būtų pradėti statyti. Laivų statykla „Neva“ kol kas rengianti tik keltų projektinius dokumentus.

Šių metų spalio pabaigoje pateikta Rusijos jūrų kolegijos prie Vyriausybės informacija apie tai, kad parengtas keltų projektas „CFN19M“. Pagal jį būtų statomi dujomis varomi 200 m ilgio „Arc4“ ledo klasės keltai. Juose būtų uždaras denis vagonams ir atviras denis automobiliams ir autotreileriams. Laive nenumatytos vietos keleiviams.

Vos prieš kelias dienas Rusijoje pradėta diskusija apie tai, kad jūrų keltai iš Baltijsko galėtų plaukioti ne į Ust Lugą, o į Primorską, kur būtų pastatyta nauja prieplauka. Neva Primorskas yra patrauklesnis tokiems keltams, nes jame nuolat kraunami dideli tanklaiviai, kurie pralaužia ledus į šį uostą, todėl keleiviniams keltams būtų lengviau įplaukti.

Statant naujus jūrų keltus planuojama juos naudoti apatitų, anglių ir grūdų pervežimui sukuriant Kaliningrado srityje šių krovinių biržas. Pradėjus kursuoti naujiems jūrų keltams Rusija planuoja Kaliningrado srityje statyti naftos apdorojimo gamyklą. Jūrų keltais padidėtų ir Karelijos medienos srautas į Kaliningrado srities celiuliozės popieriaus gamyklą.

„Buvo daug spekuliacijų apie (dujų. – ELTA) tranzito (per Lietuvą. – ELTA) nutraukimo galimybes. Pirmiausia reikia pasakyti, kad terminalo Klaipėdoje vertė po šio įvykio (Kaliningrado SGD terminalo atidarymo. – ELTA) pakilo žymiai. Tai yra mes galime kalbėti apie 2-3 kartus didesnę šio terminalo vertę, jeigu mes kalbame net ir apie teorinę galimybę (kad dujų tiekimas į Kaliningradą per Lietuvą būtų nutrauktas. – ELTA)“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė Ž. Vaičiūnas.

Pasak jo, jeigu, kalbant hipotetiškai, dujų tiekimas į Kaliningradą per Lietuvą būtų nutrauktas – o tokia galimybė ir buvo pademonstruota – būtų nutraukiamas tiekimas ir pačiai Lietuvai, nes dalį dujų per rinką vis dar perkame iš Rusijos „Gazprom“.

„Tai reiškia, kad, esant tokiam scenarijui, mes turime pilną galimybę apsirūpinti per savo terminalą Klaipėdoje, kuris užtikrina nuolatinį tiekimą mūsų gyventojams. Ir tai aiškiai parodo, kad gruodį Seime priimtas sprendimas dėl ilgalaikio SGD dujų tiekimo per šį terminalą užtikrinimo ir po 2024 metų yra racionalus ir strategiškai apgalvotas žingsnis“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

Kaip ELTA jau rašė, antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atidarė pirmąjį Rusijos SGD terminalą-saugyklą. Maršalo Vasilevskio vardu pavadintą terminalą Kaliningrade valdys Rusijos dujų milžinė „Gazprom“. Taip Rusija siekia apeiti dujų tranzitą per Lietuvą.

Maskvos sprendimą iš dalies lėmė noras sumažinti dujų tranzito į Kaliningradą grėsmes, Europos Sąjungai didinant pastangas sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, kalboje sakė V. Putinas.

„Interfax“ pranešė, kad „Gazprom“ generalinis direktorius Aleksejus Mileris pademonstravo V. Putinui galimybę nutraukti dujų tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą ir pakeisti jį SGD iš naujojo terminalo.

„Gazprom“ atstovų teigimu, naujasis SGD terminalas Kaliningradui tieks iki 2,7 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

Lietuva 2014 metų spalį į šalį atplukdytą SGD laivą-saugyklą Lietuva nuomoja iki 2024 metų iš norvegų „Hoegh LNG“. Tai leido panaikinti priklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo iš Rusijos. Seimas pernai gruodžio viduryje pritarė, kad Lietuva turi nusipirkti SGD laivą-terminalą.