Tai tinkle X pranešė gelbėtojai. Spalį JT Pabėgėlių agentūra (UNHCR) jau suskaičiavo per 10 000 atvykėlių. Tai daugiau nei dvigubai didesnis skaičius, lyginant su ankstesniais mėnesiais.

Spėjama, kad migrantų skaičiaus didėjimas susijęs su politine ir socialine krize Senegale. Ispanijos salų grupė dėl atvykėlių susiduria su didelėmis problemomis.

Žmonės registruojami salose, čia gauna būtiną pirminę pagalbą ir tada pamažu perkeliami į Ispanijos žemyninę dalį. Salų politikai kritikuoja centrinę vyriausybę, kad tai daroma per lėtai ir kad salos sulaukia per mažai paramos migrantų aprūpinimui. Salų uostuose randasi vis daugiau iki 20 metrų ilgio spalvotai dažytų medinių valčių – tokias pirmiausiai naudoja pakrančių žvejai Vakarų Afrikoje.

UNHCR duomenimis, šiais metais iki spalio 15 d. Kanarus pasiekė 23 537 migrantai. Tai, JT organizacijos skaičiavimu, yra 4 500 daugiau nei savaite anksčiau.

Ispanijos pagalbos organizacijos „Caminando Fronteras“ duomenimis, per pirmuosius šešis metų mėnesius žuvo mažiausiai 951 migrantas, mėginęs pasiekti Ispaniją jūros keliu. Daugiausiai aukų – 778 – registruota ne Viduržemio jūroje, o pavojingame maršrute iš Vakarų Afrikos per Atlantą į Kanarus.

Mintis sukurti muziką pagal A.Kriščiūno darbus V.Bareikiui gimė poilsiaujant dailininko namuose Fuerteventūros saloje.

„Teko lankytis Tenerifėje bei Gran Kanarijoje, tačiau gamtos grožiu garsėjančios Fuerteventūros dar nebuvome atradę. Pernai pirmą kartą nuvykome ten ir atostogas leidome unikaliuose Algio bei Jurgos (Jurga Baltrukonytė) namuose. Šie namai išskirtiniai tuo, kad juose gali rasti gausybę Algio darbų. Nuo kiekvienos sienos į tave žvelgia įvairūs paveikslų personažai ir tai labai įkvepia“, – pasakojo Vidas.

Atostogų metu dailininko darbai V. Bareikį įkvėpė ir palaipsniui tai tapo savotiška atostogų meditacija.

„Kiekvieną dieną vis stabtelėdavau prie kurio nors iš jų ir pasinerdavau į daugiasluoksnį paveikslo siužetą, imdavau girdėti juose užkoduotą muziką. Nors per atostogas buvau pasižadėjęs nedirbti, bet negalėjau atsispirti norui prisėsti prieš patikusį darbą ir, stebint jį, sukurti jam garso takelį. Šis procesas priminė mano teatro kūrybą – jau esu sukūręs ne vieno spektaklio garso takelį, kai atspirties tašku muzikinei kalbai tampa vizualinė ar dramaturginė linija. Būtent taip ir ėmiau improvizuoti prie Algio darbų. Palaipsniui tai tapo kiekvieno atostogų vakaro tradicija – tarsi meditacijos forma, kai niekur neskubėdamas, atsipalaidavęs, paleidęs mintis ir jausmus pasineri į vizualius Algio darbus bei bandai išgirsti juose užkoduotus garsus“, – savo atostogų kūrybinėmis paslaptimis dalinosi V. Bareikis.

Atostogų Kanarų salose metu tarp kūrėjų užsimezgė ne tik asmeninė, bet ir kūrybinė draugystė. Pasiplaukiojimų irklentėmis bei pasivaikščiojimų kalnais metu naujas kūrybinis duetas pradėjo galvoti apie galimybę šį projektą pristatyti žiūrovams. Taip gimė mintis sukurti vizualinę – garsinę instaliaciją, kurioje ne tik girdėsis V. Bareikio sukurta muzika, bet ir matysis „atgiję“ tapybos darbai.

Dailininko A. Kriščiūnas teigia, kad sukurti garso takeliai suteikė dar platesnes paveikslų reikšmes.

„Kai pirmąkart išgirdau Vido įgarsintus paveikslus, buvau priblokštas – jie atsiskleidė visai kitomis, man negirdėtomis prasmėmis, atsirado daugiau gelmės ir jausmo. Muzikos priėmimas – labai individualus dalykas, todėl kiekvienas žiūrovas mūsų kūriniuose įžvelgs savas reikšmes ir patirs labai skirtingas emocijas“, – intrigavo dailininkas.

Pirmadienį, liepos 3 d., Palangos „Kablyje“ įvyko A. Kriščiūno parodos atidarymas. Lankytojai turėjo progą ne tik pasinerti į meno ir jausmų pasaulį, bet ir gyvai pabendrauti su abiem kūrėjais, nusifotografuoti ar užduoti klausimų.

„Remiantis 40 išgelbėtų migrantų parodymais... dar 16 žmonių nukrito į vandenį prie Fuerteventūros“, – naujienų agentūrai AFP sakė atstovė, turėdama omenyje vieną iš šio Atlanto vandenyno archipelago salų.

Šaltiniai ispanų pakrančių apsaugos tarnyboje „Salvamento Maritimo“ taip pat patvirtino turintys duomenų, kad dingo 16 žmonių, buvusių minėtame išgelbėtame laive. Pasak šaltinių, pareigūnai rado 41 gyvą likusį žmogų ir vieną kūną.

Gelbėjimo operacija vyko maždaug už 35 km į pietus nuo Fuerteventūros – arčiausiai Afrikos pakrantės esančios salos, iš kur išplaukia daugelis migrantų, norinčių pasiekti Europos teritoriją.

Oro linijų bendrovės atšaukė visus 38 sekmadienį numatytus skrydžius, pranešė oro uosto atstovas.

Šeštadienį tik keturi iš 34 numatytų skrydžių vyko, kaip planuota.

Vietos oro linijų bendrovė „Binter“ pareiškė, kad „atnaujins veiklą kuo greičiau ir tuomet, kai sąlygos leis saugiai atnaujinti skrydžius“.

Kumbre Vjechos ugnikalnis, esantis 15 kilometrų į vakarus nuo oro uosto, išsiveržė rugsėjo 19 dieną.

Iki šiol pavyko išvengti žmonių aukų, tačiau kieta juoda lava padengė 750 hektarų plotą ir sunaikino 1,8 tūkst. pastatų, įskaitant šimtus namų, pranešė Europos Sąjungos Žemės stebėjimo programa „Copernicus“.

Apie 7 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš savo namų saloje, kurioje iš viso gyvena apie 85 tūkst. gyventojų.

Didelę salos teritorijos dalį užklojo ugnikalnio išspjauti pelenai, o išsiveržimą daugelį dienų lydėjo dešimtys nedidelių žemės drebėjimų.

Nuo išsiveržimo pradžios La Palmos oro uostą teko uždarytas du kartus, o oro linijų bendrovės buvo priverstos atšaukti skrydžius.

Kanarų salų regiono administracijos vadovas Angelis Victoras Torresas [Anchelis Viktoras Toresas) sekmadienį teigė, jog išsiveržimą stebintys mokslininkai nemato požymių, kad jis silpnėja.

„Priklausome nuo ugnikalnio malonės – jis vienintelis gali nuspręsti, kada visa tai baigsis“, – kalbėjo jis žurnalistams.

Ispanijos vyriausybė ir Kanarų salų savivaldybė iki šiol yra paskyrusios 300 mln. eurų rekonstrukcijos darbams saloje, kuri daugiausia gyvena iš turizmo ir bananų plantacijų.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sanchesas) pažadėjo „skirti  visas reikalingas lėšas šiai nuostabiai salai atkurti“.

„Dėsime pastangas tol, kol neatstatysime 100 proc. viso to, ką šis ugnikalnis sunaikino“, – pridūrė jis ketvirtadienį privačiai televizijai „La Sexta“ duotame interviu.

Kumbre Vjechos išsiveržimas yra trečias ugnikalnių išsiveržimas saloje per šimtą metų. Pastarasis išsiveržimas įvyko 1971 metais.

Rugsėjo 19 dieną prasidėjęs dramatiškas išsiveržimas privertė tūkstančius žmonių palikti savo namus, o lava sunaikino šimtus namų, verslų ir didžiulius bananų plantacijų plotus.

Ugnikalnio išspjautos lavos upės lėtai slinko jūros link ir antradienį vakare išsiliejo į Atlanto vandenyną, tačiau srautas ir toliau nesiliauja.

„Apytikriais skaičiavimais, lava jau padengė daugiau kaip 10 hektarų“  jūroje, AFP sakė Kanarų salų vulkanologijos instituto „Involcan“ atstovas Davidas Calvo, teigdamas, kad ekspertai artimiausiomis valandomis atliks tikslesnį vertinimą su dronų pagalba.

Nuo to laiko išsilydžiusių uolienų upės nenustoja tekėti į jūrą, sudarydamos vis didesnę lavos deltą, kurią D. Calvo apibūdino kaip „stabilumo fazę“.

„Lava toliau teka kaip krioklys, o uolos papėdėje formuojasi lavos delta, besitęsianti pietų kryptimi“, – trečiadienį vakare pranešė ugnikalnio keliamo pavojaus valdymo komitetas „Pevolca“.

Kai iki baltumo įkaitusi lava plūstelėjo į jūrą, ore pasklido rūgščių garų pliūpsniai, kurie, ekspertų teigimu, gali sudirginti odą, akis ir kvėpavimo takus, galbūt sukelti kvėpavimo sunkumų.

Tačiau nuogąstavimai, kad tai gali pakenkti vietos gyventojams, greitai nurimo, nes stiprus vėjas išsklaidė garus virš jūros.

Ispanijos meteorologijos tarnybos AEMET atstovas ketvirtadienį sakė, kad vėjas ir toliau sklaidys garus.

„Ketvirtadienį ir penktadienį pūs stiprus šiaurės rytų vėjas... kuris išsklaidys ugnikalnio garus virš jūros, – AFP sakė Rubenas del Campo. – Taigi gyvenamose vietovėse, išskyrus tas, kurios yra arčiausiai išsiveržimo vietos, problemų dėl oro kokybės nekils“.

Vis dėlto maždaug 300-ams netoliese esančio Tasakortės miesto gyventojų buvo liepta likti namie, kad išvengtų bet kokios galimybės įkvėpti garų, o 3,5 km draudžiama zona, kuri taip pat tęsiasi dvi jūrmyles į jūrą, tebegalioja.

La Palma paskelbta stichinės nelaimės zona, nes lava išdegino 476 ha plotą, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė vietos valdžia.

Lava iki šiol sunaikino 855 pastatus, t. y. dar virš 200 pastatų per 24 valandas, „Twitter“ tinkle pranešė ES stebėjimo programa „Copernicus“.

Kumbre Viechos ugnikalnio išsiveržimas privertė apie 6 000 žmonių palikti savo namus, tačiau kol kas niekas nebuvo sužeistas ir nežuvo.

Nors ugnikalnis vis dar tebesiveržia, trečiadienį La Palmos oro uostas atnaujino veiklą, nes prieš tai savaitgalį dėl pelenų debesų buvo sustabdyti skrydžiai.

Tai – pirmas kartas, kai Kumbre Vjechos vulkanui šią savaitę atgijus nutupdomi lėktuvai.

Penktadienį pranešta ir apie naujas evakuacijas, nes vulkane griaudėjo galingi sprogimai ir atsivėrė nauji plyšiai. Ugnikalnis į orą išmetė didelį tirštų juodų pelenų debesį, todėl kelios oro linijos turėjo atšaukti skrydžius. Penktadienį buvo suplanuoti septyni skrydžiai, kuriuos vykdė „Binter“, „Canaryfly“ ir nacionalinis oro vežėjas „Iberia“, tačiau visi buvo atšaukti. Tai buvo pirmieji skrydžiai, atšaukti nuo ugnikalnio išsiveržimo sekmadienį. „Kol kas negalime pasakyti, kada galėsime atnaujinti skrydžius“, – tviteryje paskelbė Ispanijos vežėjas „Binter“.

Valdžia taip pat nurodė naujas evakuacijas, 6100 žmonių šią savaitę jau buvo priversti išvykti. Privalomas evakuacijos nurodymas buvo paskelbtas kai kuriose El Paso vietose La Palmos saloje, „atsižvelgiant į padidėjusią riziką gyventojams dėl dabar vykstančio išsiveržimo“, pranešė regiono vyriausybė.

Civilinės gvardijos vaizdo įraše tame rajone matomas sodas, visiškai užklotas storais pelenais. Iš ugnikalnio žiočių tekančios lavos greitis pastarosiomis dienomis nuolat lėtino tempą, ekspertai tikisi, kad srautas nepasieks pakrantės. Jei išsilydžiusi lava pasieks jūrą, ekspertai baiminasi, kad ji išmes į orą debesis nuodingų dujų. Šią savaitę valdžia įsteigė draudžiamą zoną, kad sulaikytų smalsuolius.

Išsiveržimas sunaikino šimtus namų ir didelius žemės plotus, regioninės valdžios institucijos apskaičiavo, kad žala gerokai viršija 400 milijonų eurų. Apie aukas kol kas nepranešta.

Tarp žuvusiųjų buvo 177 moterys ir 50 vaikų, paskelbė Tarptautinė migracijos organizacija (TMO). Blogiausias mėnuo buvo rugpjūtis, kai 379 žmonės žuvo, mėgindami patekti iš Šiaurės vakarų Afrikos į Atlanto salyną, kad pasiektų Europą, sakoma TMO pareiškime.

Bendras žuvusiųjų skaičius nuo sausio iki rugpjūčio jau yra didžiausias nuo 2014 metų, kai pradėta tokius atvejus registruoti, netgi pranoksta visų metų statistiką.

2020 metais kelyje iš Afrikos į Kanarus buvo užregistruota 320 migrantų mirčių. TMO pasaulinio migracijos duomenų analizės centro direktorius Frankas Laczko teigė, kad šie skaičiai beveik neabejotinai yra mažesni už tikruosius. „Manome, kad skendimai, kurių niekas nemato ir nėra išgyvenusiųjų, yra dažni (...), bet praktiškai jų neįmanoma patvirtinti“, – sakė F. Laczko.

Iš viso per aštuonis 2021 metų mėnesius į Kanarus jūra atvyko 9 386 migrantai, tai – 140 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, pranešė TMO.

Migracijos srautus stebinti Ispanijos nevyriausybinė organizacija „Caminando Fronteras“ įsitikinusi, kad šiemet pirmą pusmetį be pėdsakų dingo 36 į Kanarus plaukę laivai. TMO taip pat pranešė, kad per šešis pirmus metų mėnesius migrantų, bandančių kirsti Viduržemio jūrą ir patekti į Europą, mirčių skaičius padvigubėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais. Mirčių padaugėjo nuo 513 per pirmus šešis praėjusių metų mėnesius iki 1 146 nuo 2021 m. sausio iki birželio.

Į Kanarus atvykstančių migrantų daugėja nuo 2019 m. pabaigos, kai sustiprinus patruliavimą palei pietinę Europos pakrantę mėginimų pasiekti žemyną per Viduržemio jūrą smarkiai sumažėjo.

Trumpiausias kelias į salas nuo Maroko pakrantės yra kiek daugiau nei 100 kilometrų, bet labai pavojingas dėl stiprių srovių.

Karališkoji pora pirmiausia aplankė kai kuriuos iš daugiau nei 6 tūkst. evakuotų žmonių ir pasakė jiems padrąsinimo žodžius, pranešė valstybinis transliuotojas RTVE. Daugelis dėl išsiveržimo prarado visą savo turtą.

Felipę ir Letizią lydėjo ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

Vėliau jie susitiko su salos vyriausybės atstovais ir nuėjo patys pamatyti, kokią žalą padarė išsiveržimas. Taip pat aplankė avarinio valdymo centrą netoli ugnikalnio ir stebėjo, kaip vykdomos pagalbos priemonės.

Nuo sekmadienio ugnikalnis spjaudo pelenus, uolienų fragmentus ir maždaug 1000 laipsnių Celsijaus temperatūros lavą. Vis dar neaišku, ar lava pasieks pakrantę: iš pradžių ji tekėjo šlaitu žemyn jūros link 700 metrų per valandą greičiu, tačiau ketvirtadienį judėjo jau tik 4 metrų per valandą greičiu.

Iki šiol visiškai sunaikinta mažiausiai 350 namų, daugelis kitų – stipriai apgadinti. Taip pat sunaikintos bananų plantacijos, keliai ir elektros perdavimo linijos. Apie aukas nepranešta.

Jos pastabos pasigirdo kitą dieną, kai La Palmos saloje išsiveržė Kumbre Vjecha, maždaug 5500 žmonių turėjo bėgti, iki raudonumo įkaitusios lavos srautams apsupus mažiausiai 100 namų.

Ispanija turėtų „pasinaudoti šia galimybe kaip atrakcija, kad turistai galėtų mėgautis tuo, ką gamta atnešė La Palmai“, – sakė ji radijui „Canal Sur“.

„Sala galėtų tapti traukos vieta tiems turistams, kurie nori pamatyti šį nuostabų gamtos reginį“, – pridūrė ji.

Šios pastabos sukėlė pasipiktinimą, ypač iš dešiniųjų opozicijos. „R. Maroto mėgina paversti nelaimę turistų traukos objektu tuo metu, kai tūkstančiai žmonių evakuojami. Jie yra sociopatai!“ – tviteryje parašė kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“. „ Ar ministrė iš tikrųjų tai pasakė, šimtams žmonių praradus viską, ką turėjo?“, – stebėjosi dešiniosios Liaudies partijos generalinis sekretorius Teodoro Garcia-Egea.

„Kai žmonės evakuojami, sunaikinta 100 namų kartu su laukais, fermomis, gyvūnais ir viskuo, ką turi, tai nėra „nuostabus reginys“, kurį „įdomu patirti, – tviteryje rašė parlamentarė Ana Orama iš dešiniosios Kanarų koalicijos. – Tai tragedija. Mums reikia šiek tiek jautrumo, o ne pokštų.“

Po tokios reakcijos R. Maroto suskubo pareikšti žurnalistams: „Šiandien mūsų mintys yra su aukomis“. Ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, kuris turėjo atvykti į JT Generalinę Asamblėją Niujorke, atidėjo skrydį ir sekmadienio vakarą išvyko į La Palmą pažiūrėti, kaip vyksta evakuacijos operacija, kurioje dalyvavo šimtai policijos ir kariuomenės darbuotojų.

Laivas buvo pastebėtas maždaug už 265 jūrmylių (491 km) į pietryčius nuo El Hiero salos. Pasiųstas karinių oro pajėgų sraigtasparnis išskraidino tris gyvus likusius žmones, sakė gelbėjimo tarnybos atstovė.