Nėra nė vienos

Saugaus eismo komisijai klausimą dėl perėjų pristatęs bendrovės "Mano būstas Baltija", administruojančios pastatus Kuosų g. 20, 16, Birutės g. 22A, atstovas aiškino, kad pastaruoju metu butus čia įsigijo nemažai jaunų šeimų, kurios susidūrė su problemomis kertant Kuosų gatvę.

"Žmonės neturi kur pereiti gatvės, nes nėra nė vienos pėsčiųjų perėjos", – teigė bendrovės atstovas.

Pinigų pokyčiams neprašė

Pabrėžiama ir tai, kad minėta gatvė yra tapusi magistraline, kurią renkasi Minijos g. ir Taikos pr. srautų norintys išvengti vairuotojai. Nemažai jų nesilaiko ir čia numatyto greičio ribojimo iki 30 km/val.

Norėtųsi, kad klausimas būtų aptartas bendruomenėje ir tik tada būtų priimtas sprendimas.

Atsižvelgiant į šias priežastis Saugaus eismo komisijos narių ir buvo prašoma leisti įrengti bent dvi iškiliąsias pėsčiųjų perėjas.

Komisijos nariams pateiktas ir dar vienas siūlymas – drausti sukti į Agluonos gatvę iš Kuosų g. Pastebėta, kad piko metu šioje vietoje susidaro spūstys, ir žmonėms, norintiems kirsti gatvę, tenka laviruoti tarp automobilių.

Anot bendrovės atstovo, minėtus gatvės patobulinimus būtų galima įrengti bendrovės lėšomis arba kartu su pastatų bendraturčiais.

Klausimą atidėjo

Vis dėlto minėti siūlymai nebuvo palaiminti, o jų autoriams pasiūlyta šį klausimą išsamiau įvertinti, apsvarstyti drauge su gyventojais, įtraukti seniūnaitį bei apgalvoti ir kitokias galimas eismo saugumo priemones šioje gatvėje.

"Turime patirties, kad mes padarome, o paskui ateina oponuojanti pusė ir sako, kad padarytume, kaip buvo. Norėtųsi, kad klausimas būtų aptartas bendruomenėje ir tik tada būtų priimtas sprendimas", – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Sprendimas – kalneliai?

Kelių policijos atstovai abejojo perėjų būtinybe bei pabrėžė, kad, norint įrengti naują, būtina įvertinti, kiek žmonių judriausioje vietoje kerta gatvę, mat tai reglamentuoja nustatytos tvarkos.

Pasak pareigūnų, per dešimtmetį Kuosų g. nebuvo sužeistas nė vienas pėsčiasis.

Policininkai pastebėjo, kad gatvėje apšvietimas yra nepakankamas, ir tai kelia susirūpinimą.

Saugaus eismo specialistai akcentavo, kad, įrengus naujas perėjas, sumažėtų ir automobilių stovėjimo vietų, nors jų šioje gatvėje ir taip stinga.

Vis dėlto neabejojama, kad spręsti saugaus eismo klausimą šioje miesto vietoje būtina. Todėl pokyčių iniciatoriams pasiūlyta vietoj prašomų perėjų įrengti iškiliuosius ilguosius greičio slopinimo kalnelius.

Žmonės stebisi, kodėl Vėtros gatvėje įrengus greičio ribojimo kalnelį vairuotojai palikti nežinioje.

"Kalnelis atsirado jau prieš kurį laiką, tačiau kelio ženklo, pranešančio apie kliūtį, iki šiol dar nėra. Vietos gyventojams tai problemos gal ir nesukelia, bet kitų vairuotojų automobiliai kenčia nuolat", – piktinosi klaipėdietis.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Paukštės, Vėtros gatvėje įrengti įspėjamojo ženklo nenumatyta.

"Teritorijoje automobilių eismas ribojamas iki 30 km/val. Tokiais atvejais ženklas, įspėjantis apie greičio ribojimo kalnelius, gyvenamosiose zonose neįrengiamas", – komentavo V.Paukštė.

Pasak jo, vairuotojai turėtų pasirinkti saugų greitį ir paisyti Kelių eismo taisyklių.

Žmonės skundžiasi dėl gatvėje sulėtėjusio automobilių eismo, kadangi rytais ir vakarais susidaro didžiulės eismo kamšatys.

"Ši perėja yra didžiausias stabdis. Kiekvieną rytą ten susidaro spūstys, nes į ugdymo įstaigas tėvai veža vaikus. Eismas išties intensyvus. Į mokyklą einantys vaikai juda pavieniui. Atžalas tėvai išleidžia taip pat sustodami prie perėjos. Kodėl neįrengus ribotą laiką veikiančio šviesoforo, koks eismą organizuoja Gedminų gatvėje šalia mokyklų?" – klausė klaipėdietis.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo Rimanto Mockaus, vairuotojų pasipiktinimo dėl gatvėje išdygusių kalnelių sulaukiama.

"Kartais žmonės patys kreipiasi ir prašo įrengti automobilių greitį ribojančius kalnelius, o būna ir taip, jog pastačius juos pasipila vairuotojų priekaištai. Kalneliai šalia progimnazijos atsirado pėsčiųjų saugumui užtikrinti. Šviesoforai įrengiami tik magistralinėse gatvėse, kur pėsčiųjų perėja negali būti nereguliuojama", – teigė R.Mockus.

R.Mockus pridūrė, kad Gedminų gatvėje veikiantys šviesoforai įrengti prieš daugelį metų, be to, teritorijoje įsikūrusios net kelios ugdymo įstaigos, tad ir per gatvę einančių pėsčiųjų yra gerokai daugiau.

Į Saugaus eismo komisiją kreipėsi Tauralaukio gyventojas. Jis aiškino, kad vadinamieji kalneliai reikalingi dviejose vietose nuo Vėjo gatvės ketvirtojo iki dvidešimtojo namo.

Vėjo gatvė šiuo metu yra tvarkoma – antrajame rekonstrukcijos etape numatyta įrengti pėsčiųjų, dviračių takus, atsiras ir pėsčiųjų perėjos bei apšvietimas jose.

"Kalnelių skaičius yra ribojamas ir, teigiama, jie didina užterštumą. Arba kitose gatvėse, kur jų nėra, padaugėja mašinų. Reikia įvertinti visus niuansus", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Olegas Mariničius.

Šioje gatvėje lankęsi valdininkai pastebėjo prie pat gatvės įrengtą krepšinio aikštelę, o tai, anot jų, yra nesaugu.

"Prižiūrėkite savo vaikus ir nestatykite krepšinio aikštelių prie pat gatvės. Būkime atsakingi piliečiai", – nukirto O.Mariničius.

"Mes žinome, kad kažkada bus antrasis rekonstrukcijos etapas ir atsiras šaligatviai. Tačiau tai gali įvykti ir po penkerių ar dešimt metų. Visi žmonės, tarp jų – ir vaikai, į stotelę keliauja asfaltu, nes nėra kito kelio. Apšvietimas yra įrengtas, bet neįjungtas, todėl tamsiuoju metu visas pėsčiųjų ir automobilių srautas juda važiuojamąja dalimi. Visi suprantame, kad tai – pavojinga. Galbūt galima bent jau laikinai įrengti kalnelius?" – klausė gyventojas.

"Du kalneliai tokios ilgos gatvės tikrai neišgelbės. Sumažinę greitį vairuotojai toliau gali lėkti. Apšvietimą reikia įjungti, tada bus kur kas saugiau", – įsitikinęs Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo Valdo Švedo žodžiais, pirmą arba antrą gruodžio savaitę rangovas pažadėjo įjungti šviestuvus.

Pasak policijos atstovo, įrengti greičio slopinimo kalnelius Vėjo gatvėje nėra būtinybės. Joje ne kartą patruliavę pareigūnai mano, kad ši priemonė problemos neišspręs.

Saugaus eismo komisijos nariai sutarė, kad įvertinus situaciją bus siūlomos laikinosios priemonės, pavyzdžiui, ženklinimas. Kalnelių gyventojams išsireikalauti veikiausiai nepavyks.

Piktinosi triukšmu ir vibracija

Į miesto Saugaus eismo komisiją kreipėsi daugiabučius namus administruojanti įmonė "Paslaugos būstui".

Bendrovės atstovai tvirtino, kad iš Birutės gatvės 22 daugiabučio namo gyventojų sulaukiama daug nusiskundimų – esą sudėtinga ir pavojinga  iš Lelijų gatvės išsukti į Birutės ir iš Lakštučių – į Kuosų.

Atkreiptas dėmesys, kad nutinka daug eismo įvykių, susidaro kritinių situacijų, kai vos nesuniokojami automobiliai. Pavojus kyla ir pėstiesiems.

Daugiabučio administratorius prašė Birutės ir Kuosų gatvėse įrengti greičio slopinimo kalnelius.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Saugaus eismo komisijos pirmininkas Olegas Mariničius priminė, kad prieš šešerius metus greičio slopinimo kalneliai buvo pastatyti ties Birutės gatvės 18 namu.

Tačiau, praėjus metams, gyventojai kreipėsi, kad įrenginiai būtų pašalinti.

Žmonės neapsikentė triukšmo ir vibracijos.

"Žmonės neapsikentė triukšmo ir vibracijos. Reaguota į gyventojų prašymą, ir kalneliai išmontuoti", – teigė pavaduotojas.

Nepaiso leistino greičio

Pasak Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Paukštės, įrengus greičio slopinimo kalnelius, vairuotojai galėtų saugiau išvažiuoti iš Kuosų į Birutės gatvę ir iš Lelijų į Lakštučių. Tam pritarė ir policijos atstovai.

"Gal reikėtų suformuoti asfalto bangas, kurios populiarios užsienio šalyse. Tada nekiltų triukšmo. Metaliniai kalneliai tikrai trukdys gyventojams", – komentavo Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Pareigūnas taip pat pabrėžė, kad imtis kokių nors saugumo priemonių šiose sankryžose būtina.

"Neturime tiek ekipažų, kad galėtume pastatyti kiekvienoje sankryžėlėje", – teigė viršininkas.

Gyventojai taip pat atkreipė dėmesį, kad Birutės gatvėje leistinas greitis siekia 30 km/val, tačiau retas kuris jo paiso.

Siūlė eismą ratu

O.Mariničiaus nuomone, šiame kvartale problema – kompleksinė. Pirmiausia eismą apsunkina siauros gatvės, o dar jose stovi automobiliai.

"Rytais ir vakarais Birutės gatve vairuotojai važiuoja, norėdami išvengti spūsčių Minijos gatvėje, tad kamšačių susidaro ir šioje arterijoje. Kalneliai šias dar padidintų. Pritariu, kad reikia kažką daryti, bet tokie įrenginiai nėra išeitis", – komentavo pirmininkas.

Tam pritarė ir kiti komisijos nariai. Siūlyta įrengti šviesoforą, organizuoti eismą ratu.

"Pastaruoju atveju būtų mažiau techninių eismo įvykių. Sumažėtų pavojus pėstiesiems", – prognozavo M.Džermeika.

Saugaus eismo komisija pavedė savivaldybės administracijai išanalizuoti, kokiomis priemonėmis, išskyrus greičio slopinimo kalnelius, būtų galima užtikrinti didesnį saugumą šiame gyvenamajame kvartale. Pasiūlymai turėtų būti pateikti per kitą komisijos posėdį.

Atsiliepimai išgąsdino gyventojus

Įrengti greičio slopinimo kalnelius prašė ir Smeltės kvartalo bendruomenė. Gyventojai pasakojo, kad anksčiau į šį rajoną buvo galima patekti trimis gatvėmis. Dabar liko dvi.

Eismas Nendrių gatvėje tapo labai intensyvus. Be to, šioje arterijoje nėra šaligatvių, tad gyventojai priversti laviruoti tarp transporto priemonių. Ypač didelį pavojų kelia krovininiai automobiliai.

Gyventojai prašė nukreipti krovininį transportą Marių gatve. Taip pat ties Nendrių ir Upelio gatvių sankryža įrengti greičio slopinimo kalnelius.

"Prisiklausėme apie šiuos įrenginius, jų keliamą triukšmą, todėl kalneliai pradėjo gąsdinti. Gal vis dėlto reikėtų imtis kitų priemonių. Jų buvome pasiūlę keletą. Turėtų nuspręsti ekspertai", – tvirtino gyventojai.

Pasak klaipėdiečių, gal kvartale reikėtų organizuoti vienpusį eismą. Tada eismo srautai sumažėtų perpus. Taip pat savivaldybės prašyta įrengti šaligatvį.

Atkreiptas dėmesys, kad yra dar keli ženklai, kuriuos reikėtų peržiūrėti.

Komisija savivaldybės administracijai pavedė išanalizuoti situaciją, kaip pagerinti saugumą Smeltės gyvenamajame kvartale.

Ina:

– Aš manau, kad nereikia kalnelių. Jų ir taip užtenka. Kam daugiau jų įrenginėti? Nemanau, kad jų reikia. Gal yra tokių vietų, kur jų trūksta, bet tik ne centrinėse miesto gatvėse.

Aurimas:

– Nemanau, kad reikia. Ką daryti sportinių automobilių vairuotojams? Juk gali visą mašinos apačią sulaužyti. Aš dar svarstau: pirkti ar ne sportinį automobilį. Susimąsčiau, ar galėsiu juo įvažiuoti į Klaipėdos centrą? Panašu, kad ne. Visos įvažos į miestą – užblokuotos. Kalnelis prie kalnelio.

Robertas:

– Viskas turi būti adekvatu. Reikėtų keisti vairuotojų kultūrą ir auklėti juos. Reikia jauniesiems vairuotojams nuo pat pradžių skiepyti pagarbą kitiems eismo dalyviams. Čia tik mašinų, už kurių remontą moka patys žmonės, laužymas.

Viktoras:

– Manau, kad kalnelių reikia, kur kas saugiau, kai jie būna įrengti. Pats vairuoju ir nemanau, kad jie trukdo. Gal kiek ir erzina, kai reikia pristabdyti, bet tai yra reikalingas dalykas. Prie perėjų ir mokyklų jų tikrai reikia. O kai kur vertėtų pasirūpinti geresniu apšvietimu. Į Lėbartus važiuojant yra septyni kalneliai. Bet ten irgi laksto žmonės. Visi namo skuba. Nepakeisi visų žmonių. Kam tos geros mašinos, geriau pavalgyti nusipirktų.

Modestas:

– Aš manau, kad pirmiausia reikia užsiimti prevencija. Kalneliai, fizinės kliūtys, apribojimai nieko neduoda. Prevencinės priemonės veikia daug geriau. Miestas taptų pastebimai saugesnis, jei miestiečių sąmonė pasikeistų. Galvose turėtų būtų mintis: niekur neskubame arba skubame lėtai ir protingai. Kalneliai, plytos – tai nieko nesprendžia. Tai yra vairavimo mentaliteto klausimas.

Veronika:

– Manau, kalneliai turėtų būti ten, kurių jų tikrai reikia. Prie mokyklų ir darželių kalneliai privalomi. Jie tikrai pristabdo greitį. Aš esu pastebėjusi, kad sunkvežimiai ir autobusai dažnai apvažiuoja kalnelius. Kartais, eidama M.Mažvydo alėjos pėsčiųjų perėja, net susimąstau: sustos ar ne autobusas? Aš nesu prieš kalnelius, jų turėtų netrūkti. Vaikų saugumas turi būti svarbiausiu dalyku.

Naujasis šviesoforas šioje pėsčiųjų perėjoje įjungtas ir eismą pradėjo reguliuoti praėjusią savaitę. Kelias dienas čia buvo palikti ir greičio slopinimo kalneliai.

Vairuotojai šmaikštavo, kad pavojinga perėja tapo saugiausia mieste. Pėstiesiems taikyta dviguba apsauga – ir šviesoforas, ir kalneliai.

Miesto savivaldybė iš anksto planavo, kad greičio slopinimo kalneliai bus pašalinti, kai tik pradės veikti šviesoforas. Tai buvo padaryta šios savaitės pradžioje.

Sprendimas įrengti šviesoforą Taikos prospekte, ties buvusia "Skibalės" parduotuve, priimtas seniai. Atkreiptas dėmesys, kad čia esanti nereguliuojama pėsčiųjų perėja nėra saugi.

Pėstieji turi kirsti daug eismo juostų, o Taikos prospektas yra judri magistralinė gatvė. Tokia pėsčiųjų perėja negalima ir pagal galiojančius reikalavimus.

Prieš kelerius metus šioje vietoje buvo partrenkta ir mirtinai sužalota moteris. Po šio įvykio ties pėsčiųjų perėja įrengti greičio slopinimo kalneliai.

Suprojektuoti ir įrengti naują šviesoforą Taikos prospekte, prie buvusios "Skibalės" parduotuvės, atsiėjo apie 28 tūkst. eurų.

"Nauji greičio slopinimo kalneliai Baltijos prospekte tikrai "skaudūs". Važiavau ir kliudė automobilio apačią, nors mašina tikrai nėra žema", – pastebėjo vienas klaipėdietis.

Baltijos prospekte buvo atnaujinta danga. Pakeisti ir greičio slopinimo kalneliai, kurie išliejami iš asfalto.

Pasipylus vairuotojų pastaboms, kad įrenginiai aukštoki, savivaldybės specialistai juos išmatavo.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad aukščiausias kalnelis Baltijos prospekte yra 8,3 cm aukščio. Kiti – žemesni.

Pagal reikalavimus gatvėse įrengiamų kalnelių aukštis gali siekti iki 10 cm.

"Normas įrenginiai atitinka. Reikia važiuoti lėčiau, ir mašinos dugno negriebs. Kai važiuoji greitai, automobilio apačia prisispaudžia. Kai lėtai – ne. Juk kalneliai ir įrengti tam, kad vairuotojai sumažintų greitį", – pastebėjo direktorius.

L.Dūda taip pat atkreipė dėmesį, kad senieji Baltijos prospekto greičio slopinimo kalneliai buvo per laiką nudilę, žemesni, o vairuotojai prie jų priprato.

"Situacija pasikeitė. Visi kalneliai įrengti pagal normatyvus. Reikia tik lėčiau važiuoti", – pabrėžė direktorius.

Panoro kalnelių

Bangų g. 14 įsikūrusio mokyklos-darželio "Šaltinėlis" direktorė Aušra Astrauskienė komisijoje kalbėjo pedagogų bei auklėtinių tėvų vardu.

Rytais vaikus atvežantys tėvai būna priversti sustoti judrioje gatvėje. Auklėtojos dažną dieną veda mažylius pasivaikščioti arba į užsiėmimus kitose įstaigose.

Nors grupes lydi ne vienas suaugęs žmogus, o vaikai vilki ryškiomis liemenėmis, jų saugumui užtikrinti, direktorės manymu, reikėtų įrengti kalnelius.

Saugaus eismo komisijos nariai prisiminė, kad šioje gatvėje netrukus bus didelių permainų – visiškai netoli vis dar ketinama statyti Bastionų tiltą.

Todėl gatvė taps judresnė, galbūt ji bus platinama ar pertvarkoma kaip nors kitaip.

Pažadėjo apšvietimą ir ženklų

Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda pasiūlė nerengti kalnelių, o pastatyti papildomai vertikalių ženklų, įspėjančių apie vaikus, ir ant gatvės išpiešti analogiškų geltonų ženklų.

Komentuodamas tėvams iškylančius sunkumus, valdininkas pasiūlė prie perėjos įrengti stovėti draudžiančius kelio ženklus. Juos būtų galima įtaisyti nedelsiant, o kryptinio apšvietimo reikės palaukti iki gatvės rekonstrukcijos.

Komisijos nariai buvo vieningi teigdami, kad perėją ties darželiu derėtų paryškinti, verta paryškinti šioje vietoje ir gatvės apšvietimą bei pažiūrėti, ar suvešėję medžiai neužstoja lempų.

Tačiau kalnelių įrengti čia, pasak išsakiusiųjų nuomonę, nevertėtų. Pirmiausia todėl, kad gatvės pradžioje grubus akmenų grindinys savaime verčia vairuotojus lėtinti greitį.

Dar viena pora kalnelių sukeltų papildomų sunkumų valant gatvę.

Tilžės g. veiks šviesoforas

Dar vienoje judrioje miesto vietoje vaikams dažną dieną kyla pavojus.

Apie 100 mažų berniukų kasdien lanko graikų-romėnų, laisvųjų imtynių, bokso treniruotes, kurios vyksta Tilžės gatvėje 51-ajame name prie turgavietės.

Daugelis vaikų į treniruotes atvažiuoja iš pietinės miesto dalies. Jie išlipa stotelėje ir yra priversti pereiti Tilžės gatvę, kurioje ne turgaus dienomis šviesoforas neveikia.

Todėl vaikai bėga per gatvę, sudarydami pavojų sau ir vairuotojams.

Saugaus eismo komisijos prašyta įjungti šviesoforą ties turgaviete bent po pietų.

Nuspręsta leisti jį įjungti darbo dienomis nuo 14 iki 20 val.

"Besarmačiai", – šmaikštavo Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda, išgirdęs apie panaikintą perėją ir likusius kalnelius.

Tokia situacija susidarė Pilies gatvės ruože tarp šios arterijos bei Daržų gatvės sankryžos ir šios gatvės bei Galinio Pylimo, Sausio 15-osios, Minijos gatvių sankryžos.

Pasak vadovo, matyt, tarnybos paprasčiausiai nespėjo įrenginių pašalinti.

"Vieni vieną darbą dirba, kiti – kitą", – komentavo direktorius.

L.Dūda teigė, kad situacija nėra juokinga ar neįprasta.

"Pasitaiko, kad žmonės gatvėje prašo įrengti greičio slopinimo kalnelius, nors pėsčiųjų perėjos ir nėra. Ypač gyvenamuosiuose rajonuose. Kalneliai pristabdo mašinų srautą. Nelekia visi kaip akis išdegę. Tačiau šioje vietoje tikriausiai išskusime. Jei nėra pėsčiųjų perėjos, nereikalingi ir kalneliai", – komentavo direktorius.

Pasak vadovo, minėta pėsčiųjų perėja panaikinta, nes šioje arterijoje jos buvo išdėstytos per tankiai. Be to, ji neatitiko reikalavimų. Kai gatvėje yra keturios eismo juostos, privalo būti arba reguliuojama pėsčiųjų perėja, arba įrengta pėsčiųjų salelė.

"Netoli yra dvi pėsčiųjų perėjos. Viena – prie didžiosios sankryžos, antra – prie kitos sankryžos. Kirsti gatvę saugiai galima arba viena, arba kita", – patarė direktorius.