Anot „Der Spiegel“, Europos Komisija ketina artimiausiomis dienomis paskelbti paaiškinimą Kaliningrado tranzito klausimu. Esą Maskvai bus leista naudotis tranzito keliu visoms prekėms, tačiau ribotam jų kiekiui.

Anot Vokietijos leidinio, šis žingsnis užbaigs nesutarimus, kurie ne tik kėlė didelę įtampą tarp Rusijos ir Briuselio, bet ir atskleidė gilius nesutarimus ES viduje dėl tinkamo požiūrio į Maskvą.

Primename, kad penktadienį pasirodė žinia, jog Vokietijos kancleris Olafas Scholzas mano, kad ES sankcijos rusiškų krovinių tranzitui per Lietuvą į Kaliningradą turėtų būti taikomos pagal specialias taisykles taip sumažinant įtampą su Rusija.

Baiminasi konflikto

O. Scholzo manymu, ES sankcijas taikant krovinių gabenimui tarp Rusijos ir Kaliningrado reikia atsižvelgti į tai, kad šie pervežimai yra tarp dviejų vienos valstybės dalių.

„Šios taisyklės turi būti nustatomos atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie eismą tarp dviejų Rusijos dalių“, – po NATO viršūnių susitikimo Madride sakė Vokietijos politinis lyderis.

Plieno ir juodųjų metalų tranzitas per Lietuvą nutrauktas birželio 17-ąją įsigaliojus ES sankcijoms, kurios patvirtintos kovo viduryje priimtame ketvirtajame sankcijų pakete.

„Manau, kad visos susijusios šalys šiuo metu deda didžiules pastangas, kad šioje vietoje atsirastų deeskalacijos dinamika“, – spaudos konferencijoje sakė O. Scholzas.

Manau, kad visos susijusios šalys šiuo metu deda didžiules pastangas, kad šioje vietoje atsirastų deeskalacijos dinamika.

Kaip rašoma „Der Spiegel“, Vokietijos vyriausybė baiminasi, kad dėl tranzito į Kaliningradą konfliktas su Rusija gali dar labiau paaštrėti. Be to, nerimaujama, kad Maskva gali panaudoti ir jėgą.

Primename, kad Europos Komisija šiuo metu siekia išaiškinimo, kaip sankcijos Rusijai turėtų būti taikomos tranzitui į Kaliningradą. Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė, kad Komisijai dėl to pateikta daug pastabų.

Rusija įsigaliojusias sankcijas laiko priešiškais Lietuvos veiksmais ir Kaliningrado blokada. Lietuva tai neigia, informaciją iš Rusijos vadina propaganda ir primena, kad tranzitui taikomos ES sankcijos.

Pagal jas, liepos 10-ąją įsigalios draudimas tranzitu vežti cementą, alkoholį ir kitus produktus, rugpjūčio 10-ąją – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą.

„Nematau jokios grėsmės Lietuvai, broliškajai mūsų Lietuvai. Šaliai, kurią aš labai myliu, dažnai ten lankydavausi. Jokios grėsmės nėra – Lietuva yra po NATO skėčiu. Lietuva uždraudė tranzitą į Kaliningrado sritį per savo teritoriją. Šiandien Kaliningrado sritis priklauso Rusijai, rytoj gal priklausys jau Vokietijai“, – svarstė D. Gordonas.

Kaip jis teigė, Rusijai nėra ko pykti – ši galinti krovinius gabenti per Baltijos jūrą.

„Jeigu jiems tai nepatinka, tai gali pabučiuoti Lietuvai į užpakalį. Jeigu užpakalio nenorės bučiuoti ir pradės bandyti rengti karines provokacijas, tai gaus per snukį“, – rėžė žurnalistas.

O. Scholzo manymu, ES sankcijas taikant krovinių gabenimui tarp Rusijos ir Kaliningrado reikia atsižvelgti į tai, kad šie pervežimai yra tarp dviejų vienos valstybės dalių.

„Šios taisyklės turi būti nustatomos atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie eismą tarp dviejų Rusijos dalių“, – po NATO viršūnių susitikimo Madride sakė Vokietijos politinis lyderis.

Plieno ir juodųjų metalų tranzitas per Lietuvą nutrauktas birželio 17-ąją įsigaliojus ES sankcijoms, kurios patvirtintos kovo viduryje priimtame ketvirtajame sankcijų pakete.

„Manau, kad visos susijusios šalys šiuo metu deda didžiules pastangas, kad šioje vietoje atsirastų deeskalacijos dinamika“, – spaudos konferencijoje sakė O. Scholzas.

Kaip rašoma „Spiegel“, Vokietijos vyriausybė baiminasi, kad dėl tranzito į Kaliningradą konfliktas su Rusija gali dar labiau paaštrėti. Be to, nerimaujama, kad Maskva gali panaudoti ir jėgą.

Europos Komisija šiuo metu siekia išaiškinimo, kaip sankcijos Rusijai turėtų būti taikomos tranzitui į Kaliningradą. Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė, kad Komisijai dėl to pateikta daug pastabų.

Rusija įsigaliojusias sankcijas laiko priešiškais Lietuvos veiksmais ir Kaliningrado blokada. Lietuva tai neigia, informaciją iš Rusijos vadina propaganda ir primena, kad tranzitui taikomos ES sankcijos.

Pagal jas, liepos 10-ąją įsigalios draudimas tranzitu vežti cementą, alkoholį ir kitus produktus, rugpjūčio 10-ąją – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą.

„Aš manau, kad svarbu savęs negąsdinti tuo, kad Lietuva gali tapti pereinamuoju kiemu, kaip tokios baimės nuskamba“, – penktadienį Seimo socialinio tinklo paskyroje surengtoje tiesioginėje transliacijoje sakė politikė.

Visgi tokių būgštavimų esama ir tarp pačių valdančiųjų. Jei Europos Komisija nurodytų leisti Rusijos prekėms vėl judėti tranzitu iš Rusijos į Kaliningrado sritį, svarsto kai kurie Seimo daugumai priklausantys politikai, nukentėtų Lietuvos suverenitetas.

Parlamento pirmininkė taip pat akcentavo, kad Lietuvoje nekalbama apie kažkokias nuolaidas agresorei Rusijai. Be to, pakartojo anksčiau ne kartą valdančiųjų akcentuotą mintį, Lietuva vienašališkai neįvedė apribojimų per Lietuvos teritoriją į Kaliningrado sritį gabenti kai kurias rusiškas prekes.

„Šiandien mes nekalbame apie kažkokias nuolaidas. Labai svarbu nepasiduoti propagandiniam Rusijos naratyvui, kad tai neva yra vienašališkai Lietuvos įvestos sankcijos. Taip nėra. Tai yra bendras ES sprendimas. Lietuva vienašališkai neįveda sankcijų, jų nekoreguoja ir neatšaukia“, – sakė politikė.

„Ką Lietuva daro, darė nuo pat vasario 24 d. ir darys toliau – tai sieks, kad sankcijos Rusijai ir Baltarusijai būtų kuo griežtesnės, kad tai stabdytų Rusijos karo mašiną ir, kad Ukraina pasiektų pergalę“, – pridūrė parlamento vadovė.

Tai yra bendras ES sprendimas. Lietuva vienašališkai neįveda sankcijų, jų nekoreguoja ir neatšaukia.

Birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.Savo ruožtu Europos Komisija užsimojo parengti naujas gaires dėl sankcijų. Kaip kalbėta viešojoje erdvėje – EK gali nurodyti leisti Rusijos prekėms vėl judėti tranzitu iš Rusijos į Kaliningrado sritį.

Ketvirtajame ES sankcijų pakete numatoma, kad nuo liepos 10 d. ES teritorija į Rusijos teritoriją bus draudžiama gabenti cementą, alkoholį, įvairias prabangos prekes, o nuo rugpjūčio 10 d. – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą iš Rusijos arba eksportuojamos Rusijos.

ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigė, kad Lietuva tęs ketvirtojo ES sankcijų Rusijai paketo įgyvendinimą ir stabdys kitų sankcionuojamų prekių tranzitą iš Rusijos į Kaliningradą nuo liepos 10 d., kai jos įsigalios.

Anot jos, „Lietuvos geležinkelių“ klientai – Rusijos pervežėjai – apie numatomus apribojimus informuoti.

„Pervežėjai informuoti, kad nuo liepos 10 d. įsigalioja tam tikros reglamento nuostatos dėl sankcijų ir kad užtikrintų, kad tas krovinys po tos datos nebūtų kraunamas“, – Seime kalbėjo I. Šimonytė.

„Vakar (ketvirtadienį) Europos Komisijos pareigūnai, atsakydami į mano kreipimąsi dėl Kaliningrado tranzito reikalų aptarimo EP užsienio reikalų komitete, patvirtino, kad šiuo metu galutinio sprendimo šiuo klausimu dar nėra. Tai labai svarbi žinia, nes kartais susidaro toks įspūdis, kad viskas jau nuspręsta ir nėra galimybių įtvirtinti geresnę, tinkamą Lietuvos poziciją“, – penktadienį savo feisbuko paskyroje rašė P. Auštrevičius.

Politikas tvirtino, kad šiomis dienomis Kaliningrado klausimu galima girdėt daug vidaus pasisakymų ir netgi užsienio valstybių pozicijų. Iš viešų pasisakymų, anot jo, galima suprasti, kad Vokietijos kancleris Olafas Šolcas nenori erzinti rusų ir remia Kaliningrado koridoriaus atsiradimą.

„Lenkija stebi derybas tarp EK ir Rusijos (reikia pripažinti, kad to nepakanka). Prancūzija patvirtino, kad šiuo metu tranzitas vyksta pagal Europos Sąjungos tvarką ir taisykles (svarbus pareiškimas). Taigi reikia pabrėžti, kad mūsų diskusija yra labai svarbi ir reikalinga užtikrinti Lietuvos nacionalinių interesų ir ES politikos tęstinumą“, – aiškino liberalas.

„Ji pačiu laiku, nes aptariami sprendimai kol kas nėra priimti ir nėra galutiniai. Lietuvos valdžios institucijos tebeturi visas galimybes pasiekti geriausią rezultatą“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.

Lietuvos valdžios institucijos tebeturi visas galimybes pasiekti geriausią rezultatą.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis spaudai teigė, jog Lietuva nesiėmė jokių vienašalių nacionalinių apribojimų ir laikosi tik Bendrijos sankcijų, todėl pareikšti kaltinimai tėra propaganda. Visgi, kaip rašė tarptautinė žiniasklaida, Briuselis yra nusiteikęs dar kartą tikrinti šio sprendimo teisinius aspektus ir gali pateikti papildomų nurodymų dėl sankcijų taikymo.

Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigė, kad Lietuva tęs ketvirtojo ES sankcijų Rusijai paketo įgyvendinimą ir stabdys kitų sankcionuojamų prekių tranzitą iš Rusijos į Kaliningradą nuo liepos 10 d., kai jos įsigalios.

Anot jos, „Lietuvos geležinkelių“ klientai – Rusijos vežėjai – apie numatomus apribojimus informuoti.

„Laikas bėga, atsakymų į klausimus, kurie buvo iškelti, nėra. Dabar matome reakcijas iš Europos Komisijos, iš Europos sostinių, tai vėlgi Lietuvos interpretacija, reikia eilinį kartą tą pripažinti, yra išsišokimas iš bendros Europos Sąjungos politikos ir, matyt, Europos Komisija priims vienokį ar kitokį sprendimą“, – penktadienį Žinių radijui sakė jis.

„Tiesiog buvo eilinį kartą pasinaudota situacija, interpretuotas vienoks ar kitoks sprendimas ir tiesiog iššautas nekomunikuojant“, – teigė S. Skvernelis.

Laikas bėga, atsakymų į klausimus, kurie buvo iškelti, nėra.

Jo teigimu, Vyriausybė padarė „milžiniškų komunikacijos problemų“, aiškindama apie sankcijų Kaliningrado tranzitui vykdymą.

Birželio 17-ąją įsigaliojus ketvirtajam Europos Sąjungos sankcijų paketui, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi Europos Komisijos (EK) išaiškinimu.

Maskva pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku.

Reaguodama į situaciją, Europos Komisija šiuo metu rengia atnaujintas gaires dėl sankcijų.

Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“, konsultuojantis su EK.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį teigė, jog Lietuva išsakė nemažai pastabų EK, rengiančiai naujas gaires dėl to, kaip ES sankcijos Rusijai turėtų būti įgyvendinamos prekių tranzitui į Kaliningradą.

A. Lukašenka tikino, kad Baltarusija ir Rusija turi pakankamai pajėgų ir priemonių prekėms į Kaliningradą pristatyti.

„Be jokių karų ir įtampos. Mes su V. Putinu labai rimtai aptarėme šiuos klausimus“, – sakė jis.

Pasak A. Lukašenkos, Lietuva bando dengtis Europos Sąjungos vardu.

„Jie visą laiką sako: ne mes, o Europos Sąjunga priėmė sprendimą. Taip, sprendimai priimami bendru sutarimu. Bet jei matote, kad tai gali pakenkti Lietuvai, na, nebalsuokite už tai ir sprendimas nebus priimtas. Arba bus priimtas su tam tikromis išimtimis. Bet, matote, jie bando lenktyniauti su traukiniu“, – rėžė A. Lukašenka.

„Rusijos reakcijų galima tikėtis įvairių ir net ne reakcijų, o veiksmų, be jokio pagrindo ir be jokio preteksto, ir man atrodo, kad kuo daugiau mes apie tai diskutuojam, tuo daugiau patogiai diskutuojam tai pačiai Rusijai, todėl, kad jai jokių didelių pretekstų kažką organizuot tikrai nereikia“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Birželio 17-ąją įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi Europos Komisijos išaiškinimu.

Reaguodama į tai Maskva pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku.

Muitinės departamento duomenimis, liepos 10-ąją įsigalios draudimas tranzitu vežti cementą, alkoholį ir kitus produktus, rugpjūčio 10-ąją – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą.

Rusijos reakcijų galima tikėtis įvairių ir net ne reakcijų, o veiksmų.

Klausiama, kaip bus įgyvendinamos naujos sankcijos, premjerė atsakė, kad „taip, kaip dabar įgyvendinamos tos, kurios įsigaliojo nuo birželio 17 dienos“.

„Apie tai pranešta „Lietuvos geležinkelių“ klientams, kadangi paraiškos dėl pervežimų buvo pateiktos įmonei dar praėjusią savaitę, tokia tvarka, paraiškos pateikiamos prieš savaitę, ir jos patvirtinamos arba atmetamos. Pervežėjai yra informuoti, kad nuo liepos 10 dienos įsigalioja tam tikros reglamento nuostatos dėl sankcijų ir kad užtikrintų, kad krovinys nebūtų po tos datos kraunamas“, – kalbėjo premjerė.