Grupės metiniai eksporto pardavimai į šias dvi valstybes sudarė apie 6 mln. eurų – trečdalį viso eksporto, pranešė įmonė.

„Svarbi ne tik finansinė parama Ukrainai, bet ir atsisakymas dirbti Rusijos rinkoje – eksporto ryšių ir gamybos šioje rinkoje nutraukimas“, – pranešime sakė „Kalnapilio-Tauro grupės“ vadovas Marijus Valdas Kirstukas.

Įmonė taip pat teigė esanti pasirengusi įdarbinti Ukrainos piliečius, bėgančius nuo karo ir užtikrinti visas socialines garantijas.

Danijos „Royal Unibrew“ valdoma alaus gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“ 2020 metais gavo 66,8 mln. eurų pajamų – 1 proc. daugiau nei 2019 metais. Grynasis pelnas augo 1,7 karto iki 2,79 mln. eurų.

Bendrovė valdo alaus prekės ženklus „Kalnapilis“, „Tauras“, sulčių prekės ženklą „Cido“, atstovauja alaus prekių ženklams „Heineken“, „Krusovice“, „Sol“, bei gaiviųjų gėrimų ženklams „Pepsi“, „Mirinda“, „7Up“ ir „Mountain Dew“. 2020 metais naujai pristatytas energinių gėrimų prekės ženklas „Cult“.

„Kalnapilio“ nealkoholinį alų skaniausiu išrinko jį ragavę ir vertinę aklo skonio tyrimo, kurį atliko nepriklausoma tyrimų bendrovė „Rinkos tyrimų centras“, dalyviai. Keli šimtai žmonių žiemą buvo pakviesti dalyvauti pirmajame tyrimo etape ir išrinkti geriausio skonio nealkoholinį alų. Tyrime galėjo dalyvauti ne rečiau nei kartą per dvi savaites nealkoholinį alų vartojantys asmenys. Kas antras tyrimo dalyvis patvirtino, kad skaniausias iš visų ragautų jiems yra būtent „Kalnapilio“ nealkoholinis alus.

Aklo skonio tyrimo metodas labai paprastas – jo dalyviai vertina jiems patiekiamus maisto produktus ar gėrimus, nežinodami jų prekės ženklo, todėl sprendimo neveikia jokios išankstinės nuostatos.

Receptūros formulės raktas – ypatingos mielės

Kaip pasakoja „Kalnapilio“ vyriausiasis aludaris Ričardas Barakūnas, darykloje nuoseklus kūrybinis darbas ieškant geriausio naujo nealkoholinio alaus skonio užtruko daugiau nei metus. To rezultatas – unikalus gamybos būdas, niekuo nesiskiriantis nuo įprasto alkoholinio alaus gaminimo.

„Nealkoholiniam alui gaminti naudojame visas tradicinio alaus sudedamąsias dalis – apynius, salyklą, vandenį, mieles. Mūsų receptūros raktas – ypatingos mielės, kurias atradome Vokietijos mielių banke. Jos „užkuria“ alui įprastą fermentacijos procesą, tik, priešingai nei įprasto alaus gamyboje, neišskiria jokio alkoholio. Tai reiškia, kad nealkoholinis alus gali būti supilstomas tiesiai į butelius be jokių papildomų alkoholio šalinimo etapų“, – pasakoja „Kalnapilio“ vyriausiasis aludaris.

R.Barakūnas priduria, kad paprastai nealkoholinis alus gaminamas fermentuojant standartinį alų ir vėliau iš jo išfiltruojant alkoholį, taip rizikuojant prarasti arba susilpninti jo aromatą ir skonį.

„Kalnapilio“ pasirinkta nealkoholinio alaus gamybos technologija Europoje imta taikyti vos prieš kelerius metus. Ričardas teigia, kad dabar Lietuvos alaus mėgėjai turi galimybę rinktis nealkoholinį alų, gaminamą pagal naujausias tarptautines tendencijas. Tokiu būdu gaminamas nealkoholinis alus ypač populiarus ir Vokietijoje, lagero gimtinėje.

„Kalnapilio“ nealkoholinis alus dabar yra ypač švelnaus ir lengvo skonio bei išreikšto apynių kartumo. Kaip pastebi R.Barakūnas, būtent tai žmonėms ir patinka.

Prie geriausio skonio tyrimo kviečia prisijungti 20 tūkst. žmonių

Savo darbo rezultatu – geriausio skonio nealkoholiniu alumi – neabejojantis aludaris Ričardas atskleidžia, kad jau visai netrukus kiekvienas galės pats dalyvauti antrajame tyrimo etape ir pareikšti savo nuomonę. Balandžio pradžioje prasideda analogų neturintis ir visoje Lietuvoje vyksiantis beveik 20 tūkst. žmonių nuomonę sujungsiantis aklo skonio tyrimas. Jame bus vertinamas nealkoholinio alaus skonis.

Antrasis skonio tyrimo etapas prasidės balandžio pradžioje. Jo vietos skelbiamos tinklalapyje www.kalnapilisnealkoholinis.lt.

„Didžiuojuosi mūsų pasiektu rezultatu, todėl drąsiai kviečiu prisijungti prie mūsų tyrimo. Neabejoju, kad „Kalnapilio“ nealkoholinį alų sėkmė ir įvertinimas lydės ir kitame tyrimo etape“, – sako žinomas aludaris, tarptautinių konkursų komisijos narys.

Labiausiai nealkoholinį alų mėgsta europiečiai

Pasakodamas apie kintančius vartotojų poreikius, R.Barakūnas pabrėžia, kad nealkoholinis alus sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Vis dėlto Europoje, kaip nė viename kitame žemyne, jo populiarumas auga sparčiausiai – vien pernai jo pardavimas mūsų žemyne išaugo beveik 80 proc.

„Stebime reikšmingus visuomenės gyvenimo būdo pokyčius, ir jie vyksta labai sparčiai. Naujos gyvenimo būdo tendencijos, kurios apima sveiką gyvenseną, aktyvų laisvalaikį, augantį žmonių poreikį judėti ir visur suspėti, labai prisideda prie nealkoholinio alaus vartojimo augimo. Nealkoholiniu alumi žmonės gali mėgautis esant įvairioms gyvenimo situacijoms“, – sako Ričardas.

Pasak aludario, nealkoholinio alaus sudėtis ir mažas kaloringumas atitinka daugumos sveikesnį gyvenimo būdą propaguojančių žmonių poreikius. Jis tampa labai rimtu, o kartais – ir sveikesniu tradicinių gaiviųjų gėrimų konkurentu.

- Esate vyriausiasis „Kalnapilio“ aludaris ir kartu vienintelis aludaris iš Baltijos šalių, dalyvavęs šiame čempionate. Kaip susiklostė, kad buvote pakviestas teisėjauti net į Japoniją?

- Teisėjavimas įvairiuose alaus čempionatuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje savaime praplečia pažinčių ratą – nuolat susipažįstu su aludariais iš įvairių pasaulio kampelių, ne išimtis ir Japonija. Kelią į šią šalį man atvėrė varžybos Portugalijoje, po kurių sulaukiau kvietimo užimti teisėjo kėdę Japonijoje kasmet vykstančiame alaus čempionate „International Beer Cup“. Man tai jau ketvirtos varžybos tarptautiniu mastu ir neabejoju, kad ateityje jų tik daugės, o kartu plėsis šalių geografija.

Prestižiniu laikomas „International Beer Cup“ organizuojamas nuo 1996 metų, tačiau dėl tolimo atstumo sunkiai pasiekiamas dalyviams iš Europos. Papasakokite apie patį čempionatą, jo eigą. Kas paliko didžiausią įspūdį jums, kaip ilgamečiam aludariui?

Kaip jau įprasta alaus čempionatuose, šis taip pat vyko aklos degustacijos principu. Skirtingo stiliaus alus buvo nešamas taurėse, pažymėtose tik numeriuku, ir vertinamas pagal konkrečiam stiliui būdingas savybes.

Paprastai vertinama alaus spalva, skonis, aromatas, drumzlumas arba skaidrumas ir kitos savybės, priklausomai nuo alaus stiliaus. Šiame čempionate ypač griežtai paisoma stiliaus parametrų, o jei gėrimas jų neatitinka, yra pašalinamas.

Didžiausią įspūdį paliko čempionato organizatorių preciziškumas ir netradiciniai alaus ingredientai. Kaip šveicariški laikrodžiai pasaulyje garsėja savo tikslumu, taip ir japonai galėtų pasigirti giliu tradicijų laikymųsi, dėmesingumu detalėms. Kadangi vertinimas vyksta pasitelkiant jusles, kiekvieną taurę su alumi vertina net du teisėjai. Tokia tvarka leidžia ne tik išvengti dėl žmogiškojo faktoriaus pasitaikančių klaidų, bet ir užtikrina vertinimo objektyvumą. Alų vertino iš penkiasdešimties alaus žinovų, ekspertų ir aludarių suburta teisėjų komisija, kurios daugumą sudarė Azijos šalių atstovai, rečiau sutinkami Europos čempionatuose. Taigi, galimybė atstovauti „Kalnapilio“ daryklai ir garsinti Lietuvos vardą tokiame alaus renginyje – didelis pasiekimas man, kaip aludariui.

- Ar teko pajusti kokių Japonijos „išskirtinumų“?

- Tikrai teko ir nemažai, tačiau turbūt vienas labiausiai įsiminusių – žemės drebėjimai. Tame regione tai yra įprasta. Ne vienos degustacijos metu jautėsi nestiprūs žemės drebėjimai, kuriuos išduodavo judantys stalai, taurės. Patiems azijiečiams tai nekėlė jokios nuostabos, o man, kaip lietuviui, tai buvo visiškai svetimas reiškinys.

- Ar įmanoma trumpai apibūdinti japonišką alų? Koks jis?

- Japoniškas lager stiliaus alus yra labai silpnas ir šviesus, puikiai derantis prie šios šalies virtuvės. Japonai beveik nevalgo mėsos patiekalų. Pastaruosius keičia jūros gėrybių, ryžių patiekalais ir kitais lengvesniais valgiais, kuriuos užgeria silpnu alumi.

Šiuo metu Japonijoje vis aktualesni darosi „craft“ rūšies alūs, taigi turėjau neeilinę galimybę praplėsti akiratį ir paragauti lietuvių skonio receptoriams neįprasto alaus. Japonų aludariai gali pasigirti drąsa eksperimentuojant, nebijo naujovių. Taigi, didelį įspūdį paliko alūs, pagardinti žaliąją ir juodąją arbata, įvairiais prieskoniais, pavyzdžiui, žaliaisiais pipirais, kurie pasižymi ypač aitriu skoniu ir gali tapti netgi savotišku iššūkiu alaus entuziastams.

- Tarp kelių šimtų čempionato dalyvių – tik du alūs iš Lietuvos. Kaip manote, ar japonams priimtinas lietuviškas alus, jo skonis?

- Žinoma, Japonijos neaplenkia ir pasaulinės alaus tendencijos, su kuriomis atkeliauja ir tradiciniai alūs iš Belgijos, Vokietijos ar Amerikos, taip pat ir Lietuvos. Džiugu, kad neliko nepastebėti ir Lietuvos aludarių darbai – net du „Kalnapilio“ alaus darykloje verdami alūs „Grand Select“ ir „Original“ savo klasėse užėmė prizines vietas. Tai parodo, kad lietuviškas alus, jau spėjęs užsitarnauti gerą vardą Europoje, taip pačiai vertinamas ir Rytų Azijoje.

Ilgamečio darbo rezultatas

Pasak vyriausiojo „Kalnapilio“ aludario ir alaus someljė Ričardo Barakūno, kiekvienas įvertinimas, o ypač pasauliniu mastu, yra tikras pasididžiavimas aludariui ir kartu jo darbo pripažinimas.

„Kiekvieną kartą virdamas alų galvoju apie galutinį rezultatą, kuris įtiktų net ir išrankiausiam skoniui. 15 metų darbo patirtis leido suprasti, koks alus priimtiniausias lietuviškam skoniui, tad šis dvigubas apdovanojimas – pelnytas ilgamečio darbo tobulinant alaus receptūrą rezultatas“, – sakė R. Barakūnas.

Alūs „Grand Select“ ir „Kalnapilis Original“ savo klasėse išsiskiria unikaliu skoniu, kurį padiktavo besikeičiantis lietuvių alaus kultūros suvokimas. „Pastebime, kad atsiranda vis daugiau alaus entuziastų, kurie ieško kokybės, todėl džiaugiamės galėdami jiems ją pasiūlyti, – teigė R. Barakūnas. – Tai įrodo ir beveik 20 metų bene kasmet gaunami apdovanojimai“.

Vertinimas vyksta „aklai“

„Pasaulio taurės apdovanojimuose“ alus vertinamas „aklos“ degustacijos principu, kuomet tarpusavyje varžosi ne alaus gamintojai, o alaus stiliai. „Nepažymėtose taurėse vienas po kito nešamas alus, kurį vertina 10-ties teisėjų komisija, sudaryta iš įvairių sričių alaus žinovų – aludarių, žurnalistų, gėrimų ekspertų. Pagal konkretų stilių vertinama alaus spalva, putos standumas, skaidrumas ar drumzlumas, aromatas, skonis bei poskonis“, – pasakojo R. Barakūnas.

Pats teisėjaujantis alaus čempionatuose Lietuvoje ir užsienyje R. Barakūnas pabrėžė, kad tam labai praverčia žinios apie alaus stilius, kai pasitelkus skonio bei uoslės receptorius stengiamasi pajusti net menkiausius niuansus. „Tokie apdovanojimai yra savotiškas garantas, kad gėrimas yra išties geriausias savo stiliaus atstovas ir pilnai atskleidžia savo charakterį“, – pridūrė vyriausiasis „Kalnapilio“ aludaris.

Šiais metais „Pasaulio alaus apdovanojimuose“ 8-iose skirtingose kategorijose  varžėsi per 1,5 tūkst. alaus rūšių iš 30 pasaulio šalių, tarp kurių – ir Lietuva.