Į Kalnėnų kaimą ugniagesiai išvyko 2.11 val. nakties gavus pranešimą, kad čia dega gyvenamasis namas. Nustatyta, kad jo priestate nuo kamino buvo įkaitusi gelžbetoninė perdanga, smilko aplink kaminą ant perdangos kaip šiltinimo medžiaga supiltos pjuvenos. Ugniagesiai užgesino smilkstantį maždaug 2 kv. m perdangos plotą. Žmonės nelaimės metu nenukentėjo – jie atsipirko išgąsčiu dėl kilusių dūmų.

Manoma, kad gaisras kilo dėl per arti kamino supiltų pjuvenų.

„Pjuvenos, gegnės, kaip ir kitos medinės konstrukcijos bei kitos degios medžiagos, gali būti ne arčiau kaip 15 cm nuo mūrinio ir ne arčiau kaip 30 cm nuo metalinio kamino. Jei šių reikalavimų nesilaikoma, degios medžiagos gali imti smilkti ir užsidegti“, – sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Dainius Abalmasovas.

Ugniagesių gelbėtojų teigimu, šį šaltąjį sezoną dažniau tenka gesinti gaisrus, kylančius dėl nevalytų kaminų.

D. Abalmasovas priminė, kad kaminai, o tiksliau – dūmtraukiai – turi būti valomi prieš kiekvieną kūrenimo sezono pradžią ir ne rečiau kaip kas trys mėnesiai jo metu: „Taigi, jei žmogus pradėjo šildytis kietu kuru spalio pradžioje, tai sausio pradžioje jis jau turi valyti kaminą. Jei valoma rečiau, gali užsidegti dūmtraukyje susikaupę suodžiai. Tokiais atvejais iš kamino ima kilti žiežirbos, kartais – ir liepsnos.“

Specialistų teigimu, kaminas užsineša greičiau, jei, nesilaikant priešgaisrinių reikalavimų, kūrenama ne malkomis, o, pavyzdžiui, baldų plokštėmis, dažytomis lentomis ir pan.

Kaminui valyti nebūtina kviesti specialistą – galima valyti kaminus ir patiems. Specialių tam skirtų šepečių galima įsigyti prekybos centruose. Ugniagesiai primena, kad dūmtraukis turi būti valomas visas, o ne keli metrai iš apačios arba viršaus.

Primenama ir apie žmonių gyvybes kilus gaisrui gelbstinčią priemonę – dūmų detektorių. Privačiame name jo paprastai neužtenka vieno – mažiausiai po vieną veikiantį tokį įrenginį turėtų būti kiekviename namo aukšte.

„Senukų“ ekspertai dalijasi patarimais, kaip pasirinkti kamino struktūrą, ir atskleidžia pagrindinius jo naudojimo bei priežiūros aspektus.

Kaminų sistemų tipai

Bet koks prietaisas, nesvarbu, tai krosnelė, židinys ar kietojo kuro katilas, kuris skirtas kietojo kuro, malkų, briketų, medienos granulių ar akmens anglies deginimui, yra tik dalis šildymo sistemos. Žinoma, esminį vaidmenį atlieka šildymo mazgas, bet ne mažiau svarbi dalis – išmetamųjų dujų sistema.

Pastebima, kad dažniausiai Lietuvoje įrengiami tokie kaminai:

Plytų – tai iš plytų ar įvairaus tipo blokelių statomi kaminai.

Plytų su įdėklais – kaminai, pagaminti iš plytų arba įvairių rūšių blokelių, turintys vienasienį nerūdijančio plieno kamino įdėklą viduje.

Moduliniai – iš keramzito pagaminti kaminai su įmontuotu keraminiu įdėklu.

Dvisieniai – šie nerūdijančiojo plieno kaminai yra su dvigubomis sienelėmis. Viena iš jų naudojama kaip išmetamųjų dujų vamzdis, o kita yra apvalkalo sluoksnis su šilumos izoliacija. Tokio tipo kaminai dažniausiai montuojami ant išorinio pastato fasado, kuriame nėra įrengto keramikinio kamino veleno, arba kai jis yra labai prastos būklės.

Taip pat pasitaiko, kad dvisieniai kaminai įrengiami keraminiuose kaminų kanaluose (velenuose) ir gyvenamosiose patalpose, kai šildymo mazgas yra gyvenamosios patalpos centre.

Būtinas ir kamino įdėklas

Prekybos tinklo „Senukai“ duomenimis, Lietuvoje artėjant šildymo sezonui susidomėjimas kietojo kuro katilais bei krosnelėmis ir židiniais gerokai išaugo. Tačiau specialistai pabrėžia, kad modernizuojant ir atnaujinant šildymo sistemą, pirmiausia svarbu pasirūpinti išmetamųjų dujų šalinimo sistemomis.

Išmetamųjų dujų šalinimo sistemos gali būti suprojektuotos veikti tik sausoje, taip pat sausoje ir šlapioje sistemoje.

Sistemos, naudojančios kietąjį kurą, pavyzdžiui, medieną, granules, yra skirtos dirbti sausuoju režimu. Didžiausias jų priešas, be abejo, susikaupęs kondensatas. Jis susidaro dėl temperatūrų skirtumo tarp išmetamųjų dujų ir kamino išorės. To priežastis – netinkama išmetamųjų dujų vamzdžio izoliacija. Drėgmė kamino viduje ardo vidines dūmtraukio sieneles, mažina kamino stiprumą, jis tampa nesandarus.

Išeitis yra – reikėtų kamine sumontuoti nerūdijančio plieno įdėklą. Jis apsaugos keraminį kaminą nuo tolimesnio irimo, tuo pačiu užtikrins efektyvesnį išmetamųjų dujų šalinimą ir greitą kamino sistemos patikrinimą. Kamino velene, kuriame sumontuotas kamino įdėklas, yra izoliacinis sluoksnis, užkertantis kelią išmetamųjų dujų kondensacijai.

Daugiabučiuose namuose, ypač senuose pastatuose, keli butai paprastai turi bendrą dūmtakį. Tai jokiu būdu neužtikrina tinkamo išmetamųjų dujų pašalinimo. Taip pat išmetamosios dujos gali patekti į patalpas, kuriose šildymo įrenginys neveikia arba laikinai nenaudojamas.

Specialistai pastebi, kad problemos sprendimas – vienasienių nerūdijančio plieno įdėklų sumontavimas esamoje kamino šachtoje.

„Senukų“ nuotr.

Kaip pasirinkti įdėklą?

„Senukų“ ekspertai dalijasi svarbiausiais patarimais, kaip pasirinkti kamino įdėklą.

Nerūdijančio plieno kaminų įdėklai gali būti lengvai montuojami visų tipų standartiniuose kvadratiniuose arba stačiakampiuose kaminuose. Dūmtraukio įdėklai gali būti apvalūs, elipsės arba stačiakampio formos. Itin svarbu pasirinkti sertifikuotą gaminį (pažymėtą CE simboliu) su tinkamu statybinės medžiagos storiu (nerūdijančio plieno atveju – 0,5-0,8 mm).

Keraminiai kaminų įdėklai montuojami namo statybos metu. Vienas populiariausių būdų – kamino statyba iš keramzitbetonio blokelių, kurie iš karto sumontuojami su keraminiu įdėklu ir izoliaciniu sluoksniu. Tai dar labiau sumažina kondensato atsiradimą, todėl yra ilgaamžis sprendimas.

Vienos sienelės nerūdijančio arba juodojo plieno kaminų įdėklai. Tai ekonomiškai pagrįstas sprendimas rekonstruoti ar modernizuoti pastatą. Tinkamai naudojant, šių įdėklų ilgaamžiškumas yra didesnis nei keraminių kaminų. Tačiau eksploatuojant netinkamai, kaminą labai greitai pradės veikti kondensatas.

Dvisieniai izoliuoti dūmtakiai. Šis sprendimas pasirenkamas modernizuojant ar rekonstruojant pastatą, kai techniškai neįmanoma panaudoti esamo keraminio dūmtraukio. Šie dūmtraukiai patvarūs tinkamai naudojant, tačiau brangesni už vienasienius.

Prevencija nuo gaisro

Tinkamos kamino sistemos parinkimas, dūmų vamzdžio skersmuo ir kamino aukštis lemia jos veikimo efektyvumą ir saugumą.

Dūmtraukio aukštis turi būti parinktas taip, kad jame būtų užtikrinta nuolatinė trauka ir nekiltų gaisro pavojaus. Geriausia kaminą montuoti kuo arčiau stogo kraigo. Jei stogo danga nedegi, kaminas virš aukščiausios stogo vietos turi išsikišti ne mažiau kaip 30 cm, jei stogo paviršius yra degus – ne mažiau kaip 60 cm.

Kitas svarbus elementas – teisingas dūmų vamzdžio skersmuo, kad efektyviai būtų išleidžiamos išmetamosios dujos. Per didelis skersmuo sulėtina išmetamųjų dujų srautą, todėl dūmų dujos kondensuojasi ant kamino sienelių.

Tiek keraminių, tiek metalinių kaminų gamintojai rekomenduoja instaliaciją tikrinti bent kartą per metus, o visą sistemą valyti kas pusmetį. Siekiant sutaupyti, šį darbą galima atlikti ir patiems.

„Senukų“ atstovai pastebi, kad tiek fizinėse, tiek internetinėse parduotuvėse dūmtraukių valymo priemonės paklausiausios artėjant šildymo sezonui ir baigiantis pavasariui. Aktyviai perkami kamino šepečiai iš plieninės vielos ir šepečiai su nailoniniais šereliais.

Specialistai siūlo pasirūpinti specialiais kaminui valyti skirtais milteliais ir kamino šepečių svareliais, ypač jei kaminą ketinate valyti iš viršaus, o ne iš apačios. Nerūdijančio plieno kaminams valyti nepamirškite ir gaminių, pagamintų iš nerūdijančio plieno arba su nailoniniais šeriais.

Pasak Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės Džiugintos Vaitkevičienės, neretai nuo užsidegusio kamino ar netvarkingos krosnies gali užsiliepsnoti stogas ar netgi supleškėti visas namas. Dėl to kalti namų savininkai, nepakankamai dėmesio skiriantys savo šeimos narių saugumui ir nesilaikantys Gaisrinės saugos taisyklių. Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.

Būtina patikrinti, ar nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų yra reikiamas atstumas. Neretai būna taip, kad dūmtraukių ir krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų. Būtina žinoti, kad namo perdangoje nuo vidinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 38 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų privalo būti ne mažesnis kaip 13 cm nedegantis intarpas. Be to, reikia žinoti, kad į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys.

Pasitaiko, kad remontuodami senus pastatus savininkai vietoje krosnių stato židinius, o kaminus palieka senus. Tačiau pamirštama, jog kamino skylė židiniui turi būti kur kas didesnė negu krosniai. Jeigu į vieną dūmtraukį sujungti keli šildymo įrenginiai, juos kūrenant kaminas labai įkaista, o jei dar ir dūmtraukis blogai įrengtas, galima tikėtis gaisro.

Dar vienas dalykas, apie ką pamirštama remontuojant namus – neretai tapetai priklijuojami prie pat krosnių ir dūmtraukių, o kartais netgi ir jie apklijuojami. Užkūrus krosnį, tapetai nuo karščio kaista, gelsta, o po kurio laiko ir užsidega.

Ties krosnies pakura, jeigu grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50x70 cm skardos lakštas.

Jei po ilgo nekūrenimo laiko užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, privalote nedelsdami išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, kuo skubiau užgesinkite ugnį kūrykloje, sandariai uždarykite krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, ir kvieskite ugniagesius.

Per vasarą dūmtraukius gali būti užkimšę paukščiai (įrengę lizdus). Taip nenutiktų, jei kamine įtaisytumėte retą tinklą, groteles ar stogelį. Pastarasis reikalingas dar ir tam, kad nenaudojamas dūmtraukis neprimirktų nuo lietaus.

Nepamirškite, kad netvarkingą krosnį draudžiama kūrenti, todėl įsidėmėkite pagrindines taisykles:

– neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis;

– nenaudokite krosniai pakurti  lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) – tai labai pavojinga;

– neišeikite iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikite jos prižiūrėti  mažamečiams vaikams; nelaikykite atvirų durelių. Baikite krosnį kūrenti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami miegoti;

– baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis.

Šildymo sezonas grėsmingas ne tik tiems gyventojams, kurie šildosi kūrendami krosnį. Ne ką mažiau pavojingi ir elektriniai šildytuvai, kurie naudojami gyvenamuosiuose būstuose bei įstaigose. Svarbiausia taisyklė, kurią turi atminti asmenys, naudojantys elektros šildytuvus, jog šis prietaisas privalo būti sertifikuotas. Jokiu būdu nenaudokite savadarbių šildymo prietaisų. Ant elektrinių prietaisų nedžiaukite skalbinių, nes elektra ir vanduo – tai pavojingi kaimynai. Be to, kiekviena medžiaga, veikiama šilumos, turi savą užsiliepsnojimo temperatūrą, tad nemažai gaisrų kyla dėl to, kad šildytuvai paliekami per arti įvairių daiktų: spintų, minkštasuolių, užuolaidų. Šildytuvą statykite erdvioje vietoje, atokiau nuo baldų ir sienų. Nepalikite šildytuvo be priežiūros. Atminkite, jog ir tepaliniai elektriniai šildytuvai nėra apsaugoti nuo gamyklinio broko, tad ir jais negalima pasitikėti šimtu procentų. Trūkus tepalo skyriui ir tepalui išsiliejus ant kaistančio šildytuvo, gali kilti gaisras. Elektriniai prietaisai mums pavojingi, nes gali sukelti trumpąjį jungimą. Norėdami to išvengti nejunkite šildytuvo į vieną elektros lizdą kartu su kitais prietaisas.

Na ir dar vienas efektyvus apsisaugojimo nuo galimo gaisro būdas – įsirengti dūmų jutiklius. Daug materialinės ir moralinės žalos pridaro per vėlai pastebėtas gaisras. Šie jutikliai greitai ir patikimai užfiksuoja vos kilusį gaisrą. Jutiklyje esanti sirena informuoja jus ir kaimynus apie iškilusią grėsmę, tad galima suspėti lokalizuoti beįsiplieskiančią ugnį, kol ji dar nepasiglemžė jūsų turto ar net gyvybės.

Patirtis rodo, kad dūmtraukių nepriežiūra ilgainiui turi įtakos dūmtraukio būklei, užsidegus suodžiams juose atsiranda įtrūkimų. Sutrūkinėjęs dūmtraukis yra lyg uždelsto veikimo bomba, tokiu atveju neišvengiamai kyla gaisro pavojus. Gaisrui kilus pastogėje ar viršutiniajame aukšte, name esantys žmonės ne iškart pastebi gaisro požymius.

Spaudoje pasirodė aprašytų nepatvirtintų metodų, ką daryti užsidegus suodžiams dūmtraukyje – ir bulvių lupenų naudojimas ir druskos barstymas. Tačiau kol kas vienintelis ir patikrintas būdas yra krosnies gesinimas – iš pakuros išimti degias medžiagas, o per dūmtraukyje esančią pravalą traukti krentančius suodžius ir žarijas ir šitaip mažinti temperatūrą dūmtraukyje. Vanduo, naudojamas užsidegusiam dūmtraukiui gesinti, gali padaryti daugiau žalos nei naudos, nes degant suodžiams dūmtraukyje temperatūra gali pakilti net iki 1500 laipsnių Celsijaus, o vanduo, patekęs į dūmtraukį, akimirksniu virsta garais ir gali jį sugriauti ar susprogdinti.

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad dūmtraukį būtina tinkamai ir laiku prižiūrėti, o kilus gaisrui nedelsiant apie tai informuoti Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir vykdyti pagalbos skambutį priėmusio pareigūno nurodymus. Primename, kad piliečiams už Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus gresia administracinė atsakomybė.

1666 metais Londoną nusiaubė gaisras. Jis pakeitė ne tik miesto veidą, bet ir žmonių požiūrį į saugumą namuose. Kaminų valymas buvo būtinybė ir kaminkrėčių mieste staiga padaugėjo. Juk kaminuose kaupėsi ne tik suodžiai, bet ir kreozotas.

Kai kaminai atliko tik vieną funkciją – leisdavo dūmus laukan – į juos tilpdavo ir suaugęs žmogus. Tačiau, kai kaminams teko ir ventiliacijos šachtos vaidmuo, jie staiga susiaurėjo, kad užtikrintų trauką ir leistų ugniai kvėpuoti. Žmonėms kilo klausimas, kaip juos išvalyti, kai jie vingiuoja, o suodžiai juose yra kieti. Todėl kaminkrėčiai šį darbą atlikti patikėdavo mažiems berniukams.

Kaminkrėčiai berniukus, įprastai 6 metų amžiaus, gaudavo įvairiai. Kartais juos parduodavo tėvai, o kartais jie juos pasiimdavo iš našlaičių namų. Kaminkrėtys įsipareigodavo berniuką išmokyti amato, jį maitinti, suteikti drabužių pamainą ir neleisti jam dirbti degančiame kamine. Tuo tarpu berniukas įsipareigodavo paklusti. Retais atvejais kaminkrėčių berniukai būdavo vos 4 metų amžiaus, nors dauguma buvo bent 6-erių, kad būtų pakankamai stiprūs.

Kaminkrėčio berniukai dieną pradėdavo vaikščiodami po rajoną rėkaudami apie siūlomas paslaugas. Tada kliento namuose pasirodydavo pats kaminkrėtys ir uždengdavo krosnį ar židinį audeklu. Berniukas nusirengdavo visiškai arba beveik nuogai ir lipdavo kaminu į viršų, šepečiu ir mentele valydamas suodžius. Lipti reikėdavo įsirėmus keliais ir alkūnėmis, kurie būdavo nutrinti iki kraujo. Tačiau blogiausia buvo tai, kad įstrigti buvo labai didelė tikimybė.

commons.wikimedia.org nuotr.

Paslydimas ar patirties trūkumas galėjo berniuką pasiųsti į pražūtį. Jei jo keliai staiga pasispausdavo tarp liemens ir kamino, pats jis ištrūkti jau nebegalėdavo. Mažus berniukus apimdavo panika, jie imdavo muistytis, taip ant savęs užsimesdami gabalus suodžių, kurie juos dažnai uždusindavo. Juos išgelbėti buvo galima tik stumiant iš apačios, traukiant iš viršaus ar griaunant kamino šoną. Patekęs į tokią padėtį ar netyčia įsispraudęs į žemyn numestus suodžius berniukai dažniausiai žūdavo.

Diena nebuvo daug geresnė nei jei pavykdavo nežūti. Kaminai visada buvo karšti, o kartais ir degantys. Kaminkrėtys skubindavo savo mokinius degindamas juos žvake ar pasiųsdamas kitą mokinį pagaliu badyti jam pasturgalio. Išlindęs iš kamino berniukas turėjo apsirengti ir suvalyti numestus suodžius.

Įsipareigojimo maudyti savo mokinį bent kartą per savaitę beveik niekas nesilaikė. Vienas Notingamo kaminkrėtys teigė, kad maudynes savo berniukui parūpina tris kartus per metus. Kitiems tekdavo maudytis ežere.

Kitas kaminkrėčio įsipareigojimas berniukui buvo mokslai, tačiau ir jų nebuvo tiek daug. Daugiau apie šį amatą berniukai išmokdavo, kai nebetilpdavo į kaminą. Tiesa, kaminkrėčiai ruošdavo vaikus darbui – mušimu ir tinktūromis storino alkūnių ir kelių odą, kad ši taip nekraujuotų.

Kaminkrėčių berniukai retai užaugdavo sveiki. Jau 1817 metais buvo rašoma, kad kaminkrėčių berniukų kaulai yra trapesni, trumpesni, o sąnariai – netiesūs. Pasirodo, augančio vaiko negalima kišti į karštą ribotą erdvę tarp akmenų ir plytų. Jie patys dažnai trindavo nešvarias akis, taip pažeisdami vokus ir net sukeldami aklumą. XVIII a. buvo pastebėta, kad visi iki vieno kapšelio vėžio atvejų yra nustatyti kaminkrėčiams – jis net vadintas kaminkrėčių vėžiu.

Suodžiai yra karcinogenas, o su jais vaikai susidurdavo ne tik darbe. Naktį kaminkrėčių vaikai miegodavo tarp suodžių maišų ir audinių krosnims bei židiniams. 

Kaminkrėčių berniukai dirbo ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir Italijoje, Belgijoje, Prancūzijoje bei JAV. Tiesa, XIX a. pab. įstatymai šią praktiką visiškai uždraudė. Didžiojoje Britanijoje tai įvyko 1875 metais, nors žmonės tam ir priešinosi. Tačiau tuo metu buvo suvokta, kad vaikų sveikata yra svarbiau, o kaminus galima valyti ir mechaninėmis priemonėmis.

„Apie planus demontuoti du kaminus „Lietuvos energijos gamyba“ buvo paskelbusi Tarptautiniame industrinių dūmtraukių komitete (angl. CICIND), kuris vienija didžiausią darbo su kaminais patirtį pasaulyje sukaupusias įmones ir specialistus.

Dėl projekto įgyvendinimo jau sulaukėme kelių užsienio rangovų susidomėjimo, taip pat turėjome susitikimų su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis”, - komentare Eltai sako D. Kucinas.

Anot jo, pirminės techninės projekto sąlygos bus paviešintos artimiausiu metu, o konkurse dalyvauti planuojantys tiekėjai su techninėmis konkurso sąlygomis galės susipažinti centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos tinklalapyje, kai tik jos bus paskelbtos. Kaina, anot specialisto, paaiškės įvykus konkursui.

Kaminų demontavimo darbai, planuojama, truks dvejus metus.

„Planuojama, kad kaminų demontavimo darbai vyks dvejus metus, kasmet išardant po vieną kaminą, nebent konkursą laimėtų įmonė, galinti darbus atlikti greičiau. Tokio aukščio statinių demontavimą atliekančių įmonių Europoje nėra daug, ir kiekviena jų naudojasi savita technologija“, - informavo D. Kucinas.

Jo teigimu, vykdant konkursą bus ieškoma geriausios kainos, tačiau nebus siekiama riboti rangovų siūlomų pažangių technologijų, jei tik jos atitiks visus saugumo reikalavimus.

ELTA primena, kad praeitų metų vasarį energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija” pranešė, kad „Lietuvos energijos gamyba” ketina išardyti du nesaugius Elektrėnų komplekso kaminus. Anot įmonės, kaminai kelia grėsmę žmonių saugumui, todėl būtina tai padaryti.

Skelbta, kad pirmiausia ketinama išardyti vidurinį 5-ojo ir 6-ojo blokų 250 metrų aukščio kaminą. Vėliau bus ardomas ir mažesnis - 150 metrų aukščio - kaminas, išleisdavęs dūmus iš 1-4 blokų.

Baigus dviejų nenaudojamų kaminų demontavimo darbus, Elektrėnų apylinkių horizonte liks stovėti vienas 250 metrų aukščio kaminas, per kurį šalinami 7 ir 8 rezervinės elektrinės blokų išmetami dūmai. Šio kamino rekonstrukcija buvo atlikta 2014 metais. Be papildomų reikšmingų investicijų 7 ir 8 blokai dar gali veikti iki 2023 metų, kol nebeatitiks griežtėjančių taršos reikalavimų.

Miesteliai – paskendę dūmuose

Tokios akcijos rengiamos ne pirmus metus, joms pasirenkamas tik kūrenimo sezonas. Šiais metais akcija vyko itin šaltu laikotarpiu, kai gyventojai ir įmonės visu pajėgumu kūreno krosnis.

„Tikrinome, kaip eksploatuojamos krosnys ne tik pramoniniuose, bet ir gyvenamuosiuose rajonuose. Situacija gerėja, tačiau pažeidimų vis dar pasitaiko“, – tikino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Al-fredas Šepštas.

Pareigūnai vyko į tas vietoves, kuriose gali būti fiksuoti padidinti taršą skleidžiantys šaltiniai.

„Klaipėdos mieste situacija dėl oro užterštumo dar nėra tokia sudėtinga, o mažuose miesteliuose, kuriuose kone kiekvienas namas šildomas kietojo kuro katilais, dažnokai žiemą net nėra kuo kvėpuoti. Gargžduose, Priekulėje ar upės slėnyje įsikūrusioje Kartenoje ypač vakarais galima užuosti nosį riečiantį degėsių kvapą. Taip yra dėl to, kad žmonės nelabai atsirenka, ką galima kūrenti krosnyse, o ko tikrai negalima į jas dėti“, – pasakojo A.Šepštas.

Surengė 34 reidus

Akcijos tikslas – ne patikrinimų metu nubausti kuo daugiau pažeidėjų, bet atlikti prevencinį darbą, susitikti su žmonėmis ir išaiškinti, kuo gresia beatodairiškas elgesys su aplinka.

Akcijos metu Klaipėdos regione atlikti 34 reidai, per kuriuos patikrinti 248 fiziniai ir juridiniai asmenys.

Du pažeidimai nustatyti Klaipėdos mieste, vienas – Klaipėdos rajone.

„Mūsų tikslas buvo pasižvalgyti po smulkius autoservisus, remonto dirbtuves, baldų gamintojų įmones“, – pasakojo A.Šepštas.

Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas tikino, jog uostamiestyje buvo patikrinta dešimtys garažų kooperatyvų.

„Garažų masyvuose nesunkiai galima aptikti kaminukus, iš kurių pastebi rūkstančius dūmelius. O žmonės degina viską – baldų plokštes, atliekas, dažytus, impregnuotus langų rėmus, duris, staktas, laminuotus baldus, panaudotus rūbus, avalynę, plastikinius indus ar net labai kenksmingą automobilių variklių alyvą. Prieš keletą metų buvome aptikę uostamiesčio pašonėje visą cechą, kuriame buvo kūrenami panaudoti variklio tepalai. Nemenka tuomet bauda buvo skirta, pateiktas ieškinys dėl aplinkai padarytos žalos“, – prisiminė R.Dužinas.

Sulaukia skundų

Pramoniniuose uostamiesčio rajonuose aplinkosaugininkams kur kas paprasčiau pasibelsti į bet kurios įmonės duris, o į privačias valdas ne dažnas įsileidžia tikrintojus.

„Visaip pasitaiko. Buvo atvejų, kai žmonės tvarkingai viską darė, o pas kitus, patikrinę pakurą, krosnyje išvydome ir tai, ko neturėjo būti. Vienoje įmonėje, kurioje apdirbama mediena, išvydome, jog krosnyje deginamos plokštės, kurių deginti negalima“, – pastebėjo R.Dužinas.

Antroji baudų sulaukusi įmonė teikė autoserviso paslaugas. Meistrai į krosnį sviedė net automobilio oro filtrą.

„Net ir pasibaigus akcijai sulaukėme skundo. Rimkų gyventojai skundėsi garažų masyve jaučiantys dūmų smarvę. Nuvažiavome ir radome pilietį, kuris degino įvairias šiukšles“, – patikino R.Dužinas.

Į aplinkosaugininkų akiratį patenka tik galingesnių nei 0,12 megavato (MW) galingumo kietojo kuro krosnių turėtojai.

„Europoje aplinkos užterštumo problemos sprendžiamos kitaip. Pavyzdžiui, Vokietija nustatė laikotarpį, iki kurio individualūs vartotojai privalėjo įsigyti sertifikuotus šildymo katilus, kurių gamintojai gali garantuoti, jog į aplinką nepateks didesni nei nustatyta kiekiai teršalų“, – aiškino A.Šepštas.

Lietuvoje aplinkosaugininkai dažniau būstuose ar įmonėse aptinka primityvias, kone savadarbes krosnis.

Gresia baudos

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai apskrityje nustatė 3 pažeidimus ir surašė protokolus. Paskirta baudų už 330 eurų.

Pažeidėjų padaroma žala vertinama pagal įstatymo nustatytą tvarką. Už atliekų deginimą gresia įspėjimas ar bauda nuo 300 iki 858 eurų. Pirmą kartą tenka susimokėti pusę numatytos minimalios baudos.

Atskirai skaičiuojama ir žala gamtai – minimali suma, kurią už tai tenka pakloti pažeidėjams, yra 51,07 euro.

Aplinkosaugininkai gyventojams primena, kad krosnyje degant atliekoms ar netinkamam kurui, į aplinką išsiskiria žmogaus sveikatai pavojingos medžiagos, kietosios dalelės, kurios kuo smulkesnės ir mažiau matomos, tuo pavojingesnės sveikatai.

Specialistai primena, jog apie galimus aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų pažeidimus galima informuoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą arba tiesiog paskambinti ištisą parą veikiančiu bendruoju pagalbos centro telefonu 112.

„Svarbu, kad žmonės būtų neabejingi. Aplinka yra visų mūsų, todėl turime visi ja rūpintis“, – tikino R.Dužinas.

Tokių gaisrų padariniai dažnai būna ypač skaudūs: sudega gyvenamosios patalpos, jose esantis turtas, apsinuodiję smalkėmis žūsta žmonės. Aukų gaisruose, kylančiuose dėl netvarkingų krosnių, židinių, dūmtraukių arba neteisingo jų naudojimo, neišvengiama kasmet. Tai yra viena iš pagrindinių žmonių žūčių gaisruose priežastis.

Pagal turimus statistinius duomenis Klaipėdos apskrityje nuo 2014 metų iki pastarojo laikotarpio kilo 88 gaisrai dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų.

Primename, kad prieš šildymo sezoną būtina išvalyti suodžius iš dūmtraukių ir krosnių; šildymo sezono metu tai daryti kartą per tris mėnesius. Gaisrai kyla, kai krosnys perkaitinamos, kai prakurai naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Ypač pavojingi krosnių sienelėse atsiradę įtrūkimai ir plyšiai, nes pro juos gali išlėkti kibirkštys ir sukelti gaisrą. Specialistai pataria, kūrenant židinį ar krosnį, nenaudoti šlapių malkų.

Degdamas šlapias kuras kur kas greičiau užkemša dūmtraukius. Šlapios malkos labiau rūksta, išskirdamos labai lipnų, ant sienelių nusėdantį kondensatą. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių.

Kol kūrenasi krosnis, nereikėtų išeiti iš namų, draudžiama patikėti jų priežiūrą mažamečiams vaikams. Iškūrenus krosnį, norint, kad ji per greitai neatvėstų, reikėtų per anksti neužstumti sklendės, uždaryti ją tik įsitikinus, kad ugnis baigė degti. Pavojų gyvybei kelia ne tik ugnis, bet ir kūrenimo metu susidariusios smalkės.

Patariame gyventojams susiremontuoti krosnis, išsivalyti dūmtraukius, sutvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų signalizatorius ir atsargiai elgtis su ugnimi: nerūkyti lovose, nepalikti neužgesintos nuorūkos, neleisti vaikams žaisti su degtukais, naudotis tik techniškai tvarkingais elektriniais buitiniais, šildymo prietaisais. Kilus gaisrui ar įvykus kitai nelaimei, nedelsiant kviesti ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.

Primename, kad už šių priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą piliečiams yra numatyta administracinė atsakomybė, taikomos baudos nuo 7 iki 72 eurų.

Informuojame, kad Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, jau tradiciškai, spalio–gruodžio mėnesiais vykdo prevencinę akciją „Kūrenkime saugiai“.

Akcijos tikslas – padėti apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, atkreipdami gyventojų dėmesį į būstuose naudojamų šildymo įrenginių priešgaisrinę būklę, patarti, kaip juos saugiai eksploatuoti, akcentuoti gaisrinės saugos reikalavimų svarbą, priminti, kaip svarbu rūpintis savo ir aplinkinių saugumu.

LRT RADIJO klausytoja teiraujasi, kokiais būdais geriausia išvalyti nuosavo namo kaminą. „Turiu namą, apšildomą krosnimi. Kaip būtų galima išvalyti kaminą? Girdėjau apie dūmtraukius išvalančius miltelius. Ar jie – tikrai efektyvi priemonė kaminui valyti?“ – klausia ji.

Anot specialisto, milteliai – viso labo profilaktikos priemonė, kurią galima naudoti kūrenimo sezono metu. Tačiau kaminą privalu išvalyti mechaniškai.

„Pagal priešgaisrines taisykles, kūrenimo sezono metu ir po jo ne rečiau kaip kas ketvirtį privalu kaminą išvalyti. Valymas yra mechaninis darbas. Išvalyti suodžius nuo kamino sienelių ir iš krosnies privalo arba šeimininkai, arba pakviesti specialistai, kito varianto nėra“, – pasakoja A. Masiulis.

Minėti milteliai yra krakmolo pagrindu gaminamas priedas, užberiamas ant žarijų tam, kad sumažintų suodžių kibimą prie dūmtraukio sienelių. Deja, jie neapsaugo nuo suodžių susidarymo, dėl to kaminą privalu valyti mechaniškai.

„Kaminą reikia valyti specialiais šepečiais, kurie yra dviejų tipų: nuo stogo leidžiamas šepetys arba iš apačios naudojamas surenkamas šepetys, turintis plastmasinį lankstų kotą. Tad galima rinktis jums patogesnį variantą“, – pataria specialistas.

Uostamiesčio gyventojai ir verslininkai, į savo krosnis kišantys, kas papuola, gali sulaukti baudų. Klaipėdoje įsibėgėjo akcija „Kaminukas“, jos metu tikrinama, ar klaipėdiečiai namų bei įmonių patalpas šildo tinkamu kuru.

Krosnių kūrenimo sezonu uostamiestyje tradiciškai vykdoma akcija „Kaminukas“.

Jos metu aplinkosaugininkai tikrina, ar gyventojai ir verslininkai į krosnis meta tik leidžiamą kurą. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas paaiškino, kad kūrenti leidžiama tik gerai išdžiūvusias malkas bei kietą sertifikuotą kurą – briketus.

Anot R.Dužino, pasitaiko, kad gyventojai į krosnis verčia įvairias atliekas – dažytą ar lakuotą medieną, plastiką, drabužius, įvairias pakuotes, plokštes.

To daryti negalima, o už draudimo nepaisymą gresia baudos. Piliečiams – nuo 28 iki 57 eurų, o pareigūnams – nuo 57 iki 115 eurų.

Be to, kaip teigiama, skaičiuojama gamtai padaryta žala, kuri priklauso nuo sudegintų atliekų kiekio. Minimali žala – 100 eurų.

Klaipėdos aplinkosaugininkai nuo sausio pradžios, kai startavo akcija „Kaminukas“, surengė tris reidus.

Patikrinimai organizuojami tiek pagal iš anksto sudarytus planus, tiek pagal gyventojų pranešimus apie verslininkų ar kitų gyventojų, įtariama, naudojamą netinkamą kurą.

Netrukus baudos sulauks viena iš buvusios prekybos bazės teritorijoje veikiančių įmonių. Paaiškėjo, kad verslininkai patalpas šildė kūrendami dažytus langų rėmus. Apie šį atvejį aplinkosaugininkams pranešė gyventojai.

Klaipėdiečiai skundžia ne tik verslininkus. Tikrintojus pasiekė ir miestiečių pranešimas, kuriame teigiama, kad vieno Melnragės namo gyventojai į krosnį veikiausiai pila atliekas.

„Tačiau šią informaciją dar reikės patikrinti. Prašysime ir policijos pagalbos, nes į privačią teritoriją mes šiaip ateiti negalime“, – teigė R.Dužinas.

Organizuojant reidus, kurie vykdomi pagal gyventojų skundus, patikrinamos ir aplinkinės teritorijos. Itin atidžiai stebimos garažų bendrijos.

Sausį aplinkosaugininkai apžiūrėjo garažus greta Kaštonų gatvės, Jūrininkų prospekte bei Šilutės plente, tikrintojai užsuko ir į Uosių bei Ąžuolų gatves, kur stebėta, kaip kūrenami privatūs namai.

„Akcija dar tik prasidėjo, bet mes jau turime vieną pažeidėją. Praėjusiais metais tokių atvejų buvo penki“, – teigė agentūros vedėjas. Akcija „Kaminukas“ bus vykdoma iki kovo 20 d.