14. Paulina ŽILINSKAITĖ – šokių studijos „Me Gusta“ šokėja, tapusi pirmąja lietuve, pelniusia IDO hiphopo pasaulio čempiono titulą. Tai dvyliktokė kaunietė padarė rungdamasi suaugusiųjų grupėje.

Į pasaulio čempionatą vyko pasiruošusi patekti į geriausių gatvės šokėjų dešimtuką. Pirmoji vieta, anot merginos, pranoko lūkesčius.

Iš pradžių P. Žilinskaitė lankė pramoginius šokius, vėliau laisvalaikiu žaidė badmintoną, kol akis užkliuvo už šokių studijos „Me Gusta“ kvietimo. Tai, kad studijos treniruotės vyko arti namų, – didelis privalumas, tačiau išbandžius šiuolaikinius šokius atstumas jau menkai ką tereiškė.

„Aš visą laiką buvau sportiška, bet jokia veikla man nesuteikė tokio malonumo kaip šokis. Šokdama išgyvenu ypatingus jausmus“, – atviravo pasaulio čempionė.

Šį titulą lėmė talentas, charizma, treniruotės studijoje kiekvieną dieną ir papildomas darbas namuose.

„Ar kada nors norėjau mesti šokius? Žinoma, bet ne dėl to, kad nepatiktų. Buvo laikas, kai galvojau, kad stoviu vietoje, nepadarau visko, ką galėčiau padaryti. Esu reikli sau. Dabar gal kiek mažiau nei anksčiau. Matyt, brandžiau žiūriu į šokius“, – apie silpnumo akimirkas yra kalbėjusi P. Žilinskaitė.

Jai pasitaiko dienų, kai nėra nuotaikos. Anot kaunietės, svarbiausia nepasiduoti visiškai blogoms emocijoms, nes viskas praeina.

Šokdama išgyvenu ypatingus jausmus.

Šokis ją taip įtraukė, kad tapo svarbesnis už visas kitas pramogas. Už titulus daug brangiau yra patirtos teigiamos emocijos. Kaip teigė, svarbiau sutikti žmonės, išmoktos pamokos ir jausmas, kurį kaskart patiria šokių aikštelėje ir kurį dovanoja tiems, kurie į ją žiūri.

Kauno technologijos universiteto (KTU) licėjaus dvyliktokei šie mokslo metai išskirtiniai ir dėl to, kad tai paskutiniai metai mokykloje. Ar per abitūros egzaminus seksis taip pat gerai kaip ir pasaulio čempionate? Bus matyti.

16. Renata BUINICKIENĖ – iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanorė, ligoninėse su vienišais vaikais leidžianti ir šventes, nes buvimas šalia, nuoširdus dėmesys būtinas visiems vaikams, o ką jau kalbėti apie ligoniukus. Ji neabejoja, kad prasminga savanorystės veikla praturtina ir pačius savanorius, ir stiprina, brandina mus kaip visuomenę.

„Niekieno vaikus“ pasirinkau labai sąmoningai, nes jau stebėjau šios organizacijos veiklą, jos siunčiamą labai aiškią ir jautrią žinutę – kad nė vienas vaikas ligoninėje neliktų vienišas. Pati esu mama, tad man temos apie vaikus visada rūpi, o ką jau kalbėti apie sergantį, ligotą vienišą mažylį ar paauglį“, – sakė R. Buinickienė.

Kodėl savanorystė? „Nuskambės banaliai: noriu būti reikalinga. Tai labai aiškiai suvokiau ir nuėjusi į pirmąjį budėjimą prie trijų mėnesių kūdikio: šią akimirką manęs reikia čia. Yra tik vaikelis, tik jis, ne aš, ne mano ar man. Tik jis – pažeidžiamas, jautrus, nuvargintas skausmo. Tikrai nuoširdžiai matau to buvimo prasmę – suteikti dėmesį, draugystę, išklausyti, apkabinti ar tik žvilgsniu paglostyti. Todėl „Niekieno vaikai“ jau tapo mano gyvenimo dalimi – nelengva, bet kartu ir labai gražia dalimi“, – pasakojo kaunietė, ligoninėse savanoriaujanti jau trečius metus.

Kiekvienas budėjimas prie vaiko – iššūkis. Kiekviena situacija – jautri, nauja ir dažnai nenuspėjama. Akivaizdu, kad savanoris negali išgydyti sergančių vaikų, bet gali būti tas, kurį vaikas pirmą pamatys pramerkęs akis ir pajus, kad palatoje ne tik baltos sienos, bet ir žmogus, kuriam jis rūpi.

„Šis suvokimas teikia didelį pasitenkinimą. Be to, didelis džiaugsmas širdžiai pamatyti pirmą vaikelio šypseną, pastebėti išdygusį dantuką ar kartu su iš komos pabudusiu paaugliu mokytis skaičiuoti“, – vardijo pašnekovė ir pridūrė, kad baimė, nepasitikėjimas dingsta vos įžengus palatą.

Pati esu mama, tad man temos apie vaikus visada rūpi, o ką jau kalbėti apie sergantį, ligotą vienišą mažylį ar paauglį.

Savanorystė reikalauja daug jėgų ir laiko, bet pastangos, veikla, akcentavo R. Buinickienė, keičia žmogų, aplinką ir galiausiai keičia visuomenę.

„Pasirinkdama savanorystės kelią pasirenku duoti: šilumą, dėmesį rūpestį, laiką. Tačiau štai koks paradoksas: gaunu nepalyginamai daugiau – nuoširdų ligoniukų ir personalo priėmimą ligoninėje, gebėjimą kuo geriau planuoti savo laiką ir bendrystę su nuostabiais žmonėmis. Turiu galvoje mūsų, „Niekieno vaikų“, bendruomenę. Kaip palatoje gulintis vaikas nenori likti vienas su savo skausmais ir baimėmis, taip ir savanoris nenori likti vienas su patirtais per budėjimą džiaugsmais ar iššūkiais. Aš nelieku. Visada jaučiu kitų savanorių ar koordinatorių, psichologių palaikymą. Tad kiekvienai moteriai linkėčiau patirti tokią dovaną – švelnių rankų, rūpestingų akių, šiltų šypsenų ir didelių širdžių žmonių bendrystę. Nesvarbu, kokį kelią pasirinktų, kad ir kur būtų, kiekviena moteris verta būti pastebėta, išgirsta ir sulaukti palaikymo“, – teigė kaunietė.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija,  I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 Eur.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų

PORTALAS

11. Marija ARUTIUNOVA – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, 2022 m. itin ryškiai sužibėjusi vokališkai ir dramaturgiškai sudėtingu Elizabet vaidmeniu Michailo Kunze’ės ir Sylvesterio Levay miuzikle „Elisabeth“, Kauną ir Lietuvą garsinanti vokalinėmis muzikinių žanrų – nuo miuziklo iki operos galimybėmis, savo aktoriniais gebėjimais scenoje ir būdama kino filmų balsu.

„Stengiuosi, kad atėjęs į teatrą žiūrovas atsipalaiduotų, pamirštų visus savo rūpesčius, rutiną, patirtų gerų emocijų, kad tas vakaras taptų švente, ir namo jis grįžtų pasisėmęs teigiamos energijos. Kai atlieku dramatinius vaidmenis, tokius kaip Elizabet, tikiuosi, kad žiūrovui pavyks išlaisvinti savo emocijas, kartu su spektaklio herojais išgyventi akimirkas, kurias jis galbūt atpažins savyje, savo praeityje, pajus sielos palengvėjimą ir atsiribos nuo blogų minčių“, – kalbėjo M. Arutiunova.

Marija iš savo patirties žino, kaip svarbu rasti laiko nukreipti mintis į kažką gražaus. „Man tai yra menas: teatras, muzika, dailė. Taip galima pailsėti, išvalyti sielą, pasisemti naujų jėgų. Mano didžiausia ir svarbiausia misija – pasidalyti teigiama energija su klausytojais, leisti jiems mėgautis gražiu dainavimu ir įtaigia vaidyba, vedant juos scenoje atskleidžiamos istorijos keliu“, – dėstė solistė, kurią lydėjo dainavimo dėstytojos Birutės Sodaitytės profesionalumas, teatro vadovo Benjamino Želvio ir kitų pedagogų palaikymas.

Teatras jai visuomet atrodė lyg magiška vieta. Čia jai negresia rutina. Dirbdama teatre turi unikalią galimybę pasimatuoti daugybę skirtingų charakterių ir gyvenimų: tenka atlikti karalienių, tarnaičių, artisčių vaidmenis, nuolatos lydi lyriškos, dramatiškos, komiškos istorijos ir scenos.

Labiausiai didžiuojuosi ne tiek savo pasiekimais, kiek atkaklumu ir valia.

M. Arutiunovai tenka save stiprinti tiek fiziškai, tiek emociškai, nes žiūrovams atiduoda didžiulius srautus emocinės energijos, sudeda visą širdį. Net ir peršalti nevalia, nes sirguliuodama negali nei dainuoti, nei garsinti filmų. Šventės ir savaitgaliai – visuomet darbo dienos. Iš pradžių tai atrodė sunku, tačiau šiandien jai šventinę dieną būti scenoje – šventė.

Dainuoti tenka ne tik lietuvių kalba, be to, įvairių kompozitorių ir žanrų (teatro sceninius ir koncertinius) kūrinius.

„Labiausiai didžiuojuosi ne tiek savo pasiekimais, kiek atkaklumu ir valia. Tapti dainininke, teatro artiste svajojau nuo vaikystės ir labai tikslingai to siekiau, niekada nenukrypau nuo numatyto kurso. Abejonių ir kliūčių buvo visada, ne viskas klostėsi lengvai ar be pastangų – juk iš karto netapau Kauno valstybinio muzikinio teatro soliste. Scenos kelią pradėjau mylimų kolegų – choro artistų gretose“, – į pradžią nusikėlė pašnekovė. Ji išpildė ir svajonę dainuoti Nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Marijos, kaip įgarsintojos, kelias prasidėjo nuo mažyčių reklamų, kelių frazių animaciniuose filmuose, paskui jau įgarsinti pagrindiniai personažai ir filmai.

„Mano ryžtas tuo nesibaigia – noriu įgyvendinti dar daug gerų ir gražių darbų savo mylimame mieste Kaune ir mylimame teatre. Todėl toliau mokausi, nuolat stengiuosi tobulėti, augti kaip dainininkė ir aktorė, nes tik įdedamos pastangos atveria duris, apie kurias žmogus kartais drįsta tik pasvajoti“, – entuziazmo nestokoja M. Arutiunova.

12. Meda SURDOKAITĖ – pernai Nyderlanduose vykusiame ES jaunųjų mokslininkų konkurse atstovavo Lietuvai, laimėjo pirmąją vietą ir buvo apdovanota specialiuoju prizu – kvietimais į Nobelio premijų teikimo ceremoniją ir į prestižinį Stokholmo jaunųjų mokslininkų seminarą.

Vienas šios kaunietės tikslų – populiarinti mokslą. „Noriu tapti mokslo bendruomenės dalimi. Ne veltui žmonės jungiasi į bendruomenes visose srityse, nes su kiekvieno nario motyvacija ir pagalba galime padaryti daugiau. Tam, kad tai pasiekčiau, turiu būti gera gamtos mokslų specialistė, kuri gilinasi ir ieško atsakymų kylančioms problemoms spręsti“, – kalbėjo M. Surdokaitė, daug dėmesio skirianti bendruomenei.

Su ja susijęs ir ES jaunųjų mokslininkų konkurse nugalėjęs jos atliktas chemijos srities tyrimas „Fluorescencinio dažiklio „Nile Red“ sintezės optimizavimas“. Tyrimo metu rasta alternatyvų, kaip toksišką tirpiklį pakeisti mažiau toksišku, kartu padidinant sintezės išeigą, o dažiklį paversti prieinamesniu visiems.

Visa pagalba, motyvacija ir buvimas kartu duoda rezultatų.

Populiarindama mokslą ji siekia chemiją, biologiją priartinti prie visuomenės, sudominti ir šviesti būsimus mokslininkus, kurie kažkada pakeis dabartinius. „Ilgalaikėje perspektyvoje noriu paskatinti, suteikti motyvacijos ir bendruomeniškumo jausmą būsimiems mokslininkams“, – sakė kulautuviškė, Raudondvario gimnazijos absolventė, dabar Kauno technologijos universiteto taikomosios chemijos studentė.

Viena geriausių akimirkų merginai – dalyvavimas tarptautiniame konkurse, buvimas tarp bendraamžių ir bendraminčių, kurie taip pat, kaip ir ji, dega meile mokslui.

Ji brangina ir pačią tyrimo eigą, bendruomeniškumo jausmą, kurį patyrė.

„Visa pagalba, motyvacija ir buvimas kartu duoda rezultatų. Šie puikūs pasiekimai – ne mano vienos indėlis. Esu dėkinga visiems, kurie dalijosi savo žiniomis ir atsakė į užduodamus klausimus, esu dėkinga tiems, kurie niekada nepavedė ir leido man tobulėti. Buvo išties smagu matyti, kaip mano optimizuotos sintezės dažiklis buvo panaudotas realiems tyrimams su vėžinėmis ląstelėmis, ir ne tik“, – dėstė  M. Surdokaitė, savo žinias tobulinusi Kauno tvirtovės VII forte veikiančioje mokykloje.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija,  I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 Eur.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų

PORTALAS

03. Daiva MORKŪNAITĖ – trijų nuostabių dukrų mama, profesionali renginių organizatorė. Jos pastangomis ir idėjomis valstybinės šventės Kaune ėmė skleisti nepakartojamą patriotinę ir uždegančią atmosferą, pritraukiančią minias žmonių. Be to, Daiva – didžiulės širdies ir neaprėpiamo gerumo ambasadorė. Aktyviai savanoriauja, rūpinasi ir lietuviais, ir daugiau kaip 500 Kaune apsistojusių ukrainiečių.

„Ji tiesiog spinduliuoja ramybe ir gėriu, kurio šiais nelengvais laikais mums visiems taip trūksta. Kiekvieną sutiktą žmogų apgaubia šiluma ir rūpesčiu“, – taip D. Morkūnaitę apibūdina bičiuliai.

Ir nedidelių, ir masinių miesto renginių organizatorė dėl originalių ir įtraukiančių idėjų Kauno miesto šventėse tūkstančiams miestiečių dovanojo daugybę džiaugsmo ir pasididžiavimo akimirkų.

Daug širdies įdeda ir rūpindamasi 500 Kaune apsigyvenusių ukrainiečių, kuriems padeda spręsti pačius įvairiausius klausimus – nuo neįgalių vaikų gydymo galimybių iki dokumentų tvarkymo ar šiltų batų paieškos.

Įkvėpimo ir energijos semiasi šeimoje – augina tris puikias dukras, su kuriomis mėgsta ir jaukiai vakaroti prie židinio, ir leistis į beprotiškiausius nuotykius.

„Dainų dainelės“ laureatė, J. Naujalio muzikos gimnazijos moksleivė, chorvedė, kultūros vadybininkė. „Pradėjusi dirbti su vaikų kolektyvais supratau, kad man to maža – galvoje sukosi idėjos, norėjau, kad jos džiugintų kuo daugiau žmonių. Tai mane atvedė į Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyrių, kur galutinai pasinėriau į renginių pasaulį, šiuo metu šį kelią tęsiu koncertinėje įstaigoje „Kauno santaka“, – pasakojo D. Morkūnaitė.

Renginių organizavimas ją žavi savo netikėtumais, iššūkiais, pateikiamais galvosūkiais, kurių sprendimas atskleidžia ir leidžia ir apie save sužinoti vis ką nors naujo. „Džiaugsmą, kurį pajuntu pasibaigus kiekvienam renginiui, galiu palyginti su kūdikio gimimu – užsimezga idėja, kurią brandini, paskui įgyvendini ir džiaugiesi rezultatu – tai man adrenalinas“, – teigė kaunietė.

Ji tiesiog spinduliuoja ramybe ir gėriu, kurio šiais nelengvais laikais mums visiems taip trūksta.

Jos įgyvendintų idėjų kraitelėje – sukurta daina „Labas“, su kuria pamokose pasisveikina ir atsisveikina veik visų Kauno mokyklų mokiniai, Sakurų alėja Nemuno saloje, metaliniai paukščiai VDU Botanikos sode, skulptūros Panemunės šile, šventinių Kauno Kalėdų eglių įžiebimo, valstybinių švenčių siautulio su trispalvėmis akcijomis koncepcijos, Europos vyrų krepšinio čempionato kultūrinė programa, miesto parkų atidarymai ir daugybė kitų renginių.

D. Morkūnaitė pasakojo, kad veiklos su ukrainiečiais jai pačiai, ko gero, reikėjo ne mažiau nei jiems. „Prasidėjus karui neradau sau vietos, baimė dėl trijų dukrų saugumo tiesiog paralyžiavo – negalėjau susikoncentruoti, mąstyti. Supratau, kad turiu kažko imtis – nepraėjus nė savaitei pasisiūliau savanoriauti fonde „Saulės smiltys“. Veikla mane nuramino, leido vėl pajusti žemę po kojomis. Kita vertus, jaučiu, kad tai yra visų mūsų karas, ir džiaugiuosi galėdama prisidėti prie pergalės“, – dėstė pašnekovė, kuri savo laimės receptą nusakė taip: šeima, Dievas, kūryba ir supantys žmonės.

19. Virginija VITKIENĖ – menotyros mokslų daktarė, tarptautinių meno ir mokslo projektų vadovė ir parodų kuratorė, dešimtmečio projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, tebegarsinančio Kauną ir Lietuvą visame pasaulyje, sukūrusio platformą šalies menininkams bendradarbiauti tarpusavyje ir su kitomis organizacijomis, burtis ir skleisti kūrybines idėjas, paraiškos ir įgyvendinimo vadovė.

„Pagrindinė mano užduotis buvo suburti komandą, didinti žmonių, tikinčių šio projekto jėga, ratą“, – kalbėjo V. Vitkienė, kuriai su komanda pavyko išjudinti įsisenėjusius stereotipus, įtikinti nemažai skeptikų, kad kultūra pati savaime gali atnešti didžiulių pokyčių.

Labiausiai jai širdį glosto, kad projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginiai, iniciatyvos pritraukė ne tik gausybę lankytojų, bet ir dalyvių į kūrybinį, organizacinį procesą. Tai buvo labai ryšku Bendruomenių programoje.

„Labai gera, kad visi suprato, jog tai ne nupirktas ir atvežtas iš užsienio šou. Programos renginiuose sugulė labai daug gyventojų istorijų iš įvairių miestelių, gyvenviečių, mikrorajonų. Tokia galimybė ir programos tikslas žmonėms paliko didelį įspūdį. Tai atsispindi visose apklausose“, – atkreipė dėmesį V. Vitkienė.

Po projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ skėčiu surengta daugiau nei 3 tūkst. renginių, kuriuos aplankė per 2 mln. žiūrovų ir lankytojų. Skaičiuojamas trečdaliu išaugęs muziejų ir galerijų lankomumas, pagausėję turistų srautai. Projektas pritraukė užsienio šalių žiniasklaidos dėmesį.

V. Vitkienės vertinimu, Kauno kultūrinis gyvenimas pernai susilygino su pirmaujančių pasaulio sostinių. Neabejojama, kad projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ poveikis Kaunui ir Lietuvai bus ilgalaikis. Taps postūmiu.

Man, kaip kultūros profesionalei, labai svarbu buvo paskatinti tarpusavyje bendradarbiauti kultūros įstaigas, kad užsimegztų ilgalaikės partnerystės su vietinėmis ir užsienio organizacijomis.

„Man, kaip kultūros profesionalei, labai svarbu buvo paskatinti tarpusavyje bendradarbiauti kultūros įstaigas, kad užsimegztų ilgalaikės partnerystės su vietinėmis ir užsienio organizacijomis. Tai leidžia tęsti ir plėtoti pradėtas kultūros iniciatyvas, festivalius“, – džiaugėsi V. Vitkienė.

Per dešimtmetį, kai buvo pradėta rengti projekto paraiška, kauniečiai užsiaugino smalsumo sparnus, išaugo poreikis kokybiškiems kultūros ir meno renginiams, jų įvairovei. Projektas padėjo išsigryninti, ką turime išskirtiniausio. Pradėjome tai labiau vertinti, saugoti ir puoselėti.

V. Vitkienė paskirta Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje 2024 m. komisare, kuriai patikėta koordinuoti organizacinius klausimus ir programą, skirtą Lietuvos ir Prancūzijos kultūrinis ryšiams stiprinti, padėti Prancūzijai geriau pažinti Lietuvos kultūrą, mūsų pasaulėžiūrą.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija,  I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 Eur.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų

PORTALAS

08. Kristina MEIDĖ – vadovauja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai, vienijančiai daugiau kaip 15 tūkst. savanorių, kurie į pagalbą valstybei ir visuomenei stoja ne tik didelių krizių metu, bet ir nenuilstamai teikia humanitarinę pagalbą kiekvienam, susiduriančiam su didesnėmis ar mažesnėmis nelaimėmis.

Lietuvos Raudonasis Kryžius kasdien rūpinasi vienišais senjorais, neįgaliais žmonėmis, telkia jaunimą prisidėti prie tvarumo ir humanitarinių principų ugdymo, moko pirmosios pagalbos, teikia humanitarinę pagalbą karo pabėgėliams ir migrantams.

„Likimui esu dėkinga už labai daug ką – sveikatą, nuostabius vaikus, mylimą žmogų, stogą virš galvos, gerus žmones aplinkui, savo kelio suradimą ir dar labai daug visko galėčiau vardyti. Kai esi dėkingas už tiek daug dalykų, labai norisi grąžinti visatai nors dalelę to, ką gavai“, – pokalbį pradėjo Metų kaunietės rinkimų dalyvė K. Meidė.

Vienai sėkmingiausių verslo profesionalių Lietuvoje, per savo karjerą vadovavusiai didžiausioms Lietuvos įmonėms, savanorystė – pati geriausia forma padėkoti likimui. Padėti tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.

Šį padėkos visatai būdą Kristina atrado netikėtai, bet ją taip įtraukė ir įsuko į vis naujas formas, kad galiausiai tam skiria itin daug savo laiko.

„Taip kelias atvedė į Lietuvos Raudonąjį Kryžių. Įkvėpti padėti krizėje – tokia organizacijos misija! Nuoširdžiai ja tikėdami, su didžiuliu būriu pilietiškų žmonių atėjome į pagalbą ligoninėms ir slaugos namams pandemijos įkarštyje, pusmetį dirbome vakcinacijos centruose visoje Lietuvoje, padėjome valstybei pasirūpinti daugiau nei 70 tūkst. bėgančių nuo karo ukrainiečių“, – vardijo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė.

Kaunas – tai miestas, turintis charakterį, stuburą ir jėgą. Didžiuojuosi, kad šis miestas mane užaugino!

Be viso to, Lietuvos Raudonasis Kryžius reguliariai padeda patekusiems į bėdą Lietuvos žmonėms: vienišiems senoliams, su negalia susidūrusioms šeimoms, į bėdą patekusiems žmonėms.

„Turime ir iššūkių. Norime būti dar stipresniu ramsčiu savo valstybei – pasirengti ateiti į pagalbą didelių ir mažesnių nelaimių metu. Norime, kad visos šeimos ir asmenys, susidūrę su nelaime, pas mus rastų paramą. Mums reikia lėšų būti pasirengusiems, apmokytiems ir greitiems“, – vardijo K. Meidė.

Savanorystę atrado, tačiau noras siekti daugiau, noras padėti kitiems, kaip ir meilė gimtajam Kaunui, visada buvo jos širdyje.

„Kaunas – tai miestas, turintis charakterį, stuburą ir jėgą. Didžiuojuosi, kad šis miestas mane užaugino!“ – emocijų neslėpė kaunietė.

18. Vaida TROFIMIŠINIENĖ – Kauno rajono Raudondvario gimnazijos direktorė, burianti kolektyvą ir kurianti gimnazijoje atmosferą, kuri neabejotinai prisideda prie to, kad gimnazijos atstovai savo įvairiais pasiekimais garsėja ne tik Kauno rajone. Tai vadovė, mylima mokinių, gerbiama pedagogų ir visos bendruomenės, aktyvi visuomenininkė.

Didžiausi V. Trofimišinienės autoritetai – jos tėvai. Abu buvo mokytojai, dirbo Raudondvaryje. „Augdama septynių vaikų šeimoje išmokau ne tik dalytis, padėti, užjausti, dirbti, bet ir mylėti. Mačiau, kaip pavyzdžiu auklėjami vaikai, kaip bendraujama, siekiama įnešti gėrio ir šviesos į kiekvieno žmogaus gyvenimą“, – į prisiminimus leidosi mokyklos vadovė.

Šių pareigų ji ėmėsi, nes myli savo darbą, mėgsta ir moka bendrauti tiek su vaikais, tiek su suaugusiaisiais. Lyderė nuo vaikystės, visuomet mėgo iššūkius, komandinę veiklą, nuolatinę kaitą.

„Patyrusi profesinę sėkmę, siekiau kurti aplink save savitą pedagoginę aplinką, burti žmones, kuriems naujovės, švietėjiškos idėjos artimos ir suprantamos“, – pasakojo V. Trofimišinienė.

Dirbdama mokytoja, direktoriaus pavaduotoja, vis labiau gilinosi į švietimo vadybos sritį ir laimėjo konkursą Lapių pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigoms. „Ten laukė iššūkis – naujos mokyklos statyba. Būrėme pedagogų kolektyvą ir mokyklos bendruomenę, kūrėme mokymosi aplinką, ugdymo turinį. Labai norėjau sukurti savitą mokyklą, kurioje geras mikroklimatas būtų svarbiausias veiksnys. Pasisekė“, – tęsė pašnekovė.

Reikia būti pasiruošusiam dirbti žmonėms 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę. Tai labai įdomus ir prasmingas darbas.

Prieš šešerius metus Vaida laimėjo konkursą į Raudondvario gimnazijos direktoriaus pareigas. Taip grįžo dirbti į savo gimtąją mokyklą.

„Man įdomiausia vadovo veikloje – nuolatinė kaita. Kiekvieną dieną tenka susidurti su nekasdienėmis situacijomis, problemomis, greito sprendimo ir kompetencijos reikalaujančiais klausimais. Įdomu tai, kad dirbant direktore tenka atlikti daug vaidmenų: mokytojo, psichologo, teisininko, aktoriaus, lektoriaus, mediko, ūkvedžio ir kt. Reikia būti pasiruošusiam dirbti žmonėms 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę. Tai labai įdomus ir prasmingas darbas“, – vardijo V. Trofimišinienė.

Jos nuomone, dauguma iššūkių ir sunkumų susiję su gyvenimo tempo sparta. „Nespėjame gilintis į situacijas, žmogaus poreikius, problemas ir kt., taip pat nespėjame su pakitusiais žmonių vaidmenimis visuomenėje. Mokinio tėvai nori būti ne tėvais, o draugais; vieno vaiko poreikiai iškeliami aukščiau šeimos, visuomenės interesų ir kt.“, – dėstė vadovė, ji pati jėgų semiasi iš šeimos, kurioje svarbiausi – vyras, trys dukros, du anūkai. „Sudėtingiausiais momentais prisimenu savo giminės moteris ir jų stiprybę“, – pasidalijo moteris.

Labiausiai ją motyvuoja vaikai. Neretai jie pasielgia išmintingiau už suaugusiuosius. Laisvalaikiu V. Trofimišinienė dainuoja Raudondvario kultūros centro mišriame chore „Svajonė“, mėgsta prižiūrėti augalus, puoselėti aplinką, džiaugiasi savo vilkdalgių kolekcija, leidžiasi į pažintines keliones.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija,  I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 Eur.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų

PORTALAS

15. Rebeka BRUDER – tapytoja, pernai išrinkta Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadove ir jau spėjusi svariai prisidėti prie vietinių kūrėjų ir kultūros sklaidos. Ji yra pavyzdys, kad tapytojos talentas gali puikiai derėti su teisės mokslų diplomu ir su Generolo J. Žemaičio karo akademijoje įgytu atsargos leitenanto laipsniu.

„Mano, kaip skyriaus vadovės, tikslas, kad mūsų menininkai būtų matomi ir adekvačiai vertinami. Turime neeilinių gabumų žmonių, kurie savo kuriamais darbais ir jų kokybe nė kiek nenusileidžia šiuolaikinėms tendencijoms ir žengia koja kojon su pasauliniais meno procesais“, – aiškino R. Bruder.

Kaunietė siekia, kad kolegos turėtų galimybių pristatyti savo darbus, būti matomi ir garsinti Lietuvą. „Ir čia susiduriame su iššūkiais, nes finansavimas kultūrai yra toks menkas, kad sudėtinga apskritai vykdyti bet kokias veiklas. Drįsčiau teigti, dauguma veiklų vyksta tik dėl absoliutaus kūrėjų altruizmo“, – konstatavo veikli moteris, dedanti pastangas, kad ši situacija ir požiūris į menininkus keistųsi.

R. Bruder, kaip ir daugybė kitų kauniečių, nori matyti savo miestą ir šalį klestinčius, stabilius, kuriuose gausu kultūros ir įvairių kitų veiklų, kur gyventų laimingi žmonės.

„Šie tikslai bendri mums visiems, nepriklausomai nuo lyties, todėl atskirai sau, kaip moteriai, jų nekeliu. Stengiuosi daryti tai, kas yra mano valioje, kad prisidėčiau prie bendros gerovės kūrimo, tikiu Kaunu, tikiu savo šalimi, nes kasdien matau žmones, kurie dirba su atsidavimu, ir tai neabejotinai motyvuoja stengtis dėl jų dar labiau“, – dėstė kandidatė į Metų kaunietės vardą.

Turime neeilinių gabumų žmonių, kurie savo kuriamais darbais ir jų kokybe nė kiek nenusileidžia šiuolaikinėms tendencijoms ir žengia koja kojon su pasauliniais meno procesais.

Atsakydama į klausimą apie įsimintiniausius veiklos momentus, R. Bruder kalbėjo, kad labiausiai įsimena tos akimirkos, kai, nepaisant iššūkių ir sunkumų, pavyksta pasiekti norimų rezultatų. Jeigu kažkas pavyko, pasidžiaugia ir eina dirbti toliau, nes veiklos – iki kaklo.

Svarbiausių R. Bruder gyvenime dalykų trejetuke – šeima, sveikata ir laisvė. „Esu dėkinga, kad turiu mylinčius tėvus, gerą sveikatą ir saugią šalį, kurioje nevyksta karas ir kurioje neribojama saviraiškos laisvė“, – vardijo pašnekovė.

09. Kristina MIŠINIENĖ – Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė. Sutelkė specialistų ir savanorių padėti prekybos žmonėmis, prostitucijos, seksualinės prievartos aukoms teikiant socialines, psichologines, teisines, saugaus būsto paslaugas, vykdant prevencinę, šviečiamąją veiklą vietos ir nacionaliniu lygmeniu.

„Prieš 20 metų, kai šalies politinė, socialinė, kriminogeninė situacija buvo gana sudėtinga, prekeiviai žmonėmis be jokių kliūčių, būriais mūsų žmones vežė į Vakarų Europą seksualinei, darbo vergovei, kilo mintis, kad reikia duoti atkirtį, organizuoti pagalbą tylinčioms, iškankintoms aukoms“, – veiklos pradžią prisiminė K. Mišinienė.

Pati su bendramintėmis kūrė veiklos strategiją, praktikoje bandė taikyti įvairias pagalbos formas. „Jau tada išsikristalizavo pagrindinės kryptys ir pobūdis – nesėdime kabinetuose, aktyviai ieškome nukentėjusių asmenų, motyvuojame žmones priimti mūsų pagalbą ir, labai svarbu, nepaliekame aukų vienų teisiniuose procesuose, esame kartu nuo pat pareiškimo parašymo momento iki paskutinės teismo instancijos“, – pasakojo kaunietė.

Bendromis pastangomis pasiektas milžiniškas progresas. „Šiandien aukas vengiama taip užgaulioti, menkinti, tai girdėjome savo darbo pradžioje. Turime vienus griežčiausių ES įstatymų dėl prekybos žmonėmis. Egzistuoja tarptautinės kontrolės priemonės, kurios griežtai kontroliuoja tarptautinių susitarimų įgyvendinimą“, – lygino K. Mišinienė. Deja, mažiausiai progreso – seksualinių nusikaltimų prieš vaikus ar suaugusiuosius užkardymo ir pagalbos šioms aukoms srityje.

KOPŽI centras padėjo keliems tūkstančiams moterų, vaikų, vyrų. „Ne visi jie iki galo atsistojo ant kojų, buvo ir yra atvejų, kai patirtos traumos, gyvenimo situacijos nutempia žemyn, tačiau mums visada yra labai svarbu grąžinti žmogui jo orumą, pastūmėti gijimo, augimo, išeities ieškojimo link. Neslėpsiu – džiaugiuosi ir dėl to margo būrio prekeivių žmonėmis, sutenerių, prievartautojų, kurie dėl nukentėjusiųjų drąsių liudijimų, pareigūnų ir prokurorų atsidavimo ir sunkaus darbo buvo patraukti atsakomybėn ir nuteisti“, – vardijo pašnekovė.

Ji apgailestavo, kad visuomenėje vis dar gaji aukos kaltinimo tradicija: kodėl pasitikėjo, kodėl siekė geresnio gyvenimo. Tačiau juk ne visi gebame suprasti manipuliacijas, pasipriešinti, ištverti vienatvę. Tai labai paranku išnaudotojams, ieškantiems naujų aukų, kuriomis visuomenė, teisėsauga sunkiai patikės ar net visai neišgirs.

Kartu su darbo inspektoriais galime verstis per galvą, tačiau teisėsaugai vis pritrūksta kažkokio įrodymo, aukų patikimumo.

K. Mišinienė pasigenda bendradarbiavimo iš įvairių tarnybų pusės. Jų dokumentai blizga, bet štai realybėje, teigė visuomenininkė, sunkiai dalijamasi informacija, ištekliais, geranoriškumu.

„Į duris beldžiasi nauji iššūkiai. Gaila, mūsų mieste jiems vis dar nėra tinkamo atsako. Pavyzdžiui, migrantų išnaudojimas darbe. Ne visada tai yra prekyba žmonėmis, tačiau dažnai matome tikros vergovės apraiškų, kai žmonės, atvykę iš besivystančių šalių ir nežinantys mūsų įstatymų, tampa nesąžiningų darbdavių įkaitais. Kartu su darbo inspektoriais galime verstis per galvą, tačiau teisėsaugai vis pritrūksta kažkokio įrodymo, aukų patikimumo. Buvo labai skaudu, nežinau, ar kauniečiai žino apie tuos įvykius, kai prabilę apie išnaudojimą miesto prestižiniame SPA salone iš egzotinių šalių atvykę masažo meistrai nieko nepasiekė. Triumfavo brangius advokatus nusisamdęs darbdavys“, – pateikė pavyzdį K. Mišinienė.

Jos kryptis – stiprinti, specializuoti teisinę pagalbą nukentėjusiems, kad advokatai laikytų garbės reikalu profesionaliai atstovauti nusikaltimų aukoms.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija,  I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 Eur.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų

PORTALAS

04. Eglė ŠIUGŽDINYTĖ – teisininkė, mediatorė, kauniečiams nemokamai teikianti mediacijos paslaugas ir teisines konsultacijas. Visuomenę šviečia viešojoje erdvėje teisiniais ir mediacijos klausimais, taip garsindama šį taikų ginčų sprendimo būdą – mediaciją.

„Dirbdama pirmosios instancijos teisme stebėdavau žmones, klausydavausi jų, bandydavau suprasti kiekvieną ginčo šalį, svarstydavau, dėl ko kilo ginčas, ir suvokiau, kad dažnai, jei jie būtų nuoširdžiai pasikalbėję, išsiaiškinę kiekvieno interesą, to ginčo net ir nebūtų buvę. Tuomet svarsčiau, kaip galėčiau padėti žmonėms išspręsti konfliktus, kad jie išvengtų ilgo, brangaus ir varginančio teismo proceso. Ir tokį būdą radau – mediacija“, – pasakojo E. Šiugždinytė.

Didžiausias mediacijos pranašumas – ginčo šalys pačios priima sprendimą, kaip bus išspręstas jų ginčas. Ginčui persikėlus į teismą, sprendimą priima teisėjas. Teisėjo priimtas sprendimas gali netikti nė vienai iš ginčo šalių.

Pačiomis geriausiomis ji įvardija akimirkas, kai pamato ginčo šalių veiduose palengvėjimą, kad pavyko susitarti. Būna, kad ginčo šalys po visko nuoširdžiai apsikabina, paspaudžia rankas ir stebisi, kodėl anksčiau nepamėgino mediacijos.

Nemokamas mediacijos paslaugas nepasiturintiems asmenims Eglė nusprendė teikti norėdama paskatinti žmones ginti savo teises ir pirmiau išbandyti šį būdą.

Rinkdamasi studijas stovėjo tarp teisės ir psichologijos. „Pasirinkdama teisę, manau, vienu šūviu nušoviau du zuikius. Teisininko profesija yra labai įvairialypė. Norint padėti žmonėms, reikia gerai išmanyti ne tik teisės aktus, bet ir turi turėti psichologinių žinių. Ypač jų prireikia mediatorės veiklai“, – kalbėjo kandidatė į Metų kaunietės titulą.

„Kaune gimiau ir užaugau. Čia praleidau didžiąją gyvenimo dalį. Tai mano miestas“, – didžiuojasi E. Šiugždinytė. Kaunas ją žavi unikalia modernizmo architektūra, gausybe žaliųjų plotų, kultūros ir stiliaus pojūčiu.

Daugiausia sentimentų kelia Lietuvos zoologijos sodas, kuriame vaikystėje dažnai lankydavosi. Gyvūnų sąlygoms pagerinti ji skyrė ir savo pirmuosius uždirbtus pinigus.

„Džiugina, kad po rekonstrukcijos Lietuvos zoologijos sodas atitiks tarptautinius reikalavimus“, – sakė E. Šiugždinytė.

06. Indrė SEKEVIČIENĖ – šios kaunietės knyga „Dangus virš ežiuko vaikystės“, išleista dviem kalbomis, sukurta siekiant praskaidrinti Lietuvoje apsistojusių vaikų iš Ukrainos kasdienybę, virto ir spektakliu Kauno valstybiniame lėlių teatre. Spektaklis skamba irgi dviem kalbomis – ukrainiečių ir lietuvių.

Gimus vaikams Indrė nuolat kurdavo ir sekdavo pasakas apie Ežiuką. „Pamažu išsigrynino viena, kuri drąsina, skatina giedras, šviesias mintis, kursto vaizduotę leistis į stebuklingą kelionę. Šia pasaka panorau pasidalyti ne tik su savo ežiukais. Juo labiau kad šių dienų kontekste ji turi dar daugiau prasmių ir misijų“, – pasakojo I. Sekevičienė.

„Dangus virš Ežiuko vaikystės“ – apie Ežiuką, kuris savo vienatvės akimirką randa draugų debesyse. Jie leidžia Ežiukui nusiraminti, ir jau norisi šypsotis.

„Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai, bėgantys nuo karo, – tarsi mažieji ežiukai. Toli nuo savo namų ir draugų. Kilo mintis pasaką išleisti ne tik lietuvių, bet ir ukrainiečių kalba. Labai džiaugiuosi, kad pavyko padovanoti į Lietuvą atvykusiems Ukrainos vaikučiams net 1 000 knygų!“ – skaičiavo kaunietė.

Kiekvienoje knygoje ji ranka ukrainiečių kalba užrašė žodžius „Tu niekuomet nebūsi vienas, nes virš Tavęs yra Dangus!“.

Knygos pasiekė mokyklas, vaikų darželius, bibliotekas, ukrainiečių susibūrimo vietas, šeimas.

Iniciatyva neliko nepastebėta. Knygos „Dangus virš Ežiuko vaikystės“ buvo svarbus Ukrainos gynėjų dienos minėjimo, švęsto Vilniuje įkurtame Ukrainos centre, akcentas.

Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai, bėgantys nuo karo, – tarsi mažieji ežiukai.

„Be galo buvo gera matyti lietuvių vaikučių ir ukrainiečių šypsenas vartant knygeles ir suspindusias jų akis. Vadinasi, misija vyksta taip, kaip tikėjausi“, – sakė I. Sekevičienė.

Maža to, knyga virto spektakliu. „Tikras stebuklas, kad mano knygos motyvais Kauno valstybiniame lėlių teatre gimė labai šiltas dvikalbis spektaklis „Ežiukas ir debesėliai“ (režisierė Natalija Parasočkina-Vichtinskaja, dailininkė Edita Lepšienė, kūrybinis mentorius – Andrius Žiurauskas)“, – pasakojo rašytoja.

Planuojama, kad spektaklis keliaus: jau sulaukta kvietimo iš Ukrainos centro Vilniuje, planuojama kelionė ir į Zarasus.

„Tikiu, kad ši pasaka mažųjų širdelėms atneša ramybės, šypsenų ir giedro vaikiško džiaugsmo. Labai norėčiau įrašyti šią pasaką dviem kalbomis ir dovanoti jos įrašų, kad būtų galima klausytis prieš miegą, o vaizduotės debesėliai atplauktų į šviesius sapnus“, – apie planus užsiminė I. Sekevičienė. „Dangus virš Ežiuko vaikystės“ – jau penktoji jos knyga.

I. Sekevičienė žavisi Kauno gatvelėmis, architektūra, labai mėgsta pasivaikščioti stebėdama įvairiausias detales: mažučius apvalius langelius, išlikusias duris su vitražais, išsaugotas žaviųjų medinių namų verandas.

„Neretai po tokių akistatų su praeities atspindžiais gimsta eilėraščiai. Labai norisi, kad žmonės suvoktų, kokių turtų turi greta. Kad juos vertintų, puoselėtų, išsaugotų. Perduotų iš kartos į kartą“, – vylėsi pašnekovė, didele laime vadinanti penkerius metus darbo vienoje gražiausių Kauno vietų – VDU Botanikos sode, kur įdomi istorija susipina su nuostabiais vaizdais, gėlių kompozicijomis ir tyru oru.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija,  I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 Eur.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų

PORTALAS

05. Gabrielė STONKUTĖ – boksininkė, studijuojanti ir besitreniruojanti Kaune, 2022-aisiais iškovojusi pasaulio moterų bokso čempionės vardą ir tapusi pirmąja Lietuvos boksininke, pelniusia pasaulio čempionatų medalį. Pernai ji tapo ir Europos čempione.

Mergina šiuo metu susikoncentravusi į sportą ir studijas. Būsima trenerė per paskaitas išmoktus dalykus kol kas pritaiko sau tobulėdama kaip sportininkė.

Sunkiausia jai – ne treniruotės. Šios patinka, nes yra įvairios, šauni komanda. Sudėtingiausiais įvardijo psichologinius aspektus, iškylančius prieš varžybas: kaip tinkamai nusiteikti, susikaupti, nes tai labai svarbi pergalės dedamoji.

Pažintį su boksu užmezgusi prieš devynerius metus mergina pasakojo, kad šis sportas jai ir kaip asmenybei turėjo didžiulės įtakos. „Anksčiau buvau labiau užsidariusi, nelabai mėgau kalbėtis su žmonėmis“, – sakė sportininkė.

Palaipsniui atsirado vis didesnis pasitikėjimas savimi, noras bendrauti, susipažinti su naujais žmonėmis. Savidisciplinos, užsispyrimo, ryžto siekti savo tikslų netrūko ir anksčiau, tačiau dabar šias savybes išmokusi pasitelkti tikslingiau.

Dėl traumos Gabrielei teko daryti priverstinę treniruočių pertrauką, bet dabar ji jau ruošiasi naujiems startams. „Pasiilgau. Labai norėjau grįžti į salę. Džiaugiuosi, kad vėl grįžau į savo rutiną. Ryte treniruotė, vakare treniruotė. Labai laukiau. Pasiilgau net raumenų skausmo. Jau buvau pamiršusi, ką reiškia“, – šyptelėjo mergina.

Skambios pergalės ir didžiuliai pasiekimai neabejotinai prideda motyvacijos judėti į priekį, toliau tobulėti, tačiau, kiek pati pamena, visada norėjo sportuoti, siekti kažko daugiau.

Net neįsivaizduoju, kuo mane sužavėjo boksas. Iki šios dienos negaliu sau atsakyti į šį klausimą.

„Net neįsivaizduoju, kuo mane sužavėjo boksas. Iki šios dienos negaliu sau atsakyti į šį klausimą. Nuo pat vaikystės norėjau lankyti kažką susijusio su kovos menais. Galima sakyti, kad boksą pasirinkau atsitiktinai. Tėvo draugai užsiminė, kad vyksta tokios treniruotės. Nuvažiavau pabandyti ir nuo pirmos treniruotės salėje buvau kiekvieną dieną. Kitų kovos menų net nebandžiau“, – kalbėjo G. Stonkutė.

Kaip save motyvuoja, juk būna akimirkų, kai nieko nesinori? „Žinau, ko noriu, žinau, kad sunkumai amžinai nesitęs, tikiu, kad bus geriau. Tai padeda grįžti į salę ir dirbti. Tiesiog išbūnu sunkų laikotarpį. Užsispyrimas duoda savo“, – apibendrino pašnekovė, kuriai geriausias laisvalaikis – su šeima, draugais ir pasivaikščiojimai su augintiniu.

17. Vilija DABRIŠIENĖ – socialinių mokslų daktarė, matematikos vadovėlių, mokomųjų knygų autorė, 2022-ųjų Kauno metų mokytoja, švietimo lyderė, 2021 m. inovatyviausia Lietuvos matematikos mokytoja. Noras suvokti, kaip mokinys mąsto, noras išmokyti veda vis į naujas platumas, kurių viena – švietimo inovacijų startuolis, skirtas padėti jaunajai kartai suprasti ir pamėgti matematiką.

„Iš visų vaidmenų man svarbiausias – mokytojos. Tai mano svajonių profesija“, – pasakojo V. Dabrišienė, savo didžiausiais pasiekimais įvardijanti ne parašytas knygas, ne apgintą disertaciją, bet daugybę savo mokinių, pasirinkusių studijuoti matematiką.

„Labiausiai įkvepia po matematikos paskaitos atsistoję plojantys studentai, gėlių puokštė universiteto kieme už automobilio valytuvų, diena, kai kelyje pradūrus padangą sustojęs ūsuotas dėdė sako – mokytoja, nesijaudinkite, sutvarkysime. Tada jauti – darai kažką tikrai gerai, teisingai. Esi svarbus tų žmonių gyvenimuose“, – kalbėjo pedagogė.

Laikas, rutina mokytojavimo spindesio nenugludino. Atvirkščiai. „Viduje turiu variklį – norisi padaryti dar daugiau. Dauguma mano parašytų vadovėlių ir mokomųjų knygų – sėkmingos, bet nors ir koks tobulas būtų vadovėlis, jis nėra pakankamai gera priemonė šių dienų vaikams. Stebiu juos, stengiuosi suprasti jų mąstymo ir pasirinkimų ypatybes ir aiškiai matau – mokosi jie jau kitaip. Ir tas kitoks mokymasis gali būti daug efektyvesnis“, – tikino V. Dabrišienė.

Ji siūlė galvoti ne apie rytdieną, o žvelgti į dar toliau ir iš esmės kitaip. „Ko gero, esu vienintelė 60-metė, su bendraminčiais kurianti inovatyvių edukacinių technologijų startuolį „Bbright“. Mano bendraminčiai – jaunuoliai, studentai. Tokia skirtingų kartų simbiozė leidžia matyti 4D vaizdą – vakar dieną ir rytdieną, mokinio ir mokytojo pozicijas. Siekiame, kad mūsų kuriama platforma būtų ne tik moderni, bet ir nepaprastai efektyvi“, – dėstė kaunietė.

Svarbiausias mokyklos tikslas – parengti žmogų, įvaldžiusį mokymosi strategijas ir išmokusį džiaugtis mokymosi procesu.

Sumanymas – įgyvendinti seną žmonijos svajonę, t. y. visais lygiais personalizuoti ugdymą. „Nuo Komenskio laikų gaji idėja – aktyvus mokinys, pagal savo poreikius valdantis mokymosi procesą, gebantis ir norintis išsikelti tikslus ir efektyviai su malonumu jų siekti. Tai iki šiol yra utopija mokyklose. Mes tai pakeisime. Svarbiausias mokyklos tikslas – parengti žmogų, įvaldžiusį mokymosi strategijas ir išmokusį džiaugtis mokymosi procesu“, – vardijo pašnekovė.

Kuriama platforma „Elicėjus“ skirta visos Lietuvos vaikams, bet jos širdis – Kaune. „Čia gimiau, užaugau, dirbau pirmąjį darbą – dar moksleivė stoties bufete ploviau indus. Kasdien J. Gruodžio gatve žingsniuodavau į muzikos mokyklą, vaikų ansamblyje grojau kanklėmis, koncertuodavome. Čia užauginau savo vaikus ir mokiau daugybę mokinių, studentų, čia rašiau savo knygas“, – leidosi į prisiminimus kaunietė.

Jai teko gyventi ir kitur, bet kiekvieną kartą grįžus į Kauną užimdavo kvapą. „Myliu šį miestą be galo, nuo vaikystės gėriau ypatingą jo atmosferą. Džiaugiuosi tuo, kaip jis auga ir keičiasi. Tikiuosi dar ilgai mokyti šio miesto vaikus ir svarbiausia – nuolat kurti ateičiai“, – entuziazmo nestokoja V. Dabrišienė.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija,  I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 Eur.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų

PORTALAS

Atiduodami savo balsus palaikote nuostabias iniciatyvas, talentą, atsidavimą, balsuojate už viltį, gėrį, ryžtą veikti, atlikti didžius darbus, imtis visiems svarbių projektų.

Prisidėkite prie „Kauno dienos“ iniciatyvos padėkoti šaunioms merginoms, moterims, atkreipti visuomenės dėmesį į tai, ką turime geriausio.

Tęsiame kandidačių į Metų kaunietės titulą išsamesnį pristatymą.

01. Asta KUKTIENĖ – įtraukiojo ugdymo vaikų dienos centro „Vilties spindulėlis“ įkūrėja. Centras išskirtinis, nes skirtas ir turintiems specialiųjų poreikių, ir jų neturintiems vaikams. Visos šeimos, kurių vaikai lanko centrą, priklauso socialinės rizikos grupėms. A. Kuktienė taip pat yra įkūrusi diskusijų, patirčių, džiaugsmų ir pagalbos dalijimosi terpę neįgalių vaikų tėveliams.

„Kai gimė dukra, kuri dėl gimdymo traumos turi sunkią negalią, pati visiškai nieko nedaro, prireikė pusės metų, kad susivoktume, kas įvyko, kas vyksta. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad mano misija yra padėti panašaus likimo žmonėms. Prisimenu, kokį šoką mes su vyru patyrėme, kai vaikas į pasaulį ateina visai kitoks, nei tikiesi“, – sakė A. Kuktienė.

Suprasdama, ką tenka patirti šeimoms, auginančioms vaiką su negalia, ji stengiasi padėti joms išgyventi šoką, padėti pamatyti ryškesnių spalvų gyvenime.

Idėja steigti įtraukųjį centrą kilo prieš šešerius metus, kai tokio ėmė ieškoti dukrai ir susidūrė su didžiuliu tokios paslaugos trūkumu Kaune. Pati pildyti šios nišos tuomet nesiėmė dėl laiko trūkumo – dirbo ir augino tris vaikus. Tačiau pernai svajonę įgyvendino.

„Norėjosi, kad dienos centras būtų skirtas ir vaikams su specialiaisiais poreikiais, ir tiems, kurie tokių poreikių neturi. Pavyzdžiui, šiuo metu centrą lanko du broliai. Abu po pamokų pas mus ateina praleisti laiko. Vienas jų – visiškai sveikas, bet centre gali būti abu kartu. Tai labai didelis privalumas šeimoms, kai vaikus gali palikti viename centre, nereikia jiems ieškoti skirtingų popamokinių įstaigų“, – aiškino buvusi anglų kalbos mokytoja.

Kaip mama ji puikiai žino, kiek daug reiškia, kai galima saugiai palikti vaiką ir ramiai dirbti. Ne visose mokyklose veikia prailgintos dienos grupės, kai kuriose mokyklose tokios grupės yra mokamos. Tad tenka vaikus palikti vienus, ieškoti papildomų lėšų arba ieškoti kito sprendimo.

„Mūsų dienos centras yra nemokamas. Vaikai gauna karštus pietus, paruošia pamokas. Pagalba visai šeimai“, – vardijo A. Kuktienė. Centras skirtas mokyklinio amžiaus (7–18 metų) vaikams.

Kandidatė į Metų kaunietės titulą yra ir viena iš feisbuko grupės „Vilties spindulėlis“ administratorių. Grupė skirta šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, pasidalyti patirtimi, informacija, gauti pagalbos. „Prieš ketverius metus man kilo idėja šias šeimas sukviesti į savaitgalio šeimų stovyklą. Tą tradiciją tęsiu“, – džiaugėsi moteris, šeimas suburianti priešpaskutinį rugpjūčio savaitgalį.

Jėgų semiuosi iš šeimos, iš vyro, kuris labai palaiko, iš aplinkinių. Vienas nieko nepadarysi.

„Norėjosi, kad šeimos susitiktų gyvai. Auginantiems negalią turinčius vaikus tėvams labai trūksta poilsio, atokvėpio. Sudėtinga kažkur išsiruošti su sunkią negalią turinčiu vaiku. Tėvai stovykloje gali dalyvauti įvairiuose terapijos užsiėmimuose, konsultacijose, atpalaiduojančiose veiklose. Šie savaitgaliai skirti tėvams, bet veiklos sočiai turi ir vaikai. Tam turime apmokytų savanorių“, – kalbėjo pašnekovė.

Sunkiausios yra visų veiklų finansavimo paieškos. „Pavyzdžiui, mūsų dienos centras yra valstybės akredituotas, dalį finansavimo gauname iš savivaldybės. Tačiau patalpos – nuomojamos, sunku išsilaikyti. Trūksta finansinio stabilumo, kad galėtume daugiau dėmesio skirti vaikų edukacijoms. Joms pinigų nepakanka. Viskas vyksta per papildomos paramos generavimą“, – pasakojo A. Kuktienė.

Didžiausią pasitenkinimą, aišku, teikia vaikų, lankančių centrą, stovyklas, šypsenos. „Kai dienos pabaigoje susėdame prie emocijų rato ir dalijamės dienos įspūdžiais, kaskart suprantame, kaip gerai jie jaučiasi centre. Žavi vaikų atvirumas, pasitikėjimas. Jėgų semiuosi iš šeimos, iš vyro, kuris labai palaiko, iš aplinkinių. Vienas nieko nepadarysi“, – dėkojo visiems už palaikymą veikli moteris.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija,  I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 Eur.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų

PORTALAS

„Kauno dienos“ redakcija apgailestauja, tačiau toliau projekte negalės dalyvauti Kauno rajono Ramučių kultūros centro direktorė Živilė Jurgaitienė. Pagal projekto „Metų kaunietė“ nuostatus, jame negali dalyvauti pretendentės, kurios aktyviai veikia politikoje. Tai taip pat kelia grėsmę pažeisti politinių kampanijų teisinio reguliavimo nuostatus.

Ž. Jurgaitienei ir Ramučių kultūros centro kolektyvui linkime sėkmės tolesnėje jų veikloje.

02. Aušra JUREVIČIŪTĖ – Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kampanologų draugijos „Societas campanarum Lituaniae“ narė, daugiausia žinanti apie muziejaus varpus ir siekianti, kad muziejaus varpų kariliono ir Laisvės varpo skambesys pasklistų kuo plačiau. Aktyvi Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narė, Kauno apskrities skyriaus pirmininkė.

Istorija domėjosi nuo pat mokyklos suolo, šiai sričiai paskyrė savo profesinį gyvenimą ir laisvalaikį. Su Sąjūdžiu muziejinininkystės veikla sušvito visai kitokiomis spalvomis, atsivėrė naujos galimybės ir laisvė ne slapta vaikštinėti pasaulio ir šalies istorijos koridoriais, o surinktas istorines įdomybes, svarbias detales vis labiau papildyti ir pristatyti visuomenei.

„Muziejus yra istorijos šventovė. Mes kartais to, kas sukaupta muziejuose, gal ir neįvertiname, bet ten – patys svarbiausi dalykai. Žmonių pasiaukojimas, kovos už laisvę, iškilios asmenybės, ten atsispindi visuomenės vertybės ir pažanga“, – apie Vytauto Didžiojo karo muziejų kalbėjo A. Jurevičiūtė.

Muziejaus bokšte kabo Laisvės varpas, išlietas JAV lietuvių iniciatyva ir lėšomis siekiant garsinti Lietuvos vardą ir rinkti aukas Lietuvos valstybei kurti ir stiprinti. Šį varpą pavyko išsaugoti per visus karus ir perversmus. Muziejus gali didžiuotis ne tik Laisvės varpu, bet ir Kovų varpų karlionu.

A. Jurevičiūtė kalbėjo, kad istorija – ne tik įdomus mokslas, bet ir tautos, valstybės stiprybės šaltinis. „Sukilimai prieš priešspaudą, už laisvę atiduotos gyvybės, veiklių žmonių darbai Lietuvos labui yra įkvėpimas ateitiems kartoms. Nemanykime, kad kažkas kitas mus turi apginti. Pirmiausia mes patys turime ginti savo kraštą, būti tam pasiruošę. Prie parlamento sausį stovėjome net be ginklų. Susitelkimas, stovėjimas petys petin, kai to reikia, turi didžiulę galią“, – sakė kaunietė.

Ji neabejoja, kad auga puiki jaunoji Lietuvos karta. Pilietiškumui, patriotiškumui ugdyti, pasak pašnekovės, pakanka nuoširdžių dalykų. Ji pateikė pavyzdį, kokį poveikį mokiniams turi nepriklausomybės kovų savanorių, partizanų kapų lankymas. „Mes nieko per daug nekalbėdavome. Aplankydavome kapus, vaikai ant jų uždegdavo žvakučių“, – dėstė A. Jurevičiūtė. Istorinių vietų aura, pagerbimas tų, kurie kovojo dėl tavo laisvės, yra labai svarbus ir toks įtaigus, kad nublanksta ilgos kalbos, deklaracijos ir pamokymai.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos veikla jai svarbi, be viso kito, ir kaip senelio Juozo Jurevičiaus, Lietuvos kariuomenės savanorio, atminimo puoselėjimas. Sąjunga rūpinasi savo nariais ir puoselėja patriotines idėjas. Jos nariai ir dabar yra pasirengę ginti savo Tėvynę.

Didžiausių sentimentų Kaune, be Karo muziejaus ir jo sodelio, kelia ir Kauno modernizmo architektūra. Ne mažiau svarbi Kauno pilis, Nemuno ir Neries santaka, kur kadaise vyko įnirtingi mūšiai, Kauno gynyba. Pažaislio vienuolynas, jo atmosfera A. Jurevičiūtei irgi kelia labai daug emocijų.

13. ODETA RUMŠAITĖ – ilgametė savanorė, Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šaulė, būrio medikė, didžiulę savo laiko dalį, širdį ir finansinius resursus atiduodanti tam, kad padėtų Ukrainos laisvės kovotojams ir ten nuo karo kenčiantiems civiliams. Už pagalbą apdovanota Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje.

Lietuvos šaulių sąjungos narė nuo pirmųjų karo Ukrainoje dienų tapo aktyvia paramos Ukrainos kovotojams organizatore. „Iš pradžių buvo šokas ir beprotiška baimė. Bandžiau susivokti, ką daryti“, – pasakojo kaunietė.

Pradėjusi pažįstamiems draugams ukrainiečiams siųsti įvairių reikalingų priemonių, O. Rumšaitė subūrė bendraminčių ratą ir pradėjo tikslingai, organizuotai tiekti pagalbą Ukrainos kovotojams. Tam skiria visą savo laiką.

„Energija jau seniai būtų pasibaigusi, bet ją vis papildo žmonės, kurie vis rašo, kad dar gali tuo ar kitu padėti, taip pat siuvėjos, visos tebedirbančios nuo praėjusio vasario. Negaliu atsitraukti ne tik dėl draugų, ne tik dėl karo, bet ir dėl to, kad manimi patikėjo daug žmonių ir laukia mano, kaip komandos vadovės, nurodymų, ką siuvame, iš ko ir t. t. Savanoriai nepasiruošę sustoti, todėl ir aš negaliu sustoti. Pagalbos prašymai nesibaigia, bet ir savanorių, laimei, netrūksta“, – sakė O. Rumšaitė.

Šios kaunietės iniciatyva ir pastangomis inicijuotas didelis balaklavų Ukrainos kariams siuvimo projektas. Į jį įsitraukė siuvėjos visoje Lietuvoje ir keli fabrikai Alytuje, Panevėžyje. Medžiagų dovanojo ir tebedovanoja bendrovė LTP. Netrukus nuo veiklos pradžios į Ukrainą jau buvo išvežta apie 20 tūkst. balaklavų.

O. Rumšaitės pastangomis masiškai pradėti siūti minkštieji neštuvai. Į šį darbą įsitraukė būrys siuvėjų Klaipėdoje. Tokių neštuvų į Ukrainą jau išsiųsta apie 500. Pasiūta ir išsiųsta daugybė trikampių tvarsčių, pižamų sužeistiems kariams, marškinėlių, šlepečių, sportinės aprangos, ramentų, pledų, medicininių priemonių ir medikamentų siuntų.

Pasitelkusi bičiulius, draugus ir geros valios kauniečius, Odeta nupynė apie dešimt didelių maskuojamųjų tinklų, konsultuoja kitus savanorius, kaip tokius tinklus pinti, padeda parūpinti tinklams reikalingų medžiagų.

Šaulė specialiai įsigijo siuvimo mašiną, kad ir pati galėtų siūti tai, ko reikia Ukrainos kovotojams. Jos rūpesčiu nuolat tiekiama parama audiniais Ukrainos Vynicios siuvyklai. Už pinigus, gautus per savo gimtadienį, moteris Ukrainos kovotojams nupirko termovizorių.

Dabar O. Rumšaitė ir jos suburti žmonės daugiausia siuva termodrabužius, neštuvus, balaklavas, gamina apkasų žvakes ir renka viską, ko reikia Ukrainoje už laisvę kariaujantiems žmonėms. „Šiuo metu Ukrainoje labiausiai reikia termodrabužių, žieminių batų, šiltų padukų batams, aišku, automobilių į frontą, dronų, termovizorių, naktinio matymo įrangos“, – vardijo kaunietė.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija,  I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 Eur.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų

PORTALAS